1a01ac2e-8181-4a2d-90db-aeaaa2daba56 · Lietuvos apeliacinis teismas

                                                     Civilinė byla Nr. 2-859/2014Teisminio proceso Nr. 2-59-3-00093-2014-8                                                                                        Procesinio sprendimo kategorija: 110.1. (S) LIETUVOS APELIACINIS TEISMAS N U T A R T I SLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2014 m. gegužės 15 d.Vilnius Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Egidija Tamošiūnienė, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovo V.

U. atskirÄ jį skundÄ dėl Panevėžio apygardos teismo 2014 m. kovo 4 d. nutarties, kuria ieÅ¡kovo praÅ¡ymu atsakovo turtui pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės, civilinėje byloje Nr. 2-438-544/2014 pagal ieÅ¡kovo bankrutuojančios uždarosios akcinės bendrovės „Ekrano“ ekspedicija, atstovaujamos bankroto administratoriaus D. B., ieÅ¡kinį atsakovams V. U. ir J. U. dėl buto dovanojimo sutarties pripažinimo negaliojančia ir restitucijos taikymo. Teisėja, iÅ¡nagrinėjusi civilinę bylÄ , n u s t a t ė :

I. Ginčo esmė IeÅ¡kovas kreipėsi į teismÄ praÅ¡ydamas: pripažinti negaliojančia 2012 m. vasario 22 d. tarp atsakovų sudarytÄ buto dovanojimo sutartį ir taikyti restitucijÄ , grÄ Å¾inant butÄ V. U..IeÅ¡kovas nurodė, kad UAB „Ekrano“ ekspedicija yra bankrutavusi įmonė, ieÅ¡kinys pareikÅ¡tas ginant bankrutavusios įmonės ir jos kreditorių interesus. Panevėžio apygardos teismo 2013 m. birželio 13 d. sprendimu iÅ¡ atsakovo V. U. bendrovei yra priteista 400 000 Lt žalos atlyginimo, 5 % metinių palÅ«kanų už priteistÄ sumÄ , tačiau teismo sprendimas dar neįsiteisėjęs. Panevėžio apygardos teismas taikė laikinÄ sias apsaugos priemones ir 2012 m. balandžio 12 d. nutartimi buvo areÅ¡tavęs atsakovui priklausantį 804 080 Lt vertės turtÄ , tačiau teismo nutartis vykdymui nebuvo pateikta, nes atsakovas turėjo didelės vertės turtÄ ir patikino, jog nesiims jokių priemonių dėl jo perleidimo.

IeÅ¡kovui tapo žinoma, kad atsakovas ginčijamu sandoriu perleido savo dukrai didelės vertės butÄ , todėl įvykdyti teismo sprendimÄ bus sudėtinga. Sandoris pažeidė kreditorių teises, Å¡alys buvo nesÄ Å¾iningos, yra visos sÄ lygos ginčijamÄ sandorį pripažinti negaliojančiu CK 6.66 straipsnio pagrindu. IeÅ¡kinio reikalavimo sumai užtikrinti ieÅ¡kovas prašė taikyti laikinÄ sias apsaugos priemones ir areÅ¡tuoti butÄ , esantį (duomenys neskelbtini), nes atsakovai gali perleisti butÄ kitiems asmenims ir teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti ar pasidaryti neįmanomas.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė Panevėžio apygardos teismas 2014 m. kovo 4 d. nutartimi praÅ¡ymÄ tenkino iÅ¡ dalies ir taikė laikinÄ jÄ apsaugos priemonę - įraÅ¡Ä vieÅ¡ame Nekilnojamojo turto registre dėl nuosavybės teisės perleidimo draudimo į butÄ , esantį (duomenys neskelbtini). Teismas, įvertinęs, kad ieÅ¡kovė yra bankrutavusi įmonė, kuri ieÅ¡kiniu siekia apginti bendrovės ir visų kreditorių interesus, o atsakovas nors ir turi daugiau nekilnojamojo turto, tačiau jo dalis, kaip ir ginčo butas, yra perleista dukroms, kitiems asmenims, dalis turto įkeista, kas apsunkins teismo sprendimo įvykdymÄ , įžvelgęs grėsmę dėl galimo ginčo turto perleidimo, kas restitucijos taikymÄ padarytų negalimu, taikė laikinÄ sias apsaugos priemones.

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai Atskiruoju skundu atsakovas V. U. praÅ¡o panaikinti Panevėžio apygardos teismo 2014 m. kovo 4 d. nutartį, iÅ¡spręsti klausimÄ iÅ¡ esmės ir netenkinti ieÅ¡kovo praÅ¡ymo dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo. Atskirasis skundas grindžiamas Å¡iais argumentais:1. IeÅ¡kovas nepagrindė grėsmės sprendimo neįvykdymui bei ieÅ¡kinio tikėtino pagrįstumo, todėl teismas nepagrįstai taikė laikinÄ sias apsaugos priemones.2. Lietuvos apeliacinio teismo 2014 m. kovo 4 d. nutartimi ieÅ¡kovo praÅ¡ymu jau yra pritaikytas atsakovo turto areÅ¡tas 450 000 Lt sumai, todėl laikytina, jog ieÅ¡kovo ieÅ¡kinio reikalavimo įvykdymas yra užtikrintas.

Atsiliepimu į atsakovo V. U. atskirÄ jį skundÄ ieÅ¡kovas UAB „Ekrano“ ekspedicija, atstovaujama bankroto administratoriaus D. B., praÅ¡o jį atmesti ir palikti Panevėžio apygardos teismo 2014 m. kovo 4 d. nutartį nepakeistÄ .IeÅ¡kovas pažymėjo, jog skundÄ dėl 2014 m. kovo 4 d. nutarties pateikė ne atsakovas, kurio turtui taikomi disponavimo suvaržymai, bet asmuo, kurio teisėms ginčijamas sprendimas įtakos neturi. IeÅ¡kovo vertinimu, praÅ¡ymas taikyti laikinÄ sias apsaugos priemones yra pagrįstas ir motyvuotas, o atsakovo deklaratyvÅ«s skundo argumentai nesudaro pagrindo naikinti ar keisti skundžiamÄ nutartį.

IV. Apeliacinio teismo nustatytos aplinkybės, teisiniai argumentai ir iÅ¡vados Nagrinėjamoje byloje sprendžiamas klausimas, ar pirmosios instancijos teismo nutartis dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo yra pagrįsta ir teisėta. Pažymėtina, jog Å¡iuo atveju byloje ginčijant dovanojimo sandorį, atsakovais patraukti du asmenys (sandorio Å¡alys) V. U. ir jo duktė J. U.. Ginčijama nutartimi teismas taikė disponavimo suvaržymus atsakovės J. U. turtui (ginčo sandoriu jai perleistam butui), tačiau atskirÄ jį skundÄ dėl Å¡ios nutarties pateikė V.

U.. CPK 151 straipsnio 1 dalis numato, jog pirmosios instancijos teismo nutartis dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo gali skųsti byloje dalyvaujantys asmenys, vadinasi ir tie, kurių turtinėms teisėms skundžiama nutartimi suvaržymai tiesiogiai netaikomi. Atsižvelgiant į Å¡iuos iÅ¡aiÅ¡kinimus, teismas skundžiamos nutarties teisėtumÄ ir pagrįstumÄ vertina vadovaujantis atsakovo skundo faktiniu ir teisiniu pagrindu bei patikrinama, ar nėra absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų (CPK 320, 338 str.).

Absoliučių skundžiamos teismo nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė, todėl civilinė byla nagrinėjama neperžengiant atskirojo skundo ribų.CPK 144 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad teismas dalyvaujančių byloje ar kitų suinteresuotų asmenų praÅ¡ymu gali taikyti laikinÄ sias apsaugos priemones, jeigu Å¡ie asmenys tikėtinai pagrindžia savo ieÅ¡kinio reikalavimÄ ir nesiėmus Å¡ių priemonių teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas.

IÅ¡ Å¡ios teisinės nuostatos darytina iÅ¡vada, kad įstatyme yra įtvirtintos dvi bÅ«tinos sÄ lygos, leidžiančios taikyti laikinÄ sias apsaugos priemones: pirma, ieÅ¡kovas turi tikėtinai pagrįsti savo reikalavimÄ , t. y. pateikti duomenis, kurie pagrįstų teismo įsitikinimÄ , kad ieÅ¡kovui palankus teismo sprendimas yra įmanomas. Antra bÅ«tina sÄ lyga laikinųjų apsaugos priemonių taikymui – teismo sprendimo neįvykdymo arba įvykdymo pasunkėjimo rizika. Apelianto manymu Å¡iuo atveju teismas neįvertino ieÅ¡kinio tikėtino pagrįstumo, neatsižvelgė į tai, jog ieÅ¡kovo ieÅ¡kinys negali bÅ«ti tenkinamas dėl praleisto ieÅ¡kinio senaties termino, bei neįvertino to, jog nagrinėjamu atveju nėra grėsmės ieÅ¡kovo reikalavimų neįvykdymui, kadangi jie jau užtikrinti.Apeliacinės instancijos teismas pažymi, jog į klausimÄ , ar ieÅ¡kovo materialinis teisinis reikalavimas yra pagrįstas, bus atsakyta tik iÅ¡tyrus įrodymus, nustačius bylai teisiÅ¡kai reikÅ¡mingas aplinkybes ir jas teisiÅ¡kai kvalifikavus, t. y. iÅ¡nagrinėjus bylÄ iÅ¡ esmės. Sprendžiant laikinųjų apsaugos priemonių taikymo klausimÄ , atliekamas tik preliminarus ieÅ¡kovo pareikÅ¡to reikalavimo vertinimas, kuris nereiÅ¡kia bylos nagrinėjimo iÅ¡ esmės, o tik sudaro pagrindÄ Ä¯vertinti laikinųjų apsaugos priemonių taikymo pagrindÄ , todėl ir atskiruoju skundu keliamas klausimas, ar ieÅ¡kovas nepraleido ieÅ¡kinio senaties termino ginčyti atsakovo sudarytÄ sandorį CK 6.66 straipsnio tvarka, sprendžiant laikinųjų apsaugos priemonių taikymo bÅ«tinumo klausimÄ , nevertinamas.

Abejones dėl ieÅ¡kinio pagrįstumo atsakovas turi teisę iÅ¡sakyti bylÄ nagrinėjant iÅ¡ esmės.Civilinę bylÄ nagrinėjantis pirmosios instancijos teismas įvertinęs ieÅ¡kovo pareikÅ¡tus reikalavimus, ieÅ¡kinio pagrindÄ , bei kartu su ieÅ¡kiniu pateiktus įrodymus, pagrindžiančius tikėtinÄ praÅ¡omos priteisti sumos pagrįstumÄ , manė, jog bylÄ iÅ¡nagrinėjus iÅ¡ esmės ieÅ¡kovo ieÅ¡kinys galėtų bÅ«ti tenkinamas, t. y. ieÅ¡kinio reikalavimai yra tikėtinai pagrįsti, Å¡ioms iÅ¡vadoms pritaria ir apeliacinės instancijos teismas, todėl apelianto teiginiai dėl to, jog ieÅ¡kovas neįrodė, o teismas nevertino ieÅ¡kinio pagrįstumo, atmestini.Pirmosios instancijos teismas, įvertinęs ieÅ¡kiniu keliamus reikalavimus, ginčo objektÄ ir bylos aplinkybes, skundžiama nutartimi pritaikė laikinÄ sias apsaugos priemones nusprendęs, jog neapribojus teisės disponuoti ginčo objektu, nebus užtikrintas ieÅ¡kovui palankaus teismo sprendimo įvykdymas.

Apeliacinio teismo vertinimu, pirmosios instancijos teismo iÅ¡vados Å¡iuo klausimu yra pagrįstos.Bet kuris teismo atliekamas procesinis veiksmas yra neatsiejamas nuo tikslo užtikrinti ginčo Å¡alių ir kitų suinteresuotų asmenų teisėtų interesų pusiausvyrÄ , nes to reikalauja universalieji civilinio proceso teisės principai. Tai suponuoja bÅ«tinumÄ vertinti, ar konkrečių laikinųjų apsaugos priemonių taikymas bus proporcingas jų taikymu siekiamiems tikslams. Konkrečių laikinųjų apsaugos priemonių taikymo tikslingumÄ gali nulemti priežastys, susijusios su byloje pareikÅ¡tų materialinių teisinių reikalavimų dalyku, jų pobÅ«džiu.

Kai ieškiniu ginčijami konkretūs turtiniai sandoriai, arba prašoma pripažinti galiojančiais tam tikrus sandorius, kurių objektas nekilnojamasis turtas, laikoma, jog ieškovų materialiniai teisiniai reikalavimai tiesiogiai siejami su ginčo objektų teisinio režimo, jo tolesnio statuso pasikeitimu. Netaikius laikinųjų apsaugos priemonių ginčo turtui, yra jų perleidimo tretiesiems asmenims grėsmė ir dėl to būsimo teismo sprendimo įvykdymas gali būti apsunkintas arba tokio sprendimo vykdymas pasidarytų nebeįmanomas.

Todėl teismų praktikoje laikomasi nuomonės, jog tuo atveju, kai ieÅ¡kovas paduoda ieÅ¡kinį dėl nuosavybės teisių į konkretų turtÄ pripažinimo, jeigu nėra duomenų, kad paduotas ieÅ¡kinys akivaizdžiai neperspektyvus, teismas paprastai turi tenkinti pareiÅ¡kėjo praÅ¡ymÄ ir areÅ¡tuoti ginčo objektÄ (Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2012 m. balandžio 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-441/2012). Pažymėtina ir tai, kad vien aplinkybė, jog ginčo nekilnojamasis turtas, kuris palankaus ieÅ¡kovui sprendimo atveju galėtų bÅ«ti grÄ Å¾intas natÅ«ra, yra pas atsakovę, turinčiÄ teisę disponuoti ginčo objektu, patvirtina teismo sprendimo neįvykdymo grėsmės egzistavimÄ (Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. balandžio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-1205/2011).

Netaikius disponavimo apribojimų ginčo turtui, atsakovė turėtų galimybę jį perleisti tretiesiems asmenims ar jį kitaip apsunkinti. Dėl Å¡ios priežasties galėtų užsitęsti bylos nagrinėjimas, dar labiau pasunkėti ir taip sudėtinga teisinė situacija bei teismo sprendimo įvykdymas. Apeliantas taip pat pabrėžia, jog skundžiama nutartimi taikomos laikinosios apsaugos priemonės pažeidžia proporcingumo principÄ , reikalaujantį parenkant laikinÄ sias apsaugos priemones, įvertinti tiek ieÅ¡kovo, tiek atsakovo teisėtus interesus ir nė vienam iÅ¡ jų nesuteikti nepagrįsto pranaÅ¡umo.

Å iuo atveju, atsakovo manymu, Å¡io principo reikalavimų nesilaikyta, nes siekiant užtikrinti ieÅ¡kovo reikalavimų atsakovo atžvilgiu įvykdymÄ , atsakovo turtas, nevirÅ¡ijantis 450 000 Lt sumos, jau yra areÅ¡tuotas Lietuvos apeliacinio teismo 2014 m. kovo 4 d. nutartimi. Teismas visų pirma pažymi, jog nurodyta apeliacinės instancijos teismo nutartimi yra užtikrinti ieÅ¡kovo reikalavimai atsakovui ne nagrinėjamoje, bet kitoje civilinėje byloje, kurioje reikalavimai atsakovui kildinami iÅ¡ žalos atlyginimo teisinio instituto, Å¡iuo atveju ieÅ¡kinys ir jo reikalavimai grindžiami sandorių negaliojimo instituto normomis, todėl negalima laikyti, jog 2014 m. kovo 4 d. apeliacinės instancijos teismo ir skundžiama nutartimi pirmosios instancijos teismo pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės užtikrina tų pačių ieÅ¡kinio reikalavimų įvykdymÄ .

Teismas atkreipia dėmesį ir į tai, jog Å¡iuo atveju skundžiama nutartimi turto disponavimo suvaržymai taikomi ne atsakovo turtui, bet atsakovei nuosavybės teise priklausančiam butui (ginčo objektui byloje). Asmuo, kurio turtinėms teisėms pritaikyti disponavimo suvaržymai, atskirojo skundo dėl skundžiamos 2014 m. kovo 4 d. nutarties nėra pareiÅ¡kęs, todėl teismas plačiau Å¡io atskirojo skundo argumentų (dėl pažeisto proporcingumo principo) nevertina, pažymėdamas, jog įvertinus taikomų disponavimų apribojimų rūšį (įraÅ¡as vieÅ¡ajame registre, draudžiantis perleisti turtÄ tretiesiems asmenims) manytina, jog pirmosios instancijos teismas parinko mažiausiai atsakovės interesus varžančiÄ disponavimo apribojimo priemonę, kuri neapsunkina galimybės naudotis nekilnojamuoju turtu, tuo pačiu nepažeisdamas ir proporcingumo principo.Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, atskirojo skundo argumentai apie nepagrįstai pritaikytas laikinÄ sias apsaugos priemones, nesudaro pagrindo naikinti ar keisti pirmosios instancijos teismo nutarties.

Atskirasis skundas netenkinamas, o Panevėžio apygardos teismo 2014 m. kovo 4d.nutartis paliekama nepakeista. Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, n u t a r i a : Panevėžio apygardos teismo 2014 m. kovo 4 d. nutartį palikti nepakeistÄ . Teisėja                             Egidija TamoÅ¡iÅ«nienė