2025-11-05 Nr. AB-18298-3-64-3-02470-2025-8 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. eAS-1379-520/2025

Teisminio proceso Nr. 3-64-3-02470-2025-8

Procesinio sprendimo kategorija 43.5.9

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

NUTARTIS

2025 m. lapkričio 5 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Ernesto Spruogio (kolegijos pirmininkas), Dalios Višinskienės (pranešėja) ir Virginijos Volskienės,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo P. V. atskirąjį skundą dėl Regionų administracinio teismo 2025 m. spalio 1 d. nutarties administracinėje byloje pagal pareiškėjo P. V. pareiškimą (skundą) Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijai dėl rašto panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.

Teisėjų kolegija

nustatė:

I. Pareiškėjas P. V. (toliau – ir pareiškėjas) kreipėsi į teismą, prašydamas: 1) panaikinti Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos 2025 m. kovo 4 d. raštą Nr. (1.23 Mr)-7R-818 (toliau – ir Raštas); 2) įpareigoti viešojo administravimo subjektą įgyvendinti Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1998 m. liepos 9 d. nutarimu Nr. 851 nustatytas funkcijas – tinkamai / teisingai išnagrinėti pareiškėjo kreipimąsi (dėl Mažeikių rajono savivaldybės tarybos, mero, administracijos veiksmų / neveikimo).

II. Regionų administracinis teismas 2025 m. spalio 1 d. nutartimi atsisakė priimti pareiškėjo P. V. pareiškimą (skundą) Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 33 straipsnio 2 dalies 9 punkte nurodytu pagrindu.

Teismas nustatė, kad pareiškėjui jau 2025 m. kovo 31 d. buvo žinoma apie Raštą, kadangi jis 2025 m. kovo 31 d. kreipėsi į Regionų administracinį teismą, ginčydamas šį aktą (administracinė byla Nr. eI3-10928-780/2025), ir sprendė, kad pareiškimą (skundą) atsisakytina priimti, kaip paduotą praleidus ABTĮ 29 straipsnio 1 dalyje įtvirtintą vieno mėnesio apskundimo terminą.

III. Pareiškėjas P. V. atskirajame skunde prašo panaikinti Regionų administracinio teismo 2025 m. spalio 1 d. nutartį ir grąžinti jo pareiškimo (skundo) priėmimo klausimą nagrinėti (ne) tam pačiam teisėjui / teismui; „Idant teismui / teisėjui, nedviprasmiškai taptų aišku (dėl įstatyminės teisės į teisminę gynybą įgyvendinimo/realizavimo)“ – kreiptis į Lietuvos Respublikos Konstitucinį Teismą (toliau – ir Konstitucinis Teismas) (ABTĮ 4 str.); pripažinti, kad Konstitucinio Teismo 2021 m. lapkričio 9 d. nutarimo Nr. KT177-A-N14/2021 nuostatose pateikti išaiškinimai – „Lietuvos Respublikos Konstitucijos 30 straipsnio 1 dalies nuostatose įtvirtinta asmens teisė kreiptis į teismą – neatskiriamas teisinės valstybės principo turinio elementas ir būtina teisingumo įgyvendinimo sąlyga; demokratinėje valstybėje teismas yra pagrindinė institucinė žmogaus teisių ir laisvių garantija; asmens teisės turi būti ginamos ne formaliai, o realiai ir veiksmingai“ – neatitinka faktinės tikrovės; vadovaujantis Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktika (nurodomos konkrečios nutartys) sustabdyti situaciją dėl nepradedamų nagrinėti administracinių bylų (ABTĮ 5 str. 3 d.); priimti atskirąją nutartį (dėl teisės į teisminę gynybą, neva praleisto termino, pareigos pradėti ir išnagrinėti bylą ir pan.), ją pateikti Regionų administracinio teismo rūmų pirmininkui, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo pirmininkui ir Teisėjų garbės teismui.

Pareiškėjas atskirajame skunde gausiai cituoja Teisėjų etikos kodekso ir kitų teisės aktų normas bei teigia, kad teismas neteisingai išsprendė jo pareiškimo (skundo) priėmimo klausimą.

Teisėjų kolegija

konstatuoja:

IV. Apeliacijos dalykas – pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria atsisakyta priimti pareiškėjo P. V. pareiškimą (skundą) ABTĮ 33 straipsnio 2 dalies 9 punkte nurodytu pagrindu, pagrįstumas ir teisėtumas.

Pirmosios instancijos teismas atsisakė priimti pareiškėjo pareiškimą (skundą), nustatęs, kad pareiškėjas praleido įstatymo nustatytą pareiškimo (skundo) padavimo terminą ir neprašo atnaujinti terminą. Pirmosios instancijos teismo nutarties motyvuojamoje dalyje nurodomas ir ABTĮ 33 straipsnio 2 dalies 1 punktas, tačiau iš nutarties rezoliucinės dalies matyti, kad atsisakyta priimti pareiškimą (skundą) vien tik ABTĮ 33 straipsnio 2 dalies 9 punkte nurodytu pagrindu.

Pareiškėjas atskirajame skunde laikosi pozicijos, kad pirmosios instancijos teismas neteisingai išsprendė jo pareiškimo (skundo) priėmimo klausimą.

Teisėjų kolegija, nagrinėdama atskirojo skundo argumentus ir tikrindama pirmosios instancijos teismo nutarties pagrįstumą ir teisėtumą, iš Lietuvos teismų informacinės sistemos Liteko duomenų nustatė, kad pareiškėjas jau anksčiau kreipėsi į teismą su pareiškimais (skundais), prašydamas panaikinti Raštą, įpareigoti viešojo administravimo subjektą atlikti veiksmus (žr., pvz., administracines bylas Nr. eI3-12364-505/2025, Nr. eI3-12880-631/2025, Nr. eI3-13139-809/2025, Nr. eI3-13232-952/2025 ir kt.). Pareiškimuose (skunduose) buvo nurodytos tos pačios aplinkybės, kaip ir šioje byloje paduotame pareiškime (skunde). Regionų administracinis teismas pareiškėjo tokius pareiškimus (skundus) atsisakė priimti, Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2025 m. birželio 25 d. nutartimi administracinėje byloje Nr. eAS-691-552/2025; 2025 m. liepos 9 d. nutartimi administracinėje byloje Nr. eAS-715-1047/2025; 2025 m. liepos 9 d. nutartimi administracinėje byloje Nr. eAS-725-1188/2025; 2025 m. rugpjūčio 27 d. nutartimi administracinėje byloje Nr. eAS-743-1047/2025 ir kt. atmetė pareiškėjo atskiruosius skundus, o pirmosios instancijos teismo nutartis paliko galioti nepakeistas, nustatęs, kad pareiškėjas yra praleidęs ABTĮ 29 straipsnio 1 dalyje nurodytą terminą ginčyti Raštą. Pažymėtina, kad šioje byloje paduotame atskirajame skunde nurodomos tos pačios aplinkybės, kurios buvo nurodytos ir atskiruosiuose skunduose, kurie buvo išnagrinėti minėtomis Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartimis.

Taigi dėl pareiškėjo analogiško pareiškimo (skundo) reikalavimų nepriimtinumo ir dėl ABTĮ 29 straipsnio 1 dalyje nurodyto termino ginčyti Raštą praleidimo, jau yra pasisakyta galutinėse ir neskundžiamose Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartyse, pareiškėjas nenurodo jokių naujų teisiškai reikšmingų aplinkybių, kurių nebūtų įvertinęs apeliacinės instancijos teismas. Dėl to teisėjų kolegija, remdamasi įsiteisėjusiose Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartyse nurodytais argumentais ir jų šioje nutartyje nekartodama, sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai atsisakė priimti pareiškėjo pareiškimą (skundą).

Dėl pareiškėjo šioje byloje suformuluotų procesinių prašymų kreiptis į Konstitucinį Teismą bei priimti atskirąją nutartį netenkinimo Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas taip pat yra detaliai pasisakęs, nagrinėdamas tapačius pareiškėjo atskiruosius skundus pirmiau nurodytose nutartyse. Nagrinėjamu atveju pareiškėjas prašydamas kreiptis į Konstitucinį Teismą bei priimti atskirąją nutartį nenurodo naujų argumentų, kurie apeliacinės instancijos teismo nebūtų įvertinti, todėl šie prašymai netenkinami.

Apibendrindama teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai atsisakė priimti pareiškėjo pareiškimą (skundą), todėl atskirasis skundas atmetamas, o pirmosios instancijos teismo nutartis paliekama nepakeista.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 154 straipsnio 1 punktu, teisėjų kolegija

nutaria:

Pareiškėjo P. V. atskirąjį skundą atmesti.

Regionų administracinio teismo 2025 m. spalio 1 d. nutartį palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Ernestas Spruogis

Dalia Višinskienė

Virginija Volskienė