2016-05-02 Nr. AB-13545-3-61-3-01568-2015-1 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinės byla Nr

Administracinė byla Nr. A-367-442/2016

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-01568-2015-1

Procesinio sprendimo kategorija 15.2.3.2

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2016 m. gegužės 2 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Anatolijaus Baranovo, Dainiaus Raižio (pranešėjas) ir Virginijos Volskienės (kolegijos pirmininkė), teismo posėdyje rašytinio proceso ir apeliacine tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo P. K. (P. K.) apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2015 m. kovo 26 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo P. K. (P. K.) skundą atsakovui Lietuvos valstybei, atstovaujamai Viešojo saugumo tarnybos prie Vidaus reikalų ministerijos, dėl neturtinės žalos priteisimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė :

I. Pareiškėjas kreipėsi į teismą su skundu, kuriame prašė priteisti iš atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Viešojo saugumo tarnybos prie Vidaus reikalų ministerijos (toliau – ir Viešojo saugumo tarnyba), 5 000 Eur neturtinei žalai atlyginti.

Nurodė, nuo 2009 m. iki 2015 m. vasario mėn. Viešojo saugumo tarnybos buvo konvojuotas apie 16 kartų. Pareiškėjo teigimu, jis buvo konvojuojamas sename metaliniame transporto kėbule, kuriame nebuvo saugos diržų, automobilių kabinos būdavo perpildytos, todėl tekdavo stovėti. Automobiliuose nebuvo įrengta šildymo sistema, dėl to žiemą temperatūra būdavo neigiama. Automobiliuose taip pat nebuvo įrengta kondicionavimo sistema, dėl šios priežasties vasarą konvojavimui skirta transporto patalpa įkaisdavo net iki 50 laipsnių šilumos. Automobilių kėbulai, kur buvo vežami kalinamieji, konvojavimo metu buvo užrakinami spynomis, todėl pareiškėjas jaudinuosi dėl savo gyvybės, kuriai grėsė pavojus avarijos atveju. Konvojavimo metu pareiškėjas nebuvo išleidžiamas į tualetą, nors kelionė trukdavo kelias valandas, o turėjo šlapintis į buteliuką, iš to pareigūnai tik pasityčiodavo. Konvojavimo metu jam taip pat nebūdavo suteikiama medicininė pagalba. Dėl netinkamų konvojavimo sąlygų pareiškėjas peršaldavo, jį pykindavo, buvo pažemintas jo orumas, todėl patyrė didelius dvasinius išgyvenimus, o taip buvo pažeistas Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 3 straipsnis jo atžvilgiu. Pareiškėjas pabrėžė, kad nagrinėjamoje byloje reikalavimui pareikšti taikomas bendras Civilinio kodekso 1.125 straipsnio 1 dalyje numatytas 10 metų senaties terminas.

Viešojo saugumo tarnyba prie Vidaus reikalų ministerijos, atstovaujanti atsakovui Lietuvos valstybei, pateikė atsiliepimą į pareiškėjo skundą, kuriame prašė pareiškėjo skundą atmesti kaip nepagrįstą. Taip pat prašė priteisti patirtas bylinėjimosi išlaidas.

Nurodė, kad nuteistieji ir suimtieji yra konvojuojami tam pritaikytomis transporto priemonėmis. Visuose automobiliuose yra įrengtos vėdinimo, šildymo bei apšvietimo sistemos ir atsarginiai išėjimai. Konvojavimui naudojamoms transporto priemonėms yra keliami specialūs reikalavimai, o atitikimas šiems reikalavimams nustatyta tvarka nuolat tikrinamas. Konvojavimas vykdomas vadovaujantis teisės aktais, kuriais inter alia reglamentuojamas ir galimas maksimalus vienu metu automobiliu pervežamų asmenų skaičius. Konvojuojamieji vedami į tualetą pasikeitimo punktuose patiems paprašius. Apie tai daromas įrašas konvojaus kelionės žiniaraštyje. Paaiškino, kad konvojavimo transporte įrengti saugos diržus nėra privaloma. Viešojo saugumo tarnyba nurodė, kad neturi duomenų apie pareigūnų žeminantį elgesį pareiškėjo atžvilgiu konvojavimo metu. Prašė taikyti 3 metų senaties terminą, numatytą Civilinio kodekso 1.125 straipsnio 8 dalyje, pareiškėjo reikalavimams, grindžiamiems Viešojo saugumo tarnybos veiksmais (neveikimu) iki 2012 m. kovo 3 d.

II. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2015 m. kovo 26 d. sprendimu pareiškėjo skundą atmetė kaip nepagrįstą.

Teismas pažymėjo, kad pagal byloje esančius duomenis pareiškėjas Viešojo saugumo tarnybos automobiliais buvo konvojuojamas nuo 2013 m. balandžio mėn. iki 2014 m. rugpjūčio mėn. 10 kartų. Nagrinėjamoje byloje yra automobilių, kuriais vykdomas konvojavimas, registracijos liudijimo kopijos ir techninės apžiūros rezultatų kortelės, patvirtinančios šių transporto priemonių atitikimą teisės aktuose nustatytiems reikalavimams. Konvojavimo transporto ventiliacijos efektyvumo ir dirbtinės apšvietos matavimų duomenimis Viešojo saugumo tarnyba įrodė, kad automobiliuose, naudotose pareiškėjo pervežimui, apšvietimas, ventiliacija ir temperatūra iš esmės atitiko teisės aktų reikalavimus. Todėl esminių pažeidimų, dėl kurių pareiškėjas galėjo patirti neturtinę žalą, teismas nenustatė.

III. Pareiškėjas pateikė apeliacinį skundą, kuriame prašo pakeisti pirmosios instancijos teismo sprendimą – pareiškėjo skundą tenkinti.

Iš esmės pateikia tuos pačius argumentus, kaip ir skunde pirmosios instancijos teismui. Pažymi, kad automobiliuose ventiliacijos sistemos nėra tinkamai įrengtos, nes nuo jų laša vanduo ant konvojuojamų asmenų galvų. Pabrėžia, kad pareigūnai konvojavimo metu pareiškėjui neleisdavo skundų pateikti ir nurodydavo, jog pretenzijas dėl konvojavimo sąlygų gali pareikšti laivės atėmimo įstaigai, į kurią pareiškėjas buvo vežamas. Nurodo, kad automobiliuose buvo labai ankšta, trūkdavo deguonies. Konvojuojami asmenys būdavo priversti sėdėti vienas prie kito susiglaudę, todėl automobiliui pristabdžius ar sukant jie atsidauždavo vienas į kitą, o tai galėjo baigtis konfliktu tarp konvojuojamų asmenų. Pareiškėjo nuomone, visų konvojavimo automobilių įrengimas neatitinka teisės aktų nuostatų. Todėl pareiškėjas prašo teismo detaliai įsigilinti į byloje esančius duomenis apie konvojavimo automobilius.

Viešojo saugumo tarnyba prie Vidaus reikalų ministerijos, atstovaujanti atsakovui Lietuvos valstybei, pateikė atsiliepimą į pareiškėjo apeliacinį skundą, kuriame prašo pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą. Tvirtina, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai išnagrinėjo bylos faktines aplinkybes, procesinių teisės normų nepažeidė, todėl priėmė teisėtą sprendimą.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a :

IV. Nagrinėjamoje byloje ginčas iš esmės kilo dėl pareiškėjo patirtos neturtinės žalos atlyginimo. Pareiškėjas teigia, kad jam neturtinė žala padaryta dėl netinkamų konvojavimo sąlygų Viešojo saugumo tarnybos prie Vidaus reikalų ministerijos automobiliais.

Civilinio kodekso 6.271 straipsnio 1 dalis nustato, kad žalą, atsiradusią dėl valstybės valdžios institucijų neteisėtų aktų, privalo atlyginti valstybė iš valstybės biudžeto nepaisydama konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės. Reikalavimas dėl žalos (tiek turtinės, tiek neturtinės) atlyginimo, kuri kildinama iš valdžios institucijų neteisėtų veiksmų, gali būti tenkinamas tik esant trims sąlygoms: neteisėtiems veiksmams ar neveikimui, žalai ir priežastiniam neteisėtų veiksmų (neveikimo) bei žalos ryšiui (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo išplėstinės teisėjų kolegijos 2008 m. balandžio 16 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A-442-619/2008). Nenustačius bent vienos iš minimų trijų viešosios atsakomybės sąlygų, valstybei ar savivaldybei pagal CK 6.271 straipsnį nekyla turtinė prievolė atlyginti žalą.

CK 6.250 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais. Pabrėžtina, kad atlygintinos neturtinės žalos dydžio nustatymas yra teismo prerogatyva, todėl teismas privalo patikrinti reikalavimo pagrįstumą bei, jei jis pripažįstamas pagrįstu, nuspręsti, kokia priteistina suma gali būti teisinga.

Transporto priemonėms, kuriomis yra atliekamas konvojavimas, taikomi Valstybinės kelių transporto inspekcijos prie Susisiekimo ministerijos viršininko 2008 m. gruodžio 2 d. įsakymu Nr. 2B-479 patvirtinti „Motorinių transporto priemonių ir jų priekabų kategorijų ir klasių pagal konstrukciją reikalavimai“, Valstybinės kelių transporto inspekcijos prie Susisiekimo ministerijos viršininko 2008 m. liepos 29 d. įsakymu Nr. 2B-290 patvirtinti „Techniniai motorinių transporto priemonių ir jų priekabų reikalavimai“, Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministro 2005 m. liepos 29 d. įsakymu Nr. 1R-240/1V-246 patvirtintos „Konvojavimo taisyklės“.

Išnagrinėjus kelionės žiniaraščius (b. l. 15–54), dirbtinės apšvietos matavimo protokolus (b. l. 58, 60, 67, 84), ventiliacijos efektyvumo protokolus (b. l. 61, 74–75, 76–77, 78, 86), automobilių kėbulo kamerų, skirtų konvojuojamiems pervežti, schemas (b. l. 62, 64, 68, 71, 79), automobilių registracijos liudijimus (b. l. 63, 65, 69, 72, 80, 81), techninės apžiūros rezultatų korteles (b. l. 66, 70, 73, 82, 83, 85) nėra pagrindo išvadai, kad Viešosios saugumo tarnybos automobiliai, kuriais konvojuojami asmenys, neatitinka tinkamoms konvojavimo sąlygoms keliamų minėtų teisės aktų reikalavimų. Teisėjų kolegija taip pat neturi pagrindo abejoti Viešojo saugumo tarnybos teiginiais, kad pervežant kalinamuosius asmenis yra laikomasi Konvojavimo taisyklių 109 punkte numatyto konvojuojamų asmenų skaičiaus ribojimo reikalavimo. Byloje nėra duomenų, kad pareiškėjas būtų skundęsis konvojaus viršininkui ar pareigūnams dėl netinkamų konvojavimo sąlygų, o pareiškėjo teiginius, jog konvojaus pareigūnai nereaguodavo į jo skundus, paneigia Viešojo saugumo tarnybos patvirtinimas, jog, remiantis Konvojaus taisyklių 137 punkto reikalavimais, konvojuojamiems asmenims konvojavimo metu yra suteikiama galimybė pateikti skundus raštu arba žodžiu. Byloje taip pat nėra duomenų, kad būtent dėl konvojavimo sąlygų pareiškėjui būtų sutrikusi sveikata.

Taigi nagrinėjamoje byloje nenustatyta, kad pareiškėjas Viešojo saugumo tarnybos automobiliais buvo konvojuojamas netinkamomis sąlygomis. Todėl nėra pagrindo išvadai, kad Viešojo saugumo tarnyba neveikė taip pareiškėjo atžvilgiu, kaip pagal įstatymus (teisės aktus) privalėjo veikti. Dėl to nagrinėjamu atveju nėra vienos iš būtinųjų sąlygų valstybės civilinei atsakomybei pagal Civilinio kodekso 6.271 straipsnio 1 dalį kilti – Viešojo saugumo tarnybos neteisėtų veiksmų. Atsižvelgiant į tai, pirmosios instancijos teismas pagrįstai atmetė pareiškėjo skundą dėl žalos atlyginimo.

Apibendrindama išdėstytus argumentus teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas nustatė visas bylai reikšmingas aplinkybes ir tinkamai taikė teisės aktų normas. Todėl pirmosios instancijos teismas priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą, o tenkinti pareiškėjo apeliacinį skundą nėra pagrindo.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 140 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a :

pareiškėjo P. K. (P. K.) apeliacinį skundą atmesti.

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2015 m. kovo 26 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Anatolijus Baranovas

Dainius Raižys

Virginija Volskienė