19631ea8-e7aa-43d0-b78b-e31cb33db3c1 · Kauno apygardos administracinis teismas

Administracinė byla Nr. I-893-428/2017Teisminio proceso Nr. 3-62-3-02624-2016-7Procesinio sprendimo kategorijos: 20.2.3.2; 37.2; 55.1.1 (S) KAUNO APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMAS S P R E N D I M A SLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2017 m. gegužės 12 d.Kaunas Kauno apygardos administracinio teismo teisėja Jolanta Medvedevienė, sekretoriaujant Laurai Mukaitei, raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo administracinę bylÄ pagal pareiÅ¡kėjo V. G. skundÄ atsakovui Lietuvos valstybei, atstovaujamai Marijampolės pataisos namų, dėl neturtinės žalos atlyginimo.

Teismas n u s t a t ė : PareiÅ¡kėjas kreipėsi į teismÄ ir prašė priteisti iÅ¡ Lietuvos valstybės, atstovaujamos Marijampolės pataisos namų, 20 000 Eur neturtinės žalos atlyginimo.PareiÅ¡kėjas skunde (b. l. 4-5) nurodė, kad nuo 2009-03-16 iki 2015-07-02 kalėjo Marijampolės pataisos namuose, 19 bÅ«ryje 2 gyvenamojoje patalpoje, perpildytose kamerose. GyvenamÄ jį plotÄ mažino ir patalpoje esantys baldai. Patalpoje nebuvo tinkamo apÅ¡vietimo, ventiliacijos, buvo neÅ¡varios patalpos, nebuvo spintų rÅ«bams susidėti, stalo.

PareiÅ¡kėjas patyrė daug nepatogumų, iÅ¡gyvenimų, papildomÄ diskomfortÄ .Atsakovas atsiliepime su pareiÅ¡kėjo skundu nesutiko ir prašė jį atmesti kaip nepagrįstÄ (b. l. 9-12). Nurodė, kad pareiÅ¡kėjas bausmę atliko 19 bÅ«rio 2 gyvenamojoje patalpoje, kurios plotas yra 39,60 kv. m, joje buvo įrengta 12 miegamųjų vietų. PareiÅ¡kėjas bausmę atliko ne kamerų tipo patalpose, o bendrabučio tipo patalpose. Minimalus plotas buvo užtikrinamas. PareiÅ¡kėjas patalpose galėjo laisvai judėti nuo 6:30 val. iki 22:30 val.

Be to, nuteistieji pataisos namų direktoriaus nustatytu laiku ir tvarka gali lankyti pataisos namuose veikiančiÄ vidurinę ar profesinę mokyklas, bibliotekÄ , koplyčiÄ , futbolo stadionÄ , krepÅ¡inio aikÅ¡telę, treniruoklių salę ir kitas turiningam ir visaverčiam laisvalaikiui skirtas erdves. Taip pat nuteistieji gali įsidarbinti ir dirbti įmonėje, nuteistojo pageidavimu, jis gali lankyti vienÄ iÅ¡ daugiau kaip deÅ¡imt socialinės reabilitacijos programų. Patalpos įrengtos vadovaujantis teisės aktais.

Patalpos yra aprÅ«pintos visu numatytu inventoriumi. Taip pat atsakovas nurodė, jog patalpų atitikimas higienos normoms- temperatÅ«rai, apÅ¡vietimui, Å¡varai ir sveikatai, gryno oro patekimui yra periodiÅ¡kai tikrinamas kitų įstaigų. Pastebėjus pažeidimus jie nedelsiant yra Å¡alinami. PareiÅ¡kėjas dėl patalpų higienos į kitas institucijas nesikreipė. Atsakovas praÅ¡o teismo taikyti ieÅ¡kinio senaties terminÄ . Skundas netenkintinas.PareiÅ¡kėjas pareiÅ¡kė reikalavimÄ dėl neturtinės žalos, kuri, jo nuomone, buvo padaryta neteisėtais valstybės valdžios institucijų veiksmais jam netinkamomis sÄ lygomis atliekant laisvės atėmimo bausmę Marijampolės pataisos namuose (toliau – Marijampolės PN).

Savo reikalavimÄ pareiÅ¡kėjas grindė tuo, kad, pažeidžiant taikytinus teisės aktus, jis buvo laikomas perpildytose patalpose, taip pat buvo neužtikrintos higienos ir sanitarinės sÄ lygos. Atsakovas prašė teismo pareiÅ¡kėjo skundui taikyti ieÅ¡kinio senaties terminÄ . Civilinio kodekso (toliau – ir CK) 1.125 straipsnio 1 dalies 8 punktas expressis verbis įtvirtina sutrumpintÄ trejų metų ieÅ¡kinio senaties terminÄ , taikomÄ reikalavimams dėl padarytos žalos atlyginimo. PareiÅ¡kėjas praÅ¡o netaikyti jo reikalavimams senaties ir nurodo, kad teismas turi vadovautis CK 1.127 straipsnio 5 dalimi, t.y. tęstinio pobÅ«džio terminas.

Pagal CK 1.127 straipsnio 1 dalį ieÅ¡kinio senaties terminas prasideda nuo teisės į ieÅ¡kinį atsiradimo dienos. Teisė į ieÅ¡kinį atsiranda nuo tos dienos, kuriÄ asmuo sužinojo arba turėjo sužinoti apie savo teisės pažeidimÄ . To paties straipsnio 5 dalis nustato, kad jei pažeidimas yra tęstinis, t. y. jis vyksta kiekvienÄ dienÄ , ieÅ¡kinio senaties terminas ieÅ¡kiniams dėl veiksmų ar neveikimo, atliktų tÄ dienÄ , prasideda tÄ kiekvienÄ dienÄ . Byloje nustatyta, kad pareiÅ¡kėjas skundu siekia, jog jam bÅ«tų priteistas neturtinės žalos atlyginimas už kalinimÄ netinkamomis sÄ lygomis, kuris prasidėjo nuo 2009-03-16, skundÄ teismui pareiÅ¡kėjas iÅ¡siuntė 2016-12-16 (b. l. 7).

Atsižvelgiant į nurodyto teisės pažeidimo pobÅ«dį, darytina iÅ¡vada, kad pareiÅ¡kėjas visÄ jo kalinimo Marijampolės PN laikotarpį žinojo arba turėjo žinoti apie tai, kad jam neužtikrinama teisė į vienam asmeniui privalomÄ minimalų patalpos plotÄ , tačiau, kaip minėta, į teismÄ kreipėsi 2016-12-16. Pagal CK 1.126 straipsnio 2 dalies nuostatas ieÅ¡kinio senatį teismas taiko tik tuo atveju, kai ginčo Å¡alis reikalauja. Pažymėtina, jog atsakovas praÅ¡o taikyti ieÅ¡kinio senatį, todėl už laikotarpį iki 2013-12-15 yra pagrindas taikyti ieÅ¡kinio senaties terminÄ .CK 1.131 straipsnio 2 dalyje numatyta, jeigu teismas pripažįsta, kad ieÅ¡kinio senaties terminas praleistas dėl svarbios priežasties, pažeistoji teisė turi bÅ«ti ginama, o praleistas ieÅ¡kinio senaties terminas atnaujinamas.

KlausimÄ , ar ieÅ¡kinio senatis gali bÅ«ti atnaujinama, teismas gali spręsti ir savo iniciatyva (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2013 m. rugsėjo 9 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A146-1090/2013). Teisės normose, reglamentuojančiuose ieÅ¡kinio senatį, nenustatyta kriterijų, pagal kuriuos galima bÅ«tų spręsti, kokios Å¡io termino praleidimo priežastys pripažintinos svarbiomis. Tai vertinamoji sÄ voka, kurios turinys atskleidžiamas vertinant kiekvienos konkrečios situacijos aplinkybes.

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje aiÅ¡kinama, kad klausimÄ , ar konkrečios ieÅ¡kinio senaties termino praleidimo priežastys yra svarbios ir sudaro pagrindÄ jį atnaujinti, teismas turi spręsti vadovaudamasis teisingumo, protingumo ir sÄ Å¾iningumo principais, atsižvelgdamas į ieÅ¡kinio senaties termino trukmę (bendrasis ar sutrumpintas), ginčo esmę, Å¡alių elgesį, ieÅ¡kinio senaties teisinio instituto esmę ir paskirtį bei į kitas reikÅ¡mingas bylos aplinkybes (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2009 m. rugsėjo 24 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A822-1037/2009).

Tam, kad ieÅ¡kinio senaties terminas bÅ«tų atnaujinamas, pareiÅ¡kėjas turi įvardinti objektyvias priežastis bei pateikti įrodymų, pagrindžiančių ieÅ¡kinio senaties termino atnaujinimÄ (žr. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2013 m. gruodžio 5 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A502-2364/2013).PareiÅ¡kėjas skunde nenurodė jokių objektyvių, nuo jo valios nepriklausiusių aplinkybių, sukliudžiusių jam laiku kreiptis į teismÄ ar kreiptis teisinės pagalbos. Atsižvelgiant į tai, kad pareiÅ¡kėjas dėl kalinimo sÄ lygų jausdamas jo nurodytus iÅ¡gyvenimus, diskomfortÄ , jis turėjo suvokti, jog jo teisės gali bÅ«ti pažeidžiamos ir į tai, kad Lietuvos Respublikos teisės aktai, tarp jų ir CK, reglamentuojantis neturtinės žalos atlyginimo bei ieÅ¡kinio senaties klausimus, yra paskelbti teisės aktų nustatyta tvarka ir visiems prieinami, teismas daro iÅ¡vadÄ , kad nagrinėjamu atveju nėra pagrindo atnaujinti ieÅ¡kinio senaties termino, todėl, atsakovui praÅ¡ant, laikotarpiui iki 2013-12-15 taikytina ieÅ¡kinio senatis ir pareiÅ¡kėjo reikalavimo dalis už laikotarpį iki 2013-12-15 atmestina kaip nepagrįsta.

Atitinkamai nevertintinos pareiÅ¡kėjo nurodytos faktinės aplinkybės, sietinos su minėtu laikotarpiu ir byla nagrinėjama dėl neturtinės žalos atlyginimo priteisimo laikotarpiu nuo 2013-12-16 iki 2015-07-02.Administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ABTÄ®) 17 straipsnio 1 dalies 3 punkte nurodyta, kad administraciniai teismai sprendžia bylas dėl žalos, atsiradusios dėl vieÅ¡ojo administravimo subjektų neteisėtų veiksmų, atlyginimo (CK 6.271 str.). Civilinio kodekso (toliau – ir CK) 6.271 straipsnio 1 dalis nustato, kad žalÄ , atsiradusiÄ dėl valstybės valdžios institucijų neteisėtų aktų, privalo atlyginti valstybė iÅ¡ valstybės biudžeto nepaisydama konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės. Å ioje įstatymo normoje numatytos civilinės atsakomybės subjektas yra specialusis - vieÅ¡as asmuo (valstybė arba savivaldybė).

Å is atsakomybės subjekto ypatumas (vieÅ¡as asmuo) lemia Å¡ioje įstatymo normoje numatytos civilinės atsakomybės taikymo ypatumus, kai valstybės civilinė atsakomybė atsiranda esant trims sÄ lygoms (civilinė atsakomybė be kaltės):

1) valstybės valdžios institucijų neteisėtiems veiksmams (neveikimui), 2) žalai, 3) priežastiniam ryÅ¡iui tarp valstybės valdžios institucijų neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir žalos. Todėl reikalavimas dėl žalos (tiek turtinės, tiek neturtinės), kuri kildinama iÅ¡ valdžios institucijų neteisėtų veiksmų, atlyginimo gali bÅ«ti tenkinamas nustačius minėtų civilinės atsakomybės atsiradimo sÄ lygų visumÄ . Nesant bent vienos iÅ¡ Å¡ių sÄ lygų vieÅ¡oji atsakomybė negalima.

Europos Žmogaus Teisių Teismas (toliau tekste – ir EŽTT) savo jurisprudencijoje ne kartÄ yra iÅ¡aiÅ¡kinęs, kad Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencija (toliau – ir Konvencija) įpareigoja valstybę užtikrinti, jog asmens kalinimo sÄ lygos nepažeistų jo žmogiÅ¡kojo orumo, kad Å¡ios priemonės vykdymo bÅ«das ir metodas nesukeltų jam tokių kančių ir sunkumų, kurių intensyvumas virÅ¡ytų neiÅ¡vengiamai kalinimui bÅ«dingÄ kentėjimo laipsnį, ir kad, atsižvelgiant į praktinius su įkalinimu susijusius poreikius, bÅ«tų adekvačiai užtikrinama jo sveikata ir gerovė (žr. pvz., EŽTT 2000 m. spalio 26 d. sprendimÄ byloje K. prieÅ¡ LenkijÄ , 2001 m. liepos 24 d. sprendimÄ V. prieÅ¡ LietuvÄ , 44558/98).

Pagal EŽTT suformuotÄ praktikÄ tam, kad netinkamas elgesys patektų į Konvencijos 3 straipsnio reguliavimo sritį, jis turi pasiekti minimalų žiaurumo lygį. Å io minimalaus žiaurumo lygio vertinimas yra reliatyvus; jis priklauso nuo visų bylos aplinkybių, tokių kaip elgesio trukmė, jo fizinis ir psichinis poveikis ir tam tikrais atvejais nukentėjusiojo lytis, amžius bei jo sveikatos bÅ«klė. Be to, spręsdamas, ar elgesys pagal Konvencijos 3 straipsnį yra žeminantis orumÄ , teismas atsižvelgia į tai, ar jo tikslas yra pažeminti asmenį ir ar tai neigiamai paveikė asmenį su Konvencijos 3 straipsniu nesuderinamu bÅ«du (žr., pvz., EŽTT 2001 m. balandžio 21 d. sprendimÄ byloje P. prieÅ¡ GraikijÄ , 28524/95, 2012 m. sausio 10 d. sprendimÄ A. ir kt. prieÅ¡ RusijÄ ).PareiÅ¡kėjas skundžiasi, kad jis buvo laikomas Marijampolės PN, pažeidžiant vienam asmeniui teisės aktuose nustatytÄ gyvenamojo ploto normÄ . Pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2003 m. liepos 2 d.

įsakymu Nr. 194 (toliau– Taisyklės, Vidaus tvarkos taisyklės) 111.1. punktas nustato, kad pataisos įstaigų bendrabučių tipo patalpose gyvenamųjų patalpų plotas turi bÅ«ti ne mažesnis kaip 3.1 kv. m vienam žmogui.Ä® bylÄ pateikti duomenys (b. l. 9-12, 25) patvirtina, kad nagrinėjamu laikotarpiu nuo 2013-12-16 iki 2015-07-02 pareiÅ¡kėjas buvo paskirtas gyventi į 19 bÅ«rį, 2 gyvenamÄ jÄ patalpÄ , kurioje buvo įrengta 12 miegamųjų vietų, bendras patalpos plotas 39,60 kv. m, vienam asmeniui teko 3,3 kv. m gyvenamojo ploto.PareiÅ¡kėjas atsakovo pateiktų duomenų dėl įrengtų miegamųjų vietų gyvenamojoje patalpoje bei ploto nepaneigė.

Todėl teismas vadovaujasi pateiktais atsakovo duomenimis. Å ioje administracinėje byloje konstatuota, kad minimali gyvenamojo ploto norma pareiÅ¡kėjo atžvilgiu nebuvo pažeista, todėl pareiÅ¡kėjo argumentai Å¡ioje dalyje atmestini.PareiÅ¡kėjo teigimu, iÅ¡ patalpų ploto turi bÅ«ti iÅ¡skaitomas baldų užimamas plotas, tačiau Pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklės nenumato, jog į Å¡ių taisyklių 111.1 punkte įtvirtintÄ minimaliÄ pataisos įstaigų patalpose vienam asmeniui turinčiÄ tekti gyvenamųjų patalpų ploto normÄ neįskaičiuojamas patalpose esančių baldų ir kitų įrenginių plotas (žr. pvz., LVAT 2014-09-18 nutartį administracinėje byloje Nr. A575-1200/2014, 2014-10-30 nutartį administracinėje byloje Nr. A-575-1731/2014).

Nei Europos Žmogaus Teisių Teismo (toliau - EŽTT) praktikoje, nei Lietuvos Respublikos teisės aktuose nėra nustatyto reikalavimo eliminuoti užstatyta kameros plotÄ , skaičiuojant minimalų kameros plotÄ . PareiÅ¡kėjas nurodo, kad neturtinę žalÄ patyrė dėl netinkamo gyvenamųjų patalpų apÅ¡vietimo, ventiliacijos.Laisvės atėmimo vietų įrengimo ir priežiÅ«ros sveikatos saugos reikalavimus ginčui aktualiu laikotarpiu reglamentavo Lietuvos higienos norma HN 76:2010 „Laisvės atėmimo vietos: bendrieji sveikatos saugos reikalavimai“, patvirtinta Sveikatos apsaugos ministro 2010 m. kovo 30 d.

įsakymu Nr. V-241 (galiojusi iki 2015-10-31; toliau – ir Higienos norma HN 76:2010) ir Lietuvos higienos norma HN 134:2015 „Laisvės atėmimo vietų ir teritorinių policijos įstaigų areštinių sveikatos saugos reikalavimai“, patvirtinta Sveikatos apsaugos ministro 2015 m. rugpjūčio 3 d. įsakymu Nr. V-908 (galiojanti nuo 2015-11-01, toliau – Higienos norma HN 134:2015).Reikalavimai gyvenamųjų patalpų apšvietai reglamentuoti Higienos normos HN 76:2010 22 punkte pagal kurį natūralaus apšvietimo koeficientas turi būti 0,5 %; mažiausia gyvenamųjų patalpų dirbtinė apšvieta turi būti 200 lx.

Higienos normos HN 134:2015 14 punkte nustatyta, jog mažiausia gyvenamųjų patalpų dirbtinė apÅ¡vieta turi bÅ«ti 200 lx, natÅ«ralaus apÅ¡vietimo koeficiento Å¡i higienos norma nereglamentuoja. Pagal Higienos normos HN 76:2010 24 punktÄ ir Higienos normos HN 134:2015 17 punktÄ , laisvės atėmimo vietų gyvenamosios patalpos turi bÅ«ti vėdinamos per langus, iÅ¡skyrus patalpas, kuriose veikia mechaninė patalpų vėdinimo ar kondicionavimo sistema. Atsakovas nurodė, jog gyvenamųjų patalpų natÅ«ralus vėdinimas užtikrinamas per langus arba orlaides.

Toks vėdinimas atitinka Higienos normos HN 76:2010 24 punkto ir Higienos normos HN 134:2015 17 punkto reikalavimus, todėl atsakovas dėl patalpų vėdinimo teisės aktų normų nėra pažeidęs.Atsakovas nurodė, jog pataisos įstaigÄ periodiÅ¡kai kas dvejus metus tikrina Visuomenės sveikatos centras, o operatyvieji patikrinimai atliekami tik gavus nuteistųjų skundus. PareiÅ¡kėjas visÄ buvimo laikotarpį nesiskundė ir neteikė praÅ¡ymų atlikti patalpų patikrinimÄ . Atsakovas teismui pateikė 2012, 2014 ir 2016 metų periodinių patikrinimo aktus (b. l. 14-22).

Juose jokių pažeidimų susijusių su patalpų apÅ¡vietimu ir vėdinimu nenustatyta. Be to, higienos normos įpareigoja nuteistuosius (tame tarpe ir pareiÅ¡kėjÄ ) nuolat rÅ«pintis gyvenamosios aplinkos Å¡vara ir tvarka.Be to, pareiÅ¡kėjas tik abstrakčiai nurodė, kad gyvenamosiose patalpose netinkamas apÅ¡vietimas, ventiliacija, tačiau nedetalizavo kuo pasireiÅ¡kė (ar galėjo pasireikÅ¡ti) dėl minėtų neatitikimų patiriama neturtinė žala, todėl nėra teisinio pagrindo iÅ¡vadai, kad dėl apÅ¡vietimo, ventiliacijos pareiÅ¡kėjas galėjo patirti jo nurodytÄ neturtinę žalÄ .

Dėl nurodytų priežasčių pareiÅ¡kėjo argumentai negali bÅ«ti pagrindu atsakovo deliktinei atsakomybei kilti. PareiÅ¡kėjas žalÄ kildina ir iÅ¡ to, jog jam trÅ«ko spintelių rÅ«bams susidėti, nebuvo stalo gyvenamojoje patalpoje.Atsakovas atsiliepime nurodė, jog gyvenamosios patalpos Marijampolės pataisos namuose aprÅ«pintos kietuoju inventoriumi kaip tai numato Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004-06-09 įsakymu Nr. 1R-139 patvirtinta Laisvės atėmimo vietų patalpų aprÅ«pinimo baldais ir kietuoju inventoriumi normos (toliau- AprÅ«pinimo norma).

Pagal minėtas normas numatyta, jog sieninė drabužių pakaba įrengiama buities kambaryje, o gyvenamojoje patalpoje tik spintelė prie lovos. Taip pat numatytas ir vienas stalas. Atsakovas patvirtino, jog gyvenamosios patalpos aprÅ«pintos vadovaujantis teisės aktais. PareiÅ¡kėjas į bylÄ jokių Å¡iÄ aplinkybę patvirtinančių įrodymų (pvz. raÅ¡ytų, bet neįteiktų skundų, raÅ¡ytinių liudytojų parodymų ir pan.) nepateikė. Atsižvelgiant į aukščiau nurodytas aplinkybes, jokiais faktiniais duomenimis nepagrįsti pareiÅ¡kėjo abstraktÅ«s tvirtinimai apie tai, kad nebuvo stalo ir spintelės susidėti rÅ«bams, todėl Å¡ie skundo argumentai vertintini, kaip deklaratyvaus pobÅ«džio teiginiai ir atmestini.CK 6.250 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai iÅ¡gyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais.

PareiÅ¡kėjas skunde nurodė, kad dėl netinkamų kalinimo sÄ lygų jis patyrė vidinį skausmÄ , dvasinius iÅ¡gyvenimus, fizinius negalavimus, baimę, stresÄ , depresijÄ , buvo pažemintas jo orumas, tačiau jokiais įrodymais jų nepagrindžia. Byloje nenustatyti jokie dėl kalinimo sÄ lygų galėję pasireikÅ¡ti sveikatos sutrikimai. PareiÅ¡kėjas duomenų apie sveikatos sutrikimus taip pat nepateikė. Marijampolės PN Psichologinės tarnybos pažymoje (b. l.

24) nurodoma, kad dėl problemų, kurias galėjo sukelti netinkamos gyvenimo sÄ lygos, kreipęsis nebuvo. Byloje nėra duomenų, kurie patvirtintų, kad pareiÅ¡kėjas bÅ«tų kreipęsis pagalbos dėl sveikatos sutrikimų, kurių priežastimi bÅ«tų netinkamos kalinimo sÄ lygos. Taigi, byloje nėra jokių įrodymų apie netinkamų kalinimo sÄ lygų poveikį pareiÅ¡kėjo sveikatai, emocinei, psichinei bÅ«klei, kurios galėtų bÅ«ti reikÅ¡mingos sprendžiant įkalinimo sÄ lygų neigiamo poveikio jam masto, intensyvumo, pobÅ«džio ar laipsnio klausimÄ .

Konstatuotina, kad pagrindinis vieÅ¡osios atsakomybės elementas – neteisėti veiksmai, kurių buvimas arba nebuvimas iÅ¡ esmės lemia, ar tikslinga byloje vertinti likusias sÄ lygas. Veiksmų neteisėtumas (kaip bÅ«tinoji vieÅ¡osios atsakomybės sÄ lyga) siejamas su valstybės ar savivaldybės aktų prieÅ¡taravimu įstatyme numatytoms valdžios institucijų pareigoms. CK 6.271 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad valstybės valdžios institucijų neteisėtas aktas reiÅ¡kia bet kokį valdžios institucijos ar jos darbuotojų veiksmÄ (veikimÄ , neveikimÄ ), kuris tiesiogiai daro įtakÄ asmenų teisėms, laisvėms ir interesams (valstybės ar savivaldybės institucijų priimami teisės ar individualÅ«s aktai, administraciniai aktai, fiziniai aktai ir t. t., iÅ¡skyrus teismo nuosprendžius, sprendimus ir nutartis) (žr.

LVAT nutartis administracinėje byloje Nr. A556-1840/2012). Neteisėtumo CK 6.271 straipsnio prasme konstatavimui reikia nustatyti, kad valdžios institucijos darbuotojai neveikė taip, kaip pagal įstatymus privalėjo veikti, neįvykdė jiems teisės aktais priskirtų funkcijų arba nors ir vykdė Å¡ias funkcijas, tačiau veikė nepateisinamai aplaidžiai, pažeisdami bendro pobÅ«džio pareigÄ elgtis atidžiai ir rÅ«pestingai. Ä®vertinus aukščiau nurodytų aplinkybių bei jas patvirtinančių įrodymų visetÄ , darytina iÅ¡vada, kad pareiÅ¡kėjas neįrodė bÅ«tinų civilinės atsakomybės atsiradimo sÄ lygų – jo nurodytos neturtinės žalos atsiradimo fakto, taip pat valstybinės valdžios institucijos (Marijampolės pataisos namų) ar jos darbuotojų neteisėtos veikos (neveikimo).

Nenustačius žalos atsiradimo fakto bei atsakovo atstovų neteisėtų veiksmų (neveikimo), valstybei pagal CK 6.271 str. nekyla turtinė prievolė atlyginti žalÄ , todėl nėra jokio teisinio pagrindo pareiÅ¡kėjo naudai priteisti neturtinės žalos atlyginimÄ iÅ¡ valstybės, atstovaujamos Marijampolės pataisos namų. Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 84 straipsniu, 87 straipsniu, 88 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teismas n u s p r e n d ž i a : PareiÅ¡kėjo V.

G. skundÄ atmesti kaip nepagrįstÄ . Sprendimas per vienÄ mėnesį nuo paskelbimo apeliacine tvarka gali bÅ«ti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, apeliacinį skundÄ paduodant tiesiogiai apeliacinės instancijos teismui arba per Kauno apygardos administracinį teismÄ . Teisėja                                                                                                             Jolanta Medvedevienė