191ed09d-e27e-49b6-bc80-1561663a0115 · Regionų administracinis teismas

? Administracinė byla Nr. I1-679-257/2021 Teisminio proceso Nr. 3-62-3-02568-2020-9 Procesinio sprendimo kategorijos: 20.5.1; 55.1.1; 55.1.3 (S) REGIONŲ APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMAS S P R E N D I M A S LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2021 m. vasario 4 d. Å iauliai Regionų apygardos administracinio teismo Å iaulių rÅ«mų teisėja Laisvutė Kartanaitė, sekretoriaujant Ritai Levickytei, dalyvaujant pareiÅ¡kėjui J. M. (J. M.), dalyvaujant atsakovės Lietuvos valstybės, atstovaujamos VieÅ¡ojo saugumo tarnybos prie Vidaus reikalų ministerijos, atstovui Remigijui Butkui, vieÅ¡ame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo administracinę bylÄ pagal pareiÅ¡kėjo J.

M. skundÄ atsakovei Lietuvos valstybei, atstovaujamai VieÅ¡ojo saugumo tarnybos prie Vidaus reikalų ministerijos, dėl neturtinės žalos atlyginimo. Teismas n u s t a t ė : PareiÅ¡kėjas su skundu kreipėsi į teismÄ , praÅ¡ydamas priteisti iÅ¡ atsakovės Lietuvos valstybės, atstovaujamos VieÅ¡ojo saugumo tarnybos prie Vidaus reikalų ministerijos, 15 000 Eur neturtinės žalos atlyginimÄ . PareiÅ¡kėjas J. M. posėdžio metu ir skunde (b. l. 2-4) nurodė, kad jis keturiolika kartų iÅ¡ PravieniÅ¡kių pataisos namų – atvirosios kolonijos ir iÅ¡ Kauno tardymo izoliatoriaus buvo konvojuojamas į teismus, tačiau VieÅ¡ojo saugumo tarnybos pareigÅ«nai negalėjo užtikrinti konvojavimo metu jo saugumo, nes nėra saugos diržų transporto priemonėse, kuriomis jam teko važiuoti, o pas pareigÅ«nus yra saugos diržai.

Jis itin nesaugiai jautėsi automobilio, kuriuo jis važiavo, lenkimo metu arba kai kitos maÅ¡inos lenkia automobilį, kuriame jis vyko. Posėdžio metu nurodė, kad kiekvieno konvojavimo metu kreipėsi į konvojaus pareigÅ«nus žodžiu dėl nesaugaus konvojavimo. Dėl to jis iki Å¡iol bijo bÅ«ti etapuotas, patyrė dvasinius iÅ¡gyvenimus, baimę, iki Å¡iol lankosi pas psichologę. PraÅ¡o priteisti iÅ¡ atsakovės atstovo 15 000 Eur neturtinės žalos atlyginimo. PareiÅ¡kėjas 2020-12-14 praÅ¡ymu (b. l. 158) prašė prijungti prie bylos pažymÄ , kuri rodo jo konvojavimo intensyvumÄ per paskutinius dvejus metus.

Atsakovės Lietuvos valstybės, atstovaujamos VieÅ¡ojo saugumo tarnybos prie Vidaus reikalų ministerijos, atstovas Remigijus Butkus posėdžio metu ir atsiliepimu į skundÄ (b. l. 12-17) praÅ¡o pareiÅ¡kėjo skundÄ dėl neturtinės žalos atlyginimo atmesti kaip nepagrįstÄ . Nurodė, kad VieÅ¡ojo saugumo tarnyba konvojuoja konvojuojamuosius transporto priemonėmis – specialiaisiais automobiliais, kuriuose konvojuojamiesiems konvojuoti yra pagal nustatytus higienos ir saugumo reikalavimus techniÅ¡kai įrengtos kameros.

Visuose specialios paskirties automobiliuose yra įrengtos vėdinimo, šildymo, apšvietimo sistemos, yra įrengti atsarginiai išėjimai, elektromagnetiniai bei greito atrakinimo užraktai. Viešojo saugumo tarnybos tarnybinis transportas, taip pat ir specialusis transportas, skirtas asmenų konvojavimui, naudojamas remiantis teisiniais dokumentais: transporto priemonės registracijos liudijimu su paskirties nurodymu ir periodinės privalomos transporto priemonės techninės apžiūros rezultatų ataskaitomis. Viešojo saugumo tarnybos specialusis transportas, skirtas asmenų konvojavimui, turėjo ir turi aukščiau išvardintus dokumentus.

Specialiuosiuose konvojavimo automobiliuose sėdimos vietos konvojuojamiesiems konvojuoti yra techniškai įrengtos pagal nustatytus higienos ir saugumo reikalavimus. Pagal Saugaus eismo automobilių keliais įstatymo ir Kelių eismo taisyklių reikalavimus, saugos diržais privaloma prisisegti tik tuo atveju, kai jie yra įrengti. Konvojavimo taisyklių 146 punkte, numatančiame specialiosios, konvojavimui skirtos, transporto priemonės įrengimo reikalavimus, nėra įtvirtinta, kad joje turi būti įrengti saugos diržai kiekvienam konvojuojamajam asmeniui.

Tokios pozicijos laikėsi ir Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2015 m. gruodžio 29 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. A-2817-502/2015, 2016 m. gegužės 30 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. A-1772-624/2016, 2016 m. liepos 27 d. d. nutartyje administracinėje byloje Nr. A-3697-525/2016. Pažymi, kad reikalavimas prisegti kiekvienÄ konvojuojamÄ jį asmenį saugos diržais yra įtvirtintas tik Konvojavimo taisyklių 163 punkte, jeigu asmuo konvojuojamas kitomis transporto priemonėmis. Pagal Tarybos direktyvos Nr. (77/541/EEB) dėl valstybių narių įstatymų, reglamentuojančių motorinių transporto priemonių saugos diržus ir keleivio apsaugos sistemas, suderinimo 15 priedÄ , saugos diržų įrengimas transporto priemonių kėbule, kuriomis buvo vykdomas pareiÅ¡kėjo konvojavimas, neprivalomas.

Kadangi visos VieÅ¡ojo saugumo tarnybos naudotos specialiosios transporto priemonės, skirtos konvojuojamiesiems pervežti, registruotos teisės aktų nustatyta tvarka, atitinka techninius, saugumo ir kitus teisės aktais nustatytus reikalavimus, o saugos diržus numato ir įrengia gamintojas, todėl VieÅ¡ojo saugumo tarnyba, konvojuodama pareiÅ¡kėjÄ specialiosiomis, konvojuojamųjų pervežimui skirtomis transporto priemonėmis, nepažeidė teisės aktų reikalavimų. Konvojavimo taisyklių 137 punkte įtvirtinta, kad konvojaus virÅ¡ininkas ar pareigÅ«nai, tikrinantys konvojų, gavę iÅ¡ konvojuojamųjų skundus, kuriuos konvojuojamieji pateikė žodžiu ar raÅ¡tu, privalo vietoje imtis priemonių teisėtiems konvojuojamųjų praÅ¡ymams patenkinti.

Jeigu konvojaus virÅ¡ininkas vietoje negali patenkinti praÅ¡ymo ir iÅ¡nagrinėti skundo, tai jį kartu su savo tarnybiniu praneÅ¡imu turi perduoti įstaigos, į kuriÄ konvojuojamas konvojuojamasis, administracijai. PareiÅ¡kėjas, manydamas, kad jo konvojavimas vykdomas pažeidžiant teisės aktų reikalavimus, pažeidžiant jo teises, jausdamas sukeliamÄ neigiamÄ poveikį savo fizinei ar psichinei sveikatai, konvojaus metu galėjo konvojaus virÅ¡ininkui pateikti skundus žodžiu ar raÅ¡tu, perdavimo metu pateikti skundus pasikeitimo punkto įstaigos budėtojui.

Po konvojaus pareiÅ¡kėjas galėjo kreiptis raÅ¡tu į VieÅ¡ojo saugumo tarnybÄ su skundu, nurodydamas konkrečius galimus pažeidimus, apibrėždamas juos laike ir erdvėje. VieÅ¡ojo saugumo tarnyboje 2019 m. gruodžio 4 d. gautas pareiÅ¡kėjo praÅ¡ymas dėl pažymos apie jo iÅ¡vykimus iÅ¡ PravieniÅ¡kių pataisos namų – atvirosios kolonijos į Kauno tardymo izoliatorių. Jokių pretenzijų ar skundų pareiÅ¡kėjas minėtame praÅ¡yme nenurodė. Jokių duomenų, kad pareiÅ¡kėjas pasinaudojo tokia galimybe ginti savo teises, nėra.

Ä®raÅ¡us apie gautus skundus, jų turinį ir panaudotas priemones jiems spręsti konvojaus virÅ¡ininkas daro konvojaus kelionės žiniaraščio grafose, kuriose pažymimi tikrinančių konvojaus tarnybÄ asmenų įraÅ¡ai bei įvykiai konvojavimo metu ir priimti sprendimai, ir informuoja konvojų paskyrusį pareigÅ«nÄ . VieÅ¡ojo saugumo tarnyba neturi jokių duomenų, kad pareiÅ¡kėjas dėl konvojavimo sÄ lygų raÅ¡tu ar žodžiu bÅ«tų teikęs skundus, kelionės dokumentuose nėra įrašų apie pareiÅ¡kėjo teiktus skundus ar praÅ¡ymus ir nėra duomenų, kad pareiÅ¡kėjas neturėjo galimybių tokį praÅ¡ymÄ pateikti.

PareiÅ¡kėjas, bÅ«damas apdairus ir rÅ«pestingas, turėjo galimybę sužinoti ir ginti savo galimai pažeistas teises dėl netinkamų konvojavimo sÄ lygų nuo pat jo pirmojo konvojavimo įvykio. Reikalavimas dėl neturtinės žalos atlyginimo priteisimo yra ne vienintelis galimas žmogaus galimai pažeistų teisių gynimo bÅ«das. Mano, kad pareiÅ¡kėjas neįrodė VieÅ¡ojo saugumo tarnybos pareigÅ«nų neteisėtų veiksmų, priežastinio ryÅ¡io tarp neva neteisėtų veiksmų ir atsiradusios neturtinės žalos dydžio, todėl nėra bÅ«tinų sÄ lygų atsirasti valstybės civilinei atsakomybei, dėl ko pareiÅ¡kėjo reikalavimai yra nepagrįsti ir atmestini.

PareiÅ¡kėjo J. M. skundas atmestinas kaip nepagrįstas. Nagrinėjamuoju atveju pareiÅ¡kėjas praÅ¡o neturtinės žalos, kuriÄ kildina iÅ¡ netinkamų konvojavimo sÄ lygų, VieÅ¡ojo saugumo tarnybos prie Vidaus reikalų ministerijos (toliau – VieÅ¡ojo saugumo tarnyba) pareigÅ«nams jį konvojuojant laikotarpiu nuo 2019 m. gegužės 2 d. iki 2019 m. lapkričio 15 d. (b. l.

5) atlyginimo. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.271 straipsnio 1 dalis nustato, kad žalÄ , atsiradusiÄ dėl valstybės valdžios institucijų neteisėtų aktų, privalo atlyginti valstybė iÅ¡ valstybės biudžeto nepaisydama konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės. Å ioje įstatymo normoje numatytos civilinės atsakomybės subjektas yra specialusis – vieÅ¡as asmuo (valstybė arba savivaldybė). Å is atsakomybės subjekto ypatumas (vieÅ¡as asmuo) lemia Å¡ioje įstatymo normoje numatytos civilinės atsakomybės taikymo ypatumus, kadangi valstybės civilinė atsakomybė atsiranda esant trims sÄ lygoms (civilinė atsakomybė be kaltės): valstybės valdžios institucijų neteisėtiems veiksmams (neveikimui), žalai ir priežastiniam ryÅ¡iui tarp valstybės valdžios institucijų neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir žalos.

Todėl reikalavimas dėl žalos (tiek turtinės, tiek neturtinės), kuri kildinama iÅ¡ valdžios institucijų neteisėtų veiksmų, atlyginimo gali bÅ«ti tenkinamas nustačius minėtų civilinės atsakomybės atsiradimo sÄ lygų visumÄ . Nesant bent vienos iÅ¡ Å¡ių sÄ lygų vieÅ¡oji atsakomybė negalima. Tam, kad bÅ«tų konstatuotas neteisėtumas CK 6.271 straipsnio prasme, reikia nustatyti, jog valdžios institucijos darbuotojai neveikė taip, kaip pagal įstatymus privalėjo veikti, neįvykdė jiems teisės aktais priskirtų funkcijų arba nors ir vykdė Å¡ias funkcijas, tačiau veikė nepateisinamai aplaidžiai, pažeisdami bendro pobÅ«džio pareigÄ elgtis atidžiai ir rÅ«pestingai.

Sprendžiant dėl atitinkamos valstybės valdžios institucijos (jos pareigÅ«nų) veikos neteisėtumo (CK 6.271 straipsnio prasme), kiekvienu atveju yra bÅ«tina nustatyti, kokios konkrečios teisės normos, kurios reglamentuoja skundžiamos institucijos veiklÄ , buvo pažeistos, kaip bÅ«tent Å¡ie pažeidimai pasireiÅ¡kė asmeniui, teigiančiam, kad jis dėl tokių veiksmų (neveikimo) patyrė žalÄ , taip pat tai, ar atitinkamos pasekmės (jei jos nustatomos) atsirado bÅ«tent dėl tų valstybės institucijų, pareigÅ«nų neteisėtų veiksmų.

Konvojuojamųjų suimtųjų (nuteistųjų) teises ir pareigas, konvojaus pareigÅ«nų veiklÄ reglamentuoja Konvojavimo taisyklės, patvirtintos Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministro 2005 m. liepos 29 d. įsakymu Nr. 1R-240/1V-246 (redakcija, galiojusi nuo 2015-07-01 iki 2020-06-06; toliau – ir Konvojavimo taisyklės). Pagal Konvojavimo taisykles, konvojavimas gali bÅ«ti vykdomas specialiuoju ar kitokiu transportu. Å iuo atveju bylos duomenys patvirtina, kad pareiÅ¡kėjas 14 kartų buvo konvojuojamas specialiaisiais automobiliais, tai patvirtina byloje esantys kelionės žiniaraščiai (b. l. 31-80).

Bylos duomenimis nustatyta, kad pareiškėjo konvojavimas vyko automobiliais: „MERCEDES BENZ“ V/Nr. (duomenys neskelbtini) (b. l. 23-24), V/Nr. (duomenys neskelbtini) (b. l. 25-26), „IVECO“ V/Nr. (duomenys neskelbtini) (b. l. 18, 83), V/Nr. (duomenys neskelbtini) (b. l. 81-82), V/Nr. (duomenys neskelbtini) (b. l. 19-20), V/Nr. (duomenys neskelbtini) (b. l. 21-22); VOLKSWAGEN V/Nr. (duomenys neskelbtini) (b. l. 28, 86), V/Nr. (duomenys neskelbtini) (b. l. 29-30); „VW CRAFTER“ V/Nr. (duomenys neskelbtini) (LT) (b. l. 84-85).

Pagal Konvojavimo taisyklių 3 punktÄ , specialiosios transporto priemonės – specialusis automobilis, specialusis autobusas, specialusis vagonas, kuriuose konvojuojamiesiems konvojuoti pagal nustatytus higienos ir saugumo reikalavimus yra techniÅ¡kai įrengtos kameros. Konvojavimas – ginkluotas konvojuojamųjų lydėjimas pėsčiomis, specialiuoju transportu ar kitomis transporto priemonėmis ir pristatymas į paskirties punktus užtikrinant apsaugÄ . Konvojavimo taisyklių 146 punkte nustatyti specialiojo automobilio, autobuso įrengimo ir techniniai reikalavimai.

Å iame punkte nustatyta, kad specialiajame automobilyje, specialiajame autobuse (kuriuo vykdomas konvojavimas) turi bÅ«ti nepažeistos kėbulo grindys, sienos ir lubos, specialiojo autobuso ir specialiojo automobilio langai; atskirų kamerų vidiniai užraktai, kodiniai užraktai; tvirtai pritvirtinti suolai (kėdės), atsarginis ratas; veikiančios kėbulo, kamerų Å¡ildymo sistemos, signalizacijos priemonės, žmonėms evakuoti tinkamos avarinės angos, įrengta vėdinimo sistema, tiekianti ne mažiau kaip 15 m3/h lauko oro vienam asmeniui, kamerų dirbtinis apÅ¡vietimas ne mažesnis kaip 50 lx (liuksai); techniÅ¡kai tvarkingas sudegusio kuro iÅ¡metamų dujų vamzdis; radijo, mobiliojo ir kitos ryÅ¡io priemonės; pritvirtinti arba uždedami ant specialiojo automobilio, specialiojo autobuso stogo mėlynos spalvos Å¡vyturėliai (atitinkantys Lietuvos standartÄ ICS 43.040.20); du gesintuvai (vienas pritvirtintas kabinoje, antras – kėbule prie įėjimo (išėjimo); elektromagnetiniai bei greito atrakinimo užraktai; du kelių motorinės transporto priemonės pirmosios pagalbos rinkiniai (vienas vairuotojo kabinoje, antras – kėbule, konvojuotojams lengvai pasiekiamoje vietoje).

Å ių taisyklių 145 punkte nustatyta konvojuotojų pareiga prieÅ¡ pradedant vykdyti konvojavimÄ patikrinti specialiojo automobilio, specialiojo autobuso inžinerinių techninių priemonių bÅ«klę. Konvojavimo taisyklių 147 punktas draudžia lydėti konvojuojamuosius specialiaisiais automobiliais ar specialiaisiais autobusais, kurie neatitinka Å¡ių taisyklių 146 punkte nurodytų reikalavimų. Konvojavimo taisyklių 146 punkte nėra nustatyta, kad specialiajame transporte turi bÅ«ti įrengti saugos diržai kiekvienam konvojuojamam asmeniui.

Pažymėtina, kad pagal Saugos eismo automobilių keliais įstatymo 16 straipsnio reikalavimus, saugos diržais privaloma prisisegti tik tuo atveju, kai jie yra įrengti. Atsižvelgiant į aukščiau nurodytas teisės aktų nuostatas, VieÅ¡ojo saugumo tarnybos neteisėtų veiksmų ar neveikimo, neįrengus ginčo automobiliuose saugos diržų konvojuojamiems asmenims, nenustatyta. Teismas taip pat akcentuoja, kad Konvojavimo taisyklių 106 ir 107 punktuose nustatyta, jog konvojuojamųjų priėmimas į specialųjį ar kitokį transportÄ pradedamas nuo pretenzijų iÅ¡klausymo ir kiekvieno asmenybės patikrinimo pagal duomenis, esančius konvojuojamųjų asmens bylų pažymose.

Jei konvojuojamasis pareiÅ¡kia pretenzijas Kalėjimų departamentui pavaldžių įstaigų administracijai, konvojuojamojo priėmimas tęsiamas po to, kai atsakingi pareigÅ«nai įraÅ¡o konvojuojamojo asmens bylos pažymoje apie pretenzijos patenkinimÄ arba jos motyvuotÄ atmetimÄ . Konvojavimo taisyklių 137 punkte nustatyta, kad konvojaus virÅ¡ininkas ar pareigÅ«nai, tikrinantys konvojų, gavę iÅ¡ konvojuojamųjų skundus, kuriuos konvojuojamieji pateikė žodžiu ar raÅ¡tu, privalo vietoje imtis priemonių teisėtiems konvojuojamųjų praÅ¡ymams patenkinti.

Jeigu konvojaus virÅ¡ininkas vietoje negali patenkinti praÅ¡ymo ir iÅ¡nagrinėti skundo, tai jį kartu su savo tarnybiniu praneÅ¡imu turi perduoti įstaigos, į kuriÄ konvojuojamas konvojuojamasis, administracijai. Ä®raÅ¡us apie gautus skundus, jų turinį ir panaudotas priemones jiems spręsti konvojaus virÅ¡ininkas daro konvojaus kelionės žiniaraÅ¡tyje ir informuoja konvojų paskyrusį pareigÅ«nÄ . Taigi, minėta nuostata suteikia teisę konvojuojamajam turint pretenzijų dėl konvojavimo sÄ lygų su skundu ar praÅ¡ymu kreiptis į konvojų.

Tuo tarpu konvojus apie gautÄ skundÄ (praÅ¡ymÄ ) turi įraÅ¡yti žiniaraÅ¡tyje ir pagal galimybes iÅ¡spręsti. PareiÅ¡kėjas tik posėdžio metu nurodė, kad kiekvieno konvojavimo metu kreipėsi į konvojaus pareigÅ«nus žodžiu dėl nesaugaus konvojavimo, tačiau byloje nėra jokių duomenų, patvirtinančių, kad pareiÅ¡kėjas konvojaus pareigÅ«nams reiÅ¡kė pretenzijas dėl, jo nuomone, netinkamų, nesaugių konvojavimo sÄ lygų. Pažymėtina, jog pareiÅ¡kėjas nenurodė konkrečių pareigÅ«nų pavardžių, kuriems buvo iÅ¡sakęs nepasitenkinimÄ , taip pat nepateikė jokių Å¡iÄ aplinkybę patvirtinančių duomenų.

Byloje duomenų arba atitinkamų įrašų apie tai, kad pareiÅ¡kėjas su skundu dėl netinkamų konvojavimo sÄ lygų, sveikatos pablogėjimo, bÅ«tų kreipęsis į konvojų konvojavimo metu, ar iÅ¡ karto po jo, kad dėl netinkamų konvojavimo sÄ lygų sukeltų sveikatos sutrikimų bÅ«tų kreipęsis į pataisos įstaigų sveikatos priežiÅ«ros specialistus, nėra pateikta. IÅ¡ byloje esančių Kelionės žiniaraščių, kada pareiÅ¡kėjas buvo 14 kartų konvojuojamas (b. l. 31-80), grafoje „Įvykiai konvojavimo metu ir priimti sprendimai“ yra žymos, kad: spec. automobilis apžiÅ«rėtas, trÅ«kumų nerasta (b. l. 32), spec. automobilis apžiÅ«rėtas, trÅ«kumų nėra, 12.30 val. suteikta pertrauka poilsiui, tarnybos metu nieko neatsitiko (b. l. 36), spec. automobilis apžiÅ«rėtas, suslinkusios trys konvojuojamųjų kėdės, konvojui suteikta galimybė pavalgyti nuo 12.00 val. iki 12.10 val., konvojaus metu nieko neatsitiko (b. l. 40), spec. transporto priemonė apžiÅ«rėta, konvojuoti galima, konvojuojamiesiems suteikta galimybė pasinaudoti WC, sargybai suteikta galimybė pavalgyti, planinio konvojaus metu skundų ar pretenzijų gauta nebuvo (b. l. 44), spec. transporto priemonė apžiÅ«rėta, skundų ir pretenzijų nėra, įvykių konvojavimo metu nėra (b. l. 48, 66), tarnybos metu nieko neatsitiko (b. l. 52, 63), patikrinus spec. automobilį pastabų nėra (b. l. 56, 73), jei konvojaus metu kas atsitiko, nurodyta konkrečiai ir detaliai kas (pvz: konvojuojamasis (nurodyta pavardė ir gimimo metai) posÅ«kio metu iÅ¡laužė organinį stiklÄ (b. l.

77) ir t. t., tačiau žymų, kad su praÅ¡ymais ar pretenzijomis kreipėsi pareiÅ¡kėjas, nėra. PareiÅ¡kėjas turėjo teisę teikti skundus konvojaus virÅ¡ininkui ar pareigÅ«nui dėl jo netenkinančių konvojavimo sÄ lygų, tačiau, bylos duomenimis, skundų nebuvo pateikta. PareiÅ¡kėjas 2019 m. lapkričio 11 d. praÅ¡ymu (kuris gautas VieÅ¡ojo saugumo tarnyboje 2019 m. gruodžio 4 d.) kreipėsi į VieÅ¡ojo saugumo tarnybÄ , praÅ¡ydamas atsiųsti pažymÄ apie jo konvojavimÄ iÅ¡ PravieniÅ¡kių pataisos namų – atvirosios kolonijos į teismÄ per Kauno tardymo izoliatorių nuo 2016 m. iki 2019 m. (b. l. 27).

PareiÅ¡kėjas, gavęs informacijÄ apie jo konvojavimÄ laikotarpiu nuo 2019-05-02 iki 2019-11-15 iÅ¡ PravieniÅ¡kių pataisos namų – atvirosios kolonijos, apibrėžė savo skundo ribas atsakovei Lietuvos valstybei, atstovaujamai VieÅ¡ojo saugumo tarnybos (nurodė, kad 14 kartų buvo konvojuotas). Pateikdamas 2020 m. gruodžio 14 d. praÅ¡ymÄ (b. l. 158) pridėti prie administracinės bylos pažymÄ (b. l. 159) apie jo konvojavimÄ per paskutinius dvejus metus, pareiÅ¡kėjas skundo, kaip numato Administracinių bylų teisenos įstatymo 24, 25 straipsniai raÅ¡tu netikslino, todėl pažymoje papildomai nurodyti konvojavimo epizodai nėra Å¡io skundo nagrinėjimo dalykas.

PareiÅ¡kėjas nurodė, kad dėl saugos diržų nebuvimo konvojavimo automobiliuose jis iki Å¡iol bijo bÅ«ti etapuotas, patyrė dvasinius iÅ¡gyvenimus, baimę, dėl to lankosi pas psichologę. Toks pareiÅ¡kėjo aiÅ¡kinimas vertintinas kritiÅ¡kai, nes iÅ¡ PravieniÅ¡kių pataisos namų – atvirosios kolonijos trečiojo sektoriaus Resocializacijos skyriaus pateikto Nuteistųjų individualaus konsultavimo apskaitos žurnalo Nr. 117 kopijos (b. l. 90-106) matyti, kad pareiÅ¡kėjas du kartus į konsultacijÄ neatėjo (b. l. 91, 93), aiÅ¡kinosi apie konsultacijų tikslÄ (b. l. 106), bandė simuliacijÄ (b. l. 104), pirminis įvertinimas (b. l. 102), konsultuotas dėl baimės, kuriÄ patiria dėl pareigÅ«nų naudojamo smurto (b. l. 101), konsultuotas dėl priklausomybių gydymo (b. l. 100), 2020-06-11 iÅ¡sakė džiugias emocijas dėl artėjančio pervežimo (b. l.

93) ir kt. Asmens sveikatos istorijoje (b. l. 109-148) taip pat nėra užfiksuota pareiškėjo jokių baimių, patirtų dvasinių išgyvenimų, nepatogumų dėl to, kad konvojavimo metu spec. automobilyje nebuvo saugos diržų. Atsižvelgiant į byloje esančius įrodymus bei išdėstytas aplinkybes, teismas sprendžia, kad pareiškėjo nurodytos netinkamo jo konvojavimo aplinkybės nepasitvirtino, pareiškėjas buvo konvojuojamas nepažeidžiant Konvojavimo taisyklių nustatytų reikalavimų.

Kiti pareiÅ¡kėjo aiÅ¡kinimai laikytini pertekliniais, neturinčiais juridinės reikÅ¡mės kilusio ginčo iÅ¡sprendimui, todėl detaliau nedėstytini ir neanalizuotini. Be to, Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas ir Europos Žmogaus Teisių Teismas formuoja praktikÄ , kad pareigos nurodyti priimto sprendimo motyvus apimtis gali skirtis priklausomai nuo sprendimo prigimties ir turi bÅ«ti analizuojama konkrečių bylos aplinkybių kontekste (Europos Žmogaus Teisių Teismo 1994 m. balandžio 19 d. sprendimas byloje Nr. 16034/90 V. de H. v Netherlands, 1997 m. gruodžio 19 d. sprendimas byloje Nr. 20772/92 H. v Finland, 1999 m. sausio 21 d. sprendimas byloje Nr. 30544/96 G.

R. v Spain ir kt.). Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo jurisprudencijoje aiÅ¡kinant Administracinių bylų teisenos įstatymo normas taip pat ne kartÄ buvo imperatyviai pažymėta, kad įstatymo reikalavimas motyvuoti teismo sprendimÄ nereiÅ¡kia įpareigojimo teismui atsakyti į kiekvienÄ proceso dalyvio argumentÄ . Ä®vertinęs, kas iÅ¡dėstyta, teismas sprendžia, jog VieÅ¡ojo saugumo tarnyba nagrinėjamu atveju neatliko jokių teisei prieÅ¡ingų veikų, pareiÅ¡kėjo teisių pažeidimų, žeminančio pareiÅ¡kėjo orumÄ elgesio nenustatyta.

Nenustačius bÅ«tinųjų civilinės atsakomybės sÄ lygų – neteistų veiksmų (neveikimo) ir žalos kilimo fakto, žalos atlyginimas negalimas, todėl pareiÅ¡kėjo skundas dėl neturtinės žalos priteisimo iÅ¡ Lietuvos valstybės, atstovaujamos VieÅ¡ojo saugumo tarnybos prie Vidaus reikalų ministerijos, yra atmestinas kaip nepagrįstas. Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 84–87 straipsniais, 88 straipsnio 1 punktu, 132 straipsnio 1 dalimi, teismas n u s p r e n d ž i a :

PareiÅ¡kėjo J. M. (J. M.) skundÄ atsakovei Lietuvos valstybei, atstovaujamai VieÅ¡ojo saugumo tarnybos prie Vidaus reikalų ministerijos, dėl neturtinės žalos atlyginimo, atmesti kaip nepagrįstÄ . Sprendimas per 30 kalendorinių dienų nuo jo paskelbimo dienos gali bÅ«ti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, apeliacinį skundÄ paduodant per Regionų apygardos administracinio teismo Å iaulių rÅ«mus. Teisėja Laisvutė Kartanaitė