2018-05-23 Nr. AB-10419-3-61-3-04870-2015-0 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr

Administracinė byla Nr. A-4036-756/2018

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-04870-2015-0

Procesinio sprendimo kategorija 20.2.3.2

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2018 m. gegužės 23 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Irmanto Jarukaičio, Vaidos Urmonaitės-Maculevičienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja) ir Skirgailės Žalimienės,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Alytaus pataisos namų, apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2018 m. vasario 27 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo D. V. skundą atsakovui Lietuvos valstybei, atstovaujamai Alytaus pataisos namų, dėl neturtinės žalos atlyginimo priteisimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. 1. Pareiškėjas D. V. (toliau – ir pareiškėjas) skundu kreipėsi į teismą, prašydamas priteisti iš atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Alytaus pataisos namų (toliau – ir Alytaus PN), 135 000 Eur neturtinės žalos atlyginimą.

2. Pareiškėjas nurodė, kad nuo 2011 m. rugpjūčio 2 d. iki 2014 m. vasario 4 d. buvo laikomas Alytaus PN patalpose, kurios neatitiko higienos normų reikalavimų, jose jam teko per mažai ploto. Žmogaus imunodeficito virusu (toliau – ir ŽIV) infekuoti asmenys buvo laikomi kartu su sveikais asmenimis. Valgykloje buvo antisanitarinės sąlygos, joje skraidė paukščiai, pasitaikė kitokių gyvūnų. Alytaus PN pastato konstrukcijose buvo asbesto, buvo nesilaikoma priešgaisrinės saugos taisyklių – rakinamos gyvenamosios patalpos. Remontai kambariuose buvo daromi pačių nuteistųjų lėšomis. Patalpos (sekcijos) buvo avarinės būklės, ant sienų veisėsi grybeliai, grindys buvo supuvusios, baldai seni. Nebuvo patalpų nerūkantiems. Prausyklose nebuvo karšto vandens. Gyvenamųjų patalpų remontai buvo daromi pačių nuteistųjų lėšomis. Pareiškėjas teigė, kad Alytaus PN buvo uždarytas į kameros tipo patalpas, dėl to sutriko jo sveikata, regėjimas, teko gerti vaistus nuo depresijos. Pareiškėjas turėjo teisę tik į 1 valandos pasivaikščiojimą. Kalinimo kameros tipo patalpose ir baudos izoliatoriuje metu jam buvo draudžiama turėti trumpalaikius ir ilgalaikius pasimatymas su sugyventine (sutuoktine). Alytaus PN nebuvo užtikrintas jo saugumas ir nesuteikta medicininė pagalba, kai 2014 m. vasario 4 d. jis buvo sumuštas kitų nuteistųjų. Konvojaus pareigūnai 2014 m. vasario 4 d. iš Alytaus PN jį perėmė sumuštą, jam nebuvo suteikta medicininė pagalba, apie sumušimą neinformuotas Lukiškių tardymo izoliatorius-kalėjimas (toliau – ir Lukiškių TI-K), į kurį jis buvo konvojuotas. Nežmoniškos kalinimo sąlygos ir nurodyti pažeidimai sukėlė pareiškėjui didelius dvasinius išgyvenimus, pablogino sveikatą, todėl jis prašė atlyginti patirtą neturtinę žalą.

3. Atsakovas Lietuvos valstybė, atstovaujama Alytaus PN, atsiliepime į pareiškėjo skundą su juo nesutiko, prašė skundą atmesti.

4. Atsakovas nurodė, kad pareiškėjas Alytaus PN buvo laikomas skirtingo ploto miegamuosiuose bendrabučio tipo kambariuose, baudos izoliatoriuje, kamerų tipo patalpose. Atsakovas teigė, kad nuteistieji dienotvarkėje nustatytu laiku gali nelydimi pareigūno laisvai judėti laisvės atėmimo įstaigos teritorijoje, o gyvena miegamuosiuose, kurie nerakinami. Pataisos namų teritorijoje įrengtos sporto aikštelės. Nuteistieji gali dirbti ūkio brigadoje, lankytis koplyčioje, užsiimti kita veikla. Alytaus PN vykdoma 13 socialinės reabilitacijos programų, kuriose nuteistieji gali dalyvauti, todėl tenkantį santykinai mažą patalpų plotą kompensuoja suteikta judėjimo laisvė. Alytaus PN baudos izoliatoriaus ir kamerų tipo patalpose atliktas kapitalinis remontas. Miegamuosiuose rūkyti draudžiama. Duomenys apie tai, kad nuteistasis serga ŽIV yra konfidencialūs, o teisės aktai nenumato draudimo laikyti ŽIV infekuotus asmenis su sveikais asmenimis. Alytaus PN higienos normų pažeidimų nenustatyta. Atsakovas teigė, kad pareiškėjas remiasi abstrakčiais teiginiais, jis nepagrindė bei neįrodė visų civilinei atsakomybei kilti būtinų sąlygų.

II. 5. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2018 m. vasario 27 d. sprendimu pareiškėjo D. V. skundą tenkino iš dalies, priteisė pareiškėjui D. V. iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Alytaus PN, 3 050 Eur neturtinės žalos atlyginimą, likusią skundo dalį atmetė.

6. Teismas nustatė, kad pareiškėjas Alytaus PN buvo laikomas laikotarpiais nuo 2012 m. spalio 16 d. iki 2012 m. lapkričio 5 d., nuo 2012 m. lapkričio 9 d. iki 2012 m. lapkričio 26 d., nuo 2012 m. gruodžio 7 d. iki 2012 m. gruodžio 18 d., nuo 2012 m. gruodžio 21 d. iki 2013 m. kovo 20 d., nuo 2013 m. kovo 27 d. iki 2013 m. spalio 15 d., nuo 2013 m. spalio 29 d. iki 2013 m. gruodžio 3 d., nuo 2013 m. gruodžio 17 d. iki 2014 m. vasario 3 d.

7. Teismas nustatė, kad išnagrinėjęs administracinę bylą pagal pareiškėjo skundą atsakovui Lietuvos valstybei, atstovaujamai Alytaus PN, Vilniaus apskrities vyriausiajam policijos komisariatui, Viešojo saugumo tarnybai prie Vidaus reikalų ministerijos dėl neturtinės žalos atlyginimo, Vilniaus apygardos administracinis teismas 2016 m. gegužės 26 d. sprendimu pareiškėjo skundą tenkino iš dalies, priteisdamas pareiškėjui iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Alytaus PN, 1 800 Eur neturtinės žalos atlyginimą.

8. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjęs administracinę bylą pagal pareiškėjo D. V. ir atsakovo Lietuvos valstybės atstovo Alytaus PN apeliacinius skundus, nustatė, kad nors, pritaikius ieškinio senatį, ginčui aktualus pareiškėjo kalinimo Alytaus PN laikotarpis yra nuo 2012 m. spalio 6 d. iki 2014 m. vasario 4 d., tačiau Vilniaus apygardos administracinis teismas, nustatydamas pareiškėjui tekusį patalpų plotą pataisos namuose, vadovavosi Alytaus PN pateiktais duomenimis apie pareiškėjo kalinimo laikotarpį nuo 2012 m. gruodžio 7 d., tačiau teismo išvadų dėl pareiškėjui tekusio patalpų ploto Alytaus PN negalima vertinti kaip teisingų, nes byloje nėra konkrečių duomenų, iš kurių būtų galima nustatyti, kiek pareiškėjui teko patalpų ploto Alytaus PN laikotarpiu nuo 2012 m. spalio 6 d. iki 2012 m. gruodžio 6 d. Remdamasis tuo, kad pirmosios instancijos teismas nenustatė visų bylai svarbių aplinkybių dėl pareiškėjo kalinimo Alytaus PN sąlygų, visapusiškai ir objektyviai jų neištyrė, Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2017 m. lapkričio 7 d. nutartimi pareiškėjo D. V. ir atsakovo Lietuvos valstybės atstovo Alytaus PN apeliacinius skundus tenkino iš dalies, panaikino Vilniaus apygardos administracinio teismo 2016 m. gegužės 26 d. sprendimo dalį, kuria pareiškėjui iš atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Alytaus PN, priteista 1 800 Eur neturtinei žalai atlyginti ir perdavė bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo, kitą Vilniaus apygardos administracinio teismo 2016 m. gegužės 26 d. sprendimo dalį paliko nepakeistą.

9. Teismas iš Alytaus PN 2017 m. gruodžio 9 d. rašto Nr. 8-117 „Dėl duomenų pateikimo“ nustatė, kad nuo 2012 m. spalio 2 d. iki 2012 m. spalio 16 d. pareiškėjas buvo etapuotas į Lukiškių TI-K, nuo 2012 m. lapkričio 27 d. iki 2012 m. gruodžio 7 d. pareiškėjas buvo etapuotas į Alytaus apskrities vyriausiąjį policijos komisariatą, nuo 2012 m. spalio 16 d. iki 2012 m. lapkričio 6 d. nuo 2012 m. lapkričio 9 d. iki 2012 m. lapkričio 27 d. pareiškėjas buvo uždarytas į baudos izoliatoriaus kamerą.

10. Teismas, spręsdamas pareiškėjo skundo reikalavimus dėl per mažo ploto, tekusio jam Alytaus PN gyvenamosiose patalpose, rėmėsi Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2003 m. liepos 2 d. įsakymu Nr. 194 patvirtintų Pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklių (toliau – ir Pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklės) 111.2 papunkčiu, kuriame nustatyta, kad pataisos įstaigų kamerų tipo patalpose plotas vienam asmeniui turi būti ne mažesnis kaip 3,6 kv. m.

11. Ginčo laikotarpiu pareiškėjui Alytaus PN kamerose trūko ploto iš viso 195 paras, t. y. pareiškėjas 29 paras buvo laikomas kameroje, kurioje vienam asmeniui tenkantis plotas siekė 3,58 kv. m, 14 parų buvo laikomas bendrabučio tipo patalpoje, kurioje vienam asmeniui tenkantis plotas siekė 3,58 kv. m, o 152 paras buvo laikomas bendrabučio tipo patalpose, kuriose vienam asmeniui tenkantis plotas siekė nuo 2,21 kv. m iki 2,78 kv. m.

12. Teismas, įvertinęs pareiškėjo skunde nurodytus pažeidimus dėl gyvenamųjų patalpų, valgyklos neatitikimo higienos normų reikalavimams, Alytaus PN pastatų konstrukcijose buvusio asbesto, laikymo kartu su ŽIV sergančiais asmenimis, karšto vandens nebuvimo prausyklose, remonto atlikimo už nuteistųjų lėšas, per trumpo laiko pasivaikščioti buvimo baudos izoliatoriuje laikotarpiu, kad Alytaus PN nebuvo įrengta patalpų nerūkantiems asmenims, kad buvimo kameros tipo patalpose ir baudos izoliatoriuje metu jam buvo draudžiama turėti trumpalaikius ir ilgalaikius pasimatymus su sugyventine (sutuoktine), Alytaus PN neteisėtų veiksmų nenustatė ir pareiškėjo skundą minėtais aspektais atmetė.

13. Teismas nustatė, kad pareiškėjas, 2014 m. vasario 4 d. apie 11.00 val. Alytaus PN laukiantis konvojavimo į Lukiškių TI-K ir būdamas su kitais nuteistaisiais uždarytas į laikino sulaikymo kamerą, patyrė smurtinį dviejų nuteistųjų elgesį. Jam buvo suduoti smūgiai į įvairias kūno vietas, dėl kurių pareiškėjas patyrė sužalojimus, kvalifikuotus kaip nežymus sveikatos sutrikdymas. Pareiškėjui nebuvo atliktas sveikatos patikrinimas ir suteikta medicininė pagalba Alytaus PN. Jis konvojaus automobiliu buvo išgabentas į Lukiškių TI-K. Pareiškėjas medicinos personalo buvo apžiūrėtas tik 2014 m. vasario 5 d. 9.00, t. y. praėjus apie 20 valandų nuo sužalojimo, todėl beveik parą laiko buvo priverstas kęsti fizinį skausmą, stresą ir kančias, kurios nebuvo neišvengiamai susijusios su bausmės vykdymu. Tą pačią dieną pareiškėjas buvo hospitalizuotas Laisvės atėmimo vietų ligoninėje ir jam pradėta teikti medicininė pagalba.

14. Alytaus PN nepateikė jokios informacijos, susijusios su pareiškėjo sumušimu, t. y., ar pataisos įstaigos administracijai buvo žinoma apie pavojų pareiškėjo fizinei neliečiamybei, kokių veiksmų buvo imtasi, kad užtikrinti pareiškėjo fizinį saugumą. Atsakovo atstovas taip pat nepateikė informacijos, kaip vykdė savo pozityviąsias pareigas po pareiškėjo sužalojimo, t. y. ar buvo įvertinta pareiškėjo sveikatos būklė ir suteikta medicinos pagalba. Kadangi Alytaus PN pareigūnai tinkamai neįvykdė Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau – ir BVK) 7, 114 straipsnių nuostatų, įpareigojančių juos užtikrinti laisvės atėmimo bausmę atliekančių asmenų saugumą, nesiėmė reikiamų priemonių asmenų laisvės atėmimo bausmės vykdymo režimo reikalavimų pažeidimų užkardymui, teismas sprendė, kad Alytaus PN (pareigūnai) neveikė taip, kaip pagal galiojančius tesės aktus privalėjo veikti ir tai lėmė, kad pareiškėjas buvo sužalotas, t. y. jam padarytas sveikatos sutrikdymas. Teismas vertino, kad yra pagrindas pripažinti Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos (toliau – ir Konvencija) 3 straipsnio ir nacionalinių teisės aktų, reglamentuojančių kalinčiųjų saugumą, pažeidimą, todėl pareiškėjas turi teisę į neturtinės žalos, kilusios dėl neteisėtos Alytaus PN pareigūnų veikos (neveikimo), atlyginimą.

15. Teismas konstatavo, kad dėl kalinimo sąlygų visumos pareiškėjas patyrė neigiamo pobūdžio išgyvenimus, fizinį skausmą, nepatogumus, kurių nebūtų patyręs, jei būtų laikomas tinkamomis sąlygomis, t. y. neturtinę žalą, kaip ji apibrėžiama Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 6.250 straipsnio 1 dalyje, todėl kyla atsakovo civilinė atsakomybė.

16. Teismas, nustatydamas priteistinos neturtinės žalos dydį, atsižvelgė į reikšmingas bylos aplinkybes, į pažeidimų trukmę ir jų pobūdį, į sąlygas, kuriomis buvo laikomas pareiškėjas, naujausią teismų praktiką, ir konstatavo, kad pareiškėjui priteistina 1 600 Eur neturtinės žalos atlyginimo suma už tai, kad pareiškėjas pažeidžiant nustatytus minimalaus ploto, tenkančio vienam asmeniui, reikalavimus, 29 paras buvo laikomas kameroje, kurioje vienam asmeniui tenkantis plotas siekė 3,58 kv. m, 14 parų buvo laikomas bendrabučio tipo patalpoje, kurioje vienam asmeniui tenkantis plotas siekė 3,58 kv. m, o 152 paras buvo laikomas bendrabučio tipo patalpose, kuriose vienam asmeniui tenkantis plotas siekė nuo 2,21 kv. m iki 2,78 kv. m.

17. Teismas, vertindamas priteistinos neturtinės žalos dydį dėl to, kad pareiškėjui 2014 m. vasario 4 d. Alytaus PN nebuvo užtikrintas saugumas ir suteikta medicinos pagalba, atsižvelgė į pareiškėjui nustatyto sužalojimo laipsnį (nežymų sveikatos sutrikdymą), jo patirtas fizines ir dvasines kančias, nepatogumus, į tai, kad Alytaus PN pareigūnai nepasirūpino, kad pareiškėjui būtų laiku suteikta tinkama medicininė pagalba ir leido jį konvojuoti, į tai, kad jo gydymas stacionare ilgai užtruko ne tik dėl su trauma susijusių priežasčių, o taip pat į Lietuvoje egzistuojančias ekonomines, darbo užmokesčio bei pragyvenimo sąlygas bei į Europos Žmogaus Teisių Teismo, Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktiką, sprendė, kad pareiškėjo patirtą neturtinę žalą dėl šio pažeidimo teisingai atlygins 1 450 Eur suma.

III. 18. Atsakovas Lietuvos valstybė, atstovaujama Alytaus PN, apeliaciniame skunde prašo panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimą.

19. Atsakovas nurodo, kad pirmosios instancijos teismas objektyviai neįvertino į bylą pateiktos su ginču susijusios medžiagos. Pareiškėjas neįrodė, kuo jam pasireiškė atsakovo padaryta žala, nenurodė, kuo grindžiamas žalos dydis. Teismas kiekvienu atveju privalo ištirti, ar yra priežastinis ryšys tarp neteisėtų veiksmų ir žalos. Pareiškėjas turi pareigą įrodyti konkretų patirtos žalos dydį ir įrodyti, kad žala kilo būtent dėl neteisėtų viešojo administravimo subjekto veiksmų. Sprendžiant dėl neturtinės žalos dydžio, atsižvelgtina į tokias reikšmingas bendro pobūdžio aplinkybes, kaip bendrą šalies ekonominę situaciją, pragyvenimo lygį bei bendruosius principus.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV. 20. Byloje kilo ginčas dėl neturtinės žalos, kurią pareiškėjas kildino iš neteisėtų Alytaus PN veiksmų, atlyginimo.

21. Pareiškėjas skunde pirmosios instancijos teismui nurodė, kad neturtinė žala jam kilo dėl netinkamų laikymo sąlygų Alytaus PN: per mažo kamerų ir bendrabučio tipo patalpų ploto, gyvenamųjų patalpų neatitikimo higienos normoms, Alytaus PN pastatų konstrukcijose buvusio asbesto, laikymo kartu su ŽIV sergančiais asmenimis, karšto vandens nebuvimo prausyklose, remonto atlikimo už nuteistųjų lėšas, per trumpo laiko pasivaikščioti buvimo baudos izoliatoriuje laikotarpiu, kad Alytaus PN nebuvo įrengta patalpų nerūkantiems asmenims, kad buvimo kameros tipo patalpose ir baudos izoliatoriuje metu jam buvo draudžiama turėti trumpalaikius ir ilgalaikius pasimatymus su sugyventine (sutuoktine) bei dėl to, kad pareiškėjas 2014 m. vasario 4 d. apie 11.00 val. Alytaus PN, laukiantis konvojavimo į Lukiškių TI-K, laikino sulaikymo kameroje buvo sumuštas kitų nuteistųjų ir jam nebuvo suteikta medicininė pagalba.

22. Pirmosios instancijos teismas, konstatavęs, kad pareiškėjas buvo laikomas sąlygomis, neatitinkančiomis nustatytų minimalaus ploto reikalavimų, tenkančių vienam asmeniui: 29 paras buvo laikomas kameroje, kurioje vienam asmeniui tenkantis plotas siekė 3,58 kv. m, 14 parų buvo laikomas bendrabučio tipo patalpoje, kurioje vienam asmeniui tenkantis plotas siekė 3,58 kv. m, 152 paras buvo laikomas bendrabučio tipo patalpose, kuriose vienam asmeniui tenkantis plotas siekė nuo 2,21 kv. m iki 2,78 kv. m, priteisė pareiškėjui 1 600 Eur neturtinės žalos atlyginimą, o konstatavęs, kad pareiškėjui 2014 m. vasario 4 d. Alytaus PN nebuvo užtikrintas saugumas, jis buvo sumuštas kitų nuteistųjų ir jam nebuvo suteikta medicinos pagalba, priteisė 1 450 Eur neturtinės žalos atlyginimą.

23. Apeliacinį skundą pateikė atsakovas Lietuvos valstybė, atstovaujama Alytaus PN, teigdamas, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai įvertino į bylą pateiktus dokumentus, pareiškėjui buvo priteistas per didelis neturtinės žalos atlyginimas.

24. Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2003 m. liepos 2 d. įsakymu Nr. 194 patvirtintų Pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklių 111 punktas (pakeistas Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2010 m. balandžio 26 d. įsakymu Nr. 1R-85) numato, kad iki Laisvės atėmimo vietų modernizavimo strategijos įgyvendinimo priemonių 2009–2017 metų plane, patvirtintame Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2009 m. rugsėjo 30 d. nutarimu Nr. 1248, numatytų priemonių įgyvendinimo, vienam asmeniui tenkantis minimalus gyvenamųjų patalpų plotas negali būti mažesnis kaip 3,1 kv. m – pataisos įstaigų bendrabučių tipo patalpose (išskyrus Kauno nepilnamečių tardymo izoliatorių-pataisos namus ir Pravieniškių gydymo ir pataisos namus) (111.1 p.).; 3,6 kv. m – pataisos įstaigų kamerų tipo patalpose (111.2 p.).

25. Teisėjų kolegija, apeliacine tvarka patikrinusi skundžiamo pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą, nustatė, kad pirmosios instancijos teismas, vertindamas pareiškėjo skundo argumentus dėl jam Alytaus PN gyvenamosiose patalpose tekusio per mažo ploto, taikė 3,6 kv. m normatyvą, nustatytą Pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklių 111.2 punkte, ir nustatęs, kad pareiškėjas 29 paras buvo laikomas kameroje, kurioje vienam asmeniui tenkantis plotas siekė 3,58 kv. m, 14 parų buvo laikomas bendrabučio tipo patalpoje, kurioje vienam asmeniui tenkantis plotas siekė 3,58 kv. m, 152 paras buvo laikomas bendrabučio tipo patalpose, kuriose vienam asmeniui tenkantis plotas siekė nuo 2,21 kv. m iki 2,78 kv. m, pripažino, kad pareiškėjo atžvilgiu buvo pažeistos nustatytos minimalaus ploto, tenkančio vienam asmeniui, normos. Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į Pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklių 111 punkto nuostatas, bylos medžiagą (II t., b. l. 104–105, 111; III t., 149–152) konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai pripažino, kad pareiškėjas 14 parų bendrabučio tipo patalpose buvo laikomas pažeidžiant teisės aktų reikalavimus, nes tuo metu jam teko 3,58 kv. m patalpos ploto, o teisės aktais nustatytas minimalus plotas pataisos įstaigų bendrabučio tipo patalpose buvo 3,1 kv. m. Taigi, pareiškėjui teko daugiau ploto, nei nustatytas minimalus, ir pažeidimo konstatuoti nebuvo pagrindo.

26. Teisėjų kolegija, įvertinusi bylos medžiagą (II t., b. l. 104–105, 111; III t., 149–152), konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas, spręsdamas dėl pareiškėjui tekusio minimalaus ploto atitikimo nustatytiems reikalavimams Alytaus PN baudos izoliatoriaus kamerose, teisingai nustatė, kad pareiškėjo teisės buvo pažeistos 29 paras (nuo 2013 m. sausio 11 d. iki 2013 m. vasario 8 d.), kuomet jis buvo laikomas baudos izoliatoriaus kameroje Nr. 5, kurios plotas 28,66 kv. m, įrengtos 8 miegamosios vietos, taigi vienam asmeniui tenkantis plotas siekė 3,58 kv. m ir, nors ir nežymiai, tačiau buvo mažesnis, nei nustatyta Pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklių 111.2 punkte.

27. Teisėjų kolegija nustatė, kad pareiškėjas ginčui aktualiu laikotarpiu nuo 2012 m. spalio 6 d. iki 2014 m. vasario 4 d. gyveno Alytaus PN bendrabučio tipo patalpose, kuriose jam tekęs plotas neatitiko Pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklių 111.1 punkte nustatyto minimalaus 3,1 kv. m. ploto: nuo 2012 m. gruodžio 7 d. iki 2012 m. gruodžio 18 d. ir nuo 2012 m. gruodžio 21 d. iki 2013 m. sausio 7 d. (įskaitytinai) pareiškėjas gyveno 10 būrio 3 miegamajame, kurio plotas 44,45 kv. m., 16 miegamųjų vietų, todėl vienam asmeniui teko apie 2,78 kv. m, nuo 2013 m. sausio 8 d. iki 2013 m. sausio 10 d. (įskaitytinai) pareiškėjas gyveno 4 būrio 4 miegamajame, kurio plotas 44,24 kv. m, 20 miegamųjų vietų, todėl vienam asmeniui teko apie 2,21 kv. m, nuo 2013 m. gruodžio 17 d. iki 2013 m. gruodžio 31 d. pareiškėjas gyveno 4 būrio 3 miegamajame, kurio plotas 44,81 kv. m, 20 miegamųjų vietų, todėl vienam asmeniui teko apie 2,24 kv. m, nuo 2013 m. gruodžio 31 d. iki 2014 m. vasario 4 d. pareiškėjas gyveno 7 būrio 2 miegamajame, kurio plotas 45,59 kv. m, 19 miegamųjų vietų, todėl vienam asmeniui teko apie 2,40 kv. m (II t., b. l. 104). Kitais ginčui aktualiais laikotarpiais pareiškėjas buvo apgyvendintas kitose bendrabučio tipo patalpose, kuriose asmeniui teko 3,58 kv. m ploto, todėl jo atžvilgiu Pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklių 111.1 punkto pažeidimo nebuvo. Įvertinusi minėtus duomenis, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pareiškėjas pažeidžiant Pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklių 111.1 punkto reikalavimus Alytaus PN bendrabučio tipo patalpose buvo laikomas iš viso 83 paras, o pirmosios instancijos teismas nepagrįstai sprendė, kad pareiškėjo teisės šiuo aspektu buvo pažeistos 152 paras.

28. Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį, kad pagal naujausią Europos Žmogaus Teisių Teismo (toliau – ir EŽTT) praktiką, jei pataisos namuose kalinamam asmeniui ilgą laiką tenka mažiau nei 3 kv. m, tai taip pat reiškia Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 3 straipsnio pažeidimą, juolab, kai šiuo atveju laikotarpis nebuvo trumpas ir atsitiktinis, iš esmės dėl šios priežasties atmestas ir Lietuvos Respublikos Vyriausybės argumentas, kad asmenims, laikomiems pataisos namuose, suteikiama judėjimo laisvė (žr. EŽTT 2017 m. spalio 17 d. sprendimą byloje S. ir D. prieš Lietuvą).

29. Nagrinėjant atsakovo apeliacinio skundo argumentus pabrėžtina, jog atlygintinos neturtinės žalos dydžio nustatymas yra teismo prerogatyva ir teismo funkcija yra patikrinti reikalavimo pagrįstumą bei, jei jis pripažįstamas pagrįstu, nuspręsti, kokia suma pinigais gali būti teisinga ir protinga padarytai žalai atlyginti, jei asmens teisės pažeidimo pripažinimo teismo sprendimu nepakanka (pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2008 m. balandžio 16 d. sprendimas administracinėje byloje Nr. A444-619/2008; 2012 m. sausio 26 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A756-143/2012; 2014 m. rugpjūčio 25 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A575-836/2014).

30. Teisėjų kolegija pažymi, jog EŽTT savo jurisprudencijoje ne kartą yra išaiškinęs, kad Konvencija įpareigoja valstybę užtikrinti, jog asmens kalinimo sąlygos nepažeistų jo žmogiškojo orumo, kad šios priemonės vykdymo būdas ir metodas nesukeltų jam tokių kančių ir sunkumų, kurių intensyvumas viršytų neišvengiamai kalinimui būdingą kentėjimo laipsnį, ir kad, atsižvelgiant į praktinius su įkalinimu susijusius poreikius, būtų adekvačiai užtikrinama jo sveikata ir gerovė. Valstybė turi garantuoti, kad kalinami asmenys būtų laikomi sąlygomis, kurios užtikrina, jog jų orumas būtų gerbiamas, o bausmių vykdymo būdai ir metodai nesukeltų šiems asmenims didesnių ir intensyvesnių išgyvenimų už tuos, kurie yra neišvengiami asmeniui būnant kalinamu (žr. EŽTT 2000 m. spalio 26 d. sprendimą K. prieš Lenkiją; 2001 m. liepos 24 d. sprendimą V. prieš Lietuvą ir kt.).

31. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje nuosekliai laikomasi pozicijos, kad asmuo, kuris yra kalinamas nepriimtinomis sąlygomis, paprastai patiria neturtinę žalą, kaip ji yra apibrėžta CK 6.250 straipsnio 1 dalyje (pvz., 2017 m. balandžio 12 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-309-438/2017; 2017 m. vasario 22 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-235-492/2017 ir kt.). Šios pozicijos laikomasi ir Europos Žmogaus Teisių Teismo praktikoje (pvz., 2008 m. lapkričio 18 d. sprendimas byloje S. prieš Lietuvą).

32. Nagrinėjamos bylos kontekste pažymėtina, kad administracinių teismų praktikoje asmenims, kurie bausmę atlieka pataisos namuose ir turi galimybę laisvai judėti bei užsiimti tam tikra veikla už kameros ribų, kas jiems iš dalies kompensuoja tenkantį mažą patalpų plotą, esant tam tikroms faktinėms aplinkybėms taip pat gali būti priteisiamas neturtinės žalos atlyginimas pinigais (žr. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2017 m. lapkričio 28 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-2434-492/2017; 2017 m. gruodžio 6 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-2148-602/2017 ir kt.). Todėl, atsižvelgiant į šioje nutartyje nustatytas faktines aplinkybes (25–27 p.), apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija sprendžia, kad atsižvelgiant į nustatytus pažeidimus dėl pareiškėjui neužtikrinto minimalaus ploto (29 paras baudos izoliatoriaus kamerų tipo patalpose ir 83 paras bendrabučio tipo patalpose), jam priteistinas neturtinės žalos atlyginimas pinigais.

33. Nagrinėjamos bylos kontekste taip pat pažymėtina, kad BVK 114 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad pataisos įstaigų ir jose laisvės atėmimo bausmę atliekančių asmenų apsaugą vykdo pataisos įstaigų pareigūnai. Pataisos įstaigų apsaugos organizavimo tvarką nustato ir Laisvės atėmimo vietų apsaugos ir priežiūros instrukcija, patvirtinta Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus 2014 m. rugsėjo 10 d. įsakymu Nr. V-362. Alytaus PN, vykdydami minėtų teisės aktų reikalavimus ir užtikrindami laisvės atėmimo bausmę atliekančių asmenų apsaugą, turi vykdyti nuolatinę šių asmenų elgesio kontrolę ir jų patikrinimus.

34. Europos Žmogaus Teisių Teismas 2012 m. lapkričio 27 d. sprendime, priimtame byloje T. prieš Lietuvą (pareiškimo Nr. 29474/09), vertindamas situaciją, kai pataisos namuose įvyko muštynės tarp dviejų kalinių, kurių vienas patyrė sunkų kūno sužalojimą, nurodė, jog siekiant įrodyti Konvencijos 3 straipsnio „Kankinimo uždraudimas“ pažeidimą, asmeniui pakanka pateikti įrodymus, kad valstybė, siekdama užkirsti kelią realiam ir tiesioginiam pavojui asmens fizinei neliečiamybei (apie kurį valstybė žinojo ar turėjo žinoti), nesiėmė visų veiksmų, kurių iš jos buvo galima objektyviai tikėtis.

35. Teisėjų kolegija, vertindama pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą dėl nustatytų Alytaus PN neteisėtų veiksmų neužtikrinus pareiškėjui saugumo, kuomet jis 2014 m. vasario 4 d. laikino sulaikymo kameroje buvo sumuštas kitų nuteistųjų ir jam nebuvo suteikta medicininė pagalba, pritaria pirmosios instancijos teismo motyvams ir jų iš naujo nekartoja.

36. Pagal CK 6.250 straipsnio 1 dalį neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais. Neturtinės žalos dydis teismo nustatomas pagal reikšmingų kriterijų visumą, CK 6.250 straipsnio 2 dalyje įtvirtintas nebaigtinis tokių kriterijų sąrašas: žalos pasekmės, žalą padariusio asmens kaltė, jo turtinė padėtis, padarytos turtinės žalos dydis bei kitos turinčios reikšmę bylai aplinkybes, taip pat sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijai.

37. Administraciniai teismai, vertindami asmenų, kalinamų teisės aktų neatitinkančiomis sąlygomis, patirtą neturtinę žalą, atsižvelgia į tai, kokioje kalinimo įstaigoje laikomas pareiškėjas; į aplinkybes, ar atsakovas sąmoningai stengėsi sukelti nepatogumus pareiškėjui; į nustatytų pažeidimų pobūdį ir intensyvumą; į bendrą šalies ekonominę situaciją, pragyvenimo lygį (pensijų ir kitų socialinių išmokų dydžius, valstybės skolinius įsipareigojimus, Vyriausybės patirtintos minimalios mėnesinės algos dydį); į teismų panašiose bei analogiškose bylose priteistus neturtinės žalos atlyginimo dydžius, į teisingumo, sąžiningumo ir protingumo principus. Neturtinės žalos atlyginimo teisinius pagrindus, būdo ir (ar) dydžio nustatymą lemia šios žalos prigimtis ir objektas, į kokias vertybes buvo kėsintasi ir kokiu būdu jos buvo pažeistos, į pareiškėjo kalinimo netinkamomis sąlygomis laikotarpį, pobūdį, ar tai iš esmės pakenkė pareiškėjo sveikatai ir t. t. (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2017 m. birželio 30 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-821-624/2017; 2017 m. balandžio 19 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-621-756/2017 ir kt.).

38. Teisėjų kolegija, atsižvelgusi į CK 6.250 straipsnio 1 dalyje įtvirtintus neturtinės žalos dydžio nustatymo kriterijus, į pažeidimų ir jais sukeltų nepatogumų pobūdį, į pareiškėjo nurodytus išgyvenimus, į ginamų vertybių turinį, į bendrą šalies ekonominę situaciją, į pragyvenimo lygį bei kitus teismų praktikoje suformuluotus patirtos neturtinės žalos atlyginimo ir jos dydžio nustatymo vertinamuosius kriterijus, vadovaudamasi sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijais, konstatuoja, kad nustačius, jog pareiškėjo laikymas sąlygomis, neatitinkančiomis nustatytų minimalaus ploto reikalavimų buvo trumpesnis, nei nustatė pirmosios instancijos teismas, pareiškėjui priteistinas neturtinės žalos dydis dėl šio pažeidimo mažintinas iki 800 Eur ir atsakovo apeliacinis skundas šia dalimi tenkintinas.

39. Teisėjų kolegija sprendžia, kad dėl kito byloje nustatyto pažeidimo – neužtikrinto pareiškėjo saugumo Alytaus PN, kuomet jis buvo sumuštas kitų nuteistųjų ir jam nebuvo suteikta medicininė pagalba, pirmosios instancijos teismas nustatė pagrįstą ir proporcingą neturtinės žalos atlyginimo dydį (1 450 Eur), kurio keisti nėra pagrindo, ir ši atsakovo apeliacinio skundo dalis atmestina.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 3 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a:

Atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Alytaus PN, apeliacinio skundo dalį tenkinti.

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2018 m. vasario 27 d. sprendimą pakeisti: pirmosios instancijos teismo sprendimu pareiškėjui D. V. iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Alytaus pataisos namų, priteistą 3 050 Eur (trijų tūkstančių penkiasdešimt eurų) dydį neturtinės žalos atlyginimui sumažinti iki 2 250 Eur (dviejų tūkstančių dviejų šimtų penkiasdešimt eurų) neturtinės žalos atlyginimui.

Kitą Vilniaus apygardos administracinio teismo 2018 m. vasario 27 d. sprendimo dalį palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Irmantas Jarukaitis

Vaida Urmonaitė-Maculevičienė

Skirgailė Žalimienė