1a0fe90b-e18f-4243-a4ba-e8703bcf846e · Klaipėdos apygardos teismas

Pranešėja R. Bertašienė                       Baudžiamoji byla Nr. 1A-295-255/2015Teisėjas V. Vainius                Teisminio proceso Nr. 1-06-1-02008-2011-2   Procesinio sprendimo kategorijos: 1.1.6.6.;1.1.8.6.; 2.4. (S)                                                                                            KLAIPĖDOS APYGARDOS TEISMASNUTARTIS 2015 m. liepos 16 d.Klaipėda Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės Reginos Bertašienės, teisėjų Dalios Kursevičienės ir Aurelijos Sadauskaitės, sekretoriaujant Audriui Kvajauskui,dalyvaujant prokurorui Kaziui Grigaičiui,nuteistajam T.

J. ir jo gynėjui advokatui Raimondui Kivyliui,vieÅ¡ame teismo posėdyje apeliacine tvarka iÅ¡nagrinėjo baudžiamÄ jÄ bylÄ pagal nuteistojo T. J. apeliacinį skundÄ dėl Klaipėdos rajono apylinkės teismo 2015 m. balandžio 30 d. nuosprendžio, kuriuo T. J. nuteistas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau BK) 222 str. 1 d. 300 MGL (11295,00 eurų) bauda. Vadovaujantis BK 641 str. paskirta bausmė sumažinta 1/3 ir nustatyta galutinė 200 MGL (7530,00 eurų) bauda.IÅ¡nagrinėjusi bylÄ , teisėjų kolegijan u s t a t ė:

T. J. nuteistas už tai, kad organizavo apgaulingÄ UAB „duomenys neskelbtini)“ buhalterinės apskaitos tvarkymÄ , dėl ko iÅ¡ dalies negalima nustatyti UAB „duomenys neskelbtini)“ veiklos, turto, nuosavo kapitalo, įsipareigojimų dydžio ir struktÅ«ros. T. J., bÅ«damas UAB „duomenys neskelbtini)“ (į. k. „duomenys neskelbtini)“, registruotos „duomenys neskelbtini)“ kaime, Klaipėdos rajone) direktoriumi ir pagal Lietuvos Respublikos 2001 m. lapkričio 6 d. Buhalterinės apskaitos įstatymo Nr. IX-574 21 str. 1 d., kuri numato, kad „už apskaitos organizavimÄ atsako Å«kio subjekto vadovas“, bÅ«damas atsakingu už įmonės Å«kinę-finansinę veiklÄ , buhalterinės apskaitos organizavimÄ , laikotarpiu nuo 2006-08-01 iki 2011-06-10, tyčia, siekdamas iÅ¡kreipti iÅ¡orės informacijos vartotojams pateikiamÄ informacijÄ , veikdamas per bendrovės vyriausiuosius finansininkus G.

N. ir G. D., nesuvokusius T. J. nusikalstamų veiksmų esmės, pažeisdamas Lietuvos Respublikos 2001 m. lapkričio 6 d. Buhalterinės apskaitos įstatymo Nr. IX – 574 13 str. 1 d. „Privalomi Å¡ie apskaitos dokumentų rekvizitai“ 4 punktÄ - „Ūkinės operacijos arba Å«kinio įvykio turinys“, 19 str. 1 ir 2 d. nuostatas „1. Apskaitos dokumentai ir apskaitos registrai iki finansinių ataskaitų patvirtinimo saugomi Å«kio subjekto vadovo nustatyta tvarka, kuri turi numatyti priemones, užtikrinančias dokumentų saugumÄ .

2. Patvirtinus finansines ataskaitas, apskaitos dokumentai ir apskaitos registrai saugomi Å«kio subjekto vadovo nustatyta tvarka, laikantis Archyvų departamento prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatytų dokumentų saugojimo terminų“ bei Lietuvos archyvų departamento prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1996 m. vasario 22 d. įsakymÄ Nr. 13 „Dėl buhalterinės apskaitos dokumentų saugojimo terminų“, kuriame nurodyta, kad apskaitos dokumentai turi bÅ«ti saugomi 10 metų: „Nustatyti, kad <...> uždarosios akcinės bendrovės <...> privalo saugoti 10 metų Å¡iuos dokumentus: apskaitos dokumentus, suraÅ¡omus Å«kinės operacijos metu arba tuoj pat jai pasibaigus...“ organizavo įmonės buhalterinės apskaitos tvarkymÄ taip, kad apskaitos dokumentais, neturinčiais visų privalomų apskaitos dokumentų rekvizitų, pagal kuriuos negalima nustatyti Å«kinių operacijų tapatumo, pagrindė tikrovės neatitinkančias Å«kines operacijas, taip pat neiÅ¡saugojo pirminių kasos dokumentų, o bÅ«tent:- laikotarpiu nuo 2006-10-15 iki 2011-04-29, 246 atvejais sÄ skaitomis faktÅ«romis, neturinčiomis visų privalomų apskaitos dokumentų rekvizitų, pagal kuriuos negalima nustatyti Å«kinių operacijų tapatumo, pagrindė transporto paslaugų įsigijimÄ iÅ¡ ZAO „duomenys neskelbtini)“, iÅ¡ viso už 1447447,86 Lt bei mokėjimo apskaitos dokumentais pagrindė 1447447,86 Lt apmokėjimÄ ;- laikotarpiu nuo 2007-07-19 iki 2011-04-29, 91 atveju sÄ skaitomis faktÅ«romis, neturinčiomis visų privalomų apskaitos dokumentų rekvizitų, pagal kuriuos negalima nustatyti Å«kinių operacijų tapatumo, pagrindė transporto paslaugų įsigijimÄ iÅ¡ individualaus verslininko V.

R., iÅ¡ viso už 603169,52 Lt bei mokėjimo dokumentais (banko, kasos) pagrindė 603169,52 Lt apmokėjimÄ ;- laikotarpiu nuo 2007-08-03 iki 2011-04-29, 96 atvejais sÄ skaitomis faktÅ«romis, neturinčiomis visų privalomų apskaitos dokumentų rekvizitų, pagal kuriuos negalima nustatyti Å«kinių operacijų tapatumo, pagrindė transporto paslaugų įsigijimÄ iÅ¡ individualaus verslininko A. L., iÅ¡ viso už 687797,59 Lt bei laikotarpiu nuo 2007-07-27 iki 2011-04-28 mokėjimo dokumentais (banko, kasos) pagrindė 615519,91 Lt apmokėjimÄ ;- laikotarpiu 2009-12-01 iki 2010-02-26, 6 atvejais sÄ skaitomis faktÅ«romis, neturinčiomis visų privalomų apskaitos dokumentų rekvizitų, pagal kuriuos negalima nustatyti Å«kinių operacijų tapatumo, pagrindė transporto paslaugų įsigijimÄ iÅ¡ OOO „duomenys neskelbtini)“, iÅ¡ viso už 49720,32 Lt bei laikotarpiu nuo 2009-12-18 iki 2010-08-19 mokėjimo apskaitos dokumentais 49720,32 Lt apmokėjimÄ ;- laikotarpiu nuo 2010-08-11 iki 2011-03-15, 9 atvejais sÄ skaitomis faktÅ«romis, neturinčiomis visų privalomų apskaitos dokumentų rekvizitų, pagal kuriuos negalima nustatyti Å«kinių operacijų tapatumo, pagrindė transporto paslaugų įsigijimÄ iÅ¡ OOO „duomenys neskelbtini)“, iÅ¡ viso už 55417,44 Lt bei laikotarpiu nuo 2010-08-11 iki 2011-06-02 mokėjimo apskaitos dokumentais 55417,44 Lt apmokėjimÄ .- laikotarpiu nuo 2008-10-14 iki 2011-06-10 neiÅ¡saugojo 2008-10-14 sÄ skaitos faktÅ«ros Nr. 166, kuria pagrindė pirkimÄ iÅ¡ individualaus verslininko V.

R. už 5110,14 Lt, 2010-02-27 sÄ skaitos faktÅ«ros Nr. 27, kuria pagrindė pirkimÄ iÅ¡ OOO „duomenys neskelbtini)“ už 5351,84 Lt, ir dėl Å¡ių pažeidimų laikotarpiu nuo 2006-08-01 iki 2011-06-10 negalima iÅ¡ dalies nustatyti UAB „duomenys neskelbtini)“ veiklos, jos turto, nuosavo kapitalo, įsipareigojimų dydžio ir struktÅ«ros.Apeliaciniu skundu nuteistasis praÅ¡o Klaipėdos rajono apylinkės teismo 2015 m. balandžio 30 d. nuosprendį pakeisti. Nurodo, kad teismas priimdamas skundžiamÄ nuosprendį netinkamai taikė baudžiamÄ jį įstatymÄ ir padarė baudžiamojo proceso kodekso pažeidimus, kurie nulėmė nepagrįsto ir neteisėto nuosprendžio priėmimÄ .

Pasisakydamas dėl BK 59 str. taikymo, apeliantas pažymėjo, kad teismas, vertindamas bylos aplinkybes, neteisingai taikė baudžiamÄ jį įstatymÄ , todėl nepagrįstai nepripažino jo veiksmuose BK 59 str. 1 d. 2 p. numatytos atsakomybę lengvinančios aplinkybės – prisipažino padaręs nusikalstamÄ veikÄ ir nuoÅ¡irdžiai gailisi. Teismas nurodė, kad „<...> teismų praktikoje pripažįstama, jog asmuo gailisi padaręs nusikalstamÄ veikÄ tuomet, kai jis nuo pat pradžių prisipažino nusikaltęs, padėjo ikiteisminiam tyrimui ir teismui iÅ¡siaiÅ¡kinti nusikalstamÄ veikÄ , o Å¡iuo atveju pirmÄ kartÄ T.

J. apklausus specialiuoju liudytoju, jis iÅ¡ esmės teigė, jog arba nieko neprisimena, arba, kad nieko nežino, pateikus įtarimÄ atsisakė duoti parodymus, tik vėliau pripažino savo kaltę“, todėl teismas padarė iÅ¡vadÄ , kad „Jo atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių nenustatyta“. Apelianto manymu, Å¡ios teismo padarytos iÅ¡vados yra neteisingos ir pažymi, kad nuoÅ¡irdus gailėjimasis dėl padaryto nusikaltimo nustatomas tada, kai kaltininkas ne tik laisva valia prisipažįsta padaręs nusikalstamÄ veikÄ , bet kritiÅ¡kai vertina savo elgesį, iÅ¡gyvena dėl padarytų veiksmų ir stengiasi suÅ¡velninti padarytos veikos padarinius (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-276/2006, 2K-259/2009, 2K-327/2010, 2K-123/2011 ir kt.).

Å iuo atveju, tinkamai įvertinti situacijÄ , apelianto manymu, tampa svarbu tai, kad jis dar ikiteisminio tyrimo stadijoje pripažino savo kaltę dėl jam inkriminuoto nusikaltimo padarymo ir davė iÅ¡samius paaiÅ¡kinimus pagal pareikÅ¡tÄ Ä¯tarimÄ (21 t., b. 1. 180-181). Be to, jis kartu su parodymais teikė įmonės buhalterinius dokumentus. Nors pirmosios instancijos teismas nurodo, kad apklausiamas kaip specialusis liudytojas T. J. nurodė, jog nepamena, o vėliau, pareiÅ¡kus įtarimÄ , atsisakė duoti parodymus, tačiau apeliantas pažymi, kad jis ikiteisminio tyrimo stadijoje nė karto neneigė nusikaltęs, o tik pasinaudojo įstatymu suteikta teise atsisakyti duoti parodymus.

Juo labiau pareikÅ¡to įtarimo apimtis buvo didelė, todėl buvo reikalinga su juo detaliai susipažinti. Apeliantas pažymi, kad įtariamasis turi teisę duoti parodymus, bet ne pareigÄ . Taigi, Å¡ios konstitucinės teisės įgyvendinimas negali įtariamajam sukelti jokių neigiamų padarinių. Apeliantas akcentuoja, kad jam pagal pirminį įtarimÄ buvo inkriminuojamas ir visiÅ¡kai kitų sunkių nusikaltimų padarymas pagal BK 182 str. 2 d., 183 str. 2 d., todėl, logiÅ¡ka, kad jis negalėjo prisipažinti padaręs tas veikas, kurios buvo iÅ¡dėstytos pradiniame įtarime.

Apelianto manymu, aplinkybės neeliminuoja jo nuoÅ¡irdaus gailėjimosi dėl padarytos veikos aplinkybių. Esant Å¡ioms aplinkybėms, jo veiksmuose turi bÅ«ti pripažinta BK 59 str. 1 d. 2 p. numatyta atsakomybę lengvinanti aplinkybė – prisipažino padaręs nusikalstamÄ veikÄ ir nuoÅ¡irdžiai gailisi, kas galimai įtakotų bausmės skyrimÄ BK 61 str. prasme bei galimai leistų jam atžvilgiu taikyti BK 40 str. nuostatas.Pasisakydamas dėl BK 40 str. taikymo apeliantas nurodė, kad pirmosios instancijos teismas, svarstydamas jo ir jo gynėjo praÅ¡ymÄ atleisti kaltininkÄ nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimÄ , atmetė šį praÅ¡ymÄ motyvuodamas tuo, jog laiduotojas, t. y. jo tėvas P. J. pateikė teismui charakteristikÄ darbovietės, kurioje Å¡iuo metu nedirba, be to, nepateikė duomenų apie jo teistumÄ , administracinius teisės pažeidimus ir kitas asmenines bei visuomenines savybes ar veiklos pobÅ«dį, iÅ¡ ko bÅ«tų galima spręsti apie laiduotojo tinkamumÄ daryti teigiamÄ Ä¯takÄ kaltininkui.

Pirmosios instancijos teismas taip pat nurodė, kad negalima daryti iÅ¡vados, jog jis prisipažino dėl jam inkriminuoto nusikaltimo padarymo ir dėl jo gailisi. Apeliantas pažymi, kad baudžiamasis įstatymas numato galimybę asmenį, padariusį baudžiamÄ jį nusižengimÄ , neatsargų arba nesunkų ar apysunkį tyčinį nusikaltimÄ , atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės, jeigu yra asmens, kuris vertas teismo pasitikėjimo, praÅ¡ymas perduoti kaltininkÄ jo atsakomybei pagal laidavimÄ . Nagrinėjamu atveju jis padarė apysunkį nusikaltimÄ (BK 11 str. 4 d.).

Jo tėvas P. J. prašė perduoti kaltinamÄ jį jo atsakomybei pagal laidavimÄ ir pateikė teismui buvusios darbovietės charakteristikÄ , iÅ¡ kurios matyti, jog teismui nėra pagrindo nepasitikėti laiduotoju, be to, nurodė teismui, jog yra artimas su savo sÅ«numi, todėl turės galimybę daryti jam teigiamÄ Ä¯takÄ . Apelianto manymu, esant abejonėms dėl P. J. asmenybės, pirmosios instancijos teismas turėjo visas galimybes įtariamų, kaltinamų ir teistų asmenų žinybinio registro duomenis bei duomenis apie galiojančias administracines nuobaudas gauti pats arba nurodyti bÅ«simam laiduotojui atitinkamas pažymas pristatyti teismui, juolab, kad praÅ¡ymas dėl kaltininko perdavimo laiduotojo P. J. atsakomybėn pirmosios instancijos teismui buvo paduotas nedelsiant po bylos su kaltinamuoju aktu perdavimo teismui.

Apeliantas pažymi, kad teisiamojo posėdžio metu prokuroras pateikė duomenis iÅ¡ Sodros apie P. J. darbo santykius, tad prokuroras turėjo visas galimybes teismui pateikti ir duomenis apie P. J. patraukimÄ baudžiamojon ir administracinėn atsakomybėn, tačiau apsiribojo tik kaltininkui nepalankių duomenų pateikimu. Nurodo, kad duomenys apie P. J. patraukimÄ baudžiamojon ir administracinėn atsakomybėn bus pateikti apeliacinės instancijos teismui iki žodinio posėdžio. Apeliantas akcentuoja, kad jis pats praeityje neteistas, galiojančių administracinių nuobaudų neturi, prisipažino įvykdęs nusikalstamÄ veikÄ bei nuoÅ¡irdžiai dėl to gailisi, kas, apelianto nuomone nepagrįstai nebuvo pripažinta jo atsakomybę lengvinančia aplinkybe, byloje nenustatyta jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių, be to, byloje nėra jokių duomenų, jų skundžiamame nuosprendyje nenurodė ir teismas, leidžiančių manyti, kad jis gali nusikalsti ateityje.

Apeliantas nurodo, kad byloje civilinis ieÅ¡kinys nepareikÅ¡tas, todėl esant Å¡ioms aptartoms aplinkybėms, mano, kad jau pirmos instancijos teisme egzistavo visos BK 40 str. numatytos sÄ lygos, ir teismas imperatyviai privalėjo taikyti BPK 254 str. 5 d. nuostatas. Å iuo aspektu apeliantas pažymi, kad bylÄ su kaltinamuoju aktu persiuntus Klaipėdos rajono apylinkės teismui, buvo pateiktas jo gynėjo praÅ¡ymas dėl bylos nutraukimo BPK 235 str. 1 d. tvarka, tačiau Å¡is praÅ¡ymas paliktas nenagrinėtu ir grÄ Å¾intas gynėjui rezoliucija, kuri priimta praėjus dviem savaitėms nuo praÅ¡ymo gavimo teisme dienos, tokiu bÅ«du užkertant keliÄ klausimÄ dėl baudžiamosios bylos nutraukimo spręsti BPK 235 str. 1 d. tvarka.

Apeliantas atkreipia dėmesį, kad praÅ¡ymas grÄ Å¾intas, nurodant kad byloje nepateiktas gynėjo orderis, tačiau kaltinamajame akte nurodyta, kad bÅ«tent advokatui R. Kivyliui pavedama ginti T. J.. BÅ«tent advokatas R. Kivylius gynė jį viso ikiteisminio tyrimo metu, be to, bylÄ su kaltinamuoju aktu perdavus Klaipėdos miesto apylinkės teismui, Å¡iam teismui taip pat buvo pateiktas gynėjo orderis ir Å¡io gynėjo dalyvavimas buvo pripažintas tinkamu. Apeliantas pažymi, kad Å¡iÄ bylÄ iÅ¡nagrinėjęs pirmos instancijos teismas, šį trÅ«kumÄ galėjo paÅ¡alinti pareikalaujant gynėjÄ pateikti orderį, o ne grÄ Å¾inant motyvuotÄ praÅ¡ymÄ ir dokumentus.Teismo posėdyje nuteistasis ir jo gynėjas prašė apeliacinį skundÄ tenkinti.

Prokuroras prašė apeliacinį skundÄ atmesti.Apeliacinis skundas atmestinas.BylÄ nagrinėjant apeliacine tvarka, apeliacinės instancijos teismas patikrina bylÄ tiek, kiek to praÅ¡oma apeliaciniuose skunduose, bei patikrina, ar nėra padaryta esminių BPK pažeidimų (BPK 320 str. 3 d.). Å iuo atveju nuteistasis kaltės neginčija, tačiau teigia, kad teismas netinkamai taikė baudžiamÄ jį įstatymÄ ir padarė BPK proceso pažeidimus, kurie nulėmė nepagrįsto ir neteisėto nuosprendžio priėmimÄ .

PraÅ¡o atleisti jį nuo baudžiamosios atsakomybės taikant BK 40 str. nuostatas. BK 40 str. 1 d. nuostatos numato asmens, padariusio baudžiamÄ jį nusižengimÄ , neatsargų arba nesunkų ar apysunkį tyčinį nusikaltimÄ , atleidimÄ nuo baudžiamosios atsakomybės pagal asmens, kuris vertas teismo pasitikėjimo, praÅ¡ymÄ perduoti kaltininkÄ jo atsakomybei pagal laidavimÄ . BK 40 str. 2 d. 1- 4 p. yra nuosekliai iÅ¡dėstytos kitos bÅ«tinos atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimÄ sÄ lygos:

1) asmuo pirmÄ kartÄ padarė nusikalstamÄ veikÄ ir 2) visiÅ¡kai pripažino savo kaltę ir gailisi padaręs nusikalstamÄ veikÄ ir 3) bent iÅ¡ dalies atlygino ar paÅ¡alino padarytÄ Å¾alÄ arba įsipareigojo jÄ atlyginti, jeigu ji buvo padaryta, ir 4) yra pagrindas manyti, kad jis visiÅ¡kai atlygins ar paÅ¡alins padarytÄ Å¾alÄ , laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų. Apeliacinės instancijos teismas atkreipia dėmesį į tai, jog pagal teismų praktikÄ , net ir esant visoms nurodytoms formalioms sÄ lygoms, teismas motyvuotai gali apsispręsti tiek dėl asmens atleidimo, tiek ir dėl atsisakymo atleisti jį nuo baudžiamosios atsakomybės, nes BK 40 str. nuostatos suteikia teismui galimybę, bet ne privalomÄ pareigÄ priimti sprendimÄ atleisti asmenį nuo atsakomybės. Å ių sÄ lygų buvimÄ teismas nustato vertindamas bylos įrodymus pagal savo vidinį įsitikinimÄ .

Tik padaręs iÅ¡vadÄ , kad yra galimybė atleisti asmenį nuo baudžiamosios atsakomybės, priima atitinkamÄ sprendimÄ .Apeliantas skunde nurodo, jog teismas nepagrįstai nepripažino jo veiksmuose BK 59 str. 1 d. 2 p. numatytos atsakomybę lengvinančios aplinkybės – prisipažino padaręs nusikalstamÄ veikÄ ir nuoÅ¡irdžiai gailisi.Privaloma atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimÄ sÄ lyga yra ta, kad asmuo visiÅ¡kai pripažino savo kaltę ir gailisi padaręs nusikalstamÄ veikÄ .

BK 59 str. 1 d. 2 p. numatyta atsakomybę lengvinanti aplinkybė nustatoma, kai kaltininkas prisipažino padaręs baudžiamojo įstatymo numatytÄ veikÄ ir yra bent vienas iÅ¡ trijų alternatyvių pagrindų:

1) kaltininkas nuoširdžiai gailisi;

2) padėjo iÅ¡aiÅ¡kinti nusikalstamÄ veikÄ ;

3) padėjo iÅ¡aiÅ¡kinti nusikalstamoje veikoje dalyvavusius asmenis. Kaltininko prisipažinimas padarius nusikalstamÄ veikÄ pagal susiformavusiÄ teismų praktikÄ yra teismo vertinamas kaip atsakomybę lengvinanti aplinkybė tada, kai kaltininkas savanoriÅ¡kai, t. y. savo noru, o ne dėl surinktų byloje įrodymų, pripažįsta esmines jam inkriminuoto nusikaltimo faktines aplinkybes ikiteisminio tyrimo ar teisminio bylos nagrinėjimo metu. Vertinant kaltininko parodymus svarbu nustatyti, ar kaltininko parodymai prisideda prie tinkamo bylos iÅ¡nagrinėjimo ir teisingo sprendimo priėmimo byloje (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-479/2014, 2K-88-942/2015).

BK 59 str. 1 d. 2 p. numatyta tik viena atsakomybę lengvinanti aplinkybė, kuri konstatuojama nustačius du momentus – kaltininko prisipažinimÄ padarius baudžiamojo įstatymo numatytÄ veikÄ ir vienÄ iÅ¡ alternatyvių aplinkybių: kaltininkas nuoÅ¡irdžiai gailisi arba padėjo iÅ¡aiÅ¡kinti Å¡iÄ veikÄ ar joje dalyvavusius asmenis. Teismų praktikoje laikomasi nuostatos, kad atsakomybę lengvinanti aplinkybė nėra nustatoma vien pagal bendrus pareiÅ¡kimus, jos nustatymas turi bÅ«ti objektyviai įvertinamas pagal bylos aplinkybių visumÄ (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-68/2013).

Pirmosios instancijos teismas priimdamas nuosprendį padarė iÅ¡vadÄ , jog nėra BK 40 str. 2 d. 2 p. nustatytos atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės sÄ lygos, kuri byloje konstatuojama tada, kai nustatoma, kad asmuo visiÅ¡kai pripažino savo kaltę ir gailisi padaręs nusikalstamÄ veikÄ . Teismas akcentavo, jog teismų praktikoje pripažįstama, kad asmuo gailisi padaręs nusikalstamÄ veikÄ tuomet, kai jis nuo pat pradžių prisipažino nusikaltęs, padėjo ikiteisminiam tyrimui ir teismui iÅ¡siaiÅ¡kinti nusikalstamÄ veikÄ , o Å¡iuo atveju pirmÄ kartÄ T.

J. apklausus specialiuoju liudytoju, jis iÅ¡ esmės teigė, jog arba nieko neprisimena, arba, kad nieko nežino, pateikus įtarimÄ atsisakė duoti parodymus, ir tik vėliau pripažino kaltę. Apeliacinės instancijos teismas su Å¡ia apylinkės teismo padaryta iÅ¡vada negali sutikti. 2013 m. balandžio 12 d. priimtas nutarimas apklausti asmenį liudytoju. T. J. pasirašė, kad sutinka bÅ«ti apklaustas kaip liudytojas, kuris gali duoti parodymus apie savo paties galimai padarytÄ nusikalstamÄ veikÄ . 2013 m. balandžio 25 d. liudytojo apklausos protokole pasiÅ«lius T.

J. papasakoti visa, kas jam gali bÅ«ti žinoma apie aplinkybes, turinčias reikÅ¡mės bylai iÅ¡spręsti, liudytojas parodė, kad pageidauja, jog jį apklausiant liudytoju kartu dalyvautų jo pasirinktas įgaliotas atstovas, todėl parodymus duos 2013 m. balandžio 29 d. 2013 m. gegužės 13 d. ir 2013 m. gegužės 21 d. liudytojų apklausos protokoluose užfiksuoti T. J. parodymai atsakinėjant į pareigÅ«nų pateiktus klausimus. PraneÅ¡imas apie įtarimÄ dėl nusikalstamos veikos numatytos BK 222 str. 1 d.

T. J. buvo įteiktas 2014 m. lapkričio 24 d. Teisės turėti gynėjÄ iÅ¡aiÅ¡kinimo protokole T. J. nurodė, jog apklausos metu jam bus reikalingas gynėjas, kurio pavardės dabar nurodyti negali. 2014 m. lapkričio 24 d. įtariamojo apklausos protokole užfiksuota, jog pasiÅ«lius duoti parodymus apie įtarimo esmę T. J. parodė, jog pasinaudodamas įtariamojo teise, Å¡iandiena parodymų neduos, nes nori nuodugniai susipažinti su jam pateiktu įtarimu. Pažymėjo, jog parodymus duos vėliau. 2014 m. gruodžio 8 d.

įtariamojo apklausos protokole dalyvaujant advokatui R. Kivyliui T. J. parodė, jog visiÅ¡kai pripažįsta padaręs nusikalstamÄ veikÄ pagal BK 222 str. 1 d. Pažymėtina, kad apklausiant specialiuoju liudytoju T. J. įtarimai nebuvo pareikÅ¡ti. Ä®teikus praneÅ¡imÄ apie įtarimÄ dėl nusikalstamos veikos, numatytos BK 222 str. 1 d., ir įtariamajam įgyvendinus savo teisę turėti gynėjÄ , susipažinus su pareikÅ¡tu įtarimu, T. J. kaltę pripažino visiÅ¡kai ir nurodė, jog labai gailisi.

Ikiteisminio tyrimo stadijoje neneigė nusikaltęs, o tik nurodė, kad parodymų Å¡iandien neduos. Teisiamojo posėdžio metu apylinkės teisme taip pat parodė, jog suprato kuo yra kaltinamas ir kaltu prisipažįsta, gailisi dėl to kas įvyko, gailisi, kad per daug pasitikėjo. Atsižvelgdamas į Å¡ias aplinkybes, teismas taikė sutrumpintÄ Ä¯rodymų tyrimÄ (BK 273 straipsnio 1 dalis), neapklausinėjo liudytojų atvykusių į teismo posėdį, nes T. J. kaltę pripažino visiÅ¡kai ir abejonių dėl jo kaltės nekilo (21 t., b. l. 82-85).

Todėl nepagrįstai pirmosios instancijos teismas nepripažino T. J. atsakomybę lengvinančia aplinkybe tai, kad jis prisipažino padaręs nusikalstamÄ veikÄ ir nuoÅ¡irdžiai gailisi. Nors teisėjų kolegija sutinka su apelianto argumentu, kad teismas nepagrįstai nepripažino atsakomybe lengvinančia aplinkybe – prisipažino padaręs nusikalstamÄ veikÄ ir gailisi, tačiau tai nesudaro pagrindo atleisti nuteistÄ jį T. J. nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimÄ . Pirmoji iÅ¡ bÅ«tinų atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimÄ sÄ lygų – asmuo nusikalstamÄ veikÄ turi bÅ«ti padaręs pirmÄ kartÄ .

Pagal BK 40 str. formuluotę nusikalstama veika apibÅ«dinama vienaskaitos forma. BK tekste esančios formuluotės „pirmÄ kartÄ padarė nusikalstamÄ veikÄ â€œ gramatinis ir sisteminis baudžiamojo įstatymo aiÅ¡kinimas leidžia daryti iÅ¡vadÄ , kad BK 40 str. nuostatos gali bÅ«ti taikomos tik nustačius, kad kaltininkas anksčiau yra neteistas ir padarė vienÄ nusikalstamÄ veikÄ , iÅ¡skyrus tuos atvejus, kai kaltininkas padaro idealiÄ sutaptį sudarančias kelias nusikalstamas veikas (kasacinės nutartys 2K-P-85/2008, 2K-P-82/2010).

IÅ¡ byloje nustatytų aplinkybių matyti, kad T. J. padarė vienÄ tęstinę nusikalstamÄ veikÄ , kuri truko pakankamai ilgÄ laiko tarpÄ , t. y. bÅ«damas atsakingu už įmonės Å«kinę-finansinę veiklÄ , buhalterinės apskaitos organizavimÄ , laikotarpiu nuo 2006-08-01 iki 2011-06-10, tyčia, siekdamas iÅ¡kreipti iÅ¡orės informacijos vartotojams pateikiamÄ informacijÄ , veikdamas per bendrovės vyriausiuosius finansininkus G. N. ir G. D., nesuvokusius T. J. nusikalstamų veiksmų esmės, pažeisdamas Buhalterinės apskaitos įstatymo bei Lietuvos archyvų departamento prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1996 m. vasario 22 d.

įsakymo Nr. 13 nuostatas organizavo įmonės buhalterinės apskaitos tvarkymÄ taip, kad apskaitos dokumentais, neturinčiais visų privalomų apskaitos dokumentų rekvizitų, pagal kuriuos negalima nustatyti Å«kinių operacijų tapatumo, pagrindė tikrovės neatitinkančias Å«kines operacijas, taip pat neiÅ¡saugojo pirminių kasos dokumentų. Laikotarpiu nuo 2006-10-15 iki 2011-04-29, 246 atvejais sÄ skaitomis faktÅ«romis, neturinčiomis visų privalomų apskaitos dokumentų rekvizitų, pagal kuriuos negalima nustatyti Å«kinių operacijų tapatumo, pagrindė transporto paslaugų įsigijimÄ iÅ¡ ZAO „duomenys neskelbtini)“, iÅ¡ viso už 1447447,86 Lt bei mokėjimo apskaitos dokumentais pagrindė 1447447,86 Lt apmokėjimÄ .

Laikotarpiu nuo 2007-07-19 iki 2011-04-29, 91 atveju sÄ skaitomis faktÅ«romis, neturinčiomis visų privalomų apskaitos dokumentų rekvizitų, pagal kuriuos negalima nustatyti Å«kinių operacijų tapatumo, pagrindė transporto paslaugų įsigijimÄ iÅ¡ individualaus verslininko V. R., iÅ¡ viso už 603169,52 Lt bei mokėjimo dokumentais (banko, kasos) pagrindė 603169,52 Lt apmokėjimÄ . Laikotarpiu nuo 2007-08-03 iki 2011-04-29, 96 atvejais sÄ skaitomis faktÅ«romis, neturinčiomis visų privalomų apskaitos dokumentų rekvizitų, pagal kuriuos negalima nustatyti Å«kinių operacijų tapatumo, pagrindė transporto paslaugų įsigijimÄ iÅ¡ individualaus verslininko A.

L., iÅ¡ viso už 687797,59 Lt bei laikotarpiu nuo 2007-07-27 iki 2011-04-28 mokėjimo dokumentais (banko, kasos) pagrindė 615519,91 Lt apmokėjimÄ . Laikotarpiu 2009-12-01 iki 2010-02-26, 6 atvejais sÄ skaitomis faktÅ«romis, neturinčiomis visų privalomų apskaitos dokumentų rekvizitų, pagal kuriuos negalima nustatyti Å«kinių operacijų tapatumo, pagrindė transporto paslaugų įsigijimÄ iÅ¡ OOO „duomenys neskelbtini)“, iÅ¡ viso už 49720,32 Lt bei laikotarpiu nuo 2009-12-18 iki 2010-08-19 mokėjimo apskaitos dokumentais 49720,32 Lt apmokėjimÄ .

Laikotarpiu nuo 2010-08-11 iki 2011-03-15, 9 atvejais sÄ skaitomis faktÅ«romis, neturinčiomis visų privalomų apskaitos dokumentų rekvizitų, pagal kuriuos negalima nustatyti Å«kinių operacijų tapatumo, pagrindė transporto paslaugų įsigijimÄ iÅ¡ OOO „duomenys neskelbtini)“, iÅ¡ viso už 55417,44 Lt bei laikotarpiu nuo 2010-08-11 iki 2011-06-02 mokėjimo apskaitos dokumentais 55417,44 Lt apmokėjimÄ . Laikotarpiu nuo 2008-10-14 iki 2011-06-10 neiÅ¡saugojo 2008-10-14 sÄ skaitos faktÅ«ros Nr. 166, kuria pagrindė pirkimÄ iÅ¡ individualaus verslininko V.

R. už 5110,14 Lt, 2010-02-27 sÄ skaitos faktÅ«ros Nr. 27, kuria pagrindė pirkimÄ iÅ¡ OOO „duomenys neskelbtini)“ už 5351,84 Lt, ir dėl Å¡ių pažeidimų laikotarpiu nuo 2006-08-01 iki 2011-06-10 negalima iÅ¡ dalies nustatyti UAB „duomenys neskelbtini)“ veiklos, jos turto, nuosavo kapitalo, įsipareigojimų dydžio ir struktÅ«ros. Vertinant nustatytas aplinkybes, konstatuotina, kad tęstinė nusikalstama veika padaryta tapačiais veiksmais, todėl tokie nuteistojo veiksmai yra pavojingesni ir negali bÅ«ti prilyginami vienam nusikalstamam veiksmui, už kurį gali bÅ«ti taikomas atleidimas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimÄ .

Net ir vienas tyčinis apysunkis ar net lengvesnis nusikaltimas, jeigu jis buvo daromas ilgÄ laikÄ sistemingais, versliÅ¡kais, intensyviai kartojamais veiksmais, pagal savo teisinę reikÅ¡mę atleidimui nuo baudžiamosios atsakomybės negali bÅ«ti prilyginamas vienkartiniam nusikalstamam poelgiui, neturinčiam ypatingo užmojo. BK 40 str. 2 d. 1 p. nuostatų taikymo požiÅ«riu pirmÄ kartÄ padarytas apysunkis tyčinis nusikaltimas savo faktiniu turiniu ne visada yra toks, dėl kurio galima taikyti atleidimÄ nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimÄ .

Teismas, atsižvelgdamas į minėtas aplinkybes, įvertinęs bylos įrodymus pagal savo vidinį įsitikinimÄ , daro iÅ¡vadÄ , kad nėra galimybės taikyti BK 40 str. nuostatas. Taip pat apeliantas nesutinka su pirmosios instancijos teismo priimtu sprendimu atmesti jo ir jo gynėjo praÅ¡ymÄ atleisti kaltininkÄ nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimÄ , motyvuojant tuo, jog laiduotojas, t. y. jo tėvas P. J. pateikė teismui charakteristikÄ darbovietės, kurioje Å¡iuo metu nedirba, be to, nepateikė duomenų apie jo teistumÄ , administracinius teisės pažeidimus ir kitas asmenines bei visuomenines savybes ar veiklos pobÅ«dį, iÅ¡ ko bÅ«tų galima spręsti apie laiduotojo tinkamumÄ daryti teigiamÄ Ä¯takÄ kaltininkui.Apeliacinės instancijos teismas pažymi, jog be BK 40 str. 2 d. numatytų sÄ lygų visumos vertinimo, teismas privalo atsižvelgti ir į laiduotojo tinkamumÄ (BK 40 str. 3 d.).

Paprastai asmenimis, vertais pasitikėjimo, teismas laiko pilnamečius asmenis, turinčius autoritetÄ nusikalstamÄ veikÄ padariusiam asmeniui ir galinčius daryti jam teigiamÄ Ä¯takÄ . Pripažindamas asmenį turinčiu pasitikėjimÄ ir galinčiu bÅ«ti laiduotoju, teismas turi atsižvelgti ir į asmenines laiduotojo savybes ar veiklos pobÅ«dį bei galimybę daryti teigiamÄ Ä¯takÄ kaltininkui, taip pat į tokio asmens charakteristikÄ , nustatyti, ar jis nebuvo teistas arba baustas administracine tvarka, ar teistumai yra iÅ¡nykę ar panaikinti ir pan.

Taigi iÅ¡ BK 40 str. 3 d. turinio matyti, kad laiduotoju gali bÅ«ti tik toks asmuo, kurio galimybė daryti teigiamÄ Ä¯takÄ kaltininkui bÅ«tų akivaizdi. Ä® bylÄ yra pateiktas P. J. praÅ¡ymas perduoti kaltininkÄ T. J. jo atsakomybei pagal laidavimÄ , kuriame nurodoma, jog jis sutinka ir pageidauja bÅ«ti sÅ«naus laiduotoju. Yra artimas su sÅ«numi, todėl gali daryti teigiamÄ Ä¯takÄ ir nėra pagrindų leidžiančių suabejoti jo kaip laiduotojo patikimumu. Mano, kad galės įtakoti sÅ«nų, jog ateityje nenusižengtų įstatymams, gerbtų bendrÄ sias elgesio taisykles, dirbtų ir vestų teisingÄ gyvenimo bÅ«dÄ (22 t., b. l. 60).

Nuteistojo gynėjas advokatas R. Kivylius į bylÄ pateikė papildomus duomenis apie bÅ«simÄ laiduotojÄ P. J.. Pažyma iÅ¡ administracinių teisės pažeidimų ir eismo įvykių registro patvirtina, kad galiojančių nuobaudų P. J. neturi (22 t., b. l. 112). Byloje esantys duomenys patvirtina, kad P. J. praeityje teistas nebuvo (22 t., 113 b. l.) Taip pat pažymoje iÅ¡ Klaipėdos apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos nurodoma, kad P. J. vykdo individualiÄ veiklÄ : vieÅ¡bučių ir panaÅ¡ių laikinų buveinių veikla (22 t. 114 b. l.).

Ä® bylÄ pateikta Booking.com padėka P. J. už puikiai teikiamas apgyvendinimo paslaugas (22 t. 115 b. l.). Siekiant iÅ¡samiai ir neÅ¡aliÅ¡kai iÅ¡siaiÅ¡kinti reikÅ¡mingas bylai aplinkybes bei iÅ¡samiai atsakyti į apeliacinio skundo argumentus, kuriais ginčijamas pirmosios instancijos teismo nuosprendžio pagrįstumas, apeliacinės instancijos teismas atliko įrodymų tyrimÄ , kurio metu buvo apklaustas pretenduojantis laiduotoju tapti P. J.. Apklaustas teismo posėdžio metu apeliacinės instancijos teisme nurodė, kad yra baigęs Kaliningrado technikos institutÄ , dėstė Klaipėdos politechnikume, todėl iÅ¡mano pedagogikos sritį (22 t., b. l. 126).

Ä®vertinus Å¡iuos duomenis, teisėjų kolegija daro iÅ¡vadÄ , jog P. J. asmenybė galėtų atitikti tinkamo laiduotojo požymius ir jo asmenybė yra verta teismo pasitikėjimo, tačiau Å¡iuo atveju konstatuotina, kad P. J. nesugebės daryti teigiamos įtakos savo sÅ«naus T. J. atžvilgiu. Nuteistasis T. J. nusikalstamÄ veikÄ vykdė ilgÄ laiko tarpÄ . P. J. ir nuteistojo T. J. vykdomos darbinės veiklos yra visiÅ¡kai skirtingos. P. J. teikia apgyvendinimo paslaugas, T. J. užsiima transporto ir ekspedijavimo paslaugomis.

Byloje nėra duomenų, kad P. J. būtų dirbęs transporto srityje. Nors P. J. teismo posėdžio metu apygardos teisme nurodė, kad su sūnumi bendrauja normaliai, prašyme paskirti laiduotoju nurodė, kad su sūnumi sieja šilti santykiai, tačiau P. J. taip pat patvirtino aplinkybes, kad su sūnaus verslo reikalais nėra susijęs. Su sūnumi gyvena atskirai. Apie kaltinimus sužinojo iš sūnaus, kai prasidėjo tyrimas, o prieš tai nežinojo, kad yra problemų. Nurodė, kad sūnus įmonėje dirbo samdomu darbuotoju, o kiek metų dirbo įmonėje neprisimena.

Å ios aplinkybės tik parodo, jog sÅ«naus ir tėvo santykiai nebuvo tokie artimi, jog P. J. bÅ«tų buvę žinomi sÅ«naus veiksmai ir jis bÅ«tų galėjęs nuo jų sulaikyti. Apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad nors P. J. atitinka BK 40 str. 3 d. numatytų galimų laiduotojų kategorijai, bet su savo sÅ«numi kartu negyvena, apie padarytÄ nusikaltimÄ sužinojo, kai prasidėjo tyrimas, tėvo ir sÅ«naus darbinės veiklos skiriasi, T. J. yra savarankiÅ¡kas, jo vertybių sistema susiformavusi, todėl bÅ«damas laiduotoju P. J. neturėtų galimybės nuteistÄ jį prižiÅ«rėti ir daryti įtakÄ jo elgesiui ateityje.

Kaip jau minėta, asmuo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimÄ gali bÅ«ti atleistas tik esant visoms BK 40 str. 2 d. numatytoms sÄ lygoms ir tik teismui įvertinus bylos įrodymus pagal savo vidinį įsitikinimÄ priėjus prie iÅ¡vados dėl BK 40 str. nuostatų taikymo kaltininkui galimybės. Nagrinėjamu atveju, teisėjų kolegijos manymu, atsižvelgiant į tai, jog nėra nustatytų visų privalomų BK 40 str. numatytų sÄ lygų, nėra teisinio pagrindo konstatuoti, jog teismas, neatleisdamas apelianto nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimÄ , pažeidė BK 40 str. nuostatas ir netinkamai pritaikė baudžiamÄ jį įstatymÄ .

Kolegija, iÅ¡analizavusi bylos medžiagÄ , konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas, individualizuodamas ir skirdamas T. J. bausmę už jam inkriminuoto nusikaltimo padarymÄ , bendrųjų bausmės skyrimo pagrindų, įtvirtintų BK 54 str., nepažeidė, tinkamai įvertino nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, nuteistojo kaltės formÄ ir rūšį, atsižvelgė į padaryto nusikaltimo motyvus ir tikslus, nuteistojo asmenybę, jo atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes, vadovavosi BK 41 str. 2 d. nuostatomis dėl bausmės paskirties ir paskyrė tinkamos rÅ«Å¡ies ir dydžio bausmę.Atsižvelgiant į tai, kas iÅ¡dėstyta, apeliacinis skundas netenkintinas, pirmosios instancijos teismo nuosprendis paliktinas nepakeistasTeisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos BPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, n u t a r i a :

Nuteistojo T. J. apeliacinį skundÄ atmesti. Kolegijos pirmininkė                                                                        Regina BertaÅ¡ienė                                                                                                               Kolegijos teisėjai                                                                                           Dalia Kursevičienė                                                                                                                      Aurelija Sadauskaitė