2021-09-15 Nr. AB-18908-3-61-3-03723-2019-0 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. eA-1376-822/2021

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-03723-2019-0

Procesinio sprendimo kategorija 14.4.5

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

NUTARTIS

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2021 m. rugsėjo 15 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Ryčio Krasausko, Virginijos Volskienės ir Skirgailės Žalimienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja),

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės „EPT transportas“ apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2020 m. balandžio 2 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės „EPT transportas“ skundą atsakovui Aplinkos apsaugos departamentui prie Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos dėl sprendimo panaikinimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. 1. Pareiškėjas uždaroji akcinė bendrovė (toliau – ir UAB) „EPT transportas“ (toliau – ir pareiškėjas, Bendrovė) kreipėsi į teismą su skundu, prašydamas panaikinti Aplinkos apsaugos departamento prie Aplinkos ministerijos (toliau – ir Departamentas) 2019 m. rugsėjo 24 d. sprendimą Nr. AS-65 (toliau – ir Sprendimas), kuriuo patvirtintas 2019 m. rugpjūčio 6 d. patikrinimo aktas Nr. PA78-51 bei patvirtinta 70 973 Eur mokėtina suma, arba jį pakeisti sumažinant mokėtiną sumą iki 1 463 Eur.

2. Pareiškėjas nurodė, kad 2019 m. rugpjūčio 6 d. patikrinimo aktu, atlikus mokesčio už valstybinius gamtos išteklius apskaičiavimo ir deklaravimo teisingumo patikrinimą už 2016–2018 m. mokestinius laikotarpius, Bendrovei buvo priskaičiuota 62 051 Eur suma mokėtino laiku deklaracijoje neapskaičiuoto ir nesumokėto mokesčio už valstybinius gamtos išteklius (16 263 kub. m smėlio) bei 8 922 Eur suma mokėtino laiku deklaracijoje neapskaičiuoto ir nesumokėto mokesčio už valstybinius gamtos išteklius (1 930 kub. m žvyro) taikant didesnį tarifą.

3. Bendrovė akcentavo, kad patikrinimo metu pateikė žodines, o 2019 m. rugsėjo 5 d. pateikė rašytines pastabas, paaiškindama dėl kokių priežasčių susidarė tokia situacija, jog pildant deklaracijas nebuvo siekta nuslėpti ar sumokėti mažesnius mokesčius, o tokia situacija susidarė dėl žmogiškos klaidos. Bendrovė tik 2016 m. pradėjusi vykdyti gamtos išteklių kasybos veiklą Valstybinėje mokesčių inspekcijoje (toliau – ir VMI) deklaravo mokėtino mokesčio duomenis pagal iškastų gamtos išteklių parduotus, o ne iškastus, kiekius. Todėl, nors nurodytais laikotarpiais buvo deklaruotas per mažas iškastų gamtos išteklių kiekis (dėl ko buvo sumokėtas per mažas mokestis), tačiau kitais laikotarpiais buvo deklaruoti didesni gamtos išteklių kiekiai nei faktiškai buvo išgauti, dėl ko atitinkamai buvo sumokėti didesni mokesčiai. Sistemiškai vertinant visus 2016–2018 m. deklaruotų bei sumokėtų mokesčių duomenis, darytina išvada, jog Bendrovė buvo deklaravusi 791 kub. m žvyro daugiau, negu faktiškai jo išgavusi, dėl ko sumokėjo per daug mokesčio, o smėlio buvo deklaravusi 5 310 kub. m mažiau, nei faktiškai išgavo, ko pasėkoje už 2016–2018 m. laikotarpį buvo nesumokėjusi 1 463 Eur mokesčio, jei mokestis būtų skaičiuotas įprastu tarifu. Tokia situacija susidarė dėl nepatyrimo, t. y. buvo deklaruoti duomenys apie gamtos išteklių gavybą ir sumokėti mokesčiai nuo parduotų naudingųjų iškasenų kiekio, todėl priskaičiuotos mokėtino mokesčio sumos taikant 10 kartų didesnį tarifą yra neproporcingos nustatytam pažeidimui.

4. Pareiškėjo teigimu, nepaisant pastabų Sprendimu 2019 m. rugpjūčio 6 d. patikrinimo aktas Nr. AS-65 buvo patvirtintas, patvirtinant patikrinimo aktu priskaičiuotą mokėtiną 70 973 Eur laiku deklaracijoje neapskaičiuoto ir nesumokėto mokesčio už valstybinius gamtos išteklius (16 263 kub. m smėlio ir 1 930 kub. m žvyro) mokesčio, taikant 10 kartų didesnį tarifą, sumą. Su šiuo Sprendimu pareiškėjas nesutiko, manė, kad jis buvo priimtas nevisapusiškai įvertinus ir ištyrus faktines aplinkybes, ko pasėkoje buvo patvirtinta mokėtino mokesčio suma neproporcinga nustatytam pažeidimui, neatitinkanti teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principų, dėl kurios Bendrovė pasmerkta žlugti.

5. Pareiškėjas nurodė, kad dėl Mokesčio už valstybinius gamtos išteklius įstatymas (toliau – ir MVGIĮ) 6 straipsnio 2 dalies taikymo bei sankcijų (baudų) taikymo proporcingumo padarytam pažeidimui taikymo yra suformuota teisminė praktika, kuria atsakovas nesivadovavo. Nors 2016–2018 m. tam tikrais mokestiniais laikotarpiai Bendrovė deklaravo mažesnį kiekį smėlio ir žvyro išteklių gavybos, dėl ko buvo sumokėtas per mažas mokestis, tačiau kitais mokestiniais laikotarpiais buvo deklaruotas per didelis išgauto smėlio ir žvyro kiekis. Bendrovė neturėjo tyčios ir tikslo neteisingai deklaruoti gamtos išteklių (smėlio ir žvyro) duomenis, nuslėpti dalies išgautų valstybinių gamtos išteklių ir iš to gauti mokestinės naudos. Be to, buvo deklaravusi 791 kub. m išgauto žvyro daugiau, negu faktiškai jo išgavo, dėl ko sumokėjo per daug mokesčio, o smėlio buvo deklaravusi 5 310 kub. m mažiau, nei faktiškai išgavo. Bendrovė iš viso už 2016–2018 m. laikotarpį buvo nesumokėjusi tik 1 463 Eur mokesčio. Paaiškėjus aplinkybei, kad Bendrovė neteisingai deklaravo išteklių duomenis ir sumokėjo atitinkamais laikotarpiais neteisingas mokesčio sumas, Bendrovė iš karto patikslino deklaracijoje nurodytus duomenis ir sumokėjo teisingą mokesčio dydį.

6. Bendrovė akcentavo, jog joje dirba 4 asmenys, kuriems reikia mokėti darbo užmokestį, turi didelių ilgalaikių finansinių įsipareigojimų (59 000 Eur, 116 523 Eur, 23 050 Eur). Pateikiama 2019 m. pelno nuostolių ataskaita patvirtino, jog Bendrovės padėtis nėra gera. Sprendimu nustačius papildomą pareigą sumokėti net 70 973 Eur mokesčio, Bendrovė tikėtina turėtų nutraukti veiklą.

7. Atsakovas atsiliepime į pareiškėjo skundą su skundu nesutiko ir prašė teismo skundo dalį, kuria prašoma panaikinti Sprendimą, atmesti kaip nepagrįstą, o skundo dalį, kuria prašoma sumažinti mokėtiną mokestį, spręsti teismo nuožiūra.

8. Atsakovas nurodė, kad pareiškėjas pripažįsta, jog deklaracijose nurodė ne išgautus, o parduotus gamtos išteklių kiekius, bet pagal MVGIĮ nuostatas mokestis apskaičiuojamas ir mokamas už visą per mokestinį laikotarpį išgautą gamtos išteklių kiekį. Telkiniuose išgauto naudingųjų iškasenų išteklių kiekio apskaičiavimui atliekami markšeideriniai darbai. Mokesčio mokėtojas apskaičiuoja ir moka mokestį už visą per mokestinį laikotarpį išgautą gamtos išteklių kiekį. Už klaidingų duomenų pateikimą deklaracijoje numatyta atsakomybė Administracinių nusižengimų kodekse, o už nedeklaruotą kiekį – MVGIĮ, kuris įpareigoja gamtos išteklių naudotoją, siekiant išvengti numatytos atsakomybės, elgtis atsakingai ir būti maksimaliai tiksliam pildant deklaracijas. Pagal Deklaracijų pildymo taikylių 30 punktą, deklaracijoje nurodoma per mokestinį laikotarpį išgautas atitinkamos rūšies gamtos išteklių kiekis kubiniais metrais arba kilogramais nustatomas pagal išteklių naudojo privalomą vykdyti išgaunamų valstybinių gamtos išteklių apskaitą. Mokesčio už valstybinius gamtos išteklius mokestinis laikotarpis yra kalendorinis ketvirtis, be to, kiekvienas gamtos išteklius yra apmokestinamas skirtingu tarifu, kiekvienam ketvirčiui yra taikomas vis kitas indeksavimo koeficientas, todėl vertinami ne viso tikrinamojo laikotarpio mokesčiai, bet kiekvieno kalendorinio ketvirčio individualiai.

9. Atsakovas nurodė, kad patikrinimo metu buvo nustatyta, jog pareiškėjas pateikė 10 iš 12 KIT708 formų. Iš „Kietųjų naudingųjų iškasenų išteklių kasybos ataskaitos buvo nustatyta, kad 2016 m. III ketvirtį buvo išgauta 10 000 kub. m smėlio, tad pareiškėjas veiklos nevykdė tik 2016 m. I ketvirtį ir 2018 m. I ketvirtį, o teikti 2016 m. III ketvirčio deklaraciją buvo privalu. Pažymėjo, kad už nedeklaruotą ar deklaruotą mažesnį negu išgautas gamtos išteklių kiekį taikomas didesnis mokesčio tarifas, kuris apskaičiuojamas MVGIĮ 1, 2 ir 3 prieduose nustatytus tarifus dauginant iš koeficiento 10. Kadangi mokestinis laikotarpis yra kalendorinis ketvirtis ir mokesčio deklaravimas bei sumokėjimas vertinamas ketvirčio ribose, nesvarbu, jei kuriame nors ketvirtyje deklaruota daugiau mokesčio (mokesčio mokėtojas turi teisę permoką susigrąžinti).

10. Atsakovas atkreipė dėmesį, kad nei Mokesčių administravimo įstatymas, nei Mokesčio už valstybinius išteklius įstatymas, nei joks kitas teisės aktas aplinkos apsaugos valstybinės kontrolės pareigūnams nesuteikia teisės ar galimybės taikyti kitokį koeficientą nei numatyta MVGIĮ ar kaip nors kitais šį mokestį mažinti ar didinti.

II. 11. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2020 m. balandžio 2 d. sprendimu pareiškėjo skundą patenkino iš dalies – pakeitė Aplinkos apsaugos departamento prie Aplinkos ministerijos 2019 m. rugsėjo 24 d. sprendimo Nr. AS-65 patvirtintą mokesčio didesniu tarifu 70 973 Eur sumą sumažinant iki 14 194 Eur. Likusią pareiškėjo skundo dalį atmetė kaip nepagrįstą.

12. Teismas nustatė, kad:

12.1. Departamentas 2019 m. gegužės 31 d. raštu Nr. (7.2)-AD5-9761 pranešė pareiškėjui, kad pradėjo planinį pareiškėjo patikrinimą. Patikrinimo dalykas – mokesčio už valstybinius gamtos išteklius apskaičiavimo ir deklaravimo teisingumo patikrinimas už 2016–2018 metų mokestinius laikotarpius.

12.2. Departamento Apskaitos ir mokesčių kontrolės departamento Kauno apskaitos ir mokesčių kontrolės skyrius patikrinus pareiškėją 2019 m. rugpjūčio 6 d. surašė patikrinimo aktą Nr. PA78-51 (toliau – ir Patikrinimo aktas), kuriame nustatyta, kad Bendrovei 2015 m. gegužės 25 d. išduotas leidimas Nr. 33p-15 naudoti žemės gelmių išteklius ir ertmes, bei pasirašytos dviejų telkinių (duomenys neskelbtini) naudojimo sutartys. Departamentas atsižvelgiant į 3 lentelėje pateiktą informaciją apie faktiškai išgautą bei deklaruotą smėlio kiekį ir į tai, kad įmonė 2016 m. II, III, IV ketv. bei 2017 m. I ketv. deklaravo 16 263 kub. m (2 958 kub. m + 13 305 kub.

m) mažesnį smėlio kiekį nei faktiškai išgavo ir dėl to neapskaičiavo bei laiku nesumokėjo mokesčio už valstybinius gamtos išteklius, mokėtino mokesčio sumą už nedeklaruotą smėlio kiekį apskaičiavo vadovaujantis MVGIĮ 6 straipsnio 2 dalimi. Atsižvelgiant į 4 lentelėje pateiktą informaciją apie faktiškai išgautą bei deklaruotą žvyro kiekį ir į tai, kad įmonė 2016 m. II ketv., 2017 m. IV ketv., 2018 m. IV ketv., deklaravo 1 930 kub. m (235 kub. m + 1664 kub. m + 31 kub.

m) mažesnį žvyro kiekį nei faktiškai išgavo ir dėl to neapskaičiavo bei laiku nesumokėjo mokesčio už valstybinius gamtos išteklius, mokėtino mokesčio sumą už nedeklaruotą žvyro kiekį apskaičiavo vadovaujantis MVGIĮ 6 straipsnio 2 dalimi. Už nedeklaruotą išgautą smėlio kiekį 16 263 kub. m (2 958 kub. m 2016 m. II ketv., 10 000 kub. m 2016 m. III ketv., 3 305 kub. m 2017 m. I ketv.) ir laiku deklaracijoje (KIT708 forma „Mokesčio už naudingąsias iškasenas, vandenį ir statybinį gruntą“) neapskaičiuotą bei nesumokėtą mokestį, patikrinimo metu apskaičiuota mokėtino mokesčio už valstybinius gamtos išteklius (smėlį) suma yra 62 051 Eur (11 330 Eur už 2016 m.

II ketv., 37 886 Eur už 2016 m. III ketv., 12 835 Eur už 2017 m. I ketv.). Už nedeklaruotą išgautą žvyro kiekį 1 930 kub. m (235 kub. m 2016 m. II ketv., 1 664 kub. m 2017 m. IV ketv., 31 kub. m 2018 m. IV ketv.) ir laiku deklaracijoje (KIT708 forma „Mokesčio už naudingąsias iškasenas, vandenį ir statybinį gruntą“) neapskaičiuotą bei nesumokėtą mokestį, patikrinimo metu apskaičiuota mokėtino mokesčio už valstybinius gamtos išteklius (žvyrą) suma yra 8 922 Eur (1 042 Eur už 2016 m. II ketv., 7 732 Eur už 2017 m. IV ketv., 148 Eur už 2018 m.

IV ketv.).

12.3. Pareiškėjas 2019 m. rugsėjo 5 d. pateikė pastabas dėl Patikrinimo akto, kuriose nurodė, kad mokesčiai buvo mokami pagal išgautus išteklius. Patikrinimo metu matyti, kad kai kuriais mokestiniais periodais buvo mokami ženkliai didesni mokesčiai, todėl deklaracijų pateikimas su techninėmis klaidomis negali būti vertinamas kaip mokesčių nuslėpimas.

12.4. Departamentas 2019 m. rugsėjo 24 d. Sprendimu Nr. AS-65 Patikrinimo aktą patvirtino ir nurodė, kad Sprendimu patvirtinta 70 973 Eur suma turi būti sumokėta ne vėliau kaip per 20 dienų nuo šio Sprendimo įteikimo dienos.

13. Teismas pažymėjo, kad byloje ginčo dėl faktinių aplinkybių, išgauto smėlio ir žvyro kiekio ir apskaičiavimų nėra. Teismas taip pat pažymėjo, kad ginčijamu Departamento Sprendimu konstatuota, jog pareiškėjas nedeklaravo išgautų valstybinių gamtos išteklių (16 263 kub. m smėlio ir 1 930 kub. m žvyro) ir už šį gamtos išteklių kiekį nesumokėjo mokesčių. Pareiškėjas nagrinėjamu atveju neginčijo aplinkybės, kad jis nurodytais laikotarpiai deklaravo per mažą iškastų išteklių kiekį dėl ko buvo sumokėtas per mažas mokestis, teigė, kad tai atsitiko dėl žmogiškos klaidos, nes mokesčiai buvo deklaruojami pagal gamtos išteklių parduotus, o ne iškastus, kiekius. Todėl teismas nagrinėjamu atveju neanalizavo pareiškėjo ginčijamo sprendimo dalies, kuria konstatuotas pažeidimas teisėtumo ir pagrįstumo, tačiau vertino pareiškėjui apskaičiuoto mokesčio pagrįstumą bei teisėtumą ir analizavo ar egzistuoja pagrindas tokį mokestį sumažinti pareiškėjo nurodomais pagrindais.

14. Teismas nurodė, kad nagrinėjamoje byloje ginčo teisinius santykius reglamentuoja MVGIĮ, Lietuvos Respublikos aplinkos ministro ir Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos viršininko 2006 m. gruodžio 27 d. įsakymu Nr. D1-614/VA-99 patvirtintos „Mokesčio už naudingąsias iškasenas, vandenį ir statybinį gruntą deklaracijos KIT708 formos ir jos papildomo lapo KIT708P formos užpildymo ir pateikimo taisyklės“ (toliau – ir Taisyklės).

15. Pareiškėjas skunde nurodė, kad Departamentas tvirtindamas Patikrinimo aktą nepagrįstai neatsižvelgė į pastabas dėl laiku nedeklaruoto ir neapskaičiuoto mokesčio. Teismas pažymėjo tai, kad atsakovui tvirtinant patikrinimo rezultatus, šiuo atveju nesuteikta teisė taikyti kitokius mokesčių tarifus nei tuos, kurie nustatyti MVGIĮ 6 straipsnio 2 dalyje. Teismas, atsižvelgdamas į nustatytas faktines aplinkybes bei teisinį reglamentavimą, darė išvadą, kad Sprendimą atsakovas priėmė pagrįstai. Kitokio sprendimo priimti Departamentas negalėjo pagal teisės aktų jam suteiktą kompetenciją.

16. Teismo vertinimu, įstatymuose įtvirtinta imperatyvi pareiškėjo pareiga nustatytais terminai deklaruoti ir mokėti mokestį už išgautus valstybinius gamtos išteklius, todėl pareiškėjo argumentai, jog vienais laikotarpiais buvo deklaruoti didesni gamtos išteklių kiekiai, nei faktiškai buvo išgauta, negalėjo nulemti ginčijamo administracinio akto neteisėtumo.

17. Teismas konstatavo, jog būtent pareiškėjas naudoja mokesčiu apmokestinamus valstybinius gamtos išteklius ir yra šio mokesčio mokėtojas, todėl turėjo būti atidus ir rūpestingas ir tik jis turėjo pareigą nustatyta tvarka ir terminais teikti deklaracijas apie išgautų išteklių kiekius ir atitinkamai nuo šių kiekių deklaruoti ir sumokėti mokesčius.

18. Teisėjų kolegija konstatavo, kad, sprendžiant dėl pareiškėjui taikytinos mokesčio sumos, svarbu atsižvelgti į pažeidimo pobūdį ir jį lėmusias aplinkybes. Teismo vertinimu, pareiškėjo kaltės forma yra netyčinė. Pareiškėjas nurodė, kad deklaravo mažesnį nei atitinkamais laikotarpiais išgautą smėlio ir žvyro kiekį, tačiau kitais mokestiniais laikotarpiais buvo deklaruotas per didelis išgauto smėlio ir žvyro kiekis (ir atitinkamai mokami didesni mokesčiai). Bendrovė iš viso už 2016–2018 m. laikotarpį buvo nesumokėjusi tik 1 463 Eur mokesčio. Bylos duomenys nepatvirtino aplinkybės, kad pareiškėjas būtų siekęs nuslėpti išgautus smėlio ir žvyro kiekius. Byloje taip pat nėra duomenų, kad pareiškėjas būtų sistemingai pažeidinėjęs įstatymus ir kad jam anksčiau būtų taikytos ekonominės sankcijos už analogiškus pažeidimus. Svarbu ir tai, kad Bendrovė pripažįsta pažeidimą.

19. Atsižvelgiant į nurodytus motyvus, į pareiškėjo argumentus, kad paaiškėjus aplinkybei, jog buvo neteisingai deklaruojami mokesčio duomenys, jis patikrino deklaracijas ir sumokėjo 1 463 Eur mokesčio (sumą kuri būtų skaičiuojama, jei mokestis būtų skaičiuojamas įprastu tarifu ir padarant įskaitymus už permokėtas sumas), t. y. siekė ištaisyti pažeidimą, teismas laikė, kad, padarytas pažeidimas savo pobūdžiu nebuvo tiek pavojingas, kad taikyti maksimalią MVGIĮ numatytą sankciją (priskaičiuotą mokestį dauginant iš 10). Dėl padaryto pažeidimo nekilo sunkių pasekmių nei aplinkai, nei žmonėms, valstybės finansinis interesas galėjo būti ir buvo užtikrintas mokesčių administratoriui prieinamos informacijos pagalba ir imantis kontrolės veiksmų. Teismas darė išvadą, jog nagrinėjamu atveju nurodytos aplinkybės yra reikšmingos, sprendžiant dėl mokesčio už valstybinius gamtos išteklius dydžio nustatymo.

20. Taigi šiuo atveju, atsižvelgęs į aukščiau išdėstytus motyvus ir reikšmingas ekonominės sankcijos individualizavimui aplinkybes, teismas laikė, kad 200 proc. (dvigubai paskaičiuoto mokesčio už išteklius dydžio) padidintas mokesčio tarifas atitiktų teisingumo ir protingumo kriterijus ir būtų adekvatus pažeidimo pobūdžiui ir mastui.

21. Atsižvelgdamas į ankščiau išdėstytus motyvus, teismas skundą jo ribose tenkino iš dalies ir skundžiamas Sprendimas, kuriuo patvirtintas Patikrinimo aktas, pakeistas toje dalyje, kurioje už nedeklaruotus valstybės gamtos išteklius pritaikytas 10 kartų didesnis tarifas. Atsižvelgiant į šio sprendimo motyvus, taikant 200 proc. (2 kartus) padidintą tarifą, atitinkamai deklaruotą mažesnį nei faktiškai išgautą smėlio kiekį 16 263 kub. m priskaičiuota mokesčio suma už 2016 m. II ketv. mažintina iki 2 266 Eur (2 958*0,38*1,008*2), III ketv. mažintina iki 7 577 Eur (10000*0,38*0,997*2), 2017 m. I ketv. mažinta iki 2 567 Eur (3 305*0,38*1,022*2), už deklaruotą faktiškai mažesnį nei išgautą žvyro kiekį 1930 kub. m priskaičiuota mokesčio suma už 2016 m. II ketv. mažinta iki 208 Eur (235*0,44*1,008*2), 2017 m. IV ketv. mažintina iki 1 546 Eur (1664*0,44*1,056*2), 2018 m. IV ketv. mažintina iki 30 Eur (31*0,44*1,083*2), iš viso priskaičiuota mokesčio padidintu tarifu suma sumažinta iki 14 194 Eur. Teisėjų kolegija pažymėjo, kad pareiškėjo prašymas sumažinti mokėtiną sumą iki 1 463 Eur mokėtiną negali būti tenkinamas, nes tai prieštarautų teisės aktų nuostatoms ir teismų praktikai.

III. 22. Pareiškėjas apeliaciniame skunde prašo pakeisti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2020 m. balandžio 2 d. sprendimo dalį, kuria pareiškėjui buvo nustatyta mokėtino mokesčio didesniu tarifu 14 194 Eur suma, sumažinant mokėtiną sumą iki 1 463 Eur.

23. Apeliacinį skundą pareiškėjas grindžia šiais argumentais:

23.1. Pirmosios instancijos teismas analizuodamas paskirtos baudos dydžio proporcingumą padarytam pažeidimui, nors ir tinkamai nustatė eilę reikšmingų aplinkybių, jas įvertino nevisapusiškai, o dalies aplinkybių neįvertino, dėl ko buvo nustatytas nepagristai per didelis (14 194 Eur) mokėtino mokesčio dydis.

23.2. Teismas teisingai nustatė, jog pareiškėjas neturėjo tikslo atitinkamais laikotarpiais neteisingai deklaruoti VMI duomenis ir nesumokėti mokesčio / sumokėti mažiau mokesčio už gamtos išteklių gavybą, o tokia situacija susidarė dėl nepatyrimo, t. y. buvo deklaruoti duomenys apie gamtos išteklių gavybą ir sumokėti mokesčiai nuo parduotų naudingųjų iškasenų kiekių, o ne nuo iškastų. Todėl teismas pagrįstai sprendė, jog patikrinimo aktu priskaičiuotos mokėtino mokesčio sumos taikant 10 kartų didesnį tarifą yra neproporcingos nustatytam pažeidimui, dėl ko suma mažintina. Tačiau pirmosios instancijos teismas nustatydamas, jog taikytinas 2 kartus padidintas tarifas, nustatant Bendrovei 14 194 Eur mokėtino mokesčio sumą, yra neva proporcingas padarytam pažeidimui, nevertino arba netinkamai įvertino kitas reikšmingas aplinkybes: 1) nevertino Bendrovės finansinės padėties; 2) nevertino aplinkybės, jog Bendrovei gamtos išteklių išgavimo verslas yra naujas, t. y. Bendrovė tik 2016 metais pradėjo verstis tokia veikla, dėl ko, nesant patirties bei sąžiningai klystant, buvo netinkamai deklaruoti kiekiai ir sumokėti mokesčiai, bei teismas visiškai nevertino aplinkybės, jog vykdant tokią veiklą reguliariai yra atliekami markšeideriniai planai, t. y. reguliariai yra nustatomi išgaunamų išteklių kiekiai; 3) teismas nustatė, jog Bendrovė deklaruodama gamtos išteklių parduotus, o ne iškastus kiekius, sumokėjo mokesčio atitinkamai laikotarpiais ne tik mažiau, bet ir daugiau, tačiau ši aplinkybė, nustatant mokėtina mokesčio suma, sprendime nebuvo vertinta. Pareiškėjo nuomone, teismas nevisapusiškai išnagrinėjo pažeidimo padarymo aplinkybes, dalies bylos duomenų nevertino, ko pasėkoje nepakankamai sumažino mokėtino mokesčio dydį.

23.3. Pareiškėjas nesutinka su pirmosios instancijos teismo argumentu, kad mokėtino mokesčio sumažinimas iki 1 463 Eur, neatitiktų teisinio reglamentavimo bei formuojamos teisminės praktikos šiuo klausimu. Kadangi pagal teisminę praktiką, nors ir MVGIĮ nėra numatytas taikytino padidinto tarifo diferencijavimas, tačiau, taikant padidintą tarifą, yra būtina atsižvelgti į pažeidimo padarymo aplinkybes, pažeidimo padarymo pobūdį.

23.4. Apibendrindamas pareiškėjas teigia, kad aukščiau išdėstyti motyvai patvirtina, jog, nors pirmosios instancijos teismas sprendimu pagrįstai nustatė, jog yra pagrindas mažinti institucijos paskirtą mokėtiną mokesčio sumą, tačiau teismas, įvertinęs, jog pažeidimas nebuvo padarytas tyčia, nustatant 14 149 Eur mokėtino mokesčio dydį, nevertino Bendrovės finansinės padėties, nevertino jog ši veikla Bendrovei yra nauja, o faktiškai nesumokėto mokesčio sumą nebuvo didelė ir, siekiant ištaisyti klaidą, ji buvo sumokėta, papildomai mokant delspinigius. Taigi, priešingai sprendimo motyvams, įvertinant pažeidimo padarymo aplinkybes ir pobūdį, mokėtino mokesčio sumos sumažinimas iki 1 463 Eur, atitiktų teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principus bei teisminę praktiką, dėl ko sprendimas šioje dalyje keistinas.

24. Atsakovas atsiliepime su pareiškėjo apeliaciniu skundu nesutinka ir prašo jį atmesti, o pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą.

25. Atsakovas atsiliepime nurodo, kad ginčo, dėl pareiškėjo paminėtų jo padėtį ir atsakomybę lengvinančių aplinkybių, byloje nekyla. Bet teismas savo sprendimu pareiškėjui palikdamas ne dešimt kartų, o tik du kartus padidintą mokestį, jau atsižvelgė į pareiškėjo paminėtas aplinkybes. Pareiškėjo taip siekiama 1 463 Eurų mokesčio nepriemoka susidaro tik tuo atveju, jei nesumokėti ar permokėti mokesčiai už valstybinius gamtos išteklius balansuojami ištisiniame 3 metų bėgyje (2016–2018 m.), taip, tarytum mokestinis laikotarpis būtų ne kalendorinis ketvirtis, bet 3 metai, o tai prieštarautų Mokesčio už naudingąsias iškasenas, vandenį ir statybinį gruntą deklaracijos KIT708 formos ir jos papildomo lapo KIT708P formos užpildymo ir pateikimo taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos aplinkos ministro ir Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos viršininko 2006 m. gruodžio 27d. įsakymu Nr. D1-614/VA-99, 6 punktui, kuriame pasakyta, kad mokesčio už valstybinius gamtos išteklius, išskyrus mokestį už medžiojamųjų gyvūnų išteklius, mokestinis laikotarpis yra kalendorinis ketvirtis, o, be to, kiekvienas gamtos išteklius, šiuo atveju – žvyras ir smėlis, yra apmokestinami skirtingu tarifu, kiekvienam ketvirčiui taikomas vis kitas indeksavimo koeficientas, todėl, atsižvelgiant į tai, vertinami ne viso tikrinamo laikotarpio mokesčiai, bet kiekvieno kalendorinio ketvirčio individualiai, dėl ko buvo suskaičiuota, kad mokesčio nedeklaruota už 7 097 Eurų sumą, kuri Departamento Sprendimu buvo padauginta iš koeficiento 10, o pirmosios instancijos teismas Departamento Sprendimą pakeitė, mokėtiną mokestį daugindamas iš koeficiento 2.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV. 26. Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl Aplinkos apsaugos departamento prie Aplinkos ministerijos 2019 m. rugsėjo 24 d. sprendimo Nr. AS-65 dalies, kuria pareiškėjui patvirtintas didesnio tarifo mokestis už išgautus ir nedeklaruotus gamtos išteklius – 70 973 Eur, teisėtumo ir pagrįstumo bei su tuo susijusio prašymo teismui sumažinti šį mokestį iki 1 463 Eur.

27. Pirmosios instancijos teismas pareiškėjo skundą tenkino iš dalies – ginčijamo Sprendimo dalį, kuria pareiškėjui apskaičiuotas mokestis padidintu tarifu, dauginant iš koeficiento 10 (70 973 Eur), pakeitė ir mokestį sumažino iki 14 194 Eur. Teismas, atsižvelgdamas į nustatytas faktines aplinkybes bei teisinį reglamentavimą, darė išvadą, kad Sprendimą atsakovas priėmė pagrįstai. Kitokio sprendimo priimti Departamentas negalėjo pagal teisės aktų jam suteiktą kompetenciją. Teismo vertinimu, pareiškėjo kaltės forma yra netyčinė, padarytas pažeidimas savo pobūdžiu nebuvo tiek pavojingas, kad taikyti maksimalią MVGIĮ numatytą sankciją (priskaičiuotą mokestį dauginant iš 10). Teismas laikė, kad 200 proc. (dvigubai paskaičiuoto mokesčio už išteklius dydžio) padidintas mokesčio tarifas atitiktų teisingumo ir protingumo kriterijus ir būtų adekvatus pažeidimo pobūdžiui ir mastui.

28. Pareiškėjas apeliaciniame skunde su tokiu teismo sprendimu nesutinka, teigia, kad pirmosios instancijos teismas nustatydamas, jog taikytinas 2 kartus padidintas tarifas, nustatant Bendrovei 14 194 Eur mokėtino mokesčio sumą, yra neva proporcingas padarytam pažeidimui, nevertino arba netinkamai įvertino kitas reikšmingas bylai aplinkybes, įrodymus. Pareiškėjas įsitikinęs, kad teismas nustatydamas 14 149 Eurų mokėtino mokesčio dydį, neįvertino Bendrovės finansinės padėties, nevertino jog ši veika Bendrovei yra nauja, faktiškai nesumokėto mokesčio suma buvo nedidelė ir siekiant ištaisyti klaidą ji buvo sumokėta, papildomai mokant delspinigius, todėl mokėtino mokesčio sumos sumažinimas iki 1 463 Eur, atitiktų teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principus bei teisminę praktiką.

29. Teisėjų kolegija, tikrindama skundžiamo pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, pažymi, kad byloje nenustatytos aplinkybės, dėl kurių turėtų būti peržengtos apeliacinio skundo ribos, bei sprendimo negaliojimo pagrindai, nurodyti Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 146 straipsnio 2 dalyje, todėl apeliacinės instancijos teismas šią bylą apeliacine tvarka nagrinėja ir patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą neperžengdamas pareiškėjo apeliacinio skundo ribų (ABTĮ 140 str. 1 d.).

30. Pareiškėjas apeliaciniame skunde nesutinka su pirmosios instancijos teismo įrodymų, reikšmingų bylai aplinkybių vertinimu.

31. Pagal ABTĮ 56 straipsnio 1 dalį, faktą galima pripažinti įrodytu, jeigu byloje esančių įrodymų pagrindu susiformuoja teismo įsitikinimas to fakto buvimu. Įrodymų vertinimas pagal ABTĮ 56 straipsnio 7 dalį reiškia, jog bet kokios ginčui išspręsti reikšmingos informacijos įrodomąją vertę nustato teismas pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymais, taip pat teisingumo ir protingumo kriterijais. Įvertindamas įrodymus, teismas turi įvertinti kiekvieno įrodymo įrodomąją reikšmę ir iš įrodymų viseto duomenų padaryti išvadas. Vertinant kiekvieno įrodymo įrodomąją reikšmę reikia nustatyti, koks jo ryšys su įrodinėjimo dalyku, ar tas įrodymas yra leistinas, patikimas, ar nėra suklastojimo požymių, ar tinkamai buvo paskirstytos įrodinėjimo pareigos, ar nepaneigtos pagal įstatymus nustatytos prezumpcijos, ar yra prejudicinių faktų. Vertindamas įrodymų visetą, teismas turi įsitikinti, kad pakanka duomenų išvadai, jog tam tikri faktai egzistavo arba neegzistavo, kad nėra esminių prieštaravimų, paneigiančių tokias išvadas.

32. Teisėjų kolegija, taikydama šias procesines įrodinėjimą ir įrodymų vertinimą apibrėžiančias taisykles, prieina prie išvados, kad pirmosios instancijos teismas įrodymų vertinimo taisyklių nepažeidė.

33. Byloje nustatyta, kad Departamento Apskaitos ir mokesčių kontrolės departamento Kauno apskaitos ir mokesčių kontrolės skyrius patikrinus pareiškėją 2019 m. rugpjūčio 6 d. surašė patikrinimo aktą Nr. PA78-51, kuriame nustatyta, kad Bendrovei 2015 m. gegužės 25 d. išduotas leidimas Nr. 33p-15 naudoti žemės gelmių išteklius ir ertmes, bei pasirašytos dviejų telkinių (duomenys neskelbtini) naudojimo sutartys. Departamentas, atsižvelgiant į informaciją apie faktiškai išgautą bei deklaruotą smėlio kiekį ir į tai, kad įmonė 2016 m. II, III, IV ketv. bei 2017 m. I ketv. deklaravo 16 263 kub. m mažesnį smėlio kiekį nei faktiškai išgavo ir dėl to neapskaičiavo bei laiku nesumokėjo mokesčio už valstybinius gamtos išteklius, mokėtino mokesčio sumą už nedeklaruotą smėlio kiekį apskaičiavo vadovaujantis MVGIĮ 6 straipsnio 2 dalimi. Pagal pateiktą informaciją apie faktiškai išgautą bei deklaruotą žvyro kiekį ir į tai, kad įmonė 2016 m. II ketv., 2017 m. IV ketv., 2018 m. IV ketv., deklaravo 1 930 kub. m mažesnį žvyro kiekį nei faktiškai išgavo ir dėl to neapskaičiavo bei laiku nesumokėjo mokesčio už valstybinius gamtos išteklius, mokėtino mokesčio sumą už nedeklaruotą žvyro kiekį apskaičiavo vadovaujantis MVGIĮ 6 straipsnio 2 dalimi. Už nedeklaruotą išgautą smėlio kiekį 16 263 kub. m ir laiku deklaracijoje neapskaičiuotą bei nesumokėtą mokestį, patikrinimo metu apskaičiuota mokėtino mokesčio už valstybinius gamtos išteklius (smėlį) suma yra 62 051 Eur. Už nedeklaruotą išgautą žvyro kiekį 1 930 kub. m ir laiku deklaracijoje neapskaičiuotą bei nesumokėtą mokestį, patikrinimo metu apskaičiuota mokėtino mokesčio už valstybinius gamtos išteklius (žvyrą) suma yra 8 922 Eur. Departamentas Sprendimu Patikrinimo aktą patvirtino ir nurodė, kad turi būti sumokėta Sprendimu patvirtinta 70 973 Eur suma.

34. Nagrinėjamu atveju atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad atsakovas mokėtino mokesčio sumą skaičiuoja pagal nedeklaruotą naudingųjų iškasenų kiekį, o ne pagal sumokėtas (permokėtas) ar nesumokėtas sumas (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2013 m. gruodžio 16 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A520-2042/2013, 2019 m. spalio 23 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-583-602/2019).

35. MVGIĮ 6 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad už nedeklaruotą ar deklaruotą mažesnį negu išgautas gamtos išteklių kiekį ir (ar) be leidimo išgautą gamtos išteklių kiekį taikomas didesnis mokesčio tarifas. Jis apskaičiuojamas šio įstatymo 1, 2 ir 3 prieduose nustatytus tarifus dauginant iš koeficiento 10. Pažymėtina, kad Įstatymo 6 straipsnio 2 dalyje nustatytos poveikio priemonės už deklaruotą ar nedeklaruotą mažesnį negu išgautas gamtos išteklių kiekį ir (ar) be leidimo išgautą gamtos išteklių kiekį – didesni mokesčio tarifai – administracinių teismų praktikoje vertinami kaip sankcijos už padarytus pažeidimus, susijusius su valstybinių gamtos išteklių naudojimu, nesilaikant teisės aktais nustatytos tvarkos (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2010 m. rugsėjo 24 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A438-1106/2010; 2020 m. liepos 1 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-1546-602/2020 ir kt.). Įstatymas nenumato, kad šio mokesčio administratorius, atsižvelgdamas į konkretaus pažeidimo padarymo aplinkybes, galėtų atitinkamai koreguoti sankcijos, t. y. šiuo atveju mokesčio tarifo, dydį.

36. Byloje nėra ginčo dėl Patikrinimo metu nustatytų pareiškėjo išgautų valstybinių gamtos išteklių kiekio, pareiškėjas sutinka, kad atitinkamais laikotarpiais deklaravo per mažą iškastų išteklių kiekį Sprendime nurodytose deklaracijose, o būtent nedeklaruotas gamtos išteklių kiekis yra pagrindas taikyti Įstatymo 6 straipsnio 2 dalyje nustatytą didesnį mokesčio tarifą.

37. Vertindama pareiškėjo apeliacinio skundo argumentus dėl jam apskaičiuoto mokesčio už valstybinius gamtos išteklius proporcingumo, teisėjų kolegija akcentuoja, kad Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas yra ne kartą konstatavęs, jog įstatyme nustatytų institucijų priimtų nutarimų taikyti asmeniui konkrečią sankciją <...> pagrįstumo ir teisėtumo kontrolę užtikrina teismas. Jis, atsižvelgdamas į teisės pažeidimo pobūdį, jo mastą, atsakomybę lengvinančias bei kitas reikšmingas aplinkybes ir vadovaudamasis teisingumo, protingumo kriterijais, turi teisę nuspręsti, kad tokia sankcija <...> asmeniui neturi būti taikoma, jei dėl tam tikrų itin svarbių aplinkybių ji yra akivaizdžiai neproporcinga (neadekvati) padarytam teisės pažeidimui ir dėl to neteisinga (žr., pvz., Konstitucinio Teismo 2008 m. sausio 21 d. nutarimą, 2008 m. rugsėjo 17 d. nutarimą).

38. Teisėjų kolegija, pripažindama pirmosios instancijos teismo galimybę koreguoti padidinto mokesčio už valstybinius gamtos išteklius dydį, pritaria sprendime atliktiems reikšmingų konkrečiam pažeidimui faktinių aplinkybių vertinimui ir pareiškėjui paskirtos sankcijos dydžio parinkimui. Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas, spręsdamas dėl pareiškėjui taikytinos mokesčio sumos, atsižvelgęs į pažeidimo pobūdį ir jį lėmusias aplinkybes, įvertino tai, kad pareiškėjo kaltės forma yra netyčinė, pareiškėjas neslėpė išgautų smėlio ir žvyro kiekių, byloje nėra duomenų, kad pareiškėjas būtų sistemingai pažeidinėjęs įstatymus ir kad jam anksčiau būtų taikytos ekonominės sankcijos už analogiškus pažeidimus, o ir Bendrovė pripažįsta pažeidimą. Teismas atsižvelgė į pareiškėjo argumentus, kad paaiškėjus aplinkybei, jog buvo neteisingai deklaruojami mokesčio duomenys, jis siekė ištaisyti pažeidimą, ir laikė, kad, padarytas pažeidimas savo pobūdžiu nebuvo tiek pavojingas, kad taikyti maksimalią MVGIĮ numatytą sankciją (priskaičiuotą mokestį dauginant iš 10). Dėl padaryto pažeidimo nekilo sunkių pasekmių nei aplinkai, nei žmonėms, valstybės finansinis interesas galėjo būti ir buvo užtikrintas mokesčių administratoriui prieinamos informacijos pagalba ir imantis kontrolės veiksmų. Teismas darė išvadą, jog nagrinėjamu atveju nurodytos aplinkybės yra reikšmingos, sprendžiant dėl mokesčio už valstybinius gamtos išteklius dydžio nustatymo ir skundžiamu Sprendimu patvirtinta mokestinė prievolė pareiškėjui sumažėjo nuo 70 973 Eur iki 14 194 Eur. Teisėjų kolegijos vertinimu, pareiškėjui paskirta sankcija yra proporcinga padarytiems pažeidimams ir nėra pagrindo jos dar labiau mažinti.

39. Pareiškėjo apeliacinio skundo argumentai dėl Bendrovės finansinės padėties ir tai, jog pažeidimai buvo padaryti, neturint tikslo nuslėpti mokesčius, o dėl nepatyrimo ir naujos veiklos, vertintini kaip gynybinė pozicija, siekiant išvengti mokestinės prievolės, įvertinus ir tai, kad pažeidimai buvo ne vienkartinio pobūdžio, o sistemingai keletą metų atitinkamais laikotarpiais nedeklaruojant visų išgautų valstybinių gamtos išteklių.

40. Teisėjų kolegijos vertinimu, aplinkybė, kad atsakovas ir pirmosios instancijos teismas neįvertino tai, kad pareiškėjas vienais laikotarpiais deklaravo didesnius gamtos išteklių kiekius, nei faktiškai buvo išgauta ir sumokėjo didesnes sumas, pareiškėjo teisinei padėčiai šiuo atveju neturi įtakos, nes Sprendimu yra apskaičiuotas mokestis už valstybinius gamtos išteklius padidintu tarifu neatsižvelgiant į parastu tarifu jau sumokėtas sumas (tokių duomenų Patikrinimo akte ir Sprendime nėra nurodyta). Vykdant Sprendimą, pareiškėjo jau sumokėta mokesčio dalimi turi būti sumažinama didesniu tarifu apskaičiuota mokesčio suma. Pareiškėjui apskaičiuoto mokesčio už valstybinius gamtos išteklius mokėjimo tvarka nėra šios administracinės bylos nagrinėjimo dalykas, todėl plačiau dėl to nepasisakytina, pirmosios instancijos teismas, vertindamas Patikrinimo akto ir Sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą, šių aplinkybių taip pat neturėjo nagrinėti.

41. Apibendrindama tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija konstatuoja, jog pirmosios instancijos teismas, išnagrinėjęs bylą, tinkamai patikrino Departamento Sprendimo teisėtumą, teisingai sprendė dėl atsakovo taikytų materialiosios teisės normų, todėl priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą, kuris paliekamas nepakeistas, o pareiškėjo apeliacinis skundas atmetamas.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

nutaria:

Pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės „EPT transportas“ apeliacinį skundą atmesti.

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2020 m. balandžio 2 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Rytis Krasauskas.

Virginija Volskienė

Skirgailė Žalimienė