2021-03-24 Nr. AB-6109-3-64-3-00830-2019-9 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. TA-156-438/2021

Teisminio proceso Nr. 3-64-3-00830-2019-9

Procesinio sprendimo kategorija 20.5.1

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2021 m. kovo 24 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Romano Klišausko (pranešėjas), Gintaro Kryževičiaus (kolegijos pirmininkas) ir Dainiaus Raižio,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo E. D. apeliacinį skundą dėl Regionų apygardos administracinio teismo Šiaulių rūmų 2019 m. rugpjūčio 26 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo E. D. skundą atsakovui Lietuvos valstybei, atstovaujamai Šiaulių tardymo izoliatoriaus, dėl neturtinės žalos atlyginimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. 1. Pareiškėjas padavė teismui skundą, kuriuo prašė priteisti iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Šiaulių tardymo izoliatoriaus (toliau – ir Šiaulių TI), 300 Eur neturtinei žalai atlyginti.

2. Pareiškėjas nurodė, kad buvo laikomas Šiaulių TI nuo 2018 m. sausio 9 d. iki 2018 m. sausio 12 d. kameroje Nr. 13, kuri neatitiko minimalaus ploto normos (kameroje buvo laikomi trys asmenys), nes vienam asmeniui priklauso iki 8 kv. m. Sąlygos kameroje neatitiko higienos normos reikalavimų, buvo blogas apšvietimas, drėgmė, pelėsis. Dėl pažeistų kalinimo sąlygų kentėjo.

3. Atsakovo atstovas Šiaulių TI atsiliepimu į pareiškėjo skundą prašė skundą atmesti.

4. Atsakovo atstovas atsiliepime nurodė, kad pareiškėjas įstaigoje buvo laikomas nuo 2018 m. sausio 9 d. iki 2018 m. sausio 12 d. kameroje Nr. 13 vienas arba su dar 1–2 asmenimis, ir jam teko nuo 5,29 iki 15,88 kv. m, kas leidžia daryti išvadą, kad pareiškėjui visas dienas tekęs plotas buvo didesnis nei 3,6 kv. m. Nacionalinis teisinis reguliavimas nenustato tam tikrų baldų ar įrenginių užimamo ploto įtakos skaičiuojant kameros plotą, todėl galima preziumuoti, kad skaičiuojant vienam asmeniui tenkantį kameros plotą visas kameros plotas dalijamas iš kameroje laikomų asmenų skaičiaus.

5. Atsakovo atstovo teigimu, Šiaulių TI gyvenamosios kameros vėdinamos natūraliu būdu (per langus bei duris). Mikroklimato parametrai kamerose priklauso nuo kamerų įrengimo, jose esančių asmenų skaičiaus ir kitų aplinkybių (tokių, kaip lauko temperatūra, asmenų judėjimas į kamerą ir iš jos ir kt.). Natūralaus apšvietimo koeficiento padidinimas yra susijęs su pastato rekonstrukcijos darbais, todėl šis reikalavimas Šiaulių TI nėra taikomas. Kamerų remontas atliekamas pagal iš anksto sudarytą planą ir esamus resursus. Iš Nacionalinio visuomenės sveikatos centro prie Sveikatos apsaugos ministerijos Šiaulių departamento 20118 m. balandžio 16 d. patikrinimo akto Nr. PA-1935 matosi, kad kameroje Nr. 13 drėgmė tinkama, galimybė vėdinti patalpas sudaryta, apšvieta per maža. Šiaulių TI kiekvienoje kameroje laikomam asmeniui skiriamas inventorius bei valymo priemonės, numatytos teisės aktuose. Įstaigos administracija nuolat reikalauja iš suimtųjų ir nuteistųjų palaikyti tvarką kamerose, už kamerų valymą ir tvarką atsakingi patys nuteistieji ir suimtieji. Nuo 2017 m. birželio mėn. į kameras išduodamas WC šepetys, šluota, šiukšlių semtuvėlis. Ne rečiau kaip vieną kartą per mėnesį atliekamas patalpų pagrindinis valymas (sienų, lubų, grindų, langų, palangių, įrenginių, baldų ir kt.). Esant reikalui administracija organizuoja profilaktinį aplinkos kenksmingumo pašalinimą, patalpų deratizacija vykdoma esant poreikiui.

6. Atsakovo atstovas nurodė, kad pareiškėjas savo skundą grindžia abstrakčiais argumentais, reiškia bendro pobūdžio nusiskundimus. Pareiškėjas nepateikia jokių duomenų, kurie leistų konstatuoti patirtą neturtinę žalą, kurią būtų galima susieti su asmens laikymo Šiaulių TI sąlygomis. Nenustačius bent vienos iš viešosios atsakomybės sąlygų, valstybei neatsiranda prievolė atlyginti turtinę ar neturtinę žalą Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 6.271 straipsnio pagrindu. Europos Žmogaus Teisių Teismas (toliau – ir EŽTT) ir Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas (toliau – ir LVAT) ne kartą pažymėjo, jog pažeidimo fakto pripažinimas taip pat yra asmens pažeistų teisių gynybos būdas, kuris yra pakankama ir teisinga satisfakcija už patirtą skriaudą. Neturtinė žala priteisiama konkrečiu atveju nustačius, kad teisės pažeidimo pripažinimo nepakanka pažeistai teisei apginti.

II. 7. Regionų apygardos administracinis teismas 2019 m. rugpjūčio 26 d. sprendimu pareiškėjo skundą tenkino iš dalies, pripažino, kad buvo pažeista pareiškėjo teisė į Lietuvos Respublikos teisės aktais nustatytas kardomojo kalinimo sąlygas, o reikalavimą dėl neturtinės žalos atlyginimo pinigais atmetė kaip nepagrįstą.

8. Teismas iš atsakovo pateiktos 2019 m. gegužės 10 d. pažymos Nr. 60/09-16956 nustatė, kad pareiškėjas Šiaulių TI buvo laikomas nuo 2018 m. sausio 9 d. iki 2018 m. sausio 12 d., viso 4 dienas, gyvenamojoje kameroje Nr. 13, vienas arba su dar 1–2 asmenimis ir jam teko nuo 5,29 iki 15,88 kv. m, taigi visas 4 dienas pareiškėjui tenkanti kameros gyvenamojo ploto norma atitiko minimalius reikalavimus. Teismas, išanalizavęs pateiktus duomenis apie kameros Nr. 13 dydį – 15,88 kv. m, sanitarinio mazgo užimamą plotą – 1,326 kv. m, ir joje buvusių asmenų skaičių, nustatė, kad net ir tuo atveju, kai kameroje buvo laikomi trys asmenys, iš kameros ploto atėmus sanitarinio mazgo plotą (lieka 14,55 kv. m) pareiškėjui teko 4,85 kv. m, t. y. daugiau kaip 3,6 kv. m. Įvertinęs duomenis apie baldų užimamą plotą – 3,89 kv. m, teismas nurodė, kad nėra pagrindo tvirtinti, jog pareiškėjo galimybė judėti tarp baldų buvo suvaržyta.

9. Vertindamas pareiškėjo argumentus, kad sąlygos kameroje neatitiko higienos normos reikalavimų, buvo blogas apšvietimas, drėgmė, pelėsis, teismas pažymėjo, kad atsakovas į bylą pateikė Nacionalinio visuomenės sveikatos centro Šiaulių departamento 2018 m. balandžio 16 d. patikrinimo aktą Nr. PA-1935, iš kurio matosi, kad 2018 m. balandžio 10 d. atliktos operatyviosios valstybinės visuomenės sveikatos saugos kontrolės metu Šiaulių TI kamerose, tarp jų ir kameroje Nr. 13, buvo išmatuota santykinė oro drėgmė, oro temperatūra, dirbtinė apšvieta, įvertinti kamerose esantys įrenginiai ir lubų bei sienų būklė dėl vizualiai matomo pelėsio. Tikrinimo metu santykinė drėgmė kameroje Nr. 13 atitiko higienos normos reikalavimus, tačiau nustatytas oro temperatūros pažeidimas – 14,6–14,9° C, kai oro temperatūra turi būti ne žemes kaip 18° C, dirbtinės apšvietos pažeidimas – 86 lx, kai dirbtinė apšvieta turi būti ne mažesnė kaip 200 lx, taip pat techniškai netvarkingi, nesaugūs apšvietimo įrenginiai; pelėsio ant kameros Nr. 13 lubų ir sienų nerasta. Nors šie higienos normos pažeidimai kameroje Nr. 13 nustatyti 2018 m. balandžio mėn., o pareiškėjas šioje kameroje buvo laikomas tų pačių metų sausio mėn., tačiau atsakovas nepateikė duomenų, kad nustatytų pažeidimų 2018 m. sausio mėn. šioje kameroje nebuvo, todėl teismas padarė išvadą, kad jie buvo ir pareiškėjo laikymo šioje kameroje metu. Įvertinęs išdėstytas faktines aplinkybes, teismas vertino, kad pareiškėjas kameroje Nr. 13 buvo laikomas pažeidžiant Lietuvos higienos normos HN 134:2015 „Laisvės atėmimo vietų ir teritorinių policijos įstaigų areštinių sveikatos saugos reikalavimai“ 12 punkto, numatančio, kad laisvės atėmimo vietos ir jose esantys įrenginiai turi būti techniškai tvarkingi, ir 16 punkto, reglamentuojančio patalpų oro temperatūrą, reikalavimus, o tai CK 6.271 straipsnio prasme yra pagrindas konstatuoti Šiaulių TI neteisėtus veiksmus.

10. Teismas, atsižvelgdamas, atsižvelgdamas į formuojamą EŽTT ir aktualią LVAT praktiką, įvertinęs byloje nustatytas aplinkybes, pažeidimo mastą, šio pažeidimo trukmę ir intensyvumą, laikė, kad šioje byloje nustatytas pažeidimas nelaikytinas intensyviu ir neprilygo pagal Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos (toliau – ir Konvencija) 3 straipsnį draudžiamam elgesiui, todėl šiuo atveju nėra pagrindo priteisti pareiškėjui neturtinės žalos atlyginimą pinigais ir pažeidimo pripažinimas laikytinas pakankama bei teisinga satisfakcija už pareiškėjo patirtą skriaudą, tai atitinka teisingumo, protingumo ir sąžiningumo kriterijus.

III. 11. Pareiškėjas padavė apeliacinį skundą, kuriuo prašo iš esmės panaikinti Regionų apygardos administracinio teismo Šiaulių rūmų 2019 m. rugpjūčio 26 d. sprendimą ir patenkinti pareiškėjo skundą.

12. Pareiškėjas apeliaciniame skunde nurodo, kad pirmosios instancijos teismas pripažino, jog sąlygos kameroje neatitiko higienos normos reikalavimų, bet neturtinės žalos nepriteisė.

13. Atsakovo atstovas atsiliepime į pareiškėjo apeliacinį skundą prašo apeliacinį skundą atmesti.

14. Atsakovo atstovas nurodo, kad pateiktame apeliaciniame skunde nenurodomi nei ginčijami klausimai, nei bylos aplinkybės, kuriomis grindžiamas sprendimo ar jo dalies neteisėtumas ar nepagrįstumas. EŽTT ir LVAT ne kartą pažymėjo, jog pažeidimo fakto pripažinimas taip pat yra asmens pažeistų teisių gynybos būdas, kuris yra pakankama ir teisinga satisfakcija už patirtą skriaudą.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV. 15. Nagrinėjamoje byloje tikrinamas ginčas dėl neturtinės žalos, kurią pareiškėjas kildino iš netinkamų kalinimo sąlygų Šiaulių TI laikotarpiu nuo 2018 m. sausio 9 d. iki 2018 m. sausio 12 d., atlyginimo.

16. Pirmosios instancijos teismas, išnagrinėjęs pareiškėjo skunde nurodytas aplinkybes dėl netinkamų kalinimo sąlygų ir patirtos neturtinės žalos, atsakovo atsikirtimus į skundą, byloje pateiktus įrodymus, pripažino, kad pareiškėjas kameroje Nr. 13 buvo laikomas pažeidžiant higienos sąlygas (įrenginiai techniškai netvarkingi, nustatyti oro temperatūros, dirbtinės apšvietos pažeidimai), kitų pareiškėjo skunde nurodytų pažeidimų nenustatęs, teismas pažeidimo pripažinimą laikė pakankama bei teisinga satisfakcija. Pareiškėjas nesutinka su tokiu pirmosios instancijos teismo sprendimu, prašo priteisti 300 Eur neturtinei žalai atlyginti.

17. Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 140 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad teismas, apeliacine tvarka nagrinėdamas bylą, patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų. Byloje nenustatytos aplinkybės, nurodytos ABTĮ 140 straipsnio 2 dalyje, t. y. aplinkybės, dėl kurių turėtų būti peržengtos apeliacinio skundo ribos, todėl teisėjų kolegija šią bylą apeliacine tvarka nagrinėja ir pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą tikrina neperžengdama apeliacinio skundo ribų.

18. Pareiškėjas apeliaciniame skunde abstrakčiais argumentais ginčija teismo sprendimą nepriteisti neturtinės žalos atlyginimo pinigais, tačiau nenurodo jokių bylos faktais ir teisės aktų normomis pagrįstų argumentų, dėl kurių pirmosios instancijos teismo išvados dėl pareiškėjo pateikto skundo turėtų būti pripažintos neteisingomis.

19. Dėl pareiškėjo patirtos neturtinės žalos atlyginimo būdo teisėjų kolegija pažymi, kad iš administracinių teismų praktikos matyti, jog asmens, kuris patyrė neturtinę žalą dėl nepriimtinų kalinimo sąlygų, teisės gali būti apginamos dviem būdais – teismo sprendimu pripažįstant asmens teisių pažeidimą arba už patirtą skriaudą atlyginant pinigine kompensacija.

20. Neturtinės žalos atlyginimas pinigais nėra vienintelis pažeistų teisių gynimo būdas. EŽTT, gindamas Konvencijoje įtvirtintas pagrindines žmogaus teises ir laisves, tam tikrais atvejais konstatuoja, jog teisės pažeidimo pripažinimas savaime yra pakankama ir teisinga satisfakcija už patirtą skriaudą (žr., pvz., EŽTT 2000 m. spalio 10 d. sprendimą byloje Daktaras prieš Lietuvą (pareiškimo Nr. 42095/98)). Neturtinės žalos atlyginimas pinigais priteisiamas, jeigu konkrečiu atveju nustatoma, kad teisės pažeidimo pripažinimo nepakanka pažeistai teisei apginti (žr., pvz., LVAT 2013 m. gruodžio 16 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A662-2009/2013 ir joje nurodytą EŽTT 2003 m. lapkričio 6 d. sprendimą byloje Meilus prieš Lietuvą (pareiškimo Nr. 53161/99).

21. Šiame kontekste teisėjų kolegija pažymi, jog teismų praktikoje suėmimo vykdymo ar laisvės atėmimo bausmės atlikimo sąlygų aspektu vienam asmeniui turinčio tekti kameros ploto užtikrinimas vertinamas kaip esminė (itin svarbi) saugios gyvenamosios aplinkos prielaida ir, jeigu nustatomi tik higienos sąlygų pažeidimai, neturtinė žala pinigais dažnai net nepriteisiama, laikant, kad pats pažeidimo pripažinimas yra teisinga satisfakcija už patirtą skriaudą, arba priteisiama tik nedidelė suma, nes minimalios kameros ploto normos vienam asmeniui užtikrinimas mažina higienos normų reikalavimų neužtikrinimo neigiamą poveikį (žr. LVAT 2016 m. kovo 22 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A-849-756/2016, 2016 m. rugsėjo 21 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-2388-624/2016, 2016 m. spalio 28 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A-1809-146/2016, 2017 m. vasario 20 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-964-520/2017).

22. Teisėjų kolegija, įvertinusi nagrinėjamoje administracinėje byloje nustatytas faktines aplinkybes, kurios yra teisiškai reikšmingos sprendžiant dėl neturtinės žalos atlyginimo formos ir dydžio, nustatyto pažeidimo pobūdį, mastą, trukmę (pareiškėjas kameroje Nr. 13 buvo laikomas tik 4 dienas) ir intensyvumą (higienos normų reikalavimų pažeidimas dėl techniškai netvarkingų įrenginių, oro temperatūros, dirbtinės apšvietos), LVAT praktiką dėl neturtinės žalos atlyginimo higienos sąlygų pažeidimo atveju, konstatuoja, kad nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė, jog nėra pagrindo pripažinti, kad pareiškėjui dėl nustatyto pažeidimo atsirado tokio masto pasekmės, kurias būtų galima laikyti neturtine žala, kuri atlyginama pinigais pagal CK 6.250 straipsnį. Pareiškėjo laikymo sąlygų neatitikimas teisės aktų reikalavimams galėjo sukelti tik nežymių trumpalaikių nepatogumų, nežymų teisės aktais garantuotos minimalios gyvenimo kokybės pablogėjimą, tačiau nesudaro pakankamo pagrindo spręsti dėl neturtinės žalos, vertintinos pinigine išraiška, pareiškėjui atlyginimo. Juo labiau, kad byloje nėra jokių įrodymų, jog dėl netinkamų laikymo Šiaulių TI sąlygų pareiškėjui būtų pablogėjusi sveikata ar būtų kilę kokių nors kitų reikšmingų pasekmių. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, šiuo atveju pats teisės pažeidimo pripažinimas yra pakankama ir teisinga satisfakcija, todėl neturtinės žalos atlyginimas pinigais nepriteistinas.

23. Apibendrindama šioje nutartyje aptartas bylos faktines ir teisines aplinkybes, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai įvertino byloje surinktus įrodymus ir nustatė teisiškai reikšmingas aplinkybes bylai išspręsti, teisingai pritaikė ginčo teisinius santykius reguliuojančias teisės normas, nenukrypo nuo LVAT praktikos. Apeliacinio skundo argumentai nepaneigia pirmosios instancijos teismo sprendimo išvadų pagrįstumo ir teisėtumo, pirmosios instancijos teismo sprendimas yra pagrįstas bylos faktais ir teisės aktų normomis, todėl jis paliekamas nepakeistas, o apeliacinis skundas atmetamas.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a:

Pareiškėjo E. D. apeliacinį skundą atmesti.

Regionų apygardos administracinio teismo Šiaulių rūmų 2019 m. rugpjūčio 26 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Romanas Klišauskas

Gintaras Kryževičius

Dainius Raižys