2021-04-21 Nr. AB-8284-3-61-3-02926-2019-4 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. A-966-261/2021

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-02926-2019-4

Procesinio sprendimo kategorija 29.3

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

NUTARTIS

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2021 m. balandžio 21 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Stasio Gagio (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Ryčio Krasausko ir Ramutės Ruškytės,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo T. L. ir atsakovo Nacionalinės mokėjimo agentūros prie Žemės ūkio ministerijos apeliacinius skundus dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2020 m. vasario 4 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo T. L. skundą atsakovui Nacionalinei mokėjimo agentūrai prie Žemės ūkio ministerijos dėl sprendimo panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. 1. Pareiškėjas T. L. (toliau – ir pareiškėjas) kreipėsi į teismą su skundu, prašė panaikinti Lietuvos administracinių ginčų komisijos (toliau – ir Komisija) 2019 m. liepos 11 d. sprendimą Nr. 21R-447, Nacionalinės mokėjimo agentūros prie Žemės ūkio ministerijos (toliau – ir Agentūra) 2019 m. balandžio 25 d. sprendimo Nr. BR6-3391120 (toliau – ir Sprendimas) dalį, kuria pareiškėjui paskirta sankcija programai „Kompensacinės išmokos pagal Lietuvos kaimo plėtros 2014–2020 metų programos priemonę „Agrarinė aplinkosauga ir klimatas“, „Ekstensyvus pievų tvarkymas ganant gyvulius“, „Ekstensyvus pievų tvarkymas ganant gyvulius“ už įsipareigojimų ir tinkamumo kriterijų nesilaikymą, ir įpareigoti Agentūrą atlikti pakartotinį 2018 metų paraiškos vertinimą.

2. Pareiškėjo teigimu, paraiškos patikra buvo atlikta 2018 m. rugpjūčio 9 d. – 2018 m. spalio 30 d. laikotarpiu, pareiškėjas 2018 m. lapkričio 11 d. gavo Agentūros pranešimą apie patikros vietoje metu nustatytus neatitikimus. Pareiškėjo vertinimu, Agentūra Sprendimą priėmė visapusiškai neištyrusi pažeidimo, skyrė sankciją, kurios dydis siekia 50 proc. visos skiriamos paramos. Agentūros tikrintojas 2018 m. rugpjūčio 14 d. nufotografavo suartą 0,19 ha ploto žemės sklypo teritoriją, tačiau apie šio fakto užfiksavimą pareiškėjui nepranešė.

Tikrintojas pareiškėjo paprašė paaiškinti, kodėl 2018 metų paraiškoje netiksliai deklaruotas paramos skyrimo objektas, tačiau nieko nepasakė apie tai, jog ginčo laukas rastas suartas bei užsėtas kultūrinėmis žolėmis. Pareiškėjas tikrintojui paaiškino, kad, greičiausiai, bus suklydęs deklaruodamas skaičius, šį paaiškinimą tikrintojas užfiksavo patikros ataskaitoje, daugiau nieko pareiškėjo neklausė, jokios informacijos nepateikė. Pasak pareiškėjo, priimdama Sprendimą Agentūra eliminavo jo galimybę apginti pažeistas teises.

Gavęs Agentūros pranešimą apie patikros vietoje metu nustatytus neatitikimus, juos siejo su patikros metu tikrintojo pastebėta pareiškėjo klaida deklaruojant žemės sklypų plotus. Jei tuo metu tikrintojas būtų pranešęs apie užfiksuotą suartą ginčo lauko plotą, pareiškėjas būtų galėjęs nedelsiant informuoti Agentūrą apie galimą Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro 2015 m. balandžio 3 d. įsakymu Nr. 3D-254 patvirtintų Lietuvos kaimo plėtros 2014–2020 metų programos priemonės „Agrarinė aplinkosauga ir klimatas“ įgyvendinimo taisyklių (toliau – ir AGRO taisyklės) pažeidimą, taip pat būtų galėjęs imtis kitų priemonių jo pažeistoms teisėms apginti.

Tačiau apie tikrintojo nustatytą pažeidimą pareiškėjas sužinojo tik gavęs Agentūros Sprendimą. Kadangi pareiškėjui jau buvo paskirta sankcija, pareiškėjas neturėjo galimybės kreiptis dėl šio pažeidimo išsamaus tyrimo. Pareiškėjo teigimu, Agentūra tik konstatavo faktą, tačiau nesiėmė jokių priemonių įvykdytam pažeidimui pašalinti ar jį ištaisyti, į pareiškėją dėl papildomų duomenų pateikimo nesikreipė, taigi netinkamai vykdė savo pareigas. Pareiškėjo įsitikinimu, jam turėtų būti leista ištaisyti 2018 metų paraiškos klaidą ir deklaruoti teisingus žemės sklypų plotus, sumažinant deklaruojamo ploto dydį iki 0,97 ha.

Pareiškėjas akcentavo, kad pažeidimas padarytas nesant jo kaltės ir tyčios – žemės sklypą neleistinoje teritorijoje suarė ne pareiškėjas, tai padaryta be jo žinios ar sutikimo, apie tokį savavališką ir neteisėtą naudojimąsi jo sklypu pareiškėjas sužinojo tik gavęs Sprendimą. Iki tol pareiškėjas nebuvo pastebėjęs suarto lauko dalies, kadangi suarta labai nedidelė sklypo dalis pakraštyje. Žemės sklypo plotu rūpinasi bei jo priežiūrą vykdo pareiškėjo samdomi darbuotojai, kurie taip pat neatkreipė dėmesio į suartą plotą, todėl pats pareiškėjas trečiųjų asmenų įvykdyto savivaliavimo nepastebėjo.

Pareiškėjas visada deklaruodavo duomenis teisingai, rūpestingai, jam paskirta sankcija yra neproporcinga nustatyto pažeidimo mastui, sankcija skiriama ne konkretaus lauko plotui, o visai paramai. Nagrinėjamu atveju Agentūra nesilaikė Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro 2014 m. gruodžio 14 d. įsakymu Nr. 3D-929 patvirtintos Sankcijų už teisės aktų nuostatų pažeidimus įgyvendinant Lietuvos kaimo plėtros 2014–2020 metų programos priemones taikymo metodikos (toliau – ir Metodika) nuostatų.

3. Atsakovas Agentūra atsiliepime į pareiškėjo skundą prašė jį atmesti.

4. Agentūra nurodė, kad apie patikros vietoje rezultatus pareiškėjas buvo informuotas teisės aktų nustatyta tvarka. Nesutikdamas su patikros vietoje ataskaitoje užfiksuotas rezultatais, pareiškėjas turėjo teisę pateikti Agentūrai paaiškinimus dėl nustatyto pažeidimo. Pareiškėjas, būdamas atsakingas ir dėmesingas ūkininkas, privalėjo užtikrinti, kad jo deklaruojami laukai atitiktų visus teisės aktuose nustatytus reikalavimus, reguliariai domėtis savo laukų būkle bei juos prižiūrėti. Agentūros tikrintojas neprivalėjo informuoti pareiškėjo apie galimas sankcijas, tikrintojo užduotis yra užfiksuoti realius faktus, esančius patikros atlikimo dieną tikrinamuose laukuose, o ne nustatyti, dėl kokių priežasčių pareiškėjų laukuose buvo aptikti pažeidimai ar informuoti apie galimas sankcijas už patikrų vietoje metu nustatytus pažeidimus. Patikros ataskaitoje užfiksuotas patikros dieną nustatytas AGRO taisyklių 20.2 papunktyje įtvirtinto įsipareigojimo ir reikalavimo nearti pievų pažeidimas. Patikros ataskaita yra objektyvus rašytinis dokumentas, jos pagrįstumu ir objektyvumu nėra pagrindo abejoti, nustatyti pažeidimai ir lentelė užpildyta vadovaujantis teisės aktais, tvarkingai ir tinkamai, o situacija aprašyta pastabose bei paaiškinimuose, taip pat pridėta nuotrauka, kurioje užfiksuotas nustatytas pažeidimas, aiškiai ir išsamiai nurodyta, kuriame pareiškėjo deklaruotame lauke, koks pažeidimas buvo nustatytas. AGRO taisyklių 55.11 punktas, reglamentuojantis sankcijų taikymą už nustatytą AGRO taisyklių 20.2 punkto reikalavimo pažeidimą, nenumato išimčių dėl nustatyto pažeidimo mažareikšmiškumo ar sankcijų netaikymo. Metodika nereglamentuoja sankcijų už AGRO taisyklių 20.2 punkto pažeidimus, todėl Agentūra neprivalėjo ja vadovautis. Pritaikytą sankciją iš esmės nulėmė paties pareiškėjo veiksmai (neveikimas), t. y. deklaravęs ginčo lauką, pareiškėjas vėliau jo faktine būkle nesidomėjo ir nepateikė Agentūrai jokių argumentų ir įrodymų dėl to, jog pažeidimas padarytas galbūt ne dėl pareiškėjo kaltės. Pareiškėjo padarytas pažeidimas negali būti vertinamas kaip nereikšmingas, o pažeidimo plotas – nedidelis, nes toks pažeidimas negali būti pašalintas.

II. 5. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2020 m. vasario 4 d. sprendimu pareiškėjo T. L. skundą tenkino iš dalies – pakeitė Agentūros Sprendimo dalį, kuria pareiškėjui pritaikyta 50 proc. dydžio 8 775,39 Eur sankcija programai „Kompensacinės išmokos pagal Lietuvos kaimo plėtros 2014–2020 metų programos priemonę „Agrarinė aplinkosauga ir klimatas“, „Ekstensyvus pievų tvarkymas ganant gyvulius už įsipareigojimų ir tinkamumo kriterijų nesilaikymą“, ir šią sankciją sumažino iki 20 proc.; kitą skundo dalį atmetė, taip pat netenkino pareiškėjo prašymo dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo.

6. Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad: pareiškėjas 2018 m. birželio 7 d. Agentūrai pateikė paraišką, kurioje, be kita ko, deklaravo 173,77 ha žemės ūkio naudmenų plotą, už kurį mokama parama pagal Lietuvos kaimo plėtros 2014–2020 metų programos priemonės „Agrarinė aplinkosauga ir klimatas“ veiklą „Ekstensyvus pievų tvarkymas ganant gyvulius“ (toliau – ir Veikla); Agentūra 2018 m. rugpjūčio 9 d. – 2018 m. spalio 30 d. atliko pareiškėjo deklaruotų laukų patikrą vietoje, apie patikrą vietoje pareiškėjas buvo informuotas, dalyvavo patikros metu; patikros metu nustatyta, kad kontrolinio žemės sklypo (toliau – ir KŽS) Nr. (duomenys neskelbtini) lauke Nr. 1, kuriame buvo deklaruotas 1,16 ha EPT (ekstensyvus pievų tvarkymas ganant gyvulius) plotas, rastas 0,19 ha suartas laukas, kuriame yra kiti žemės ūkio augalai; informacija apie patikros vietoje rezultatus paskelbta informaciniame portale, pareiškėjas papildomai informuotas jo pasirinktu būdu – paštu; Agentūra 2019 m. balandžio 25 d. sprendimu Nr. BR6-3391120 pareiškėjui, be kita ko, pritaikė 50 proc. dydžio (8 775,39 Eur) sankciją programai „Kompensacinės išmokos pagal Lietuvos kaimo plėtros 2014–2020 metų programos priemonę „Agrarinė aplinkosauga ir klimatas“, „Ekstensyvus pievų tvarkymas ganant gyvulius už įsipareigojimų ir tinkamumo kriterijų nesilaikymą“; Agentūra 2019 m. gegužės 6 d. atsakydama į pareiškėjo prašymą paaiškino, kad patikros metu nustatytas AGRO taisyklių 20.2 punkto reikalavimo pažeidimas, t. y. KŽS Nr. (duomenys neskelbtini) lauke Nr. 1 rastas suartas 0,19 ha KTŽ (kiti žemės ūkio augalai) laukas; pareiškėjas nesutikdamas su Agentūros Sprendimu jį apskundė Komisijai, kuri 2019 m. liepos 11 d. sprendimu Nr. 21R-447 pareiškėjo skundo netenkino.

7. Remdamasis AGRO taisyklių (2018 m. gegužės 21 d. redakcija) 19.1, 19.2, 19.4., 20.1, 20.2, 55.11, 59 ir 60 punktais, taip pat atsižvelgdamas į paraiška prisiimtų įsipareigojimų turinį, pirmosios instancijos teismas pažymėjo, jog pareiškėjas yra atsakingas už paraiškoje deklaruojamų duomenų teisingumą ir prisiimtų įsipareigojimų vykdymą. Teismo posėdyje pareiškėjo pateiktus paaiškinimus, jog pažeidimas padarytas nenustatytiems asmenims suarus lauką, jame pasodinus bulves ir vėliau jas nukasus, o pareiškėjui pažeidimo nepastebėjus, pirmosios instancijos teismas vertino kaip leidžiančius daryti išvadą, jog minėtas pažeidimas truko ilgą laiko tarpą ir buvo ne tik patikros metu, bet ir teikiant 2018 metų paraišką. Pareiškėjas, prisiimdamas įsipareigojimą nesuarti deklaruotų laukų, privalėjo užtikrinti šio įsipareigojimo laikymąsi, teikdamas deklaraciją įsitikinti deklaruojamų laukų būkle. Patikros ataskaita pareiškėjui išsiųsta 2018 m. lapkričio 11 d., sužinojęs apie ne dėl jo kaltės padarytą pažeidimą, pareiškėjas apie jį turėjo informuoti Agentūrą, tačiau nei po patikros, nei iki Sprendimo priėmimo, nepranešė apie nuo jo valios nepriklausančias aplinkybes ir nepateikė jokių duomenų apie tai, jog pažeidimas padarytas ne dėl jo kaltės.

8. Pirmosios instancijos teismas atkreipė dėmesį, kad Agentūros tikrintojas neprivalėjo informuoti pareiškėjo apie sankcijas, nes paraiškų vertinimą atlieka Agentūra. Patikros ataskaitoje fiksuojami faktiškai esantys duomenys, nagrinėjamu atveju joje aiškiai (nuotraukomis) užfiksuotas pažeidimas, nurodytas pažeidimo pobūdis, kokiame lauke ir kokio dydžio plote jis nustatytas, todėl apie pažeidimą pareiškėjas turėjo sužinoti gavęs patikros vietoje ataskaitą.

9. Įvertinęs byloje nustatytas aplinkybes, pirmosios instancijos teismas pažymėjo, jog sankcija pareiškėjui buvo pritaikyta remiantis galiojusiu teisiniu reguliavimu (AGRO taisyklių 55.11 p.), atsižvelgus į tai, kad pažeidimo plotas sudarė iki 5 proc. pagal Veiklą deklaruoto ploto. Sankcijų taikymą už AGRO taisyklių 20.2 punkte numatytų įsipareigojimų nesilaikymą reglamentavo AGRO taisyklių 55.11 punktas, todėl Metodikos nuostatos šio pažeidimo atveju netaikomos. Be to, net vertinant pažeidimą pagal Metodikos nuostatas, jis negali būti laikomas mažareikšmiu, nes negali būti ištaisytas. Vis dėl to, pirmosios instancijos teismas laikėsi pozicijos, kad pareiškėjui paskirtas 50 proc. sankcijos dydis nesuderinamas su proporcingumo principu, atkreipė dėmesį į 2019 m. spalio 30 d. AGRO taisyklių pakeitimus, numatančius, kad paramos gavėjui nesilaikant pagal veiklas nurodytų reikalavimų nearti pievų ir nesėti jų kultūrinėmis žolėmis, kai šių reikalavimų pažeidimai sudaro iki 10 proc., bet ne daugiau kaip 2 ha paramos paraiškoje pagal atitinkamą veiklą deklaruoto ploto imtinai, parama sumažinama 20 proc. pagal atitinkamas veiklas. Pirmosios instancijos teismas darė išvadą, kad dėl pasikeitusio reguliavimo yra pagrindas atleisti pareiškėją nuo dalies ginčijamu Sprendimu nurodytos sankcijos taikymo, sumažinant pareiškėjui paskirtą sankciją nuo 50 proc. iki 20 proc., t. y. iki 3 510,15 Eur.

III. 10. Pareiškėjas T. L. apeliaciniame skunde prašo panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2020 m. vasario 4 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – tenkinti pareiškėjo skundą, taip pat priteisti pareiškėjui patirtas bylinėjimosi išlaidas.

11. Pareiškėjas apeliaciniame skunde palaiko pirmosios instancijos teismui teiktame skunde išdėstytus argumentus, nesutinka su pirmosios instancijos teismo pateiktu Metodikos nuostatų aiškinimu, teigia, kad Metodika nustato bendro pobūdžio taisykles, kuriomis privalo vadovautis Žemės ūkio ministerijos valstybės tarnautojai ir Agentūros darbuotojai, priimdami sprendimus dėl konkrečių Lietuvos kaimo plėtros 2014–2020 metų programos priemonių taisyklių pažeidimų ir sankcijų už juos taikymo. Metodikoje nustatyta sankcijų taikymo tvarka yra taikoma tiek, kiek neprieštarauja konkrečios priemonės įgyvendinimo taisyklėms. Pareiškėjo teigimu, jokios AGRO taisyklių sankcijų skyrimo nuostatos neprieštarauja Metodikoje nurodytai sankcijų apskaičiavimo ir taikymo tvarkai, AGRO taisyklėse išvis nėra nustatyta sankcijų skyrimo metodika, nurodyti tik konkretūs pažeidimai ir taikytinų sankcijų ribos, todėl nesivadovaujant Metodika neaišku, kas reglamentuoja Agentūros atliekamą pažeidimų tyrimą bei kokiais kriterijais ir metodiniais reikalavimais turi vadovautis Agentūra skirdama sankciją. Be to, netgi AGRO taisyklių 52 punkte nustatyta, kad detali sankcijų apskaičiavimo ir taikymo tvarka nustatyta Metodikoje. Pareiškėjo įsitikinimu, pirmosios instancijos teismas nustatyto pažeidimo tinkamai ir visapusiškai neįvertino Metodikos 12 punkte nustatytos mažareikšmiškumo sąvokos kontekste bei nepagrįstai konstatavo, jog pažeidimas negali būti ištaisytas – pareiškėjas iškart po žodinės pastabos pareiškimo galėjo pašalinti pažeidimą sulygindamas išartą žemę ir pasėdamas pievą. Be to, pagal Metodikos 12 punktą mažareikšmiais gali būti pripažinti ir tokie pažeidimai, kuriuos galima pašalinti per tam tikrą Agentūros nustatytą terminą. Pareiškėjas taip pat pažymi, jog nežinojo apie suartą lauką, o Agentūra neprašė pareiškėjo papildomų duomenų. Apeliacinės instancijos teismui vertinant, kad pažeidimą nėra pagrindo pripažinti mažareikšmiu, būtų protinga ir teisinga leisti pareiškėjui ištaisyti paraiškos duomenis ir deklaruoti teisingus žemės sklypų plotus.

12. Atsakovas Agentūra apeliaciniame skunde prašo panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2020 m. vasario 4 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – atmesti pareiškėjo skundą.

13. Agentūra nurodo, kad nuspręsdamas, jog dėl nuo 2019 m. spalio 30 d. pasikeitusio reguliavimo yra pagrindas atleisti pareiškėją nuo dalies Agentūros Sprendimu nurodytos sankcijos taikymo, ir sumažindamas pareiškėjui Sprendimu paskirtą sankciją nuo 50 iki 20 proc., pirmosios instancijos teismas pažeidė materialiosios teisės normas. Agentūra pažymi, jog Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro 2019 m. spalio 29 d. įsakymo Nr. 3D-598 2 punkte yra aiškiai nurodyta, kad 2019 m. spalio 29 d. įsakymo Nr. 3D-598 nuostatos taikomos nuo 2019 metų pateiktoms paraiškoms. Be to, pirmosios instancijos teismas neturėjo teisės atlikti Agentūrai priskirtų funkcijų ir sumažinti Sprendimu paskirtą sankciją.

14. Pareiškėjas T. L. atsiliepime į Agentūros apeliacinį skundą prašo jį atmesti, nurodo, kad Agentūra nepagrįstai savo, kaip viešojo administravimo subjekto, funkcijas tapatina su jos sprendimų pagrįstumo ir teisėtumo peržiūrėjimu, taip pat kad įstatymo negaliojimo atgal principo taikymas turi išimčių, o teisės aktais negali būti taikomi formaliai.

15. Atsakovas Agentūra atsiliepime į pareiškėjo apeliacinį skundą palaiko pirmosios instancijos teismui teiktame atsiliepime į pareiškėjo skundą išdėstytą poziciją, apeliacinį skundą prašo atmesti.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV. 16. Administracinis teismas apeliacine tvarka nagrinėdamas bylą, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 140 straipsnio 1 dalimi, patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą neperžengdamas apeliacinio skundo ribų.

Dėl T. L. apeliacinio skundo

17. Pareiškėjas, prašydamas panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimą, apeliacinį skundą grindžia nesutikimu dėl teisės pažeidimo kvalifikavimo.

18. Atsakant į šį apeliacinio skundo argumentą, pažymėtina, kad pažeidimo kvalifikavimą lemia pažeidimo faktinės aplinkybės. Tik nustačius visas reikšmingas pažeidimo aplinkybes, gali būti teisingai kvalifikuotas padarytas pažeidimas.

19. Byloje nustatyta, kad pareiškėjas pagal pateiktą paraišką dalyvauja Lietuvos kaimo plėtros 2014–2020 metų programos priemonės „Agrarinė aplinkosauga ir klimatas“ veikloje „Ekstensyvus pievų tvarkymas ganant gyvulius“. Sankcija pareiškėjui paskirta už AGRO taisyklių 20.2 punkte numatytą pažeidimą, jos dydis nustatytas, remiantis AGRO taisyklių 55.11 punktu. Remiantis AGRO taisyklių 8.1 punktu, viena iš priemonės „Agrarinė aplinkosauga ir klimatas“ remiamų veiklų – „Ekstensyvus pievų tvarkymas ganant gyvulius“.

20. Tokiu būdu pareiškėjo pasirinkta veikla ir padarytas pažeidimas teisingai kvalifikuotas pagal AGRO taisyklių nuostatas, paskirta šių taisyklių 55.11 punkte nustatyto dydžio sankcija.

21. AGRO taisyklių 52 punkte nustatyta, kad detali sankcijų apskaičiavimo ir taikymo tvarka nustatyta Sankcijų už teisės aktų nuostatų pažeidimus įgyvendinant Lietuvos kaimo plėtros 2014–2020 metų programos priemones taikymo metodikoje, patvirtintoje Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro 2014 m. gruodžio 4 d. įsakymu Nr. 3D-929. Pareiškėjas prašo taikyti Metodikos 12 punktą ir pripažinti padarytą pažeidimą mažareikšmiu.

22. Pirmosios instancijos teismas, atsakydamas į šį skundo argumentą, konstatavo, kad pažeidimas nėra mažareikšmis, kadangi jo nėra galimybės ištaisyti, nes pažeidimas pasireiškė tuo, jog dalis lauko buvo suarta ir tuo buvo pažeistas AGRO taisyklių 20.2 punkto draudimas nearti pievų ir jų nepersėti kultūrinėmis žolėmis. Teisėjų kolegija sutinka su tokiomis pirmosios instancijos teismo išvadomis, kartu pažymi, kad pareiškėjas nenurodė, kokiu pagrindu jo padarytas pažeidimas gali būti pripažintas mažareikšmiu, nes Metodikos 12 punkte nurodoma, kad mažareikšmiu gali būti pripažintas tik Metodikos 1 priede nurodytas pažeidimas. Todėl pirmosios instancijos teismo išvada, kad pažeidimo nėra galimybės ištaisyti, pareiškėjui nedetalizavus padaryto pažeidimo pripažinimo mažareikšmiu pagrindų, atitinkančių Metodikos 1 priede nurodytus pažeidimus, pripažintina pakankamai argumentuota.

23. Pareiškėjas atsakovui neteikė prašymo leisti ištaisyti paraiškos duomenis ir teisingai deklaruoti žemės sklypų plotus, todėl tokio prašymo teikimo galimos pasekmes nevertinamos.

24. Teisėjų kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismas ištyrė visas reikšmingas bylai aplinkybes, teisingai kvalifikavo ginčo santykius, todėl naikinti atsakovo Sprendimą neturėjo pagrindo. Nustačius šias aplinkybes pareiškėjo apeliacinis skundas atmetamas.

25. Netenkinus apeliacinio skundo, pareiškėjas netenka teisės į išlaidų atlyginimą, kadangi pagal ABTĮ 40 straipsnio 1 dalį teisę į išlaidų atlyginimą iš kitos proceso šalies turi ta proceso šalis, kurios naudai priimtas teismo sprendimas.

Dėl Nacionalinės mokėjimo agentūros prie Žemės ūkio ministerijos apeliacinio skundo.

26. Atsakovas apeliacinį skundą grindžia nesutikimu dėl Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro 2019 m. spalio 29 d. įsakymo Nr. 3D-598 taikymo šio ginčo santykiams.

27. Žemės ūkio ministro 2019 m. spalio 29 d. įsakymu Nr. 3D-598 „Dėl Žemės ūkio ministro 2015 m. balandžio 3 d. įsakymo Nr. 3D-254 „Dėl Lietuvos kaimo plėtros 2014–2020 metų programos priemonės „Agrarinė aplinkosauga ir klimatas“ įgyvendinimo taisyklių patvirtinimo“ pakeitimo“ buvo sušvelninta sankcija, nustatyta AGRO taisyklių 55.11 punkte, o šio įsakymo 2 punktu buvo nustatyta, kad įsakymo nuostatos taikomos nuo 2019 metų pateiktoms paraiškoms.

28. Pareiškėjas paraišką pateikė 2018 m. birželio 7 d., todėl naujos redakcijos AGRO taisyklių 55.11 punkto nuostatos, keičiančios sankcijos dydį, pareiškėjui netaikytinos, nes pagal prigimtį ir turinį pritaikyta sankcija yra finansinė korekcija ir jai taikomas bendras teisės aktų galiojimo laike principas, pagal kurį įstatymas atgal negalioja (lex retro non agit).

29. Pirmosios instancijos teismas nustatė proporcingumo principo pažeidimą, skiriant pareiškėjui sankciją, ir ją atitinkamai sumažino. Pagrįsdamas proporcingumo principo taikymą teismas lyginamuoju metodu įvertino buvusį teisinį atsakomybės pagrindą, pareiškėjui pritaikytos sankcijos dydį ir sankcijos dydį, nustatytą paraiškoms, pateiktoms nuo 2019 metų. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija tai vertina kaip teisės aiškinimą lyginamuoju metodu, kurio panaudojimas šiuo ginčo atveju yra pagrįstas, padėjęs nustatyti proporcingumo principo turinį ir tikslus.

30. Konstitucinis proporcingumo principas, kaip vienas iš konstitucinio teisinės valstybės principo elementų, reiškia, kad teisės aktuose numatytos priemonės turi atitikti teisėtus ir visuomenei svarbius tikslus, šios priemonės turi būti būtinos minėtiems tikslams pasiekti ir neturi varžyti asmens teisių ir laisvių akivaizdžiai labiau, negu reikia šiems tikslams pasiekti (žr. Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2004 m. gruodžio 13 d., 2009 m. gruodžio 11 d., 2012 m. vasario 6 d., 2012 m. spalio 31 d. nutarimus).

31. Pirmosios instancijos teismo išvados atitinka šias nuostatas, todėl konstatuojama, kad teismas teisingai taikė proporcingumo principą šio ginčo santykiams, priėmė teisėtą bei pagrįstą sprendimą, kurio naikinti ar keisti nėra pagrindo.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

nutaria:

Pareiškėjo T. L. apeliacinį skundą atmesti.

Atsakovo Nacionalinės mokėjimo agentūros prie Žemės ūkio ministerijos apeliacinį skundą atmesti.

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2020 m. vasario 4 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Stasys Gagys

Rytis Krasauskas

Ramutė Ruškytė