1a245619-3733-4e75-ab56-e22101104f34 · Regionų administracinis teismas

?Administracinė byla Nr Administracinė byla Nr. eI-5770-386/2019 Teisminio proceso Nr. 3-63-3-00488-2019-7 Procesinio sprendimo kategorijos: 16.2.2; 55.1.3; 57.4 (S) REGIONŲ APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMAS SPRENDIMAS LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2019 m. gruodžio 18 d. Klaipėda Regionų apygardos administracinio teismo Klaipėdos rūmų teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Laimutės Jokubauskaitės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Eglės Kiaurakytės, Aušrelės Mažrimienės, sekretoriaujant Renatai Šarkauskienei, dalyvaujant pareiškėjo R.

K. atstovui advokato padėjėjui Mariui Matiukui, atsakovės Neringos savivaldybės admininistracijos atstovei advokatei Linai Å imei, 2019 m. lapkričio 20 d. vieÅ¡ame teismo posėdyje iÅ¡nagrinėjo administracinę bylÄ pagal pareiÅ¡kėjo R. K. patikslintÄ skundÄ atsakovei Neringos savivaldybės administracijai, tretiesiems suinteresuotiems asmenims D. K. ir J. K. dėl įsakymo panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus. Teismas nustatė: PareiÅ¡kėjas R. K. (toliau – ir pareiÅ¡kėjas) praÅ¡o:

1) panaikinti Neringos savivaldybės administracijos (toliau – ir atsakovė, Administracija) direktoriaus 2019 m. balandžio 12 d. įsakymÄ Nr. V13-149 „Dėl Å iaurinės Purvynės gatvės teritorijos, Nidos gyvenvietėje, Neringoje detaliojo plano patvirtinimo“ (toliau – ir Ä®sakymas);

2) įpareigoti AdministracijÄ iÅ¡ naujo svarstyti Å iaurinės Purvynės gatvės teritorijos, Nidos gyvenvietėje, Neringoje detaliojo plano (toliau – ir Planas) sprendinius, atsižvelgiant į pareiÅ¡kėjo praÅ¡ymuose institucijai nurodytus argumentus;

3) priteisti bylinėjimosi išlaidas. Nurodo, kad yra pastatų, esančių adresu (duomenys neskelbtini), savininkas. Matydamas, kad rengiami Plano sprendiniai pažeidžia jo, kaip turto, esančio planuojamoje teritorijoje, savininko interesus, įstatymo nustatyta tvarka teikė prašymus dėl rengiamo plano korekcijos, atsižvelgiant į jo argumentus. Buvo pateiktas atsakymas, tačiau jo pageidavimai atmesti ir Įsakymu buvo patvirtintas Planas. Nurodo, kad Plano sprendiniuose pareiškėjo pastatams priskirtam žemės sklypui numatyti sprendiniai netenkina jo teisėtų lūkesčių ir prieštarauja Administracijos direktoriaus 2015 m. balandžio 15 d.

įsakymu Nr. V13-208 „Dėl pritarimo Å¡iaurinės Purvynės gatvės teritorijai, Nidos gyvenvietėje, Neringoje detaliojo plano koncepcijai“ patvirtintai Plano koncepcijai, pagal kuriÄ vienas iÅ¡ Plano rengimo tikslų buvo suformuoti žemės sklypus prie esamų pastatų ir statinių, numatant paskirties keitimÄ . Teigia, kad pareiÅ¡kėjo pastatams Plano aiÅ¡kinamajame raÅ¡te priskirtas sklypo numeris – 04, o aiÅ¡kinamojo raÅ¡to 4.10 straipsnyje „Teritorijos naudojimo reglamentas“ 04 dalyje (duomenys neskelbtini) yra nustatomi sklypo naudojimo reglamentas ir parametrai, kuriame 04 sklypo dydis yra nustatytas 818 kv. m.

Nurodo, kad Plano koncepcijoje prie pareiÅ¡kėjo pastatų suformuoto sklypo dydis pilnai atitiko reglamentÄ , nustatantį užstatymo tankį. Plano rengėjai neturi aiÅ¡kių kriterijų sklypo plotams apskaičiuoti ir aiÅ¡kios vizijos Å¡iai teritorijai plėtoti, todėl 2019 m. vasario 11 d. praÅ¡ymu nurodė konkretų pageidaujamÄ formuojamo sklypo pareiÅ¡kėjo pastatams dydį, remiantis aiÅ¡kiu kriterijumi – kad sklype esantys pastatai sudarytų 25 proc. sklypo ploto ir sklypas Nr. 04 bÅ«tų ne mažesnio kaip 1130 kv. m ploto bei nurodė, kad toks sklypo Nr. 04 plotas sudarytų galimybes eksploatuoti ar rekonstruoti esamus statinius jų negriaunant.

Mano, kad Ä®sakymas pažeidžia Lietuvos Respublikos Konstitucijos 23 straipsnį, kuriame yra nustatyta, kad nuosavybė yra neliečiama, nes Ä®sakyme numatytas užstatymo tankis iki 25 proc. žemės sklypo ploto reiÅ¡kia, jog renovuojant ar rekonstruojant pareiÅ¡kėjo pastatus ir atsižvelgiant į formuojamo žemės sklypo Nr. 04 plotÄ turės bÅ«ti nugriauta 24 procentai pastatų. Teigia, kad nei Ä®sakyme, nei Plano aiÅ¡kinamajame raÅ¡te nėra tinkamai motyvuota ir pagrįsta teisiniais ir faktiniais argumentais, kodėl prie pareiÅ¡kėjo pastatų yra priskiriamas bÅ«tent tokio dydžio žemės sklypas.

Nurodo, kad palikus Plano koncepcijoje nustatytÄ sklypo prie pareiÅ¡kėjo pastatų plotÄ , pareiÅ¡kėjui nebÅ«tų atsiradusi prievolė rekonstruojant griauti dalį jam priklausančių pastatų, kas visiÅ¡kai atitiko pareiÅ¡kėjo interesus. Atsakovė Administracija atsiliepimu į pareiÅ¡kėjo patikslintÄ skundÄ nurodo, kad su juo nesutinka ir praÅ¡o bylÄ nutraukti arba patikslintÄ skundÄ atmesti kaip nepagrįstÄ . Teigia, kad Ä®sakymas paskelbtas teisės aktų registre 2019 m. balandžio 12 d., o pareiÅ¡kėjo skundas teismui pateiktas 2019 m. gegužės 15 d., t. y. praleidus vieno mėnesio apskundimo terminÄ ir nepraÅ¡oma jo atnaujinti.

Nurodo, kad pareiÅ¡kėjas daugybę kartų teikė atsakovei pasiÅ«lymus dėl prie pareiÅ¡kėjo pastatų formuojamo žemės sklypo dydžio ir atsakovė savo atsakymuose nurodydavo, kad neatsižvelgė į pareiÅ¡kėjo siÅ«lymÄ suformuoti jo praÅ¡omo ploto žemės sklypÄ , tačiau pareiÅ¡kėjas niekuomet jų neskundė nei teritorijų planavimo valstybinę priežiÅ«rÄ atliekančiai institucijai, nei teismui. Ä®gyvendinant Nerijos nacionalinio parko tvarkymo plano tikslus, erdvinės struktÅ«ros vystymo plotmėje buvo privalu užtikrinti tikslingÄ ir harmoningÄ gyvenviečių erdvinės struktÅ«ros raidÄ , todėl Plano sprendiniais formuojama nauja, konvertuojamos teritorijos architektÅ«rinė kokybė.

Å iam tikslui pasiekti numatoma formuojant aiÅ¡kiÄ gatvės vizualinę ašį, formuoti vientisÄ statinių statybos linijÄ abipus Purvynės gatvės, taip planuojant papildomÄ vieÅ¡Ä erdvę su naujais mažosios architektÅ«ros, želdinių ir kt. elementais. Teigia, kad Plane, atsižvelgiant į Nerijos nacionalinio parko tvarkymo plano sprendinius, projektuojant žemės sklypus esamų statinių eksploatacijai (fiksuojant susiklosčiusiÄ esamÄ padėtį), kartu buvo numatyta alternatyva – esamos padėties (vykdomos veiklos) konvertavimas numatant kitÄ galimÄ Å¾emės naudojimo bÅ«dÄ (bÅ«dus) ir naujai veiklai nustatomus užstatymo reglamentus.

Nurodo, kad Plane yra iÅ¡skirti dviejų etapų sprendiniai: I etape formuojamas žemės sklypas esamų statinių eksploatacijai pagal jų tiesioginę paskirtį, nustatant teritorijos naudojimo reglamentus, t. y. pagrindinę žemės naudojimo paskirtį, naudojimo bÅ«dÄ , užstatymo reglamentus pagal esamų statinių paskirtį ir parametrus; II etape numatomi alternatyvÅ«s sprendiniai – iÅ¡laikomas teritorijų naudojimo reglamentas, atitinkantis esamų statinių tiesioginę paskirtį ir parametrus, jeigu žemės sklype eksploatuojami esami statiniai, ir pagal aukÅ¡tesnio lygmens teritorijų planavimo dokumentų – Neringos savivaldybės teritorijos ir jos dalių bendrojo plano ir Nerijos nacionalinio parko tvarkymo plano sprendiniuose nustatytus teritorijos naudojimo reglamentus – naudojimo bÅ«das, užstatymo parametrai, jeigu žemės sklype bÅ«tų keičiama veikla, t. y. keičiamas žemės naudojimo bÅ«das, esamų statinių paskirtis, rekonstruojami esami statiniai, vietoj esamų statomi nauji statiniai.

PaaiÅ¡kina, kad statinių savininkams, įskaitant ir pareiÅ¡kėjÄ , užtikrinama jų konstitucinė teisė valdyti ir naudoti esamus statinius ir Å¡iems statiniams eksploatuoti reikalingÄ valstybinę žemę, tačiau statinių savininkams negali bÅ«ti garantuojama teisė gauti didesnio ploto, nei bÅ«tina jų esamam statiniui eksploatuoti, valstybinės žemės sklypÄ , tikslu keičiant žemės sklype vykdomÄ veiklÄ , iÅ¡laikyti galimybę statyti (rekonstruoti) tokių pat ir (ar) didesnių parametrų statinius, arba, kad formuojamam žemės sklypui bÅ«tų nustatyti užstatymo reglamentai, neatitinkantys bendrojo plano sprendinių.

Teigia, kad Plano sprendiniai nereiÅ¡kia, kad pareiÅ¡kėjas turės nugriauti jam priklausantį statinį (jo dalį) ir kad Å¡is Plano sprendinys turės bÅ«ti įgyvendintas tik tuo atveju, jeigu pareiÅ¡kėjas pasirinks Plano II etapo galimÄ alternatyvÄ â€“ žemės sklypo Nr. 04 naudojimo bÅ«do keitimÄ Ä¯ rekreacinių teritorijų naudojimo bÅ«dÄ (žemės sklype vykdomos veiklos keitimÄ ) ir atitinkamai esamo statinio tiesioginės paskirties keitimÄ , statinio rekonstrukcijÄ . Nurodo, kad Plano sprendinių konkretizavimo stadijoje, formuojant sklypus prie esamų pastatų ir statinių eksploatacijai pagal Nekilnojamojo turto kadastre įraÅ¡ytÄ jų tiesioginę paskirtį buvo vertinama ir iÅ¡ VÄ® Registrų centras gauta informacija apie kiekvienÄ pastatÄ bei inventorines Å¡ių pastatų sklypų ribas.

Teigia, kad konkrečiu atveju prie garažų paskirties pastato (duomenys neskelbtini), inventorinis sklypas fiksuotas apie 600 kv. m ploto, o Plano sprendiniais suformuotas – 818 kv. m ploto, kitos paskirties, susisiekimo ir inžinerinių komunikacijų aptarnavimo objektų teritorijos naudojimo būdo žemės sklypas. Pažymi, jog pareiškėjas nepagrindžia ir neįrodo, kad jam priklausančio pastato naudojimui yra objektyviai reikalingas didesnio ploto žemės sklypas, nei yra formuojamas Planu. Teigia, kad Planu nenumatomas esamo pareiškėjui priklausančio pastato – garažo griovimas, todėl atitinkamai nesutiktina su pareiškėjo argumentais dėl Konstitucijoje įtvirtinto nuosavybės neliečiamumo principo, teisėtų lūkesčių principo tariamo pažeidimo.

Nurodo, kad PareiÅ¡kėjui yra užtikrinama teisė valdyti, naudotis ir disponuoti esamu pastatu, formuojant tokio dydžio ir ribų žemės sklypÄ , kuris užtikrina tinkamÄ pastato eksploatavimÄ pagal tiesioginę paskirtį, taip pat suteikia teisę be aukciono sudaryti valstybinės žemės nuomos sutartį. Teigia, kad esamo pastato eksploatavimas pagal jo paskirtį Planu nėra ir nebus ribojamas laike ar taikant kitas sÄ lygas (reikalavimus). PaaiÅ¡kina, kad pagal Plano sprendinius formuojamam žemės sklypui Nr. 04 taikomi užstatymo reikalavimai pasikeis tik tuo atveju, jeigu pareiÅ¡kėjas pasinaudos galimybe (suteikta teise, bet ne pareiga) pakeisti žemės sklypo naudojimo bÅ«dÄ ir pradėti vykdyti kitokio pobÅ«džio Å«kinę veiklÄ Å¾emės sklype, atitinkamai pakeitus valstybinės žemės nuomos sutartį.

Teigia, kad pareiÅ¡kėjo teikti siÅ«lymai dėl formuojamo žemės sklypo ploto buvo ne kartÄ atsakovės įvertinti, pareiÅ¡kėjui buvo motyvuotai paaiÅ¡kintos jo pasiÅ«lymų atmetimo ar dalinio atmetimo priežastys. Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo įstatymo normose aptariami pasiÅ«lymai nėra privalomi planavimo organizatoriui. Teigia, kad Å¡io įstatymo 50 straipsnyje numatyta, kad nauji teritorijų planavimo dokumentai turi neprieÅ¡tarauti galiojantiems aukÅ¡tesnio lygmens teritorijų planavimo dokumentams ir privalo įvertinti galiojančių teritorijų planavimo dokumentų sprendinius, tačiau pareiÅ¡kėjas nenurodė, kokiems teisės aktams prieÅ¡tarauja Ä®sakymu patvirtintas Planas.

Tretieji suinteresuoti asmenys atsiliepimų į pareiÅ¡kėjo skundÄ nepateikė. PareiÅ¡kėjo atstovas teismo posėdžio metu patikslintÄ skundÄ palaikė bei prašė jį tenkinti jame iÅ¡dėstytų motyvų ir argumentų pagrindu. Atsakovės atstovė teismo posėdžio metu atsiliepimÄ Ä¯ pareiÅ¡kėjo patikslintÄ skundÄ palaikė ir prašė patikslintÄ skundÄ atmesti atsiliepime nurodytų motyvų ir argumentų pagrindu. PareiÅ¡kėjas ir tretieji suinteresuoti asmenys į teismo posėdį neatvyko, apie teismo posėdžio vietÄ ir laikÄ praneÅ¡ta tinkamai, todėl, vadovaujantis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 77 straipsnio 3 dalimi, byla nagrinėta iÅ¡ esmės jiems nedalyvaujant.

Teismas konstatuoja: Nagrinėjamoje administracinėje byloje pareiÅ¡kėjas R. K. kelia ginÄÄ dėl Neringos savivaldybės administracijos direktoriaus 2019 m. balandžio 12 d. įsakymo Nr. V13-149 „Dėl Å¡iaurinės Purvynės gatvės teritorijos, Nidos gyvenvietėje, Neringoje detaliojo plano patvirtinimo“ teisėtumo ir pagrįstumo bei Administracijos įpareigojimo iÅ¡ naujo svarstyti Å iaurinės Purvynės gatvės teritorijos, Nidos gyvenvietėje, Neringoje detaliojo plano sprendinius atsižvelgiant į pareiÅ¡kėjo praÅ¡ymuose institucijai nurodytus argumentus.

Pagal Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 3 straipsnio 2 dalį teismas nevertina ginčijamo teisės akto ir veiksmų (neveikimo) politinio ar ekonominio tikslingumo požiūriu, o tik nustato, ar konkrečiu atveju nebuvo pažeistas įstatymas ar kitas teisės aktas, ar viešojo administravimo subjektas neviršijo kompetencijos, taip pat ar teisės aktas arba veiksmas (neveikimas) neprieštarauja tikslams ir uždaviniams, dėl kurių institucija buvo įsteigta ir gavo įgaliojimus.

ABTĮ 91 straipsnio 1 dalyje nurodyta, jog skundžiamas teisės aktas (ar jo dalis) turi būti panaikintas, jeigu jis yra:

1) neteisėtas iš esmės, tai yra savo turiniu prieštarauja aukštesnės galios teisės aktams;

2) neteisėtas dėl to, kad jį priėmė nekompetentingas viešojo administravimo subjektas;

3) neteisėtas dėl to, kad jį priimant buvo pažeistos pagrindinės procedÅ«ros, ypač taisyklės, turėjusios užtikrinti objektyvų visų aplinkybių įvertinimÄ ir sprendimo pagrįstumÄ . Å io straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad skundžiamas teisės aktas (ar jo dalis) gali bÅ«ti panaikintas ir kitais pagrindais, kuriuos administracinis teismas pripažino svarbiais. Lietuvos Respublikos vieÅ¡ojo administravimo įstatymo 8 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad individualus administracinis aktas turi bÅ«ti pagrįstas objektyviais duomenimis (faktais) ir teisės aktų normomis, o taikomos poveikio priemonės (licencijos ar leidimo galiojimo panaikinimas, laikinas uždraudimas verstis tam tikra veikla ar teikti paslaugas, bauda ir kt.) turi bÅ«ti motyvuotos.

Å io straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad individualiame administraciniame akte turi bÅ«ti aiÅ¡kiai suformuluotos nustatytos arba suteikiamos teisės ir pareigos ir nurodyta akto apskundimo tvarka. Administracinių teismų praktikoje aiÅ¡kinant Å¡ias VieÅ¡ojo administravimo įstatymo nuostatas yra konstatuota, kad kiekvienu konkrečiu atveju, vertinant individualaus administracinio akto teisėtumÄ VieÅ¡ojo administravimo įstatymo 8 straipsnio taikymo aspektu, turi bÅ«ti atsižvelgiama į tuos teisės aktus, kurie reguliuoja konkretų teisinį santykį, t. y. turi bÅ«ti įvertinama, kokie ir kokia apimtimi yra teisiÅ¡kai reikÅ¡mingi faktai bei kokios konkrečios materialinės teisės normos asmeniui gali sudaryti atitinkamas prielaidas bei sÄ lygas, kad bÅ«tų sukurtos, panaikintos ar pakeistos asmens subjektinės teisės tam tikruose teisiniuose santykiuose.

Å ia teisės norma iÅ¡ esmės yra siekiama užtikrinti, kad asmeniui, dėl kurio yra priimtas atitinkamas individualus administracinis aktas, bÅ«tų žinomi Å¡io akto priėmimo teisinis bei faktinis pagrindai, motyvai. Kai nėra pagrindo atitinkamÄ individualų administracinį aktÄ pripažinti visiÅ¡kai nemotyvuotu, kiekvienu konkrečiu atveju, spręsdamas dėl tokio akto atitikties pastarosios įstatymo nuostatos reikalavimams, teismas privalo ad hoc (liet. tuo atveju) įvertinti, ar nustatyti turinio (teisinio ir faktinio pagrindimo, motyvacijos) trÅ«kumai yra esminiai, sukliudę Å¡io individualaus administracinio akto adresatams suprasti atitinkamų visuomeninių santykių esmę ir turinį, identifikuoti jų teisių, pareigų bei teisėtų interesų pasikeitimÄ , Å¡io pasikeitimo pagrindus ir apimtį, tinkamai įgyvendinti Å¡iuo aktu suteiktas teises ar (ir) įvykdyti nustatytas pareigas bei įstatymų nustatyta tvarka efektyviai realizuoti teisę į (galimai) pažeistų teisių ir teisėtų interesų gynybÄ .

Å is vertinimas turi bÅ«ti atliekamas individualaus administracinio akto adresato požiÅ«riu, t. y. bÅ«tent to, kuris turi teisę žinoti ir suprasti, dėl kokios priežasties ir kuo remiantis priimtas konkretus sprendimas, be kita ko, atsižvelgiant ir į pastarajam asmeniui žinomas aplinkybes, lėmusias minėtÄ sprendimÄ (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo iÅ¡plėstinės teisėjų kolegijos 2011 m. birželio 27 d. sprendimÄ administracinėje byloje Nr. A556-336/2011, Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2019 m. spalio 16 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-884-438/2019).

VÄ® RC Nekilnojamojo turto registro Centrinio duomenų banko 2019 m. gegužės 14 d. duomenimis (registro Nr. 50/122128) pareiÅ¡kėjui ir trečiajam suinteresuotam asmeniui D. K. bendrÄ ja jungtine nuosavybės teise priklauso garažų naudojimo paskirties 230,11 kv. m. bendro ploto pastato-garažo adresu (duomenys neskelbtini) (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) (toliau – ir Garažas) 1/3 dalis, o trečiajam suinteresuotam asmeniui J. K. – 2/3 dalys Garažo. Skundžiamas Ä®sakymas priimtas vadovaujantis Lietuvos Respublikos vietos savivaldos įstatymo 29 straipsnio 8 dalies 12 punktu, Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo įstatymo 27 straipsnio 4 ir 6 dalimis, Lietuvos Respublikos žemės įstatymo 24 straipsnio 2 dalimi, Lietuvos Respublikos miÅ¡kų įstatymo 11 straipsnio 3 dalies 1 ir 3 punktais bei atsižvelgiant į Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos 2019 m. balandžio 5 d. teritorijų planavimo dokumento patikrinimo aktÄ Nr. REGI01679.

Skundžiamo įsakymo 1 punktu patvirtintas Å iaurinės Purvynės gatvės teritorijos, Nidos gyvenvietėje, Neringoje detalusis planas (priedas TPDRIS sistemoje, TPD Nr. K-VT-23-17-32). Plano organizatorius – Administracijos direktorius, Plano tikslai ir uždaviniai: užtikrinti urbanistinės struktÅ«ros ir jos elementų apsaugÄ , formuojant naujus konvertuojamos komunalinės zonos funkcinius ir vizualinius ryÅ¡ius su aplinka; formuoti žemės sklypus prie esamų pastatų ir statinių, numatant esamų pastatų paskirties keitimÄ , taip pat sklypus daugiabučių gyvenamųjų pastatų ir bendrabučių (savivaldybei priklausančio bÅ«sto statybai), komercinės paskirties objektų statybai ir atskirųjų želdynų teritorijoms, esant bÅ«tinybei keisti žemės sklypų paskirtį, naudojimo bÅ«dus, koreguoti suformuotų žemės sklypų ribas; nustatyti bendruosius urbanistinius-architektÅ«rinius, aplinkosauginius tvarkymo principus; nustatyti teritorijos bei atskirų sklypų naudojimo ir tvarkymo rėžimo reikalavimus; pagal poreikį keisti galiojančių detaliųjų planų sprendinius.

ABTÄ® 29 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad jeigu specialus įstatymas nenustato kitaip, skundas (praÅ¡ymas, pareiÅ¡kimas) administraciniam teismui paduodamas per vienÄ mėnesį nuo skundžiamo teisės akto paskelbimo arba individualaus teisės akto ar praneÅ¡imo apie veiksmÄ (atsisakymÄ atlikti veiksmus) įteikimo suinteresuotai Å¡aliai dienos. Pažymėtina, kad nei Neringos savivaldybės internetinėje svetainėje adresu www.neringa.lt, nei Lietuvos Respublikos Seimo internetinės svetainės adresu www.lrs.lt teisės aktų informacinėje sistemoje nenurodyta skundžiamo Ä®sakymo paskelbimo data ir tik nurodyta Ä®sakymo priėmimo data – 2019 m. balandžio 12 d.

Teisės aktų registro internetinėje svetainėje adresu www.e-tar.lt apskritai nėra paskelbtas skundžiamas Ä®sakymas. Be to, skundžiamo Ä®sakymo 4 punkte nurodyta, kad patvirtintas detalusis planas įsigalioja kitÄ dienÄ po jo įregistravimo ir paskelbimo Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo dokumentų registre. Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo dokumentų registro internetinės svetainės adresu www.tpdr.lt duomenimis, Ä®sakymu patvirtinto Plano registracijos data – 2019 m. gegužės 15 d. (teritorijų planavimo dokumento registracijos Nr. T00083266).

Skundžiamas Ä®sakymas priimtas 2019 m. balandžio 12 d., t. y. penktadienį, o pareiÅ¡kėjo skundas pateiktas 2019 m. gegužės 15 d. Atsakovė nepateikė duomenų, patvirtinančių, jog skundžiamas Ä®sakymas ir juo patvirtintas Planas buvo vieÅ¡ai paskelbti tÄ pačiÄ dienÄ , kai buvo priimtas Ä®sakymas. Atsižvelgiant į tai, atsakovės argumentas, jog nagrinėjamu atveju buvo praleistas ABTÄ® 29 straipsnio 1 dalyje nustatytas vieno mėnesio skundo padavimo terminas, atmestinas kaip nepagrįstas.

Plano aiÅ¡kinamojo raÅ¡to 4 skyriaus „Detaliojo plano sprendiniai“ 4.10 poskyryje „Teritorijos naudojimo reglamentas“ nustatyta, jog žemės sklypo 04, t. y. (duomenys neskelbtini), plotas 818 kv. m. PareiÅ¡kėjas patikslintu skundu ginčija bÅ«tent Å¡iÄ Plano dalį, kurioje žemės sklypui adresu (duomenys neskelbtini), nustatytas 818 kv. m plotas. Lietuvos Respublikos teritorijos, kontinentinio Å¡elfo ir iÅ¡skirtinės ekonominės zonos Baltijos jÅ«roje teritorijų planavimÄ reglamentuoja ir Å¡iame procese dalyvaujančių asmenų teises ir pareigas nustato Teritorijų planavimo įstatymas (toliau – ir TPÄ®).

Å io įstatymo tikslas – užtikrinti darniÄ teritorijų plėtrÄ ir racionaliÄ urbanizacijÄ , nustatant teritorijų planavimo proceso sprendinių sistemiÅ¡kumo, skirtingo lygmens dokumentų suderinamumo ir tarpusavio poveikio reikalavimus, sudaryti sÄ lygas gamtinės ir antropogeninės aplinkos darnai, urbanistinei kokybei, iÅ¡saugant vertingÄ kraÅ¡tovaizdį, biologinę įvairovę, gamtos ir kultÅ«ros paveldo vertybes reglamentuoja TPÄ® (TPÄ® 1 straipsnio 1 dalis). TPÄ® 37 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad pasiÅ«lymai dėl teritorijų planavimo dokumentų planavimo organizatoriui teikiami raÅ¡tu ar Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo dokumentų rengimo ir teritorijų planavimo proceso valstybinės priežiÅ«ros informacinėje sistemoje per visÄ teritorijų planavimo dokumentų rengimo laikotarpį iki vieÅ¡o svarstymo pabaigos, o vieÅ¡o svarstymo metu pasiÅ«lymai teikiami ir žodžiu.

Å io straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad pasiÅ«lymus pateikusiems asmenims planavimo organizatorius motyvuotai atsako raÅ¡tu arba Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo dokumentų rengimo ir teritorijų planavimo proceso valstybinės priežiÅ«ros informacinėje sistemoje, jeigu pasiÅ«lymai buvo pateikti Å¡ioje sistemoje, be to, planavimo organizatoriaus atsakymas per 10 darbo dienų gali bÅ«ti apskųstas atitinkamai teritorijų planavimo valstybinę priežiÅ«rÄ atliekančiai institucijai. AiÅ¡kindamas Å¡ių teisės normų turinį, Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas (toliau – ir LVAT) ne kartÄ yra nurodęs, kad minėtose normose aptariami pasiÅ«lymai nėra privalomi planavimo organizatoriui.

Tai parodo sÄ vokos „pasiÅ«lymai“ lingvistinis aiÅ¡kinimas bei pats Å¡ios teisės normos turinys, iÅ¡ kurio matyti, kad gavęs nurodytus pasiÅ«lymus, planavimo organizatorius turi diskrecijÄ Ä¯ juos atsižvelgti arba neatsižvelgti (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2017 m. balandžio 5 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1032-520/2017). Kita vertus, teismas, nagrinėdamas planavimo organizatoriaus bei teritorijų planavimo valstybinę priežiÅ«rÄ atliekančios institucijos atsakymų teisėtumÄ ir pagrįstumÄ neturi teisės vertinti rengiamų teritorijų planavimo dokumento sprendinių teisėtumo ir pagrįstumo (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2016 m. gruodžio 19 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-2374-442/2016, 2017 m. balandžio 5 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1032-520/2017).

Pateikti visuomenės pasiÅ«lymai ir jų priėmimo ar atmetimo motyvai vertinami atitikimo teisės aktų reikalavimams požiÅ«riu ne skundų dėl planavimo organizatoriaus atsakymų į pateiktus pasiÅ«lymus nagrinėjimo metu, o teritorijų planavimo dokumento tvirtinimo stadijoje (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2014 m. sausio 16 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A502-2215/2013). Pažymėtina, kad pareiÅ¡kėjas nenurodo, jog į jo pasiÅ«lymus nebuvo atsakyta, kad buvo atsakyta nemotyvuotai ar kad skundė planavimo organizatoriaus atsakymus teritorijų planavimo valstybinę priežiÅ«rÄ atliekančiai institucijai.

Kita vertus, minėti atsakymai neturi įtakos patvirtinto Plano sprendinių teisėtumui ir pagrįstumui, kadangi vertinamas pačio teritorijų planavimo dokumento atitikimas teisės aktų reikalavimams. Atsižvelgiant į tai, pareiškėjo argumentas, kad skundžiamas Įsakymas yra neteisėtas dėl to, jog juo patvirtintas Planas, kuriame neatsižvelgta į Plano rengimo metu pateiktus jo pasiūlymus atmestinas kaip nepagrįstas, kadangi vien tai, jog pareiškėjas teikė pasiūlymas, dar nereiškia, jog buvo privaloma į juos atsižvelgti.

TPÄ® 25 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad kompleksinio teritorijų planavimo procesÄ sudaro Å¡ie etapai:

1) parengiamasis;

2) rengimo;

3) baigiamasis. Å io straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad parengiamuoju etapu parengtoje planavimo darbų programoje, be kita ko, numatoma ar rengimo etapu bus rengiama teritorijos vystymo koncepcija ir jai suformuoti iÅ¡reiÅ¡kiama urbanistinė idėja, iÅ¡skyrus atvejus, kai urbanistinė idėja atrinkta pagal Å¡io straipsnio 3 dalį, taip pat ar numatoma atlikti koncepcijos nepriklausomÄ profesinį vertinimÄ . Å ioje dalyje taip pat nustatyta, kad koncepcija rengiama, kai numatomos teritorijų planavimo dokumentų sprendinių alternatyvos, taip pat kitais Kompleksinio teritorijų planavimo dokumentų rengimo taisyklėse nustatytais atvejais. Å io straipsnio 5 dalyje nurodyta, jog rengimo etapÄ sudaro Å¡ios stadijos:

1) esamos būklės įvertinimas;

2) bendrųjų sprendinių formavimas;

3) sprendinių konkretizavimas. Pagal Å¡ios dalies 2 punktÄ bendrųjų sprendinių formavimo stadijoje parengiama koncepcija, jeigu planavimo darbų programoje numatyta jÄ rengti, be to, koncepcijai raÅ¡tu turi pritarti planavimo organizatorius. Kompleksinio teritorijų planavimo dokumentų rengimo taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2014 m. sausio 2 d. įsakymu Nr. D1-8, 292 punkte nurodyta, kad teritorijos vystymo koncepcijos brėžinyje, vadovaujantis detaliojo plano uždaviniais, savivaldybės lygmens ir (ar) vietovės lygmens bendrojo plano, jei jis parengtas, sprendiniais, gali bÅ«ti pateikti principiniai planuojamos teritorijos planavimo sprendimai.

Å ių taisyklių 293 punkte taip pat nurodyta, kad koncepcijai raÅ¡tu turi pritarti planavimo organizatorius. Ä®vertinus aptartÄ teisinį reguliavimÄ , konstatuotina, kad detaliojo plano koncepcija, kuriai turi pritarti detaliojo plano organizatorius, yra tarpinis-procedÅ«rinis rekomendacinio pobÅ«džio dokumentas. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra ne kartÄ iÅ¡aiÅ¡kinęs, kad vientisos (vienos) administracinės procedÅ«ros metu, prieÅ¡ priimant galutinį sprendimÄ , gali bÅ«ti ir dažnai yra suraÅ¡omas ne vienas vieÅ¡ojo administravimo institucijos dokumentas (pvz., tarnybinis praneÅ¡imas, paklausimas, siuntimas, teikimas, tarnybinė iÅ¡vada ar kt.).

Šie dokumentai paprastai atlieka tik pagalbinį, tarpinį ar aptarnaujantį vaidmenį viešojo administravimo procedūroje ir jais dažniausiai nėra įforminami baigiamieji (galutiniai) kompetentingų (įgaliotų) asmenų (pareigūnų) sprendimai tuo klausimu, dėl kurio buvo pradėta administracinė procedūra. Jais gali būti sprendžiami įvairūs procedūriniai klausimai, tiesiogiai nesusiję su asmens teisių ar pareigų atsiradimu, pasikeitimu ar išnykimu (pasibaigimu). Dėl šios priežasties šie dokumentai dažnai (tačiau jokiu būdu ne visada) suinteresuotiems asmenims jokių materialinių teisinių pasekmių nesukelia (žr.

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2011 m. birželio 20 d. išplėstinės teisėjų kolegijos nutartį administracinėje byloje Nr. A261-69/2011, „Administracinė jurisprudencija“ Nr. 21, 2011 m.). Detaliojo plano koncepcijos parengimas ir tvirtinimas yra tarpinis dokumentas, o konkrečias teisines pasekmes sukelia būtent detalizuoti detaliojo plano sprendiniai (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012 m. kovo 16 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS525-208/2012, 2012 m. spalio 5 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS-858-679-12).

Atsižvelgiant į tai, konstatuotina, jog pareiškėjui negalėjo atsirasti teisėtų lūkesčių dėl Administracijos direktoriaus 2015 m. balandžio 15 d. įsakymu Nr. V13-208 „Dėl pritarimo šiaurinės Purvynės gatvės teritorijai, Nidos gyvenvietėje, Neringoje detaliojo plano koncepcijai“ patvirtintos Plano koncepcijos, kadangi toks tarpinis-procedūrinis rekomendacinio pobūdžio dokumentas jokių konkrečių teisinių pasekmių nesukelia. Taigi, pareiškėjo argumentai, kad skundžiamas Įsakymas yra neteisėtas dėl to, kad juo patvirtintas Planas neatitinka Plano koncepcijos taip pat atmestini kaip nepagrįsti.

Lietuvos Respublikos žemės įstatymo 9 straipsnio 6 dalies 1 punkte nurodyta, kad žemės sklypai iÅ¡nuomojami teritorijų planavimo dokumentuose ar žemės valdos projektuose nustatyto dydžio, kuris bÅ«tinas statiniams ar įrenginiams eksploatuoti pagal Nekilnojamojo turto kadastre įraÅ¡ytÄ jų tiesioginę paskirtį. Sutiktina su atsakovės atsiliepimo argumentais, kad žemės sklypas formuojamas tokio dydžio ir ribų, kurių reikia esamam, bet ne bÅ«simam statiniui eksploatuoti, t. y. negali bÅ«ti atsižvelgiama į ateityje numatomÄ veiklÄ ir ateityje numatomus statyti naujus arba rekonstruoti statinius (jų parametrus).

Atsakovė atsiliepimu paaiÅ¡kina, jog Detaliojo plano sprendinių konkretizavimo stadijoje, formuojant sklypus prie esamų pastatų ir statinių eksploatacijai pagal Nekilnojamojo turto kadastre įraÅ¡ytÄ jų tiesioginę paskirtį buvo vertinama ir iÅ¡ VÄ® Registrų centras gauta informacija apie kiekvienÄ pastatÄ bei inventorines Å¡ių pastatų sklypų ribas bei kad konkrečiu atveju prie Garažo inventorinis sklypas fiksuotas apie 600 kv. m ploto, o Plano sprendiniais suformuotas – 818 kv. m ploto žemės sklypas.

Plano aiÅ¡kinamojo raÅ¡to 4 skyriaus „Detaliojo plano sprendiniai“ 4.10 poskyryje „Teritorijos naudojimo reglamentas“ taip pat paaiÅ¡kinta, jog žemės sklypas Nr. 04 formuojamas esamo Garažo eksploatavimui ir kad formuojamo žemės sklypo ribos ir plotas nustatomi remiantis statinio kadastro duomenų byloje esančiu statinių iÅ¡dėstymo planu, parengtu 1997 m. liepos 3 d. ir įregistruotu nekilnojamojo turto registre, atsižvelgiant į statinio konfigÅ«racijÄ , kitus parametrus ir esamÄ kiemo teritorijÄ (esamÄ faktinį naudojimÄ ).

Sutiktina, kad pareiÅ¡kėjas nepagrindžia ir neįrodo, kad jam priklausančio pastato naudojimui yra objektyviai reikalingas didesnio ploto žemės sklypas, nei buvo suformuotas Planu. PareiÅ¡kėjo, argumentas, kad jis nurodė konkretų pageidaujamÄ formuojamo sklypo dydį – ne mažesnis kaip 1130 kv. m, remdamasis aiÅ¡kiu kriterijumi, t. y., kad sklype esantys pastatai sudarytų 25 procentus sklypo ploto ir toks sklypo plotas sudarytų galimybes eksploatuoti ir rekonstruoti esamus statinius jų negriaunant nepagrįstas jokiomis teisės aktų normomis.

Pažymėtina, kad kitos paskirties žemės sklype, kuriam nustatytas naudojimo būdas – susisiekimo ir inžinerinių komunikacijų aptarnavimo objektų teritorijos bei kuris suformuotas esamam Garažui eksploatuoti, Plano sprendiniais nėra nustatytas užstatymo tankis. Vadovaujantis Plano sprendiniais šiam žemės sklypui 25 procentų užstatymo tankis nustatytas tik tuo atveju, jeigu žemės sklypo naudojimo būdas būtų keičiamas į rekreacinių teritorijų, tačiau šių Plano sprendinių pareiškėjas neginčija, be to, kaip minėta, žemės sklypas formuojamas esamam, bet ne būsimam statiniui eksploatuoti.

Plano sprendiniai neįpareigoja keisti žemės sklypo naudojimo bÅ«do, dėl ko bÅ«tų privalomai taikomas 25 procentų užstatymo tankis ir dėl ko reikėtų griauti GaraÅ¾Ä ar jo dalį. Taigi, pareiÅ¡kėjo argumentas, kad minėtas Plano sprendinys pažeidžia Lietuvos Respublikos Konstitucijos 23 straipsnį, kuriame nustatyta, kad nuosavybė yra neliečiama, nes rekonstruojant ar renovuojant GaraÅ¾Ä tektų jo dalį griauti, taip pat laikytinas nepagrįstu ir atmestinu. PareiÅ¡kėjas nepaneigė atsiliepime iÅ¡dėstytų atsakovės argumentų, kad pareiÅ¡kėjas pakartotinai teikė atsakovei pasiÅ«lymus dėl prie Garažo formuojamo žemės sklypo dydžio, o atsakovė motyvuotai atsakydavo, kodėl neatsižvelgė į pareiÅ¡kėjo siÅ«lymÄ suformuoti jo praÅ¡omo ploto žemės sklypÄ .

Å ias aplinkybes patvirtina kartu su atsiliepimu pateikti: 2017 m. gruodžio 15 d. raÅ¡tas Nr. (4.17) V15-2634 „Dėl JÅ«sų pasiÅ«lymo Å¡iaurinės Purvynės gatvės teritorijos, Nidoje, detaliojo plano sprendiniams“, kuriuo atsakyta į 2017 m. lapkričio 30 d. pasiÅ«lymÄ , 2017 m. gruodžio 5 d. pasiÅ«lymÄ ir pasiÅ«lymo priedÄ ; 2018 m. balandžio 9 d. raÅ¡tas Nr. (4.16) V15-636 „Dėl JÅ«sų pasiÅ«lymo Å¡iaurinės Purvynės gatvės teritorijos, Nidoje, detaliojo plano sprendiniams“, kuriuo atsakyta į 2018 m. kovo 9 d. praÅ¡ymÄ ; 2018 m. spalio 30 d. raÅ¡tas Nr. (4.17) V15-2246 „Dėl JÅ«sų pasiÅ«lymo“, kuriuo atsakyta į 2018 m. liepos 4 d. ir į 2018 m. spalio 26 d. pasiÅ«lymus; 2019 m. sausio 8 d. raÅ¡tas Nr. (4.17) V15-55 „Dėl JÅ«sų pasiÅ«lymo papildomai vieÅ¡inamiems Å¡iaurinės Purvynės gatvės teritorijos, Nidoje, detaliojo plano sprendiniams“, kuriuo atsakyta į 2018 m. gruodžio 19 d. pasiÅ«lymÄ , 2019 m. vasario 28 d. pasiÅ«lymÄ ; 2019 m. vasario 28 d. raÅ¡tas Nr. (4.17) V15-488 „Dėl JÅ«sų praÅ¡ymo“, kuriuo atsakyta į 2019 m. vasario 11 d. praÅ¡ymÄ .

Taigi pareiškėjui turėjo būti žinomi skundžiamu Įsakymu patvirtinto Plano dalies dėl formuojamo žemės sklypo esamam Garažui naudoti dydžio priėmimo teisinis bei faktinis pagrindai ir motyvai. Atsižvelgiant į tai bei į minėtus Plano aiškinamajame nurodytus paaiškinimus dėl formuojamo žemės sklypo Garažui naudoti dydžio nustatymo, atmestini pareiškėjo argumentai, kad nei skundžiamame Įsakyme, nei aiškinamajame rašte nėra tinkamai motyvuota ir pagrįsta teisiniais ir faktiniais argumentais, kodėl Planu Garažo naudoti yra formuojamas būtent tokio dydžio Sklypas bei kad Plano rengėjai neturėjo aiškių kriterijų žemės sklypo plotui apskaičiuoti.

Pagal TPÄ® 26 straipsnio 6, 14 dalis, 50 straipsnį savivaldybės lygmens ir vietovės lygmens kompleksinio teritorijų planavimo dokumentas turi: atitikti Å«kio Å¡akų plėtros programas ir strateginių dokumentų nuostatas, galiojančius aukÅ¡tesnio ir to paties lygmens teritorijų planavimo dokumentų sprendinius, specialiÄ sias žemės naudojimo sÄ lygas ir teritorijų planavimo normų reikalavimus, besiribojančių savivaldybių bendruosiuose planuose nurodytus sprendinius, Å¡io įstatymo 6 straipsnio 1 dalyje nurodytus teritorijų planavimo dokumentus; neprieÅ¡tarauti visuomenės (vieÅ¡ajam) interesui, įstatymams ir kitiems teisės aktams, reglamentuojantiems teritorijų planavimo dokumentų rengimÄ , ar jų sprendinių įgyvendinimas nedaro neigiamo poveikio kitoms (gretimoms) teritorijoms;

įvykdyti planavimo sÄ lygas (planavimo sÄ lygų reikalavimų įgyvendinimas kompensacinėmis ar alternatyviomis priemonėmis derinamas su planavimo sÄ lygas iÅ¡davusiomis institucijomis). Pažymėtina, jog pareiÅ¡kėjas daugiau tokių prieÅ¡taravimų ar neatitikimų nenurodė. Teismas konstatuoja, kad, remiantis pareiÅ¡kėjo patikslintame skunde nurodytais motyvais ir argumentais, nėra pagrindo konstatuoti skundžiamo Ä®sakymo neatitikimo VieÅ¡ojo administravimo įstatymo 8 straipsnio 1, 2 dalių reikalavimams individualiam administraciniam aktui.

Teismas nenustatė, kad skundžiamas Ä®sakymas pažeistų įstatymÄ ar kitÄ teisės aktÄ , ar kad atsakovė bÅ«tų virÅ¡ijusi kompetencijÄ , taip pat kad skundžiamas Ä®sakymas prieÅ¡tarautų tikslams ir uždaviniams, dėl kurių atsakovė buvo įsteigta ir gavo įgaliojimus. Vadovaujantis ABTÄ® 88 straipsnio 1 punktu, skundas dėl reikalavimo panaikinti skundžiamÄ Ä®sakymÄ ir iÅ¡vestinio reikalavimo įpareigoti atsakovę atlikti veiksmus atmestinas kaip nepagrįstas. Dėl bylinėjimosi iÅ¡laidų priteisimo Administracinių bylų teisenos įstatymo 40 straipsnio 1 dalis numato, kad proceso Å¡alis, kurios naudai priimtas sprendimas, turi teisę gauti iÅ¡ kitos Å¡alies savo iÅ¡laidų atlyginimÄ .

Å io straipsnio 5 dalyje nurodyta, kad proceso Å¡alis, kurios naudai priimtas sprendimas, turi teisę reikalauti atlyginti jai iÅ¡laidas advokato ar advokato padėjėjo pagalbai apmokėti; kitų atstovų pagal pavedimÄ pagalbai apmokėti patirtos iÅ¡laidos atlyginamos, jeigu teismas pripažįsta, kad jos buvo bÅ«tinos ir pagrįstos ir jos nėra susijusios su teisinių paslaugų teikimu proceso Å¡aliai; atstovavimo iÅ¡laidų atlyginimo klausimas sprendžiamas Civilinio proceso kodekso ir kitų teisės aktų nustatyta tvarka.

Konstatavus, kad pareiÅ¡kėjo skundo reikalavimai atmestini kaip nepagrįsti, nelaikytina, jog Å¡iuo atveju sprendimas priimtas pareiÅ¡kėjo naudai, todėl pareiÅ¡kėjo praÅ¡ymas priteisti bylinėjimosi iÅ¡laidas, vadovaujantis ABTÄ® 40 straipsnio 1 dalimi, 41 straipsnio 1 dalimi, atmestinas. Atsakovė praÅ¡o priteisti 645,23 € dydžio bylinėjimosi iÅ¡laidas advokato pagalbai apmokėti, kurias sudaro iÅ¡laidos už advokato teisinę pagalbÄ rengiant atsiliepimÄ Ä¯ pareiÅ¡kėjo patikslintÄ skundÄ , pasirengiant teismo posėdžiui bei atstovaujant teismo posėdyje, taip pat už kitas Å¡ioje byloje teiktas teisines paslaugas.

Lietuvos Respublikos vietos savivaldos įstatymo 6 straipsnio 19 punktas nustato, kad teritorijų planavimas, savivaldybės bendrojo plano ar savivaldybės dalių bendrųjų planų ir detaliųjų planų sprendinių įgyvendinimas yra viena savarankiÅ¡kųjų (konstitucijos ir įstatymų nustatytų (priskirtų)) savivaldybių funkcijų. ABTÄ® 15 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad vienodÄ administracinių teismų praktikÄ aiÅ¡kinant ir taikant įstatymus bei kitus teisės aktus formuoja Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas.

Å is teismas yra iÅ¡aiÅ¡kinęs, kad sprendžiant klausimÄ dėl bylinėjimosi iÅ¡laidų priteisimo taikomi realumo, bÅ«tinumo ir pagrįstumo kriterijai, priteisiamos protingo dydžio iÅ¡laidos, nes teismas negali toleruoti pernelyg didelio ir nepagrįsto Å¡alies iÅ¡laidavimo. Ne visos faktiÅ¡kai Å¡alių sumokėtos sumos teisinei pagalbai teismo gali bÅ«ti pripažįstamos pagrįstomis, nes teismas neturi toleruoti pernelyg didelio ir nepagrįsto Å¡alies iÅ¡laidavimo. Tai reiÅ¡kia, jog teismui yra suteikta teisė, vadovaujantis sÄ Å¾iningumo, teisingumo principais bei realumo, bÅ«tinumo ir pagrįstumo kriterijais, įvertinti Å¡alių patirtas iÅ¡laidas advokato pagalbai apmokėti bei nustatyti jų dydį, kad nebÅ«tų pažeistas Å¡alių lygiateisiÅ¡kumo principas (žr. pvz. 2015 m. gegužės 8 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS-64-520/2015).

Byloje nėra įrodymų, kad atsakovės Neringos savivaldybės administracijos patirtos iÅ¡laidos teisinei pagalbai buvo bÅ«tinos – Neringos savivaldybės administracija turi juridinį skyrių ir atitinkamÄ finansavimÄ teisinių klausimų, kylančių jos veikloje, sprendimui (žr. pvz. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2019 m. spalio 23 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-1134-575/2019). Veikdamas specifinėje vieÅ¡ojo administravimo srityje, vieÅ¡ojo administravimo subjektas privalo užtikrinti tokiÄ savo vidaus administravimo struktÅ«rÄ , kuri leistų jam tinkamai įgyvendinti vieÅ¡ojo administravimo funkcijas, tuo tikslu jam skiriami atitinkami valstybės (savivaldybių) biudžeto asignavimai (žr. pvz.

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2019 m. vasario 6 d. nutartis administracinėje byloje Nr. eAS-108-442/2019). Nagrinėjamu atveju nenustatyta, kad iÅ¡kilo sudėtingas teisinis klausimas, kuriam vieÅ¡ojo administravimo subjekto vidiniai resursai yra nepakankami ir kad tik profesionalus teisinis atstovavimas (advokato dalyvavimas) sudarė sÄ lygas tinkamai apginti savivaldybės administracijos interesus teisme. Pažymėtina, kad tai, jog atsakovė nesugeba tinkamai organizuoti savivaldybės administracijos darbo taip, jog bÅ«tų tinkamai užtikrinta savivaldybės teisminio atstovavimo funkcija, priimtas pakankamas skaičius darbuotojų, turinčių aukÅ¡tÄ jį universitetinį teisinį iÅ¡silavinimÄ , ir galinčių užtikrinti minėtos savivaldybės funkcijos įgyvendinimÄ , negali uždėti atsakovui nepagrįsto (perteklinio) atstovavimo ir iÅ¡laidavimo naÅ¡tos (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2019 m. vasario 6 d. nutartis administracinėje byloje Nr. eAS-108-442/2019).

Atsižvelgiant į tai, atsakovės praÅ¡ymas priteisti bylinėjimosi iÅ¡laidas taip pat atmestinas. Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 41 straipsnio 1 dalimi, 84, 86-87 straipsniais, 88 straipsnio 1 punktu, 132 straipsnio 1 dalimi ir 133 straipsniu, nusprendžia: Atmesti kaip nepagrįstÄ pareiÅ¡kėjo R. K. patikslintÄ skundÄ atsakovei Neringos savivaldybės administracijai, tretiesiems suinteresuotiems asmenims D. K. ir J. K. dėl įsakymo panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.

Atmesti pareiÅ¡kėjo ir atsakovės praÅ¡ymus dėl bylinėjimosi iÅ¡laidų priteisimo. Sprendimas per trisdeÅ¡imt kalendorinių dienų nuo paskelbimo dienos gali bÅ«ti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, paduodant apeliacinį skundÄ per Regionų apygardos administracinio teismo Klaipėdos rÅ«mus. Teisėjos Laimutė Jokubauskaitė Eglė Kiaurakytė AuÅ¡relė Mažrimienė