2025-04-09 Nr. AB-6114-3-61-3-06297-2024-5 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. eA-1721-821/2025

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-06297-2024-5

Procesinio sprendimo kategorija 21.2

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

NUTARTIS

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2025 m. balandžio 9 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Ivetos Pelienės (pranešėja), Rasos Ragulskytės-Markovienės ir Ernesto Spruogio (kolegijos pirmininkas),

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal atsakovo Muitinės darbuotojų profesinės sąjungos apeliacinį skundą dėl Regionų administracinio teismo 2025 m. vasario 10 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo Muitinės departamento prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos skundą atsakovui Muitinės darbuotojų profesinei sąjungai (tretieji suinteresuoti asmenys – R. S., G. N.) dėl sprendimo panaikinimo.

Teisėjų kolegija

nustatė:

I. 1. Pareiškėjas Muitinės departamentas prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (toliau – ir pareiškėjas, Muitinės departamentas) kreipėsi į teismą su prašymu panaikinti Muitinės darbuotojų profesinės sąjungos (toliau – ir atsakovas, Profesinė sąjunga) 2024 m. lapkričio 6 d. raštą Nr. 1P-27460 „Dėl tarnybinių nuobaudų skyrimo“ (toliau – ir Sprendimas), kuriuo atsisakyta duoti išankstinį sutikimą skirti tarnybines nuobaudas Vilniaus teritorinės muitinės inspektoriui R. S. ir Kauno teritorinės muitinės inspektoriui G. N. (toliau abu kartu – ir Inspektoriai).

2. Pareiškėjas prašymą grindė šiais argumentais:

2.1. Muitinės departamento generalinio direktoriaus 2024 m. rugsėjo 11 d. pavedimu buvo pavesta Muitinės departamento Imuniteto tarnybai atlikti tarnybinį patikrinimą dėl Inspektorių veiksmų. Atlikus tarnybinį patikrinimą, 2024 m. spalio 18 d. surašyta tarnybinio patikrinimo išvada Nr. 10TTE-410 „Dėl R. S. ir G. N. veiksmų“ (toliau – ir Išvada). Įvertinęs Išvadoje konstatuotas faktines aplinkybes, Muitinės departamento generalinio direktoriaus pavaduotojas, atliekantis generalinio direktoriaus funkcijas, priėmė sprendimą Inspektoriams skirti tarnybines nuobaudas – papeikimus. Kadangi Inspektoriai yra Muitinės darbuotojų profesinės sąjungos nariai, Muitinės departamento generalinis direktorius 2024 m. spalio 23 d. raštu Nr. (6.31 Mr) 3BE- 6703 „Dėl sutikimo skirti tarnybines nuobaudas“, kreipėsi į Profesinę sąjungą.

2.2. Profesinė sąjunga Sprendimu atsisakė duoti sutikimą skirti tarnybines nuobaudas, motyvuodama tuo, kad taikomi dvigubi tarnybinės atsakomybės standartai, toleruojamas muitinės pareigūnų – Profesinės sąjungos narių – persekiojimas, tikrintojas netinkamai vertino aplinkybes, tarnybinis patikrinimas atliktas tendencingai ir šališkai, netinkamai aiškinant teisės normas ir dėl to vertintinas kaip persekiojimas – poveikio priemonė pareigūnams – profesinės sąjungos nariams. Profesinės sąjungos Sprendime nurodyti atsisakymo motyvai neteisėti, nes atsakovas įstatymo nėra įgaliotas spręsti, ar pareigūnas padarė tarnybinį nusižengimą, o nesutikdamas su darbdavio paskirta tarnybine nuobauda, negali vien tuo pagrindu atsisakyti duoti sutikimą skirti tarnybinę nuobaudą.

2.3. Profesinė sąjunga, neduodama sutikimo skirti tarnybines nuobaudas Inspektoriams, nenurodė nei vienos pareigūnus diskriminuojančios aplinkybės dėl jų narystės Profesinėje sąjungoje ir, prieštaraudama Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikai, vertino paskirtos tarnybinės nuobaudos pagrįstumą ir teisėtumą, tuo viršydama savo kompetenciją. Nei tarnybinio patikrinimo medžiagoje, nei Išvadoje, nei atsakovo Sprendime nėra duomenų, kad tarnybines nuobaudas Inspektoriams ketinama skirti dėl jų narystės Profesinėje sąjungoje, dėl atstovavimo profesinių sąjungų nariams arba dėl jų veiklos Profesinėje sąjungoje. Atsižvelgiant į tai, kad tarnybines nuobaudas Inspektoriams ketinama skirti konstatavus teisės aktų pažeidimus, o tarnybinės nuobaudos yra susijusios su padarytais tarnybiniais nusižengimais, o ne dalyvavimu Profesinės sąjungos veikloje, atsakovas, atsisakydamas duoti sutikimą skirti tarnybines nuobaudas, įgyja nepagrįstą pranašumą prieš Muitinės departamentą, trukdo įgyvendinti tinkamos drausmės užtikrinimo funkciją, pažeidžia viešąjį interesą.

3. Atsakovas Profesinė sąjunga atsiliepime į skundą prašė jį atmesti. Atsakovas atsiliepimą į skundą grindė šiais argumentais:

3.1. Nors atsakovui nėra įstatymo suteikta teisė spręsti, kokios rūšies tarnybinė nuobauda atitinka padarytą tarnybinį nusižengimą, tačiau Profesinė sąjunga veikia įstatymų jai suteikta teise atstovauti ir ginti savo narius, teikti pasiūlymus institucijoms.

3.2. Pareikšdama savo nuomonę dėl tarnybinės nuobaudos skyrimo, Profesinė sąjunga vadovavosi ne tik Lietuvos Respublikos profesinių sąjungų įstatymo nuostatomis, bet ir Lietuvos muitinės šakos 2022 m. sausio 28 d. kolektyvinės sutarties Nr. PV3-555 (toliau – ir Kolektyvinė sutartis) 35.5 punktu, kad prieš skiriant tarnybinę nuobaudą ar įspėjimą dėl darbo pareigų pažeidimo darbuotojui, profesinės sąjungos nariui, turi būti gautas šios profesinės sąjungos sutikimas ir išvada dėl atlikto patikrinimo pagrįstumo, taip pat ir Lietuvos Respublikos vidaus reiklų ministro 2019 m. vasario 12 d. įsakymu Nr. 1V-142 patvirtinto Tarnybinių patikrinimų atlikimo, tarnybinių nuobaudų vidaus tarnybos sistemos pareigūnams skyrimo ir panaikinimo tvarkos aprašo (toliau – ir Aprašas) nuostatomis. Profesinė sąjunga, nesutikdama su tarnybinės nuobaudos skyrimu, Sprendimu motyvavo savo nesutikimą dėl dvigubų standartų taikymo, t. y. per tarnybinės atsakomybės taikymo principus darbdavys siekia paveikti Profesinės sąjungos narius.

3.3. Išvadoje buvo akivaizdžiai ignoruojamos Inspektorių paaiškinime nurodytos aplinkybės. Dėl to jiems nepagrįstai pasiūlyta skirti tarnybinę nuobaudą. Tarnybinės nuobaudos taikymas turi atitikti proporcingumo reikalavimą – tarp padaryto pažeidimo ir už šį pažeidimą nustatytos nuobaudos, siekiamo tikslo ir priemonių šiam tikslui pasiekti, turi būti teisinga pusiausvyra. Darbdavys atsakingas už tinkamų darbo sąlygų sudarymą, nustatytų funkcijų reglamentavimą ir tinkamą darbuotojų informavimą. Tarnybinio patikrinimo medžiagoje nėra pateikta jokių duomenų ir nesurinkta įrodymų, kad Inspektoriai savo veiksmais piktnaudžiavo ar siekė sau naudos. Iš faktinių aplinkybių matyti, kad šioje situacijoje negali būti keliamas klausimas dėl veiksmų neteisėtumo. Jeigu pareigūno veiksmai ar neveikimas nesukėlė jokios žalos ar nepažeidė viešojo intereso, tai yra esminis pagrindas sprendžiant dėl tarnybinės, drausminės nuobaudos neskyrimo ir drausminės bylos nutraukimo. Faktiniai duomenys patvirtina, kad Inspektoriai savo pareigas iš esmės atliko tinkamai, savo kompetencijos ribose. Nustatant pareigūnų kaltę, nebuvo nustatytos ir įvertintos visos jų padarytos veikos tinkamai kvalifikuoti reikšmingos aplinkybės, išsamiai neišanalizuoti Inspektorių paaiškinimuose nurodyti argumentai, kurie turėjo įtakos Inspektoriams tinkamai vykdyti teisės aktų reikalavimus. Tarnybinį patikrinimą atlikęs tikrintojas vadovavosi subjektyviu supratimu ir nesiėmė jokių priemonių objektyvioms aplinkybėms nustatyti.

3.4. Išvadoje pasiūlyta Inspektoriams skirti nepagrįstas tarnybines nuobaudas – papeikimus, dėl jų narystės Profesinėje sąjungoje, dėl aktyvaus jų dalyvavimo Profesinės sąjungos veikloje, drąsiai reiškiamos nuomonės ar kritikos darbdaviui, aktyviai ginamų savo ir kitų pareigūnų teisių, todėl sprendimas skirti tarnybines nuobaudas vertintinas kaip poveikio priemonė ir persekiojimas už dalyvavimą Profesinės Sąjungos veikloje.

4. Tretieji suinteresuoti asmenys Inspektoriai nepateikė atsiliepimų į skundą.

II. 5. Regionų administracinis teismas 2025 m. vasario 10 d. sprendimu tenkino pareiškėjo Muitinės departamento prašymą, panaikino Profesinės sąjungos Sprendimą.

6. Teismas nustatė, kad trečiasis suinteresuotas asmuo R. S. eina Vilniaus teritorinės muitinės inspektoriaus pareigas, o trečiasis suinteresuotas asmuo G. N. – Kauno teritorinės muitinės inspektoriaus pareigas. Muitinės departamento direktoriaus pavaduotojas, laikinai einantis generalinio direktoriaus pareigas, 2024 m. spalio 22 d. patvirtino 2024 m. spalio 18 d. tarnybinio patikrinimo išvadą Nr. 10TTE-410 „Dėl R. S. ir G. N. veiksmų“, kurioje siūloma už tarnybinius nusižengimus Inspektoriams skirti tarnybines nuobaudas – papeikimus. Muitinės departamentas 2024 m. spalio 23 d. raštu Nr. (6.31 Mr)3BE-6703 „Dėl sutikimo skirti tarnybines nuobaudas“ kreipėsi į Profesinę sąjungą dėl sutikimo skirti Inspektoriams tarnybines nuobaudas – papeikimus. Profesinė sąjunga Sprendime nurodė, kad, be kita ko, tarnybinių nuobaudų skyrimą vertina kaip persekiojamo pobūdžio poveikio priemonę Inspektoriams – Profesinės sąjungos nariams, o tikrintojas, atlikęs tarnybinį patikrinimą, netinkamai vertino nustatytas aplinkybes, kurios turi lemiamą reikšmę susiklosčiusios situacijos teisiniam vertinimui ir galimo tarnybinio nusižengimo analizei.

7. Teismas vadovavosi Profesinių sąjungų įstatymu, Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktika profesinių sąjungų įgaliojimų apimties aspektais ir pripažino, kad nagrinėjamu atveju atsakovas, teikdamas atsisakymą duoti sutikimą dėl tarnybinių nuobaudų tretiesiems suinteresuotiems asmenims skyrimo, turėjo įvertinti pareiškėjo prašymą tik tuo aspektu, ar yra faktų, kurie leistų daryti išvadą, kad pareiškėjas siekia skirti tarnybinę nuobaudą tretiesiems suinteresuotiems asmenims dėl jų narystės ar veiklos Profesinėje sąjungoje, ir atsižvelgdamas į tai, priimti sprendimą dėl sutikimo ar nesutikimo skirti tarnybines nuobaudas. Teismas nurodė, jog pareiškėjas taip pat turi įrodyti, kad teisėtu pagrindu pradėjo tarnybinį tyrimą ir, kad siekia skirti tarnybines nuobaudas tretiesiems suinteresuotiems asmenims ne dėl jų narystės ir veiklos Profesinėje sąjungoje.

8. Teismas atkreipė dėmesį, kad kitų aplinkybių, be kita ko, susijusių su tarnybinio nusižengimo sudėties nustatymu ar paskirtos tarnybinės nuobaudos pagrįstumu, vertinimas nėra priskiriamas atsakovo kompetencijai, todėl atsakovo atsisakymas duoti sutikimą skirti tarnybines nuobaudas dėl kitų, su naryste profesinėje sąjungoje nesusijusių aplinkybių, laikomas neteisėtu, apribojančiu darbdavio teisę reaguoti į darbuotojų darbinės veiklos trūkumus ir sukeliančiu situaciją, kai asmens priklausymas profesinei sąjungai suteikia jam pranašumų prieš kitus asmenis, nesančius profesinės sąjungos nariais.

9. Teismas vertino Išvadą ir padarė išvadą, kad tarnybinės nuobaudos siūlomos skirti Inspektoriams dėl jų veiksmų (neveikimo), aplaidaus pareigų atlikimo, t. y. Išvadoje konstatuota, kad Inspektoriai aplaidžiai ėjo pareigas, neatlikdami į muitinės postą privažiavusių transporto priemonių muitinio tikrinimo. Išvadoje išsamiai išdėstytos patikrinimo metu nustatytos faktinės aplinkybės, išanalizuoti vaizdo stebėjimo įrašai, Inspektorių paaiškinimai ir konstatuota, kad dėl trečiųjų suinteresuotų asmenų padarytų tarnybinių nusižengimų, neatlikus muitinės kontrolės, iš Lietuvos Respublikos išvyko vilkikas VOLVO, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), su puspriekabe-cisterna, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) (kėbulo Nr. (duomenys neskelbtini)), į NAS sistemą neįvesti per postą vykusios transporto priemonės numeriai. Teismas pažymėjo, jog Išvadoje konstatuota Inspektorių teisės pažeidimų sudėtis, tačiau nėra nustatyta jokių duomenų, kad neva padaryti pažeidimai būtų susiję su trečiųjų suinteresuotų asmenų veikla ar naryste Profesinėje sąjungoje. Teismas nenustatė siūlomų skirti tarnybinių nuobaudų ryšio su Inspektorių naryste ar veikla Profesinėje sąjungoje.

10. Teismas nustatė, kad byloje nepateikta duomenų / įrodymų, kuriais remiantis būtų pagrindas konstatuoti, jog pareiškėjas neturėjo jokio faktinio ir teisinio pagrindo pradėti tarnybinio patikrinimo, o tarnybinis patikrinimas buvo pradėtas siekiant nubausti trečiuosius suinteresuotus asmenis išimtinai tik dėl to, jog jie yra Profesinės sąjungos nariai; kad tretieji suinteresuoti asmenys galėtų būti vertinami kaip nepalankūs pareiškėjui (darbdaviui) darbuotojai dėl jų aktyvios veiklos Profesinėje sąjungoje ir dėl to būtų pagrįsta manyti, jog pareiškėjas siekia pašalinti jam nepalankius Profesinės sąjungos narius.

11. Teismas pažymėjo, kad aplinkybės, susijusios su tarnybinio nusižengimo nustatymu, nėra aktualios, nes jos gali būti nagrinėjamos tik tuo atveju, jei tretiesiems suinteresuotiems asmenims bus paskirtos tarnybinės nuobaudos ir jos bus ginčijamos. Todėl teismas nevertino Profesinės sąjungos Sprendime pareiškėjui išdėstytų argumentų, susijusių su Išvadoje nustatytų pažeidimų vertinimu, t. y. su Profesinės sąjungos nariams taikytinos tarnybinės atsakomybės pagrįstumu, pažymėjęs, jog šioje byloje nagrinėjamas ginčas dėl Profesinės sąjungos Sprendimo pagrįstumo ir teisėtumo.

12. Teismas nurodė, kad atsakovas, atstovaudamas Profesinės sąjungos nariams, turi teisę pareikšti savo nuomonę dėl atlikto tarnybinio patikrinimo, dėl tarnybinės nuobaudos rūšies, tačiau tai nėra teisinis ir faktinis pagrindas atsisakyti duoti sutikimą skirti tarnybines nuobaudas Profesinės sąjungos nariams. Atsisakymas duoti sutikimą turi būti susietas su tuo, kad pareiškėjas pradėjo tarnybinį patikrinimą ir siekia skirti tarnybines nuobaudas būtent dėl trečiųjų suinteresuotų asmenų veiklos Profesinėje sąjungoje.

13. Teismas nusprendė, kad atsakovas Sprendimu viršijo savo kompetencijos ribas ir nepagrįstai nurodė, kad tarnybinės nuobaudos skiriamos dėl trečiųjų suinteresuotų asmenų veiklos Profesinėje sąjungoje, tokiu būdu apribodamas pareiškėjo teisę operatyviai reaguoti į Inspektorių atliktus tarnybinius nusižengimus, todėl sprendimą panaikino.

III. 14. Atsakovas Muitinės darbuotojų profesinė sąjunga apeliaciniame skunde prašo panaikinti Regionų apygardos administracinio teismo Vilniaus rūmų (neteisingai nurodytas teismo pavadinimas laikytinas rašymo apsirikimu ir taisytinas į Regionų administracinio teismo) 2025 m. vasario 10 d. sprendimą.

15. Atsakovas apeliaciniame skunde pakartoja atsiliepimo į prašymą argumentus (dėl Profesinės sąjungos teisės atstovauti ir ginti savo narius, dvigubų tarnybinės atsakomybės standartų, Profesinės sąjungos narių persekiojimo, Išvadoje neįvertintos reikšmingų aplinkų visumos, siūlymo skirti Inspektoriams neatitinkančias padarytiems pažeidimams tarnybines nuobaudas sąsajų tik su jų naryste ir veikla Profesinėje sąjungoje) ir nesutikimą su skundžiamu teismo sprendimu grindžia šiais argumentais:

15.1. Nepagrįsta teismo bei pareiškėjo išvada, kad Profesinė sąjunga, atsisakydama duoti sutikimą skirti tarnybinę nuobaudą, nepagrįstai vertino Išvadą. Aptarus Profesinių sąjungų įstatymo 11 straipsnio, 13 straipsnio 2 dalį, 21 straipsnio 5 dalį, Aprašo 25 punktą, paminėjus Kolektyvinę sutartį, teigiama, kad dėl tarnybinės nuobaudos sprendžia įstaigos vadovas, vadovaudamasis ne tik savo vidiniais įsitikinimais, bet ir kita turima informacija, t. y. Sprendime pateiktais motyvais. Negali būti taikoma atsakomybė už priimtus sprendimus ar padarytas pavienes klaidas ar teisės aktų pažeidimus, nebent tokios klaidos ar pažeidimai būtų itin šiurkštūs, pažeidžiantys pagrindines žmogaus teises, sukėlę kitokią didelę žalą ar itin neigiamas pasekmes. Tokių duomenų nėra ginčo atveju. Sprendime įrodytos aplinkybės, kurios yra pakankamos daryti prielaidą dėl tarnybinės nuobaudos ryšio su Profesinės sąjungos veikla buvimo, o pareiškėjas nepašalino abejonių, jog nebuvo pažeistas draudimas skirti tarnybines nuobaudas dėl Inspektorių narystės Profesinėje sąjungoje. Teismo sprendimas nepagrįstas, neteisėtas ir priimtas nepašalinus esminių abejonių dėl Profesinės sąjungos narių diskriminavimo bei persekiojimo.

15.2. Diskriminacija gali pasireikšti įvairiomis formomis. Trečiajam suinteresuotam asmeniui tarnybinė nuobauda buvo skirta būtent diskriminaciniais pagrindais, kaip Profesinės sąjungos renkamojo organo nariui. Išvadoje nenurodyta, kad tarnybinės atsakomybės tikslai negali būti pasiekti kitomis, su tarnybinės atsakomybės taikymu nesusijusiomis priemonėmis, kaip tik tarnybinės nuobaudos skyrimu. Atkreiptas dėmesys į Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktiką, kurioje apžvelgiami teismui suteikti įgaliojimai tokio pobūdžio bylose.

15.3. Muitinės departamentas, ginčydamas Profesinės sąjungos nesutikimą ir prašydamas jį panaikinti, teismui turėjo pateikti įrodymus, kad atsisakyme nurodyti argumentai nepagrįsti, o atsisakymas iš esmės pažeidžia jo, kaip darbdavio, interesus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. gegužės 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-248/2012). Lietuvos Aukščiausiasis Teismas šioje nutartyje taip pat nurodė, kad teismas, nagrinėdamas atitinkamą darbdavio reikalavimą, turi nustatyti ir įvertinti: a) darbdavio nurodyto intereso buvimo faktą, intereso teisėtumą ir svarbą; b) ginčijamo atsisakymo duoti sutikimą pagrįstumą; c) darbdavio nurodytą jo intereso esminio pažeidimo faktą ir šio fakto priežastinį ryšį su ginčijamu atsisakymu. Darbdavys atsisakymo skirti tarnybines nuobaudas argumentus turėjo paneigti, o aplinkybes, kad ginčijamas atsisakymas pažeidžia jo interesus, turi įrodyti individualiai, tai negali būti pagrindžiama vien įstatymu suteiktų teisių tarnybinės drausmės užtikrinimo srityje deklaravimu, nes priešingu atveju įstatymuose įtvirtintos profesinių sąjungų renkamojo organo narių darbo teisių garantijos ir profesinėms sąjungoms suteiktos teisės duoti arba neduoti sutikimą leisti darbdaviui skirti darbuotojui – įstaigoje veikiančios profesinės sąjungos renkamojo organo nariui – drausminę nuobaudą būtų paverstos tik procedūra, kurią įgyvendinęs kreipimusi į teismą darbdavys visais atvejais įgytų teisę skirti drausminę atsakomybę. Pareiškėjas nepateikė teismui įrodymų, kad Profesinės sąjungos argumentai nepagrįsti, o Sprendimas pažeidė jo interesus, pakenkė prestižui, padarė esminę žalą ir kuo tai konkrečiai susiję su Inspektoriais, o savo prašymą grindė vien įstatymu suteiktų teisių tarnybinės drausmės užtikrinimo srityje deklaravimu. Teismas nevertino aplinkybių visumos, dėl to bylą išnagrinėjo neišsamiai.

15.4. Teismas nenagrinėjo ir nepasisakė dėl Profesinės sąjungos Sprendime pateiktų argumentų, net nereikalavo iš pareiškėjo paneigti nesutikimo argumentus, taip suteikdamas pareiškėjui – darbdaviui, kaip stipresnei šaliai, nepagrįstą pranašumą skiriant drausminę nuobaudą ir paversdamas įstatymuose įtvirtintą profesinių sąjungų renkamojo organo nario garantiją ir profesinei sąjungai suteiktą teisę duoti arba neduoti sutikimą leisti darbdaviui skirti darbuotojui – įmonėje veikiančios profesinės sąjungos renkamojo organo nariui – drausminę nuobaudą nieko nelemiančia ir nereikšminga procedūra.

15.5. Teismas skundžiamo sprendimo motyvuojamojoje dalyje tik atkartojo pareiškėjo prašyme išdėstytus motyvus ir aplinkybes, neatliko savarankiško bylai svarbių aplinkybių (be kita ko, Kolektyvinės sutarties 35.5 p.) objektyvaus ir visapusiško tyrimo, iš esmės neišnagrinėjo ginčo, todėl teismo sprendimas neatitinka procesiniame įstatyme nustatytų reikalavimų, kurie keliami teismo sprendimo turiniui. Byloje nesivadovauta nuoseklia Lietuvos vyriausiojo administracinio praktika dėl individualaus administracinio akto adekvatumo, aiškumo ir priėmimo pagrindimo proporcingumo principo požiūriu.

16. Atsakovas Muitinės departamentas atsiliepime į apeliacinį skundą prašo palikti Regionų administracinio teismo 2025 m. vasario 10 d. sprendimą nepakeistą, o apeliacinį skundą atmesti.

17. Atsakovas atsiliepime į apeliacinį skundą sutinka su skundžiamo teismo sprendimo išvadomis, nurodo, jog jos atitinka Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo formuojamą praktiką dėl profesinių sąjungų teisių (žr., pvz., 2014 m. kovo 18 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A146-153/2014; ir kt.), dėl statutinių valstybės tarnautojų (žr., pvz., 2004 m. spalio 20 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A15-853/2004; ir kt.), o Profesinei sąjungai nepateikus argumentų, kurie leistų daryti išvadą, kad Inspektoriai yra persekiojami darbdavio dėl jų narystės Profesinėje sąjungoje, darbdavys neturi galimybės ir pareigos paneigti nesančių aplinkybių.

Teisėjų kolegija

konstatuoja:

IV. 18. Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl atsakovo Muitinės darbuotojų profesinės sąjungos 2024 m. lapkričio 6 d. rašto Nr. 1P-27460 „Dėl tarnybinių nuobaudų skyrimo“, kuriuo atsisakyta duoti pareiškėjui Muitinės departamentui sutikimą skirti tarnybines nuobaudas Profesinės sąjungos nariams, tretiesiems suinteresuotiems asmenims R. S. ir G. N., teisėtumo ir pagrįstumo.

19. Pirmosios instancijos teismas, išnagrinėjęs pareiškėjo prašymo argumentus, atsakovo atsikirtimus į prašymą, įvertinęs byloje esančius įrodymus, pareiškėjo skundą tenkino ir panaikino Profesinės sąjungos Sprendimą, priėjęs prie išvados, kad atsakovas Sprendimu viršijo savo kompetencijos ribas ir nepagrįstai nurodė, kad tarnybinės nuobaudos skiriamos dėl trečiųjų suinteresuotų asmenų veiklos Profesinėje sąjungoje.

20. Atsakovas apeliaciniame skunde prašo panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimą, kadangi teismas neatliko savarankiško bylai svarbių aplinkybių objektyvaus ir visapusiško tyrimo, iš esmės neišnagrinėjo ginčo, rėmėsi tik pareiškėjo prašyme išdėstytais argumentais, todėl teismo sprendimas neatitinka procesiniame įstatyme nustatytų reikalavimų, kurie keliami teismo sprendimo turiniui.

21. Teisėjų kolegija, tikrindama skundžiamo pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, pažymi, kad teismų sprendimų peržiūrėjimo instancine tvarka paskirtis yra ta, kad, suteikus proceso šalims teisę skųsti sprendimą apeliacine tvarka, būtų pašalintos teismo padarytos klaidos. Teismas gali klysti tiek faktinėms bylos aplinkybėms taikydamas netinkamas materialiosios teisės normas, tiek proceso teisės normas.

22. Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 43 straipsnio 1 dalis nustato, kad Regionų administraciniame teisme bylas, nurodytas šio įstatymo 17 straipsnio 1 dalies 3, 4 ir 5 punktuose, 131 straipsnio 1 ir 2 dalyse, bylas dėl viešojo administravimo subjektų sprendimų, susijusių su valstybės garantuojamos teisinės pagalbos teikimu, bylas dėl administracinių ginčų komisijų ir kitų kolegialių išankstinio ginčų nagrinėjimo ne teismo tvarka institucijų priimtų sprendimų, taip pat šio įstatymo 99 straipsnio 5 dalyje nustatytais atvejais nagrinėja vienas teisėjas, kitas bylas – trijų teisėjų kolegija. ABTĮ 17 straipsnio 1 dalies 5 punkte nustatyta, jog administraciniai teismai sprendžia bylas dėl tarnybinių ginčų, kai viena ginčo šalis yra valstybės tarnautojas ar pareigūnas, taip pat ginčų, kylančių dėl materialinės atsakomybės ir regreso (atgręžtinio reikalavimo) teisės įgyvendinimo pagal Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatymą.

23. Nagrinėjamu atveju pareiškėjas prašė panaikinti Profesinės sąjungos Sprendimą, kuriuo atsisakyta duoti išankstinį sutikimą skirti tarnybines nuobaudas Inspektoriams, taigi pareiškėjo prašymo reikalavimas nepatenka į ABTĮ 17 straipsnio 1 dalies 5 punkte nustatytą tarnybinių ginčų bylų kategoriją, kuri pagal ABTĮ nuostatas gali būti nagrinėjama vieno teisėjo (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2024 m. sausio 17 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-920-662/2024). Kadangi administracinę bylą išnagrinėjo ir skundžiamą teismo sprendimą priėmė viena Regionų administracinio teismo teisėja, taigi byla išnagrinėta neteisėtos sudėties teismo.

24. ABTĮ 146 straipsnio 2 dalies 1 punkte nustatytas teismo sprendimo negaliojimo pagrindas – kai byla išnagrinėta neteisėtos sudėties teismo arba pažeidžiant funkcinio priskirtinumo atitinkamiems teismams taisykles arba bylų rūšinio teismingumo bendrosios kompetencijos ar administraciniam teismui taisykles. Atsižvelgiant į aptartas aplinkybes, vien šiuo pagrindu skundžiamas pirmosios instancijos teismo sprendimas naikintinas ir byla perduodama pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo (ABTĮ 145 str. 1 d. 1 p.).

25. Teisėjų kolegija pažymi, kad apeliacinės instancijos teismas paprastai tikrina priimto pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumą bei pagrįstumą, o pirmosios instancijos teismas privalo išsamiai, visapusiškai ir objektyviai ištirti ir įvertinti konkrečios bylos faktus, atskleisti bylos esmę ir sprendimu nustatyti, ar pareiškusio skundą asmens teisės ir įstatymų saugomi interesai pažeisti, jei pažeisti, – kokiu teisiniu būdu bei kokia apimtimi gintini (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2017 m. sausio 4 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1037-438/2017; ir kt.). Vien tik Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui teisiškai įvertinus reikšmingus faktinius duomenis, kurie nebuvo tirti bei vertinti pirmosios instancijos teisme, būtų pažeista proceso šalies teisė į apeliaciją, o tai lemtų teisės bent kartą apskųsti nepalankų teismo sprendimą instancine teismų sprendimų kontrolės tvarka pažeidimą (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012 m. kovo 9 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A662-374/2012; ir kt.).

26. Byloje nustatyti pirmosios instancijos teismo padaryti proceso pažeidimai negali būti ištaisyti apeliacinės instancijos teisme. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, yra faktinis ir teisinis pagrindas bylą grąžinti nagrinėti iš naujo pirmosios instancijos teismui (ABTĮ 144 str. 1 d. 4 p., 146 str. 2 d. 1 p.). Dėl to atsakovo apeliacinis skundas tenkinamas, pirmosios instancijos teismo sprendimas panaikinamas ir byla perduodama pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 4 punktu, 148 straipsnio 1 dalimi, teisėjų kolegija

nutaria:

Atsakovo Muitinės darbuotojų profesinės sąjungos apeliacinį skundą tenkinti.

Regionų administracinio teismo 2025 m. vasario 10 d. sprendimą panaikinti ir perduoti bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Iveta Pelienė

Rasa Ragulskytė-Markovienė

Ernestas Spruogis