A-822-1603-12 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr

Administracinė byla Nr. A822-1603/2012

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-01757-2011-7

Procesinio sprendimo kategorija 38

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2012 m. rugsėjo 11 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Laimučio Alechnavičiaus (kolegijos pirmininkas), Laimės Baltrūnaitės ir Skirgailės Žalimienės (pranešėja),

sekretoriaujant Rasai Kubickienei,

dalyvaujant pareiškėjui R. A.,

viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjų L. S. ir R. A. apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2011 m. lapkričio 14 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjų L. S. ir R. A. skundą atsakovui Vilniaus apygardos teismui dėl sprendimo panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. Pareiškėjai L. S. ir R. A. (toliau – ir pareiškėjai) 2011 m. gegužės 30 d. Vilniaus apygardos teismo pirmininkui pateikė skundą, kuriuo prašė atlikti tyrimą ir imtis įstatyme numatytų priemonių, jog Vilniaus rajono apylinkės teisme nebūtų pažeidžiami norminių aktų reikalavimai bei įvertinti Vilniaus rajono apylinkės teismo pirmininkės teisėjos Laimos Leipuvienės veiksmus.

2011 metų liepos 21 d. pareiškėjai pateikė skundą Vyriausiajai administracinių ginčų komisijai (toliau – ir Komisija), prašydami įpareigoti Vilniaus apygardos teismą (toliau – ir atsakovas) pateikti atsakymą į 2011 m. gegužės 30 d. Vilniaus apygardos teismo pirmininkui pateiktą skundą.

2011 m. rugpjūčio 3 d. Komisija, atsižvelgusi į tai, kad pareiškėjai atsakymą į 2011 m. gegužės 30 d. skundą gavo, sprendimu Nr. 3R-196 (AG-170/05-2011) (toliau – ir Sprendimas) pareiškėjų skundo netenkino.

Pareiškėjai skundu kreipėsi į Vilniaus apygardos administracinį teismą (b. l. 1-3), prašydami panaikinti Komisijos Sprendimą; įpareigoti atsakovą atsakyti į Vilniaus apygardos teismo pirmininkui pateiktą skundą; priimti atskirąją nutartį, kurioje nurodyti padarytus pažeidimus, ir ją nusiųsti Teisėjų tarybai.

Pareiškėjai paaiškino, kad 2011 m. gegužės 30 d. Vilniaus apygardos teismo pirmininkui pateikė skundą, į kurį 2011 m. liepos 26 d. raštais Nr. TR-1146, 1447 atsakė 1. e. Baudžiamųjų bylų skyriaus pirmininko pareigas teisėjas Stasys Lemežis. Pažymėjo, kad atsakymą gavo tik po to, kai pateikė skundą Komisijai. Manė, kad teisėjas S. Lemežis turėjo nusišalinti nuo skundo nagrinėjimo, nes jis buvo pranešėju byloje, kurioje dėl pirmosios instancijos teisėjos neprocesinių veiksmų buvo paduotas skundas. Vilniaus apygardos teismas 2011 m. liepos 26 d. rašte Nr. TR-1148 „Dėl informacijos pateikimo“ teigė, kad pareiškėjų skundo tyrimas užsitęsė dėl objektyvių priežasčių bei konstatavo, jog pareiškėjams apie administracinės procedūros termino pratęsimą raštu nepranešė. Pareiškėjų teigimu, buvo pažeistas Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo 31 straipsnis, 8 straipsnio 2 dalis, Europos tinkamo administravimo elgesio kodekso 13 straipsnis, 17 straipsnio 1 dalis, 19 straipsnis. Nurodė, kad teisėjas S. Lemežis žinojo, jog kolegija posėdžio metu neturėjo skundo tyrimo medžiagos ir neturėjo galimybės jos įvertinti. Atsakovas atsiliepime Komisijai nurodė, kad nors pareiškėjai savo neprocesiniame skunde reiškė nepasitenkinimą dėl Vilniaus rajono apylinkės teismo teisėjos L. Leipuvienės veiksmų, tačiau Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus kolegija 2011 m. liepos 11 d. nutartimi atmetė jų skundą kaip nepagrįstą ir paliko galioti pirmosios instancijos teismo 2011 m. gegužės 24 d. nutartį. Pareiškėjai nurodė, kad tokiu būdu teisėjas siekė suklaidinti Komisiją – sąvoką „teismas“, vartojamą organizacine prasme, supainioti, sutapatinti su sąvoka „teismas“, vartojama procesine prasme. Pareiškėjas nurodė, kad teismas turi priimti atskirąją nutartį, kurioje turi nurodyti atsakovo padarytus pažeidimus, ir nusiųsti ją Teisėjų tarybai. Skundą grindė Lietuvos Respublikos Konstitucijos 5 straipsnio 3 dalimi. Posėdžio metu pažymėjo, kad Vilniaus apygardos teismas pažeidė procedūrines taisykles, kai pareiškėjų pateiktą skundą nusiuntė tirti Vilniaus rajono apylinkės teismo pirmininkei, dėl kurios neprocesinių veiksmų pareiškėjai padavė skundą.

Atsakovas Vilniaus apygardos teismas atsiliepimu į skundą (b. l. 18-20) prašė skundą atmesti kaip nepagrįstą.

Atsakovas nurodė, kad, atlikdamas pareiškėjų 2011 m. gegužės 30 d. skundo tyrimą, kreipėsi į Vilniaus rajono apylinkės teismo pirmininkę, prašydamas patikrinti pareiškėjų skunde nurodytas aplinkybes bei kuo greičiau pateikti Vilniaus apygardos teismui paaiškinimą faksu. Atsakovas, gavęs reikalaujamus dokumentus, nustatė, kad 2011 m. gegužės 30 d. skunde nurodyta nutartis yra didelės apimties, todėl ji buvo skelbiama 2011 m. gegužės 24 d. nuo 14.00 val. iki 14.40 val., tai užfiksuota teismo posėdžio protokole. Be to, teisėjos L.

Leipuvienės teigimu, nutarties skelbimo metu pareiškėjai darė garso įrašą. Iš teisėjos L. Leipuvienės paaiškinimo matyti, kad skelbiant nutartį ji pastebėjo keletą nežymių ir nekeičiančių jos esmės spausdinimo netikslumų, kuriuos reikėjo pataisyti. Kadangi po nutarties paskelbimo teisėja turėjo anksčiau suplanuotų darbų, pirmininkavo konkurse valstybės tarnautojų pareigoms užimti, todėl atsiprašė ir paaiškino, kad pareiškėjams reikėtų palaukti arba nutartį pasiimti kitą dieną, t. y. 2011 m. gegužės 25 d. nuo 8.00 val., ką ir padarė pareiškėjos atstovas.

Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 253 straipsnis nereglamentuoja teismo nutarčių išdavimo terminų, todėl nutartį dėl objektyvių priežasčių įteikus ne jos priėmimo darbo dienos pabaigoje, o kitos darbo dienos pradžioje, pareiškėjų teisės nebuvo suvaržytos. Atsakovas dėl prokuroro dalyvavimo nustatė, kad pareiškėjų skundai Vilniaus rajono apylinkės teismo posėdyje buvo nagrinėjami Baudžiamojo proceso kodekso 361 straipsnio 4 dalyje nustatyta tvarka, todėl, vadovaujantis Baudžiamojo proceso kodekso 362 straipsnio 2 dalimi, į teismo posėdį buvo kviečiamas prokuroras.

Jis atvyko tik į pirmą teismo posėdį (2011 m. balandžio 11 d.). Šiame posėdyje pareiškėjų prašymu bylos nagrinėjimas iš esmės nebuvo pradėtas. Prokuroras, pasinaudojęs Baudžiamojo proceso kodekso 362 straipsnio 2 dalimi suteikta teise ir raštu pranešęs teismui, į kitą teismo posėdį neatvyko ir nagrinėjant prašymus iš esmės nedalyvavo. Atsižvelgiant į tai, nutartyje apie jo dalyvavimą ir nebuvo nurodyta. Atsakovas dėl bylai suteikto numerio nustatė, kad, vadovaujantis Lietuvos teismų informacinės sistemos LITEKO duomenų tvarkymo taisyklių, patvirtintų Teisėjų tarybos 2008 m. birželio 30 d. nutarimu Nr. 13P-116-(7.1.2.), 9.1 ir 9.3 punktais, teismo raštinė byloms numerių nesuteikia.

Tai atlieka pati teismų informacinė LITEKO sistema. Nurodė, kad apie atlikto tyrimo rezultatus pareiškėjams buvo pranešta Vilniaus apygardos teismo 1. e. Baudžiamųjų bylų skyriaus pirmininko pareigas S. Lemežio 2011 m. liepos 26 d. raštais Nr. TR-1146, TR-1147, kuriuose buvo išaiškintos pareiškėjams tyrimo metu nustatytos bei kitos susijusios aplinkybės. Pareiškėjams buvo paaiškinta, kad atsakymas į jų skundą pateikiamas praleidus nustatytus asmenų prašymų nagrinėjimo terminus, kadangi minėta byla 2011 m. birželio 2 d. buvo išsiųsta apeliaciniam nagrinėjimui ir 2011 m. liepos 14 d. buvo grąžinta Vilniaus rajono apylinkės teismui.

Dėl šios priežasties Vilniaus rajono apylinkės teismo pirmininkė L. Leipuvienė savo paaiškinimą dėl skundo Vilniaus apygardos teismui pateikė tik 2011 m. liepos 18 d. Atsakovo vertinimu, pareiškėjų skundo nagrinėjimas užsitęsė dėl objektyvių priežasčių. Nurodė, kad dėl itin didelių darbo krūvių atliekant tiesioginį darbą (bylų nagrinėjimą) ir dirbant su piliečių skundais ir pareiškimais teisme, ne visada yra galimybių laiku atsakyti į neprocesinius skundus. Pažymėjo, kad administracinės procedūros terminas nebuvo pratęstas, nes nebuvo aišku, kada Vilniaus rajono apylinkės teismo pirmininkė L.

Leipuvienė pateiks savo paaiškinimą, be to, teisėjas S. Lemežis laikinai pavadavo atostogaujantį Baudžiamųjų bylų skyriaus pirmininką, dėl ko jo darbo krūvis tuo metu buvo itin didelis. Pareiškėjai prašė įpareigoti Vilniaus apygardos teismą pateikti atsakymą į jų 2011 m. gegužės 30 d. skundą, tačiau bylos nagrinėjimo Komisijoje metu atsakovas jau buvo atlikęs Viešojo administravimo įstatymo 14 straipsnyje, Vyriausybės 2007 m. rugpjūčio 22 d. nutarimu Nr. 875 patvirtintuose Asmenų prašymų nagrinėjimo ir jų aptarnavimo viešojo administravimo institucijose, įstaigose ir kituose viešojo administravimo subjektuose taisyklėse nurodytus veiksmus.

Atsakovo nuomone, nagrinėjant pareiškėjų 2011 m. gegužės 30 d. skundą, jų teisės nebuvo pažeistos, kadangi jie gavo išsamų atsakymą apie pagal jų skundą atlikto tyrimo rezultatus, o šio atsakymo pateikimas pareiškėjams užsitęsė dėl objektyvių ir pateisinamų priežasčių. Nagrinėjimu atveju nėra pagrindo teigti, jog uždelsimas pateikti pareiškėjams atsakymą turėjo įtakos objektyviam visų reikšmingų aplinkybių įvertinimui ir priimto sprendimo pagrįstumui bei sudarė sąlygas Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 89 straipsnio 2 dalyje numatytiems rašto panaikinimo pagrindams kilti.

II. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2011 m. lapkričio 14 d. sprendimu pareiškėjo skundą atmetė.

Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad pareiškėjų 2011 m. gegužės 30 d. skunde nurodytos aplinkybės patvirtina, jog šiuo raštu jie siekia atkreipti dėmesį į Vilniaus rajono apylinkės teismo darbo trūkumus. Dėl to prašymas vertintinas kaip atitinkantis Asmenų prašymų nagrinėjimo ir jų aptarnavimo viešojo administravimo institucijose, įstaigose ir kituose viešojo administravimo subjektuose taisyklių (toliau – ir Taisyklės) 41.4. punktą.

Pažymėjo, kad, atsižvelgus į Viešojo administravimo įstatymo 14 ir 19 straipsnius, darytina išvada, jog prašymų nagrinėjimui administracinės procedūros taisyklės, nustatytos Viešojo administravimo įstatymo 19-36 straipsniuose, netaikytinos. Prašymo nagrinėjimui nėra nustatytos detalios procedūros ir į jį atsakoma laisvos formos raštu. Taisyklių 30 punktas numato, kad prašymas turi būti išnagrinėtas per 20 dienų. Taisyklių 31 straipsnyje numatyta, kad nagrinėjimo terminas gali būti pratęstas dar 10 dienų, bet apie tai likus ne mažiau kaip 5 dienoms iki nagrinėjimo termino pabaigos turi būti pranešta prašymą pateikusiam asmeniui ir nurodoma pratęsimo priežastys. Atsakovas neišnagrinėjo pareiškėjo prašymo per nurodytą terminą ir nepranešė pareiškėjams apie termino skundo nagrinėjimui pratęsimą. Tokiu būdu pažeidė Taisyklių nuostatas, tačiau, teismo vertinimu, toks pažeidimas negali būti laikomas esminiu, dėl kurio priimtas sprendimas turėtų būti laikomas netinkamu. Kadangi pareiškėjai 2011 m. liepos 26 d. gavo atsakymą į pateiktą prašymą, jų teisė į atsakymo gavimą buvo įgyvendinta, todėl nenustačius papildomų aplinkybių, išnyko pagrindas ją ginti ir įpareigoti atsakovą pateikti naują atsakymą.

Dėl teisėjo S. Lemežio nenusišalinimo, teismas pabrėžė, kad procesiniai įstatymai nėra taikomi vykdant viešąjį administravimą. Teisės aktuose nėra numatytas draudimas nagrinėti minėtus prašymus asmenims, kurie atliko tam tikrus procesinius veiksmus teismo byloje, todėl nebuvo pagrindo nusišalinimui pareiškėjų prašymo nagrinėjimo metu. Kadangi ginčo ribomis teismas pripažino pareiškėjų teisės į atsakymo gavimą pažeidimo tyrimą, todėl nevertino pareiškėjų argumentų dėl pateikto atsakymo turinio ir priėmimo procedūros.

Pažymėjo, kad atsakovo pateiktos priežastys dėl pareiškėjų prašymo išnagrinėjimo termino nesilaikymo laikytinos reikšmingomis ir objektyviai pateisinamomis, todėl, teismo vertinimu, nenustačius neteisėtų veiksmų, nėra pagrindo taikyti ABTĮ 108 straipsnio ir priimti atskirąją nutartį.

III. Pareiškėjai apeliaciniu skundu (b. l. 38-42) prašo panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2011 m. lapkričio 14 d. sprendimą ir Vyriausiosios administracinių ginčų komisijos 2011 m. rugpjūčio 3 d. sprendimą Nr. 3R-196 (AG-170/05-2011) bei įpareigoti atsakovą pateikti atsakymą pareiškėjams į jų Vilniaus apygardos teismui pirmininkui pateiktą skundą; priimti atskirąją nutartį, kurioje nurodyti padarytus pažeidimus, ir nusiųsti ją Teisėjų tarybai.

Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:

1. Teismas neteisėtai ir nepagrįstai pareiškėjų 2011 m. gegužės 30 d. skundą Vilniaus apygardos teismo pirmininkui įvertino kaip prašymą (teisinėje valstybėje, kokia siekia būti Lietuva, būtų neįmanoma, jog valstybės institucija neduotų atsakymo asmeniui į jo skundą), padarė neteisingas išvadas, kai kurias aplinkybes įvertino neteisingai ir kai kurias aplinkybes apskritai atsisakė įvertinti, dėl ko ir priėmė neteisėtą ir nepagrįstą sprendimą šioje byloje.

2. Skundžiamame sprendime teismas pripažino, jog esminis pažeidimas, dėl kurio atsakymas gali būti laikomas netinkamu, yra nusišalinimo pareigos nevykdymas, bet dėl šios pareigos įvykdymo padarė neteisėtą ir nepagrįstą išvadą. Atsakymus davęs teisėjas S. Lemežis turėjo nusišalinti nuo skundo Vilniaus apygardos teismo pirmininkui nagrinėjimo, nes jis dalyvavo nagrinėjime ir buvo pranešėju baudžiamojoje byloje, kurioje dėl pirmosios instancijos teisėjos neprocesinių veiksmų buvo paduotas skundas Vilniaus apygardos teismo pirmininkui.

3. Komisija Sprendimu neteisėtai ir nepagrįstai nutarė pareiškėjų skundo netenkinti. Pažymėtina, kad Sprendimo teiginys, jog „byloje nėra įrodymų, kad Vilniaus apygardos teismas šiuos veiksmus būtų atlikęs“, visiškai neatitinka norminių aktų reikalavimų ir yra neteisėtas ir nepagrįstas. Teismas turi priimti atskirąją nutartį, kurioje turi nurodyti padarytus pažeidimus, ir nusiųsti ją, pvz., Teisėjų tarybai. Konstitucijos 5 straipsnio 3 dalis nustato, jog „Valdžios įstaigos tarnauja žmonėms“, o Viešojo administravimo įstatymas „sudaro prielaidas įgyvendinti Lietuvos Respublikos Konstitucijos nuostatą, kad visos valdžios įstaigos tarnauja žmonėms; nustato viešojo administravimo principus, viešojo administravimo sritis, viešojo administravimo subjektų sistemą ir administracinės procedūros organizavimo pagrindus; garantuoja asmenų teisę apskųsti viešojo administravimo subjektų veiksmus, neveikimą ar administracinius sprendimus, taip pat teisę į įstatymais pagrįstą ir objektyvų asmenų prašymų, skundų ir pranešimų nagrinėjimą“ (1 str.).

Atsakovas Vilniaus apygardos teismas atsiliepimu į apeliacinį skundą (b. l. 45-47) prašo pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą, o apeliacinį skundą atmesti.

Atsakovas nurodo, kad aplinkybės, susijusios su pareiškėjų 2011 m. gegužės 30 d. Vilniaus apygardos teismo pirmininkui pateikto skundo tyrimu ir skundžiamų 1. e. Baudžiamųjų bylų skyriaus pirmininko pareigas S. Lemežio 2011 m. liepos 26 d. raštų Nr. TR-1146, TR-1147 pateikimu, buvo išsamiai išdėstytos ir aptartos tiek atsakovo atsiliepime Komisijai, tiek ir atsakovo atsiliepime teismui, todėl pakartotinai dėl jų nepasisako. Sutinka su teismo padarytomis išvadomis. Pažymi, kad, priešingai, nei teigia pareiškėjai, jų 2011 m. gegužės 30 d. prašymas nebuvo perduotas nagrinėti Vilniaus rajono apylinkės teismo pirmininkei L. Leipuvienei, o buvo kreiptasi į šią teismo pirmininkę prašant kuo greičiau pateikti Vilniaus apygardos teismui paaiškinimą dėl pareiškėjų skunde nurodytų aplinkybių. Šis veiksmas atliktas pagal Administravimo teismuose nuostatus ir negali būti vertinamas kaip prašymo persiuntimas pareigūnui, kurio veiksmai skundžiami. Nurodo, kad pareiškėjų skundo nagrinėjimas užsitęsė dėl objektyvių priežasčių. Atkreipia dėmesį, kad S. Lemežis baudžiamosios bylos nagrinėjimo metu veikė kaip teisėjas, o pareiškėjų skundo nagrinėjimu atveju kaip neprocesinį skundą tyręs asmuo, o, nesant ryšio tarp teismo, kaip viešojo administravimo subjekto veiklos, ir teismo procesinės veiklos nagrinėjant bylas, nebuvo pagrindo teisėjui nusišalinti.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV. Apeliacinis skundas netenkintinas.

Nagrinėjamos bylos ginčo dalykas – atsakovo atsakymas į pareiškėjų Vilniaus apygardos teismo pirmininkui pateiktą skundą.

Teisėjų kolegija pažymi, jog nagrinėjamu atveju ginčas kilo ne dėl atsakovo atsakymo į pareiškėjų skundą teisėtumo, bet dėl to, ar atsakovas apskritai nagrinėjo pareiškėjų pateiktą skundą ir, priėmęs atitinkamą sprendimą, jį įstatymų nustatyta tvarka pateikė pareiškėjams (t. y. dėl atsakovo neveikimo). Toks ginčo dalykas nustatytas iš pareiškėjų skunde Komisijai bei pirmosios instancijos teismui formuluojamų reikalavimų (Komisijos byla, b. l. 1; b. l. 1-3), t. y. įpareigoti atsakovą duoti atsakymą į Vilniaus apygardos teismo pirmininkui pateiktą skundą.

Pirmosios instancijos teismas priimtame sprendime pagrįstai pažymėjo, kad Viešojo administravimo įstatymas numato tris kreipimosi į viešojo administravimo subjektus formas – prašymą, skundą ir pranešimą. Prašymas – su asmens teisių ar teisėtų interesų pažeidimu nesusijęs asmens kreipimasis į viešojo administravimo subjektą, prašant priimti administracinį sprendimą arba atlikti kitus teisės aktuose nustatytus veiksmus (Viešojo administravimo įstatymo 2 str. 14 d.). Skundas – asmens rašytinis kreipimasis į viešojo administravimo subjektą, kuriame nurodoma, kad yra pažeistos jo teisės ar teisėti interesai, ir prašoma juos apginti (Viešojo administravimo įstatymo 2 str. 15 d.). Pranešimas – asmens rašytinis kreipimasis į viešojo administravimo subjektą, kuriame nurodoma, kad yra pažeistos kito asmens teisės ar teisėti interesai, ir prašoma juos apginti (Viešojo administravimo įstatymo 2 str. 16 d.). Asmenų skundai ir pranešimai dėl viešojo administravimo subjekto veiksmų, neveikimo ir administracinių sprendimų nagrinėjami Viešojo administravimo įstatymo trečiajame skirsnyje, reglamentuojančio administracinę procedūrą, nustatyta tvarka (Viešojo administravimo įstatymo 14 str. 3 d.). Asmenų prašymus viešojo administravimo subjektai nagrinėja pagal Vyriausybės patvirtintas taisykles (Viešojo administravimo įstatymo 14 str. 1 d.).

Įvertinusi nurodytą teisinį reglamentavimą, teisėjų kolegija sprendžia, kad 2011 m. gegužės 30 d. atsakovui pateiktas pareiškėjų raštas (Komisijos byla, b. l. 2-3), atsižvelgiant į jo turinį, nelaikytinas skundu, nors pareiškėjai šį raštą įvardino būtent taip (b. l. 8). Šiame rašte nenurodyta jokių pažeistų pareiškėjų teisių ar įstatymų saugomų interesų ir nereiškiamas prašymas jų apginti. Minėtu pareiškėjų raštu taip pat nepranešama apie kitų asmenų teisių ar teisėtų interesų pažeidimą. Raštu pareiškėjai prašė Vilniaus apygardos teismo pirmininką atlikti tyrimą ir imtis įstatymu nustatytų priemonių, kad norminių aktų reikalavimai Vilniaus rajono apylinkės teisme nebūtų pažeidinėjami, bei įvertinti teisėjos L. Leipuvienės veiksmus. Teisėjų kolegijos vertinimu, minėtų reikalavimų tenkinimas nedarytų įtakos pareiškėjų teisėms ar interesams bei nebūtų ištirtas ir nustatytas kitų asmenų teisių ar interesų pažeidimas. Taigi, darytina išvada, jog pareiškėjų 2011 m. gegužės 30 d. raštas, adresuotas Vilniaus apygardos teismo pirmininkui, nėra skundas ar pranešimas, kurie nagrinėjami Viešojo administravimo įstatymo trečiajame skirsnyje nustatyta tvarka. Atsižvelgus į nurodytas aplinkybes, spręstina, jog pareiškėjų raštas iš esmės atitinka Viešojo administravimo įstatymo 2 straipsnio 14 dalyje pateiktą prašymo sąvoką, kuris, vadovaujantis Viešojo administravimo įstatymo 14 straipsnio 1 dalimi, nagrinėtinas pagal Vyriausybės patvirtintas taisykles.

Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2007 m. rugpjūčio 22 d. nutarimu Nr. 875 patvirtintų Asmenų prašymų nagrinėjimo ir jų aptarnavimo viešojo administravimo institucijose, įstaigose ir kituose viešojo administravimo subjektuose taisyklių nuostatos įtvirtina, jog viešojo administravimo subjektams pateikiami prašymai skirstomi į keturias rūšis: 1) prašymai suteikti administracinę paslaugą – išduoti leidimą (licenciją), dokumentą, jo kopiją, nuorašą ar išrašą, patvirtinantį tam tikrą juridinį faktą; 2) prašymai pateikti institucijos turimą informaciją; 3) prašymai priimti administracinį sprendimą – įsakymą, potvarkį ar nustatytąja tvarka kitą nustatytosios formos dokumentą, kuriame išreikšta institucijos valia; 4) asmenų kreipimaisi.

Taisyklių 41 punkte nustatyta, kad atsakymai į prašymą parengiami atsižvelgiant į prašymo turinį: į prašymą suteikti administracinę paslaugą – išduoti leidimą (licenciją), dokumentą, jo kopiją, nuorašą ar išrašą, patvirtinantį tam tikrą juridinį faktą, – atsakoma suteikiant prašomą administracinę paslaugą arba nurodomos atsisakymo tai padaryti priežastys (4.1 p.); į prašymą pateikti institucijos turimą informaciją atsakoma pateikiant prašomą informaciją Lietuvos Respublikos teisės gauti informaciją iš valstybės ar savivaldybių institucijų ir įstaigų įstatymo nustatyta tvarka arba nurodomos atsisakymo tai padaryti priežastys (4.2 p.); į prašymą priimti administracinį sprendimą – įsakymą, potvarkį ar nustatytąja tvarka kitą nustatytosios formos dokumentą, kuriame išreikšta institucijos valia, – atsakoma pateikiant atitinkamo dokumento kopiją, išrašą ar nuorašą arba nurodomos atsisakymo tai padaryti priežastys (4.3 p.); į kreipimąsi, kuriame išdėstoma asmens nuostata tam tikru klausimu, pranešama apie institucijos veiklos pagerėjimą ar trūkumus ir pateikiami pasiūlymai, kaip juos ištaisyti, atkreipiamas dėmesys į tam tikrą padėtį, informuojama apie valstybės tarnautojų piktnaudžiavimą ar neteisėtus veiksmus, nesusijusius su konkretaus asmens teisėtų interesų ir teisių pažeidimu, ar kitokį asmens kreipimąsi atsakoma laisvos formos raštu (4.4 p.).

Kaip jau buvo konstatuota, Vilniaus apygardos teismo pirmininkui adresuotame 2011 m. gegužės 30 d. pareiškėjų rašte yra išdėstyta pareiškėjų nuomonė dėl Vilniaus rajono apylinkės teismo atliekamų norminių teisės aktų pažeidimų bei galimai neteisėtų teisėjos L. Leipuvienės veiksmų. Jokių prašymų, numatytų Taisyklių 4.1, 4.2 ar 4.3 punktuose, pareiškėjų rašte nebuvo pareikšta. Todėl pirmosios instancijos teismas visiškai pagrįstai konstatavo, kad pareiškėjų 2011 m. gegužės 30 d. raštas vertintinas kaip kreipimasis, į kurį atsakovas turėjo atsakyti Taisyklių 4.4 punkte nustatyta tvarka, t. y. laisvos formos raštu, bei laikantis Taisyklių 30 punkto, kuris numato, kad asmenų prašymai turi būti išnagrinėti per 20 darbo dienų nuo jų gavimo institucijoje.

Teisėjų kolegija pažymi, kad, pareiškėjų teigimu, jie negavo atsakymo į 2011 m. gegužės 30 d. jų kreipimąsi raštu į Vilniaus apygardos teismo pirmininką ir prašo įpareigoti atsakovą pateikti motyvuotą atsakymą.

Kaip matyti iš bylos medžiagos, į pareiškėjų 2011 m. gegužės 30 d. raštą atsakovas atsakė 2011 m. liepos 26 d. raštais Nr. TR-1146 ir Nr. TR-1147 ir (Komisijos byla, b. l. 9-10), tačiau praleidus Taisyklių 30 punkte nustatytą 20 darbo dienų terminą. Minėtuose atsakovo raštuose pateiktas pareiškėjų 2011 m. gegužės 30 d. rašte nurodytų aplinkybių įvertinimas ir išdėstyta Vilniaus apygardos teismo pozicija pareiškėjų keliamais klausimais. Raštuose taip pat nurodoma, jog atsakymas į pareiškėjų pateiktą raštą pateikiamas pavėluotai, kadangi pareiškėjų skunde įvardijama byla 2011 m. birželio 2 d. buvo išsiųsta į Vilniaus apygardos teismą ir tik 2011 m. liepos 14 d. grąžinta į Vilniaus rajono apylinkės teismą. Dėl šios priežasties teisėja L. Leipuvienė savo paaiškinimą Vilniaus apygardos teismui pateikė tik 2011 m. liepos 18 d. Atsižvelgus į atsakovo nurodytas pavėluoto atsakymo į pareiškėjų raštą pateikimo priežasties, teisėjų kolegijos vertinimu, Taisyklių 30 punkte nustatyto termino praleidimas nelaikytinas pakankamu teisiniu pagrindu pripažinti atsakovą pažeidus pareiškėjų teisę į atsakymą jų rašte nurodytais klausimais. Kadangi Vilniaus apygardos teismas 2011 m. liepos 26 d. raštais atsakė į pareiškėjų 2011 m. gegužės 30 d. raštą, jų teisė į atsakymo gavimą buvo įgyvendinta, todėl nagrinėjamu atveju nėra pagrindo tenkinti pareiškėjų skundo reikalavimo – įpareigoti atsakovą atsakyti į pareiškėjų Vilniaus apygardos teismo pirmininkui pateiktą skundą.

Atkreiptinas dėmesys, jog, vadovaujantis ABTĮ 5 straipsnio 1 dalies ir 15 straipsnio, 22 straipsnio 1 dalies nuostatomis, į administracinį teismą asmuo turi teisę kreiptis tik dėl jam teisines pasekmes sukeliančių individualių teisės aktų, priimtų viešojo administravimo srityje. Nagrinėdamas skundus dėl teisinių pasekmių negalinčių sukelti ir nesukeliančių aktų ar veiksmų, teismas negalėtų apginti asmens teisių, nes skundo patenkinimo atveju asmens teisių ir pareigų apimtis realiai nepakistų, o tai reikštų, kad nebuvo pasiekti teisminio proceso tikslai (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012 m. rugpjūčio 27 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A502-1724/2012). Kaip jau buvo konstatuota, atsakovo 2011 m. liepos 26 d. raštai Nr. TR-1146 ir Nr. TR-1147 neturi jokios įtakos pareiškėjų teisėms bei pareigoms ir nesukelia pareiškėjams jokių teisinių pasekmių, todėl per se nelaikytini administracinių teismų nagrinėjimo dalyku. Dėl šios priežasties teisėjų kolegija neturi teisinio pagrindo pasisakyti dėl minėtų atsakovo raštų turinio teisėtumo ir pagrįstumo, su kuriuo, kaip matyti iš apeliacinio skundo, pareiškėjai nesutinka. Atsižvelgus į tai, konstatuotina, jog byloje taip pat nėra teisinio pagrindo tenkinti pareiškėjų skundo reikalavimo – priimti atskirąją nutartį, kurioje nurodyti padarytus pažeidimus, ir ją nusiųsti Teisėjų tarybai.

Apibendrinusi tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija konstatuoja, kad nagrinėjamu atveju pareiškėjai realizavo savo teisę kreiptis į viešojo administravimo subjektą (šiuo atveju – į Vilniaus apygardos teismą), išdėstydami savo poziciją tam tikrais klausimais, pranešdami apie galimai institucijos atliekamus norminių teisės aktų pažeidimus, veiklos trūkumus, informuodami apie galimus teisėjos L. Leipuvienės neteisėtus veiksmus. Kadangi į šį pareiškėjų raštą buvo atsakyta, teisėjų kolegija sprendžia, kad nėra pagrindo tenkinti ir trečiojo pareiškėjų skundo reikalavimo – panaikinti Komisijos Sprendimą, kuris, atsižvelgus į anksčiau išdėstytus argumentus, laikytinas teisėtu bei pagrįstu.

Teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas priėmė teisėtą bei pagrįstą sprendimą, jo naikinti apeliaciniame skunde nurodytais motyvais pagrindo nėra, todėl pareiškėjų apeliacinis skundas atmestinas, o pirmosios instancijos teismo sprendimas paliktinas nepakeistas.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 140 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a:

pareiškėjų L. S. ir R. A. apeliacinį skundą atmesti.

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2011 m. lapkričio 14 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Laimutis Alechnavičius

Laimė Baltrūnaitė

Skirgailė Žalimienė