1abb5dfd-e666-41c6-b09e-7e969e9b18bd · Klaipėdos apygardos teismas

Administracinio teisės pažeidimo byla Nr. ATP-264-361/2012Teisminio proceso Nr. 4-06-3-03272-2011-1                                                     Procesinio sprendimo kategorija: 40.1.2. (S)              KLAIPĖDOS APYGARDOS TEISMASN U T A R T I S 2012 m. balandžio 19 d. Klaipėda Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Dalius Jocys, rašytinio proceso tvarka nagrinėdamas administracinėn atsakomybėn patraukto asmens K.

B. advokato Manto Liugo apeliacinį skundÄ dėl Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2012 m. vasario 10 d. nutarimo administracinio teisės pažeidimo byloje, n u s t a t ė: K. B. 2011-07-22 suraÅ¡ytas administracinio teisės pažeidimo protokolas Nr. 0638-0037 dėl to, kad ji, bÅ«dama UAB „ (duomenys neskelbtini) “, įmonės kodas (duomenys neskelbtini), registruotos (duomenys neskelbtini), priklausančios parduotuvės „(duomenys neskelbtini)“, esančios prekybos centre „(duomenys neskelbtini)“, (duomenys neskelbtini) doje, vadove, neužtikrino, kad jos vadovaujamoje parduotuvėje pardavėjai – konsultantei A.

K. (duomenys neskelbtini) bÅ«tų leidžiama pradėti dirbti, įdarbinus jÄ norminių teisės aktų nustatyta tvarka. 2011-06-09 LR VDI Klaipėdos skyriaus vyr. inspektorių atlikto patikrinimo metu apklausta UAB „(duomenys neskelbtini)“ priklausančių parduotuvių „(duomenys neskelbtini)“, (duomenys neskelbtini), vadovė L. Å . ir pardavėja – konsultantė E. K.. Pastaroji patvirtino dirbusi kartu su A. K.. Pati K. B. pateiktame paaiÅ¡kinime taip pat nurodė, jog A. K. „pasibandė kaip mokinė“ tuo metu K.

B. vadovaujamoje parduotuvėje „(duomenys neskelbtini)“, (duomenys neskelbtini), o vėliau pradėjo tvarkytis birželio pradžioje naujai atidarytoje parduotuvėje „(duomenys neskelbtini)“, esančioje prekybos centre „(duomenys neskelbtini)“, (duomenys neskelbtini), į kuriÄ vadovauti perėjo K. B.. Tikslios A. K. darbo trukmės nenurodė. Tiksli A. K. darbo laiko trukmė nenustatyta (galimai pradėjo dirbti 2011-05-18 ir baigė iki 2011-06-03). Tokiu bÅ«du K. B. pažeidė Lietuvos Respublikos DK 99 str. 2 d. ir 3 d. reikalavimus, t. y. jos vadovaujamoje UAB „(duomenys neskelbtini)“ priklausančioje parduotuvėje „(duomenys neskelbtini)“ buvo dirbamas nelegalus darbas, apibrėžtas DK 98 str. 1 d.

Å iais savo veiksmais K. B. padarė teisės pažeidimÄ , numatytÄ ATPK 413 str. 1 d.Klaipėdos miesto apylinkės teismas 2012-02-10 nutarimu nubaudė K. B. pagal ATPK 413 str. 1 d. 3000 Lt bauda.Apeliaciniu skundu K. B. advokatas M. Liugas praÅ¡o nutarimÄ panaikinti ir bylÄ nutraukti. Nurodo, kad teismas neobjektyviai ir nevisapusiÅ¡kai iÅ¡tyrė faktines aplinkybes, priimdamas sprendimÄ nukrypo nuo LVAT formuojamos teismų praktikos, Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo iÅ¡aiÅ¡kinimų, teismo iÅ¡vados neatitinka faktinių bylos aplinkybių, teismas savo iÅ¡vadų neparėmė byloje esančių duomenų viseto analize, taip pat nepaÅ¡alino byloje esančių prieÅ¡taravimų, o tik formaliai patvirtino, jog administracinio teisės pažeidimo protokole iÅ¡dėstytos aplinkybės yra įrodytos, nurodoma teismų praktika.

Teismas ne tik nebuvo aktyvus renkant ir tiriant įrodymus, bet pasyviai laikė nagrinėjamÄ situacijÄ akivaizdžia. IÅ¡ teismui pirmininkavusios teisėjos pasisakymų bei motyvų (pvz. sprendžiant klausimus praÅ¡ymų prijungti vienokius ar kitokius dokumentus) galima daryti iÅ¡vadas, jog teismas buvo iÅ¡ anksto įsitikinęs, kad K. B. kaltė yra akivaizdi ir VDI pateiktų duomenų pagrindu neginčijamai įrodyta, net neiÅ¡klausius visų proceso dalyvių paaiÅ¡kinimų. Tai rodo teismo neobjektyvumÄ ir selektyvumÄ tiriant bei nagrinėjant byloje esančius duomenis, kas yra nesuderinama su teismo veiklos principais.

Administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens K. B. kaltė padarius inkriminuojamÄ administracinį teisės pažeidimÄ iÅ¡ esmės yra grindžiama administracinio teisės pažeidimo protokolu, VDI pateikta raÅ¡ytine medžiaga ir pačios A. K. paaiÅ¡kinimais. Administracinio teisės pažeidimo protokolas yra suraÅ¡ytas neobjektyviai ir klaidingai formuluojant nustatytas aplinkybes, asmenų raÅ¡ytiniai paaiÅ¡kinimai bei parodymai vertinami selektyviai, administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens parodymai be jokio objektyvaus pagrindo vertinami kritiÅ¡kai, prioritetas teikiamas ne objektyviam tyrimui, o subjektyviems A.

K. paaiškinimams. Minimos LVAT bylos dėl administracinio teisės pažeidimo protokolo reikšmės.Apeliaciniame skunde išdėstomos pokyčių UAB „(duomenys neskelbtini)“ aplinkybės, susijusios su naujų darbuotojų atranka, vadovų pasikeitimu, teigiama, kad vien tas faktas, jog A. K. kelias valandas buvo parduotuvėje, savo nuožiūra vaikščiojo po parduotuvės patalpas, vertino ar nestandartinės (nuožulniai kylančios į viršų) parduotuvės grindys nesudarys jai fizinių ar psichologinių nepatogumų, jos bendravimas su galbūt būsimomis bendradarbėmis, domėjimasis apie darbo pobūdį, prekes, negali būti laikomas realiu darbo atlikimu, kaip objektyviu nelegalaus darbo požymiu.

Pradėjus dirbti naujai vadovei, visi įdarbinimo klausimai buvo ne K. B., o L. Å . žinioje. Byloje yra taip pat paaiÅ¡kinta, jog A. K. birželio 2 d., prieÅ¡ pat naujos parduotuvės atidarymÄ , turėjo atvykti į K. B. vadovaujamÄ parduotuvę „(duomenys neskelbtini)“ ir kartu su ten dirbusiomis pardavėjomis, padėti kolektyvui pasiruoÅ¡ti naujos parduotuvės atidarymui, kadangi tokie darbai reikalavo papildomų žmogiÅ¡kųjų iÅ¡teklių. Å iuo atveju, paruoÅ¡iamiesiems darbams atlikti bei parduotuvės atidarymo metu (t. y. birželio 2-3 dienomis), A.

K. turėjo bÅ«ti įsidarbinusi pas savo vadovę L. Å . ir atvykti turėdama „mokinės“ statusÄ . Tačiau A. K. birželio 2 dienÄ Ä¯darbinimo dokumentų su L. Å . susitvarkiusi nebuvo, todėl jai buvo duotas nurodymas visus formalumus susitvarkyti ir tik tuomet atvykti mokytis dirbti (t. y. susipažinti su prekėmis, iÅ¡mokti priimti prekes, jas iÅ¡duoti ir t. t.), kad galėtų tinkamai dalyvauti Å¡ios parduotuvės atidaryme. Å ias aplinkybes K. B. ir nurodė 2011-06-09 VDI pateiktame savo raÅ¡ytiniame paaiÅ¡kinime, jog „padėti pasikvietėme žmonių iÅ¡ „(duomenys neskelbtini)“ parduotuvės, A.

B. ir A. K. (pasibandyti kaip mokinę)“. 2011-07-22 paaiÅ¡kinime K. B. nurodė, jog „naujai atidaromoje parduotuvėje „(duomenys neskelbtini)“, tvarkytis A. K. nepadėjo, o tik buvo atėjusi (buvo atsiųsta) pasimokyti“. Objektyvių duomenų, jog A. K. bÅ«tų dirbusi K. B. naujai vadovaujamoje parduotuvėje „(duomenys neskelbtini)“, iÅ¡skyrus pačios A. K. paaiÅ¡kinimus, byloje apskritai nėra, į parduotuvės atidarymÄ A. K. neatvyko. Kaip patvirtino liudytoja L. Å ., ji kaip vadovė turėdama teisę spręsti sau pavaldžių darbuotojų įdarbinimo klausimÄ , nusprendė su A.

K. darbo sutarties nesudaryti. Teismas K. B. paaiÅ¡kinimų iÅ¡ esmės nenagrinėjo ir neįvertino. Pirmosios instancijos teismas administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens pozicijÄ lakoniÅ¡kai ir formaliai vertino kaip gynybinę versijÄ ir be jokių iÅ¡samių motyvų atmetė kaip nepagrįstÄ . Tai neleistinai susiaurino administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens teises bÅ«ti iÅ¡klausytam ir pažeidėjos teisėtus lÅ«kesčius.Apeliaciniame skunde teigiama, kad pirmosios instancijos teismas A.

K. paaiÅ¡kinimus vertino kaip neabejotinus, nors vertinant bylos medžiagÄ , jos pirminiuose paaiÅ¡kinimuose ir teisme duotuose parodymuose yra esminių prieÅ¡taravimų, verčiančių abejoti jų pagrįstumu. Teismas nepaÅ¡alino egzistuojančių prieÅ¡taravimų, nesugretino asmenų duotų paaiÅ¡kinimų, nelygino jų su kita bylos medžiaga. Apeliaciniame skunde nurodomi konkretÅ«s A. K. parodymų neatitikimai, susiję su darbo laiku, sutartomis sÄ lygomis. Taip pat nenuoseklÅ«s ir liudytojos E. K. paaiÅ¡kinimai, todėl juos teismas turėjo vertinti atsargiai, kita vertus Å¡ios liudytojos parodymai atitinka K.

B. paaiÅ¡kinimus. Apeliaciniame skunde pažymima, kad pasak pačios A. K., buvo kalba tik apie atlyginimÄ jÄ Ä¯darbinus nuo birželio 6 dienos, tačiau Å¡i esminė aplinkybė netiksliai yra užfiksuota teismo posėdžio protokole, o į skundžiamo nutarimo nustatomÄ jÄ dalį Å¡i aplinkybė apskirtai nebuvo įtraukta ir teismas dėl jos nepasisakė. Apeliaciniame skunde taip pat nurodoma, kad teismas nevertino K. B. teisinio statuso sprendžiant A. K. įdarbinimo klausimo. K. B. neturi jokių įgaliojimų darbdavio vardu sudaryti darbo sutartis su darbuotojais, praneÅ¡ti VSDFV ir spręsti kitus klausimus.

Nagrinėjamu atveju jai buvo pavesta vykdyti darbuotojų atrankÄ , tačiau jai perėjus dirbti į kitÄ parduotuvę, įdarbinimo klausimai buvo ne jos žinioje. Ä®vertinus šį aspektÄ tampa nesuprantama, kokiu faktiniu ir teisiniu pagrindu K. B. yra traukiama administracinėn atsakomybėn kaip darbdavio įgaliotas asmuo. Be to, byloje A. K. dalyvavo kaip liudytoja. Tačiau teismo posėdžio metu, ji dalyvavo kartu su VDI atstovėmis ir kaip liudytoja nebuvo paÅ¡alinta iÅ¡ salės. IÅ¡ teismo posėdžių protokolo, matyti, jog ji uždavinėjo klausimus proceso dalyviams.

Laikytina, jog teismo procese, atsižvelgiant į minėtas aplinkybes, ji negalėjo bÅ«ti apklausta kaip liudytoja, nes tokiu bÅ«du yra pažeidžiamas liudytojų nesusižinojimo procese principas.Apeliaciniame skunde taip pat pažymima, jog 2011-09-13 nutartimi pratęsdamas bylos nagrinėjimo terminÄ teismas padarė esminį proceso pažeidimÄ , kadangi apie nutartį Å¡alių neinformavo ir apie nutartį sužinota tik 2012-02-06 paskelbus bylos medžiagÄ , taip pat ATPK yra nustatyti aiÅ¡kÅ«s nuobaudos skyrimo terminai, pažeistas proceso operatyvumo principas.

Pagal Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo suformuotÄ praktikÄ termino pratęsimo priežastys administracinio teisės pažeidimo byloje turi bÅ«ti objektyviai užkertančios keliÄ iÅ¡nagrinėti administracinę bylÄ ir jos turi bÅ«ti nustatytos bei motyvuotas sprendimas dėl termino pratęsimo turi bÅ«ti priimtas dar nepasibaigus ATPK 35 straipsnyje nustatytiems terminams.Atsiliepimu į apeliacinį skundÄ LR VDI Klaipėdos skyrius praÅ¡o palikti galioti nutarimÄ ir apeliacinio skundo netenkinti.Apeliacinis skundas atmestinas.DK 98 straipsnyje nustatyta, kad nelegaliu darbu laikomas darbas esant Å¡io kodekso 93 straipsnyje nustatytiems darbo sutarties požymiams, dirbamas nesudarius darbo sutarties ar teisės aktų nustatyta tvarka nepraneÅ¡us Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos teritoriniam skyriui apie asmenų priėmimÄ Ä¯ darbÄ ; dirbamas užsienio valstybių piliečių ir asmenų be pilietybės, nesilaikant jiems norminių teisės aktų nustatytos įsidarbinimo tvarkos; darbdaviai ar jų įgalioti asmenys, leidę dirbti nelegalų darbÄ , atsako įstatymų nustatyta tvarka.

DK 99 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad darbdavys užtikrina, kad darbuotojui bÅ«tų leidžiama dirbti tik pasiraÅ¡ius su juo darbo sutartį, įteikus jam antrÄ sutarties egzempliorių ir iÅ¡davus jo tapatybę patvirtinantį dokumentÄ . Už tinkamÄ darbo sutarties sudarymÄ atsako darbdavys.IÅ¡ administracinio teisės pažeidimo protokolo matyti, kad Å¡ioje byloje K. B. kaltinama ATPK 413 straipsnio 1 dalyje numatyto pažeidimo padarymu, kadangi neužtikrino, jog jos vadovaujamoje parduotuvėje pardavėjai – konsultantei A.

K., bÅ«tų leista pradėti dirbti įdarbinus jÄ norminių teisės aktų nustatyta tvarka. Ginčas byloje kilo dėl pažeidimo padarymo.Pagal ATPK 257 straipsnį, administracinę bylÄ nagrinėjantis organas įvertina įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimÄ , pagrįstÄ visapusiÅ¡ku ir objektyviu visų bylos aplinkybių viseto iÅ¡nagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu ir teisine sÄ mone. Taigi įstatymo nustatytas įrodymų vertinimas, kaip objektyvios tiesos nustatymo procesas, grindžiamas subjektyviu faktoriumi – vidiniu įsitikinimu.

Vidinis įsitikinimas – tai ne išankstinis įsitikinimas, nuojauta, o įrodymais pagrįsta išvada, kuri padaroma iš surinktų įrodymų, kada išnagrinėjami reikšmingi faktai, iškeliamos ir ištiriamos galimos versijos, įvertinami kiekvienas įrodymas atskirai ir jų visuma. Byloje priimtas procesinis sprendimas laikytinas teisėtu ir pagrįstu tik tuomet, kai visapusiškai, išsamiai ir objektyviai išaiškinamos bei įvertinamos visos reikšmingos bylai aplinkybės (ATPK 248, 257, 284 str.).

Apeliacinės instancijos teismas, atsižvelgdamas į paminėtas teisės normas, patikrino byloje esančius įrodymus ir konstatuoja, jog pirmosios instancijos teismas tinkamai vertino įrodymus ir nustatė bylos aplinkybes. Apeliacinio skundo argumentai nepaneigia apylinkės teismo motyvuotų išvadų dėl K. B. kaltės. Nors apeliaciniame skunde teigiama, kad apylinkės teismas neišsamiai ir netinkamai ištyrė bylos aplinkybes, nepatikrino ir neįvertino visų surinktų įrodymų, kaltė grindžiama tik administracinio teisės pažeidimo protokolu, VDI rašytine medžiaga ir A.

K. parodymais, tačiau tokie argumentai nepagrįsti. Kaip matyti iÅ¡ administracinio teisės pažeidimo bylos medžiagos, pirmosios instancijos teismas, spręsdamas klausimÄ dėl K. B. kaltės, iÅ¡klausė jos paaiÅ¡kinimus, VDI darbuotojÄ A. Ž., dalyvavusiÄ patikrinime bei suraÅ¡iusiÄ administracinio teisės pažeidimo protokolÄ , liudytojas S. M., A. K., E. K.. L. Å ., įvertino raÅ¡ytinius įrodymus, savo iÅ¡vadas dėl K. B. kaltės pakankamai motyvavo. Remiantis teisiamajame posėdyje iÅ¡tirtais įrodymais byloje yra nustatyta, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ ieÅ¡kojo darbuotojų parduotuvei Klaipėdoje (tai patvirtino tiek pati K.

B., tiek liudytoja S. M., dirbusi regiono vadove), A. K. lankėsi UAB „(duomenys neskelbtini)“ parduotuvėse, iÅ¡ pradžių „(duomenys neskelbtini)“, vėliau ir „(duomenys neskelbtini)“e, kur užtrukdavo tam tikrÄ laiko tarpÄ , per kurį faktiÅ¡kai atlikdavo darbines funkcijas. Å iÄ aplinkybę teisme nurodė pati A. K., kuri taip pat paaiÅ¡kino, jog su K. B. buvo aptartas atlyginimas, perduoti dokumentai, reikalingi įdarbinimui. IÅ¡ pradžių kaip mokinė ji dirbo „(duomenys neskelbtini)“ esančioje parduotuvėje, K.

B. išėjus vadovauti naujai atidaromai parduotuvei „(duomenys neskelbtini)“, padėjo ten paruoÅ¡ti patalpas. Å ias A. K. nurodomas aplinkybes iÅ¡ dalies patvirtina ir pati K. B., kuri pripažįsta, kad su A. K. bendravo dėl įdarbinimo dar iki iÅ¡einant dirbti į „(duomenys neskelbtini)“ parduotuvę, po to „(duomenys neskelbtini)“ parduotuvei liko vadovauti L. Å ., bet taip susiklostė, kad L. Å . buvo užimta ir A. K. turėjo mokytis pas jÄ , K. B., buvo atėjusi ir į „(duomenys neskelbtini)“ parduotuvę (b. l. 33).

RaÅ¡ytiniame paaiÅ¡kinime VDI K. B. taip pat teigė, kad A. K. buvo atėjusi pasimokyti, pažindinosi su darbu (avalynės peržiÅ«ra, kainos), „(duomenys neskelbtini)“o parduotuvėje buvo atėjusi kaip mokinė (b. l. 7, 11). Liudytoja L. Å . teisme nurodė, kad A. K. buvo mačiusi kaip bÅ«simÄ darbuotojÄ , žinojo, jog mokymų klausimu A. K. bendravo su K. B., kai paskambino K. B., pastaroji atsakė, kad jau kelios dienos pas jÄ A. K. neatėjo. Liudytoja S. M. taip pat patvirtino, jog iÅ¡ parduotuvės vedėjos buvo girdėjusi, kad A.

K. nori darbintis, tačiau kažkas nepavyko, A. K. pradėjo kelti sÄ lygas, jos dokumentų dėl įdarbinimo negavo. Liudytoja E. K. parodė, jog buvo mačiusi A. K. parduotuvėje „(duomenys neskelbtini)“, kuri ėjo prie žmonių, tvarkė salę, sveikinosi. RaÅ¡ytiniame paaiÅ¡kinime VDI E. K. buvo paaiÅ¡kinusi, kad A. K. aptarnavo žmones, tik kaip nauja darbuotoja negalėjo dirbti prie kasos, jos parduotuvėje kalbėjo apie batų kainas, kÄ darbe reikia daryti. Nors teismui E. K. pateikė raÅ¡ytinį paaiÅ¡kinimÄ , kuriame teigė, jog VDI darbuotojai raÅ¡ant jiems paaiÅ¡kinimÄ darė spaudimÄ , tačiau atsižvelgiant į tai, kad E. K. ir toliau dirba K.

B. vadovaujamoje parduotuvėje, teiginiai apie neva darytÄ inspektorių spaudimÄ , diktavimus, kÄ reikia raÅ¡yti, vertintini tik kaip siekis padėti iÅ¡vengti atsakomybės K. B., juolab, jog nėra duomenų, kad VDI darbuotojai turėtų kokį nors suinteresuotumÄ bylos baigtimi, tyrimÄ atliko ne savo iniciatyva, o po A. K. kreipimosi. Be kita ko, apklausiama teisme E. K. apie jokį jai darytÄ spaudimÄ neužsiminė. Taigi apygardos teismas neturi pagrindo abejoti, kad paaiÅ¡kinimÄ VDI E. K. bÅ«tų raÅ¡iusi ne savo valia.

Atsižvelgiant į tai, kas iÅ¡dėstyta, galima spręsti, jog A. K. UAB „(duomenys neskelbtini)“ parduotuvėse atliko ne kÄ kita, o darbo funkcijas, tačiau teisės aktų nustatyta tvarka įdarbinta nebuvo. Kadangi dėl priėmimo į darbÄ ji bendravo su vadove K. B., kuri tuo laikotarpiu vadovavo UAB „(duomenys neskelbtini)“ parduotuvėms „(duomenys neskelbtini)“, o vėliau „(duomenys neskelbtini)“, sprendžiant iÅ¡ bylos duomenų užsiėmė darbuotojų atranka, ji ir turėjo užtikrinti, jog A.

K. jos vadovaujamose parduotuvėse neatliktų darbinių funkcijų, jeigu nebuvo realiai įdarbinta. Taigi nepagrįstas apeliacinio skundo argumentas dėl K. B. vaidmens, nes ji nubausta ne už tai, kad neįdarbino A. K., bet už tai, jog neužtikrino, kad A. K. nebÅ«tų leista pradėti dirbti parduotuvėje, kai ji nėra įdarbinta. Nors teisme K. B. teigė, kad A. K. mokėsi dirbti, tačiau tai, jog darbuotojÄ reikia apmokyti konkretaus darbo nepaneigia reikalavimo, kad darbuotojas darbines funkcijas pradeda atlikinėti tik tada, kai jis yra tinkamai įdarbinamas, prieÅ¡ingu atveju kyla atsakomybė už nelegalų darbÄ .Apeliacinio skundo teiginiai apie tai, kad teismas nevertino K.

B. paaiÅ¡kinimų, nepaÅ¡alino prieÅ¡taravimų A. K. parodymuose nepagrįsti. K. B. paaiÅ¡kinimai vertinami su kitais įrodymais ir jos kaltės klausimas iÅ¡spręstas įvertinus ne iÅ¡imtinai kuriuos nors vienus įrodymus, o jų visumÄ . Apeliaciniame skunde dėstomi A. K. parodymų neatitikimai apie iÅ¡dirbtas valandas neturi esminės reikÅ¡mės, kadangi nelegalaus darbo faktas nustatinėjamas ne pagal iÅ¡dirbtų valandų skaičių, o vertinama, ar asmuo, nebÅ«damas įdarbintas, atliko darbines funkcijas, Å¡iuo atveju buvo nustatyta, kad A.

K. parduotuvėse atliko bÅ«tent darbines funkcijas, nors nebuvo įdarbinta teisės aktų nustatyta tvarka.Apeliaciniame skunde, atsižvelgiant į teismų praktikÄ , kritikuojamas administracinio teisės pažeidimo protokolas. Tačiau nėra pagrindo manyti, jog administracinio teisės pažeidimo protokolas neatitinka reikalavimų. Jame užfiksuotos esminės pažeidimo aplinkybės, asmuo, kuriam jis suraÅ¡ytas, gali suprasti, kuo yra kaltinamas ir nuo to gintis. Taip pat užsimenama, jog teismo posėdžio protokole netiksliai užfiksuoti A.

K. parodymai, tačiau, kaip matyti iÅ¡ bylos medžiagos, tiek K. B., tiek jos advokatas po nutarimo priėmimo susipažino su bylos medžiaga, tačiau apylinkės teismui nepareiÅ¡kė jokių pastabų dėl tariamai netikslaus protokolo suraÅ¡ymo.Apeliaciniame skunde nurodomi įvairÅ«s procesiniai pažeidimai, tačiau apygardos teismo nuomone, apeliacinio skundo motyvai nesuteikia pagrindo naikinti nutarimÄ . Skunde teigiama, kad A. K. apklausta kaip liudytoja, tačiau posėdyje dalyvavo kartu su VDI atstovėmis, nebuvo paÅ¡alinta iÅ¡ salės taip pažeidžiant liudytojų nesusižinojimo procese principÄ .

Tokie argumentai nepagrįsti. ATPK 273 str. 1 d. numato, kad nukentėjusysis yra asmuo, kuriam administraciniu teisės pažeidimu padaryta moralinė, fizinė ar turtinė žala. Iš faktinių bylos aplinkybių matyti, jog A. K. patyrė žalos dėl padaryto pažeidimo, kadangi parduotuvėse atliko darbines funkcijas, tačiau įdarbinta nebuvo, už tai negavo jokio užmokesčio, todėl ji faktiškai buvo nukentėjusioji, nors nei teismo posėdžio protokole, nei nutarime toks jos statusas nebuvo akcentuojamas.

ATPK 273 str. 2 d. nustato, kad nukentėjusysis turi teisę susipažinti su bylos medžiaga, duoti paaiÅ¡kinimus, pateikti įrodymus, pareikÅ¡ti praÅ¡ymus; nagrinėjant bylÄ , naudotis teisine advokato ar kito įgalioto atstovo, turinčio aukÅ¡tÄ jį teisinį universitetinį arba jam prilyginamÄ iÅ¡silavinimÄ , pagalba; apskųsti nutarimÄ administracinio teisės pažeidimo byloje. Pagal ATPK 273 str. 3 d. nukentėjusysis gali bÅ«ti apklaustas kaip liudytojas pagal Å¡io kodekso 276 straipsnį. Vadinasi, nukentėjusysis tik apklausiamas kaip liudytojas, laikantis liudytojų apklausos ypatumų, tačiau dėl to netampa liudytoju procese.

Nukentėjusioji A. K. administracinio teisės pažeidimo procese bÅ«dama nukentėjusioji buvo tik apklausta kaip liudytoja. NepaÅ¡alinus jos iÅ¡ salės kaip kitų liudytojų, liudytojų nesusižinojimo principas pažeistas nebuvo, kadangi nuo pažeidimo nukentėjęs asmuo teismo posėdyje turi teisę duoti paaiÅ¡kinimus, reikÅ¡ti praÅ¡ymus, atitinkamai ir užduoti klausimus kitiems procese dalyvaujantiems asmenims.Apeliaciniame skunde ginčijama ir Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2011-09-13 nutartis byloje pratęsti nagrinėjimo terminÄ (b. l. 36), tai vertinama kaip esminis proceso pažeidimas.

Apygardos teismas su tuo nesutinka. ATPK suteikia teisę institucijai, nagrinėjančiai administracinio teisės pažeidimo bylÄ esant pagrindui pratęsti bylos nagrinėjimo terminÄ , tokia galimybe apylinkės teismas pasinaudojo, pratęsimo termino trukmė nevirÅ¡ija ATPK numatytų ribų (ATPK 35 str.), todėl ATPK normos pažeistos nebuvo. Termino pratęsimo klausimas iÅ¡spręstas nutartimi, ATPK imperatyviai neįpareigoja pratęsus bylos nagrinėjimo terminÄ apie tai informuoti proceso dalyvius, juolab, jog priimta teismo 2011-09-13 nutartis neskundžiama.

Be kita ko, iÅ¡ bylos medžiagos matyti, kad terminas pratęstas visiÅ¡kai pagrįstai, nes byla pakankamai sudėtinga, posėdžiuose apklausti keli liudytojai, ne visi jų atvykdavo paskirtu laiku, todėl natÅ«ralu, kad procesas užsitęsė. Apeliaciniame skunde taip pat nurodoma, kad teismas buvo neobjektyvus, iÅ¡ anksto įsitikinęs K. B. kalte. Tačiau tokie teiginiai abstraktÅ«s ir deklaratyvÅ«s, nesutikimas su teismo motyvais nereiÅ¡kia, jog teismas buvo neobjektyvus. IÅ¡ bylos medžiagos matyti, jog teismas stengėsi nustatyti visas reikÅ¡mingas aplinkybes, kvietė apklausai liudytojus, kai kuriems jų neatvykus, ėmėsi priemonių, kad Å¡ie vis dėlto atvyktų į teismÄ (priimta nutartis dėl liudytojos atvesdinimo), prijungė prie bylos papildomų dokumentų.

Taigi nėra pagrindo teigti, jog teismas K. B. kaltės klausimu turėjo iÅ¡ankstinį nusistatymÄ , apygardos teismas nemato, o apeliantė taip pat nenurodė jokių konkrečių aplinkybių, leidžiančių abejoti apylinkės teismo objektyvumu. Be kita ko, iÅ¡ teismo posėdžio protokolų matyti, kad nei K. B., nei jai atstovavęs advokatas nuÅ¡alinimų teismui nereiÅ¡kė. Atsižvelgiant į tai, kas iÅ¡dėstyta, Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2012-02-10 nutarimas teisėtas ir pagrįstas, naikinti jį apeliaciniame skunde nurodytais motyvais nėra pagrindo.Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos Administracinių teisės pažeidimų kodekso 30212 straipsnio 1 dalies 1 punktu, n u t a r i a:

K. B. advokato Manto Liugo apeliacinio skundo netenkinti ir Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2012 m. vasario 10 d. nutarimÄ palikti nepakeistÄ .Nutartis neskundžiama. Teisėjas                                                                  Dalius Jocys