2022-04-06 Nr. AB-8046-3-62-3-01029-2020-0 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. eA-1000-968/2022

Teisminio proceso Nr. 3-62-3-01029-2020-0

Procesinio sprendimo kategorija 4.2

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

S P R E N D I M A S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2022 m. balandžio 6 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo išplėstinė teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Ryčio Krasausko (pranešėjas), Ričardo Piličiausko, Ernesto Spruogio, Vaidos Urmonaitės-Maculevičienės ir Skirgailės Žalimienės (kolegijos pirmininkė),

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal atsakovo Kauno miesto savivaldybės administracijos apeliacinį skundą dėl Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų 2020 m. lapkričio 30 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo Vyriausybės atstovo Kauno ir Marijampolės apskrityse pareiškimą atsakovui Kauno miesto savivaldybės administracijai dėl norminio teisės akto teisėtumo ištyrimo.

Išplėstinė teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. 1. Pareiškėjas Vyriausybės atstovas Kauno ir Marijampolės apskrityse (toliau – ir pareiškėjas, Vyriausybės atstovas) kreipėsi į administracinį teismą su prašymu ištirti, ar Kauno miesto savivaldybės administracijos (toliau – ir atsakovas, Administracija) direktoriaus 2020 m. vasario 25 d. įsakymu Nr. A-646 „Dėl Kauno miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2018 m. liepos 25 d. įsakymo Nr. A-2513 „Dėl Vietų suteikimo naujiems reklaminiams įrenginiams įrengti (statyti) ant Kauno miesto savivaldybės nuosavybės teise, patikėjimo teise ar kitais teisiniais pagrindais valdomos žemės, statinių ar kitų objektų viešo konkurso organizavimo tvarkos aprašo patvirtinimo“ pakeitimo“ (toliau – ir Įsakymas Nr. A-646) pakeisto ir nauja redakcija išdėstyto Vietų suteikimo reklaminiams įrenginiams įrengti (statyti) ant Kauno miesto savivaldybės nuosavybės teise, patikėjimo teise ar kitais teisiniais pagrindais valdomos žemės, statinių ar kitų objektų viešo konkurso organizavimo tvarkos aprašo (toliau – ir Aprašas) 7 punktas, 16.5 papunktis ir 28, 32, 33 punktai atitinka Lietuvos Respublikos rinkliavų įstatymo (toliau – ir Rinkliavų įstatymas) 11 straipsnio 2 dalį.

2. Pareiškėjas prašymą grindė šiais argumentais:

2.1. Pareiškėjui kilo abejonės dėl Aprašo 7 punkto, 16.5 papunkčio ir 28, 32, 33 punktų atitikties Rinkliavų įstatymo 11 straipsnio 2 daliai. Minėtos Aprašo normos numato, jog Vietų suteikimo naujiems reklaminiams įrenginiams (toliau – ir RĮ) įrengti (statyti) ant Kauno miesto savivaldybės (toliau – ir Savivaldybė) nuosavybės teise, patikėjimo teise ar kitais teisiniais pagrindais valdomos žemės, statinių ar kitų objektų viešame konkurse (toliau – ir Konkursas) gali dalyvauti tik asmenys, kurie pasiūlo paramą Kauno miesto socialinės infrastruktūros plėtrai (toliau – ir Parama). Konkurso atrankos kriterijus – siūlomas paramos Kauno miesto socialinės infrastruktūros plėtrai metinis dydis. Viešą konkursą laimi dalyvis, pasiūlęs didžiausią paramos socialinės infrastruktūros plėtrai dydį, o su šio konkurso laimėtoju pasirašoma sutartis, kuri suteikia teisę joje nurodytomis sąlygomis terminuotam laikui įrengti (statyti) RĮ konkrečioje vietoje ant Savivaldybės nuosavybės teise, patikėjimo teise ar kitais teisiniais pagrindais valdomos žemės, statinių ar kitų objektų ir jį eksploatuoti, kuri laikytina dokumentu, patvirtinančiu Savivaldybės institucijos sutikimą įrengti išorinę reklamą.

2.2. Iš esmės šiomis nuostatomis įtvirtintas privalomas papildomas mokėjimas už leidimo įrengti išorinę reklamą savivaldybės teritorijoje išdavimą, o iš šio Konkurso kylantys įsipareigojimai įforminami sutartimi, todėl toks reglamentavimas kelia abejonių dėl galimo prieštaravimo Rinkliavų įstatymo 11 straipsnio 2 daliai, kur nustatyta, kad iš vietinės rinkliavos mokėtojo negali būti reikalaujama atlyginti už objektą, už kurį pagal šį įstatymą nustatyta vietinė rinkliava, kitaip negu sumokant vietinę rinkliavą.

2.3. Nors Apraše nustatytas mokėjimas įvardijamas kaip „parama Kauno miesto socialinės infrastruktūros plėtrai“, o ne „rinkliavos“ terminu, sprendžiant klausimą dėl Apraše numatytos „paramos Kauno miesto infrastruktūros plėtrai“ atitikties Rinkliavų įstatymo 11 straipsniui, svarbu, ar šio mokėjimo teisinė prigimtis atitinka šiame įstatyme įtvirtintą vietinės rinkliavos sąvoką (požymius). Kadangi Rinkliavų įstatymo 11 straipsnyje pateikiamas baigtinis sąrašas atvejų, kuriems esant Savivaldybės taryba turi teisę savivaldybės teritorijoje nustatyti vietines rinkliavas, nustačius, kad Apraše nurodoma „parama Kauno miesto socialinės infrastruktūros plėtrai“ pagal savo požymius galėtų būti prilyginama rinkliavai, tokia parama, kuri nenumatyta įstatyme, laikytina prieštaraujančia Rinkliavų įstatymo 11 straipsnio 2 daliai.

2.4. Analizuojant Apraše nurodytos „paramos Kauno miesto socialinės infrastruktūros plėtrai“ paskirtį, matyti, kad dalyvavimo Konkurse privaloma sąlyga – paramos pasiūlymas, kai pasiūlęs didžiausią paramą dalyvis tampa laimėtoju, o su laimėtoju bus pasirašyta sutartis, kuri suteikia teisę joje nurodytomis sąlygomis terminuotam laikui įrengti (statyti) reklaminį įrenginį konkrečioje vietoje ant Savivaldybės nuosavybės teise, patikėjimo teise ar kitais teisiniais pagrindais valdomos žemės, statinių ar kitų objektų ir jį eksploatuoti, todėl, pareiškėjo nuomone, tokia parama pagal savo teisinę prigimtį yra mokėjimas už savivaldybės suteikiamą teisę ir atitinka Rinkliavų įstatyme nustatytą bei Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo (toliau – ir LVAT) praktikoje išaiškintą vietinės rinkliavos požymį.

2.5. Mokėjimo paskirtis – atlyginti už suteikiamą teisę – nėra vienintelis vietinės rinkliavos požymis. Iš Rinkliavų įstatymo matyti, kad rinkliavos yra privalomi mokėjimai į savivaldybės biudžetą, rinkliavas ir jų dydį, rinkliavų lengvatas ir rinkliavų grąžinimo atvejus nustato savivaldybės taryba, tvirtindama vietinės rinkliavos nuostatus. Rinkliava nėra sutartinio pobūdžio mokėjimas, ji reglamentuojama viešosios, o ne privatinės teisės normomis. Aprašo 1 priedu yra patvirtinta sutarties forma, kurioje numatytas sutarties dalykas, šalių sutartiniai įsipareigojimai ir panašios sąlygos. Tokio pobūdžio įsipareigojimai ir jų įforminimas sutartimi nėra būdingi rinkliavų teisiniams santykiams. Rinkliava nėra sandoris, jos dydžio tvirtinimas po Konkurso sudarant sutartį, reiškia individualios, o ne bendros taisyklės nustatymą. Visiems potencialiems mokėtojams vietinės rinkliavos mokėjimo sąlygos turi būti išdėstytos rinkliavos nuostatuose, rinkliavos dydis turi būti žinomas iš anksto, o ne paaiškėti pasibaigus konkursui. Apraše nustatytos privalomojo pobūdžio nuostatos dėl paramos nurodymo (pasiūlyme) ir sumokėjimo už teisę įgyti leidimą įrengti išorinę reklamą, įtvirtina Konkurso dalyvio pareigą sumokėti ne tik vietinę rinkliavą, bet ir atlyginti už savivaldybės suteikiamą teisę įgyti leidimą, priverstinai remiant Kauno miesto socialinės infrastruktūros plėtrą. Tokia parama laikytina reikalavimu papildomai atlyginti už vietinės rinkliavos objektą, ką draudžia Rinkliavų įstatymo 11 straipsnio 2 dalis.

3. Atsakovas Kauno miesto savivaldybės administracija su pareiškėjo pareiškimu nesutiko ir prašė jį atmesti. Atsiliepime į pareiškėjo prašymą nurodė tokius motyvus:

3.1. Aprašo 1 punkte yra aiškiai nurodyta, jog jis nustato vietų suteikimo reklaminiams įrenginiams įrengti (statyti) ant Kauno miesto savivaldybės nuosavybės teise, patikėjimo teise ar kitais teisiniais pagrindais valdomos žemės, statinių ar kitų objektų viešo konkurso organizavimo ir vykdymo tvarką bei sąlygas, o 5 punktas įtvirtina Konkurso tikslą – išrinkti Konkurso laimėtoją, su kuriuo bus pasirašyta sutartis, suteikianti teisę joje nurodytomis sąlygomis terminuotam laikui įrengti (statyti) reklaminį įrenginį konkrečioje vietoje ant Savivaldybės nuosavybės teise, patikėjimo teise ar kitais teisiniais pagrindais valdomos žemės, statinių ar kitų objektų ir jį eksploatuoti, ir kuri laikytina Lietuvos Respublikos ūkio ministro 2013 m. liepos 30 d. įsakymu Nr. 4-670 patvirtintų Išorinės reklamos įrengimo taisyklių (toliau – ir Išorinės reklamos įrengimo taisyklės) 21.2 punkte nurodytu dokumentu, patvirtinančiu Savivaldybės institucijos sutikimą įrengti išorinę reklamą, t. y. Konkurso laimėtojui suteikiamas Savivaldybės, kaip objekto (vietos), ant kurio įrengiamas reklaminis įrenginys, savininkės (valdytojos), sutikimas.

3.2. Apraše nurodyto viešo Konkurso dalyviui, laimėjusiam Konkursą, savaime leidimas įrengti išorinę reklamą neišduodamas. Aprašo 8 punkte nurodyta, kad Konkurso laimėtojas turi parengti ir suderinti išorinės reklamos įrengimo projektą ir gauti iš Savivaldybės administracijos leidimą įrengti išorinę reklamą minėtose taisyklėse ir Leidimų įrengti išorinę reklamą išdavimo tvarkos apraše nustatyta tvarka. Konkurso laimėjimas savaime nereiškia, jog Konkurso laimėtojui bus išduotas leidimas įrengti išorinę reklamą, Konkurso laimėjimas reiškia, kad Konkurso laimėtojui bus išduotas Savivaldybės, kaip objekto (vietos), ant kurio įrengiamas reklaminis įrenginys, savininkės (valdytojos), sutikimas. Rinkliavų įstatymas aiškiai nurodo, jog gali būti renkama rinkliava už leidimo įrengti išorinę reklamą išdavimą. Leidimų įrengti išorinę reklamą išdavimas negali būti prilyginamas Savivaldybės, kaip savininkės (valdytojos), sutikimo įrengti išorinę reklamą ant jai priklausančio objekto išdavimui. Savininko (valdytojo) sutikimas yra tik vienas iš dokumentų, reikalingų leidimui įrengti išorinę reklamą gauti. Aprašas nereglamentuoja jokių mokėjimų ar kitokių finansinių įsipareigojimų už leidimo įrengti išorinę reklamą išdavimą, taip pat nereglamentuoja leidimų įrengti išorinę reklamą išdavimo tvarkos. Šiame teisės akte yra pateikiamos aiškios nuorodos į kitus teisės aktus, t. y. Aprašo 8, 10 punktus.

3.3. Pareiškėjas nepagrįstai paramą prilygina rinkliavai, kadangi Apraše reglamentuojamo Konkurso tikslas ir objektas nepatenka į Rinkliavų įstatymo reguliavimo sritį. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos vietos savivaldos įstatymo 50 straipsnio 1 dalies 4 ir 10 punktų nuostatomis, įstatymų nustatytos vietinės rinkliavos ir negrąžintina finansinė parama (piniginės lėšos) yra du atskiri Savivaldybių finansiniai ištekliai, todėl pareiškėjo vertinimas, jog parama Kauno miesto socialinės infrastruktūros plėtrai gali būti prilyginama rinkliavai, prieštarauja nurodytai teisės akto nuostatai. Pagal Aprašo 7 punkto nuostatas, paramos dydis yra kriterijus, pagal kurį išrenkamas Konkurso laimėtojas ir iš kurio gauta parama kaupiama atskiroje Savivaldybės administracijos sąskaitoje ir visa išimtinai naudojama Kauno miesto socialinei infrastruktūrai plėtoti ir gerinti, todėl parama, gauta iš Konkurso laimėtojo, ir vietinė rinkliava už leidimo įrengti išorinę reklamą išdavimą yra du skirtingi Savivaldybės finansiniai ištekliai.

3.4. Kauno miesto savivaldybė, kaip žemės, statinių ar kitų objektų savininkė (valdytoja), nusprendė sutikimus įrengti reklaminius įrenginius ant jos valdomų objektų išduoti viešo konkurso laimėtojams. Aprašas reglamentuoja vietų, kurios yra ant Savivaldybei nuosavybės teise ar kitais pagrindais valdomų objektų, suteikimą konkurso tvarka. Pagal Aprašo nuostatas, paramos dydis yra kriterijus, pagal kurį išrenkamas Konkurso laimėtojas, parama mokama ir gaunama sutartinių santykių pagrindu, o sutartimi Savivaldybė reklamos paslaugų teikėjui terminuotam laikotarpiui duoda sutikimą įrengti (pastatyti) reklaminį įrenginį ant Kauno miesto savivaldybės nuosavybės teise, patikėjimo teise ar kitais teisiniais pagrindais valdomos žemės, statinių ar objektų, o reklamos paslaugų teikėjas kasmet Savivaldybei teikia Konkurso metu pasiūlytą paramą. Įsipareigojimai, susiję su paramos mokėjimu, yra apibrėžti sutartiniais santykiais, kurie nėra būdingi rinkliavų teisiniams santykiams.

3.5. Savivaldybė ne visada atlieka tik viešojo administravimo funkcijas, ji taip pat dalyvauja ir civiliniuose teisiniuose santykiuose, kuriuose yra lygiateisė tokių santykių dalyvė. Savivaldybė, išduodama sutikimus įrengti išorinę reklamą ant jos valdomų objektų, veikia kaip civilinių teisinių santykių subjektas, todėl viešosios teisės normos, reglamentuojančios rinkliavų teisinius santykius, šiuo atveju nėra taikomos. Subjektas, pageidaujantis įrengti išorinę reklamą, leidimus išduodančiai institucijai turi pateikti dokumentus, patvirtinančius žemės, statinių, įrenginių ar kitų objektų, ant kurių įrengiama išorinė reklama, nuosavybės teise ar kitais teisėtais pagrindais valdančio asmens sutikimą. Visuotinai žinoma ir todėl neįrodinėtina yra aplinkybė, kad reklamos paslaugų davėjai vietas (objektus), kuriose siekia įrengti išorinę reklamą, iš tų vietų (objektų) savininkų – privačių asmenų – nuomoja arba už naudojimąsi jomis atlygina kitais sutartiniais pagrindais. Savivaldybė, kaip lygiateisė savininko teisių turėtoja ir civilinių teisių subjektas, taip pat turi teisę jos valdomais objektais (vietomis) disponuoti savo nuožiūra ir nustatyti atitinkamas taisykles. Priešingas Savivaldybės teisių vertinimas, nesudarant galimybių Savivaldybei gauti atlygį už jos valdomus objektus (vietas), iškreiptų konkurencinę reklamos paslaugų teikėjų rinką, kadangi jie gautų nepagrįstą lengvatą Savivaldybės valdomoms vietoms, o kiti subjektai privatiems asmenims turėtų mokėti jų nustatytą sutartinį mokestį. Nepriklausomai nuo vietos (objekto) nuosavybės formos, t. y. nuosavybės teisės turėtojo, leidimai įrengti išorinę reklamą visiems išduodami vienodai.

3.6. Sutartiniams santykiams tarp Savivaldybės, kuri duoda sutikimą, ir reklamos paslaugų teikėjo, kuris sumoka paramą, nėra taikomos Rinkliavų įstatymo nuostatos ir poįstatyminiai teisės aktai. Kauno miesto savivaldybė, sudarydama sutartį, veikia kaip lygiateisė civilinių teisinių santykių dalyvė.

II. 4. Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmai 2020 m. lapkričio 30 d. sprendimu:

4.1. Pareiškėjo Vyriausybės atstovo Kauno ir Marijampolės apskrityse pareiškimą patenkino.

4.2. Aprašo 7 punktą ta apimtimi, kuria nustatyta, kad kriterijus, pagal kurį išrenkamas konkurso laimėtojas, – konkurso dalyvio siūlomas paramos Kauno miesto socialinės infrastruktūros plėtrai metinis dydis, mokamas kiekvienais metais iki išduoto leidimo įrengti išorinę reklamą Savivaldybės teritorijoje galiojimo termino pabaigos pagal Sutartyje nurodytas sąlygas;16.5 papunktį ta apimtimi, kuria nustatyta, kad atskirą užklijuotą ir užantspauduotą voką, ant kurio turi būti užrašytas konkurso dalyvio pavadinimas, pageidaujama konkreti RĮ įrengimo (statymo) vieta, nurodyta konkurso skelbime, ir užrašas „Pasiūlymas“. Šiame voke pateikiamas pasiūlymas (pagal 3 priedą), kuriame nurodomas siūlomas paramos socialinės infrastruktūros plėtrai dydis; 28 punktą ta apimtimi, kuria nustatyta, kad konkurso laimėtojas nustatomas pagal paramos socialinės infrastruktūros plėtrai dydį; 32 punktą ta apimtimi, kuria nustatyta, kad konkurso darbo grupės posėdyje jos vadovas paskelbia konkurso dalyvių, kurie varžosi dėl tos pačios RI įrengimo (statymo) vietos, pavadinimus ir jų siūlomus paramos socialinės infrastruktūros plėtrai dydžius. Konkursą laimi konkurso dalyvis, pasiūlęs didžiausią paramos socialinės infrastruktūros plėtrai dydį; 33 punktą ta apimtimi, kuria nustatyta, kad pasiūlyti paramos socialinės infrastruktūros plėtrai dydžiai ir juos pasiūlę konkurso dalyviai įrašomi į konkurso darbo grupės posėdžio protokolą (ar jo priedą) atskirai pagal RĮ įrengimo (statymo) vietas, dėl kurių varžomasi, ir pagal siūlomą paramos socialinės infrastruktūros plėtrai dydį mažėjimo tvarka, pripažino prieštaraujančiais Rinkliavų įstatymo 11 straipsnio 2 daliai, nustatančiai, kad iš vietinės rinkliavos mokėtojo negali būti reikalaujama atlyginti už objektą, už kurį pagal šį įstatymą nustatyta vietinė rinkliava, kitaip negu sumokant vietinę rinkliavą.

4.3. Nurodė įsiteisėjusį Regionų apygardos administracinio teismo sprendimą paskelbti Teisės aktų registre.

5. Teismas nurodė, jog Kauno miesto savivaldybės administracijos direktorius 2020 m. vasario 25 d. priėmė Įsakymą Nr. A-646, kuriuo pakeitė Aprašą ir jį išdėstė nauja redakcija.

6. Teismas nurodė, kad Apraše nustatyta:

6.1. Konkurso tikslas – išrinkti konkurso laimėtoją, su kuriuo bus pasirašyta sutartis (pagal 1 priedą), kuri suteikia teisę joje nurodytomis sąlygomis terminuotam laikui įrengti (statyti) reklaminį įrenginį konkrečioje vietoje ant Savivaldybės nuosavybės teise, patikėjimo teise ar kitais teisiniais pagrindais valdomos žemės, statinių ar kitų objektų ir jį eksploatuoti ir kuri laikytina Išorinės reklamos įrengimo taisyklių 21.2 papunktyje nurodytu dokumentu, patvirtinančiu Savivaldybės institucijos sutikimą įrengti išorinę reklamą (toliau – ir Sutartis) (Aprašo 5 p.).

6.2. Konkurso laimėtojas išrenkamas iš konkurso dalyvių, pateikusių tinkamus RĮ projektus. Kriterijus, pagal kurį išrenkamas konkurso laimėtojas, – konkurso dalyvio siūlomas paramos Kauno miesto socialinės infrastruktūros plėtrai metinis dydis, mokamas kiekvienais metais iki išduoto leidimo įrengti išorinę reklamą Savivaldybės teritorijoje galiojimo termino pabaigos pagal Sutartyje nurodytas sąlygas (toliau – paramos socialinės infrastruktūros plėtrai dydis). Ši iš konkurso laimėtojo gauta parama Kauno miesto socialinės infrastruktūros plėtrai kaupiama atskiroje Savivaldybės administracijos sąskaitoje ir visa naudojama Kauno miesto socialinei infrastruktūrai plėtoti ir gerinti. Jei tokį patį didžiausią paramos socialinės infrastruktūros plėtrai dydį pasiūlo du ar daugiau konkurso dalyvių, laimi tas konkurso dalyvis, kurio konkursui pateikti dokumentai užregistruoti anksčiau. <...> (Aprašo 7 p.).

6.3. Konkurso dalyviai pagrindiniame voke pateikia šiuos dokumentus: atskirą užklijuotą ir užantspauduotą voką, ant kurio turi būti užrašytas konkurso dalyvio pavadinimas, pageidaujama konkreti RĮ Įrengimo (statymo) vieta, nurodyta konkurso skelbime, ir užrašas „Pasiūlymas”. Šiame voke pateikiamas pasiūlymas (pagal 3 priedą), kuriame nurodomas siūlomas paramos socialinės infrastruktūros plėtrai dydis. Pasiūlymas turi būti pasirašytas juridinio asmens vadovo ar jo įgalioto asmens, jei pasiūlymą teikia juridinis asmuo, arba fizinio asmens ar jo įgalioto asmens, jei pasiūlymą teikia fizinis asmuo; <...> (Aprašo 16.5 p.).

6.4. Konkurso dalyvių, kurių pateiktus RĮ projektus ekspertų grupė įvertina kaip tinkamus, konkurso paraiškos toliau vertinamos ir konkurso laimėtojas nustatomas pagal paramos socialinės infrastruktūros plėtrai dydį. <...> (Aprašo 28 p.).

6.5. Konkurso darbo grupės posėdyje jos vadovas paskelbia konkurso dalyvių, kurie varžosi dėl tos pačios RI įrengimo (statymo) vietos, pavadinimus ir jų siūlomus paramos socialinės infrastruktūros plėtrai dydžius. Konkursą laimi konkurso dalyvis, pasiūlęs didžiausią paramos socialinės infrastruktūros plėtrai dydį. Jei buvo skelbtas RĮ įrengimo (statymo) grupėje vietų konkursas, konkurso laimėtoju skelbiamas konkurso dalyvis, pasiūlęs didžiausią bendrą paramos socialinės infrastruktūros plėtrai dydį (susumuojami dydžiai, pasiūlyti atskirai dėl kiekvienos grupės vietos) (Aprašo 32 p.).

6.6. Pasiūlyti paramos socialinės infrastruktūros plėtrai dydžiai ir juos pasiūlę konkurso dalyviai įrašomi į konkurso darbo grupės posėdžio protokolą (ar jo priedą) atskirai pagal RĮ įrengimo (statymo) vietas, dėl kurių varžomasi, ir pagal siūlomą paramos socialinės infrastruktūros plėtrai dydį mažėjimo tvarka. Pirmas įrašomas konkurso dalyvis, pasiūlęs didžiausią paramos socialinės infrastruktūros plėtrai dydį. Jei tokį patį didžiausią paramos socialinės infrastruktūros plėtrai dydį pasiūlo du ar daugiau konkurso dalyvių, pirmasis įrašomas tas konkurso dalyvis, kurio konkursui pateikti dokumentai užregistruoti anksčiau, ir jis tampa laimėtoju.<...> (Aprašo 33 p.).

7. Teismas sprendė, kad Įsakymu Nr. A-646 patvirtintas Aprašas atitinka norminio administracinio akto požymius, todėl Aprašo atskirų nuostatų teisėtumas gali būti tiriamas Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) II skyriaus „Atskirų bylų kategorijų nagrinėjimo ypatumai“ Pirmojo skirsnio „Pareiškimai (prašymai) ištirti norminių administracinių teisės aktų teisėtumą“ nustatyta tvarka ir toks reikalavimas teismingas apygardos administraciniam teismui, ir dėl kurio teisėtumo Vyriausybės atstovas su abstrakčiu pareiškimu turėjo teisę kreiptis į apygardos administracinį teismą.

8. Teismas, vadovaudamasis oficialia konstitucine doktrina aiškinant konstitucinį teisinės valstybės principą, LVAT jurisprudencija, pažymėjo, kad konstitucinis teisinės valstybės principas suponuoja teisėkūros subjektų pareigą leisti teisės aktus tik neviršijant savo įgaliojimų.

9. Teismas pažymėjo, kad reikalavimas savivaldybių laisvę ir savarankiškumą įgyvendinti nepažeidžiant įstatymo nustatytų ribų, taikomas ir realizuojant savivaldybių fiskalinę kompetenciją. Nors Lietuvoje egzistuoja vieninga, bendra, įstatymais paremta valstybinė mokesčių sistema, savivaldybės šioje srityje taip pat turi tam tikrus Konstitucijos ir įstatymų suteiktus įgaliojimus. Konstitucijoje laiduojamas savivaldybių biudžetų savarankiškumas, įstatymuose įtvirtinamos kitos savivaldybių mokestinės kompetencijos galios, Konstitucija (121 str. 2 d.) ir įstatymai suteikia teisę savivaldybių taryboms nustatyti vietines rinkliavas. Pagal Vietos savivaldos įstatymo 6 straipsnio 2 punktą vietinių rinkliavų nustatymas yra savarankiškoji, Konstitucijos ir įstatymų nustatyta (priskirta), savivaldybių funkcija. Konstitucinis Teismas yra pripažinęs, kad savivaldybių tarybų teisė įstatymo nustatytose ribose ir tvarka nustatyti vietines rinkliavas yra išimtinė savivaldybių tarybų konstitucinė kompetencija (Konstitucinio Teismo 2002 m. gruodžio 24 d. nutarimas).

10. Teismas pažymėjo, kad nagrinėjamu atveju rinkliavų nustatymą, rinkimą ir kontrolę reglamentuoja savivaldos institucijų diskrecijos teisę ribojantis Rinkliavų įstatymas, bei jo 2 straipsnio 3 dalies, 11 straipsnio 1 dalies 3 punkto, 12 straipsnio, 16 straipsnio 2 dalies nuostatos, numatančios, kad vietinė rinkliava už leidimo įrengti išorinę reklamą savivaldybės teritorijoje išdavimą yra įstatymo pagrindu ir savivaldybės tarybos sprendimu nustatyta privaloma įmoka į savivaldybės biudžetą. Teismas nurodė, kad pagal LVAT praktiką, pagal Rinkliavų įstatymo 11 straipsnio 2 dalį iš vietinės rinkliavos mokėtojo negali būti reikalaujama atlyginti už objektą, už kurį pagal šį įstatymą nustatyta vietinė rinkliava, kitaip negu sumokant vietinę rinkliavą, o potencialus rinkliavos mokėtojas, norėdamas įgyti tam tikrą teisę, turėtų ne tik žinoti rinkliavos dydį, bet ir jos mokėjimo tvarką, kuri turi būti nustatyta vietinės rinkliavos nuostatuose.

11. Teismas pažymėjo, kad iš Aprašo 7 punkto, 16.5 papunkčio ir 28, 32, 33 punktų normų matyti, jog Vietų suteikimo reklaminiams įrenginiams įrengti (statyti) ant Kauno miesto savivaldybės nuosavybės teise, patikėjimo teise ar kitais teisiniais pagrindais valdomos žemės, statinių ar kitų objektų viešame konkurse gali dalyvauti tik asmenys, kurie pasiūlo paramą Kauno miesto socialinės infrastruktūros plėtrai. Konkurso atrankos kriterijus – siūlomas paramos Kauno miesto socialinės infrastruktūros plėtrai metinis dydis. Konkursą laimi dalyvis, pasiūlęs didžiausią paramos socialinės infrastruktūros plėtrai dydį o su Konkurso laimėtoju pasirašoma Sutartis, kuri suteikia teisę joje nurodytomis sąlygomis terminuotam laikui įrengti (statyti) RĮ konkrečioje vietoje ant Savivaldybės nuosavybės teise, patikėjimo teise ar kitais teisiniais pagrindais valdomos žemės, statinių ar kitų objektų ir jį eksploatuoti, kuri laikytina dokumentu, patvirtinančiu Savivaldybės institucijos sutikimą įrengti išorinę reklamą. Taigi iš esmės šiomis nuostatomis, kaip teigia pareiškėjas, įtvirtintas privalomas papildomas mokėjimas už leidimo įrengti išorinę reklamą savivaldybės teritorijoje išdavimą, o iš šio Konkurso kylantys įsipareigojimai įforminami Sutartimi, ir toks teisinis reglamentavimas kelia abejonių dėl galimo prieštaravimo Rinkliavų įstatymo 11 straipsnio 2 daliai, kur nustatyta, kad iš vietinės rinkliavos mokėtojo negali būti reikalaujama atlyginti už objektą, už kurį pagal šį įstatymą nustatyta vietinė rinkliava, kitaip negu sumokant vietinę rinkliavą.

12. Teismas nurodė, kad Apraše nustatytas mokėjimas, kurio dydį asmuo privalo nurodyti, norėdamas dalyvauti Konkurse, įvardijamas parama socialinės infrastruktūros plėtrai, o ne „rinkliavos“ terminu, todėl nagrinėjant klausimą dėl Apraše numatytos paramos socialinės infrastruktūros plėtrai atitikties Rinkliavų įstatymo 11 straipsniui, svarbu išsiaiškinti šio mokėjimo teisinę prigimtį ir jo atitiktį Rinkliavų įstatyme įtvirtintiems vietinės rinkliavos požymiams. Teismas pažymėjo, kad LVAT yra išaiškinęs, jog, vertinant konkretų mokėjimą, turi būti atsižvelgiama ne į teisės akte nurodytą mokėjimo pavadinimą, o į tokio mokėjimo teisinę prigimtį. Vietinė rinkliava yra savivaldybės tarybos nustatyta įmoka už teisę atlikti tam tikrus veiksmus, verstis tam tikra veikla, kurie konkrečiai nurodyti Rinkliavų įstatymo 11 straipsnio 1 dalyje, t. y. esminis vietinės rinkliavos elementas – įmokos už savivaldybės tarybos suteikiamą teisę (apibrėžtą Rinkliavų įstatymo 11 str. 1 d.), o ne įmokos už teikiamas paslaugas nustatymas.

13. Teismas, atsižvelgdamas į tai, kad Rinkliavų įstatymo 11 straipsnyje pateikiamas baigtinis sąrašas atvejų, kuriems esant Savivaldybės taryba turi teisę savivaldybės teritorijoje nustatyti vietines rinkliavas, pažymėjo, kad nustačius, jog Apraše reglamentuojama parama socialinės infrastruktūros plėtrai pagal savo požymius galėtų būti prilyginama rinkliavai, tokia parama socialinės infrastruktūros plėtrai, kuri nenumatyta įstatyme, prieštarautų Rinkliavų įstatymo 11 straipsnio 2 daliai ir būtų neteisėta.

14. Teismas, aiškindamas Apraše nurodytos paramos socialinės infrastruktūros plėtrai paskirtį, konstatavo, kad pasiūlęs didžiausią paramą Konkurso dalyvis tampa Konkurso nugalėtoju, ir įgyja teisę pasirašyti sutartį, kuria Savivaldybės suteikia reklamos paslaugų teikėjui teisę (duoda sutikimą) įrengti (pastatyti) naują reklaminį įrenginį, o reklamos paslaugų teikėjas kasmet Savivaldybei teikia konkurso metu pasiūlytą paramą Kauno miesto socialinės infrastruktūros plėtrai (Aprašo 35 punktas). Teismas padarė išvadą, kad tokia parama socialinės infrastruktūros plėtrai pagal savo teisinę prigimtį yra mokėjimas už savivaldybės suteikiamą teisę (šiuo atveju – teisę įgyti leidimą įrengti išorinę reklamą) ir atitinka Rinkliavų įstatyme nustatytą bei LVAT praktikoje išaiškintą vietinės rinkliavos požymį.

15. Teismas pažymėjo, kad mokėjimo paskirtis – atlyginti už suteikiamą teisę – nėra vienintelis vietinės rinkliavos požymis. Iš Rinkliavų įstatymo sisteminio aiškinimo išplaukia, kad vietinės rinkliavos yra privalomi mokėjimai į savivaldybės biudžetą (Rinkliavų įstatymo 16 str. 2 d.). Dėl rinkliavų nesitariama. Rinkliavas ir jų dydį, rinkliavų lengvatas ir rinkliavų grąžinimo atvejus nustato savivaldybės taryba, tvirtindama vietinės rinkliavos nuostatus (Rinkliavų įstatymo 12–13 str.). Taigi rinkliava nėra sutartinio pobūdžio mokėjimas, ir ji reglamentuojama viešosios, o ne privatinės teisės normomis, nes rinkliava yra įstatymo pagrindu ir savivaldybės tarybos sprendimu nustatyta privalomoji įmoka į savivaldybės biudžetą. Teismas pažymėjo, kad nagrinėjamu atveju Aprašo 1 priedu yra patvirtinta Sutarties forma, kurioje numatytas sutarties dalykas (savivaldybė suteikia teisę (duoda sutikimą), šalių sutartiniai įsipareigojimai, ginčų sprendimo tvarka ir panašios sąlygos. Tokio pobūdžio įsipareigojimai ir jų įforminimas sutartimi nėra būdingi rinkliavų teisiniams santykiams.

16. Teismas konstatavo, jog Rinkliavų įstatymo 11 straipsnio 2 dalis imperatyviai įtvirtina, kad iš vietinės rinkliavos mokėtojo negali būti reikalaujama atlyginti už objektą, už kurį pagal šį įstatymą nustatyta vietinė rinkliava, kitaip negu sumokant vietinę rinkliavą, taigi rinkliava nėra sandoris, jos dydžio tvirtinimas po konkurso reiškia individualios, o ne bendros taisyklės nustatymą. Visiems potencialiems mokėtojams vietinės rinkliavos mokėjimo sąlygos turi būti išdėstytos nuostatuose, jų dydis turi būti žinomas iš anksto, o ne paaiškėti pasibaigus konkursui.

17. Teismas, įvertinęs teisinį reglamentavimą, padarė išvadą, kad Apraše įtvirtintos privalomojo pobūdžio nuostatos dėl paramos socialinės infrastruktūros plėtrai nurodymo ir sumokėjimo už teisę įgyti leidimą įrengti reklaminį įrenginį ant Kauno miesto savivaldybės nuosavybės teise, patikėjimo teise ar kitais teisiniais pagrindais valdomos žemės, statinių ar kitų objektų, įtvirtina konkurso dalyvio pareigą sumokėti ne tik vietinę rinkliavą, bet ir be teisinio pagrindo nustato pareigas asmenims atlyginti už savivaldybės suteikiamą teisę (sutikimą) įgyti leidimą, priverstinai remiant socialinės infrastruktūros plėtrą Kauno mieste, ir tokia parama laikytina be teisėto pagrindo reikalavimu papildomai atlyginti už vietinės rinkliavos objektą, o tai draudžia Rinkliavų įstatymo 11 straipsnio 2 dalis, todėl negali būti laikomos teisėtomis. Teismas pažymėjo, jog konstatavus, kad Aprašo 7 punktas, 16.5 papunktis ir 28, 32, 33 punktai prieštarauja Rinkliavų įstatymo 11 straipsnio 2 daliai, Vyriausybės atstovo pareiškimas yra pagrįstas ir tenkintinas.

III. 18. Atsakovas Kauno miesto savivaldybės administracija apeliaciniame skunde prašo panaikinti Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų 2020 m. lapkričio 30 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – skundžiamo norminio teisės akto dalį pripažinti teisėta.

19. Atsakovo apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:

19.1. Teismas nevisapusiškai ir neobjektyviai išnagrinėjo bylą, netinkamai pritaikė materialines teisės normas, todėl sprendimas yra neteisėtas ir nepagrįstas.

19.2. Teismas nepagrįstai sprendė, kad Aprašo 7 punktas, 16.5 papunktis ir 28, 32, 33 punktai priimti atsakovui viršijant teisės aktais suteiktą kompetenciją, taip pažeidžiant Konstitucijos preambulėje įtvirtintą teisinės valstybės principą. Teismas taip pat nepagrįstai vertino, kad Aprašu reglamentuojamo Konkurso tikslas ir objektas įeina į Rinkliavų įstatymo reguliavimo sritį, kadangi Konkurso nuostatų reikalavimuose yra nurodyta ne rinkliava, o parama, ir šių rūšių mokėjimai nėra tapatūs.

19.3. Pagal LVAT praktiką, norminio administracinio akto teisėtumo tyrimo specifika pasireiškia tuo, kad turi egzistuoti aukštesnės galios teisės akto sąsajumas su prašomu patikrinti norminiu administraciniu aktu, t. y. turi sutapti teisiniai santykiai, kurie yra reglamentuojami tikrinamu (prašomu) patikrinti norminiu administraciniu aktu (jo dalimi) ir teisiniai santykiai, kuriuos reguliuoja atitinkamas aukštesnės teisinės galios teisės aktas (jo dalis).

19.4. Nagrinėjamoje byloje Vyriausybės atstovas kreipėsi į teismą su prašymu ištirti, ar Aprašo 7 punktas, 16.5 papunktis ir 28, 32, 33 punktai atitinka Rinkliavų įstatymo 11 straipsnio 2 dalį. Iš sisteminio šių punktų vertinimo kitų Aprašo nuostatų (1, 5, 6, 8 punktų) kontekste yra aiškiai matyti, kad prašomos patikrinti norminio administracinio akto nuostatos nepatenka į Rinkliavų įstatymo reguliavimo sritį. Rinkliavų įstatymo 11 straipsnio 2 dalis nėra aktuali sprendžiant dėl tikrinamų Aprašo nuostatų teisėtumo, kadangi Aprašu nėra reguliuojama rinkliava ir jos mokėjimo tvarka. Aprašas yra priimtas įgyvendinant Kauno miesto savivaldybės tarybos 2018 m. vasario 27 d. sprendimą Nr. T-53 „Dėl sutikimų įrengti naujus išorinės reklamos įrenginius išdavimo“, Savivaldybė, kaip žemės, statinių ar kitų objektų savininkė (valdytoja), nusprendė sutikimus įrengti reklaminius įrenginius ant jos valdomų objektų išduoti viešo konkurso laimėtojams. Atsižvelgiant į tai, kad Rinkliavų įstatymas tiesiogiai nesietinas su ginčijamu norminiu administraciniu aktu, Teismas nepagrįstai padarė išvadą, kad atsakovas, jį priimdamas, viršijo savo įgaliojimų ribas ir pažeidė Konstitucijos preambulėje įtvirtintą teisinės valstybės principą.

19.5. Viešo konkurso sąvoka apibrėžta CK 6.947 straipsnio 1 dalyje, kurioje numatyta, kad konkursu yra pripažįstamas asmens viešas pažadėjimas suteikti specialią teisę už geriausią tam tikros teisės įgyvendinimo projektą. Toks viešas pažadėjimas įpareigoja šį asmenį suteikti specialią teisę asmeniui, kurio projektas pagal konkurso sąlygas pripažintas konkurso nugalėtoju.

19.6. Aprašo 6 punktas nurodo Konkurso objektą, o Aprašo 7 punkte nustatyta, kad kriterijus, pagal kurį išrenkamas Konkurso laimėtojas, – Konkurso dalyvio siūlomas paramos metinis dydis. Įvertinus viešo konkurso sąvokos apibrėžimą, paramos mokėjimo sąlygos yra Konkurso nuostatų dalis, o ne, kaip nepagrįstai konstatavo teismas, rinkliava už leidimo įrengti išorinę reklamą savivaldybės teritorijoje išdavimą pagal Rinkliavų įstatymo 11 straipsnio 1 dalies 3 punktą.

19.7. Vietinė rinkliava – savivaldybės tarybos sprendimu nustatyta privaloma įmoka, galiojanti tos savivaldybės teritorijoje (Rinkliavų įstatymo 2 str. 3 d.). Pagal Rinkliavų įstatymo 11 straipsnio 1 dalies 3 punktą vietinės rinkliavos objektas yra leidimo įrengti išorinę reklamą savivaldybės teritorijoje išdavimas.

19.8. Aprašo nuostatomis, jose reglamentuojamu Konkursu ir su jo vykdymu susijusiomis procedūromis nesprendžiamas leidimų įrengti išorinę reklamą išdavimo klausimas. Konkurso laimėjimas suteikia tik teisę ant Savivaldybės turto įrengti ir eksploatuoti reklaminį įrenginį, todėl akivaizdžiai vietinės rinkliavos objektas ir Konkurso tikslas bei objektas nesutampa. Teismas nepagrįstai Savivaldybės, kaip savininkės (valdytojos), sutikimą įrengti reklaminį įrenginį ant jai priklausančio objekto, kuris nėra vietinės rinkliavos objektas, prilygino leidimo įrengti išorinę reklamą išdavimui, o Paramą pagal savo teisinę prigimtį nepagrįstai prilygino rinkliavai už teisę įgyti leidimą įrengti išorinę reklamą, ko pasėkoje priėmė neteisėtą sprendimą.

19.9. Atsakovas, vadovaudamasis Vietos savivaldos įstatymo 48 straipsnio 1 ir 2 dalių, Lietuvos Respublikos valstybės ir savivaldybių turto valdymo, naudojimo ir disponavimo juo įstatymo 9 straipsnio nuostatomis, pažymi, jog Savivaldybė, kaip savininko teisių turėtoja ir civilinių teisių subjektas, dėl savo turto gali veikti laisvai tiek, kiek tai leidžiama specialiuosiuose šiuos santykius nustatančiuose įstatymuose, ir nustatyti atitinkamas taisykles, todėl pirmosios instancijos teismas, be teisinio pagrindo sutapatindamas Savivaldybės turto naudojimo ir disponavimo klausimą su leidimu įrengti išorinę reklamą, paneigė iš Savivaldybės teisės į nuosavybę kylančias teises ir principus.

19.10. Nors priimdamas ginčijamą sprendimą pirmosios instancijos teismas ir nurodė, kad pagal LVAT išaiškinimą, vertinant konkretų mokėjimą, turi būti atsižvelgiama į tokio mokėjimo teisinę prigimtį, tačiau padarė neteisingas išvadas dėl Apraše nurodytos Paramos teisinės prigimties. Teismas neatsižvelgė ir į tai, kad įstatymų nustatytos vietinės rinkliavos ir negrąžintina finansinė parama (piniginės lėšos) yra du atskiri Savivaldybių finansiniai ištekliai. Pagal Aprašo 7 punktą iš Konkurso laimėtojo gauta Parama kaupiama atskiroje Savivaldybės administracijos sąskaitoje ir visa išimtinai naudojama Kauno miesto socialinei infrastruktūrai plėtoti ir gerinti. Esant tokiam reglamentavimui pirmosios instancijos teismas neturėjo jokio teisinio pagrindo šiuos du išteklius tapatinti.

19.11. Analogiškus vietų suteikimo principus taiko ir Vilniaus miesto savivaldybė.

19.12. Vyriausybės atstovas, kreipdamasis dėl Aprašo nuostatų atitikimo Rinkliavų įstatymo nuostatomis, nepagrįstai rėmėsi LVAT 2016 m. lapkričio 24 d. nutartimi byloje Nr. eA-1451-438/2016, kadangi minėtoje byloje Palangos leidimų išdavimo aprašas buvo priimtas vadovaujantis Rinkliavų įstatymo 11 straipsnio 1 dalies 3 punktu, ir taikomas išaiškinti juridinius ir fizinius asmenis, kuriems suteikiama pirmumo teisė įsigyti leidimą įrengti išorinę reklamą ant persirengimo kabinų Palangos paplūdimyje. Kauno mieste galiojantis Aprašas nenustato jokių papildomų mokėjimų už leidimų įrengti išorinę reklamą išdavimą, t. y. Kauno mieste galiojantis Aprašas, priešingai nei Palangos leidimų išdavimo aprašas, nenustato leidimų įrengti išorinę reklamą išdavimo tvarkos, taip pat nenustato jokių papildomų mokėjimų už leidimų įrengti išorinę reklamą išdavimą, todėl konstatuotina, jog šios nagrinėjamos bylos ir LVAT išnagrinėtos bylos nei faktinės aplinkybės, nei bylų ratio decidendi (argumentas, kuriuo grindžiamas sprendimas) nesutampa.

19.13. Vyriausybės atstovas neįrodė ir nepagrindė savo argumento, jog Aprašas (7, 16.5 ir 28, 32, 33 p.) prieštarauja Rinkliavų įstatymo 11 straipsnio 2 dalies nuostatoms, todėl pirmosios instancijos teismo sprendime padaryta išvada dėl Aprašo nuostatų prieštaravimo minėtoms Rinkliavų įstatymo nuostatoms yra nepagrįsta.

20. Pareiškėjas Vyriausybės atstovas Kauno ir Marijampolės apskrityse atsiliepime į apeliacinį skundą prašo Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų 2020 m. lapkričio 30 d. sprendimą palikti nepakeistą ir apeliacinį skundą atmesti. Pareiškėjas pateikia tokius atsiliepimo argumentus:

20.1. Nors Aprašu tiesiogiai nėra reguliuojama vietinė rinkliava ir jos mokėjimo tvarka, sistemiškai analizuojant Aprašo 5 ir 8 punkto nuostatas, akivaizdu, kad Konkurso laimėjimas yra visos leidimo įrengti išorinę reklamą gavimo procedūros dalis, todėl Aprašo nuostatos niekaip negali nepatekti į Rinkliavų įstatymo reguliavimo sritį ir būti analizuojamos tik kaip Savivaldybės turto valdymo, naudojimo ir disponavimo juo klausimas, kaip tai teigia Administracija.

20.2. Pagal Aprašo 7 punktą, 16.5, papunktį ir 28, 32, 33 punktus, Konkurse gali dalyvauti tik asmenys, kurie pasiūlo paramą Kauno miesto socialinės infrastruktūros plėtrai, Konkurso atrankos kriterijus – siūlomos paramos Kauno miesto socialinei infrastruktūros plėtrai metinis dydis, o su Konkurso laimėtoju pasirašoma reklaminio įrenginio įrengimo sutartis, kuri laikytina dokumentu, patvirtinančiu Savivaldybės institucijos sutikimą įrengti išorinę reklamą. Aprašas ir jo 1 priedu patvirtinta sutarties forma yra vientisas dokumentas, pagal kurio 1 punktą ir 9.7 papunktį reklamos paslaugų teikėjas privalomai įsipareigoja Savivaldybei suteikti paramą Kauno miesto socialinės infrastruktūros plėtrai. Tik įvykdžius minėtą įsipareigojimą savivaldybė suteikia reklamos paslaugų teikėjui terminuotą teisę (duoda terminuotą sutikimą) įrengti išorinę reklamą, o tai prieštarauja Rinkliavų įstatymo 11 straipsnio 2 daliai. Tokia parama laikytina reikalavimu papildomai atlyginti už vietinės rinkliavos objektą.

20.3. Labdaros ir paramos teikimas ir gavimas reglamentuojamas Lietuvos Respublikos labdaros ir paramos įstatymu. Aprašo 7 punktu bei Sutarties 1 punktu ir 9.7 papunkčiu siekiama priversti reklamos paslaugų teikėjus teikti paramą Kauno miesto savivaldybei, o tai savo esme prieštarauja Labdaros ir paramos įstatymo 2 straipsnio 2 dalyje apibrėžtai paramos sąvokai (kad parama – savanoriškas ir neatlygintinas paramos dalykų teikimas). Paramos gavėjo įsipareigojimai reglamentuoti šio įstatymo 8 straipsnyje, kurio 5 dalyje nustatyta, kad paramos gavėjo prisiimami įsipareigojimai paramos teikėjui turi būti nurodyti sutartyje, kuria įforminamas paramos teikimas. Kauno miesto savivaldybės administracijos direktoriaus Įsakymu Nr. A-646 patvirtintame Apraše nėra nurodyta, kad su paramos teikėju bus sudaroma paramos teikimo sutartis.

20.4. LVAT savo praktikoje yra pasisakęs, kad aktas, kuriuo siekiama priversti paramos teikėjus teikti paramą savivaldybei, savo esme prieštarauja Labdaros ir paramos įstatymui, todėl visa apimtimi turi būti panaikintas. Atsakovas sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad Apraše nurodytas mokėjimas pagal savo prigimtį negali būti laikomas parama.

20.5. Konstatavus, kad Aprašo nuostatos patenka į Rinkliavų įstatymo reguliavimo sritį, visi kiti apelianto argumentai dėl jo kaip turto savininko teisių turėtojo ir civilinių teisių subjekto teisės dėl savo turto veikti laisvai tiek, kiek leidžiama specialiuose šiuos santykius nustatančiuose įstatymuose yra atmestini.

20.6. Atmestinas ir apelianto argumentas, kad pirmosios instancijos teismas neatsižvelgė į tai, kad įstatymų nustatytos vietinės rinkliavos ir negrąžintina finansinė parama (piniginės lėšos) yra du atskiri savivaldybių finansiniai ištekliai. Toks Apraše nustatytas mokėjimas iš esmės yra negalimas ir prieštarauja Rinkliavų įstatymo 11 straipsnio 2 dalies nuostatoms, todėl visiškai nėra aktualu, kur gautos lėšos yra laikomos ir kam naudojamos.

Išplėstinė teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV. 21. Vyriausybės atstovas kreipėsi į administracinį teismą su prašymu ištirti, ar Kauno miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2020 m. vasario 25 d. įsakymu Nr. A-646 „Dėl Kauno miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2018 m. liepos 25 d. Įsakymo Nr. A-2513 „Dėl Vietų suteikimo naujiems reklaminiams įrenginiams įrengti (statyti) ant Kauno miesto savivaldybės nuosavybės teise, patikėjimo teise ar kitais teisiniais pagrindais valdomos žemės, statinių ar kitų objektų viešo konkurso organizavimo tvarkos aprašo patvirtinimo“ pakeitimo“ pakeisto ir nauja redakcija išdėstyto Vietų suteikimo reklaminiams įrenginiams įrengti (statyti) ant Kauno miesto savivaldybės nuosavybės teise, patikėjimo teise ar kitais teisiniais pagrindais valdomos žemės, statinių ar kitų objektų viešo konkurso organizavimo tvarkos aprašo 7 punktas, 16.5 papunktis ir 28, 32, 33 punktai atitinka Rinkliavų įstatymo 11 straipsnio 2 dalį.

22. Pirmosios instancijos teismas pripažino, kad Aprašo 7 punktas, 16.5 papunktis ir 28, 32, 33 punktai prieštarauja Rinkliavų įstatymo 11 straipsnio 2 daliai. Teismas sprendė, kad Apraše įtvirtintos privalomojo pobūdžio nuostatos dėl paramos socialinės infrastruktūros plėtrai nurodymo ir sumokėjimo už teisę įgyti leidimą įrengti reklaminį įrenginį ant Kauno miesto savivaldybės nuosavybės teise, patikėjimo teise ar kitais teisiniais pagrindais valdomos žemės, statinių ar kitų objektų įtvirtina konkurso dalyvio pareigą sumokėti ne tik vietinę rinkliavą, bet ir be teisinio pagrindo nustato pareigas asmenims atlyginti už savivaldybės suteikiamą teisę (sutikimą) įgyti leidimą, priverstinai remiant socialinės infrastruktūros plėtrą Kauno mieste, ir tokia parama laikytina reikalavimu be teisėto pagrindo papildomai atlyginti už vietinės rinkliavos objektą, o tai draudžia Rinkliavų įstatymo 11 straipsnio 2 dalis, todėl minėtos nuostatos negali būti laikomos teisėtomis.

23. Atsakovas apeliaciniame skunde nesutinka su pirmosios instancijos teismo sprendimu ir mano, kad minėtos Aprašo nuostatos neprieštarauja Rinkliavų įstatymo 11 straipsnio 2 daliai, be kita ko, dėl to, kad Aprašu nėra reguliuojama rinkliava ir jos mokėjimo tvarka.

24. Pagal ABTĮ 140 straipsnio 1 dalį, teismas, apeliacine tvarka nagrinėdamas bylą, patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų. Pažymėtina, kad byloje nenustatytos aplinkybės, dėl kurių turėtų būti peržengtos apeliacinio skundo ribos, bei nenustatyti sprendimo negaliojimo pagrindai, nurodyti ABTĮ 146 straipsnio 2 dalyje (ABTĮ 140 str. 2 d.), todėl apeliacinės instancijos teismas šią bylą apeliacine tvarka nagrinėja ir patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų (ABTĮ 140 str. 1 d.).

25. Kauno miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2020 m. vasario 25 d. įsakymu Nr. A-646 buvo pakeistas ir išdėstytas nauja redakcija Vietų suteikimo reklaminiams įrenginiams įrengti (statyti) ant Kauno miesto savivaldybės nuosavybės teise, patikėjimo teise ar kitais teisiniais pagrindais valdomos žemės, statinių ar kitų objektų viešo konkurso organizavimo tvarkos aprašas, patvirtintas Kauno miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2018 m. liepos 25 d. įsakymu Nr. A-2513. Taigi Vyriausybės atstovas šioje byloje ginčija šiuo metu galiojančio Kauno miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2018 m. liepos 25 d. įsakymu Nr. A-2513 „Dėl vietų suteikimo reklaminiams įrenginiams įrengti (statyti) ant Kauno miesto savivaldybės nuosavybės teise, patikėjimo teise ar kitais teisiniais pagrindais valdomos žemės, statinių ar kitų objektų viešo konkurso organizavimo tvarkos aprašo patvirtinimo“ (toliau – ir Įsakymas Nr. A-2513) patvirtinto Vietų suteikimo reklaminiams įrenginiams įrengti (statyti) ant Kauno miesto savivaldybės nuosavybės teise, patikėjimo teise ar kitais teisiniais pagrindais valdomos žemės, statinių ar kitų objektų viešo konkurso organizavimo tvarkos aprašo 7 punkto, 16.5 papunkčio ir 28, 32, 33 punktų (Kauno miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2020 m. vasario 25 d. įsakymo Nr. A-646 redakcija) atitiktį Rinkliavų įstatymo 11 straipsnio 2 daliai. Pažymėtina, kad Įsakymas Nr. A-2513 buvo pakeistas Kauno miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2020 m. kovo 10 d. įsakymu Nr. A-810, tačiau šioje norminėje administracinėje byloje ginčijamos nuostatos pakeistos ar papildytos nebuvo.

26. Aprašo nuostatose, kurių teisėtumas, ginčijamas nagrinėjamoje norminėje byloje, nustatyta:

26.1. „Konkurso laimėtojas išrenkamas iš konkurso dalyvių, pateikusių tinkamus RĮ projektus. Kriterijus, pagal kurį išrenkamas konkurso laimėtojas, – konkurso dalyvio siūlomas paramos Kauno miesto socialinės infrastruktūros plėtrai metinis dydis, mokamas kiekvienais metais iki išduoto leidimo įrengti išorinę reklamą Savivaldybės teritorijoje galiojimo termino pabaigos pagal Sutartyje nurodytas sąlygas (toliau – paramos socialinės infrastruktūros plėtrai dydis). Ši iš konkurso laimėtojo gauta parama Kauno miesto socialinės infrastruktūros plėtrai kaupiama atskiroje Savivaldybės administracijos sąskaitoje ir visa naudojama Kauno miesto socialinei infrastruktūrai plėtoti ir gerinti. Jei tokį patį didžiausią paramos socialinės infrastruktūros plėtrai dydį pasiūlo du ar daugiau konkurso dalyvių, laimi tas konkurso dalyvis, kurio konkursui pateikti dokumentai užregistruoti anksčiau“ (7 p.);

26.2. Konkurso dalyviai pagrindiniame voke pateikia „atskirą užklijuotą ir užantspauduotą voką, ant kurio turi būti užrašytas konkurso dalyvio pavadinimas, pageidaujama konkreti RĮ įrengimo (statymo) vieta, nurodyta konkurso skelbime, ir užrašas „Pasiūlymas“. Šiame voke pateikiamas pasiūlymas (pagal 3 priedą), kuriame nurodomas siūlomas paramos socialinės infrastruktūros plėtrai dydis. Pasiūlymas turi būti pasirašytas juridinio asmens vadovo ar jo įgalioto asmens, jei pasiūlymą teikia juridinis asmuo, arba fizinio asmens ar jo įgalioto asmens, jei pasiūlymą teikia fizinis asmuo“ (16.5 p.);

26.3. „Konkurso dalyvių, kurių pateiktus RĮ projektus ekspertų grupė įvertina kaip tinkamus, konkurso paraiškos toliau vertinamos ir konkurso laimėtojas nustatomas pagal paramos socialinės infrastruktūros plėtrai dydį“ (28 p.);

26.4. „Konkurso darbo grupės posėdyje jos vadovas paskelbia konkurso dalyvių, kurie varžosi dėl tos pačios RĮ įrengimo (statymo) vietos, pavadinimus ir jų siūlomus paramos socialinės infrastruktūros plėtrai dydžius. Konkursą laimi konkurso dalyvis, pasiūlęs didžiausią paramos socialinės infrastruktūros plėtrai dydį. Jei buvo skelbtas RĮ įrengimo (statymo) grupėje vietų konkursas, konkurso laimėtoju skelbiamas konkurso dalyvis, pasiūlęs didžiausią bendrą paramos socialinės infrastruktūros plėtrai dydį (susumuojami dydžiai, pasiūlyti atskirai dėl kiekvienos grupės vietos)“ (32 p.);

26.5. „Pasiūlyti paramos socialinės infrastruktūros plėtrai dydžiai ir juos pasiūlę konkurso dalyviai įrašomi į konkurso darbo grupės posėdžio protokolą (ar jo priedą) atskirai pagal RĮ įrengimo (statymo) vietas, dėl kurių varžomasi, ir pagal siūlomą paramos socialinės infrastruktūros plėtrai dydį mažėjimo tvarka. Pirmas įrašomas konkurso dalyvis, pasiūlęs didžiausią paramos socialinės infrastruktūros plėtrai dydį. Jei tokį patį didžiausią paramos socialinės infrastruktūros plėtrai dydį pasiūlo du ar daugiau konkurso dalyvių, pirmasis įrašomas tas konkurso dalyvis, kurio konkursui pateikti dokumentai užregistruoti anksčiau, ir jis tampa konkurso laimėtoju“ (33 p.).

27. Rinkliavų įstatymo 11 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad iš vietinės rinkliavos mokėtojo negali būti reikalaujama atlyginti už objektą, už kurį pagal šį įstatymą nustatyta vietinė rinkliava, kitaip negu sumokant vietinę rinkliavą.

28. Vyriausybės atstovo teigimu, ginčijamose Aprašo nuostatose iš esmės įtvirtintas privalomas mokėjimas už leidimo įrengti išorinę reklamą savivaldybės teritorijoje išdavimą. Jo nuomone, Aprašu reglamentuojamo konkurso tikslas ir objektas patenka į Rinkliavų įstatymo reguliavimo sritį, o Apraše nurodyta „parama Kauno miesto socialinės infrastruktūros plėtrai“ pagal savo teisinę prigimtį yra mokėjimas už savivaldybės suteikiamą teisę (šiuo atveju – teisę įsigyti leidimą įrengti išorinę reklamą) ir atitinka Rinkliavų įstatyme nustatytą bei LVAT praktikoje išaiškintą vietinės rinkliavos požymį. Pareiškėjo teigimu, tokia parama laikytina reikalavimu papildomai atlyginti už vietinės rinkliavos objektą, ką draudžią Rinkliavų įstatymo 11 straipsnio 2 dalis. Vadinasi, nagrinėjamoje byloje pirmiausiai būtina įvertinti, ar Apraše nurodyta „parama Kauno miesto socialinės infrastruktūros plėtrai“ gali būti laikoma atlyginimu už rinkliavos objektą, kuris yra draudžiamas pagal Rinkliavų įstatymo 11 straipsnio 2 dalį.

29. Įsakymas Nr. A-2513, kuriuo patvirtintas Aprašas, yra priimtas remiantis Kauno miesto savivaldybės tarybos 2018 m. vasario 27 d. sprendimo Nr. T-53 „Dėl sutikimų įrengti naujus išorinės reklamos įrenginius išdavimo“ (toliau – ir Tarybos sprendimas Nr. T-53) 2 punktu. Tarybos sprendimu Nr. T-53 Kauno miesto savivaldybės taryba nusprendė: pritarti, kad sutikimai įrengti naujus išorinės reklamos įrenginius ant žemės, statinių ar kitų objektų, kurie priklauso Kauno miesto savivaldybei nuosavybės teise ar yra valdomi patikėjimo teise ar kitais teisėtais pagrindais, būtų išduodami viešo konkurso laimėtojams (1 p.); bei įpareigoti Kauno miesto savivaldybės administracijos direktorių parengti ir patvirtinti 1 punkte nurodyto viešo konkurso organizavimo tvarkos aprašą (2 p.). Tarybos sprendimas Nr. T-53 yra priimtas vadovaujantis Vietos savivaldos įstatymo 16 straipsnio 2 dalies 26 ir 27 punktais, Išorinės reklamos įrengimo taisyklių 15.2 papunkčiu.

30. Vietos savivaldos įstatymo 16 straipsnio „Savivaldybės tarybos kompetencija“ 2 dalies 26 ir 27 punktuose nustatyta, kad: „Išimtinė savivaldybės tarybos kompetencija: <...> 26) sprendimų dėl disponavimo savivaldybei nuosavybės teise priklausančiu turtu priėmimas, šio turto valdymo, naudojimo ir disponavimo juo tvarkos taisyklių nustatymas, išskyrus atvejus, kai tvarka yra nustatyta įstatymuose ar jų pagrindu priimtuose kituose teisės aktuose; 27) sprendimų dėl savivaldybei priskirtos valstybinės žemės ir kito valstybės turto valdymo, naudojimo ir disponavimo juo patikėjimo teise priėmimas.“ Taigi Savivaldybių tarybos turi išimtinę kompetenciją, be kita ko, (i) priimti sprendimus dėl disponavimo Savivaldybei nuosavybės teise priklausančiu turtu, (ii) nustatyti tokio turto valdymo, naudojimo ir disponavimo juo tvarkos taisykles, (iii) priimti sprendimus dėl savivaldybei priskirtos valstybinės žemės ir kito valstybės turto valdymo, naudojimo ir disponavimo juo patikėjimo teise.

31. Tarybos sprendimo Nr. T-53 priėmimo metu galiojusios redakcijos Išorinės reklamos įrengimo taisyklių (2016 m. vasario 12 d. įsakymo Nr. 4-134 redakcija) 15.2 papunktyje įtvirtinta, kad „pareiškėjas leidimą išduodančiai institucijai per atstumą, elektroninėmis priemonėmis, elektroninėmis priemonėmis per Paslaugų ir gaminių kontaktinį centrą (toliau – kontaktinis centras) ar tiesiogiai turi pateikti dokumentus, patvirtinančius žemės, statinių, įrenginių ar kitų objektų, ant kurių įrengiama išorinė reklama, nuosavybės teise ar kitais teisėtais pagrindais valdančio asmens (toliau – savininkas) sutikimą, išskyrus atvejus, kai pareiškėjas pats yra šių objektų savininkas. Jeigu išorinė reklama įrengiama ant bendrojo naudojimo objektų, – butų ir kitų patalpų savininkų daugumos sutikimą, jeigu butų ir kitų patalpų savininkų bendrijos įstatuose ar jungtinės veiklos sutartyje nenumatyta kitaip.“

32. Aprašo 1 punkte įtvirtinta, kad Aprašas nustato vietų suteikimo reklaminiams įrenginiams įrengti (statyti) ant Kauno miesto savivaldybės nuosavybės teise, patikėjimo teise ar kitais teisiniais pagrindais valdomos žemės, statinių ar kitų objektų viešo konkurso organizavimo ir vykdymo tvarką bei sąlygas. Aprašo 5 punkte nustatyta, jog konkurso tikslas – išrinkti konkurso laimėtoją, su kuriuo bus pasirašyta sutartis, kuri suteikia teisę joje nurodytomis sąlygomis terminuotam laikui įrengti (statyti) RĮ konkrečioje vietoje ant Savivaldybės nuosavybės teise, patikėjimo teise ar kitais teisiniais pagrindais valdomos žemės, statinių ar kitų objektų ir jį eksploatuoti ir kuri laikytina Išorinės reklamos įrengimo taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos ūkio ministro 2013 m. liepos 30 d. įsakymu Nr. 4-670 „Dėl Išorinės reklamos įrengimo taisyklių patvirtinimo“, 21.2 papunktyje nurodytu dokumentu, patvirtinančiu Savivaldybės institucijos sutikimą įrengti išorinę reklamą. Kaip minėta, Aprašo 32 punkte yra nurodyta, jog konkursą laimi konkurso dalyvis, pasiūlęs didžiausią paramos socialinės infrastruktūros plėtrai dydį. Aprašo 8 punkte nustatyta: „Konkurso laimėtojas turi parengti ir suderinti išorinės reklamos įrengimo projektą ir gauti iš Savivaldybės administracijos leidimą įrengti išorinę reklamą Išorinės reklamos įrengimo taisyklėse, patvirtintose Lietuvos Respublikos ūkio ministro 2013 m. liepos 30 d. įsakymu Nr. 4-70 „Dėl Išorinės reklamos įrengimo taisyklių patvirtinimo“, ir Leidimų įrengti išorinę reklamą išdavimo tvarkos apraše, patvirtintame Kauno miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2016 m. gegužės 4 d. įsakymu Nr. A-1282 „Dėl Leidimų įrengti išorinę reklamą išdavimo tvarkos aprašo patvirtinimo“, nustatyta tvarka.“

33. Išorinės reklamos įrengimo taisyklių (2018 m. spalio 25 d. įsakymo Nr. 4-661 redakcija) 21.2. papunktyje nurodyta, kad Pareiškėjas leidimą išduodančiai institucijai tiesiogiai, per atstumą arba per Paslaugų ir gaminių kontaktinį centrą (toliau – kontaktinis centras) turi pateikti: <...> 21.2. Reklamos įstatymo 12 straipsnio 1 dalies 4 punkte nurodytus dokumentus, išskyrus atvejus, kai pareiškėjas pats yra žemės, statinių, įrenginių ar kitų objektų, ant kurių įrengiama išorinė reklama, savininkas arba kai žemė, statiniai, įrenginiai ar kiti objektai, ant kurių įrengiama išorinė reklama, priklauso savivaldybei nuosavybės teise ar yra valdomi patikėjimo teise.

34. Reklamos įstatymo 12 straipsnio 1 dalies 4 punkte nurodyta, jog draudžiama įrengti išorinę reklamą: „4) neturint žemę, statinius ar kitus objektus, ant kurių ji įrengiama, nuosavybės teise ar kitais teisėtais pagrindais valdančio asmens (toliau – savininkas) sutikimo. <...>.“ To paties straipsnio 1 dalies 5 punkte nustatyta, kad draudžiama įrengti išorinę reklamą: „5) neturint leidimo įrengti išorinę reklamą (toliau – leidimas), išskyrus šio straipsnio 2 dalyje nurodytus atvejus.“ To paties straipsnio 7 dalyje nurodyta, jog „Leidimus išduoda, apie galimą leidimų galiojimo panaikinimą įspėja, leidimų galiojimą panaikina savivaldybės, kurios teritorijoje įrengiama išorinė reklama, vykdomoji institucija (toliau – leidimą išduodanti institucija), vadovaudamasi šiuo įstatymu ir Išorinės reklamos įrengimo taisyklėmis.“

35. Rinkliavų įstatymo 2 straipsnio 3 dalyje nurodyta, jog „vietinė rinkliava – savivaldybės tarybos sprendimu ir jos nustatyta tvarka nustatyta privaloma įmoka, galiojanti tos savivaldybės teritorijoje“. To paties įstatymo 11 straipsnio 1 dalies 3 punkte nurodyta, jog „Savivaldybės taryba turi teisę savivaldybės teritorijoje nustatyti vietines rinkliavas tik už: <...> 3) leidimo įrengti išorinę reklamą savivaldybės teritorijoje išdavimą.“

36. Iš išdėstyto teisinio reguliavimo nuostatų matyti, kad: 1) asmuo, siekiantis įrengti išorinę reklamą, privalo įgyvendinti tam tikrus reikalavimus, įskaitant (i) gauti žemę, statinius ar kitus objektus, ant kurių ji įrengiama, nuosavybės teise ar kitais teisėtais pagrindais valdančio asmens sutikimą (Reklamos įstatymo 12 str. 1 d. 4 p.) ir (ii) gauti leidimą įrengti išorinę reklamą, išduodamą savivaldybės vykdomosios institucijos, už kurį yra mokama vietinė rinkliava (Reklamos įstatymo 12 str. 1 d. 5 p., 12 str. 7 d., Rinkliavų įstatymo 11 str. 1 d. 3 p.).; 2) šie reikalavimai (gauti savininko (valdytojo) sutikimą ir leidimą įrengti išorinę reklamą) yra savarankiški, t. y. savivaldybės sutikimas įrengti (statyti) reklaminį įrenginį ant jos nuosavybės teise ar kitais teisėtais pagrindais valdomos žemės, statinių ar kitų objektų, nėra tapatus leidimo įrengti išorinę reklamą gavimui; 3) Savivaldybė, konkursą laimėjusiam asmeniui suteikdama sutikimą įrengti išorinę reklamą ant jos nuosavybės teise ar kitais teisėtais pagrindais valdomo objekto, veikia kaip objekto savininkas (valdytojas) ir už sutikimą gauna pasirinktos formos naudą (paramą Kauno miesto socialinės infrastruktūros plėtrai) už tai, kad konkursą laimėjęs asmuo naudosis jai priklausančiu (jos valdomu) turtu.

37. Atsižvelgdama į išdėstytus argumentus, išplėstinė teisėjų kolegija prieina prie išvados, kad Apraše nurodyta parama Kauno miesto socialinės infrastruktūros plėtrai, kurią moka nustatyta tvarka išrinktas konkurso laimėtojas, yra mokama kaip atlygis už naudojimąsi savivaldybės nuosavybės teise ar kitais teisėtais pagrindais valdomu turtu.

38. Nagrinėjamos bylos kontekste primintina, kad Konstitucinis Teismas yra pažymėjęs, kad nuosavybė įpareigoja (Konstitucinio Teismo 2000 m. gruodžio 21 d., 2002 m. kovo 14 d. nutarimai). Šis konstitucinis imperatyvas adresuotinas ne tik privačios nuosavybės teisės subjektams, bet ir valstybės bei savivaldybių institucijoms ir pareigūnams, turintiems įgaliojimus priimti sprendimus dėl valstybei nuosavybės teise priklausančio turto valdymo, naudojimo bei disponavimo juo. Negalima nustatyti tokio teisinio reguliavimo, pagal kurį valstybei nuosavybės teise priklausantis turtas būtų valdomas, naudojamas, juo būtų disponuojama taip, kad būtų tenkinami tik vienos socialinės grupės ar atskirų asmenų interesai arba poreikiai ir šis turtas netarnautų viešajam interesui, visuomenės poreikiui, tautos gerovei. Ši gerovė negali būti suprantama vien materialine (ar finansine) prasme (Konstitucinio Teismo 1997 m. vasario 13 d., 1999 m. spalio 6 d. nutarimai). Valstybės turtas nėra savitikslis, jis turi duoti naudą visuomenei. Pabrėžtina valstybės nuosavybės socialinė funkcija. Valstybės institucijos, veikdamos visuomenės interesais, turi tarnauti bendram tautos gėriui (Konstitucinio Teismo 2003 m. rugsėjo 30 d. nutarimas).

39. Valstybės ir savivaldybių turto valdymo, naudojimo ir disponavimo juo įstatymo 9 straipsnio 1 ir 2 punktuose nustatyta, kad Valstybės ir savivaldybių turtas turi būti valdomas, naudojamas ir juo disponuojama vadovaujantis šiais principais: 1) visuomeninės naudos – valstybės ir savivaldybių turtas turi būti valdomas, naudojamas ir disponuojama juo rūpestingai, siekiant užtikrinti visuomenės interesų tenkinimą; 2) efektyvumo – sprendimais, susijusiais su valstybės ir savivaldybių turto valdymu, naudojimu ir disponavimu juo, turi būti siekiama maksimalios naudos visuomenei. Išplėstinės teisėjų kolegijos vertinimu, asmens, kuriam bus duodamas sutikimas įrengti reklaminį įrenginį ant savivaldybės nuosavybės teise ar kitais teisėtais pagrindais valdomo objekto, atranka už naudojimąsi savivaldybės turtu siekiant gauti kuo didesnę naudą, kuri būtų skirta visuomenės interesams tenkinti, atitinka minėtus principus.

40. Kaip minėta, Rinkliavų įstatymo 11 straipsnio 2 dalyje, kuriai atitinkamų Aprašo nuostatų atitiktį prašo ištirti pareiškėjas, nustatyta, kad iš vietinės rinkliavos mokėtojo negali būti reikalaujama atlyginti už objektą, už kurį pagal šį įstatymą nustatyta vietinė rinkliava, kitaip negu sumokant vietinę rinkliavą. Šiame sprendime konstatuota, kad parama Kauno miesto socialinės infrastruktūros plėtrai konkurso laimėtojo mokama pagal Aprašą (inter alia jo nuostatas, kurių teisėtumas yra ginčijamas nagrinėjamoje norminėje byloje), yra mokama kaip atlygis už naudojimąsi savivaldybės nuosavybės teise ar kitais teisėtais pagrindais valdomu turtu. Vadinasi, pareiškėjas ir pirmosios instancijos teismas nepagrįstai konstatavo, jog ginčijamomis Aprašo nuostatomis yra reikalaujama atlyginti už objektą, už kurį yra nustatyta vietinė rinkliava. Kadangi objektai, už kuriuos yra mokama vietinė rinkliava už leidimą įrengti išorinę reklamą ir pareiškėjo ginčijamose Aprašo nuostatose nurodyta parama Kauno miesto socialinės infrastruktūros plėtrai nesutampa, ginčijami Aprašo 7 punktas, 16.5 papunktis ir 28, 32, 33 punktai neprieštarauja Rinkliavų įstatymo 11 straipsnio 2 daliai.

41. Pareiškėjas savo pareiškime dėl norminio administracinio akto teisėtumo ištyrimo rėmėsi LVAT 2016 m. lapkričio 24 d. nutartimi administracinėje byloje Nr. eA-1451-438/2016, teigdamas, kad panašų rinkliavos už išorinę reklamą reglamentavimą teismas pripažino neteisėtu. Vis dėlto, išplėstinės teisėjų kolegijos vertinimu, pareiškėjo nurodytoje byloje tirtame norminiame teisės akte nustatytas teisinis reguliavimas nebuvo tapatus šioje byloje ginčijamoms Aprašo nuostatoms, atsižvelgiant, be kita ko, į tai, kad nurodytoje byloje ginčytas Palangos miesto savivaldybės tarybos 2015 m. kovo 26 d. sprendimu Nr. T2-98 „Dėl Asmenų, kuriems išduodami leidimai dėl išorinės reklamos ant persirengimo kabinų Palangos paplūdimyje įrengimo, atrankos aprašo patvirtinimo“ patvirtintas Asmenų, kuriems išduodami leidimai dėl išorinės reklamos ant persirengimo kabinų Palangos paplūdimyje įrengimo, atrankos aprašas buvo taikomas išaiškinti juridinius ar fizinius asmenis, kuriems suteikiama pirmumo teisė įsigyti leidimą įrengti išorinę reklamą ant persirengimo kabinų Palangos paplūdimyje, o Palangos miesto savivaldybės tarybos 2015 m. kovo 26 d. sprendimas Nr. T2-98 buvo priimtas remiantis vietinių rinkliavų nustatymą reglamentuojančiomis Rinkliavų įstatymo ir Vietos savivaldos įstatymo nuostatomis. Taigi minėtoje nutartyje pateikti išaiškinimai nėra taikytini nagrinėjamoje byloje.

42. Pareiškėjas atsiliepime į apeliacinį skundą teikia argumentus dėl ginčijamo teisinio reguliavimo galimo prieštaravimo Labdaros ir paramos įstatymui, tačiau savo pareiškime, pateiktame pirmosios instancijos teismui, pareiškėjas neprašė ištirti ginčijamo teisinio reguliavimo atitikties Labdaros ir paramos įstatymo nuostatoms ir minėtų argumentų nepateikė. Pažymėtina, kad būtent pareiškėjas, teikdamas pareiškimą ištirti norminio administracinio akto atitiktį įstatymui ar (ir) Vyriausybės norminiam aktui, apibrėžia administracinės bylos dėl šio akto teisėtumo ribas. Taigi šie pareiškėjo argumentai, pateikti atsiliepime į apeliacinį skundą, nepatenka į šios bylos nagrinėjimo ribas, todėl išplėstinė teisėjų kolegija dėl šių pareiškėjo argumentų nepasisako.

43. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, konstatuotina, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai nusprendė patenkinti pareiškėjo Vyriausybės atstovo Kauno ir Marijampolės apskrityse pareiškimą. Todėl Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų 2020 m. lapkričio 30 d. sprendimas panaikinamas ir priimamas naujas sprendimas – pripažinti, kad Aprašo 7 punktas, 16.5 papunktis ir 28, 32, 33 punktai (Kauno miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2020 m. vasario 25 d. įsakymo Nr. A-646 redakcija) neprieštarauja Rinkliavų įstatymo 11 straipsnio 2 daliai.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 116 straipsnio 1 dalimi, 144 straipsnio 1 dalies 2 punktu, išplėstinė teisėjų kolegija

n u s p r e n d ž i a:

Atsakovo Kauno miesto savivaldybės administracijos apeliacinį skundą tenkinti.

Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų 2020 m. lapkričio 30 d. sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą – pripažinti, kad Kauno miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2018 m. liepos 25 d. įsakymu Nr. A-2513 „Dėl vietų suteikimo reklaminiams įrenginiams įrengti (statyti) ant Kauno miesto savivaldybės nuosavybės teise, patikėjimo teise ar kitais teisiniais pagrindais valdomos žemės, statinių ar kitų objektų viešo konkurso organizavimo tvarkos aprašo patvirtinimo“ patvirtinto Vietų suteikimo reklaminiams įrenginiams įrengti (statyti) ant Kauno miesto savivaldybės nuosavybės teise, patikėjimo teise ar kitais teisiniais pagrindais valdomos žemės, statinių ar kitų objektų viešo konkurso organizavimo tvarkos aprašo 7 punktas, 16.5 papunktis ir 28, 32, 33 punktai (Kauno miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2020 m. vasario 25 d. įsakymo Nr. A-646 redakcija) neprieštarauja Lietuvos Respublikos rinkliavų įstatymo 11 straipsnio 2 daliai.

Sprendimas neskundžiamas.

Teisėjai Rytis Krasauskas

Ričardas Piličiauskas

Ernestas Spruogis

Vaida Urmonaitė – Maculevičienė

Skirgailė Žalimienė