1a1a754b-04bf-48a8-9a75-8ec00cffe3fb · Vilniaus miesto apylinkės teismas

NUTARTISCivilinė byla Nr. A2-17589-595-2016 Procesinio sprendimo kategorija 128.19 (S) Teisminio proceso Nr. 2-68-3-00181-2016-8 VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMASS P R E N D I M A SLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2016 m. spalio 21 d.Vilnius Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Vita Valeckaitė,sekretoriaujant Linai Barakauskaitei,dalyvaujant pareiÅ¡kėjui A. K., jo atstovui advokatui V. O.,suinteresuotam asmeniui pareiÅ¡kusiam savarankiÅ¡kÄ reikalavimÄ J. L., jos atstovui advokatui V. P., suinteresuotam asmeniui pareiÅ¡kusiam savarankiÅ¡kus reikalavimus I.

K., jo atstovei advokatei Z. V.,vieÅ¡ame teismo posėdyje iÅ¡nagrinėjo civilinę bylÄ pagal pareiÅ¡kėjo A. K. pareiÅ¡kimÄ dėl juridinę reikÅ¡mę turinčio fakto nustatymo, po proceso atnaujinimo dalyvaujant suinteresuotiems asmenims pareiÅ¡kusiems savarankiÅ¡kus reikalavimus nustatyti juridinę reikÅ¡mę turintį faktÄ J. L. ir I. K. bei suinteresuotiems asmenims M. K., Vilniaus miesto 4-o notarų biuro notarei A. A., VÄ® „Turto bankas“, Valstybinė mokesčių inspekcija prie Finansų ministerijos, n u s t a t ė: pareiÅ¡kėjas kreipėsi į teismÄ su pareiÅ¡kimu, praÅ¡ydamas nustatyti juridinę reikÅ¡mę turintį faktÄ , kad T.

K. priėmė palikimÄ , atsiradusį po A. K. mirties, faktiÅ¡kai pradėdama jį valdyti.PareiÅ¡kime nurodė, kad 1945-03-18 A. K. sudarė santuokÄ su T. K., santuokoje jiems gimė sÅ«nus N. K.. Santuokos metu sutuoktiniai įgijo butÄ (duomenys neskelbtini). A. K. mirė 1994-03-24. Po jo mirties nei sutuoktinė T. K., nei sÅ«nus N. K. nesikreipė į notarÄ dėl palikimo priėmimo, tačiau palikimas buvo priimtas faktiÅ¡kai pradėjus paveldimÄ turtÄ valdyti. PareiÅ¡kėjo senelė T. K. po sutuoktinio mirties toliau gyveno bute (duomenys neskelbtini), juo rÅ«pinosi ir iÅ¡laikė, mokėjo komunalinius mokesčius.

T. K. mirė 2014-04-10. PareiÅ¡kėjo tėvas N. K., siekdamas gauti paveldėjimo teisės liudijimÄ ir kreipdamasis į Vilniaus miesto 4-Ä jį notarų biurÄ , priėmė palikimÄ . Kadangi pareiÅ¡kėjo senelė T. K. dėl palikimo priėmimo po vyro A. K. mirties nesikreipė nei į teismÄ , nei į notarÄ , o palikimÄ priėmė faktiÅ¡kai pradėdama jį valdyti, pareiÅ¡kėjo tėvui nebuvo iÅ¡duotas paveldėjimo teisės liudijimas į buto dalį (duomenys neskelbtini). N. K. mirė 2015-08-19.

PareiÅ¡kime pažymėta, kad pareiÅ¡kėjui kreipusis į notarų biurÄ Â po tėvo mirties, paveldėjimo teisės liudijimas į minėto buto dalį iÅ¡duotas nebuvo, nes notaras reikalauja nustatyti juridinę reikÅ¡mę turintį faktÄ , kad jo senelė T. K. po sutuoktinio mirties priėmė palikimÄ , faktiÅ¡kai pradėdama jį valdyti. VÄ® Turto bankas pateikė teismui atsiliepimÄ Ä¯ pareiÅ¡kimÄ , kuriame nurodė, kad tuo atveju, jeigu teismas nustatys pakankamai aplinkybių, patvirtinančių, jog pareiÅ¡kėjo senelė T.

K. priėmė palikimÄ , faktiÅ¡kai pradėjusi paveldimÄ turtÄ valdyti, VÄ® Turto bankas neprieÅ¡taraus pareiÅ¡kėjo praÅ¡ymo patenkinimui.Suinteresuoto asmens Vilniaus miesto 4-ojo notarų biuro notarė A. A. pateikė teismui atsiliepimÄ Ä¯ pareiÅ¡kimÄ , kuriame nurodė, kad iÅ¡ iÅ¡dėstytų aplinkybių matyti, jog T. K. po savo sutuoktinio mirties gyveno paveldimame bute, rÅ«pinosi turtu, mokėjo mokesčius, tačiau dėl teisinių žinių stokos nežinojo, kad dėl palikimo priėmimo reikia kreiptis į notarÄ .

Notarė prašė sprendimÄ priimti teismo nuožiÅ«ra.Vilniaus miesto apylinkės teismas 2016-02-23 sprendimu civilinėje byloje Nr. 2YT - 5674 - 910/2016 pareiÅ¡kėjo A. K. pareiÅ¡kimÄ patenkino ir nustatė juridinę reikÅ¡mę turintį faktÄ , kad pareiÅ¡kėjo senelė T. K., mirusi 2014-04-10, po pareiÅ¡kėjo senelio A. K. mirties 1994-03-24 atsiradusį palikimÄ priėmė pradėdama jį faktiÅ¡kai valdyti (1t., b.l. 69-71). PareiÅ¡kėja J. L. pateikė praÅ¡ymÄ dėl proceso atnaujinimo civilinėje byloje Nr. 2YT-5674-910/2016 praÅ¡ydama pakeisti 2016-02-23 sprendimÄ minėtoje byloje bei nustatyti juridinę reikÅ¡mę turintį faktÄ , kad palikimÄ po A.

K. mirties (1994-03-24) priėmė T. K. ir J. L. pradėdamos palikimÄ faktiÅ¡kai valdyti (1t.,b.l. 90-92). Juridinę reikÅ¡mę turintį faktÄ praÅ¡o nustatyti paveldėjimo tikslu. PareiÅ¡kėjos J. L. pareiÅ¡kime pagrindu atnaujinti procesÄ nurodoma ta aplinkybė, jog virÅ¡ paminėtu sprendimu teismas nusprendė dėl į bylÄ neįtrauktų asmenų teisių, teigdama, jog jos gyvenimas ginčo bute tėvo mirties 1994 metais metu ir dar pusantro mėnesio po tėvo mirties, turi bÅ«ti vertintinas, kaip jos valios iÅ¡raiÅ¡ka paveldėti po tėvo likusį ir jai tenkantį palikimÄ - ginčo buto dalį.

PareiÅ¡kėjas A. K. pateikė atsiliepimÄ Â dėl proceso atnaujinimo, kuriame su pareiÅ¡kimu nesutiko (1t., b.l. 119-122). Nurodė, kad iÅ¡nagrinėtoje byloje buvo tirtos aplinkybės, susijusios su buto paveldėjimu pirma mirus vienam sutuoktiniui, o po to kitam, aiÅ¡kinantis visų pretendentų į paveldėjimÄ elgesį. Nustatyta, jog po A. K. mirties, nei vienas iÅ¡ jo vaikų, tame skaičiuje ir pareiÅ¡kėja J. L., nepretendavo į savo palikimo dalį ginčo bute ir nėra atlikę jokių juridinę reikÅ¡mę turinčių veiksmų, liudijančiųjų pretenzijas į palikimÄ .

Ilgainiui, Å¡iame bute liko gyventi tik palikėjo sutuoktinė T. K. ir jos sÅ«nus N. K., kurie kartu iÅ¡laikė šį butÄ . Po T. K. mirties 2014 metais, nei vienas jos buvusių gyvų vaikų, tame skaičiusioje ir pareiÅ¡kėja J. L., iÅ¡skyrus sÅ«nų N. K., taip pat nesiėmė jokių veiksmų, kad pademonstruoti savo siekį perimti valdyti butÄ , nekalbat apie tai, kad bÅ«tų oficialiai kreiptasi į notarÄ su pareiÅ¡kimu. Vienintelis bylos pareiÅ¡kėjo tėvas, palikėjos sÅ«nus N. K. tęsė savo gyvenimÄ Å¡iame bute, pilnai jį iÅ¡laikydamas.

Ir tai buvo visų pretendentų paveldėti butÄ bendras sutarimas, jog butÄ pilnai paveldi N. K., kuris mirė 2015 metais, pragyvenęs tame bute dar metus po motinos mirties. Per 21 metus, praėjusius nuo pareiÅ¡kėjos J. L. tėvo mirties (1994 metais), su kuo ji sieja savo paveldėjimÄ dalies buto, ji nei žodžiu, nei raÅ¡tu, nei veiksmais neparodė jokio savo asmeninio suinteresuotumo Å¡iuo butu ir rÅ«pinimosi jo iÅ¡laikymu. Tai akivaizdžiai byloja, kad per visÄ Å¡Ä¯ laikÄ ji nelaikė savęs Å¡io buto bendrasavininke pagal paveldėjimÄ kartu su motina.

PareiÅ¡kėja praÅ¡yme atnaujinti procesÄ nepateikia jokių duomenų, kad ji turi tam tikrų teisių į ginčo objektÄ .Vilniaus miesto apylinkės teismas 2016-04-25 nutartimi atnaujino procesÄ civilinėje byloje Nr. 2YT- 5674-910/2016 pagal pareiÅ¡kėjo A. K. pareiÅ¡kimÄ dėl juridinę reikÅ¡mę turinčio fakto nustatymo ir įtraukė į bylos nagrinėjimÄ suinteresuotais asmenimis M. K. ir I. K. (1t., b.l. 132-133).Suinteresuotas asmuo M. K. pateikė praÅ¡ymÄ nagrinėti bylÄ jai nedalyvaujant, nurodė, kad ji neturi jokio suinteresuotumo Å¡ios bylos baigtimi (1t., b.l. 151).

Suinteresuotas asmuo I. K. pateikė teismui pareiÅ¡kimÄ su savarankiÅ¡kais reikalavimais, praÅ¡ydamas nustatyti juridinę reikÅ¡mę turintį faktÄ , kad jis įstatyminis įpėdinis, po tėvo A. K. mirties 1994-03-24 faktiÅ¡kai priėmė palikimÄ ir pradėjo valdyti jo turto dalį- butÄ (duomenys neskelbtini) (1t., b.l. 166-167). PareiÅ¡kime nurodė, kad pareiÅ¡kėjas A. K., 1994 metais mirus jo tėvui kartu su savo tėvu N. K. Lietuvoje negyveno, gyveno Rusijoje, jie tik buvo atvažiavę palaidoti senelį, gavę leidimÄ Ä¯važiuoti į LietuvÄ , palaidoję iÅ¡vyko.

Mirus tėvui bute gyveno motina T. K., sunkus ligonis, 2 grupės invalidė, sunkiai vaikščiojanti. Jis tuo metu gyveno kartu su motina, mokėjo mokesčius, visa buto priežiÅ«ra buvo jo žinioje, darė bute remontÄ savo lėšomis. Kartu gyveno ir sesuo J. L., prisidėjo prie mokesčių mokėjimo, rÅ«pinosi butu. Buvo susitarimas, kad jie, vaikai, faktiÅ¡kai valdo turtÄ po tėvo mirties. PareiÅ¡kėjo tėvas N. K. leidimÄ laikinai apsigyventi Lietuvoje gavo tik 1999 metais, kartu atvyko ir pareiÅ¡kėjas tuo metu bÅ«damas nepilnametis.

Suinteresuotas asmuo notarė A. A. pateikė atsiliepimÄ Â Ä¯ suinteresuoto asmens pareiÅ¡kimÄ , praÅ¡ydama civilinę bylÄ nagrinėti teismo nuožiÅ«ra, pagal byloje esančius įrodymus jai nedalyvaujant (2 t.,b.l. 1).Suinteresuotas asmuo J. L. pateikė atsiliepimÄ Â Ä¯ pareiÅ¡kimÄ , kuriame nurodė, kad palaiko pareiÅ¡kime nurodytus argumentus ir praÅ¡o pareiÅ¡kimÄ patenkinti (2 t., b.l. 7). Suinteresuotas asmuo valstybės įmonė Turto bankas pateikė atsiliepimÄ Â Ä¯ suinteresuoto asmens pareiÅ¡kimÄ , praÅ¡ydami civilinę bylÄ nagrinėti teismo nuožiÅ«ra jiems nedalyvaujant (2 t.,b.l. 14-15).PareiÅ¡kėjas A.

K. pateikė atsiliepimÄ Â Ä¯ suinteresuoto asmens pareiÅ¡kimÄ , nurodydamas, kad su pareiÅ¡kimu nesutinka ir praÅ¡o jį atmesti (2 t.,b.l. 19-20). Atsiliepime nurodoma, kad suinteresuotas asmuo nepateikia jokių įrodymų, faktiÅ¡kai pradėjus valdyti po tėvo mirties ginčo butÄ . Suinteresuoto asmens nurodomos aplinkybės apie tai jog jis lankė Å¡iame bute motinÄ , teikė jai įvairiausias paslaugas- vaistų pirkimas, komunalinių mokesčių už motinÄ sumokėjimas jos pačios pinigais, teisiÅ¡kai nereikÅ¡mingos sprendžiant jog tuo pasireiÅ¡kė dalies buto valdymo priėmimas.

Tie veiksmai yra viso labo įstatyminė suaugusių vaikų pareiga įtvirtinta CK 3.205 str. 1 d. – rÅ«pintis tėvais, teikti jiems materialinę paramÄ , o taip pat naudojimasis jų turtu, nesukelia jokių ypatingų turtinių teisių į tėvų turtÄ . T. K. sveikatos problemos niekaip negalėjo įtakoti jos galimybės tvarkyti savo gyvenimÄ ir spręsti turtinius reikalus. ReikÅ¡minga tai, kad T. K. ginčo butÄ privatizavo savo asmeninėn nuosavybėn, kÄ Ä¯rodo Inventorizavimo biuro įraÅ¡as Namų knygoje.

Dėl Å¡ios priežasties jai po vyro mirties nebuvo atsiradusi pareiga įteisinti neva po vyro mirties paveldėtÄ buto dalį. Dėl Å¡ios priežasties niekas iÅ¡ pilnamečių vaikų nesiėmė jokių turto paveldėjimo po tėvo mirties įforminimo procedÅ«rų.Teismo posėdyje pareiÅ¡kėjas ir jo atstovas pareiÅ¡kimÄ dėl juridinę reikÅ¡mę fakto nustatymo palaikė jame iÅ¡dėstytais motyvais bei nesutiko su suinteresuotų asmenų praÅ¡ymais. PareiÅ¡kėjas negalėjo nurodyti tikslios datos, kada jis su tėvu grįžo gyventi į LietuvÄ .

Nurodė, kad po močiutės mirties visi atsisakė palikimo jo tėvo naudai. Tėvas dėl savo sveikatos negalėjo visko sutvarkyti, todėl po tėvo mirties jis tęsė procedÅ«ras. Nurodė, kad po tėvo mirties visiÅ¡kai nebendrauja su suinteresuotais asmenimis. Pripažino, kad dėdė I rÅ«pinosi močiute, tačiau ji nebuvo tokios bÅ«klės, kad negalėtų pati priimti palikimo, ji turėjo tik fizinių problemų, tačiau ne protinių.              Suinteresuotas asmuo pareiÅ¡kęs savarankiÅ¡kÄ reikalavimÄ J.

L. bei jos atstovas advokatas V. P. teismo posėdyje palaikė praÅ¡ymÄ dėl proceso atnaujinimo ir prašė pakeisti teismo sprendimÄ nustatant juridinę reikÅ¡mę turintį faktÄ , kad po jos tėvo mirties palikimÄ priėmė pradėdami turtÄ faktiÅ¡kai valdyti jinai, jos motina bei jos brolis, suinteresuotas asmuo I. K.. Nurodė, kad po tėvo mirties iki spalio pabaigos ji gyveno bute, mokėjo mokesčius už jai priklausančiÄ dalį. Bute dar gyveno motina, brolis I. K. bei dar viena sesuo, kuri 1994 -09-29 žuvo.

Ji padėjo broliui I daryti bute remontÄ . RemontÄ darė po keturių mėnesių po tėvo mirties, buvo pakeisti visi baldai, pinigus remontui skyrė ir butÄ remontavo brolis I. K.. Po tėvo mirties nei pareiÅ¡kėjas, nei jo tėvas Lietuvoje negyveno, jie buvo atvykę tik į laidotuves. PareiÅ¡kėjo tėvas visÄ laikÄ norėjo gyventi Rusijoje ir tikėjosi ten gauti butÄ . Po motinos mirties ji palikimo atsisakė pareiÅ¡kėjo tėvo naudai. Ji iÅ¡ pradžių nenorėjo atsisakyti, bet paskambino brolis I.

K. ir liepė atsisakyti palikimo brolio naudai, kadangi jis buvo labai silpnos sveikatos, kadangi buvo kÄ tik praradę motinÄ , nenorėjo prarasti ir brolį, todėl jo nenorėjo jaudinti. Ji net seserį M įkalbėjo atsisakyti palikimo brolio naudai.              Suinteresuotas asmuo pareiÅ¡kęs savarankiÅ¡kÄ reikalavimÄ I. K. bei jo atstovė advokatė Z. V. teismo posėdyje praÅ¡ymÄ palaikė ir prašė nustatyti juridinę reikÅ¡mę turintį faktÄ , kad ir I. K. po tėvo mirties priėmė palikimÄ pradėdamas jį faktiÅ¡kai valdyti. I.

K. teismo posėdyje nurodė, kad po tėvo mirties jis maždaug iki 1998 metų gyveno bute. Nors jis ir buvo įsigijęs savo butÄ , tačiau jam buvo reikalingas remontas, kuris ilgai užtruko, nes buvo ginčijami leidimai. Po tėvo mirties jis už savo lėšas, padedamas seseriai J. L., kuri po tėvo mirties gyveno bute kartu su Å¡eima ir iÅ¡sikėlė tik rudenį, atliko pilnutinį remontÄ , pakeitė visus baldus. Motina po tėvo mirties nustojo savarakiÅ¡kai vaikščioti, jai reikėjo visokeriopos pagalbos.

Jis visÄ laikÄ rÅ«pinosi motina. PareiÅ¡kėjo tėvas, kartu su pareiÅ¡kėju, į LietuvÄ iÅ¡ Rusijos grįžo gyventi tik 1997 metais, jis visÄ laikÄ norėjo gyventi Rusijoje ir siekė, kad ten jam bÅ«tų suteiktas butas, tačiau vėliau sunkiai susirgo, todėl jis rÅ«pinosi ne tik motina, bet ir broliu. VisÄ gyvenimÄ tėvų butÄ laikė savo Å¡eimos turtu ir rÅ«pinosi juo kaip savu. Kol gyveno bute prisidėjo prie mokesčių komunalinių dalies mokėjimo, kÄ darė ir sesuo L. Po iÅ¡sikėlimo iÅ¡ buto jis už motinÄ mokėjo mokesčius.

Butu visÄ laikÄ rÅ«pinosi ir sesuo J, ji jį tvarkydavo. Po motinos mirties bute gyveno jų brolis, pareiÅ¡kėjo tėvas, kuris buvo silpnos sveikatos, po Å¡irdies operacijos, todėl buvo susitarta Å¡eimoje, kad jis paveldi motinos dalį, tačiau tai nereiÅ¡kia, kad jie atsisakė palikimo į butÄ po tėvo mirties – visÄ laikÄ butu rÅ«pinosi kaip savu. PraÅ¡ymas tenkintinas. Teismo sprendimas pakeistinas. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2016-02-23 sprendimu civilinėje byloje Nr. 2YT - 5674 - 910/2016 pareiÅ¡kėjo A.

K. pareiÅ¡kimÄ patenkino ir nustatė juridinę reikÅ¡mę turintį faktÄ , kad pareiÅ¡kėjo senelė T. K., mirusi 2014-04-10, po pareiÅ¡kėjo senelio A. K. mirties 1994-03-24 atsiradusį palikimÄ priėmė pradėdama jį faktiÅ¡kai valdyti (1t., b.l. 69-71). IÅ¡ bylos medžiagos nustatyta, kad pareiÅ¡kėjas pareiÅ¡kime dėl juridinio fakto nustatymo nebuvo nurodęs kitų suinteresuotų asmenų, tai yra A. K., mirusio 1994-03-24, įpėdinių. Dėl Å¡ios priežasties teismas atnaujino procesÄ ir į bylos nagrinėjimÄ Ä¯traukė suinteresuotais asmenimis A.

K., mirusio 1994-03-24, įstatyminius įpėdinius.Nustatyta, kad A. K. mirė 1994-03-24 (1t., b.l. 16). Bylos medžiaga patvirtina, kad po jo mirties per įstatymo nustatytÄ terminÄ dėl palikimo priėmimo į notarų biurÄ niekas nesikreipė. A. K. sutuoktinė T. K. mirė 2014-04-10 (1 t., b.l. 13). Po T. K. mirties 2014-04-10 jos palikimÄ priėmė sÅ«nus N. K., miręs 2015-08-19, kurio palikimÄ priėmė jo sÅ«nus, pareiÅ¡kėjas A. K. (1t., b.l. 10, 19, 20). IÅ¡ bylos medžiagos nustatyta, kad suinteresuoti asmenys pareiÅ¡kę savarankiÅ¡kus reikalavimus J.

L. bei I. K. yra įstatyminiai A. K., mirusio 1994-03-24, ir T. K., mirusios 2014-04-10, įpėdiniai (1 t., b.l. 83-84). Be jų įstatyminiais įpėdiniais buvo A. K. sutuoktinė T. K., vaikai M. K. gim. 1943 m., M. K. gim. 1946 m., mirusi 1994-09-29 bei N. K., gim. 1949 m., miręs 2015-08-19 (1t., b.l. 84).IÅ¡ byloje esančio Nekilnojamojo turto registro Centrinio duomenų banko iÅ¡raÅ¡o matyti, kad T. K. pagal 1992-04-27 pirkimo-pardavimo sutartį Nr. 26-2103 įregistruota nuosavybės teisė į butÄ (duomenys neskelbtini) (1t., b. l. 26).Atmestini kaip nepagrįsti pareiÅ¡kėjo atsiliepime į suinteresuoto asmens I.

K. pareiÅ¡kimÄ iÅ¡dėstyti argumentai, kad po A. K. mirties palikimas į butÄ (duomenys neskelbtini), neatsirado, kadangi jis buvo privatizuotas T. K. asmeninėn nuosavybėn. Pagal LR CK patvirtinimo ir įsigaliojimo ir įgyvendinimo įstatymo 25 str. 3 d. CK 3.88 str. 3 d. normos dėl bendrosios jungtinės nuosavybės pripažinimo taikomas, kai turtas registruojamas įsigaliojus Å¡iam kodeksui. Kadangi ginčo objektas nekilnojamojo turto registre buvo registruotas iki naujo civilinio kodekso įsigaliojimo, nelaikytina, kad turto registre turto įregistravimas T.

K. vardu pripažįsta faktÄ , kad turtas jai priklauso asmeninės nuosavybės teise. Santuokos ir Å¡eimos kodekse (toliau – SÅ K) bei Å¡iuo metu galiojančiame CK įtvirtintas tas pats principas, pagal kurį nustatomas asmenų santuokoje įgyto turto teisinis režimas – turtas, įgytas po santuokos sudarymo, laikomas bendrÄ ja jungtine sutuoktinių nuosavybe, kol nėra įrodyta, kad jis yra vieno iÅ¡ sutuoktinio asmeninė nuosavybė (SÅ K 21 str. 1 d., CK 3.87 str. 1 d.). Esant susituokus įgytas turtas laikomas priklausančiu abiem sutuoktiniams, nors jis įformintas vieno iÅ¡ jų vardu, t. y. po santuokos sudarymo įgytas turtas laikomas bendrÄ ja jungtine nuosavybe, nepaisant to, kurio iÅ¡ sutuoktinių vardu tas turtas įgytas (SÅ K 21 str. 3 d., CK 3.88 str. 1 d. 1 p.).

Kol bendrosios dalinės nuosavybės teisės subjektų dalių dydis nenustatytas, galioja prezumpcija, kad jų dalys yra lygios (SÅ K 23 str. 1 d., CK 3.117 str. 1 d.). Sutuoktinių turto registracija vieÅ¡ame registre atlieka tik teisių iÅ¡vieÅ¡inimo, bet ne teises nustatančiÄ funkcijÄ .  Šiuo atveju butas (duomenys neskelbtini), buvo įgytas A. K. ir T. K. santuokos metu, todėl jis laikytinas bendrÄ ja jungtine nuosavybe. Po A. K. mirties atsirado paveldėjimo teisiniai santykiai į jam priklausiusiÄ Â½ dalį buto.Nagrinėjamos bylos ginčo dalykas yra palikimo priėmimo fakto nustatymas faktiÅ¡kai pradėjus mirusio vaikams ir sutuoktiniui po palikėjo mirties paliktÄ turtÄ valdyti.

Ginčo, kad palikėjo sutuoktinė po vyro mirties priėmė palikimÄ pradėdama turtÄ faktiÅ¡kai valdyti byloje nėra. PareiÅ¡kėjo močiutė T. K. po sutuoktinio mirties liko gyventi bendrosios nuosavybės su mirusiuoju priklausančiame bute ir Å¡iuo turtu rÅ«pinosi kaip ir jai priklausančia buto dalimi. Dėl Å¡ių aplinkybių tarp bylos dalyvių jokių ginčų nėra ir teismo sprendimas dalyje dėl T. K. paveldėjimo Å¡iuo teismo konstatuotu bÅ«du yra neginčijamas.PareiÅ¡kėjas ginčija aplinkybę, kad ir kiti įpėdiniai - J.

L. bei I. K. priėmė palikimÄ pradėdami turtÄ faktiÅ¡kai valdyti po tėvo mirties.Paveldėjimas – tai mirusiojo fizinio asmens turtinių teisių, pareigų ir kai kurių neturtinių teisių perėjimas jo įpėdiniams (CK 5.1 straipsnio 1 dalis). Paveldėjimo teisė reiÅ¡kia atitinkamų institucijų pareigÄ netrukdyti paveldėtojams ir leisti jiems laisvai įgyvendinti Å¡iÄ teisę. Teisė į paveldėjimÄ Ä¯gyvendinama priimant palikimÄ arba jo atsisakant. Atsižvelgiant į tai, kad A.

K. mirė 1994-03-24, palikimo priėmimo faktas sprendžiamas pagal palikimo atsiradimo metu galiojusio 1964 m. CK normas. Tam, kad įgytų palikimÄ , įpėdinis turi jį priimti įstatyme nurodytu bÅ«du ir per įstatymo nustatytÄ terminÄ . Priimtas palikimas laikomas priklausančiu įpėdiniui nuo palikimo atsiradimo dienos (1964 m. CK 587 straipsnio 5 dalis). Ä®statyme įtvirtintas draudimas priimti palikimÄ iÅ¡ dalies, su sÄ lyga ar iÅ¡lygomis, todėl įpėdinis, priėmęs dalį palikimo, laikomas priėmusiu visÄ palikimÄ (1964 m.

CK 587 straipsnio 1 dalis). Pagal 1964 m. CK 587 straipsnio 2 dalį, palikimas galėjo bÅ«ti priimtas faktiÅ¡kai pradėjus paveldimÄ turtÄ valdyti arba padavus pareiÅ¡kimÄ apie palikimo priėmimÄ notarui. Å ie veiksmai turėjo bÅ«ti atlikti per Å¡eÅ¡is mėnesius nuo palikimo atsiradimo dienos (1964 m. CK 587 straipsnio 3 dalis). Tuo atveju, kai įpėdinis nesikreipė į palikimo atsiradimo vietos notarų biurÄ dėl palikimo priėmimo, bet faktiÅ¡kai savo veiksmais priėmė palikimÄ , kurį, be kita ko, sudaro nekilnojamieji ir (ar) registruotini kilnojamieji daiktai, palikimo priėmimo faktas nustatomas teismo tvarka (CPK 444 straipsnio 2 dalies 8 punktas).

Nors asmens valia, pradėjus faktiÅ¡kai valdyti paveldėtÄ turtÄ , nėra iÅ¡reiÅ¡kiama oficialia forma paduodant įgaliotai institucijai pareiÅ¡kimÄ , praÅ¡ymÄ ar pan., tačiau toks palikimo priėmimo bÅ«das sukuria tokius pat teisinius padarinius, kaip ir pasinaudojus kitu įstatyme nustatytu palikimo priėmimo bÅ«du – asmuo laikomas priėmusiu palikimÄ (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2011 m. spalio 11 d. nutartis, priimta civilinėje byloje S. V. W. v. R. E. S., kt., bylos Nr. 3K-3-381/2011).

   Kaip jau minėta, A. K. mirė 1994-03-24, todėl įpėdiniai siekdami paveldėti mirusio tėvo paliktÄ turtÄ turėjo priimti palikimÄ per 6 mėnesius, t.y. iki 1994 m. rugsėjo 24 d.Suinteresuoti asmenys pareiÅ¡kę savarankiÅ¡kus reikalavimus nurodė, kad jie priėmė palikimÄ po tėvo mirties, kadangi jie gyveno ginčo bute, mokėjo už butÄ komunalinius mokesčius atliko buto remontÄ .Pažymėtina, kad pareiÅ¡kėjas 2016-02-23 teismo posėdžio metu duodamas paaiÅ¡kinumus teismui nurodė, kad kitų įpėdinių po senelio A.

K. mirties nebuvo, kad po senelio mirties bute adresu (duomenys neskelbtini), gyveno tik jo senelė, jo tėvas ir jis. IÅ¡klausius suinteresuotų asmenų J. L. bei I. K. paaiÅ¡kinimų, liudytojos A. G. paliudyjimų, iÅ¡nagrinėjus į bylÄ pateiktÄ raÅ¡ytinį įrodymÄ Â Namų knygÄ , nustatyta, kad pareiÅ¡kėjo teisminio nagrinėjimo metu nurodytos aplinkybės neatitinka tikrovės. Nustatyta, kad pareiÅ¡kėjo tėvui N. K. bei pareiÅ¡kėjui A. K. leidimas įmigruoti iÅ¡ Rusijos į LietuvÄ buvo iÅ¡duotas tik 1997-04-01, taiga akivaizdu, kad nei pareiÅ¡kėjas, nei jo tėvas po A.

K. mirties 1994-03-24 Lietuvoje negyveno, kadangi neturėjo leidimo gyventi (1t., b.l. 181). Įvertinus pareiškėjo amžių senelio A. K. mirties momentu (tai, kad pareiškėjui tuo metu tebuvo 7 metai) bei aplinkybę, kad pareiškėjas su savo tėvu tuo metu Lietuvoje iš viso negyveno, kritiškai vertintini pareiškėjo argumentai suinteresuotų asmenų J. L. bei I. K. atžvilgiu dėl jų palikimo priėmimo faktiniu valdymu po tėvo mirties. Teismas išklausęs suinteresuotų asmenų paaiškinimus, liudytojų A.

G. bei A. S. paliudijimų nustatė, kad J. L. bei I. K. po tėvo mirties, gyveno bute, juo rÅ«pinosi, darė buto remontÄ už savo pinigus, pirko naujus baldus, mokėjo mokesčius. Å ie veiksmai buvo atliekami per Å¡eÅ¡is mėnesius po A. K., mirusio 1994-03-24, mirties. Tiek J. L., tiek I. K. po tėvo mirties gyveno jam nuosavybės teise priklausančiame bute, mokėjo už jį mokesčius, atliko už savo pinigus buto remontÄ . Å ių aplinkybių pareiÅ¡kėjas negalėjo paneigti. Tuo labiau, kad kaip jau ir anksčiau nurodė teismas Å¡ios aplinkybės pareiÅ¡kėjui dėl jo amžiaus ir negyvenimo Lietuvoje fakto galėjo bÅ«ti nežinomos.

Suinteresuoti asmenys teismo posėdyje aiÅ¡kiai nurodė, kad visÄ laikÄ turtu rÅ«pinosi kaip savo. Ir tai, kad vėliau Å¡ie asmenys iÅ¡sikėlė į jiems nuosavybės teise priklausančias patalpas nesudaro pagrindo teigti, kad bÅ«tent per Å¡eÅ¡ių mėnesių laikotarpį jie nepriėmė palikimo. Tai, kad remontÄ bute I. K. už savo pinigus atliko papraÅ¡ytas motinos, taip pat nesudaro pagrindo pripažinti, kad tai jis atliko tik vykdydamas pilnamečio vaiko pareigas savo motinos atžvilgiu. Aplinkybė, kad suinteresuoti asmenys po motinos mirties atsisakė palikimo į jai priklausiusiÄ turto dalį savo brolio, pareiÅ¡kėjo tėvo atžvilgiu, taip pat nesudaro pagrindo padaryti iÅ¡vadÄ , kad jie ir po tėvo mirties palikimo nepriėmė. Jų aktyvÅ«s veiksmai atliekant buto remontÄ Ä¯rodo prieÅ¡ingai, kad jie turtu rÅ«pinosi kaip savu.  CK paveldėjimo teisės normose nedetalizuojama, kokių aplinkybių buvimas pripažįstamas pakankamu pagrindu konstatuoti, kad įpėdinis priėmė palikimÄ , pradėdamas faktiÅ¡kai jį valdyti.

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje iÅ¡aiÅ¡kinta, kad, pirma, priimti palikimÄ , pradedant faktiÅ¡kai valdyti turtÄ , galima tik aktyviais veiksmais, t. y. tylėjimas ar neveikimas nepripažintini valios priimti palikimÄ iÅ¡reiÅ¡kimu; antra, tokie veiksmai atliekami, siekiant iÅ¡reikÅ¡ti valiÄ Ä¯gyti nuosavybės teisę į paveldimÄ turtÄ ; trečia, įpėdinis valdo turtÄ kaip savo ir laiko save turto savininku (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. spalio 5 d. nutartį, priimtÄ civilinėje byloje S. L. v.

A. B. ir kt., bylos Nr. 3K-3-382/2010). Kasacinis teismas, aiÅ¡kindamas 1964 m. CK 587 straipsnį, yra nurodęs, kad palikimo priėmimu, pradedant faktiÅ¡kai jį valdyti, suprantami bet kokie įpėdinio veiksmai valdant tÄ turtÄ , naudojantis juo, palaikant jį tinkamos bÅ«klės (patalpų remontas, gyvulių priežiÅ«ra, sklypo įdirbimas, mokesčių mokėjimas, patalpų iÅ¡nuomojimas, buto nuomos mokesčio ėmimas iÅ¡ nuomininkų, gyvenimas tame name ir t. t.) (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2004 m. sausio 7 d. nutartį, priimtÄ civilinėje byloje S. G. v.

K. G. , bylos Nr. 3K-3-8/2004; 2004 m. lapkričio 29 d. nutartį, priimtÄ civilinėje byloje A. F. ir kt. v. T. F. , bylos Nr. 3K-3-649/2004; kt.).Esamus įrodymus byloje teismas vertina pakankamais nustatyti juridinę reikÅ¡mę turinčius faktus, kad ir suinteresuoti asmenys J. L. bei I. K. po savo tėvo A. K. mirties 1994-03-24 jo palikimÄ priėmė pradėdami faktiÅ¡kai valdyti paveldimÄ turtÄ kartu su savo motina T. K..Atsižvelgiant į tai Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016-02-23 sprendimas civilinėje byloje Nr. 2YT - 5674 - 910/2016 keistinas.LR CPK 93 str. 1 d. numatyta, kad Å¡aliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi iÅ¡laidas teismas priteisia iÅ¡ antrosios Å¡alies.

Atnaujinus procesÄ Å¡ioje civilinėje byloje, byla yra nagrinėjama ypatingosios teisenos tvarka (CPK 442 str. 1 d. 10 p., 538 str. 1 d.). Pagal CPK 443 str. 6 d. dalyvaujančių byloje asmenų bylinėjimosi iÅ¡laidos neatlyginamos. Tais atvejais, kai dalyvaujančių byloje asmenų suinteresuotumas bylos baigtimi yra skirtingas arba jų interesai yra prieÅ¡ingi, teismas gali proporcingai padalyti turėtas bylinėjimosi iÅ¡laidas arba jų atlyginimÄ priteisti iÅ¡ dalyvavusio byloje asmens, kurio pareiÅ¡kimas atmestas.

Å iuo atveju bylinėjimosi iÅ¡laidas praÅ¡o priteisti asmuo, jas patyręs dėl proceso atnaujinimo byloje, esant pažeistoms jo teisėms. Suinteresuoto asmens J. L. ir pareiÅ¡kėjo interesai Å¡iuo atveju bylos baigtimi buvo skirtingi. PareiÅ¡kėjas nuslėpė kitų įpėdinių buvimo faktÄ . Todėl remiantis iÅ¡dėstytomis aplinkybėmis bei vadovaujantis CPK 88 str. 1 d. 6 p., 93 str. 1 d., 94 str. 1 d., 98 str., 443 str. 6 d. iÅ¡ PareiÅ¡kėjo suinteresuotam asmeniui J. L. priteistina 300 Eur bylinėjimosi iÅ¡laidų.

Juridinę reikÅ¡mę turintis faktas nustatytinas tikslu realizuoti paveldėjimo teisę. Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos CPK 259-270 str., 442 str. 1 p., 443 str., 448 str., teismas                                          n u s p r e n d ė: pareiÅ¡kimus tenkinti. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016-02-23 sprendimÄ civilinėje byloje Nr. 2YT - 5674 - 910/2016 pagal pareiÅ¡kėjo A. K. pareiÅ¡kimÄ dėl juridinio fakto nustatymo pakeisti.Nustatyti juridinę reikÅ¡mę turintį faktÄ , kad po A.

K. (a. k. (duomenys neskelbtini) mirties 1994-03-24 jo palikimÄ priėmė T. K., a. k. (duomenys neskelbtini) mirusi 2014-04-10, J. L., a.k. (duomenys neskelbtini) bei I. K., a.k. (duomenys neskelbtini) pradėdami faktiÅ¡kai valdyti paveldimÄ turtÄ .Juridinę reikÅ¡mę turintis faktas nustatytas paveldėjimo teisės realizavimui.Priteisti iÅ¡ A. K., a.k. (duomenys neskelbtini) 300 Eur bylinėjimosi iÅ¡laidų J. L., a.k. (duomenys neskelbtini) naudai.Sprendimas per 30 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali bÅ«ti skundžiamas apeliaciniu skundu Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismÄ .Ä®siteisėjus Å¡iam teismo sprendimui, per tris darbo dienas praneÅ¡ti Centrinei hipotekos įstaigai apie palikimo priėmimÄ .

Teisėja                                                                                                                            Vita Valeckaitė