1ac6ce64-e032-4bf2-a958-5b2de429e1fa · Kauno apygardos teismas

Civilinė byla NrCivilinė byla Nr. e2A-422-221/2015Teisminio proceso Nr. 2-69-3-19424-2013-6Procesinio sprendimo kategorijos: (S) 114.11; 121.21; 121.22. KAUNO APYGARDOS TEISMAS NutartisLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2015 m. vasario 27 d. Kaunas Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iÅ¡ teisėjų Virginijos Lozoraitytės (pranešėja), ArÅ«no Rudzinsko (pirmininkas) ir Egidijaus TamaÅ¡ausko, raÅ¡ytinio apeliacinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „Domus firma“ apeliacinį skundÄ dėl Kauno apylinkės teismo 2014 m. spalio 17 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-1372-945/2014 pagal ieÅ¡kovės Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos ieÅ¡kinį atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „Domus firma“, tretiesiems asmenims Aplinkos ministerijos Kauno regiono aplinkos apsaugos departamentui, KultÅ«ros paveldo departamentui prie KultÅ«ros ministerijos, valstybės įmonei „Vidaus vandens kelių direkcija“, uždarajai akcinei bendrovei „Brastos valda“, Z.

S., dėl savavaliÅ¡kos statybos padarinių Å¡alinimo. Teisėjų kolegija, iÅ¡nagrinėjusi apeliacinį skundÄ , n u s t a t ė: I. Ginčo esmė IeÅ¡kovė pateikė teismui ieÅ¡kinį, praÅ¡ydama įpareigoti atsakovę per tris mėnesius nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos savo lėšomis paÅ¡alinti savavaliÅ¡kos statybos padarinius – iÅ¡ardyti savavaliÅ¡kai įrengtÄ Neries krantinės gelžbetoninį sutvirtinimÄ (duomenys neskelbtini), ir sutvarkyti statybvietę, o Å¡io įpareigojimo atsakovei teismo nustatytu terminu neįvykdžius, leisti ieÅ¡kovei iÅ¡ardyti savavaliÅ¡kai įrengtÄ Neries krantinės gelžbetoninį sutvirtinimÄ ir sutvarkyti statybvietę, iÅ¡ieÅ¡kant turėtas iÅ¡laidas iÅ¡ atsakovės. Nurodė, kad trečiasis asmuo Aplinkos ministerijos Kauno regiono aplinkos apsaugos departamentas 2009 m. lapkričio 6 d. raÅ¡tu informavo ieÅ¡kovę apie atliekamus galimai neteisėtus statybos darbus.

Kauno miesto savivaldybės administracija pateikė informacijÄ , kad atsakovei 2009 m. kovo 14 d. yra iÅ¡duotas projektavimo sÄ lygų sÄ vadas upės krantinei su dviračių taku statyti nurodytu adresu, tačiau statybos leidimas nėra iÅ¡duotas. Atlikus patikrinimÄ vietoje, nustatyta, kad Neries upės kranto apsaugos zonoje ir juostoje vykdomi krantinės įrengimo ir tvirtinimo darbai – klojama geoplėvelė, dedamos gelžbetoninės krantinės sutvirtinimo plokÅ¡tės, darbus vykdo teisės užsiimti krantinių statybos darbais neturinti UAB „Signe LT“.

Vadovaujantis statybos darbų atlikimo metu galiojusiu teisiniu reglamentavimu buvo statomas ypatingas statinys, kuriam, įskaitant žemės darbus, buvo reikalingas statybos leidimas. Leidimo nesant, tai lėmė statybos savavaliÅ¡kumÄ . Nustatytų aplinkybių pagrindu 2009 m. gruodžio 15 d. atsakovei, kaip statytojai, buvo suraÅ¡ytas savavaliÅ¡kos statybos aktas ir statybos sustabdymo aktas. Å ių aktų teisėtumÄ atsakovė nesėkmingai ginčijo teismine tvarka. 2010 m. sausio 22 d. ieÅ¡kovė (nuo 2010 m. sausio 1 d. perėmusi funkcijas iÅ¡ iki tol veiksmus atlikusios Kauno apskrities virÅ¡ininko administracijos), surašė atsakovei reikalavimÄ dėl savavaliÅ¡kos statybos padarinių paÅ¡alinimo, analogiÅ¡kÄ Å¡ioje byloje reiÅ¡kiamam ieÅ¡kinio reikalavimui.

Reikalavimui įgyvendinti buvo nustatytas terminas iki 2010 m. birželio 30 d. 2010 m. liepos 10 d. atlikus patikrinimÄ , suraÅ¡ytas reikalavimo paÅ¡alinti savavaliÅ¡kos statybos padarinius įvykdymo patikrinimo aktas, kuriame konstatuota, kad reikalavimas neįvykdytas. Å io reikalavimo teisėtumÄ atsakovė taip pat nesėkmingai ginčijo teismine tvarka. 2013 m. vasario 18 d. atlikus pakartotinį patikrinimÄ , vėl užfiksuotas reikalavimo neįvykdymo faktas. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2011 m. spalio 20 d. nutartimi administracinėje byloje Nr. A756-2375/2011 atsakovės atliktų darbų rezultatas pripažintas inžineriniu statiniu, žemės darbams vykdyti buvo reikalingas statybos leidimas.

IeÅ¡kovė nurodo, kad reikalavimas dėl savavaliÅ¡kos statybos padarinių paÅ¡alinimo atitinka ieÅ¡kinio metu galiojantį CK 4.103 straipsnyje, Statybos įstatymo 28 straipsnio 6 dalyje nustatytÄ teisinį reglamentavimÄ . Atsiliepime į ieÅ¡kinį atsakovė prašė ieÅ¡kinį atmesti, priteisti iÅ¡ ieÅ¡kovės bylinėjimosi iÅ¡laidas. Nurodė, kad žemės sklypas, esantis (duomenys neskelbtini), atsakovei nepriklauso, todėl ieÅ¡kovei palankaus teismo sprendimo atsakovė negalėtų įvykdyti. 2009 metais, suderinus su Kauno regiono aplinkos apsaugos departamento Kauno miesto agentÅ«ra, atsakovei priklausančiuose žemės sklypuose buvo supiltas ir juose sandėliuojamas gruntas.

Darbus vykdžiusi įmonė nurodė, kad pilti gruntÄ upės vagoje nebuvo galimybės, kadangi gruntas bÅ«tų nuplautas ir vėl suformuotų seklumas. Supylus gruntÄ , atsakovė kreipėsi į UAB „Hidroprojektas“ dėl techninių rekomendacijų, kurios užtikrintų tinkamÄ sandėliuojamo grunto pylimo apsaugÄ nuo iÅ¡plovimo, parengimo. Visus darbus atsakovė atliko įgyvendindama Å¡ias rekomendacijas. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2012 m. rugsėjo 11 d. sprendime administracinėje byloje Nr. A822-2460/2012, kurioje keltas klausimas dėl Aplinkos ministerijos Kauno regiono aplinkos apsaugos departamento reikalavimų atsakovės atžvilgiu teisėtumo, nurodė, kad nėra aiÅ¡ku, ar atsakovė yra įpareigota imtis priemonių, jog bÅ«tų iÅ¡vengta žalos gamtai atsiradimo, neaiÅ¡ku, kokia žala gamtai buvo padaryta atsakovės veiksmais, ar žalos grėsmė bÅ«tų panaikinta paÅ¡alinus geotekstilės plėvelę ir gelžbetonines plokÅ¡tes, ar tokio reikalavimo įvykdymas nesukels didesnės žalos aplinkai.

Atsiliepime į ieÅ¡kinį trečiasis asmuo KultÅ«ros paveldo departamentas prie KultÅ«ros ministerijos nurodė, kad su ieÅ¡kiniu sutinka. Sklypai, kuriuose vykdyti darbai, patenka į kultÅ«ros vertybės – Kauno senamiesčio, apsaugos zonÄ . Vadovaujantis Statybos įstatymo 23 straipsnio 17 dalimi, statybos darbams Å¡ioje zonoje atlikti reikalingas trečiojo asmens įgalioto valstybės tarnautojo pritarimas, kuris nagrinėjamu atveju nėra gautas. Atsiliepime į ieÅ¡kinį trečiasis asmuo Aplinkos ministerijos Kauno regiono aplinkos apsaugos departamentas prašė ieÅ¡kinį tenkinti.

Nurodė, kad darbų upės apsaugos zonoje vykdymas, neturint tam specialių leidimų, negali bÅ«ti pripažįstamas teisėtu, tokiais veiksmais pažeidžiami Aplinkos apsaugos įstatymo 12 straipsnio 1 dalies 2 punkto, 16 straipsnio 2-3 dalių, 17 straipsnio 1-2 dalių, Saugomų teritorijų įstatymo 20 straipsnio, Specialiųjų žemės ir miÅ¡ko naudojimo sÄ lygų, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1992 m. gegužės 12 d. nutarimu Nr. 343, 126 punkto reikalavimai. Už Å¡iuos veiksmus atsakovės direktoriui paskirtos administracinės nuobaudos.

Dublike ieškovė papildomai nurodė, kad, vadovaujantis Statybos įstatymo 3 straipsnio 2-3 dalimis, aplinkybė, jog vienas iš dviejų sklypų statytojui nepriklauso nuosavybės teise, nelaikytina kliūtimi reiškiamam reikalavimui įvykdyti. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2012 m. rugsėjo 11 d. sprendime administracinėje byloje Nr. A822-2460/2012 nekonstatavo, kad pašalinus savavališkos statybos padarinius, būtų padaryta žala gamtai, be to, šioje byloje ieškovė nebuvo įtraukta dalyvaujančiu asmeniu.

Nurodytoje byloje atsakovė savo pozicijÄ grindė argumentais, kurie nėra susiję su nagrinėjama byla. nepriklausančiame žemės sklype. Akcentavo, kad Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012 m. rugsėjo 11 d. sprendime administracinėje byloje Nr. A822-2460/2012 buvo vertinamas analogiÅ¡kas atsakovės atžvilgiu pareikÅ¡tas reikalavimas. Pakartotinai nurodė, kad darbai buvo atliekami, siekiant užkirsti keliÄ Å¾alai gamtai atsirasti. Trečiasis asmuo UAB „Brastos valda“ pateikė teismui tripliku pavadintÄ procesinį dokumentÄ , kuriame prašė ieÅ¡kinį atmesti ir nurodė, kad žemės sklypas, esantis (duomenys neskelbtini), bendrovei priklauso nuosavybės teise.

Nurodytame sklype trečiasis asmuo nevykdo ir nevykdė jokių darbų, negavo jokių reikalavimų. Kartu akcentavo, kad trečiasis asmuo nesutinka, jog jam priklausančiame žemės sklype bÅ«tų atliekami kokie nors darbai, kurie gali sukelti žalÄ aplinkai ar pakenkti žemės sklypo bÅ«klei. Teisme taip pat gautas trečiojo asmens Z. S. praneÅ¡imu pavadintas procesinis dokumentas, kuriame praÅ¡oma ieÅ¡kinį atmesti. II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė Kauno apylinkės teismas 2014 m. spalio 17 d. priėmė sprendimÄ , kuriuo ieÅ¡kinį tenkino – įpareigojo atsakovę UAB „Domus firma“ per tris mėnesius nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos paÅ¡alinti savavaliÅ¡kos statybos padarinius – iÅ¡ardyti savavaliÅ¡kai įrengtÄ Neries krantinės gelžbetoninį sutvirtinimÄ , esantį (duomenys neskelbtini), ir sutvarkyti statybvietę, o Å¡io įpareigojimo atsakovei teismo nustatytu terminu neįvykdžius, leisti ieÅ¡kovei Valstybinei teritorijų planavimo ir statybos inspekcijai prie Aplinkos ministerijos iÅ¡ardyti savavaliÅ¡kai įrengtÄ Neries krantinės gelžbetoninį sutvirtinimÄ , esantį (duomenys neskelbtini), ir sutvarkyti statybvietę, iÅ¡ieÅ¡kant turėtas iÅ¡laidas iÅ¡ atsakovės. Priteisė iÅ¡ atsakovės UAB „Domus firma“ valstybei 144 Lt žyminį mokestį ir 40,19 Lt iÅ¡laidas, susijusias su procesinių dokumentų įteikimu.

Teismas nurodė, kad sprendžiant ginÄÄ dėl savavaliÅ¡kos statybos padarinių Å¡alinimo, pirmiausia turi bÅ«ti konstatuotas savavaliÅ¡kos statybos faktas. Teismas sutiko su ieÅ¡kovės pateikta pozicija, kad, vadovaujantis pažeidimų nustatymo metu galiojusios redakcijos Statybos įstatymo 2 straipsnio 3, 17-18 dalimis, 3 straipsnio 2 dalimi, statybų atlikimo metu galiojusio STR 1.01.06:2002 „Ypatingi statiniai“, 1 priedo 2 lentelės 12 punktu (Å¡iuo metu galiojančio STR 1.01.06:2010 „Ypatingi statiniai“ 2 lentelės 15 punktu), STR 1.07.02:2005 „Žemės darbai“ 4, 7.1 punktais, ieÅ¡kinyje nurodytiems darbams atlikti buvo bÅ«tinas statybos leidimas.

Pastaroji aplinkybė buvo patvirtinta ir teismine tvarka nagrinėjant savavaliÅ¡kos statybos akto, statybos sustabdymo akto ir reikalavimo Å¡alinti savavaliÅ¡kos statybos padarinius teisėtumo klausimÄ (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2011 m. spalio 20 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A756-2375/2011; 2012 m. gruodžio 6 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A552-3109/2012). Atsakovė neginčija aplinkybės, kad darbai buvo vykdomi leidimo neturint, kas lėmė jų savavaliÅ¡kumÄ (Statybos įstatymo 2 straipsnio 71 dalis).

Dėl pastarosios aplinkybės, kaip teisiÅ¡kai nereikÅ¡mingÄ vertino atsakovės argumentÄ , kad darbai buvo atliekami, vadovaujantis UAB „Hidroprojektas“ rekomendacijomis. Teismas nagrinėjamu atveju reikÅ¡minga pripažino aplinkybę, kad atsakovė per pakankamai ilgÄ laikÄ (nuo savavaliÅ¡kų darbų sustabdymo iki bylos iÅ¡nagrinėjimo praėjo beveik penkeri metai) neatliko jokių veiksmų, kuriais bÅ«tų siekiama savavaliÅ¡kos statybos padarinius paÅ¡alinti įteisinimo bÅ«du. Kartu teismas akcentavo, kad sisteminis Teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiÅ«ros įstatymo 14 straipsnio aiÅ¡kinimas lemia statybų priežiÅ«rÄ atliekančios institucijos pareigÄ inicijuoti savavaliÅ¡kai pastatytų ar rekonstruotų statinių nugriovimÄ , nenumato galimybės institucijai inicijuoti statinių įteisinimÄ ar konstatavus statinių statybos ar rekonstravimo savavaliÅ¡kumÄ neatlikti jokių veiksmų, tuo tarpu galimybė statinius įteisinti yra siejama su aktyviais statytojo veiksmais ir aiÅ¡kiai įstatyme įtvirtintu terminu.

Nagrinėjamu atveju ieÅ¡kovė neįrodinėja aplinkybės, jog statinys negali bÅ«ti įteisintas dėl imperatyvių teisės aktuose įtvirtintų kliūčių, tačiau, elgdamasi pasyviai atsakovė ne tik nesiima jokių veiksmų, kuriais bÅ«tų inicijuojama įteisinimo procedÅ«ra, bet ir nenurodo jokių objektyvių kliūčių tokiems veiksmams atlikti. Teismas, įvertinęs atsakovės argumentÄ , kad ieÅ¡kinys negali bÅ«ti tenkinamas, kaip pareikÅ¡tas netinkamam atsakovui, kadangi atsakovei nuosavybės teise nepriklauso vienas iÅ¡ sklypų, kuriuose buvo vykdomos statybos darbai, atkreipė dėmesį į tai, kad darbų atlikimo metu abu žemės sklypai nuosavybės teise priklausė bÅ«tent atsakovei.

Be to, byloje neginčijama aplinkybė, kad savavaliÅ¡kų darbų atlikimÄ inicijavo ir organizavo, t. y. statytoja turi bÅ«ti laikoma, bÅ«tent atsakovė. Teismas sutiko su ieÅ¡kovės pozicija, kad Statybų įstatymo 3 straipsnio 2-3 dalyse nustatytas teisinis reglamentavimas, pagal kurį statytojas gali bÅ«ti įpareigojamas teismo sprendimu Å¡alinti savavaliÅ¡kos statybos padarinius net ir nebÅ«damas žemės sklypo savininku. Tokia iÅ¡vada atitinka protingumo, teisingumo bei sÄ Å¾iningumo principus, užkerta keliÄ asmenims piktnaudžiauti teise ir subjektyviu žemės sklypo perleidimu iÅ¡vengti neteisėtų savo veiksmų padarinių.

Teismas nurodė, kad prievolių, susijusių su statybų darbais, subjektu yra ne nuosavybės į žemę subjektas, o specialų statusÄ turintis subjektas – statytojas, kuriam gavus teismo įpareigojimÄ Å¡alinti savavaliÅ¡kos statybos padarinius, atitinkamiems veiksmams atlikti sklypo savininko leidimas ar sutikimas nėra reikalingi. Teismas atsakovės argumentus, jog įgyvendinant ieÅ¡kovei palankų teismo sprendimÄ , bÅ«tų padaroma žala gamtai, vertintino kaip negalinčius turėti įtakos nagrinėjamoje byloje reiÅ¡kiamo reikalavimo teisėtumui ir pagrįstumui.

Teismas atkreipė dėmesį į tai, kad net ir atlikdama veiksmus, kuriais, buvo siekiama iÅ¡vengti žalos aplinkai, atsakovė privalėjo tai daryti laikydamasi teisės aktų reikalavimų, tačiau nepateikė nei argumentų, nei įrodymų, kurie leistų spręsti egzistavus objektyvioms kliÅ«tims tai padaryti ir objektyviam poreikiui elgtis ne pagal įstatymÄ . Teismas sutiko su ieÅ¡kovės ir trečiojo asmens Aplinkos ministerijos Kauno regiono aplinkos apsaugos departamento atstovų pozicija, kad UAB „Hidroprojektas“ rekomendacijos dėl bÅ«tinybės atlikti tam tikrus darbus, tegali bÅ«ti vertinamos kaip subjektyvi pozicija, kurios pagrįstumas gali bÅ«ti patikrinamas atliekant visas su statybos leidimo iÅ¡davimu susijusias procedÅ«ras.

Teismas pripažino, kad atsakovė neįvykdė jai tenkančios pareigos pateikti teismui pakankamus įrodymus, kurie leistų spręsti, jog įgyvendinant ieÅ¡kovei palankų teismo sprendimÄ , bÅ«tų padaryta žala aplinkai. Vadovaujantis Statybos įstatymo 3 straipsnio 4 dalimi, 23 straipsnio 17 dalies 3 punktu, Aplinkos apsaugos įstatymo 16-17 straipsniu, įpareigojimas Å¡alinti neteisėtos statybos padarinius turėtų bÅ«ti įgyvendinamas prieÅ¡ tai teisės aktuose nustatyta tvarka pasirengus ir pasitvirtinus projektinę dokumentacijÄ , kuria remiantis atliekant darbus bÅ«tų užkertamas kelias žalos aplinkai atsiradimui.

Teismas sprendė, kad vykdydama statybas be statybÄ leidžiančio dokumento, atsakovė neteisėtai apėjo aplinkosauginį vykdomo projekto vertinimÄ , dėl ko jos veiksmai, kai remiamasi bÅ«tent duomenų, ar įgyvendinamu projektu nebus padaryta žala aplinkai, trÅ«kumu, vertintini kaip piktnaudžiavimas, negalintis turėti įtakos ieÅ¡kinio reikalavimo teisėtumui ir pagrįstumui. Ä®statyminė prievolė sutvarkyti statybvietę ir darbus atlikti taip, kad bÅ«tų iÅ¡vengta žalos aplinkai, paneigia atsakovės nurodomų pasekmių galimybę.

Teismas taip pat sutiko su ieÅ¡kovės ir trečiojo asmens Aplinkos ministerijos Kauno regiono aplinkos apsaugos departamento atstovų pozicija, kad atsakovės pasirinktas ekspertas nepateikė duomenų apie turimÄ kompetencijÄ vertinti žalos aplinkai pobÅ«dį ir mastÄ . Atliekant ekspertizę net nebuvo remiamasi Aplinkos apsaugos įstatymo 6 straipsnio 5 dalies 11 punktu, Aplinkos ministro 2002 m. rugsėjo 9 d. įsakymu Nr. 471 patvirtinta Aplinkai padarytos žalos atlyginimo dydžių apskaičiavimo metodika (Å¡ie aktai neįvardinti tarp Å¡altinių, kuriais remtasi).

Kartu teismas atkreipė dėmesį į tai, kad pats grunto iÅ¡plovimo faktas, savaime negali bÅ«ti vertinamas kaip patvirtinantis žalos atsiradimÄ . Vadovaujantis Aplinkos ministro 2007 m. sausio 10 d. įsakymu Nr. D1-23 patvirtintų Aplinkosaugos sÄ lygų vandens telkinių dugno valymo ir gilinimo darbams laivybos reikmėms 14. 1 punktu, ruože nuo Kauno hidroelektrinės iki Vilkijos miesto, kuriame didelis hidraulinis upės nuolydis ir susiformavusi savigrinda, Nemuno upės vagos valymo darbai vykdomi tik tiek, kiek tai bÅ«tina vidaus vandenų kelio gabaritams palaikyti ir nepažeidžiant savigrindos; gruntas gali bÅ«ti iÅ¡vežamas tik tuo atveju, jei nėra sÄ lygų jo palikti upės vagoje; bendras iÅ¡vežamo grunto kiekis Å¡iame ruože neturi virÅ¡yti 100 tÅ«kst. m3 per metus.

Nurodytas reglamentavimas ne tik nepatvirtina, bet net ir paneigia tiesioginio ryÅ¡io tarp grunto iÅ¡plovimo ir žalos atsiradimo fakto. Teismas nurodė, kad tam, jog bÅ«tų konstatuota žala, turi bÅ«ti aiÅ¡kiai ir konkrečiai įvardijamas ne tik grunto iÅ¡plovimo galimybės realumas, bet ir su tuo susiję neigiamos pasekmės. Kasimo darbai buvo vykdomi ne aplinkosaugos, o laivybos tikslais ir aplinkybė, jog nuplovus tam tikrÄ kiekį grunto, galėtų pasikeisti upės vagos struktÅ«ra, gali turėti neigiamos įtakos laivybos veiklai, tačiau nebÅ«tinai reiÅ¡kia žalos gamtai atsiradimÄ .

Nurodytų aplinkybių pagrindu, teismas darė iÅ¡vadÄ , kad ieÅ¡kovė neįrodė aplinkybės, jog neigiami padariniai, kuriuos gali sÄ lygoti ieÅ¡kovei palankaus teismo sprendimo vykdymas, yra realÅ«s, ir juolab, kad jų mastas yra neproporcingas, virÅ¡ijantis tÄ teisinį gėrį, kurį siekiama įgyvendinti, įpareigojant atsakovę paÅ¡alinti savo neteisėtos veiklos padarinius. III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimų į apeliacinį skundÄ argumentai Atsakovė apeliaciniame skunde praÅ¡o teismo panaikinti Kauno apylinkės teismo 2014 m. spalio 17 d. sprendimÄ civilinėje byloje Nr. 2-1372-945/2014 ir priimti naujÄ sprendimÄ â€“ ieÅ¡kinį atmesti.

Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:1. Apeliantė nesutinka su pirmosios instancijos teismo motyvais, kad UAB „Hidroprojektas“ rekomendacijomis ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012 m. rugsėjo 11 d. sprendime administracinėje byloje Nr. A-822-2460/2012 nurodytomis aplinkybėmis grindžiama atsakovės pozicija, jog ginčijamais darbais buvo siekiama išvengti žalos aplinkai, vertintina kaip negalinti turėti įtakos nagrinėjamoje byloje reiškiamo reikalavimo teisėtumui ir pagrįstumui.

Apeliantė nagrinėjamoje byloje laikėsi ir laikosi nuoseklios pozicijos, kad grunto supylimas žemės sklypuose, esančiuose (duomenys neskelbtini), buvo suderintas su KRAAD, atsakovė visus darbus vykdė laikydamasi techninių rekomendacijų. Kita vertus, patenkinus ieškinį ir įpareigojus atsakovę pašalinti savavališkos statybos padarinius ir sudarkyti statybvietę, gali būti padaryta žala aplinkai.

2. Nepagrįstu laikytinas skundžiamame teismo sprendime pateiktas Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012 m. rugsėjo 11 d. sprendimo administracinėje byloje Nr. A-822-2460/2012 vertinimas. IeÅ¡kovė byloje rėmėsi priimtais teismų sprendimais, nurodydama, kad jie turi res judicata galiÄ , tuo tarpu nei ieÅ¡kovė, nei pirmosios instancijos teismas, nepagrindė ir iÅ¡ esmės net nemotyvavo, kodėl Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012 m. rugsėjo 11 d. sprendimas administracinėje byloje Nr. A-822-2460/2012, ginčo atveju neturi tos pačios res judicata galios.

Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2012 m. rugsėjo 11 d. sprendime konstatavo visÄ eilę aplinkybių, kurios turėjo esminės reikÅ¡mės Å¡ioje byloje, tačiau pirmosios instancijos teismas jų tinkamai neįvertino, todėl priėmė nepagrįstÄ ir naikintinÄ sprendimÄ .3. Pirmosios instancijos teismo iÅ¡vada, kad atsakovė neįvykdė jai tenkančios pareigos pateikti teismui pakankamus įrodymus, kurie leistų spręsti, jog įgyvendinant ieÅ¡kovei palankų teismo sprendimÄ , bÅ«tų padaryta žala aplinkai, yra ne tik nepagrįsta, tačiau ir prieÅ¡taraujanti bylos medžiagai.

4. Pirmosios instancijos teismas nagrinėjamoje byloje nepagrįstai atsisakė skirti ekspertizę dėl galimos žalos aplinkai nustatymo, tuo tarpu skundžiamame sprendime nurodo, kad apeliantė neįvykdė jai tenkančios pareigos pateikti teismui pakankamus įrodymus. Tokia teismo iÅ¡vada yra prieÅ¡taringa ir teisiÅ¡kai ydinga, kadangi teismas pats užkirto keliÄ apeliantei pateikti pakankamus įrodymus. Kita vertus, nors teismas atsisakė Å¡ioje byloje skirti ekspertizę, apeliantė savo iniciatyva užsakė ekspertizę ir ekspertizės aktÄ , kaip raÅ¡ytinį įrodymÄ , pateikė teismui.

Tačiau pirmosios instancijos teismas iÅ¡ esmės nemotyvavo, kokiais argumentais remiantis jis šį apeliantės pateiktÄ Ä¯rodymÄ atmetė ir juo nesivadovavo. Apeliantės nuomone, eksperto nurodytos iÅ¡vados akivaizdžiai pagrindžia faktÄ , kad ieÅ¡kinyje praÅ¡ytos ir skundžiamu teismo sprendimu pritaikytos poveikio priemonės yra neadekvačios, galinčios sukelti sunkių padarinių. Atsiliepime į apeliacinį skundÄ ieÅ¡kovė praÅ¡o atsakovės apeliacinį skundÄ atmesti kaip nepagrįstÄ , o skundžiamÄ pirmosios instancijos sprendimÄ palikti nepakeistÄ .IeÅ¡kovės nuomone, skundžiamas sprendimas yra teisėtas ir pagrįstas, teismas nepažeidė procesinės teisės normų, tinkamai taikė ir aiÅ¡kino materialinės teisės normas, visapusiÅ¡kai, objektyviai iÅ¡tyrė ir įvertino įrodymus byloje, todėl nėra teisinio pagrindo jo naikinti.

Nagrinėjamoje byloje apeliantė turėjo pareigÄ Ä¯rodyti aplinkybes, kuriomis grindė savo atsikirtimÄ Ä¯ ieÅ¡kinį, t. y. kad patenkinus ieÅ¡kinį ir įpareigojus UAB „Domus firma“ paÅ¡alinti savavaliÅ¡kos statybos padarinius, gali bÅ«ti padaryta žala gamtai. Priimdamas skundžiamÄ sprendimÄ , teismas nustatė, kad ieÅ¡kinyje nurodytiems darbams atlikti buvo bÅ«tinas statybos leidimas. Jo neturėjimas ir lėmė atsakovės vykdomų statybos darbų savavaliÅ¡kumÄ . Todėl pagrįstai, kaip teisiÅ¡kai nereikÅ¡mingÄ , vertino atsakovės argumentÄ , jog darbai buvo atliekami vadovaujantis UAB „Hidroprojektas“ rekomendacijomis.

Å ios faktinės aplinkybės buvo konstatuotos nagrinėjant savavaliÅ¡kos statybos akto, statybos sustabdymo akto ir reikalavimo Å¡alinti savavaliÅ¡kos statybos padarinius teisėtumo klausimÄ Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2011 m. lapkričio 20 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. A756-2375/2011 ir 2012 m. gruodžio 6 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. A552-3109/2012. Apeliantė savo atsikirtimus dėl galimos žalos aplinkai atsiradimo siejo su situacija, kuri susiklostytų, jeigu teismas įpareigotų paÅ¡alinti gelžbetonines plokÅ¡tes ir geotekstilės plėvelę, tačiau nebÅ«tų atliekami jokie žemės darbai, kuriais bÅ«tų atkuriama padėtis, buvusi tuo metu, kai iÅ¡ Neries upės iÅ¡kastas gruntas buvo paruoÅ¡tas sandėliuoti.

Å iuo tikslu apeliantė prašė teismo skirti ekspertizę. Inspekcijos nuomone, teismas visiÅ¡kai pagrįstai atmetė šį apeliantės praÅ¡ymÄ , kadangi aplinkybės, kurias siekė iÅ¡siaiÅ¡kinti atsakovė, nebuvo reikÅ¡mingos bylai. Teismas teisingai konstatavo, kad įgyvendinant teismo sprendimÄ , laikantis visų atitinkamiems darbams taikomų teisės aktų reikalavimų, žala gamtai bet kuriuo atveju negalės bÅ«ti daroma, nes UAB „Domus firma“ privalo užtikrinti, kad tokia žala nekiltų.

Be to, teismui atmetus tokį atsakovės praÅ¡ymÄ , atsakovė savo iniciatyva užsakė Å¡iÄ ekspertizę, kuri kaip raÅ¡ytinis įrodymas buvo prijungta prie nagrinėjamos civilinės bylos. Nesutinka su apeliantės argumentu, kad teismas pažeidė teismui nustatytÄ pareigÄ motyvuoti savo sprendimÄ , kadangi „pavirÅ¡utiniÅ¡kai vertino raÅ¡ytinį įrodymÄ â€œ. Mano, kad vadovaujantis kasacinio teismo praktikoje suformuotomis įrodymų vertinimo taisyklėmis, teismas tinkamai motyvavo, kodėl raÅ¡ytinis įrodymas – atsakovės užsakymu atliktos ekspertizės aktas, vertintinas kaip nereikÅ¡mingas bylai.

Inspekcijos nuomone, teismas, priimdamas skundžiamÄ sprendimÄ , visapusiÅ¡kai ir objektyviai iÅ¡nagrinėjo visas reikÅ¡mingas bylai aplinkybes, Å¡alių pateiktus įrodymus vertino pagal vidinį savo įsitikinimÄ , todėl nepažeidė įrodymų vertinimo taisyklių. Teismas atsakovės pateiktos ekspertizės pagrįstumÄ vertino atsižvelgdamas ne tik į Inspekcijos ir trečiojo asmens Lietuvos Respublikos Kauno regiono aplinkos apsaugos departamento atstovų iÅ¡dėstytÄ pozicijÄ , bet analizavo Lietuvos Respublikos aplinkos apsaugos įstatymo 32 straipsnio, Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2007 m. sausio 10 d.

įsakymu Nr. D1-23 patvirtintų Aplinkosaugos sÄ lygų vandens telkinių dugno valymo ir gilinimo darbams laivybos reikmėms nuostatas. Inspekcija nesutinka su apeliantės argumentu, kad teismas nevertino LVAT 2012 m. rugsėjo 11 d. sprendimo administracinėje byloje Nr. A822-2460/2012, kaip turinčio res judicata galiÄ nagrinėjamoje byloje, kadangi byloje buvo ginčijami administraciniai aktai, kuriuos teismas panaikino, kaip neatitinkančius Lietuvos Respublikos aplinkos apsaugos valstybinės kontrolės įstatymo 18 ir 20 straipsnių ir Lietuvos Respublikos vieÅ¡ojo administravimo įstatymo reikalavimų.

Inspekcija nebuvo įtraukta į administracinę bylÄ suinteresuotu asmeniu, todėl apeliantės teiginys, jog Å¡ioje prejudicinę galiÄ turinčioje administracinėje byloje teismas konstatavo galimos žalos gamtai grėsmę, yra visiÅ¡kai nepagrįstas. Atsiliepime į apeliacinį skundÄ trečiasis asmuo KultÅ«ros paveldo departamentas prie KultÅ«ros ministerijos praÅ¡o atsakovės apeliacinį skundÄ atmesti.Nurodė, kad trečiasis asmuo palaiko pozicijÄ , pateiktÄ atsiliepime į ieÅ¡kinį, ir papildomai nurodė, kad ginčo statinys, esantis (duomenys neskelbtini), patenka į valstybės saugomos ir KultÅ«ros vertybių registre registruotos nekilnojamosios kultÅ«ros vertybės – Kauno senamiesčio apsaugos zonÄ .

Vadovaujantis Statybos įstatymo 23 straipsnio 17 dalies 4 punktu, statybos kultÅ«ros paveldo statinyje, kultÅ«ros paveldo objekto teritorijoje, kultÅ«ros paveldo vietovėje ar jų apsaugos zonose atvejais raÅ¡tu statinio projektui pritaria Departamento įgaliotas valstybės tarnautojas. Pažymėjo, kad Departamento Kauno teritoriniam padaliniui statybos projektas statiniui pateiktas nebuvo ir tokiam projektui Departamento Kauno teritorinis padalinys nėra pritaręs. Kitų atsiliepimų į apeliacinį skundÄ negauta.

             IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir iÅ¡vados Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylÄ , neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, kurias sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas, t. y. apeliacinės instancijos teismas patikrina, ar skundžiamas pirmosios instancijos teismo sprendimas yra teisėtas ir pagrįstas (CPK320 straipsnio 1 dalis, 263 straipsnio 1 dalis).

Teisėja nenustatė absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų (CPK 329 straipsnio 2, 3 dalys).Byloje kilo ginčas dėl savavaliÅ¡kos statybos padarinių Å¡alinimo. Pagal CK 4.103 straipsnio 1 dalį, jeigu statinys (jo dalis) yra pastatytas ar statomas savavaliÅ¡kai arba ne savavaliÅ¡kai, tačiau pažeidžiant statinio projekto sprendinius ar teisės aktų reikalavimus, tai tokiu statiniu (jo dalimi) naudotis ar juo disponuoti draudžiama. Pagal Å¡io straipsnio 3 dalį teismas statybos, pažeidžiančios teisės aktų reikalavimus, padarinių Å¡alinimo klausimÄ iÅ¡sprendžia įstatymų tvarka.

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje išaiškinta, kad neteisėtos statybos padariniai turi būti šalinami taikant įstatymus, galiojančius šių padarinių konstatavimo ir šalinimo metu. Tokia pozicija grindžiama tuo, kad statybos procesas yra tęstinio pobūdžio, todėl, nors teisinis santykis ir yra prasidėjęs iki įsigaliojant konkrečiam įstatymui, teisėms, pareigoms ar faktams, atsirandantiems galiojant naujam įstatymui, turi būti taikomos tuo metu galiojančio įstatymo nuostatos.

Be to, kitoks įstatymų galiojimo aiškinimas prieštarautų įstatymo leidėjo tikslams dėl savavališkos (neteisėtos) statybos padarinių šalinimo bei negarantuotų statybų proceso ir statinių kokybės kontrolės užtikrinimo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. spalio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-492/2008; 2009 m. birželio 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-240/2009; 2012 m. gruodžio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-616/2012; kt.).

Apeliantės skundžiamame sprendime, pasisakydamas dėl savavaliÅ¡kos statybos padarinių Å¡alinimo, pirmosios instancijos teismas vadovavosi bylos nagrinėjimo metu galiojusia Statybos įstatymo 28 straipsnio, Teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiÅ«ros įstatymo 14 straipsnio redakcija.   Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad trečiasis asmuo Aplinkos ministerijos Kauno regiono aplinkos apsaugos departamentas 2009 m. lapkričio 6 d. raÅ¡tu Kauno apskrities virÅ¡ininko administracijÄ informavo apie atliekamus galimai neteisėtus statybos darbus (duomenys neskelbtini) (1 t., b. l. 9–11).

Pagal Kauno miesto savivaldybės administracijos informacijÄ atsakovei 2009 m. kovo 14 d. yra iÅ¡duotas projektavimo sÄ lygų sÄ vadas upės krantinės su dviračių taku statybai nurodytu adresu, kuris nesuteikia teisės vykdyti statybos darbus, statybos leidimas nėra iÅ¡duotas (1 t., b. l. 12). Atlikus patikrinimÄ vietoje, nustatyta, kad Neries upės kranto apsaugos zonoje ir juostoje savavaliÅ¡kai vykdomi krantinės įrengimo ir tvirtinimo darbai – klojama geoplėvelė, dedamos gelžbetoninės krantinės sutvirtinimo plokÅ¡tės, darbus vykdo teisės užsiimti krantinių statybos darbais neturinti UAB „Signe LT“.

SuraÅ¡yti savavaliÅ¡kos statybos (1 t., b. l. 13–18) ir statybos sustabdymo aktai (1 t., b. l. 16–18). Å ių aktų teisėtumÄ atsakovė nesėkmingai ginčijo teismine tvarka (1 t., b. l. 23–26, 27–35). 2010 m. sausio 22 d. ieÅ¡kovė, nuo 2010 m. sausio 1 d. perėmusi funkcijas iÅ¡ iki tol veiksmus atlikusios Kauno apskrities virÅ¡ininko administracijos, surašė atsakovei reikalavimÄ iki 2010 m. birželio 30 d. paÅ¡alinti savavaliÅ¡kos statybos padarinius (1 t., b. l. 19). 2010 m. liepos 10 d. atlikus patikrinimÄ , nustatyta, kad reikalavimas neįvykdytas (1 t., b. l. 20–21).

Å io reikalavimo teisėtumÄ atsakovė taip pat nesėkmingai ginčijo teismine tvarka (1 t., b. l. 36–39, 40–44). 2013 m. vasario 18 d. konstatuotas reikalavimo neįvykdymo faktas (1 t., b. l. 22). Todėl ieÅ¡kovė kreipėsi į teismÄ , praÅ¡ydama įpareigoti atsakovę paÅ¡alinti savavaliÅ¡kos statybos padarinius. Pirmosios instancijos teismas ieÅ¡kinį tenkino, su sprendimu nesutinka atsakovė. Apeliantė nesutinka su pirmosios instancijos teismo motyvais, kad UAB „Hidroprojektas“ rekomendacijomis ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012 m. rugsėjo 11 d. sprendime administracinėje byloje Nr. A-822-2460/2012 nurodytomis aplinkybėmis grindžiama atsakovės pozicija, jog ginčijamais darbais buvo siekiama iÅ¡vengti žalos aplinkai, vertintina kaip negalinti turėti įtakos nagrinėjamoje byloje reiÅ¡kiamo reikalavimo teisėtumui ir pagrįstumui.

Teisėjų kolegija su šiais apeliantės argumentais nesutinka. Kasacinio teismo praktikoje yra konstatuota, kad išskiriamos trys įsiteisėjusio teismo sprendimo savybės:

1) teismo sprendimo privalomumas;

2) res judicata galia;

3) teismo sprendimo prejudicinė galia. Ä®siteisėjęs teismo sprendimas įgyja res judicata galiÄ â€“ tai reiÅ¡kia, jog Å¡alių ginčas yra galutinai iÅ¡spręstas, o teismo sprendimas Å¡alims turi įstatymo galiÄ . Sprendimo res judicata galia yra taikoma tik Å¡alims ir kitiems dalyvaujantiems byloje asmenims. Nagrinėjamu atveju Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012 m. rugsėjo 11 d. sprendime administracinėje byloje Nr. A-822-2460/2012 pagal pareiÅ¡kėjos UAB „Domus firma“ skundÄ atsakovei KRAAD, trečiajam suinteresuotam asmeniui UAB „Hidroprojektas“ buvo praÅ¡oma panaikinti KRAAD direktoriaus 2010 m. sausio 5 d. įsakymÄ Nr. V-2 „Dėl 2009 m. gruodžio 18 d. privalomojo nurodymo Nr. 66 apskundimo“ ir KRAAD 2009 m. gruodžio 18 d. privalomÄ jį nurodymÄ Nr.

66. Pažymėtina, kad Å¡ioje byloje ginčijamus administracinius aktus teismas panaikino kaip neatitinkančius Lietuvos Respublikos aplinkos apsaugos valstybinės kontrolės įstatymo 18 ir 20 straipsnių bei Lietuvos Respublikos vieÅ¡ojo administravimo įstatymo reikalavimų. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie Aplinkos ministerijos, t. y. ieÅ¡kovė nagrinėjamoje byloje, nebuvo įtraukta į administracinę bylÄ . Kolegija nesutinka su apeliantės teiginiais, jog Å¡ioje administracinėje byloje teismas konstatavo žalos gamtai grėsmę.

Kaip matyti iÅ¡ priimto sprendimo administracinėje byloje teisėjų kolegija pažymėjo, „kad iÅ¡ atsakovo privalomajame nurodyme Nr. 52 ir jo pagrindu priimtame bei nagrinėjamoje byloje ginčijamame privalomajame nurodyme Nr. 66 nustatytų faktinių aplinkybių nėra aiÅ¡ku, ar, pareiÅ¡kėjui įvykdžius privalomojo nurodymo Nr. 66 reikalavimus, t. y. paÅ¡alinus iÅ¡ Neries upės pakrantės apsaugos juostos suklotÄ geotekstilės plėvelę, ir gelžbetonines plokÅ¡tes, žala aplinkai ar grėsmė jai kilti bus panaikinta.

Teisėjų kolegijos vertinimu, bylos duomenys nepatvirtina, jog geotekstilės plėvelės ir gelžbetoninių plokščių, kuriais pridengiamas gruntas, paÅ¡alinimas iÅ¡ Neries upės pakrantės nesukels didesnės žalos aplinkai nei aplinkybės (pareikėjo veikimas ar neveikimas), kurių pagrindu buvo priimti privalomieji nurodymai Nr. 52 ir Nr. 66“. Ä®vertinus nurodytas aplinkybes, kolegijos nuomone, pirmosios instancijos teismas, priimdamas skundžiamÄ sprendimÄ pagrįstai nelaikė Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012 m. rugsėjo 11 d. sprendimo administracinėje byloje Nr. A822-2460/2012, kaip turinčio res judicata galiÄ nagrinėjamoje byloje.Apeliantės teigimu, nagrinėjamoje byloje ji laikėsi ir laikosi nuoseklios pozicijos, kad grunto supylimas žemės sklypuose, esančiuose (duomenys neskelbtini), buvo suderintas su KRAAD, atsakovė visus darbus vykdė laikydamasi techninių UAB „Hidroprojektas“ rekomendacijų, tačiau pirmosios instancijos teismas Å¡iuos argumentus laikė kaip teisiÅ¡kai nereikÅ¡mingus.

Teisėjų kolegija pažymi, kad Å¡ios faktinės aplinkybės buvo konstatuotos nagrinėjant savavaliÅ¡kos statybos akto, statybos sustabdymo akto ir reikalavimo Å¡alinti savavaliÅ¡kos statybos padarinius teisėtumo klausimÄ Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2011­ m. lapkričio 20 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. A756-2375/2011; 2012 m. gruodžio 6 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. A552-3109/2012. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2011 m. spalio 20 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. A756-2375/2011 apeliantės atliktų darbų rezultatas pripažintas inžineriniu statiniu ir tai, kad žemės darbams vykdyti buvo reikalingas statybos leidimas.

Nustačius, kad atsakovės vykdomų statybos darbų savavaliÅ¡kumÄ lėmė bÅ«tent statybos leidimo neturėjimas, teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo minėtu apeliantės argumentų vertinimu. Apeliantės teigimu, pirmosios instancijos teismo iÅ¡vada, kad atsakovė neįvykdė jai tenkančios pareigos pateikti teismui pakankamus įrodymus, kurie leistų spręsti, jog įgyvendinant ieÅ¡kovei palankų teismo sprendimÄ , bÅ«tų padaryta žala aplinkai, yra ne tik nepagrįsta, tačiau ir prieÅ¡taraujanti bylos medžiagai, teismas nepagrįstai atsisakė skirti ekspertizę dėl galimos žalos aplinkai nustatymo, nemotyvavo, kokiais argumentais remiantis atmetė apeliantės pateiktÄ eksperto iÅ¡vadÄ ir ja nesivadovavo.

Kasacinio teismo praktikoje konstatuota, kad pagal CPK 176 straipsnio 1 dalį faktÄ galima pripažinti įrodytu, jeigu byloje esančių įrodymų pagrindu susiformuoja teismo įsitikinimas to fakto buvimu. Ä®rodymų vertinimas pagal CPK 185 straipsnį reiÅ¡kia, kad bet kokios ginčui iÅ¡spręsti reikÅ¡mingos informacijos įrodomÄ jÄ vertę nustato teismas pagal vidinį savo įsitikinimÄ ,  grindžiamÄ visapusiÅ¡ku ir objektyviu visų reikÅ¡mingų bylos aplinkybių iÅ¡nagrinėjimu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. lapkričio 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3- 526/2009; 2010 m. balandžio 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-155/2010; 2010 m. gegužės 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-206/2010; kt.).

Teismo sprendimas remtis vienais įrodymais ir jų pagrindu konstatuoti buvus ar nebuvus tam tikras bylos aplinkybes, o kitus įrodymus atmesti ir jais nesivadovauti, turi bÅ«ti tinkamai motyvuotas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. kovo 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-99/2009; 2014 m. gegužės 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-290/2014; kt.).               Kaip matyti iÅ¡ bylos medžiagos, apeliantė nagrinėjant bylÄ savo atsikirtimus dėl galimos žalos aplinkai atsiradimo siejo ir sieja su situacija, kuri susiklostytų, teismui įpareigojus paÅ¡alinti gelžbetonines plokÅ¡tes ir geotekstilės plėvelę, tačiau nebÅ«tų atliekami jokie žemės darbai, kuriais bÅ«tų atkuriama padėtis, buvusi tuo metu, kai iÅ¡ Neries upės iÅ¡kastas gruntas buvo paruoÅ¡tas sandėliavimui.

Å iuo tikslu atsakovė prašė teismo skirti ekspertizę užduodant ekspertui klausim, ar paÅ¡alinus iÅ¡ Neries upės pakrantės apsaugos juostos suklotÄ geotekstilės plėvelę ir gelžbetonines plokÅ¡tes, kuriais yra pridengtas gruntas, neatsiras grėsmė ir/arba žala aplinkai. Teisėjų kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismas pagrįstai atmetė atsakovės praÅ¡ymÄ skirti ekspertizę, nes aplinkybės, kurias siekė iÅ¡siaiÅ¡kinti atsakovė, nebuvo reikÅ¡mingos bylai. Pažymėtina, kad apylinkės teismas pagrįstai nurodė, jog įgyvendinant teismo sprendimÄ laikantis visų atitinkamiems darbams taikomų teisės aktų reikalavimų, žala gamtai bet kuriuo atveju negalės bÅ«ti daroma, nes atsakovė UAB „Domus firma“ privalės užtikrinti, jog žala nekiltų.

Teisėjų kolegijos nuomone, pirmosios instancijos teismas iÅ¡samiai sprendime iÅ¡analizavo ir nurodė, kokių teisės aktų reikalavimų ir kaip turi bÅ«ti laikomasi Å¡alinant savavaliÅ¡kos statybos padarinius, todėl jiems pritaria ir jų nekartoja. Kolegija nesutinka su apeliante, kad pirmosios instancijos teismas nevertino apeliantės užsakymu atliktos ekspertizės iÅ¡vados, tinkamai nemotyvavo, kodėl nesiremia minėta iÅ¡vada. Å is raÅ¡ytinis įrodymas buvo prijungtas prie bylos, apylinkės teismas dėl jo pasisakė, pažymėjo, kad ekspertas atsakinėjo tik į klausimÄ , kas atsitiktų, jeigu bÅ«tų paÅ¡alinta tik dalis savavaliÅ¡kos statybos padarinių, t. y. paÅ¡alinta geotekstilės plėvelė ir gelžbetoninės plokÅ¡tės, kuriais pridengtas sandėliuojamas gruntas, tačiau, kaip matyti iÅ¡ iÅ¡vados, ekspertas nevertino žemės darbų, kuriais bÅ«tų atkuriama padėtis, buvusi tuo metu, kai iÅ¡ Neries upės iÅ¡kastas gruntas buvo paruoÅ¡tas sandėliavimui.

Pirmosios instancijos teismas pateiktos ekspertizės pagrįstumÄ vertino analizuodamas Lietuvos Respublikos aplinkos apsaugos įstatymo 32 straipsnio, Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2007 m. sausio 10 d. įsakymu Nr. D1-23 patvirtintų Aplinkosaugos sÄ lygų vandens telkinių dugno valymo ir gilinimo darbams laivybos reikmėms nuostatas. Teismas nustatė, kad nurodytas reglamentavimas ne tik nepatvirtina, bet net ir paneigia tiesioginio ryÅ¡io tarp grunto iÅ¡plovimo ir žalos atsiradimo faktÄ . Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį į pateiktÄ minėtame raÅ¡ytiniame įrodyme eksperto siÅ«lymÄ , kuo greičiau parengti techninį projektÄ upės krantinei su dviračių taku įrengti, panaudojant sandėliuojamÄ gruntÄ statybos darbams atlikti, tačiau, kaip matyti iÅ¡ nagrinėjamos bylos, apeliantė nesiekia savaliÅ¡kos statybos padarinių įteisinimo procedÅ«ros, nekėlė klausimo dėl atliktinų darbų proporcingumo, kÄ pažymėjo ir pirmosios instancijos teismas.Kasacinio teismo praktikoje pripažįstama, kad neteisėtos statybos padariniai turi bÅ«ti Å¡alinami laikantis ginčo Å¡alių interesų derinimo ir taikomų priemonių proporcingumo siekiamam tikslui principų; kuriÄ iÅ¡ įstatymo nurodytų priemonių taikyti, sprendžia teismas kiekvienu konkrečiu atveju, priklausomai nuo aplinkybių, kurioms esant padarytas teisės pažeidimas, taip pat pažeidimo sunkumo, ginamos teisės svarbos ir kitų aplinkybių; savavaliÅ¡kų statinių nugriovimas yra kraÅ¡tutinė priemonė ir turi bÅ«ti taikoma, nesant teisinės galimybės kitaip spręsti savavaliÅ¡kos statybos padarinių Å¡alinimo klausimÄ (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. sausio 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-58/2008; 2009 m. birželio 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-240/2009; 2011 m. vasario 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-39/2011; kt.).

Konkrečiu atveju, esant nurodytoms aplinkybėms, pirmosios instancijos teismo sprendimas įpareigoti apeliantę paÅ¡alinti savavaliÅ¡kos statybos padarinius laikytinas tinkamu ir proporcingu padarytam teisės pažeidimui. Tokia priemonė ir Europos Žmogaus Teisių Teismo laikoma atitinkančia bendrÄ jį visuomenės interesÄ , t. y. turinčia teisėtÄ tikslÄ , jei Å¡iomis priemonėmis siekiama atkurti teisės virÅ¡enybę (paÅ¡alinant neleistinÄ ir neteisėtÄ statinį), užtikrinti statybos normų laikymÄ si, tvarkingÄ teritorijų planavimÄ , aplinkos apsaugÄ , ir jei nepažeidžiamas proporcingumo aspektas (Europos Žmogaus Teisių Teismo 2007 m. lapkričio 27 d. sprendimas byloje Nr. 21861/03 Hamer v.

Belgija).            Teisėjų kolegija, iÅ¡nagrinėjusi bylÄ apeliacine tvarka, sprendžia, jog pirmosios instancijos teismas skundžiamame apeliacine tvarka teismo sprendime nustatė visas svarbias bylos aplinkybes, Å¡alių pateiktus įrodymus vertino pagal vidinį savo įsitikinimÄ , nepažeidė įrodymų vertinimo taisyklių, tinkamai taikė materialinės teisės normas, dėl ko buvo priimtas pagrįstas sprendimas, kurio keisti ar naikinti apeliacinio skundo argumentais nėra pagrindo, todėl pirmosios instancijos teismo sprendimas paliktinas nepakeistas, o atsakovės apeliacinis skundas atmestinas (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).            Teisėjų kolegija, vadovaudamasi CPK 325 straipsniu, 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, n u t a r i a :

             Kauno apylinkės teismo 2014 m. spalio 17 d. sprendimÄ palikti nepakeistÄ .     Teisėjai                                                                 Virginija Lozoraitytė ArÅ«nas Rudzinskas Egidijus TamaÅ¡auskas             Â