1ab54b5e-e94f-4e7f-92c2-368f8a32d07d · Kauno apygardos teismas

Pranešėja D                                                    Baudžiamoji byla Nr. 1A-512-238/2018             Teisminio proceso Nr. 1-01-1-37405-2017-2Procesinio sprendimo kategorija 2.4.6.1 (S) KAUNO APYGARDOS TEISMAS N U T A R T I SLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2018 m. rugsėjo 14 d.Kaunas Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Kęstučio Dargužio, Danguolės Šiugždinytės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja) ir Algerdo Urbšio,sekretoriaujant Indrei Vitkutei, Dianai Vorvul, dalyvaujant prokurorei Danai Rutkauskaitei, nuteistojo E. Ž. gynėjai advokatei Linai Gervelienei,nukentėjusiajam D.

A., civilinei ieÅ¡kovei R. A.,vieÅ¡ame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo baudžiamÄ jÄ bylÄ pagal nuteistojo E. Ž. apeliacinį skundÄ dėl Alytaus apylinkės teismo Alytaus rÅ«mų 2018 m. balandžio 17 d. nuosprendžio, kuriuo E. Ž. pripažintas kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 138 straipsnio 1 dalį ir jam paskirta bausmė – laisvės apribojimas 9 (devyniems) mėnesiams, įpareigojant nuteistÄ jį: visÄ Å¡Ä¯ laikotarpį bÅ«ti namuose nuo 22 val. iki 6 val.; tęsti mokslÄ (duomenys neskelbtini), o jÄ baigus – per mėnesį laiko pradėti dirbti arba užsiregistruoti darbo biržoje; per vienÄ mėnesį nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos atlyginti nepilnamečio nukentėjusiojo D.

A. įstatyminei atstovei R. A. 60,03 Eur (Å¡eÅ¡iasdeÅ¡imties eurų 3 centų) turtinę žalÄ ; neatlygintinai iÅ¡dirbti 100 (Å¡imtÄ ) valandų, per penkis mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos, sveikatos priežiÅ«ros, globos ir rÅ«pybos įstaigose ar nevalstybinėse organizacijose, kurios rÅ«pinasi neįgaliaisiais, nusenusiais ar kitais pagalbos reikalingais žmonėmis. Teisėjų kolegija n u s t a t ė : E. Ž. pagal BK 138 straipsnio 1 dalį nuteistas už tai, kad jis 2017 m. liepos 19 d., apie 18 val., (duomenys neskelbtini), kilusio žodinio konflikto metu, nepilnamečiui nukentėjusiajam D.

A. sudavė du smÅ«gius ranka į galvos sritį ir ne mažiau kaip du smÅ«gius ranka į kairę rankÄ , kuria nukentėjusysis dengėsi galvÄ , tuo dėl kairio rieÅ¡o kaulo – laivakaulio įstrižinio lūžimo nukentėjusiajam padarydamas nesunkų sveikatos sutrikdymÄ .Apeliaciniame skunde (toliau – Skundas) nuteistasis E. Ž. praÅ¡o Alytaus apylinkės teismo 2018 m. balandžio 17 d. nuosprendį panaikinti ir priimti jo atžvilgiu naujÄ iÅ¡teisinamÄ jį nuosprendį neįrodžius, kad jis padarė jam inkriminuotÄ nusikalstamÄ veikÄ , numatytÄ BK 138 straipsnio 1 dalyje.

Teismui pripažinus, kad jis yra nuteistas pagrįstai, praÅ¡o panaikinti teismo jam paskirtÄ Ä¯pareigojimÄ laisvės apribojimo bausmės laikotarpiu bÅ«ti namuose nuo 22 val. iki 6 val.Skunde nurodo, kad teismas negalėjo remtis liudytojo V. B. parodymais, nes jo parodymai yra prieÅ¡taringi. Kadangi V. B. yra nukentėjusiojo D. A. draugas, tikėtina, kad jis savo parodymus suderino su D. A. parodymais ir teisme jų abiejų parodymai dėl neva jo suduotų smÅ«gių D. A. sutapo. Tačiau teisme jis nurodė, kad V.

B. nubėgo visai ne į tÄ pusę, kuriÄ jis nurodė, o nubėgo už daubos, iÅ¡ kur niekaip negalėjo matyti įvykio vietos. Atliekant parodymų patikrinimÄ vietoje, V. B. ir D. A. nurodė skirtingas kelio puses, kurioje sustojo A. Ž. vairuojamas automobilis. V. B. parodymų patikrinimo protokolo fotolentelėje Nr. 11 užfiksuota kairė kelio pusė, kurioje sustojo A. Ž. vairuojamas automobilis. D. A. parodymų patikrinimo protokolo fotolentelėje Nr. 17 nurodyta deÅ¡inė kelio pusė, kurioje sustojo A.

Ž. automobilis. Jis patvirtino, kad jo motinos vairuojamas automobilis sustojo deÅ¡inėje kelio pusėje. Taigi, V. B. ir D. A. nurodytos automobilio sustojimo vietos akivaizdžiai skiriasi, iÅ¡ ko galima daryti iÅ¡vadÄ , kad, pamatęs atvažiuojantį juodos spalvos automobilį, V. B. nubėgo ir konflikto aplinkybių nematė. TokiÄ iÅ¡vadÄ suponuoja ir liudytojo L. Z. parodymai teisme, kuomet jis nurodė, kad, susitikus V. B., Å¡is jam sakęs, kad gali bÅ«ti sumuÅ¡tas D. A., o kad pats bÅ«tų matęs, kaip E. Ž. mušė D.

A., V. B. nenurodė. Nukentėjusiojo D. A. parodymų, kad jį sumušė bÅ«tent jis, nepatvirtino liudytojų A. Ž. ir V. S. parodymai. V. S. nurodė, kad, bÅ«damas savo sklype, iÅ¡girdo triukÅ¡mÄ ir iÅ¡ karto nuėjo pažiÅ«rėti prie medžių juostos, esančios prie kelio. Jis matęs prie automobilio stovintį E. Ž., o nuo jo 10-20 metrų atstumu pievoje stovintį jaunuolį. Jie abu ginčijosi, ir V. S. girdėjo, kaip jaunuolis sakęs „nudėsiu tavo Å¡unį“. IÅ¡ automobilio iÅ¡lipusi A.

Ž. ir liepusi E. Ž. lipti į automobilį. Jis įlipo, ir automobilis nuvažiavo. Liudytojas teigė, kad jokių smÅ«gių E. Ž. nesudavė, jis supratęs, kad konfliktas vyko dėl Å¡uns. Ikiteisminio tyrimo metu D. A. buvo nurodęs, kad sakęs, jog E. Ž. pasiimtų savo Å¡unį, nes jį užmuÅ¡. Taigi, liudytojas V. S. neabejotinai matė visÄ Ä¯vykį, nes girdėjo netgi pokalbį tarp jo ir D. A.. Liudytoja A. Ž. taip pat patvirtino, kad jis nesudavė nei vieno smÅ«gio D. A., taip pat nurodė, kad jis su D.

A. kalbėjosi 15-20 metrų atstumu, ir jis nebuvo prie D. A. net priėjęs. Logiška manyti, kad D. A., būdamas išsigandęs besivejančio šuns ir jo, bėgdamas griuvo ir patyrė kairės rankos riešo kaulo – laivakaulio įstrižinį lūžį. Specialisto išvadoje Nr. G 914/2017(06) nurodyta, kad D. A. sužalojimai galėjo būti padaryti tiek smūgiavimo būdu, tiek ir krentant bei atsitrenkiant į kietus bukus daiktus. Tokia specialisto išvada suponuoja galimybę teigti, kad kairės rankos riešo lūžį D.

A. patyrė griūdamas ir nepagrįstai jį apkalbėjo.Skunde taip pat nurodo, kad 2017 m. liepos 19 d. vakare apžiūrint D. A. ligoninėje, kraujosruvos kairės rankos rieše nenustatytos ir nenurodytos. Logiška manyti, kad kraujosruva kairės rankos rieše būtų atsiradusi, jei D. A. būtų suduotas stiprus smūgis, nuo kurio būtų lūžęs kairės rankos riešas. Ligoninėje D. A. smegenų sukrėtimas nustatytas tik remiantis jo subjektyviais nusiskundimais, nebuvo atliekama nei kompiuterinė smegenų tomograma, nei magnetinis rezonansas. 2017 m. liepos 24 d.

D. A. epikrizėje nurodyta, kad stebimas 1-o laipsnio nistagmas (tai spontaniški, nevalingi akių judesiai), kitos meninginės, neurologinės simptomatikos nestebima. Liudytojas A. V. teisme nurodė, kad žvejodamas jis matė praeinančius tris jaunuolius su meškerėmis. Po 3-5 minučių jis pamatęs, kad vienas vaikinas greitai prabėgo pro jį. Dar po kiek laiko prie jo priėjo D. A. ir pasakė, kad juos sumušė, ir klausė, ar nematė, kur nubėgo jo draugas. Byloje neginčytinai nustatyta, kad iki D.

A. atbėgant prie A. V. niekas nebuvo sumuÅ¡tas, D. A. savo draugų sumuÅ¡tų nematė. Akivaizdu, kad D. A. dramatizavo įvykius, buvo nusiteikęs prieÅ¡ jį, ir neatmetama galimybė, kad tuo metu bėgdamas ir griÅ«damas jau buvo susižalojęs rankÄ .Apeliantas teigia, kad teismas netinkamai paskyrė įpareigojimÄ bÅ«ti namuose nuo 22 val. iki 6 val. Jis praeityje nėra teistas, nelinkęs į teisėtvarkos pažeidimus, mokosi (duomenys neskelbtini), charakterizuojamas teigiamai. Ä®pareigojimas bÅ«ti namuose nakties metu paprastai skiriamas asmenims, kurie nusikalstamas veikas padaro nakties metu, o jam inkriminuojama veika padaryta dienos metu.

Taigi, nėra jokio pagrindo jam paskirti įpareigojimÄ nakties metu bÅ«ti namuose. Jis savo gyvenamÄ jÄ vietÄ deklaravęs ir gyvena Alytuje, tačiau nuolat turi pasirÅ«pinti savo nusenusiu ir neįgaliu seneliu G. Ž., gyvenančiu Nemunaičio kaime, Alytaus rajone, pas kurį, pablogėjus jo sveikatai, turi ir nakvoti. Seneliui yra nustatytas vidutinių specialiųjų poreikių lygis nuo 2011 m. rugpjūčio 19 d. neterminuotai. Paskyrus įpareigojimÄ bÅ«ti namuose nakties metu, jis neturėtų galimybės tinkamai pasirÅ«pinti paramos ir priežiÅ«ros reikalingu seneliu.Nagrinėjant bylÄ apeliacine tvarka teismo posėdyje nuteistojo gynėja prašė nuteistojo apeliacinį skundÄ tenkinti.

Prokurorė prašė apeliacinį skundÄ atmesti. Nukentėjusysis ir civilinė ieÅ¡kovė nuomonės dėl nuteistojo apeliacinio skundo nepareiÅ¡kė.Nuteistojo E. Ž. apeliacinis skundas atmetamas.Apeliaciniame skunde keliamas nuteistojo kaltės ir jam paskirto įpareigojimo klausimas, todėl apeliacinės instancijos teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 320 straipsnio 3 dalimi, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų, patikrina baudžiamÄ jÄ bylÄ tiek, kiek to praÅ¡oma apeliaciniame skunde.Pagal BPK 20 straipsnio 5 dalį, teismas įrodymus įvertina pagal savo vidinį įsitikinimÄ , pagrįstÄ iÅ¡samiu ir neÅ¡aliÅ¡ku visų bylos aplinkybių iÅ¡nagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu.

Å ios pagrindinės įrodymų vertinimo taisyklės privalo laikytis tiek pirmosios, tiek ir apeliacinės instancijos teismas. Pagal BPK 20 straipsnio 5 dalies prasmę, teismo vidinis įsitikinimas privalo turėti objektyvų pagrindÄ , t. y. vidinis įsitikinimas vertinant įrodymus turi bÅ«ti pagrįstas visų byloje esančių duomenų patikrinimu, palyginimu, prieÅ¡taravimų paÅ¡alinimu ir savo sprendimų argumentavimu.Konstatuojama, kad pirmosios instancijos teismas iÅ¡samiai ir neÅ¡aliÅ¡kai iÅ¡tyrė visas bylos aplinkybes ir motyvuotai, remdamasis teisme iÅ¡tirtais bei nuosprendyje aptartais įrodymais, pagrįstai pripažino E. Ž. kaltu padarius BK 138 straipsnio 1 dalyje numatytÄ nusikalstamÄ veikÄ .

Teismo padarytos iÅ¡vados visiÅ¡kai atitinka bylos aplinkybes, o baudžiamasis įstatymas ir bausmė nuteistajam pritaikyti tinkamai.BK 138 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad tas, kas sužalojo ar susargdino žmogų, jeigu dėl to nukentėjęs asmuo prarado nedidelę dalį profesinio ar bendro darbingumo arba ilgai sirgo, bet jam nebuvo Å¡io kodekso 135 straipsnio 1 dalyje nurodytų padarinių, baudžiamas laisvės apribojimu arba areÅ¡tu, arba laisvės atėmimu iki trejų metų. Apeliantas nagrinėjamuoju atveju ginčija savo kaltę dėl nesunkaus sveikatos sutrikdymo sukėlimo teigdamas, jog byloje surinkti ir iÅ¡tirti įrodymai jo kaltės nepatvirtina, o liudytojų parodymai prieÅ¡taringi.Teisėjų kolegija daro iÅ¡vadÄ , kad apeliacinio skundo argumentai nepagrįsti, todėl atmestini.

Nukentėjusysis D. A. 2017 m. liepos 24 d. protokole-pareiškime (t. 1, b. l.

5) nurodė, kad 2017 m. liepos 19 d., apie 18 val., (duomenys neskelbtini), netoli jo namų jį sumušė E. Ž., t. y. į galvos sritį sudavė du kartus, dėl kurių jis patyrė galvos smegenų sukrėtimÄ , taip pat pagavęs už kairės rankos jÄ tampė ir bandė jį pargriauti, dėl ko jam buvo sulaužytas kairės rankos rieÅ¡as. AnalogiÅ¡kas aplinkybes nukentėjusysis D. A. nurodė tiek apklausiamas kaip liudytojas ikiteisminio tyrimo (t. 1, b. l. 20, 21), tiek teisiamojo posėdžio metu.

Liudytojas V. B. 2017 m. liepos 20 d. apklaustas ikiteisminio tyrimo metu nurodė, kad jam nepažįstamas jaunuolis priėjęs prie D. A. sudavė jam du smÅ«gius į veidÄ (t. 1, b. l. 107, 108). Papildomos apklausos metu liudytojas nurodė, kad D. A. nuo jaunuolio gynėsi užsidengdamas rankomis ir tikrai matė, kad jam pataikė į rankÄ ne mažiau kaip du kartus (t. 1, b. l. 129, 130). Teisiamojo posėdžio metu liudytojas patvirtino, kad matė kaip E. Ž. tris kartus sudavė D. A. – du smÅ«gius į galvÄ ir vienÄ smÅ«gį į rankÄ .

Apeliaciniame skunde teigiama, kad V. B. ir D. A. nurodytos automobilio, kuriuo atvažiavo E. Ž., sustojimo vietos akivaizdžiai skiriasi, tačiau, skirtingai nei teigiama skunde, nėra pagrindo daryti iÅ¡vados, kad, pamatęs atvažiuojantį juodos spalvos automobilį, V. B. nubėgo ir konflikto aplinkybių nematė. Toks nukentėjusiojo ir liudytojo nurodomos neesminės detalės dėl automobilio sustojimo vietos neatitikimas savaime nesukelia abejonių esminiais Å¡ių asmenų parodymais apie padarytÄ nusikalstamÄ veikÄ , kadangi tai galėjo bÅ«ti nulemta dėl įvykio metu kilusio sÄ myÅ¡io ir streso.

Apelianto teigimu liudytojas L. Z. nurodė, kad V. B. nesakė jam, kad pats matė kaip E. Ž. mušė D. A.. Tačiau iš liudytojo L. Z. teisminio tyrimo metu duotų parodymų matyti, kad jis nurodė, jog kalbant su V. B. šis pasakė, kad tikriausiai sumuštas D. A., po to jie nuėjo pas D. A. į namus ir iš tikrųjų matė, kad jis sumuštas. Taigi, šie liudytojo L. Z. parodymai nepatvirtina apelianto keliamų abejonių dėl liudytojo V. B. parodymų patikimumo. Apeliaciniame skunde nurodoma, kad nukentėjusiojo D.

A. parodymų apie tai, kad jį sumušė bÅ«tent E. Ž., nepatvirtino liudytojų A. Ž. ir V. S. parodymai. AukÅ¡tesnysis teismas atkreipia dėmesį, kad liudytojų A. Ž. ir V. S. parodymai yra prieÅ¡ingi nei D. A. ir V. B. parodymai apie įvykio aplinkybes, tačiau pažymėtina, kad A. Ž. yra nuteistojo motina, o V. S. – dėdė, todėl pritartina pirmosios instancijos teismo iÅ¡vadai, kad, atsižvelgiant į byloje surinktų įrodymų visumÄ , nuteistajam artimų asmenų parodymai turi bÅ«ti vertinami kritiÅ¡kai, kadangi byloje pakanka kitų įrodymų, patvirtinančių nuteistojo kaltę.

Apeliantas kelia versijÄ , kad nukentėjusysis galėjo susižaloti nugriuvęs, tačiau Å¡i versija yra laikytina tik niekuo nepagrįsta prielaida ir spėjimu, kadangi jos nepatvirtina jokie kiti bylos duomenys. Specialisto iÅ¡vada (t. 1, b. l. 86-87) patvirtina, kad D. A. galvos smegenų sukrėtimas, kairio rieÅ¡o kaulo – laivakaulio įstrižinis lūžimas galėjo bÅ«ti padaryta kieto buko daikto poveikyje galimai prie užduotyje nurodyto laiko ir aplinkybių. Byloje nėra jokių duomenų apie tai, kad nukentėjusysis bÅ«tų konfliktavęs su kitais asmenimis ar galėtų bÅ«ti sužalotas kitomis aplinkybėmis.

Apelianto teigimu, D. A. dramatizavo įvykius, buvo nusiteikęs prieš jį, tačiau, aukštesniojo teismo nuomone, nukentėjusiojo patirti sužalojimai patvirtina, jog jam iš tiesų buvo padarytas nesunkus sveikatos sutrikdymas, ir jo nurodomos šio sveikatos sutrikdymo aplinkybės visiškai atitinka kitus bylos esančius įrodymus, išskyrus nuteistajam artimų asmenų – motinos ir dėdės parodymus. Teismui nekyla jokių pagrįstų abejonių dėl nukentėjusiajam padaryto sveikatos sutrikdymo aplinkybių, t. y., kad tai buvo padaryta nuteistojo E. Ž. tyčiniais veiksmais.

Aukštesniojo teismo nuomone, iš nukentėjusiojo D. A. ir liudytojo V. B. parodymų, duotų tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek teisme, negalima daryti išvados, kad jų parodymai yra prieštaringi ir neobjektyvūs – parodymai yra nuoseklūs, juose nėra jokių esminių prieštaravimų, parodymus taip pat visiškai patvirtina ir specialisto išvada dėl sveikatos sutrikdymo, todėl kritiškai vertinti jų nėra pagrindo. Byloje neginčytinai nustačius, jog E. Ž. 2017 m. liepos 19 d., apie 18 val., (duomenys neskelbtini), kilusio žodinio konflikto metu, nepilnamečiui nukentėjusiajam D.

A. sudavė du smÅ«gius ranka į galvos sritį ir ne mažiau kaip du smÅ«gius ranka į kairę rankÄ , kuria nukentėjusysis dengėsi galvÄ , tuo dėl kairio rieÅ¡o kaulo – laivakaulio įstrižinio lūžimo nukentėjusiajam padarydamas nesunkų sveikatos sutrikdymÄ , jo veika pagal BK 138 straipsnio 1 dalį buvo kvalifikuota teisingai. Skirdamas nuteistajam bausmę, pirmosios instancijos teismas bausmių skyrimo taisyklių nepažeidė, įvertino reikÅ¡mingų aplinkybių visumÄ ir pagrįstai E. Ž. skyrė laisvės apribojimo bausmę, bausmės dydį pagrįstai parinko sankcijos ribose, artimÄ vidurkiui.

Apeliaciniame skunde bausmės Å¡velninimo klausimas nekeliamas, todėl apeliacinės instancijos teismas bausmės skyrimo motyvų detaliau neanalizuoja.Apeliaciniame skunde taip pat praÅ¡oma panaikinti įpareigojimÄ bÅ«ti namuose nuo 22.00 val. iki 6.00 val., jeigu tai nesusiję su darbu, kadangi jam inkriminuojama veika padaryta dienos metu, taip pat paskyrus įpareigojimÄ bÅ«ti namuose nakties metu, jis neturėtų galimybės tinkamai pasirÅ«pinti paramos ir priežiÅ«ros reikalingu seneliu.BK 48 straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad asmeniui, kuriam paskirta laisvės apribojimo bausmė, teismas gali nustatyti vienÄ ar kelis draudimus bei įpareigojimus, iÅ¡ kurių vienas yra tam tikru laiku bÅ«ti namuose (BK 48 straipsnio 6 dalies 1 punktas).

Teismas, parinkdamas įpareigojimų rÅ«Å¡is bei nustatydamas jų turinį, atsižvelgia į kaltininko asmenybės požymius, kurie lemia jo pavojingumÄ arba charakterizuoja asmenybę; ankstesnius teistumus; vertybinę orientacijÄ , elgesį nusikalstamos veikos padarymo metu ir po jos, nusikalstamos veikos priežastį, amžių, Å¡eiminę padėtį, darbingumÄ , sveikatÄ ir kt.AukÅ¡tesniojo teismo vertinimu, pirmosios instancijos teismas, atsižvelgęs į visas bylos aplinkybes ir manydamas, kad tai turės teigiamos įtakos nuteistosios elgesiui, pagrįstai paskyrė įpareigojimÄ laisvės apribojimo bausmės vykdymo laikotarpiu bÅ«ti namuose nuo 22.00 val. iki 6.00 val.

Byloje nenustatyta, kad minėtu įpareigojimu nuteistojo E. Ž. interesai gali bÅ«ti pažeisti labiau, nei to reikalauja įstatymas. Ä®pareigojimai skiriami siekiant įgyvendinti bausmės tikslus ir paskirtį, o tai leidžia pagrįstai teigti, kad skiriamas įpareigojimas turi sukelti nuteistajam neigiamas pasekmes, todėl tokių pasekmių atsiradimas pats savaime nėra laikomas pagrindu tokį įpareigojimÄ panaikinti ar pakeisti, o sprendimas tenkinti apelianto norÄ iÅ¡vengti bet kokių didesnių suvaržymų, susijusių su bausme, prieÅ¡tarautų pačiai bausmės paskirčiai.

Ä®pareigojimas bÅ«ti namuose nuo 22.00 val. iki 06.00 val., yra tikslinga poveikio priemonė, kuri nelaikytina pertekline ar neproporcinga. Vien tai, kad E. Ž. padaryta nusikalstama veika buvo padaryta dienos metu, savaime nepaneigia bÅ«tinybės apriboti nuteistojo laisvę nakties metu, kadangi jo padaryta nusikalstama veika yra smurtinio pobÅ«džio. Byloje taip pat nepateikta jokių duomenų, kad nuteistasis E. Ž. bÅ«tų paskirtas savo senelio globėju, todėl tenkinti apeliacinį skundÄ Å¡ioje dalyje pagrindo taip pat nėra.Esant Å¡ioms aplinkybėms daroma iÅ¡vada, kad Alytaus apylinkės teismo 2018 m. balandžio 17 d. nuosprendis teisėtas ir pagrįstas, jį keisti ar naikinti įstatyminio pagrindo nėra, todėl nuosprendis paliekamas galioti, o nuteistojo E. Ž. apeliacinis skundas atmetamas.Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,                                                    n u t a r i a : nuteistojo E. Ž. apeliacinį skundÄ atmesti.

Teisėjai             Kęstutis Dargužis              Danguolė Šiugždinytė                                                                               Algerdas Urbšys