2020-05-19 Nr. BB-2581-1-10-9-00070-2009-9 · Lietuvos Aukščiausiasis Teismas

Kasacinio skundo Nr. DOK-2032/2020

Teisminio proceso Nr. 1-10-9-00070-2009-9

(S)

LIETUVOS AUKŠČIAUSIASIS TEISMAS

N U T A R T I S

2020 m. gegužės 19 d.

Vilnius

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų atrankos kolegija, susidedanti iš teisėjų Olego Fedosiuko (kolegijos pirmininkas), Rimos Ažubalytės ir Artūro Pažarskio, susipažinusi su nuteistojo M. V. (M. V.) kasaciniu skundu dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. gegužės 6 d. nuosprendžio ir Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2020 m. kovo 12 d. nuosprendžio, baudžiamąja byla,

n u s t a t ė :

Nuteistasis M. V. kasaciniu skundu prašo skundžiamus teismų sprendimus pakeisti ir iš Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. gegužės 6 d. nuosprendžio pašalinti faktinę aplinkybę, kad „M. V. iš M. už priežiūrą gavo visus pinigus už parduotą sodo (duomenys neskelbtini) dalį, t. y. 85 tūkstančius litų, ir tik 2 tūkstančius litų M. V. atidavė M.“.

Paduotame kasaciniame skunde teigiama, kad pirmosios instancijos teismas pažeidė Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 255 straipsnio 1 dalies nuostatas dėl draudimo peržengti bylos nagrinėjimo ribas. Nei nuteistasis, nei jo gynėjas neturėjo galimybių pateikti paaiškinimų dėl tokių faktinių aplinkybių, užduoti su tuo susijusių klausimų liudytojams R. M. ir L. M., pateikti minėtas aplinkybes paneigiančių įrodymų ir kt., dėl ko buvo pažeistos nuteistojo teisė būti išklausytam (BPK 7 straipsnio 2 dalis) ir teisė į gynybą (BPK 10 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismas, netenkindamas nuteistojo prašymo pašalinti minėtas faktines aplinkybes, suvaržė nuteistojo teisę į tinkamą apeliacinį procesą.

Kasacinį skundą atsisakytina priimti.

Pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 369 straipsnio 1 dalį ir 376 straipsnio 1 dalį, nagrinėdamas kasacinę bylą, kasacinės instancijos teismas priimtus nuosprendžius ir nutartis, dėl kurių paduotas skundas, patikrina teisės taikymo aspektu, t. y. ar tinkamai pritaikytas baudžiamasis įstatymas, ar nepadaryta esminių BPK pažeidimų. Kasaciniame skunde turi būti nurodyti apskundimo ir bylos nagrinėjimo kasacine tvarka pagrindai ir teisiniai argumentai, pagrindžiantys šių pagrindų buvimą (BPK 368 straipsnio 2 dalis). Nesutikimas su teismų padarytomis išvadomis dėl veikos faktinių aplinkybių nustatymo ir byloje surinktų įrodymų vertinimo nėra kasacinio apskundimo pagrindas ir bylos nagrinėjimo kasacine tvarka dalykas. Kasacinės instancijos teismas iš naujo netiria įrodymų bei nenustato faktinių bylos aplinkybių, tai yra pirmosios ir apeliacinės instancijų teismų nagrinėjimo dalykas. Tai, ar baudžiamasis įstatymas taikytas tinkamai, kasacinės instancijos teismas sprendžia pagal byloje nustatytas ir teismų sprendimuose nurodytas faktines aplinkybes. BPK reikalavimų pažeidimai sudaro pagrindą bylą nagrinėti kasacine tvarka tuo atveju, jeigu jie susiję su esminiais atitinkamų BPK normų pažeidimais.

Iš kasacinio skundo turinio matyti, kad kasatorius argumentą dėl BPK 255 straipsnio 1 dalies reikalavimų pažeidimo ir bylos nagrinėjimo ribų peržengimo grindžia pirmosios instancijos teismo nuosprendyje įrašytu teiginiu, jog byloje pakanka įrodymų spręsti dėl M. V. gautų pinigų už sodo pardavimą (kasacinio skundo 3 lapas). Teisėjų atrankos kolegija pažymi, kad skunde neišdėstyti teisiniai argumentai, pagrindžiantys, jog toks teiginio įrašymas nuosprendyje yra esminis BPK nuostatų pažeidimas, dėl kurio buvo suvaržytos įstatymų garantuojamos kaltinamojo teisės ar kurie sukliudė teismui išsamiai ir nešališkai išnagrinėti bylą ir priimti teisingą nuosprendį ar nutartį.

Kasacinio skundo teiginiai, kad pažeidus bylos nagrinėjimo ribas, buvo pažeista kasatoriaus teisė būti išklausytam bei jo teisė į gynybą taip pat negrindžiami teisiniais argumentais. Pažymėtina, kad pats kasatorius kasaciniame skunde nurodo, jog jam nebuvo pareikštas kaltinimas dėl nukentėjusiųjų turto už 85 tūkst. litų įgijimą apgaule ir teismai tokio kaltinimo nenagrinėjo. Be to, iš teismų nuosprendžių matyti, kad šios aplinkybės buvo svarstomos sprendžiant pareikštą nukentėjusiosios V. M. civilinį ieškinį, kuris šioje dalyje buvo paliktas nenagrinėtas būtent dėl kaltinimo juos įgijus apgaule nebuvimo. Kasacinio skundo teiginiai dėl apeliacinio skundo dalies neišnagrinėjimo suvaržant nuteistojo teisę į apeliaciją, yra deklaratyvaus pobūdžio ir neatitinka apeliacinės instancijos teismo nuosprendžio turinio.

Teisėjų atrankos kolegija sprendžia, kad šiuo atveju kasaciniame skunde neišdėstyti teisiniai argumentai, pagrindžiantys apskundimo ir bylos nagrinėjimo kasacine tvarka pagrindų buvimą. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, konstatuotina, kad paduotas kasacinis skundas neatitinka BPK 368 straipsnio 2 dalyje nustatytų reikalavimų bei 369 straipsnyje numatytų pagrindų, todėl kasacinį skundą atsisakytina priimti (BPK 372 straipsnio 4 dalies 3 ir 4 punktai).

Teisėjų atrankos kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 372 straipsnio 3 dalimi, 4 dalies 3 ir 4 punktais, 5 dalimi,

n u t a r i a :

Atsisakyti priimti nuteistojo M. V. kasacinį skundą ir grąžinti jį padavusiam asmeniui.

Teisėjai Olegas Fedosiukas

Rima Ažubalytė

Artūras Pažarskis