2021-04-28 Nr. AB-9009-3-61-3-02244-2019-7 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. TA-1001-575/2021

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-02244-2019-7

Procesinio sprendimo kategorija 20.5.1

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2021 m. balandžio 28 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Ramūno Gadliausko, Ričardo Piličiausko (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas) ir Ramutės Ruškytės,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo V. G. ir atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Vilniaus pataisos namų, apeliacinius skundus dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2020 m. sausio 9 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo V. G. skundą atsakovui Lietuvos valstybei, atstovaujamai Vilniaus pataisos namų, dėl neturtinės žalos atlyginimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. 1. Pareiškėjas padavė teismui skundą, kuriuo prašė priteisti iš atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Vilniaus pataisos namų (toliau – ir Vilniaus PN), 30 000 Eur neturtinei žalai atlyginti ir 5 proc. dydžio metines palūkanas nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.

2. Pareiškėjas nurodė, kad nuo 2005 m. gegužės 4 d. buvo laikomas buvusiame Lukiškių tardymo izoliatoriuje-kalėjimas (dabar – Vilniaus PN) (toliau – ir Lukiškių TI-K) sąlygomis, neatitinkančiomis galiojančių teisės aktų reikalavimų. Kamerose jam teko mažesnis gyvenamasis plotas, negu nustatyta teisės aktuose. Kameros buvo apstatytos baldais, todėl laisvo ploto jam teko dar mažiau. Pareiškėjas taip pat pažymėjo, kad kameroje Nr. 226 nebuvo radiatoriaus ir žiemą kameroje būdavo labai šalta ir drėgna. Kameroje langai gerai neužsidarydavo.

Nors pareiškėjas prašė išduoti oro šildymo prietaisą, tačiau įkalinimo įstaigos administracija tokį atsisakė išduoti. Po remonto nebuvo įrengtos 100 x 142 cm ploto sanitarinio mazgo kabinos. Sanitarinis mazgas kamerose buvo atviras, nebuvo atitvertas nuo bendros kameros erdvės, taip pat buvo šalia kamerų durų, kuriose buvo įrengtas prižiūrėtojų stebėjimo langelis, taip pažeidžiant pareiškėjo teisę į privatumą. Todėl pareiškėjui nebuvo sudaryta galimybė privačiai pasinaudoti tualetu. Taip pat sanitariniame mazge nebuvo įrengta tualeto reikmenų spintelė (lentelė) ir oro šalinimo sistema.

Pareiškėjas pasivaikščiojimų kiemelyje per dieną galėjo būti tik 1,5 val. Lauke esant blogam orui ir dėl to neišėjus pasivaikščioti, vėliau tą pačią dieną teisė pasivaikščioti nebebuvo suteikiama. Esant blogoms oro sąlygoms, lyjant kiemeliuose atsirasdavo balos, betoninis suoliukas buvo viduryje kiemo, dėl to per lietų nebuvo kur atsisėsti. Pareiškėjas beveik visą laiką praleido izoliuotas kameroje, jam nebuvo sudaryta galimybė dalyvauti socialinėse programose. Per savaitę pareiškėjas už kameros ribų praleisdavo tik apie 5–6 val.

Nors Lukiškių TI-K buvo nurodžiusi, kad jis lankydavo tam tikras programas, bet tai yra netiesa. Pareiškėjas taip pat pažymėjo, kad 2017 m. rugpjūčio 2 d. po sporto salėje nebuvo išvestas nusiprausti po dušu. 2017 m. gruodžio 22 d. nebuvo renkama patalynė dėl jos išskalbimo. 2018 m. gruodžio 26 d. nebuvo dušo ir taip pat nebuvo renkama patalynės dėl jos išskalbimo. Vasarą, kad vykdavo dušų remontai, dvi savaites pareiškėjo nevesdavo praustis. 2018 m. spalio 10 d. dušo dozatoriuose nebuvo šampūno kūnui ir galvai prausti.

Ir anksčiau, kai atvesdavo praustis į dušą, dozatoriai būdavo tušti, tad tekdavo prašyti pareigūnų pakviesti juos pripildyti, tačiau ne visada jie buvo pripildomi. Prausiantis duše arba vasarą, kai buvo karšta, kameros sanitariniame mazge, buvo pažeidžiamas pareiškėjo privatumas, nes jis buvo matomas pareigūnų. Duše pareiškėjas buvo matomas ir kito nuteistojo. Dušo patalpos buvo su pelėsiais. Įkalinimo įstaigoje nebuvo įrengti (arba neveikė) mygtukai pareigūnams iškviesti, nors pareiškėjas prašė įrenti iškvietimo mygtukus laisvės atėmimo įstaigos patalpose (pvz., kamerose, dušuose, sporto salėje, laisvalaikio kambaryje, pasivaikščiojimo kiemelyje).

Taip pat pareigūnai 2018 m. lapkričio 17 d. nutraukė pareiškėjo pokalbį telefonu su draugu ir iš jo buvo paimtos jo turėtos 5 telefono kortelės, kurios buvo grąžintos tik 2019 m. vasario 15 d. Dėl netinkamų kalinimo sąlygų pablogėjo pareiškėjo sveikata ir jis patyrė neturtinę žalą.

3. Pareiškėjas taip pat prašė netaikyti ieškinio senaties termino šioje byloje, kadangi Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos (toliau – ir Konvencija) 3 straipsnis nenustato jokio ieškinio senaties termino, šio straipsnio saugoma teisė yra absoliuti. Be to, pareiškėjo Lukiškių TI-K pareigūnai neinformavo, kad jo teisės yra pažeidžiamos, dėl to pareiškėjas nežinojo, kad gali kreiptis į teismą dėl savo pažeistų teisių.

4. Atsakovo atstovas Vilniaus PN atsiliepimu prašė pareiškėjo skundą atmesti kaip nepagrįstą.

5. Atsakovo atstovas nurodė, kad nagrinėjamu atveju nėra visų būtinų sąlygų valstybės atsakomybei kilti. Todėl nėra pagrindo priteisti pareiškėjui neturtinės žalos atlyginimą. Atsakovo atstovas šioje byloje taip pat prašė taikyti 3 metų ieškinio senaties terminą.

6. Pareiškėjas pateikė papildomus paaiškinimus (teismas tai pridėjo prie bylos), kuriais papildomai nurodė, kad Vilniaus PN teismui pateikė neteisingus duomenis (informaciją). Pareiškėjas pažymėjo, kad reikalingas inventorius nebuvo išduodamas, kadangi kamerose nebuvo šiukšlių kibirų, o penkių litrų plastmasinis kibiras. Į pareiškėjo prašymus dėl tarakonų ir musyčių naikinimo buvo nereaguojama, jo gyvenamosios patalpos nebuvo dezinfekuojamos. Sanitarinio mazgo plotas buvo tik apie 0,56 kv. m, bet neturėjo būti mažesnis kaip 100 x 142 cm. Kamera Nr. 226 buvo rūsyje. Kameroje ne tik buvo šalta, bet ir buvo didėlė drėgmė, nes ventiliacijos nebuvo, dėl to sušlapdavo čiužinys, o lova po čiužiniu buvo surūdijusi. Pareiškėjas praustis duše galėjo tik kartą per savaitę iki 15 min. Kai remontuodavo vamzdžius Lukiškių TI-K, 2–3 savaites nebūdavo karšto vandens. Einant prausti į dušą nebuvo išduodamas muilas.

II. 7. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2020 m. sausio 9 d. sprendimu: 1) nutraukė bylos dalį dėl galbūt netinkamų kalinimo sąlygų Lukiškių TI-K laikotarpiu nuo 2005 m. gegužės 4 d. iki 2017 m. balandžio 3 d.; 2) pareiškėjo skundą tenkino iš dalies – priteisė pareiškėjui iš atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Vilniaus PN, 800 Eur neturtinei žalai atlyginti ir 5 proc. dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo administracinės bylos iškėlimo teisme dienos, t. y. 2019 m. birželio 25 d., iki teismo sprendimo visiško įvykdymo; 3) kitą pareiškėjo skundo dalį atmetė kaip nepagrįstą.

8. Teismas nurodė, kad byloje ginčas kilo dėl neturtinės žalos, kurią pareiškėjas kildina iš to, kad nuo 2005 m. gegužės 4 d. buvo laikomas Lukiškių TI-K sąlygomis, neatitinkančiomis galiojančių teisės aktų reikalavimų, atlyginimo priteisimo. Atsakovas atstovas nurodė, kad dėl tų pačių pareiškėjo nurodytų aplinkybių dėl galbūt netinkamų kalinimo sąlygų Lukiškių TI-K buvo priimti sprendimai administracinėse bylose Nr. I-4512-244/2016, Nr. I-5490-171/2016 ir Nr. I-3126-244/2017. Iš Lietuvos teismų informacinės sistemos „Liteko“ duomenų matyti, kad administracinėje byloje Nr. I-4512-244/2016 pareiškėjas skundą teikė dėl sanitarinio mazgo, išvedimo į dušą po sporto, fizinės reabilitacijos kambarių, privatumo, persirengimo kambarių, pareigūnų elgesio Lukiškių TI-K laikotarpiu nuo 2005 m. gegužės 4 d. iki 2016 m. sausio 8 d. Iš „Liteko“ duomenų matyti, kad administracinėje byloje Nr. I-5490-171/2016 pareiškėjas skundą teikė dėl kamerų perpildymo, kamerų įrengimo, antisanitarinių laikymo sąlygų, dėl iškvietimo mygtukų Lukiškių TI-K laikotarpiu nuo 2005 m. gegužės 4 d. iki 2016 m. sausio 8 d. Iš „ Liteko“ duomenų matyti, kad administracinėje byloje Nr. I-3126-244/2017 pareiškėjas skundą teikė dėl kamerų perpildymo, kamerų įrengimo, antisanitarinių laikymo sąlygų, sanitarinio mazgo įrengimo, grotų Lukiškių TI-K laikotarpiu nuo 2015 m. rugpjūčio 4 d. iki 2017 m. balandžio 3 d.

9. Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 103 straipsnio 2 punktu, nustatęs minėtas aplinkybes, bylos dalį dėl galbūt netinkamų kalinimo sąlygų Lukiškių TI-K laikotarpiu nuo 2005 m. gegužės 4 d. iki 2017 m. balandžio 3 d. nutraukė. Tuo pagrindu teismas šioje byloje nagrinėjo pareiškėjo skundo dalį dėl galbūt netinkamų kalinimo sąlygų Lukiškių TI-K laikotarpiu nuo 2017 m. balandžio 4 d. iki 2019 m. vasario 19 d. Nors Vilniaus PN atsiliepime prašė taikyti ieškinio senaties terminą, tačiau teismas pažymėjo, jog kadangi bylos dalis dėl galbūt netinkamų kalinimo sąlygų Lukiškių TI-K laikotarpiu nuo 2005 m. gegužės 4 d. iki 2017 m. balandžio 3 d. nutraukta, nėra pagrindo taikyti ieškinio senaties terminą.

10. Teismas konstatavo, kad iš atsakovo atstovo pateiktų duomenų matyti, jog ginčo laikotarpiu pareiškėjui tenkantis plotas įkalinimo įstaigoje atitiko nacionalinės teisės ir Konvencijos reikalavimus.

11. Teismas nurodė, kad sanitarinio mazgo įrengimas atskiroje patalpoje ir atskiros nuo gyvenamųjų patalpų ventiliacijos įrengimas yra susiję su pastato ir (ar) patalpų rekonstrukcijos darbais, šiuo atžvilgiu nėra pagrindo nustatyti pareiškėjo teisių pažeidimą. Visgi teismas darė išvadą, kad nagrinėjamu atveju sanitarinio mazgo atitvėrimas neužtikrino pareiškėjo teisės į minimalų privatumą naudojantis tualetu, dėl ko buvo pažeistas pareiškėjo orumas.

12. Teismas pažymėjo, kad Lietuvos Respublikos suėmimo vykdymo įstatymo 29 straipsnyje nustatyta, jog suimtieji turi teisę kasdien ne mažiau kaip vieną valandą pasivaikščioti gryname ore. Byloje nėra ginčo dėl to, kad pareiškėjui buvo užtikrintas bent vienos valandos pasivaikščiojimas gryname ore. Iš pareiškėjo skunde nurodytų aplinkybių matyti, kad pareiškėjui buvo suteikiama galimybė gryname ore būti ilgiau nei nustatyta teisės aktuose.

13. Teismas pabrėžė, kad teisės aktai nereglamentuoja pasivaikščiojimo kiemelyje vienu metu leidžiamo laikyti asmenų skaičiaus ir minimalaus ploto, turinčio tekti vienam asmeniui pasivaikščiojimo kiemelyje. Esant šioms aplinkybėms, pareiškėjo skundo dalis šiuo aspektu yra nepagrįsta.

14. Teismas konstatavo, kad pareiškėjui nebuvo užtikrintos sąlygos pasportavus ir kitu metu pasinaudoti dušu dažniau nei vieną kartą per savaitę. Teismo vertinimu, pasinaudojimas dušu pasportavus vertintinas kaip įprastas elgesys, užtikrinantis elementarią žmogaus higieną, kuri yra neatsiejama nuo teisės į žmogaus orumą. Teismas darė išvadą, kad susidariusi situacija sukėlė pareiškėjui tam tikras neigiamas pasekmes, kurias galima laikyti jo teisių į tinkamas kalinimo sąlygas pažeidimu.

15. Teismas pabrėžė, kad atsakovo atstovas nepateikė duomenų ir įrodymų, iš kurių būtų galima spręsti, jog pareiškėjo teisė privačiai pasinaudoti dušu buvo užtikrinta. Įvertinęs bylos medžiagą, teismas darė išvadą, kad nagrinėjamu atveju dušo patalpos atitvėrimas neužtikrino pareiškėjo teisės į minimalų privatumą naudojantis dušu, dėl ko buvo pažeistas pareiškėjo orumas.

16. Teismas nurodė, kad pareiškėjas teismui nepateikė jokių įrodymų, jog Lukiškių TI-K jam nebuvo sudaryta galimybė mokytis ar dalyvauti socialinėse programose. Pareiškėjas skunde nurodė, kad jis dalyvavo meninės veiklos programoje Lukiškių TI-K. Suimtųjų ir nuteistųjų statusas skiriasi, jiems gali būti taikomos skirtingos socialinės programos ir profesiniai mokymai, tačiau tai lygiateisiškumo principo pažeidimo nesuponuoja. Aplinkybė, kad, pareiškėjo vertinimu, jam turėjo būti sudaryta galimybė dalyvauti kitose programose, nesudaro pagrindo konstatuoti įkalinimo įstaigos neteisėtus veiksmus. Atsakovo atstovas byloje nurodė, kad įkalinimo įstaigoje buvo iškabinama teisinė informacija apie suimtųjų ir nuteistųjų teises. Vien ta aplinkybė, kad pareiškėjas negalėjo dalyvauti tam tikrose socialinėse programose dėl nesusirinkusių dalyvių skaičiaus, negali lemti įkalinimo įstaigos neteisėtų veiksmų. Taip pat ši aplinkybė negali sudaryti pagrindo daryti išvadą, kad pareiškėjo kalinimas šiuo aspektu neatitiko Konvencijos reikalavimų ir pareiškėjas buvo kankinamas.

17. Teismas pažymėjo, kad pareiškėjas skunde konkrečiai nenurodė, kokiu aspektu aliarminio iškvietimo neįrengimas sukėlė jam neturtinę žalą. Byloje nėra duomenų, kad pareiškėjas būtų susidūręs su grėsme, kurios būtų buvę galima išvengti pasinaudojus aliarminiu iškvietimu, ar dėl to patyręs kitokių nepatogumų. Pareiškėjas nepateikė duomenų apie jam pavojingas aplinkybes, kurios jo laikymo metu Lukiškių TI-K vertė pasinaudoti aliarminiu iškvietimu, jis dėl šių aplinkybių su skundais ar prašymais į Lukiškių TI-K administraciją nesikreipė. Todėl pareiškėjo teiginiai, kad jam nebuvo užtikrinta galimybė pasinaudoti signalizacijos mygtuku, vertintini kaip deklaratyvūs ir nesudaro pagrindo pripažinti, kad dėl aliarminio iškvietimo nebuvimo ar netinkamo veikimo pareiškėjas patyrė išgyvenimus, galinčius būti pagrindu neturtinei žalai atlyginti.

18. Teismas pabrėžė, kad pareiškėjas skunde taip pat paaiškino, jog įkalinimo įstaigoje nebuvo sudarytos tinkamos galimybės pasinaudoti telefonu. Pareiškėjas šią aplinkybę grindžia 2018 m. lapkričio 17 d. įvykusiu įvykiu, kurio metu pareigūnai nutraukė pareiškėjo pokalbį telefonu su kitu asmeniu. Iš bylos duomenų matyti, kad Lukiškių TI-K 2019 m. sausio mėn. raštu Nr. 96-383 atsakė į pareiškėjo skundą dėl 2018 m. lapkričio 17 d. įvykusio įvykio. Teismas pažymėjo, kad byloje nėra duomenų, jog pareiškėjas dėl Lukiškių TI-K 2019 m. sausio mėn. rašto Nr. 96-383 būtų teikęs skundą Kalėjimų departamentui prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos nustatyta tvarka. Teismas šioje byloje sprendžia dėl neturtinės žalos atlyginimo dėl galbūt netinkamų kalinimo sąlygų. Taigi teismas neturėjo pagrindo vertinti Lukiškių TI-K individualiais administraciniais aktais priimtų sprendimų teisėtumo ir pagrįstumo. Pareiškėjo skundas dėl galimybės naudotis telefonu buvo išnagrinėtas. Esant šioms aplinkybėms, įkalinimo įstaigos neteisėti veiksmai nenustatyti.

19. Teismas nustatė, kad pareiškėjas ginčui aktualiu laikotarpiu buvo laikomas kamerose Nr. 74 ir 226. Teismas pažymėjo, kad Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2015 m. rugpjūčio 3 d. įsakymu Nr. V-908 patvirtintos Lietuvos higienos normos HN 134:2015 „Laisvės atėmimo vietų ir teritorinių policijos įstaigų areštinių sveikatos saugos reikalavimai“ (toliau – ir HN 134:2015) laikymosi kontrolę vykdo Nacionalinis visuomenės sveikatos centras prie Sveikatos apsaugos ministerijos. Byloje pateiktuose Nacionalinio visuomenės sveikatos centro prie Sveikatos apsaugos ministerijos patikrinimo aktuose nėra užfiksuoti pažeidimai kamerose Nr. 74 ir 226. Iš bylos duomenų matyti, kad įkalinimo įstaiga yra sudariusi sutartį su UAB „Kenkėjų kontrolės tarnyba“ dėl buitinių kenkėjų naikinimo. Esant šioms aplinkybėms, nėra pagrindo vertinti, kad įkalinimo įstaigoje buvo pažeisti HN 134:2015 reikalavimai.

20. Teismas konstatavo, kad pareiškėjas dėl to, jog laikotarpiu nuo 2017 m. balandžio 4 d. iki 2019 m. vasario 19 d. (iš viso – 687 paras) nebuvo užtikrintas jo privatumas naudojantis dušu ir sanitariniais įrenginiais, patyrė tam tikrus nepatogumus, papildomą diskomfortą, kurių jis nebūtų patyręs, jei būtų buvęs laikomas teisės aktų nustatytomis sąlygomis. Teismas taip pat pažymėjo, kad ginčo laikotarpiu pareiškėjas kameroje buvo laikomas vienas 301 parą. Esant šioms aplinkybėms, teismas vertino, kad pareiškėjui neužtikrintas privatumas naudojantis sanitarinis mazgu buvo iš dalies kompensuotas, kadangi pareiškėjas kameroje buvo laikomas vienas. Iš pareiškėjo pateiktų sveikatos duomenų teismas neturėjo pagrindo daryti išvadą, jog dėl pareiškėjui neužtikrinto privatumo naudojantis sanitariniu mazgu ir dušu jam kilo sveikatos negalavimai. Teismas konstatavo, kad pareiškėjui priteistina 800 Eur suma dėl netinkamų kalinimo sąlygų yra adekvati jo patirtai neturtinei žalai atlyginti. Teismas taip pat darė išvadą, kad yra pagrindas priteisti pareiškėjui ir jo prašomas 5 proc. dydžio metines palūkanas.

III. 21. Pareiškėjas padavė apeliacinį skundą, kuriuo prašo panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimą ir priimti naują sprendimą – tenkinti jo skundą visiškai. Pareiškėjas taip pat prašo teismo išreikalauti jo asmens sveikatos dokumentus (jų kopijas), dėl ko jis kreipėsi į medikus ir kuo buvo susirgęs.

22. Pareiškėja nurodo, kad šioje byloje netaikytinas senaties terminas. Prašo atsižvelgti į Europos Žmogaus Teisių Teismo praktiką. Pareiškėjas iš esmės nurodo tuos pačius argumentus kaip ir skunde (papildomuose paaiškinimuose) pirmosios instancijos teismui. Pareiškėjas nesutinka su priteistos neturtinės žalos atlyginimo dydžiu. Jo nuomone, priteista suma neatitinka teismų praktikos.

23. Atsakovo atstovas Vilniaus PN padavė apeliacinį skundą, kuriuo prašo panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimą ir priimti naują sprendimą – pareiškėjo skundą atmesti. Atsakovo atstovas apeliaciniame skunde nurodo, kad:

23.1. Nacionaliniuose teisės aktuose nenustatyta, kad kamerose turėtų būti atskira patalpa su sanitariniais įrenginiais. Įstaigos priežiūros postų Nr. 7, Nr. 23, Nr. 25 ir Nr. 26 gyvenamosiose kamerose sanitarinių mazgų patalpos buvo įrengtos kaip atskiros kabinos su durimis. Kitose įstaigos gyvenamosiose kamerose įrengti sanitarinio mazgo kabinų nebuvo techninių galimybių, todėl nuo likusio kameros ploto ši patalpa atitverta 1,5 m aukščio pertvara, o asmens privatumui užtikrinti įrengtos užuolaidos, kurios uždengė matomumą iš kameros vidaus ir nuo apžiūros langelio duryse. Teisės aktuose nėra numatyta, kad kamerose turi būtų sanitarinių mazgų atitvėrimai nuo kameros duryse esančių stebėjimo langelių. Kita vertus, tokie atitvėrimai negali būti numatyti, kitaip priežiūros posto pareigūnai negalėtų užtikrinti asmenų, laikomų laisvės atėmimo vietose, nuolatinę elgesio kontrolę jų buvimo vietose, įgyvendinant nustatytus vidaus tvarkos reikalavimus, užkardant konfliktines situacijas ir ypatingų įvykių priežasčių atsiradimą įstaigoje.

23.2. Lukiškių TI-K laikomiems asmenims vieną kartą per savaitę iki 15 min. buvo suteikiama teisė nusiprausti duše ir tai atitiko higienos normų reikalavimus. Siekianti užtikrinti nuteistųjų (suimtųjų) privatumą duše, Lukiškių TI-K dušo patalpose buvo įrengtos pertvaros. Pertvaros bendras aukštis buvo 1,6 m (0,4 m atstumas tarp pertvaros ir grindų), plotis – 1,2. Į dušinių patalpas suimtieji ir nuteistieji buvo vedami tos pačios lyties pareigūnų. Dušuose buvo nuolat teikiamas karštas vanduo, todėl suimtiesiems, nuteistiesiems visada buvo sudaryta galimybė prausti visą kūną po šiltu dušu ne rečiau kaip vieną kartą per savaitę. Nuo 2017 m. sausio 1 d. dušinių patalpose buvo įrengti kūno ir plaukų prausiklio dozatoriai, kurie buvo pildomi pagal poreikį. Vadovaujantis teisės aktų reikalavimais Lukiškių TI-K gyvenamųjų kamerų ir dušų patalpų duryse buvo įrengti stebėjimo langeliai arba akutės. Siekiant užkardyti bet kokius galimus drausmės pažeidimus, Lukiškių TI-K prižiūrėtojai per stebėjimo langelį arba akutę privalėjo periodiškai stebėti suimtųjų ir nuteistųjų elgesį.

23.3. Palūkanos pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.210 straipsnį gali būti taikomos esant civiliniams piniginių prievolių santykiams. Byloje nagrinėjami santykiai kyla iš netinkamų kalinimo sąlygų. Todėl 5 proc. dydžio metinės palūkanos šioje byloje nepriteistinos.

23.4. Šioje byloje nėra jokio teisinio pagrindo pareiškėjo naudai priteisti neturtinės žalos atlyginimą.

24. Atsakovo atstovas Vilniaus PN atsiliepimu prašo pareiškėjo apeliacinį skundą atmesti.

25. Atsakovo atstovas nurodo iš esmės tuos pačius argumentus kaip ir savo apeliaciniame skunde.

26. Pareiškėjas atsiliepimu prašo atsakovo atstovo paduotą apeliacinį skundą atmesti kaip nepagrįstą. Pareiškėjas taip pat prašo: 1) išreikalauti duomenis apie tai, kada, kiek kartų buvo kreiptasi į įstaigas dėl Lukiškių TI-K nebuvusio karšto vandens; 2) duomenis, kada buvo įrengtos pertvaros dušuose, padarytas remontas, taip pat nuotraukas ar filmuotą medžiagą apie privatumo užtikrinimą dušų patalpose (ar atidarius dušo durų stebėjimo langelį buvo matyti, kaip kalinami asmenys prausėsi ar ne).

27. Pareiškėjas nurodo, kad atsakovo atstovas neturi duomenų paneigti, kad jo teisė į privatumą naudojantis sanitariniu mazgu (dušu) Lukiškių TI-K buvo pažeista.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV. 28. Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl neturtinės žalos atlyginimo už netinkamas kalinimo sąlygas buvusiame Lukiškių TI-K laikotarpiu 2005 m. gegužės 4 d. iki 2019 m. vasario 19 d.

29. Pirmosios instancijos teismas pareiškėjo skundą tenkino iš dalies – priteisė pareiškėjui iš atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Vilniaus PN, 800 Eur neturtinei žalai atlyginti. Teismas minėtą sumą priteisė pareiškėjui, konstatavęs, kad buvo pažeistas pareiškėjo privatumas naudojantis sanitariniu mazgu (tualetu) ir dušu. Tiek pareiškėjas, tiek atsakovo atstovas, kvestionuodami pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą, padavė apeliacinius skundus.

30. Teismo tikslas nagrinėjant bylą – teisėtas ir pagrįstas procesinis sprendimas, todėl jis privalo išnaudoti visas įstatymų jam suteiktas pareigas ir teises, kad šis tikslas būtų pasiektas. ABTĮ 80 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad teisėjai, nagrinėdami administracines bylas, privalo aktyviai dalyvauti tiriant įrodymus, nustatant visas bylai svarbias aplinkybes ir visapusiškai, objektyviai jas ištirti. ABTĮ 86 straipsnio 1 ir 2 dalyse įtvirtinta, kad priimtas teismo sprendimas turi būti teisėtas ir pagrįstas, o priimdamas sprendimą, administracinis teismas įvertina teismo posėdyje ištirtus įrodymus, konstatuoja, kurios aplinkybės, turinčios bylai esminės reikšmės, yra nustatytos ir kurios nenustatytos, kuris įstatymas turi būti taikomas šioje byloje ir ar skundas (prašymas, pareiškimas) yra tenkintinas. ABTĮ 87 straipsnio 4 dalyje numatyta, kad motyvuojamojoje sprendimo dalyje turi būti nurodytos teismo nustatytos bylos aplinkybės; įrodymai, kuriais grindžiamos teismo išvados; argumentai, dėl kurių teismas atmeta kuriuos nors įrodymus; įstatymai, kuriais teismas vadovavosi, nuorodos į konkrečias normas, kurios buvo taikomos. Taigi teismas privalo motyvuoti savo išvadas, nurodyti teisinius argumentus (įstatymus), kurių pagrindu jis daro atitinkamas išvadas, o teismo sprendimas savo turiniu turi būti aiškus, suprantamas, nedviprasmiškas ir motyvuotas.

31. Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas 2006 m. sausio 16 d. nutarime yra konstatavęs, kad konstituciniai imperatyvai, jog teisingumą vykdo tik teismai, kad teisė negali būti nevieša, taip pat iš Lietuvos Respublikos Konstitucijos kylantis reikalavimas teisingai išnagrinėti bylą suponuoja ir tai, kad kiekvienas teismo nuosprendis (kitas baigiamasis teismo aktas) turi būti grindžiamas teisiniais argumentais (motyvais). Argumentavimas turi būti racionalus – teismo nuosprendyje (kitame baigiamajame teismo akte) turi būti tiek argumentų, kad jų pakaktų šiam nuosprendžiui (kitam baigiamajam teismo aktui) pagrįsti. Iš konstitucinio teisinės valstybės principo kylantis teisinio aiškumo reikalavimas inter alia (liet. be kita ko) reiškia, kad teismo nuosprendyje (kitame baigiamajame teismo akte) negali būti ir nutylėtų argumentų, nenurodytų aplinkybių, turinčių reikšmės teisingo nuosprendžio (kito baigiamojo teismo akto) priėmimui. Teismo nuosprendžiai (kiti baigiamieji teismo aktai) turi būti aiškūs byloje dalyvaujantiems ir kitiems asmenims. Jeigu šio reikalavimo nepaisoma, tai nėra teisingumo vykdymas, kurį įtvirtina Lietuvos Respublikos Konstitucija.

32. Teisėjų kolegija konstatuoja, kad skundžiamas pirmosios instancijos teismo sprendimas minėtų reikalavimų neatitinka, kadangi:

32.1. Teismas, vadovaudamasis 103 straipsnio 2 punktu, nepagrįstai nutraukė visa apimti (t. y. dėl visų pareiškėjo skunde nurodytų aplinkybių, kuriomis grindžiamas skundas) bylos dalį dėl galbūt netinkamų kalinimo sąlygų Lukiškių TI-K laikotarpiu nuo 2005 m. gegužės 4 d. iki 2017 m. balandžio 3 d. Nors teismas pagrįstai nustatė, kad įsiteisėjusiais teismų sprendimais dalis pareiškėjo skundo reikalavimo atlyginti neturtinę žalą už kalinimą Lukiškių TI-K (aplinkybių, kuriomis grindžiamas šis reikalavimas) jau yra išnagrinėta, tačiau pirmosios instancijos teismo nurodytais įsiteisėjusiais teismų sprendimais ne visos šioje byloje pareiškėjo nurodytos aplinkybės, kurios patenka į minėtą laikotarpį nuo 2005 m. gegužės 4 d. iki 2017 m. balandžio 3 d., iš tiesų buvo išnagrinėtos (pvz., nei vienu iš pirmosios instancijos teismo nurodytu teismo sprendimu nebuvo vertinta šioje byloje pareiškėjo nurodyta aplinkybė, kad per savaitę pareiškėjas už kameros ribų praleisdavo tik apie 5–6 val.). Beje, pirmosios instancijos teismas nepagrįstai nurodė, kad administracinėje byloje Nr. I-3126-244/2017 pareiškėjas skundą teikė dėl kamerų perpildymo, kamerų įrengimo, antisanitarinių laikymo sąlygų, sanitarinio mazgo įrengimo, grotų, kadangi minėtoje byloje pareiškėjas patirtą neturtinę žalą grindė tik aplinkybe, kad Lukiškių TI-K nebuvo įrengta pareigūnų iškvietimo sistema.

32.2. Atsižvelgiant į šios nutarties 32.1 punkte padarytą išvadą dėl bylos dalies nutraukimo, konstatuotina, kad teismas nepagrįstai nevertino atsakovo atstovo prašymo pareiškėjo reikalavimui atlyginti neturtinę žalą taikyti 3 metų ieškinio senaties terminą, nustatytą Civilinio kodekso 1.125 straipsnio 8 dalyje. Teismas turėjo teisinį pagrindą spręsti dėl 3 metų ieškinio senaties termino taikymo tai pareiškėjo skundo reikalavimo atlyginti neturtinę žalą už kalinimą Lukiškių TI-K laikotarpiu nuo 2005 m. gegužės 4 d. daliai, kuri (aplinkybės, kuriomis grindžiamas skundas) dar nebuvo išnagrinėta įsiteisėjusiais teismų sprendimais.

32.3. Teismas net neįvertino visų pareiškėjo nurodytų aplinkybių, kurios pateko į teismo vertintą pareiškėjo kalinimo Lukiškių TI-K laikotarpį nuo 2017 m. balandžio 4 d. iki 2019 m. vasario 19 d. (pvz., lauke esant blogam orui ir dėl to neišėjus pasivaikščioti, vėliau tą pačią dieną teisė pasivaikščioti nebebuvo suteikiama).

32.4. Teismas, vertindamas, ar nebuvo pažeista pareiškėjo teisė į pasivaikščiojimą, šioje byloje taikė Suėmimo vykdymo įstatymo 29 straipsnį, nors teismo vertintą pareiškėjo kalinimo laikotarpio dalį pareiškėjas Lukiškių TI-K buvo kalinamas kaip atliekantis laisvės atėmimo bausmę. Iš Lietuvos teismų informacinės sistemos „Liteko“ duomenų matyti, kad Lietuvos apeliacinio teismo 2007 m. gegužės 25 d. nuosprendžiu baudžiamojoje byloje Nr. 1A-56/2007 pareiškėjui buvo paskirta laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmė. Todėl teismas turėjo vadovautis bausmių vykdymą reglamentuojančiomis teisės aktų nuostatomis.

32.5. Teismas, nagrinėdamas byla dėl žalos atlyginimo, turėjo pareigą pareiškėjo nurodytą aplinkybę dėl pareigūnų 2018 m. lapkričio 17 d. nutraukto jo pokalbio telefonu su kitu asmeniu įvertinti iš esmės, t. y. įvertinti, ar šiuo atveju pareigūnai elgėsi teisėtai, bet neapsiriboti tik tuo, kad Lukiškių TI-K 2019 m. sausio mėn. raštu Nr. 96-383 atsakė į pareiškėjo skundą dėl 2018 m. lapkričio 17 d. įvykusio įvykio, o pareiškėjas šio rašto neapskundė.

32.6. Nors teismas konstatavo, kad pareiškėjo teisė į kalinimą tinkamomis sąlygomis buvo pažeista ir pareiškėjui neužtikrinus sąlygų pasportavus ir kitu metu pasinaudoti dušu dažniau nei vieną kartą per savaitę, tačiau spręsdamas dėl pareiškėjui priteistinos neturtinės žalos atlyginimo sumos šio pažeidimo nebevertino. Beje, kyla abejonės, ar pirmosios instancijos teismas pagrįstai konstatavo, kad pareiškėjui visada pasportavus nebuvo užtikrinta teisė nusiprausti po dušu, kadangi pats pareiškėjas skunde nurodė, jog 2017 m. rugpjūčio 2 d. po sporto salėje nebuvo išvestas nusiprausti po dušu. Šiuo aspektu taip pat pažymėtina, kad Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra išaiškinęs, kad tokia situacija, kai nėra galimybės po sporto pasinaudoti dušu, yra apgailestautina, bet ne ta, kuri visiškai atimtų galimybę sportuoti bei palaikyti asmeninę higieną (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2017 m. sausio 12 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-193-556/2017, 2020 m. lapkričio 18 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1821-438/2020), t. y. aplinkybė, kad kalinamam asmeniui po sporto nebuvo sudarytos sąlygos pasinaudoti dušu, savaime nereiškia asmens teisių pažeidimo. Be to, iš teismo sprendimo nėra aišku, ką būtent reiškia naudojimasis dušu „kitu metu“, t. y. šiuo aspektu teismas nepakankamai aiškiai motyvavo nustatytą pažeidimą.

33. Taigi nėra pagrindo pripažinti, kad, nagrinėdamas šią administracinę bylą ir tirdamas įrodymus, pirmosios instancijos teismas tinkamai nustatė visas bylai svarbias aplinkybes, visapusiškai, objektyviai jas ištyrė, sprendime išdėstė aiškius ir išsamius argumentus bei tuo pagrindu priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą. Priešingai, nagrinėjamu atveju yra pagrindas konstatuoti, kad teismas bylą išnagrinėjo nevisapusiškai, tinkamai neįvertino visų bylai reikšmingų aplinkybių, aiškiai nemotyvavo priimto sprendimo, tokiu būdu pažeisdamas minėtas ABTĮ 80 straipsnio 1 dalies, ABTĮ 86 straipsnio 1 ir 2 dalių, 87 straipsnio 4 dalies nuostatas bei iš Lietuvos Respublikos Konstitucijos kylančius reikalavimus, dėl to galbūt neteisingai išnagrinėjo bylą bei tuo pagrindu priėmė neteisėtą ir nepagrįstą sprendimą. Todėl, teisėjų kolegijos vertinimu, nagrinėjamu atveju yra pagrindas teismo sprendimą panaikinti ir bylą perduoti pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

34. Pirmosios instancijos teismas, nagrinėdamas bylą iš naujo, turi: 1) tiksliai įvertinti, kokia pareiškėjo skundo reikalavimo atlyginti neturtinę žalą už kalinimą netinkamomis sąlygomis buvusiame Lukiškių TI-K dalis jau yra išnagrinėta įsiteisėjusiais teismų sprendimais. Šiuo aspektu pažymėtina, kad teismas turėtų iš naujo atidžiai įvertinti visus Lietuvos teismų informacinėje sistemoje „Liteko“ esančius duomenis apie priimtus sprendimus dėl pareiškėjo reikalavimų atlyginti neturtinę žalą, nes, kaip matyti iš „Liteko“ sistemos, pagal pareiškėjos skundus buvo iškelta daugiau bylų dėl netinkamų kalinimo sąlygų buvusiame Lukiškių TI-K, nei įvardino pirmosios instancijos teismas skundžiamame sprendime; 2) atlikus pirmiau minėtus veiksmus ir išsprendus klausimą dėl dalies bylos nutraukimo ABTĮ 103 straipsnio 2 punkto pagrindu, įvertinti, ar nėra likusių pareiškėjo nurodytų aplinkybių, kurios patenka į galbūt byloje taikytina 3 metų ieškinio senaties terminą, ir jei yra, įvertinti atsakovo atstovo prašymą dėl ieškinio senaties termino taikymo ir, esant pagrindui, šį terminą taikyti; 3) likusią bylos dalį išnagrinėti išsamiai ir visapusiškai, įvertinti visas pareiškėjo nurodytas aplinkybes ir nustatyti, ar buvo padaryti pažeidimai, o jeigu buvo, nurodyti konkrečias pažeidžiamas teisės aktų nuostatas, bei vertinti, ar dėl padarytų pažeidimų pareiškėjas patyrė neturtinę žalą ir, esant pagrindui, spręsti dėl jos kompensavimo.

35. Taip pat atkreiptinas pirmosios instancijos teismo, nagrinėsiančio šią bylą iš naujo, dėmesys, kad Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra ne vienoje byloje konstatavęs, jog pagal vyraujančią vėliausiąją Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktiką dušuose bent iš šonų esant įrengtoms pertvaroms yra užtikrinamas pakankamas privatumas, todėl toks dušų įrengimas (nors ir neužtikrinant visiško privatumo) savaime nėra pagrindas valstybės civilinei atsakomybei atsirasti (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2017 m. lapkričio 6 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-5031-442/2017, 2019 m. sausio 23 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1001-552/2019, 2020 m. vasario 5 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1229-624/2020, 2020 m. liepos 22 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-929-556/2020, 2021 m. balandžio 14 d. nutartį administracinėje byloje Nr. TA-205-968/2021).

36. Teisėjų kolegija, atsižvelgusi į tai, kad nagrinėjama byla perduotina pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo, detaliau apeliaciniuose skunduose nurodytų argumentų nevertina. Kadangi byla pirmosios instancijos teismui perduodama nagrinėti iš naujo ir dėl to šioje proceso stadijoje nagrinėjamu atveju detaliau bylos aplinkybės nevertinamos, teisėjų kolegija taip pat neturi pagrindo tenkinti pareiškėjo prašymą išreikalauti papildomus duomenis, tokį prašymą pareiškėjas turės teisę pateikti pirmosios instancijos teismui, kuris šią bylą pakartotinai nagrinės iš esmės (ABTĮ 52 str. 2 d.). Be to, pažymėtina, kad bent dalis pareiškėjo prašomų išreikalauti duomenų yra byloje (pvz., pareiškėjo asmens sveikatos duomenys), dėl to dar kartą šiuos duomenis išreikalauti nėra pagrindo.

37. Apibendrinat išdėstytus argumentus, konstatuotina, kad yra pagrindas apeliacinius skundus tenkinti iš dalies – pripažinti skundžiamą teismo sprendimą neteisėtu ir nepagrįstu, šį sprendimą panaikinti ir perduoti bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 4 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a:

Pareiškėjo V. G. ir atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Vilniaus pataisos namų, apeliacinius skundus tenkinti iš dalies.

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2020 m. sausio 9 d. sprendimą panaikinti ir bylą perduoti pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Ramūnas Gadliauskas

Ričardas Piličiauskas

Ramutė Ruškytė