19f08387-e91c-4ea7-bbaf-7985d790b2c1 · Vilniaus miesto apylinkės teismas

? Baudžiamoji byla Nr. 1-298-1078/2021 Teisminio proceso Nr. 1-01-1-48419-2019-1 Procesinio sprendimo kategorijos: 1.2.25.4.1; 2.3.4.3; 1.1.6.3. (S) VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMAS N U O S P R E N D I S LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2021 m. liepos 15 d. Vilnius Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Ieva Narbutaitė, sekretoriaujant AuÅ¡rai Tumbrotaitei, dalyvaujant prokurorui Linui Gružui, kaltinamajai D. V., jos gynėjui advokato padėjėjui Vytautui KulieÅ¡iui, nukentėjusiajai N. K., jos atstovui advokato padėjėjui Mariui Vytautui Lileikiui, vieÅ¡ame teisiamajame posėdyje iÅ¡nagrinėjo baudžiamÄ jÄ bylÄ , kurioje D.

V., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietė, lietuvė, vidurinio iÅ¡silavinimo, (duomenys neskelbtini), dirbanti (duomenys neskelbtini), gyvenanti (duomenys neskelbtini), deklaravusi gyvenamÄ jÄ vietÄ adresu (duomenys neskelbtini), neteista, kaltinama pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 281 straipsnio 1 dalį. Teismas n u s t a t ė : D. V., vairuodama kelių transporto priemonę, pažeidė kelių eismo saugumo taisykles, dėl ko kilo eismo įvykis, kurio metu kitam žmogui buvo nesunkiai sutrikdyta sveikata, o bÅ«tent: ji, 2019 m. lapkričio 13 d., apie 14.15 val., Vilniuje, vairuojamu automobiliu „Volkswagen Up“, valst.

Nr. (duomenys neskelbtini) priklausančiu VÅ¡Ä® „(duomenys neskelbtini)“, iÅ¡ Minties gatvės važiuojamosios dalies eismo pusės, skirtos važiuoti nuo Apkasų gatvės pusės, įvažiuodama į Minties gatvės pastato Nr. 46 teritorijÄ (namo kiemÄ ) pažeidė Kelių eismo taisyklių 103 punkto reikalavimus, numatančius, kad iÅ¡važiuodamas iÅ¡ kelio vairuotojas privalo duoti keliÄ juo važiuojančioms transporto priemonėms (dviračiams ir kitoms), tai yra, važiuodama transporto judėjimui skirtu pravažiavimu, jungiančiu Minties gatvės kelio važiuojamÄ jÄ dalį su pastato Nr. 46 teritorija, sudarydama kliÅ«tį nedavė kelio ties kelio važiuojamÄ ja dalimi įrengtu dviračių taku, jos judėjimo krypties atžvilgiu iÅ¡ kairės pusės į deÅ¡inę važiavusiam ir pravažiavimÄ kirtusiam N. K. vairuojamam dviračiui, ir su juo susidÅ«rė, dėl ko N. K. dėl patirtų sužalojimų buvo nesunkiai sutrikdyta sveikata, o taip pat buvo apgadintas VÅ¡Ä® „(duomenys neskelbtini)“ priklausantis automobilis „Volkswagen Up“, valst.

Nr. (duomenys neskelbtini) Å iais savo veiksmais D. V. pažeidė Kelių eismo taisyklių 103 punkto reikalavimus ir atsiradus minėtoms pasekmėms, padarė nusikalstamÄ veikÄ , numatytÄ BK 281 straipsnio 1 dalyje. Teisiamojo posėdžio metu (vykusio 2021 m. kovo 8 d.) apklausta kaltinamoji D. V. nurodė, kad kaltės dėl jai inkriminuotos nusikalstamos veikos nepripažįsta. PaaiÅ¡kino, jog įvažiuodama į pastato Minties g. 46, Vilnius, teritorijÄ , lėtai judėjo, pamatė važiuojantį mikroautobusiukÄ , su kuriuo turėjo įvažiavime prasilenkti.

Prasilenkdama su mikroautobusu, judėjo labai lėtai, nes tas įvažiavimas siauras, jame yra ir dviračių bei pėsčiųjų takas. Prasilenkinėjo bÅ«tent per pėsčiųjų ir dviračių takÄ . Ji prasilenkinėjo su mikroautobusiuku, jau buvo pravažiavusi dviračių takÄ , ir jau prasilenkus su mikroautobusiuku pajuto smÅ«gį į automobilio kairės pusės galinę dalį. IÅ¡ karto sustojo ir per kairės pusės veidrodėlį pamatė moterį ir dviratį. Mikroautobusiukas iÅ¡kart ir iÅ¡važiavo, kadangi mikroautobusiukas buvo užvažiavęs prasilenkimo metu ant pėsčiųjų ir dviračių tako, o ji įsukdama į įvažiavimÄ nieko nematė, nes vaizdÄ užstojo mikroautobusiukas, kuris buvo už jos automobilį žymiai didesnis.

IÅ¡kart, kai tik pajuto smÅ«gį, iÅ¡lipo iÅ¡ automobilio ir priėjo prie tos pargriuvusios moters, paklausė jos, kas įvyko, nes ji (kaltinamoji) pati tik pajuto staigų smÅ«gį ir nesuprato, iÅ¡ kur tas smÅ«gis. Kiek pamena, ta moteris pasakė, kad jai skauda rankÄ ir kojÄ . Å alia buvę žmonės padėjo tai moteriai nueiti iki suoliuko. Ji (kaltinamoji) iÅ¡kvietė greitÄ jÄ medicinos pagalbÄ , o po to policijÄ . Kol laukė greitosios ir policijos, jai (kaltinamajai) buvo didžiulis Å¡okas. Iki atvažiuojant policijai, ji patraukė savo automobilį, kuris buvo sustabdytas už dviračių ir pėsčiųjų tako, nes trukdė pravažiuoti kitiems automobiliams.

Dėl Å¡ios priežasties policija negalėjo tiksliai pamatyti, kur iÅ¡kart po smÅ«gio sustojo automobilis. Atvykę policijos pareigÅ«nai apžiÅ«rėjo jos automobilį. Ant automobilio buvo tik įbrėžimas nuo galinių durelių iki lempos. Atsakydama į klausimus, kaltinamoji nurodė, kad jai buvo neįmanoma pamatyti nukentėjusiosios, kadangi, kaip minėjo, vaizdÄ jai užstojo mikroautobusiukas, kuris buvo užvažiavęs ant dviračių tako. Kaltinamoji nurodė, kad, kai buvo sudaroma eismo įvykio schema, ji visur pasirašė, nes tuo metu jai buvo stresas, dėl streso pasirašė ant tokios schemos, kokia ir buvo pateikta.

Toje vietoje, kur įvyko įvykis, ji važiuoja dažnai, jai žinoma, kad įvažiuodama į teritorijÄ privalo praleisti pėsčiuosius ir dviratininkus. Ikiteisminio tyrimo metu nurodė, kad autobusiukas stovėjo, bet iÅ¡ tikro jis labai lėtai judėjo ir jie lėtai judėdami prasilenkinėjo, autobusiukas jai užstojo visÄ matomumÄ iÅ¡ kairės pusės. 2021 m. liepos 1 d. vykusio teisiamojo posėdžio metu kaltinamoji nurodė, kad kaltę dėl padarytos nusikalstamos veikos pripažįsta pilnai, nuoÅ¡irdžiai gailisi dėl padaryto nusikaltimo, nukentėjusiosios atsiprašė ir su ja susitaikė, pinigus, dėl kurių aptarta su nukentėjusiÄ ja sudarytame susitarime, nukentėjusiajai pervedė.

Ikiteisminio tyrimo metu apklausta kaltinamoji D. V. savo kaltės nepripažino, parodė, kad 2019 m. lapkričio 13 d., apie 14.00 val., Vilniuje, vairuojamu automobiliu „VW UP“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) Minties gatve nuo Apkasų gatvės pusės privažiavo pravažiavimÄ , vedantį link Minties gatvės namo Nr. 46, prie kurio ji ir ketino važiuoti. Sustojusi prieÅ¡ ties pravažiavimu esančiÄ nereguliuojamÄ pėsčiųjų perėjÄ ir praleidusi ja ėjusį žmogų, ji vairuojamu automobiliu lėtai pajudėjo iÅ¡ vietos ir iÅ¡kart už perėjos suko į deÅ¡inę, į minėtÄ pravažiavimÄ .

Pravažiavime, jai iÅ¡ kairės pusės, stovėjo tamsios spalvos mikroautobusas, kurio vairuotojas ketino įvažiuoti į Minties gatvės važiuojamÄ jÄ dalį. Ji vairuojamu automobiliu lėtai pro jį pravažiavo ir toliau taip pat lėtai judėjo pravažiavimu. Staiga, kai, kaip jai atrodo, jau buvo pravažiavusi pravažiavimo ir dviračių tako susikirtimo vietÄ , ji pajuto smÅ«gį iÅ¡ kairės pusės į automobilio galinę dalį. PasižiÅ«rėjusi į Å¡oninį kairės pusės galinio vaizdo veidrodėlį, ji pamatė prie savo automobilio kairės pusės galinio rato nukritusiÄ moterį ir dviratį.

IÅ¡kart sustabdė vairuojamÄ automobilį ir įjungė avarines Å¡viesas. IÅ¡lipusi iÅ¡ automobilio priėjo prie dviratininkės. Paklausus dviratininkės, kas atsitiko, pastaroji pasakė nemačiusi jos automobilio, todėl į jį ir atsitrenkusi. Moteris skundėsi rankos ir kojos skausmais. Paklausus, ar reikalingi medikai, dviratininkė paprašė juos iÅ¡kviesti. Ji paskambino į bendrÄ jį pagalbos centrÄ , pranešė apie įvykį ir paprašė atsiųsti greitÄ jÄ medicinos pagalbÄ .

Prie jų buvo priėjęs nepažįstamas vyras. Dviratininkei pasakius, kad ji pati neatsikels, vyras jÄ pakėlė ir ant rankų nunešė ant suoliuko. Ä® įvykio vietÄ buvo atvykęs ir dviratininkės vyras, kuriam ji skambino. Taip pat prie jų buvo priėjusi už jos automobilio sustojusio kito automobilio vairuotoja, kaip suprato, ji galėjo matyti įvykį. Liudytoja sulaukė į įvykio vietÄ atvykusių policijos pareigÅ«nų, su jais bendravo. Atvykę medikai apžiÅ«rėjo dviratininkę ir iÅ¡vežė jÄ Ä¯ ligoninę.

Mano, kad ji kelių eismo taisyklių nepažeidė, nes dviratininkė į jos automobilį atsitrenkė, kai ji jau buvo pravažiavusi dviračių takÄ (t. 1, b.l. 45-47, 154). AnalogiÅ¡kos aplinkybės nurodytos ir D. V. raÅ¡ytiniame paaiÅ¡kinime (t. 1, b.l. 48). Teisiamojo posėdžio metu apklausta nukentėjusioji N. K. parodė, kad 2019 m. lapkričio 13 d. dviračių taku važiavo Minties g. link ŽirmÅ«nų tilto. Važiavo įprastu greičiu, apie 15 km/h, ties įvažiavimu į kiemÄ pastebėjo autobusiukÄ , kuris stovėjo ant vejos prie pat gatvės. Nematė, ar autobusiuke buvo vairuotojas.

Autobusiuko priekis buvo nukreiptas į gatvę. Autobusiukas stovėjo dviračio pravažiavime, arčiau deÅ¡inės pusės, jis neužkirto nei dviračių tako, nei pėsčiųjų tako. Jai kelio autobusiukas neužkirto, tik matomumÄ , kas iÅ¡suka iÅ¡ gatvės. Jos važiavimo greitis nebuvo didelis, jį dar labiau sulėtino, nes autobusiukas užstojo vaizdÄ . Tuomet netikėtai iÅ¡lindo automobilis, į kurio galines dureles ji atsitrenkė ir nukrito. Viskas įvyko dviračių take. Kaltinamoji automobiliu nuvažiavo toliau ir po to prie jos pribėgo.

Ji tuomet gulėjo ant dviračių tako. Nukentėjusioji, atsakydama į klausimus, nurodė, kaltinamosios automobilį pamatė, kai į jį atsitrenkė. Ji pamatė kaltinamosios automobilio vidurį, kuris buvo dviračių tako viduryje. Kai pamatė kaltinamosios automobilį, iki jo jai buvo kokie 1-2 metrai. Smūgis nebuvo didelis, jos dviratis nebuvo apgadintas. Ji iš dviračių tako išvažiavusi nebuvo. Dviračių takas buvo užkirstas automobilio. Teisiamojo posėdžio metu nukentėjusioji patvirtino ikiteisminio tyrimo metu duotus savo parodymus.

PaaiÅ¡kino, kad autobusiuke užpakalinės Å¡viesos buvo įjungtos, ji suprato, kad autobusiukas kažkokį manevrÄ darys. Atsakydama į klausimus, nukentėjusioji nurodė, kad palaiko byloje pareikÅ¡tÄ civilinį ieÅ¡kinį. Teisiamojo posėdžio, vykusio 2021 m. liepos 1 d., metu nukentėjusioji nurodė, kad su kaltinamÄ ja susitaikė, jai pretenzijų neturi, kaltinamoji jai pervedė pinigus, dėl kurių susitarė teismui pateiktame susitaikymo susitarime. Ikiteisminio tyrimo metu apklausta nukentėjusioji N. K. parodė, kad 2019 m. lapkričio 13 d., apie 14.00 val., Vilniuje, (duomenys neskelbtini), vairuojamu dviračiu važiavo Minties gatvės dviračių taku nuo ŽirmÅ«nų gatvės pusės link Apkasų gatvės. Važiavo dviračių tako deÅ¡iniÄ ja puse.

Oro sÄ lygos buvo geros, be kritulių. Artėdama prie vietos, kur takas kertasi su pravažiavimu, jungiančiu Minties gatvės važiuojamÄ jÄ dalį su namų kiemais, ji pastebėjo, kad pravažiavime tarp važiuojamosios dalies ir dviračių tako stovi juodos spalvos mikroautobusas su įjungtomis avarinėmis Å¡viesomis. Jis stovėjo prie deÅ¡inio pravažiavimo kraÅ¡to, Å¡iek tiek užvažiavęs ant žolės deÅ¡inėje, priekine dalimi nukreiptas link važiuojamosios dalies. Atrodė, kad mikroautobuso vairuotojas kažko laukia.

Suprasdama, kad pravažiavime stovintis mikroautobusas gali riboti į pravažiavimÄ Ä¯važiuojančių automobilių vairuotojų matomumo ribas, ji pristabdė vairuojamÄ dviratį ir lėtai įvažiavo į tako ir pravažiavimo susikirtimÄ . Staiga, priekyje savęs pamatė tamsios spalvos lengvÄ jį automobilį, kuris jos judėjimo krypties atžvilgiu važiavo iÅ¡ deÅ¡inės į kairę, t. y. automobilis pravažiavimu važiavo nuo Minties gatvės važiuojamosios dalies link namų kiemų.

IÅ¡ karto stabdė vairuojamÄ dviratį, tačiau atstumas tarp jos dviračio ir automobilio buvo minimalus, dėl ko dviratis priekiniu ratu trenkėsi į automobilio kairės pusės galines dureles. Po susidÅ«rimo ji kartu su dviračiu griuvo ant žemės. IÅ¡kart pajuto stiprų kojos skausmÄ . Buvo Å¡oko bÅ«senoje. Atsikelti negalėjo, todėl tik atsisėdo. Prie jos priėjusios dvi merginos, prisistačiusios medicinos rezidentėmis, pradėjo ja rÅ«pintis. Kažkas į įvykio vietÄ iÅ¡kvietė medikus ir policijos pareigÅ«nus.

Pamena, kad automobilio, su kuriuo ji susidÅ«rė, vairuotoja sakė, jog jos nepastebėjo. Ji tai pasakė iÅ¡ toliau, neprieidama prie jos. Ji paskambino savo vyrui ir papasakojo apie įvykį. Jos dviratis įvykio metu nebuvo apgadintas. Atvykę medikai jÄ iÅ¡sivežė į ligoninę (t. 1, b.l. 19, 20). Teisiamojo posėdžio metu apklausta liudytoja G. Å . nurodė, kad pamena, jog įvykio metu važiavo paskui kitÄ automobilį nuo Å ilo tilto link Minties g. 36, įsukinėjo į kiemÄ iÅ¡ pagrindinio kelio, prieÅ¡ jÄ važiavo tamsus automobilis.

Tuomet įvyko spÅ«stis, priėjo daug žmonių, ji nelabai suprato, kas įvyko, nes viskÄ užstojo baltas autobusiukas, kuris buvo įsijungęs avarinį. Autobusiukas stovėjo ant pėsčiųjų tako. Po to vienas automobilis nuvažiavo į priekį ir prisiparkavo, o ji nuėjo pažiÅ«rėti kaip jaučiasi nukentėjusioji. Liudytoja nurodė, kad ji paties automobilio ir dviratininkės susidÅ«rimo nematė, jai visÄ matomumÄ užstojo autobusiukas. Dviratininkės atvažiuojančios iki susidÅ«rimo irgi nematė, pamatė jÄ tik po įvykio, ji buvo ant dviračių tako.

Autobusiukas, užstojęs matomumÄ , po įvykio pasiÅ¡alino. Ar prieÅ¡ tai autobusiukas judėjo, ar stovėjo – negali pasakyti. Ikiteisminio tyrimo metu apklausta liudytoja G. Å . parodė, kad 2019 m. lapkričio 13 d., apie 14.15 val., Vilniuje, vairuojamu automobiliu važiuodama Minties gatve nuo ŽirmÅ«nų gatvės pusės pasuko į kairę, į pravažiavimÄ , jungiantį kelio važiuojamÄ jÄ dalį su Minties gatvės namo Nr. 46, kuriame gyvena, kiemu. Ä®važiavus į pravažiavimÄ , ji pamatė pravažiavimo ir dviračių tako susikirtime, per patį vidurį, gulinčiÄ moterį.

Tarp moters kojų buvo dviratis. Suprato, kad dviračiu važiavusi moteris nugriuvo, tačiau dėl kokių priežasčių tai įvyko, ji tuo metu dar nežinojo. Prie gulinčios dviratininkės jau buvo susirinkę žmonės. Toliau, jau už dviračių tako, pravažiavime, prie jo deÅ¡inio kraÅ¡to, stovėjo juodos spalvos „VW“ markės automobilis. Kadangi tęsti važiavimo negalėjo, ji sustabdė vairuojamÄ automobilį pravažiavime prieÅ¡ dviračių takÄ . Matė, kaip žmonės pakėlė dviratininkę ir nunešė jÄ nuo dviračių tako į Å¡onÄ .

Atsilaisvinus keliui, ji nuvažiavo ir prisiparkavo prie namo Nr.

46. Matė, kad minėto automobilio „VW“ vairuotoja taip pat patraukė savo automobilį nuo pravažiavimo ir prisiparkavo Å¡alia jos automobilio. Nuskubėjus prie dviratininkės ir paklausus, ar reikalinga pagalba, ji sužinojo, kad visos tarnybos apie įvykį jau informuotos. Kaip suprato, medikus iÅ¡kvietė automobilio „VW“ vairuotoja. BÅ«nant prie dviratininkės ir automobilio „VW“ vairuotojos, ji girdėjo pastarÄ jÄ pasakojant apie įvykio aplinkybes. Vairuotoja minėjo, kad važiuojant ji turėjo sustoti, nes „buvo busikas“.

Po to, ji „vėl pajudėjo truputį į priekį ir pajuto smūgį į savo automobilį“, dėl ko ji „vėl sustojo ir pamatė už automobilio nukritusį žmogų“. Dviratininkė apie įvykį nieko nepasakojo. Abi moterys buvo šoko būsenoje. Ji pati negali tiksliai nurodyti, ar jai važiuojant pravažiavimu prie jo kairiojo krašto, tarp kelio važiuojamosios dalies ir dviračių tako buvo „busikas“. Lyg ir ši transporto priemonė ten buvo, tačiau tvirtinti to negali (t. 1, b.l. 31-33).

Iš Valstybinės teismo medicinos tarnybos Vilniaus skyriaus teismo medicinos specialisto išvados Nr. G 1178/2020(01) nustatyta, kad N. K. eismo įvykio metu patyrė stipinkaulio skeveldrinį tipinės vietos lūžį, alkūnkaulio ylinės ataugos lūžį, blauzdikaulio abiejų krumplių skeveldrinį lūžį ir šlaunikaulio medialinio krumplio kraštinį lūžį. Vadovaujantis sveikatos sutrikdymo masto nustatymo taisyklių 7.1. punktu, nustatyti sužalojimai visumoje kvalifikuojami nesunkiu sveikatos sutrikdymu.

Pateiktuose AB „(duomenys neskelbtini)“ sanatorijos medicinos dokumentuose nurodyta bÅ«klė iÅ¡raÅ¡ant vertinama kaip: „dar skauda deÅ¡inę kojÄ â€œ. Objektyvių duomenų, rodančių ženklų deÅ¡inio rieÅ¡o ir deÅ¡inio kelio sÄ nario funkcijos sutrikimÄ nėra. Neįgalumo ir darbingumo nustatyto tarnybos prie socialinės apsaugos ir darbo ministerijos darbingumo lygio pažymoje nurodytas darbingumo lygis nėra vertinamas, kadangi teismo medicinos praktikoje sveikatos sutrikdymo mastas kvalifikuojamas vadovaujantis sveikatos sutrikdymo masto nustatymo taisyklėse nurodytais objektyviais kriterijais (t. 1, b.l. 140-143).

IÅ¡ BIRT ataskaitų žiÅ«ryklės duomenų matyti, kad 2019 m. lapkričio 13 d., 14.15 val., bendrajame pagalbos centre buvo gautas D. V. praneÅ¡imas, jog jai važiuojant automobiliu „VW“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) į jÄ Ä¯važiavo dviratininkė. Moteriai kojos trauma (t. 1, b.l. 3). IÅ¡ Kelių eismo įvykio vietos apžiÅ«ros protokolo matyti, kad 2019 m. lapkričio 13 d. buvo apžiÅ«rėtas Minties g. 46, Vilniuje, įvažiavimas į kiemÄ . ApžiÅ«ros eiga ir rezultatai užfiksuoti procesinio veiksmo atlikimo protokole ir eismo įvykio vietos plane (t. 1, b.l. 6-9).

Iš transporto priemonės techninės būklė patikrinimo ir apžiūros protokolo bei papildomų duomenų apie eismo įvykį matyti, kad D. V. vairuotas automobilis „Volkswagen Up“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) eismo įvykio metu buvo nežymiai apgadintas, t. y. rasti įbrėžimai ant automobilio kairės pusės galinio sparno ir galinio bamperio (t. 1, b.l. 10,11,15). Iš apžiūros protokolo matyti, kad 2019 m. gruodžio 18 d. buvo apžiūrėti N. K. medicininiai dokumentai: Gydymo stacionare ligos istorija Nr. 25609/2019 ir CD Nr. 1978 iš VšĮ (duomenys neskelbtini).

Padaryta iÅ¡vada, kad N. K. nustatytas minkÅ¡tųjų audinių patinimas deÅ¡inio rieÅ¡o ir deÅ¡inio kelio srityse, odos nubrozdinimas deÅ¡inio kelio priekiniame pavirÅ¡iuje, deÅ¡inio stipinkaulio tipinės vietos ir deÅ¡inio alkÅ«nkaulio ylinės ataugos lūžiai, deÅ¡inio Å¡launikaulio vidinio krumplio ir deÅ¡inio blauzdikaulio virÅ¡utinio trečdalio intrasÄ narinis lūžis. Sužalojimas galėjo bÅ«ti padarytas aptariamo eismo įvykio metu ir kvalifikuojamas nesunkiu sveikatos sutrikdymu (t. 1, b.l. 24).

Iš kitų objektų apžiūros protokolo matyti, kad 2020 m. sausio 31 d. buvo peržiūrėti 2 BPC pateikti garso įrašai. Apžiūros eiga ir rezultatai užfiksuoti procesinio veiksmo atlikimo protokole (t. 1, b.l. 36-38). Iš transporto priemonės techninės būklė patikrinimo ir apžiūros protokolo matyti, kad N. K. eismo įvykio metu vairuoto dviračio apžiūros metu apgadinimų neužfiksuota (t. 1, b.l. 13,14; 15). Iš Vilniaus AVPK Kelių policijos valdybos Kelių patrulių rinktinės 2 kuopos 2-ojo būrio vyriausiojo patrulio V.

P. tarnybinio praneÅ¡imo matyti, kad 2019 m. lapkričio 13 d. 14.17 val. iÅ¡ AVPK OVS budėtojo gavo praneÅ¡imÄ , kad Vilniuje, Minties g. 46, pranešėjai važiuojant automobiliu „VW“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) į jÄ Ä¯važiavo dviratininkė, moteriai kojos trauma. Atvykus minėtu adresu pastebėjo GMP0851, kuri suteikinėjo pirmÄ medicininę pagalbÄ dviratininkei N. K.. Automobilis „VW UP“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) ir dviratis buvo patraukti iÅ¡ eismo įvykio vietos. N. K. buvo sÄ moninga, patyrusi stresÄ , papasakoti apie eismo įvykį negalėjo.

Paklausus apie eismo įvykį „VW“ automobilio vairuotojos D. V., ji paaiÅ¡kino, kad važiavo Minties g. link Minties g. 46, kuomet staiga iÅ¡ kairės pusės pajuto smÅ«gį į galinę automobilio kairės pusės dalį. Sustojusi pamatė, kad į jos automobilį įvažiavo dviratininkė, kuri patyrė kojos traumÄ , dėl to iÅ¡ karto iÅ¡kvietė medikus. Atvažiuojančios dviratininkės ji nematė, nes prieÅ¡prieÅ¡a ant įvažiavimo į daugiabučio kiemus buvo sustojęs mikroautobusas, kuris užstojo matymo laukÄ .

Eismo įvykio liudininkė G. Å . paaiÅ¡kino, kad važiavo Minties g. iÅ¡ ŽirmÅ«nų g. pusės link Minties g. 46 daugiabučio, ir matė, kad ant iÅ¡važiavimo stovėjo mikroautobusas, kuris galėjo užstoti „VW“ automobiliui matymo laukÄ . Pasukus į kairę link įvažiavimo į daugiabučius matė jau po susidÅ«rimo „VW UP“ ir dviratininkę, kuri patyrė kojos traumÄ (t. 1, b.l. 5). 2021 m. birželio 30 d. Vilniaus miesto apylinkės teisme gautas kaltinamosios, nukentėjusiosios ir civilinio atsakovo AB „(duomenys neskelbtini)“ sudarytas susitarimas dėl susitaikymo ir žalos atlyginimo (toliau – ir Susitarimas) (t. 2, b. l. 129).

Dėl veikos kvalifikavimo Pagal BK 281 straipsnio 1 dalį atsako tas, kas vairuodamas kelių transporto priemonę pažeidė kelių eismo saugumo ar transporto priemonės eksploatavimo taisykles, jeigu dėl to įvyko eismo įvykis, dėl kurio buvo nesunkiai sutrikdyta kito žmogaus sveikata. Kaltinamoji nors ikiteisminio tyrimo metu ir pirmosios apklausos teisiamojo posėdžio metu kaltės dėl jai inkriminuotos nusikalstamos veikos nepripažino, tačiau 2021 m. liepos 1 d. teisiamojo posėdžio metu jÄ pripažino visiÅ¡kai ir paaiÅ¡kino, kad kaltinime nurodytu laiku vairuodama automobilį buvo neatidi ir partrenkė dviračiu važiavusiÄ nukentėjusiÄ jÄ .

Kaltinamosios parodymus taip pat patvirtina ir kita bylos medžiaga, kuriÄ teismas pripažįsta įrodymais, o bÅ«tent: nukentėjusiosios N. K. parodymai, liudytojos G. Å . parodymai, kitų objektų apžiÅ«ros ir eismo įvykio vietos apžiÅ«ros protokolai, Valstybinės teismo medicinos tarnybos Vilniaus skyriaus teismo medicinos specialisto iÅ¡vada Nr. G 1178/2020(01), Vilniaus AVPK Kelių policijos valdybos Kelių patrulių rinktinės 2 kuopos 2-ojo bÅ«rio vyriausiojo patrulio tarnybinis praneÅ¡imas ir kita bylos medžiaga.

Visumos aukščiau nurodytų aptartų įrodymų pakanka iÅ¡vadai, kad kaltinamosios D. V. padarytas Kelių eismo taisyklių pažeidimas, tai yra, 103 punkto pažeidimas, kuriame numatyta, kad „iÅ¡važiuodamas iÅ¡ kelio, vairuotojas privalo duoti keliÄ juo važiuojančioms transporto priemonėms (dviračiams ir kitoms)“, buvo eismo įvykio, kurio metu buvo nesunkiai sutrikdyta nukentėjusiosios N. K. sveikata, priežastis, o anksčiau aptarti kaltinamosios veiksmai teisingai kvalifikuoti pagal BK 281 straipsnio 1 dalį.

Dėl atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal BK 38 straipsnį BK 38 straipsnio 1 dalis numato, kad asmuo, padaręs baudžiamÄ jį nusižengimÄ , neatsargų arba nesunkų ar apysunkį tyčinį nusikaltimÄ , gali bÅ«ti teismo atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės, jeigu:

1) jis prisipažino padaręs nusikalstamÄ veikÄ ir 2) savu noru atlygino ar paÅ¡alino fiziniam ar juridiniam asmeniui padarytÄ Å¾alÄ arba susitarė dėl Å¡ios žalos atlyginimo ar paÅ¡alinimo, ir 3) susitaikė su nukentėjusiu asmeniu arba juridinio asmens atstovu, ir 4) yra pagrindo manyti, kad jis nedarys naujų nusikalstamų veikų. Å io straipsnio 1 dalyje numatytais pagrindais negali bÅ«ti atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pavojingas recidyvistas, taip pat asmuo, kuris anksčiau jau buvo atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės kaip susitaikęs su nukentėjusiu asmeniu, jeigu nuo susitaikymo dienos iki naujos veikos padarymo praėjo mažiau nei ketveri metai.

Teisiamojo posėdžio metu nukentėjusioji N. K. nurodė, kad ji neprieÅ¡tarauja, jog kaltinamoji bÅ«tų atleista nuo baudžiamosios atsakomybės, kadangi ji su ja susitaikė, su kaltinamÄ jÄ pasirašė susitarimÄ dėl susitaikymo ir žalos atlyginimo. Kaltinamoji prisipažino padariusi nusikalstamÄ veikÄ , su nukentėjusiÄ ja susitaikė, pretenzijų dėl žalos atlyginimo nėra. Kaltinamosios atsakomybę lengvinančia aplinkybe laikytina tai, kad ji prisipažino padariusi jai inkriminuojamÄ nusikalstamÄ veikÄ ir nuoÅ¡irdžiai gailisi dėl savo elgesio (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas).

Kaltinamosios atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta. Padaryta viena neatsargi veika, kaltinamoji anksčiau neteista, administracine tvarka bausta tik už neÅ¡iurkščius KET pažeidimus, paskirtos baudos sumokėtos, kas rodo, jog asmuo nevengia atsakomybės už savo veiksmus. Å ios aplinkybės teismui leidžia spręsti, jog nagrinėjama nusikalstama veika buvo visiÅ¡kai atsitiktinė, kaltinamoji iÅ¡kart apie padarytÄ nusikaltimÄ pranešė policijos pareigÅ«nams bei greitajai medicinos pagalbai, padėjo nukentėjusiajai įvykio vietoje, Å¡iuo metu yra atlyginusi žalÄ (tiek, kiek susitarė su nukentėjusiÄ ja), kas rodo jos neabejingÄ požiÅ«rį į sukeltÄ eismo įvykį.

Ä®vertinęs visas Å¡ias aplinkybes, teismas daro iÅ¡vada, jog yra pagrindo manyti, kad kaltinamoji nedarys naujų nusikalstamų veikų. Dėl Å¡ių priežasčių, esant visoms įstatyme numatytoms sÄ lygoms, kaltinamoji atleistina nuo baudžiamosios atsakomybės pagal BK 281 straipsnio 1 dalį jai susitaikius su nukentėjusiÄ ja, baudžiamÄ jÄ bylÄ nutraukiant. Dėl baudžiamojo poveikio priemonių BK 67 straipsnio 2 dalis nustato, be kita ko, kad pilnamečiam asmeniui, atleistam nuo baudžiamosios atsakomybės Å¡io kodekso VI skyriuje numatytais pagrindais, gali bÅ«ti skiriamos baudžiamojo poveikio priemonės, tarp jų – įmoka į nukentėjusių nuo nusikaltimų asmenų fondÄ (6 punktas).

Atsižvelgus į tai, kad baudžiamojo poveikio priemonių skyrimo nuostata nėra kategoriÅ¡kai įpareigojanti, įvertinus kaltinamosios asmenybę, tai, kad padarytas neatsargus nusikaltimas, taip pat tai, kad kaltinamoji yra atlyginusi žalÄ nukentėjusiajai pagal jų susitarimÄ , teismas mano, kad Å¡iuo atveju D. V. atžvilgiu atliktas ikiteisminis tyrimas, teismo procesas ir nuosprendis yra pakankamos priemonės tam, kad ji padarytų atitinkamas iÅ¡vadas ir toliau nedarytų teisės pažeidimų. Esant nurodytoms aplinkybėms, teismas sprendžia, kad Å¡ioje baudžiamojoje byloje nėra pagrindo kaltinamajai skirti baudžiamojo poveikio priemonės. Dėl kitų klausimų Å ioje baudžiamojoje byloje nukentėjusioji N. K. pareiÅ¡kė civilinį ieÅ¡kinį, kuriuo prašė priteisti iÅ¡ civilinės atsakovės AB „(duomenys neskelbtini)“ 2820,25 Eur turtinės žalos, 5000 Eur neturtinės žalos, o iÅ¡ kaltinamosios D.

V. – 5000 Eur neturtinės žalos ir bylinėjimosi išlaidas (t. 2, b. l. 38-40). Vilniaus miesto apylinkės teismui 2021 m. birželio 30 d. pateiktame 2021 m. birželio 21 d. susitarime tarp nukentėjusiosios, kaltinamosios ir civilinio atsakovo AB „(duomenys neskelbtini)“, sutarta dėl turtinės ir neturtinės žalos dydžio ir atlyginimo tvarkos, nurodant, jog nukentėjusioji ateityje pretenzijų nei kaltinamajai, nei jos civilinės atsakomybės draudikui nereikš. Teisiamojo posėdžio metu nukentėjusioji patvirtino, jog kaltinamoji jau yra sumokėjusi jai pinigus, aptartus Susitarimo 4 punkte.

Atsižvelgiant į tai bei vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 107 straipsniu, procesas dėl nukentėjusiosios civilinio ieÅ¡kinio dalyje dėk kaltinamajai D. V. pareikÅ¡tų turtinių reikalavimų, nutrauktinas, kitoje dalyje nukentėjusiosios ieÅ¡kinys – dėl turtinės ir neturtinės žalos priteisimo iÅ¡ AB „(duomenys neskelbtini)“ tenkintinas iÅ¡ dalies, atsižvelgiant į Å¡alių SusitarimÄ , ir nukentėjusiosios N. K. naudai iÅ¡ civilinio atsakovo AB „(duomenys neskelbtini)“ priteistina 5314,25 Eur, kuriuos civilinis atsakovas įpareigotinas sumokėti nukentėjusiajai Susitarime nurodytais terminais ir tvarka.

Å ioje baudžiamojoje byloje laikinas nuosavybės teisės apribojimas netaikytas, kardomoji priemonė nepaskirta, proceso iÅ¡laidų nėra. Daiktai, turintys reikÅ¡mės nusikalstamai veikai tirti bei baudžiamajai bylai nagrinėti –vokas su kompaktiniu disku, prisegtas prie galinio bylos 1 tomo virÅ¡elio, nuosprendžiui įsiteisėjus paliktinas saugoti prie bylos. Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297-308 straipsniais, n u s p r e n d ž i a : D. V. atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281 straipsnio 1 dalį jai susitaikius su nukentėjusiÄ ja N. K.

Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 38 straipsnio pagrindu, ir baudžiamÄ jÄ bylÄ nutraukti. D. V. kardomosios priemonės neskirti. Daiktus, turinčius reikÅ¡mės nusikalstamai veikai tirti bei baudžiamajai bylai nagrinėti –vokÄ su kompaktiniu disku, prisegtÄ prie galinio bylos 1 tomo virÅ¡elio, nuosprendžiui įsiteisėjus palikti saugoti prie bylos. Nukentėjusiosios N. K. civilinį ieÅ¡kinį tenkinti iÅ¡ dalies ir N. K. naudai iÅ¡ civilinio atsakovo AB „(duomenys neskelbtini)“ priteisti 5314,25 Eur turtinei ir neturtinei žalai atlyginti, įpareigojant civilinį atsakovÄ sumokėti nukentėjusiajai minėtÄ Å¾alos atlyginimÄ 2021 m. birželio 21 d.

Susitarime nurodytais terminais ir tvarka, procesÄ dalyje dėl ieÅ¡kinio D. V. nutraukti, likusioje dalyje ieÅ¡kinio netenkinti. IÅ¡aiÅ¡kinti D. V., kad vadovaujantis BK 38 straipsnio 3 dalimi, jeigu asmuo, atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal Å¡io straipsnio 1 dalį, per vienerius metus padarė baudžiamÄ jį nusižengimÄ ar neatsargų nusikaltimÄ , teismas gali panaikinti sprendimÄ dėl atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės ir spręsti dėl tokio asmens baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas nusikalstamas veikas.

IÅ¡aiÅ¡kinti D. V., kad, vadovaujantis BK 38 straipsnio 4 dalimi, jeigu asmuo, atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal Å¡io straipsnio 1 dalį, per vienerius metus padarė naujÄ tyčinį nusikaltimÄ , ankstesnis sprendimas atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės nustoja galioti ir sprendžiama dėl tokio asmens baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas nusikalstamas veikas. Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali bÅ«ti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui, apeliacinį skundÄ paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismÄ .

Teisėja Ieva Narbutaitė