2021-04-21 Nr. AB-8450-3-61-3-03046-2019-8 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. A-591-629/2021

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-03046-2019-8

Procesinio sprendimo kategorija 8.1 (S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

NUTARTIS

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2021 m. balandžio 21 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Arūno Dirvono, Veslavos Ruskan (kolegijos pirmininkė) ir Mildos Vainienės (pranešėja),

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės „KTV antava“ apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2019 m. lapkričio 7 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės „KTV antava“ skundą atsakovui Narkotikų, tabako ir alkoholio kontrolės departamentui dėl nutarimo panaikinimo.

Teisėjų kolegija

nustatė:

I. 1. Pareiškėjas uždaroji akcinė bendrovė (toliau – ir UAB) „KTV antava“ (toliau – ir Bendrovė) su skundu kreipėsi į Vilniaus apygardos administracinį teismą, prašydamas panaikinti Narkotikų, tabako ir alkoholio kontrolės departamento (toliau – ir Departamentas) 2019 m. liepos 18 d. nutarimą Nr. ATK2-122/19 (toliau – ir Nutarimas), taip pat priteisti bylinėjimosi išlaidas.

2. Pareiškėjas nurodė, kad Departamentas Nutarimu Bendrovei skyrė 1 013 Eur baudą už Lietuvos Respublikos alkoholio kontrolės įstatymo (toliau – ir Įstatymas) 18 straipsnio 3 dalies 13 punkto pažeidimą, Bendrovei 2019 m. gegužės 1 d., apie 23.40 val., pardavus pirkėjui vieną butelį spiritinio gėrimo „Stary Aist Honey“ 36 proc. alk. tūrio, 0,5 l talpos ir 10 skardinių alaus „Kalnapilis Original“ 5 proc. alk. tūrio, 0,568 l talpos. Pareiškėjas nesutiko su 2019 m. birželio 7 d. protokolu Nr. ATK2-93 ir Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato (toliau – ir Klaipėdos AVPK) 2019 m. gegužės 2 d. administracinio nusižengimo protokole Nr. 30-ANR_P-30612-2019 nurodytomis aplinkybėmis, bei pažymėjo, kad dėl nustatytų neatitikimų Departamento Nutarime ir protokoluose buvo pažeista Bendrovės teisė žinoti kaltinimą, teisė į gynybą, pažeistos bylos nagrinėjimo ribos. Pareiškėjas atkreipė dėmesį, kad Klaipėdos AVPK protokole ir Departamento protokole nurodyta, jog Bendrovė pardavė butelį brendžio „Stary Aist“, tačiau Nutarime Bendrovė kaltinama pardavusi butelį spiritinio gėrimo „Stary Aist Honey“. Pareiškėjo manymu, tokie apsirikimai yra itin svarbūs ir negali būti vertinami tik kaip rašymo apsirikimai, kadangi jie pakeičia kaltinimo esmę. Pažeidimą užfiksavus Bendrovei galimai pardavus brendžio, tačiau Nutarimą priimant dėl parduoto kito gėrimo, Bendrovei suformuotas kaltinimas nėra aiškus, pažeidžiama teisė žinoti, kuo Bendrovė yra kaltinama.

3. Pareiškėjas atkreipė dėmesį, kad Klaipėdos AVPK protokole nurodytas brendis „Stary Aist“, tačiau, policijos pareigūnams atėjus į Bendrovės barą, Bendrovei jau baigus darbą, nuotraukose fiksuotas tik spiritinis gėrimas „Stary Aist Honey“. Pareiškėjas pažymėjo, kad Departamentas Nutarime neatkreipė dėmesio į Bendrovės rašytiniuose paaiškinimuose nurodytą aplinkybę, jog Klaipėdos AVPK protokole užfiksuotas parduoto brendžio alk. tūris – 38 proc., tačiau tokio alk. tūrio brendžio „Stary Aist“ Bendrovėje nebuvo. Pareiškėjas nurodė, kad nebuvo vertintos aplinkybės, jog dieną, kuomet užfiksuotas tariamas pažeidimas, 2019 m. vasario 21 d. įsigyto spiritinio gėrimo „Stary Aist Honey“ 0,5 1 talpos 36 proc. alk. tūrio, Bendrovės bare jau nebebuvo, jis buvo parduotas anksčiau ir 2019 m. balandžio 25 d. užsakytas naujas butelis. Pareiškėjas paaiškino, kad Bendrovėje alkoholis pardavinėjamas ne buteliais, o pilstomas mililitrais vartoti vietoje, todėl tikslios datos, kuomet buvo išparduotas alkoholinis gėrimas, Bendrovė nurodyti negali.

4. Pareiškėjas pažymėjo, kad nėra duomenų, kurie paneigtų Bendrovės nurodytas aplinkybes, jog kitos įmonės (prekybos centrai, kavinės ar kt.) turėjo tokio paties alaus su tokia pačia galiojimo data, todėl Bendrovė negali būti laikoma kalta padarius inkriminuojamą nusižengimą. Pareiškėjas nurodė, kad Departamentas, priimdamas Nutarimą, darė tik prielaidą, jog alkoholinių gėrimų išpilstymo datos sutampa, tačiau įrodymais nepagrįsta aplinkybė, kad kitur nėra tokių pačių alkoholinių gėrimų su tokiomis pačiomis išpilstymo ar galiojimo datomis, nėra objektyvių duomenų, kurie patvirtintų, kad ginčo gėrimus pirkėjas pirko Bendrovėje.

5. Pareiškėjo manymu, Departamentas netinkamai vertino Bendrovės argumentus dėl neatitinkančios alkoholinių gėrimų kainos. Pareiškėjas pažymėjo, kad Bendrovė yra verslo subjektas ir parduoti alkoholinius gėrimus už mažesnę kainą jai būtų nenaudinga. Departamentas nevertino to, kad, tikėtina, Bendrovei atsisakius parduoti alkoholį išsinešti pirkėjui, jis alkoholio galėjo įsigyti kitur, galimai melavo policijos pareigūnams, kad alkoholį pirko Bendrovėje, be to, galėjo ir pamiršti, iš kur alkoholio gavo. Pareiškėjas nesutiko su pareigūnų nurodytomis aplinkybėmis, jog asmuo pastebėtas išeinantis iš Bendrovės baro, kadangi toje pačioje vietoje, rūsyje, yra įsikūręs ir kitas baras, klientai iš abiejų barų išeina lipdami tais pačiais laiptais. Bendrovė pažymėjo, kad klientams visuomet pateikia kasos kvitą už įsigytas prekes ar alkoholį, tačiau pas tariamą pirkėją Bendrovės kvito nebuvo rasta. Pareiškėjas atkreipė dėmesį, kad tai, jog alkoholiniai gėrimai buvo parduoti, iš karto neigė ir Bendrovės baro darbuotoja, tačiau į jos nurodytas aplinkybes, priimant Nutarimą, nebuvo atsižvelgta. Pareiškėjo manymu, Nutarime nėra paaiškinta, kokiu būdu skundas turi būti paduodamas, ar mokėtinas žyminis mokestis, nenurodytas įstaigos adresas, todėl toks Nutarimo apskundimo tvarkos neišaiškinimas nedera su geru viešuoju administravimu bei Lietuvos Respublikos Konstitucijoje įtvirtintu principu, kad valdžios įstaigos tarnauja žmonėms.

6. Atsakovas Departamentas atsiliepimu į pareiškėjo skundą prašė skundą atmesti.

7. Atsakovo nuomone, byloje surinktų objektyvių, nuoseklių, vienas kitą papildančių bei vienas kitam neprieštaraujančių įrodymų visuma akivaizdžiai patvirtina pareiškėjo padaryto Įstatymo 18 straipsnio 3 dalies 13 punkte įtvirtinto pažeidimo sudėtį. Departamentas bylą išnagrinėjo išsamiai, objektyviai ir nešališkai, o pareiškėjo nurodomas rašymo apsirikimas nelaikytinas esminiu procesiniu pažeidimu, kuris neleidžia suprasti pareiškėjui jo kaltinimo esmės. Rašymo apsirikimai protokole, kurie vėliau ištaisyti Nutarime, kaltinimo esmės nekeičia, nes tiek vienu, tiek kitu atveju buvo parduotas alkoholinis gėrimas (kas yra pakankamas pagrindas pažeidimui kilti). Be to, be ginčijamo alkoholinio gėrimo „Stary Aist Honey“ papildomai buvo parduota ir 10 butelių alaus, kuriuos policijos pareigūnai rado taip pat pas pirkėją, rašymo neatitikimo dėl jų nenustatyta.

8. Atsakovas nesutiko su pareiškėjo argumentais, kad tokie patys alkoholiniai gėrimai, kuriuos pirkėjas išsinešė iš viešojo maitinimo vietos, parduodami ir kitose įmonėse, kadangi pas pirkėją rastas alaus tinkamumo vartoti terminas sutampa su alaus, kurį buvo įsigijusi Bendrovė, tinkamumo vartoti terminu. Be to, sutampa ir pirkėjo išsinešto iš pareiškėjo viešojo maitinimo vietoje laikomo brendžio pavadinimas, tara, talpa, išpilstymo data. Atsakovas atkreipė dėmesį, kad tinkamumo vartoti data ar išpilstymo data ant alkoholinio gėrimo yra vienas iš alkoholinio gėrimo atsekamumo kriterijų, kuris nustatytas Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos direktoriaus 2008 m. vasario 7 d. įsakymu Nr. B1-96 patvirtintų Alkoholio produktų atitiktį patvirtinančių dokumentų išdavimo taisyklių, taikomų parduodant, laikant ir gabenant alkoholio produktus, 8 punkto 2 dalyje. Atsakovo manymu, byloje nėra duomenų, kurie patvirtintų, kad pirkėjas būtų suinteresuotas pateikti melagingus parodymus. Departamento nuomone, Nutarime aiškiai nurodyta jo apskundimo tvarka, o detaliai aprašyti pareiškėjo teises ir pareigas nusprendus skųsti Nutarimą, nėra privaloma, pareiškėjo vadovui neturint teisinio išsilavinimo, jis turi teisę kreiptis teisinės pagalbos.

II. 9. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2019 m. lapkričio 7 d. sprendimu pareiškėjo skundą atmetė.

10. Vertindamas pareiškėjo argumentus, kad yra neatitikimų administracinio nusižengimo protokole, Departamento protokole, Nutarime, kad protokole nurodytas alkoholinis gėrimas skiriasi nuo nurodyto Nutarime, be to, kad tai rašymo apsirikimas Departamentas nurodė tik po skundo teismui, ir kad nežinant aiškaus kaltinimo, Bendrovė negalėjo tinkamai ginti savo teisių, teismas pažymėjo, kad nagrinėjamu atveju yra nustatytas konkretus Įstatymo 18 straipsnio 3 dalies 13 punkte nustatytos sudėties pažeidimas. Todėl tokie pareiškėjo argumentai, kaip netikslus alkoholinio gėrimo pavadinimas ar klaida, nurodant alkoholio tūrį procentais, nagrinėjamu atveju nedaro įtakos paties pažeidimo esmei, jo sudėčiai. Teismo vertinimu, esant aiškiam pažeidimui, tam tikri rašymo neatitikimai, fiksuojant pažeidimą, nėra kliūtis tinkamai gintis nuo kaltinimo. Teismas nurodė, kad, nustatant Įstatymo 18 straipsnio 3 dalies 13 punkte numatyto pažeidimo sudėtį, nėra svarbūs nei alkoholio pavadinimas, nei alkoholio tūris procentais, bet svarbus pats alkoholio pardavimo faktas Įstatyme nustatytu draudžiamu laiku. Todėl teismas atmetė pareiškėjo argumentus, kad jam buvo užkirstas kelias į teisinę gynybą, buvo neaiškus kaltinimas, ar kad šie netikslumai sutrukdė gintis nuo kaltinimo ir pan.

11. Teismas pažymėjo, kad visi byloje esantys nuoseklūs duomenys ir įrodymai, surinkti Klaipėdos AVPK pareigūnų, patvirtina nurodytą pareiškėjo pažeidimo faktą. Fotonuotraukose yra užfiksuoti Bendrovės bare rasti alkoholiniai gėrimai ir pas pirkėją rasti tie patys gėrimai, sutapo alkoholinių gėrimų pavadinimas, tara, talpa, išpilstymo data, alaus tinkamumo vartoti terminas. Teismas pažymėjo, kad tinkamumo vartoti data ar išpilstymo data ant alkoholinio gėrimo yra vienas iš alkoholinio gėrimo atsekamumo kriterijų, kuris nustatytas Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos direktoriaus 2008 m. vasario 7 d. įsakymu Nr. B1-96 patvirtintų Alkoholio produktų atitiktį patvirtinančių dokumentų išdavimo taisyklių, taikomų parduodant, laikant ir gabenant alkoholio produktus 8 punkto 2 dalyje. Todėl pareiškėjo nurodytus argumentus, kad pažeidimo fiksavimo dieną bare jau nebuvo brendžio „Stary Aist honey“, įsigyto 2019 m. vasario 21 d., kadangi 2019 m. balandžio 25 d. įsigijo vėl tokio paties brendžio, kad tokių pačių alkoholinių gėrimų galima įsigyti ir kitų įmonių pardavimo vietose, kad pirkėjas pateikė melagingus duomenis apie tai, jog Bendrovės bare pirko alkoholinius gėrimus, taip pat, kad pirkėjas galėjo išeiti ir iš kito baro tais pačiais laiptais, kad nerado pas pirkėją kvito, bei tai, kad policijos pareigūnai suinteresuoti bausti Bendrovę, teismas laikė nepagrįstais ir atmetė. Teismas konstatavo, kad pareiškėjo nurodomi nepripažinimo padarius inkriminuojamą pažeidimą argumentai nepaneigti byloje surinktais pažeidimo padarymo faktą patvirtinančiais tiesioginiais įrodymais. Teismas atkreipė dėmesį, kad pardavėja baudą sumokėjo beveik po mėnesio, todėl atmetė pareiškėjo argumentus, jog ji buvo verčiama pareigūnų sumokėti baudą. Teismas sutiko, kad byloje surinkti objektyvūs, nuoseklūs, vienas kitą papildantys ir neprieštaraujantys įrodymai patvirtina pareiškėjo padaryto pažeidimo sudėtį.

12. Teismas atkreipė dėmesį į Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktiką, aiškinant Įstatymo 18 straipsnio 3 dalies 13 punktą, ir konstatavo, kad pareiškėjo darbuotojų padaryti Įstatymo pažeidimai laikytini pareiškėjo padarytais pažeidimais. Teismas rėmėsi Įstatymo 39 straipsnio 2 dalimi ir konstatavo, kad Nutarimas atitinka tiek tokiam aktui keliamus Įstatymo 39 straipsnio, tiek ir Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnyje keliamus reikalavimus, kadangi Nutarime yra nurodyti visi privalomi elementai. Teismas atmetė pareiškėjo argumentus dėl to, kad nebuvo nurodyta tiksli ir aiški Nutarimo apskundimo tvarka, kadangi Nutarime yra nurodyta jo apskundimo tvarka ir terminas bei tai, kokiam teismui gali būti paduotas skundas, o detaliai aprašyti pareiškėjo teisių ir pareigų, nusprendus teikti skundą dėl Nutarimo teisėtumo, nėra privaloma.

13. Teismas atmetė pareiškėjo skundą konstatavęs, kad Departamentas teisingai įvertino bylos aplinkybes, tinkamai aiškino ir taikė Įstatymo nuostatas, Nutarimas yra teisėtas ir pagrįstas, kurio nėra pagrindo naikinti pareiškėjo skunde išdėstytais argumentais.

III. 14. Pareiškėjas „KTV antava“ apeliaciniu skundu prašo pirmosios instancijos teismo sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą – pareiškėjo skundą tenkinti. Pareiškėjas taip pat prašo priteisti bylinėjimosi išlaidas.

15. Pareiškėjas nesutinka su teismo vertinimu, kad neatitikimai protokoluose ir Nutarime yra rašymo apsirikimai ir neturi įtakos pažeidimo esmei, ir mano, kad tai pažeidžia jo teisę į gynybą, nes jis teikė parodymus dėl kito alkoholinio gėrimo. Pareiškėjas pažymi, kad buvo klaidingai nurodytas ne tik alkoholio tūris, bet ir alkoholinio gėrimo rūšis bei pavadinimas, o alkoholinio gėrimo komercinis pavadinimas yra vienas iš alkoholinių gėrimų atsekamumo kriterijų. Pareiškėjo manymu, teismas netinkamai įvertino aplinkybes, kad Nutarimas buvo grindžiamas pareiškėjo pateiktais įrodymais, kuriuos Departamentas gavo neteisėtu būdu, nes šių dokumentų pareiškėjas galbūt nebūtų teikęs, pasinaudodamas teise neduoti parodymų prieš save, tačiau protokole ir pranešime nurodžius, kad Bendrovė yra kaltinama dėl brendžio „Starv Aist“ pardavimo, dokumentus pateikė.

16. Pareiškėjas atkreipia dėmesį, kad pirkėjo paaiškinime nėra nurodyta, jog alkoholinius gėrimus jis įsigijo būtent Bendrovės bare, nenurodyta sumokėta suma, be to, paaiškinimas nėra pasirašytas, pirkėjas neturėjo Bendrovės išduoto čekio, todėl tai sudaro pagrindą naikinti Nutarimą. Pareiškėjas pažymi, kad pardavėja neigė pardavusi alkoholinius gėrimus, be to, Bendrovės bare alkoholis yra išpilstomas, o ne pardavinėjamas buteliais. Pareiškėjo manymu, teismas priėmė sprendimą neišnagrinėjęs visų byloje esančių įrodymų, neįvertinęs pareiškėjo 2019 m liepos 15 d. rašytinių paaiškinimų, nepasisakęs dėl policijos pareigūnų užfiksuotų nuotraukų, dėl galimybės įsigyti dešimt skardinių ginčo alaus su analogiška galiojimo data bet kurioje kitoje prekybos vietoje, neįvertinęs Bendrovės darbuotojos rašytinių paaiškinimų.

17. Atsakovas Departamentas atsiliepimu į pareiškėjo apeliacinį skundą prašo apeliacinį skundą atmesti ir pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą.

18. Atsakovo manymu, teismo sprendime išsamiai įvertinti bylos įrodymai ir pasisakyta dėl pareiškėjo skundo argumentų, o tai, kad teismo įrodymų vertinimas skyrėsi nuo pareiškėjo įrodymų vertinimo, nereiškia, kad teismo vertinimas yra neteisingas. Atsakovas nesutinka su pareiškėjo argumentais, kad rašymo netikslumais buvo pažeista jo teisė į gynybą, kadangi pareiškėjo aprašomas rašymo apsirikimas nelaikytinas esminiu procesiniu pažeidimu, kuris neleidžia suprasti pareiškėjui jo kaltinimo esmės. Nepaisant to, kad pareiškėjas rašytiniuose paaiškinimuose gynėsi, nurodydamas argumentus apie kitą alkoholinį gėrimą, iš skundo argumentų matyti, kad jie yra analogiški, kaip ir dėl pirmojo alkoholinio gėrimo, pareiškėjas papildomų įrodymų dėl pasikeitusio alkoholinio gėrimo pavadinimo su skundu nepateikė. Atsakovas pažymi, kad pareiškėjas argumentus, jog pažeista jo teisė neduoti parodymų prieš save, pateikė tik su apeliaciniu skundu. Be to, pareiškėjas nebuvo verčiamas duoti parodymų prieš save ir jų nedavė. Bendrovė turi pareigą pateikti tyrimui reikalingą ir Departamento reikalaujamą medžiagą, tokios informacijos neteikimas gali būti pripažintas kaip kliudymas tyrimui ir įvertintas kaip sunkinanti aplinkybė (Įstatymo 29 str. 9 d.).

19. Atsakovas kritiškai vertina pareiškėjo argumentus dėl darbuotojos paaiškinimų, atkreipdamas dėmesį, kad, nors rašytiniuose paaiškinimuose pardavėja neigia pardavusi alkoholį, tačiau paskirtą baudą sumokėjo. Atsakovas nepagrįstais laiko pareiškėjo teiginius, kad bet kuri viešojo maitinimo vieta ar parduotuvė prekiauja tos pačios rūšies ir su tuo pačiu tinkamumo vartoti terminu alkoholiniais gėrimais. Atsakovas, nesutikdamas su pareiškėjo teiginiais dėl nepasirašytų pirkėjo paaiškinimų, nurodo, kad rašytiniai paaiškinimai yra surašyti pirkėjo ranka ir, nors parašas ant atskiro lapo neuždėtas, tačiau pasirašyta administracinių nusižengimų protokole, kuriame nurodytos analogiškos faktinės aplinkybės kaip ir rašytiniuose paaiškinimuose. Atsakovo manymu, pareiškėjo teiginius, kad pirkėjas galėjo alkoholinius gėrimus įsigyti ir kitame bare, iš kurio išeinama lipant tais pačiais laiptais, kaip ir iš Bendrovės, paneigia Klaipėdos AVPK vyriausiojo patrulio 2019 m. gegužės 2 d. tarnybinis pranešimas.

Teisėjų kolegija

konstatuoja:

IV. 20. Ginčas byloje kilo dėl Narkotikų, tabako ir alkoholio kontrolės 2019 m. liepos 18 d. nutarimo Nr. ATK2-122/19, kuriuo pareiškėjui paskirta 1 013 Eur bauda už Alkoholio kontrolės įstatymo 18 straipsnio 3 dalies 13 punkto pažeidimą, teisėtumo ir pagrįstumo.

21. Pirmosios instancijos teismas pareiškėjo skundą atmetė, konstatavęs, kad Nutarimas yra teisėtas ir pagrįstas, nes byloje surinkti įrodymai patvirtina Nutarime nustatytas faktines aplinkybes ir padarytas išvadas, kurių pareiškėjas kitais faktiniais duomenimis nepaneigė. Pareiškėjas nesutinka su pirmosios instancijos teismo atliktu įrodymų vertinimu ir teisės taikymu bei aiškinimu, iš esmės apeliacinį skundą grįsdamas tais pačiais argumentais, kaip ir skundą pirmosios instancijos teismui.

22. Teisėjų kolegija pirmiausiai pažymi, kad vadovaujantis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 142 straipsnio 3 dalimi, pirmosios instancijos teisme ištirti įrodymai apeliacinėje instancijoje gali būti pakartotinai arba papildomai tiriami tik jeigu teismas pripažįsta, kad tai būtina. Apeliacinis procesas nėra bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme pratęsimas. Apeliacinės instancijos teismas paprastai bylą gali tikrinti tik ta apimtimi, kuria byla buvo išnagrinėta pirmosios instancijos teisme ir kuri buvo užfiksuota pirmosios instancijos teismo sprendimu (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2013 m. birželio 11 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A822-1321/2013; 2017 m. birželio 21 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1855-575/2017). ABTĮ 140 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, jog teismas, apeliacine tvarka nagrinėdamas bylą, patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų. To paties straipsnio 2 dalyje numatyta, kad teismas peržengia apeliacinio skundo ribas, kai to reikalauja viešasis interesas arba kai neperžengus apeliacinio skundo ribų būtų reikšmingai pažeistos valstybės, savivaldybės ir asmenų teisės bei įstatymų saugomi interesai. Teismas taip pat patikrina, ar nėra šio įstatymo 146 straipsnio 2 dalyje nurodytų sprendimo negaliojimo pagrindų. Teisėjų kolegija nenustatė sprendimo negaliojimo pagrindų bei aplinkybių, dėl kurių turėtų būti peržengtos apeliacinio skundo ribos.

23. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismas, tikrindamas pareiškėjo skunde išdėstytų teiginių teisingumą, pakankamai detaliai išanalizavo bylos proceso šalių argumentus, išsamiai išnagrinėjo byloje reikšmingas faktines aplinkybes, pritaikė ginčui aktualias teisės normas, todėl teisėjų kolegija iš naujo pirmosios instancijos teismo motyvų nebekartoja, pasisako tik tais aspektais, kuriais atsakant į apeliacinio skundo argumentus papildomos sprendime padarytos išvados.

24. Įstatymo 1 straipsnio 1 dalyje įtvirtintas šio įstatymo tikslas – mažinti bendrąjį alkoholio suvartojimą, jo prieinamumą, ypač nepilnamečiams, piktnaudžiavimą alkoholiu, jo daromą žalą sveikatai ir ūkiui, nustatyti teisės gaminti, parduoti, įvežti, importuoti ir eksportuoti šiame įstatyme reglamentuojamus alkoholio produktus suteikimo ūkio subjektams teisinius pagrindus. Įstatymo 4 straipsnio 1 dalyje nurodoma, kad alkoholio produktai yra priskiriami specialiems gaminiams, kurių apskaitai, gamybai, įvežimui, importui, eksportui, prekybai ir vartojimui pagal šį ir kitus įstatymus bei teisės aktus taikomas ypatingas valstybinio reglamentavimo režimas.

25. Įgyvendindamas šiuos tikslus, įstatymų leidėjas Įstatymo 18 straipsnyje reglamentavo prekybos alkoholiniais gėrimais mažmeninės prekybos ir viešojo maitinimo įmonėse tvarką. Kaip viena iš alkoholio prieinamumo ribojimo priemonių, įstatymo 18 straipsnio 3 dalies 13 (ginčui aktuali 2017 m. birželio 1 d. įstatymo Nr. XIII-394 redakcija, galiojusi nuo 2018 m. birželio 1 d.) punkte nustatytas draudimas Lietuvos Respublikoje prekiauti alkoholiniais gėrimais pirmadieniais – šeštadieniais iki 10 val. ir nuo 20 val., o sekmadieniais – iki 10 val. ir nuo 15 val. viešojo maitinimo vietose, turinčiose licencijas mažmeninei prekybai alkoholiniais gėrimais; šis draudimas netaikomas viešojo maitinimo vietose, turinčiose licencijas mažmeninei prekybai alkoholiniais gėrimais, parduodamiems pilstomiems alkoholiniams gėrimams ir tik vartoti vietoje.

26. Pasisakydama dėl pareiškėjo apeliacinio skundo argumentų, kad byloje nebuvo įrodytas alkoholinio dėrimo pardavimo faktas draudžiamu paros laiku (iki 10 val.), teisėjų kolegija pažymi, kad pagal ABTĮ 56 straipsnio 1 dalį faktą galima pripažinti įrodytu, jeigu byloje esančių įrodymų pagrindu susiformuoja teismo įsitikinimas to fakto buvimu. Įrodymų vertinimas pagal ABTĮ 56 straipsnio 7 dalį reiškia, jog bet kokios ginčui išspręsti reikšmingos informacijos įrodomąją vertę nustato teismas pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymais, taip pat teisingumo ir protingumo kriterijais. Įvertindamas įrodymus, teismas turi įvertinti kiekvieno įrodymo įrodomąją reikšmę ir iš įrodymų viseto duomenų padaryti išvadas. Vertinant kiekvieno įrodymo įrodomąją reikšmę reikia nustatyti, koks jo ryšys su įrodinėjimo dalyku, ar tas įrodymas yra leistinas, patikimas, ar nėra suklastojimo požymių, ar tinkamai buvo paskirstytos įrodinėjimo pareigos, ar nepaneigtos pagal įstatymus nustatytos prezumpcijos, ar yra prejudicinių faktų. Vertindamas įrodymų visetą, teismas turi įsitikinti, kad pakanka duomenų išvadai, jog tam tikri faktai egzistavo arba neegzistavo, kad nėra esminių prieštaravimų, paneigiančių tokias išvadas.

27. Tai, kad pirmosios instancijos teismas kitaip vertino pareiškėjo nurodytus argumentus ir bylos duomenis ar jiems nepritarė (su jais nesutiko), nesudaro pagrindo konstatuoti, jog pirmosios instancijos teismas netinkamai taikė įrodymų vertinimą reglamentuojančias proceso normas ir padarė bylos faktais ir galiojančios teisės normomis nepagrįstą išvadą, kad atsakovo Nutarimas yra teisėtas ir pagrįstas. Teisėjų kolegijos nuomone, pirmosios instancijos teismas įrodymų vertinimo taisyklių nepažeidė ir byloje esančius įrodymus įvertino tinkamai. Byloje surinktų įrodymų visuma yra nuosekli, neprieštaringa ir pakankama bei nuosekliai patvirtina Bendrovės padaryto Įstatymo 18 str. 3 d. 13 p. pažeidimo faktą.

28. Visi į bylą pateikti nuoseklūs duomenys ir įrodymai, surinkti Klaipėdos AVPK pareigūnų, patvirtina nurodyto pareiškėjo pažeidimo faktą – 2019 m. gegužės 1 d. pareigūno tarnybinis pranešimas, pirkėjo A.S. paaiškinimas, PVM sąskaitos-faktūros, važtaražčiai, atitikties deklaracija, fotonuotraukos. Be kita ko, fotonuotraukose užfiksuoti Bendrovės bare rasti alkoholiniai gėrimai ir pas pirkėją rasti tie patys gėrimai, sutapo alkoholinių gėrimų pavadinimas, tara, talpa, išpilstymo data, alaus tinkamumo vartoti terminas. Tinkamumo vartoti data ar išpilstymo data ant alkoholinio gėrimo, kaip teisingai pažymėjo pirmosios instancijos teismas, yra vienas iš alkoholinio gėrimo atsekamumo kriterijų, kuris nustatytas Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos direktoriaus 2008 m. vasario 7 d. įsakymu Nr. B1-96 patvirtintų Alkoholio produktų atitiktį patvirtinančių dokumentų išdavimo taisyklių, taikomų parduodant, laikant ir gabenant alkoholio produktus 8 punkto 2 dalyje (žr. pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2014 m. rugpjūčio 28 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A822-391/2014). UAB „Filipopolis“ 2019 m. vasario 21 d. PVM sąskaita faktūra Nr. Serija FIL5393074 patvirtina, kad pareiškėjas buvo įsigijęs abiejų alkoholinių gėrimų po du butelius, o pareiškėjo teiginiai, kad jis įsigyja vieną alkoholinį gėrimą, tik pardavęs kitą (nepriklausomai nuo alkoholinio gėrimo pavadinimo) yra vertinamos kaip Bendrovės subjektyvios prielaidos, kurios visiškai nepagrįstos įrodymais. Teisėjų kolegijos vertinimu, byloje surinktų ir ištirtų įrodymų pagrindu nėra jokio pagrindo teigti, kad pažeidimo fiksavimo dieną bare jau nebuvo brendžio „Stary Aist honey“, įsigyto 2019 m. vasario 21 d., bei daryti išvadų, kad pirkėjas pateikė melagingus duomenis apie tai, jog Bendrovės bare pirko alkoholinius gėrimus, taip pat, kad pirkėjas galėjo išeiti ir iš kito baro tais pačiais laiptais, kad nerado pas pirkėją kvito, bei tai, kad policijos pareigūnai suinteresuoti bausti Bendrovę, todėl pirmosios instancijos teismas teisėtai ir pagrįstai aptariamus Bendrovės argumentus vertino kritiškai ir atmetė. Be to, be ginčijamo alkoholinio gėrimo „Stary Aist Honey“ papildomai buvo parduota ir 10 butelių alaus, kuriuos policijos pareigūnai rado taip pat pas pirkėją ir rašymo apsirikimo dėl jų nenustatyta.

29. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegijos vertinimu, pareiškėjo nurodyti argumentai dėl neatitikimų administracinio nusižengimo protokole, Departamento protokole, Nutarime (protokole nurodytas alkoholinis gėrimas skiriasi nuo nurodyto Nutarime, o apie rašymo apsirikimą Departamentas nurodė tik po skundo teismui), ir kad nežinant aiškaus kaltinimo, Bendrovė negalėjo tinkamai ginti savo teisių, neturi įtakos paties pažeidimo esmei, jo sudėčiai. Kaip teisingai konstatavo pirmosios instancijos teismas, esant nustatytam Įstatymo pažeidimo faktui, tam tikri rašymo neatitikimai, fiksuojant pažeidimą, nėra kliūtis tinkamai gintis nuo kaltinimo. Vertindama Bendrovės argumentus, kad ištaisant rašymo apsirikimą skundžiamame Nutarime buvo pažeista pareiškėjo teisė į gynybą, nes pareiškėjas gynėsi dėl kito alkoholinio gėrimo pardavimo, teisėjų kolegija pažymi, kad skunde argumentai dėl abiejų alkoholinių gėrimų yra analogiški, kaip ir dėl pirmojo alkoholinio gėrimo. Pastebėtina, kad papildomų įrodymų dėl pasikeitusio alkoholinio gėrimo pavadinimo su skundu pareiškėjas taip pat nepateikė.

30. Alkoholio kontrolės įstatymo 39 straipsnio 2 dalyje nustatyta, jog nutarime turi būti nurodyta: nutarimą priėmusios institucijos pavadinimas; bylos nagrinėjimo data ir vieta; duomenys apie pažeidėją; pažeidimo aplinkybės; pažeidėjo kaltės įrodymai, kuriais grindžiamas nutarimas; Įstatymo straipsnis, nustatantis atsakomybę už pažeidimą; pažeidėjo paaiškinimai ir jų įvertinimas; priimtas sprendimas; jo apskundimo terminai ir tvarka. Pažymėtina, kad skundžiamas Nutarimas atitinka tiek tokiam aktui keliamus Įstatymo 39 straipsnio, tiek ir Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnyje keliamus reikalavimus turiniui. Skundžiamame Nutarime yra nurodyti visi privalomi nutarimo elementai. Nutarime yra nurodyta aiškiai jo apskundimo tvarka ir terminas bei tai, kokiam teismui gali būti paduotas skundas. Teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo vertinimu, kad Nutarime neprivaloma detaliai nurodyti apeliacijos taisyklių, todėl pareiškėjo argumentai tuo aspektu, kad nebuvo nurodyta tiksli ir aiški Nutarimo apskundimo tvarka, taip pat pagrįstai atmesti kaip nepagrįsti.

31. Pareiškėjo argumentai, jog buvo pažeista jo teisė neduoti parodymų prieš save, nebuvo nurodomi pirmosios instancijos teisme, todėl apeliacine tvarka nenagrinėjami.

32. Remdamasi tuo, kas išdėstyta, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai aiškino ir taikė teisės aktus, reguliuojančius ginčo santykius, faktines ginčo aplinkybes, priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą, atitinkantį ABTĮ 86 straipsnio reikalavimus bei suformuotą teismų praktiką panašiose bylose, todėl pirmosios instancijos teismo sprendimas paliekamas nepakeistas, o pareiškėjo apeliacinis skundas atmetamas. Atmetus pareiškėjo apeliacinį skundą, nėra pagrindo tenkinti ir jo prašymą dėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo (ABTĮ 40 str. 1 d.).

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 148 straipsnio 1 dalimi, teisėjų kolegija

nutaria:

Pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės „KTV antava“ apeliacinį skundą atmesti.

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2019 m. lapkričio 7 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Arūnas Dirvonas

Veslava Ruskan

Milda Vainienė