Legislator Case Law & Legislation
2025-11-04 Nr. DBT-74-2-10-3-00852-2024-9 AI generated

2025-11-04 Nr. DBT-74-2-10-3-00852-2024-9 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Case Number 2025-11-04 Nr. DBT-74-2-10-3-00852-2024-9
Court / Authority
Jurisdiction Lithuania (LT)
Decision Date
Outcome Nutartis dėl teismingumo

Legislator summary

AI generated

išnagrinėjusi Regionų administracinio teismo Kauno rūmų prašymą išspręsti bylos pagal pareiškėjos Nacionalinės žemės tarnybos prie Aplinkos ministerijos patikslintą skundą atsakovams Palangos miesto savivaldybės administracijai bei Palangos miesto savivaldybei (tretieji suinteresuoti asmenys - uždaroji akcinė bendrovė (toliau – UAB) „Egzotiniai augalai“ bei S. J.) dėl valstybinės žemės nuomos sutarties vykdymo sustabdymo ir pripažinimo negaliojančia rūšinio teismingumo klausimą,

Legislator headnote

AI generated

2025-11-04 Nr. DBT-74-2-10-3-00852-2024-9 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas: Atsižvelgus į nurodytas aplinkybes, Regionų administraciniam teismui kilo pagrįstų abejonių, ar nagrinėjamas ginčas, susijęs su galimai niekiniu sandoriu, o ne administraciniu sprendimu, patenka į administracinio teismo kompetencijos ribas, kas sudaro pagrindą kreiptis į specialiąją teisėjų kolegiją su prašymu išspręsti bylos rūšinio teismingumo klausimą.

Need to analyze how this precedent applies to your matter?

Cross-reference this judgment against statutes, commentaries, and subsequent citing case law inside Legislator AI.

Open in Legislator →

Full text

Teismingumo byla Nr. T-37/2025

Teisminio proceso Nr. 2-10-3-00852-2024-9

Procesinio sprendimo kategorija 3.1.2.5

(S)

NUTARTIS

2025 m. lapkričio 4 d.

Vilnius

Specialioji teisėjų kolegija bylos rūšinio teismingumo bendrosios kompetencijos ar administraciniam teismui klausimams spręsti, susidedanti iš Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus pirmininko Artūro Driuko (kolegijos pirmininkas), Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo pirmininko pavaduotojo Ernesto Spruogio, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjos Godos Ambrasaitės-Balynienės ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjo Dainiaus Raižio,

išnagrinėjusi Regionų administracinio teismo Kauno rūmų prašymą išspręsti bylos pagal pareiškėjos Nacionalinės žemės tarnybos prie Aplinkos ministerijos patikslintą skundą atsakovams Palangos miesto savivaldybės administracijai bei Palangos miesto savivaldybei (tretieji suinteresuoti asmenys - uždaroji akcinė bendrovė (toliau – UAB) „Egzotiniai augalai“ bei S. J.) dėl valstybinės žemės nuomos sutarties vykdymo sustabdymo ir pripažinimo negaliojančia rūšinio teismingumo klausimą,

n u s t a t ė :

Regionų administracinio teismo Kauno rūmuose 2025 m. liepos 16 d. buvo gauta iš Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rūmų persiųsta byla, kurioje pareiškėja Nacionalinė žemės tarnyba prie Aplinkos ministerijos kreipėsi į teismą su patikslintu ieškiniu (toliau – ir skundas), prašydama sustabdyti 2024 m. gegužės 3 d. valstybinės žemės nuomos sutarties Nr. (2.17 E) S18-ŽN-12 vykdymą ir pripažinti ją negaliojančia.

Regionų administracinis teismas, susipažinęs su bylos duomenimis, nurodė, jog nagrinėjamos bylos kontekste aktualiausia yra Lietuvos Respublikos žemės įstatymo (toliau – ir Žemės įstatymas) 362 straipsnio 8 dalis, kurioje nustatyta specifinė procedūra, kaip turi būti atliekama sandorių, susijusių su valstybinės žemės naudojimo teisės perleidimu, teisėtumo kontrolė. Šiame straipsnyje aiškiai nurodyta, kad savivaldybė, kaip valstybinės žemės patikėtinis, prieš įregistruodama tokį sandorį Nekilnojamojo turto registre, turi jį pateikti Nacionalinei žemės tarnybai patikrinimui. Nacionalinė žemės tarnyba, atlikusi vertinimą, pateikia išvadą, kurioje nurodo, ar sandoris atitinka teisės aktų reikalavimus, ar ne. Tuo atveju, jei sandoris neatitinka reikalavimų, šalims suteikiama galimybė ištaisyti trūkumus. Jei trūkumai neištaisomi, o sandorio dokumentai nepateikiami iš naujo, Nacionalinė žemės tarnyba įgyja teisę kreiptis į teismą dėl tokio sandorio vykdymo sustabdymo ir pripažinimo negaliojančiu.

Regionų administracinis teismas, įvertinęs skundo reikalavimą, pažymėjo, jog jis yra grindžiamas tuo, kad tarp viešojo administravimo subjektų, t. y. tarp savivaldybės ir Nacionalinės žemės tarnybos, buvo sudarytas civilinio pobūdžio sandoris, tačiau šis sandoris, pareiškėjos vertinimu, neatitinka įstatymų reikalavimų. Teismo vertinimu, ši faktinė ir teisinė situacija nėra tapati ginčui dėl administracinio sprendimo ar viešojo administravimo subjektų veiksmų teisėtumo, kadangi pagrindinis ginčo objektas yra civilinis sandoris, o ne individualus administracinis aktas, kuris būtų sukūręs, pakeitęs ar panaikinęs konkretaus subjekto teises ar pareigas viešojo administravimo srityje. Teismo nuomone, ginčo esmė yra sandorio atitikimas teisės aktų reikalavimams ir galimybė jį registruoti, o tai būdinga būtent civiliniams teisiniams santykiams.

Atsižvelgus į nurodytas aplinkybes, Regionų administraciniam teismui kilo pagrįstų abejonių, ar nagrinėjamas ginčas, susijęs su galimai niekiniu sandoriu, o ne administraciniu sprendimu, patenka į administracinio teismo kompetencijos ribas, kas sudaro pagrindą kreiptis į specialiąją teisėjų kolegiją su prašymu išspręsti bylos rūšinio teismingumo klausimą.

Specialioji teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a :

Bylos rūšinį teismingumą bendrosios kompetencijos ar administraciniam teismui lemia teisinio santykio, iš kurio kilo ginčas, pobūdis. Kai teisinis santykis yra mišrus, bylos rūšinis teismingumas priklauso nuo to, koks teisinis santykis (civilinis ar administracinis) byloje vyrauja (Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 22 straipsnio 2 dalis, Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 36 straipsnio 2 dalis).

Specialioji teisėjų kolegija, atsižvelgdama į teisės aktuose nustatytą kompetenciją, byloje, dėl kurios rūšinio teismingumo kreipiasi teismas, susiklosčiusias aplinkybes vertina tik tiek, kiek tai reikalinga sprendžiant bylos rūšinio teismingumo (t. y. bylos priskirtinumo bendrosios kompetencijos ar administraciniam teismui), bet ne kitus klausimus. Specialioji teisėjų kolegija dėl ginčo rūšinio teismingumo sprendžia pagal tai, koks yra pareiškėjos suformuluotas faktinis bei teisinis skundo pagrindas.

Bylos medžiaga patvirtina, jog 2024 m. gegužės 3 d. sudaryta Valstybinės žemės sklypo, esančio Vytauto g. 53, Palangos mieste, nuomos sutartis Nr. (2.17 E) S18-ŽN-12 (toliau – Ginčo sutartis) tarp Palangos miesto savivaldybės administracijos ir UAB „Egzotiniai augalai“. Nacionalinė žemės tarnyba prie Aplinkos ministerijos 2024 m. gegužės 21 d. parengė ir per Žemės informacinę sistemą išsiuntė Palangos miesto savivaldybei išvadą Nr. 1SD-28559-(8.5 E.) „Dėl sutarties atitikties teisės aktų reikalavimams ir galimybės ją registruoti Nekilnojamojo turto registre“ (toliau – ir Išvada), kurioje nurodė, kad Ginčo sutartis neatitinka esminių teisės aktų reikalavimų ir jos negalima registruoti Nekilnojamojo turto registre. Palangos miesto savivaldybės administracijai per nustatytą terminą Nacionalinei žemės tarnybai nepateikus patikslintos valstybinės žemės nuomos sutarties ir informacijos apie Išvadoje nurodytų trūkumų pašalinimą, pareiškėja, vadovaudamasi Žemės įstatymo 362 straipsnio 8 dalimi, Civilinio kodekso 6.551 straipsnio 2 dalimi, kreipėsi į bendrosios kompetencijos teismą dėl sandorio vykdymo sustabdymo ir pripažinimo negaliojančiu.

Nagrinėjamu atveju pažymėtina, kad normos, reglamentuojančios bylų teismingumo, klausimus, yra proceso teisės normos, taigi joms taikytina CPK 3 straipsnio 9 dalies nuostata, jog civilinių bylų procesas vyksta pagal bylos nagrinėjimo, atskirų procesinių veiksmų atlikimo arba teismo sprendimo vykdymo metu galiojančius civilinio proceso įstatymus. Ši proceso teisės normų galiojimo laike taisyklė taikytina ne tik CPK, bet ir kituose įstatymuose (šiuo atveju – Žemės įstatyme) įtvirtintoms procesinio pobūdžio teisės normoms (žr., pvz., mutatis mutandis (su atitinkamais pakeitimais) 2011 m. sausio 17 d. specialiosios teisėjų kolegijos nutartį byloje Kauno apygardos vyriausiojo prokuroro pavaduotojas prieš Marijampolės savivaldybės administraciją).

Iš bylos medžiagos matyti, jog Nacionalinės žemės tarnybos prie Aplinkos ministerijos pirminis ieškinys bendrosios kompetencijos teismui parengtas 2024 m. spalio 17 d. ir pareikštas jai vykdant valstybinės žemės patikėtinių veiklos valstybinę kontrolę Žemės įstatymo VI1 Skyriuje nustatyta tvarka (361 ir 362 straipsniai). 2024 m. spalio 23 d. teisėjo rezoliucija ieškinys priimtas nagrinėti Klaipėdos apylinkės teisme. Tuo metu galiojusio Žemės įstatymo 362 straipsnio 8 dalis numatė, jog „Nacionalinė žemės tarnyba teikia išvadą dėl šio įstatymo 8 straipsnio 7 dalyje ir 9 straipsnio 11 dalyje nurodytų sandorių, atitinkančių šio straipsnio 9 dalyje nustatytus kriterijus, atitikties jų sudarymą reglamentuojančių teisės aktų reikalavimams ir galimybės juos registruoti Nekilnojamojo turto registre. <...> Nacionalinė žemės tarnyba <...> parengia išvadą dėl jo atitikties teisės aktų reikalavimams ir galimybės sandorį registruoti Nekilnojamojo turto registre arba informuoja apie nustatytus trūkumus ir galimybę sandorio šalių susitarimu juos pašalinti per 20 darbo dienų nuo išvados pateikimo sandorio šalims dienos. <...>Sandorio šalims nesusitarus dėl trūkumų pašalinimo ir savivaldybei nepateikus Nacionalinei žemės tarnybai patikslinto sandorio ir nurodytos informacijos, Nacionalinė žemės tarnyba kreipiasi į teismą dėl sandorio vykdymo sustabdymo ir pripažinimo negaliojančiu.“

Žemės įstatymo 361 straipsnio 5 dalis numatė, jog Nacionalinė žemės tarnyba, nustačiusi, kad, remiantis valstybinės žemės patikėtinių administraciniu sprendimu, susijusiu su suteiktos patikėjimo teisės įgyvendinimu, neatitinkančiu šio ar kitų įstatymų ir teisės aktų, yra sudarytas sandoris valstybinės žemės patikėjimo teises įgyvendinančio subjekto vardu ir tas sandoris pažeidžia viešąjį interesą, taip pat kai yra kitų įstatymų nustatytų sandorių negaliojimo pagrindų, bendrosios kompetencijos teismui pareiškia ieškinį dėl viešojo intereso gynimo Civilinio proceso kodekso nustatyta tvarka. To paties straipsnio 6 dalis įtvirtino, jog Nacionalinė žemės tarnyba, nustačiusi, kad valstybinės žemės patikėtinių priimti administraciniai sprendimai ar veiksmai (neveikimas), susiję su suteiktos patikėjimo teisės įgyvendinimu, pažeidžia viešąjį interesą, dėl tokių administracinių sprendimų ar veiksmų (neveikimo) Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo nustatyta tvarka kreipiasi į administracinį teismą su pareiškimu, kad būtų apgintas viešasis interesas.

Iš čia matyti, jog įstatymų leidėjas nustatė skirtingą bylų teismingumą skirtingoms teisinėms situacijoms: valstybinės žemės patikėjimo teises įgyvendinančio subjekto vardu jau sudarytam sandoriui nuginčyti ieškinys teismingas bendrosios kompetencijos teismui (Žemės įstatymo 361 straipsnio 5 dalis); valstybinės žemės patikėtinių priimtiems administraciniams sprendimams ar veiksmams (neveikimui) nuginčyti pareiškimas teismingas administraciniam teismui (Žemės įstatymo 361 straipsnio 6 dalis). Tad, šiuo atveju kilus ginčui dėl sandorio teisėtumo byla iškelta ir pradėta nagrinėti bendrosios kompetencijos teisme nepažeidžiant rūšinio teismingumo taisyklių, todėl vėliau pasikeitęs teisinis reguliavimas (nuo 2025 m liepos 1 d. įsigaliojo Žemės įstatymo 362 straipsnio pakeitimas, kurio 7 dalis numatė, kad dėl savivaldybės tarybos patvirtintų sandorių, kurių sąlygos buvo pakeistos be pakartotinės Nacionalinės žemės tarnybos išvados, pripažinimo negaliojančiais Nacionalinė žemės tarnyba Administracinių bylų teisenos įstatymo nustatyta tvarka su pareiškimu kreipiasi į administracinį teismą, kad būtų apgintas viešasis interesas) ginčo situacijos vertinimo nekeičia (žr. pvz., mutatis mutandis (su atitinkamais pakeitimais) specialiosios teisėjų kolegijos 2011 m. sausio 17 d. nutartį teismingumo byloje Nr. T-5/2011). Vadovaujantis CPK 34 straipsnio 1 dalimi, teismas, laikydamasis teismingumo taisyklių, priimtą bylą turi išspręsti iš esmės, nors vėliau ji taptų teisminga kitam teismui.

Atsižvelgus į pareiškėjos teismui suformuluotą reikalavimą ir jo pagrindimą, bylos iškėlimo metu galiojusias Žemės įstatymo nuostatas bei įvertinus proceso operatyvumo, koncentracijos ir ekonomiškumo principus (žr., pvz., mutatis mutandis (su atitinkamais pakeitimais) specialiosios teisėjų kolegijos 2021 m. gruodžio 30 d. nutartį teismingumo byloje Nr. T-76/2021), darytina išvada, jog byla teisminga bendrosios kompetencijos teismui – šiuo atveju Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rūmams, kur buvo pateiktas ir priimtas pirminis ieškinys.

Specialioji teisėjų kolegija bylos rūšinio teismingumo bendrosios kompetencijos ar administraciniam teismui klausimams spręsti, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 34 straipsnio 1 dalimi, 36 straipsniu, Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 22 straipsniu,

nutaria:

Ginčas teismingas bendrosios kompetencijos teismui.

Perduoti bylą pagal pareiškėjos Nacionalinės žemės tarnybos prie Aplinkos ministerijos patikslintą skundą atsakovams Palangos miesto savivaldybės administracijai bei Palangos miesto savivaldybei (tretieji suinteresuoti asmenys - uždaroji akcinė bendrovė „Egzotiniai augalai“ ir S. J.) dėl valstybinės žemės nuomos sutarties vykdymo sustabdymo ir pripažinimo negaliojančia Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rūmams nagrinėti įstatymų nustatyta tvarka.

Nutartis dėl teismingumo neskundžiama.

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus pirmininkas Artūras Driukas

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo pirmininko pavaduotojas Ernestas Spruogis

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Goda Ambrasaitė-Balynienė

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjas Dainius Raižys