2019-10-23 Nr. AB-20398-3-61-3-02626-2019-1 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. eAS-709-662/2019

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-02626-2019-1

Procesinio sprendimo kategorija 43.5.1.1

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

NUTARTIS

2019 m. spalio 23 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Audriaus Bakavecko (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Arūno Dirvono ir Mildos Vainienės,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo G. B. atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2019 m. spalio 1 d. nutarties administracinėje byloje pagal pareiškėjo G. B. skundą atsakovui Vilniaus apskrities vyriausiajam policijos komisariatui dėl įpareigojimo atlikti veiksmus.

Teisėjų kolegija

nustatė:

I. Pareiškėjas G. B. (toliau – ir pareiškėjas) kreipėsi su skundu į teismą, kuriame prašė įpareigoti Vilniaus apskrities vyriausiąjį policijos komisariatą (toliau – ir atsakovas) persiųsti jo 2019 m. birželio 22 d. skundą ir su juo susijusį 2019 m. gegužės 13 d. skundą nagrinėti kompetentingai institucijai.

II. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2019 m. spalio 1 d. nutartimi pareiškėjo G. B. skundą laikė nepaduotu.

Teismas nurodė, jog Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas savo praktikoje yra ne kartą pažymėjęs, kad teisė kreiptis į teismą teisminės gynybos yra fundamentali asmens teisė, pripažįstama tiek nacionalinių (Lietuvos Respublikos Konstitucijos 30 str. 1 d., Lietuvos Respublikos teismų įstatymo 4 str. 1 d., Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ABTĮ) 5 str. 1 d.), tiek tarptautinių teisės aktų (Tarptautinio pilietinių ir politinių teisių pakto 2 str. 3 d., Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 6 str. 1 d., 13 str.), tačiau ji nėra absoliuti. Teisė kreiptis į teismą yra neatsiejama nuo asmens pareigos padaryti tai pagal įstatymų nustatytas taisykles, inter alia (lot. – įskaitant) pateikti teisės aktų reikalavimus atitinkantį skundą (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2014 m. sausio 29 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS525-195/2014, 2015 m. spalio 14 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS-1122-822/2015).

Teismas nurodė, jog pagal ABTĮ 33 straipsnio 1 dalį, jeigu skundas neatitinka ABTĮ 9 straipsnio 2 dalyje, 24, 25 ir 35 straipsniuose nustatytų reikalavimų, nutartimi nustatomas terminas trūkumams pašalinti. Jeigu per teismo nustatytą terminą skundo trūkumai nepašalinami, skundas laikomas nepaduotu ir teisėjo nutartimi grąžinamas pareiškėjui.

Teismas nustatė, jog 2019 m. liepos 18 d. nutartimi pareiškėjas buvo įpareigotas iki 2019 m. rugsėjo 2 d. pateikti teismui skundą su suformuluotu reikalavimu, žyminio mokesčio kvitą arba motyvuotą ir objektyviais duomenimis pagrįstą prašymą atleisti nuo žyminio mokesčio mokėjimo. Teisme 2019 m. liepos 24 d. buvo gautas pareiškėjo atskirasis skundas dėl 2019 m. liepos 18 d. nutarties panaikinimo. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2019 m. rugsėjo 25 d. nutartimi pareiškėjo atskirąjį skundą atmetė, 2019 m. liepos 26 d. nutartį paliko nepakeistą.

Teismas, remdamasis ABTĮ 24 straipsnio 2 dalimi, nurodė, jog skunde pareiškėjas, be kita ko, privalo nurodyti savo reikalavimą ir aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimą, bei šias aplinkybes patvirtinančius įrodymus (ABTĮ 24 str. 2 d. 7–8 p.). Tai užtikrina, kad administracinės bylos iškėlimo stadijoje teismui bus pateikta minimaliai būtina informacija ir įrodymai, leidžiantys preliminariai nustatyti ginčo dalyką ir pagrindą bei kitas aplinkybes, kurios yra reikšmingos sprendžiant skundo priėmimo klausimą (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012 m. vasario 17 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS8S8-111/2012 ir kt.).

Teismas nurodė, jog, įvertinęs ginčo dalyką, 2019 m. liepos 18 d. nutartyje pareiškėjui išaiškino, kad jo kreipimasis į teismą negali būti laikomas skundu dėl viešojo administravimo subjekto vilkinimo atlikti veiksmus, kadangi pareiškėjui buvo duotas viešojo administravimo subjekto atsakymas į jo skundą. Teismas nurodė, jog išaiškino pareiškėjui teisę skųsti Vilniaus miesto penktojo policijos komisariato Veiklos skyriaus 2019 m. liepos 8 d. sprendimą (raštą) Nr. 18-ANR_N-772-2019, tačiau pareiškėjas per teismo nustatytą terminą 2019 m. liepos 18 d. skundo trūkumų nepašalino, t. y. nesuformulavo pilnai skundo reikalavimo, nepateikė įrodymų, kad už skundą yra sumokėtas žyminis mokestis, ar prašymo atleisti jį nuo žyminio mokesčio sumokėjimo. Teismas nusprendė, jog pareiškėjui laiku (iki 2019 m. rugsėjo 2 d.) nepašalinus esminių skundo trūkumų, teismas negali išspręsti skundo priėmimo klausimo, todėl vadovaudamasis ABTĮ 33 straipsnio 1 dalimi, teismas pareiškėjo skundą laikė nepaduotu.

III. Pareiškėjas G. B. atskirajame skunde prašo panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2019 m. spalio 1 d. nutartį ir perduoti pareiškėjo 2019 m. liepos 16 d. skundo priėmimo klausimą teismui nagrinėti iš naujo.

Atskirasis skundas grindžiamas šiomis aplinkybėmis:

1. Teismo nutartis yra grindžiama klaidingomis aplinkybėmis, kad pareiškėjas per teismo nustatytą terminą nepašalino skundo trūkumų, be kita ko, „nesuformulavo pilnai skundo reikalavimo“. Pareiškėjas atkreipia dėmesį, kad skundo reikalavimas buvo aiškiai suformuluotas 2019 m. liepos 16 d. skunde, todėl priešingas aiškinimas negali būti teisėtas pagrindas pareiškėjo skundo nepriimti („laikyti nepaduotu“, „grąžinti“) kaip neatitinkančio ABTĮ 33 straipsnio 1 dalies nustatytų reikalavimų.

2. Pareiškėjas nurodo, kad kaip matyti iš 2019 m. liepos 16 d. skundo turinio ir jame suformuluoto reikalavimo, pareiškėjas neskundė atsakovo 2019 m. liepos 8 d. rašto Nr. 18-ANR_N-772-2019. Pareiškėjas pabrėžia, kad jis turi teisę kreiptis į teismą ir pats suformuluoti reikalavimus, gindamas savo teises ar interesus, o teismas neturi teisės nurodinėti pareiškėjui pakeisti skundo reikalavimą, suformuluotą valstybine kalba, rišliai, aiškiai dėl dalyko, nagrinėtino administraciniame teisme.

3. Pareiškėjas teigia, jog kitas skundžiamoje nutartyje nurodytas trūkumas dėl nepateiktų įrodymų, jog sumokėtas žyminis mokestis, ar prašymo atleisti jį nuo žyminio mokesčio sumokėjimo, yra išvestinis ir grindžiamas ne faktu, kad pareiškėjas suformulavo reikalavimą dėl atsakovo neatliktos pareigos, bet teismo įsitikinimu, kad pareiškėjas nesutinka su atsakovo 2019 m. liepos 8 d. raštu ir turėtų „papildyti skundo reikalavimą, jį formuluojant ir dėl nurodyto rašto“. Pareiškėjas teigia, jog jo skundas yra dėl atsakovo vilkinimo atlikti veiksmus, kuris apima ne tik tokį neveikimą, kai viešojo administravimo subjektas vilkina klausimo nagrinėjimą ir laiku jo nesprendžia, bet ir kai viešojo administravimo subjektas nevykdo savo pareigų (ABTĮ 29 str. 2 d.). Pareiškėjas nurodo, jog byloje nėra jokių duomenų, kad pareiškėjas nesutinka su atsakovo 2019 m. liepos 8 d. raštu, jo neskundė, todėl teismo išvada, kad pareiškėjo skundas yra apmokestinamas žyminiu mokesčiu ir pareiškėjas neištaisė šio „trūkumo“ yra klaidingas.

4. Pareiškėjas nurodo, kad jo skunduose atsakovui keliami klausimai buvo akivaizdžiai susiję ir su atsakovo kompetencija, ir su kitų viešojo administravimo subjektų kompetencija, be kita ko, atsakingų už aplinkos apsaugos valstybinę kontrolę. Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo 14 straipsnio 8 dalis nustato, kad jeigu viešojo administravimo subjektas pagal savo kompetenciją negali spręsti prašyme išdėstytų klausimų ar priimti administracinės procedūros sprendimo dėl skunde išdėstyto klausimo, jis jo nenagrinėja ir ne vėliau kaip per 5 darbo dienas nuo prašymo ar skundo gavimo persiunčia jį kompetentingam viešojo administravimo subjektui ir apie tai praneša asmeniui. Pareiškėjas teigia, jog atsakovas nepersiuntė pareiškėjo kelto klausimo jokiems kitiems kompetentingiems viešojo administravimo subjektams, nors atsakovas nėra kompetentingas spręsti klausimų, susijusių su aplinkos apsauga. Pareiškėjo nuomone, jis visiškai pagrįstai teikė skundą teismui ir reikalavo įpareigoti atsakovą persiųsti pareiškėjo skundų klausimus kompetentingiems subjektams, kadangi atsakovas įstatymo nustatyta tvarka ir terminais to nepadarė.

5. Pareiškėjas teigia, jog atsakovas, išsprendęs jo kompetencijai priskirtus pareiškėjo keltus klausimus, 2019 m. liepos 8 d. atsakyme pateikė abstrakčią informaciją apie pareigūnus, tiriančius su aplinkos apsauga susijusius pažeidimus, tačiau tai nei įrodo, nei paneigia, jog atsakovas persiuntė pareiškėjo skundo klausimus kompetentingiems viešojo administravimo subjektams, todėl pareiškėjas neturi jokio pagrindo skųsti atsakovo 2019 m. liepos 8 d. rašto, kai įstatymas neįpareigoja atsakovo pateikti informaciją apie skundo persiuntimą kompetentingiems viešojo administravimo subjektams būtent tame rašte. Pareiškėjas nurodo, kad įstatymas aiškiai nurodo, kad pranešti apie nenagrinėjamu klausimo persiuntimą reikia per 5 darbo dienas nuo skundo gavimo dienos, t. y. atskiru, ankstesniu pranešimu, o ne atsakant į nagrinėtus klausimus. Pareiškėjas teigia, jog visiškai įmanoma, kad atsakovas persiuntė pareiškėjo skundo klausimus kompetentingiems viešojo administravimo subjektams, tačiau pareiškėjas negavo pranešimo dėl atsakovo kaltės ar ne. Pareiškėjas nurodo, kad skundo priėmimo stadijoje neįmanoma patikrinti, ar atsakovas vilkina atlikti veiksmus – nevykdo pareigos persiųsti pareiškėjo skundo klausimus, tai gali būti padaryta tik pasirengimo nagrinėti bylą ar bylos nagrinėjimo metu, kai bus gauti atsakovo paaiškinimai. Pareiškėjo nuomone, teismo paaiškinimai, kad pareiškėjas turėjo patikslinti skundo reikalavimą tačiau to nepadarė, neturi jokio realaus pagrindo. Pareiškėjas teigia, jog teismas pažeidė įrodymų vertinimo taisykles, nustatytas ABTĮ IX skyriuje.

6. Pareiškėjas nurodo, kad nepažeisdamas termino menamiems skundo trūkumams pašalinti, 2019 liepos 24 d. pateikė atskirąjį skundą, kuriame paaiškino, kad pareiškėjo skundas neturėjo jokių trūkumų, todėl skundžiamos nutarties teiginys, kad pareiškėjas per teismo nustatytą terminą skundo trūkumų nepašalino yra klaidingas.

Teisėjų kolegija

konstatuoja:

IV. Nagrinėjamo atskirojo skundo dalykas – Vilniaus apygardos administracinio teismo 2019 m. spalio 1 d. nutarties, kuria teismas laikė pareiškėjo skundą nepaduotu, teisėtumas ir pagrįstumas.

Pirmosios instancijos teismas skundžiama nutartimi pareiškėjo skundą laikė nepaduotu, nes nustatė, kad pareiškėjas nepašalino teismo 2019 m. liepos 18 d. nutartyje nurodytų skundo trūkumų – pateikti skundą su tinkamai suformuluotu reikalavimu bei dokumentą, patvirtinantį žyminio mokesčio sumokėjimą ar motyvuotą ir atitinkamais įrodymais pagrįstą prašymą atleisti nuo žyminio mokesčio mokėjimo. Pareiškėjas su skundžiama pirmosios instancijos teismo nutartimi nesutinka, prašo ją panaikinti ir perduoti pareiškėjo 2019 m. liepos 16 d. skundo priėmimo klausimą teismui nagrinėti iš naujo.

Teisėjų kolegija, nagrinėdama pareiškėjo atskirojo skundo argumentus ir tikrindama pirmosios instancijos teismo nutarties pagrįstumą ir teisėtumą, pirmiausia pažymi, kad įstatymų leidėjas, detalizuodamas Lietuvos Respublikos Konstitucijos 31 straipsnyje įtvirtintą asmens, kurio konstitucinės teisės ir laisvės yra pažeidžiamos, teisę kreiptis į teismą, šios teisės realizavimą administracinių ginčų srityje, įtvirtino ABTĮ 5 straipsnio 1 dalyje, kurioje nustatyta, kad kiekvienas suinteresuotas subjektas turi teisę įstatymų nustatyta tvarka kreiptis į teismą, kad būtų apginta pažeista ar ginčijama jo teisė arba įstatymų saugomas interesas. Nors teisminės gynybos universalumo ir prieinamumo principas reiškia, kad kiekvienas asmuo, norintis inicijuoti teismo procesą, turi teisę kreiptis į teismą, tačiau teisė kreiptis į teismą turi būti įgyvendinama laikantis tam tikrų procesinių reikalavimų. Aiškindamas minėtas nuostatas, Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas savo praktikoje ne kartą akcentavo, kad teisė kreiptis į teismą gali būti įgyvendinta tik įstatymų nustatyta tvarka, t. y. laikantis įstatymuose (šiuo atveju – ABTĮ) nurodytų kreipimosi į teismą sąlygų.

Administracinis teismas imasi nagrinėti suinteresuoto asmens skundą tik tada, kai kilęs ginčas yra įstatymų leidėjo priskirtas jo kompetencijai ir šis ginčas nepatenka į administracinių teismų kompetenciją ribojančių išimčių taikymo sritį. ABTĮ nustato administracinių bylų dėl ginčų, kylančių iš administracinių teisinių santykių, nagrinėjimo tvarką (ABTĮ 1 str. 1 d.). Administracinis teismas sprendžia viešojo administravimo srities ginčus (ABTĮ 3 str. 1 d.).

Bylos duomenimis nustatyta, jog pareiškėjas 2019 m. gegužės 13 d. skundu kreipėsi į atsakovą, kuriame nurodė galimo administracinio pažeidimo Vilniuje (duomenys neskelbtini) aplinkybes bei, pareiškėjo vertinimu, netinkamai savo pareigas atlikusių policijos pareigūnų elgesį ir prašė imtis atitinkamų veiksmų administracinio nusižengimo padariniams pašalinti, atviros liepsnos naudojimo, šiukšlinimo ir viešosios tvarkos prevencijai. Pareiškėjas taip pat prašė pateikti jam atsakymą. Atsakovas, atsakydamas į pareiškėjo 2019 m. gegužės 13 d. skundą, nurodė, jog jo pranešimas išnagrinėtas ir 2019 m. birželio 3 d. priimtas nutarimas nutraukti administracinio nusižengimo bylos teiseną. Pareiškėjas 2019 m. birželio 22 d. skundu pakartotinai kreipėsi į atsakovą prašydamas atlikti policijos pareigūnų tarnybinio nusižengimo tyrimą, informuoti jį apie rezultatus bei atsakyti į 2019 m. gegužės 13 d. skunde keltus klausimus dėl konkretaus įvykio metu padaryto administracinio nusižengimo bei jo padarinių šalinimo, policijos pareigūnų veiksmų. Atsakovas 2019 m. liepos 8 d. raštu išaiškino pareiškėjo teises dėl 2019 m. birželio 3 d. administracinio nusižengimo nutarimo apskundimo, taip pat informavo, jog pareiškėjas 2019 m. birželio 22 d. skunde naujų objektyvių duomenų dėl 2019 m. gegužės 12 d. pranešimo apie (duomenys neskelbtini) sprogdintų petardų nenurodė, o administracinių nusižengimų teiseną dėl administracinių nusižengimų, susijusių su aplinkos apsauga, gamtos išteklių naudojimu ir paveldo apsauga pradeda, atlieka tyrimą bei surašo protokolus aplinkos apsaugos valstybinės kontrolės institucijų aplinkos apsaugos valstybinės kontrolės pareigūnai.

Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, įvertinant pareiškėjo skunde pirmosios instancijos teismui suformuluotą prašymą, pareiškėjo atskirojo skundo argumentus, darytina išvada, jog pareiškėjas iš esmės siekia tęsti jo pranešimo apie galimai padarytą administracinį nusižengimą nagrinėjimą ir vertinimą. Pažymėtina, jog policijos pareigūnai, vykdami į pareiškėjo iškvietimą dėl Vilniuje, (duomenys neskelbtini) sprogdinamų petardų, atlikdami pareiškėjo pranešimo apie galimą administracinį teisės pažeidimą tyrimą ir nagrinėdami administracinio nusižengimo bylą, kuri užbaigta nutarimo administracinio nusižengimo byloje priėmimu, veikė ne viešojo administravimo srityje, kaip tai apibrėžta Viešojo administravimo įstatymo 2 straipsnio 1 dalyje, o vykdė jiems skirtas funkcijas administracinio nusižengimo tyrime ir administracinio nusižengimo bylos nagrinėjime ne teismo tvarka.

Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo procesą reglamentuoja Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodeksas, o vadovaujantis Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktika, nutarimo administracinio nusižengimo byloje teisėtumo ir pagrįstumo vertinimas (atitinkamai įvertinant ir šį nutarimą administracinio nusižengimo byloje priėmusių asmenų įgaliojimus bei veiksmus) nėra priskirtinas administracinių teismų kompetencijai (žr. pvz. 2019 m. spalio 2 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS-573-575/2019), o taip pat kitos teisenos tvarka negali būti revizuojamas ne tik administracinio nusižengimo bylos teisenos pradėjimo, bet ir jo inicijavimo teisėtumas bei pagrįstumas (žr., pvz., 2008 m. birželio 6 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A502-884/2008, 2009 m. lapkričio 30 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A438-1336/2009). Teisėjų kolegija pažymi, kad sprendimų, priimtų dėl prašymų pradėti administracinio teisės nusižengimo teiseną, teisėtumas ir pagrįstumas nagrinėtinas bendrosios kompetencijos teisme (žr. pvz. Lietuvos Respublikos teismų įstatymo 12 str. 3 d., Specialiosios teisėjų kolegijos bylos rūšinio teismingumo bendrosios kompetencijos ar administraciniam teismui klausimams spręsti 2016 m. birželio 21 d. nutartį Nr. T-30/2016; Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2017 m. spalio 18 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-874-662/2017; 2018 m. lapkričio 6 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-760-552/2018).

Pasisakydama dėl pareiškėjo atskirojo skundo argumento, susijusio su 2019 m. birželio 22 d. skundo ir su juo susijusio 2019 m. gegužės 13 d. skundo nepersiuntimu jokiems kitiems kompetentingiems viešojo administravimo subjektams, teisėjų kolegija atkreipia dėmesį, jog pareiškėjas juose nenurodė jokių aplinkybių, iš kurių būtų galima spręsti apie jų priskyrimą nagrinėti kitam viešojo administravimo subjektui. Atsakovas atliko veiksmus pagal savo kompetenciją (2019 m. birželio 3 d. nutarimas administracinio nusižengimo byloje), o 2019 m. liepos 8 d. raštu atsakė į pareiškėjo 2019 m. birželio 22 d. skunde keltus klausimus, be kita ko, abstrakčiai nurodęs, kad pareiškėjas dėl aplinkos apsaugos pažeidimų gali kreiptis į aplinkos apsaugos valstybinės kontrolės institucijas. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, darytina išvada, kad atsakovui pareiga persiųsti pareiškėjo skundus vadovaujantis Viešojo administravimo įstatymo 14 straipsnio 8 dalimi nekilo, todėl šis pareiškėjo atskirojo skundo argumentas atmetamas kaip nepagrįstas.

Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija konstatuoja, jog pirmosios instancijos teismas, spręsdamas pareiškėjo skundo priėmimo klausimą, neįsigilino į pareiškėjo keliamo ginčo esmę ir nepagrįstai jį laikė nepaduotu, todėl pareiškėjo atskirasis skundas tenkinamas iš dalies, pirmosios instancijos teismo nutartis panaikinama, o pareiškėjo skundo priėmimo klausimas išsprendžiamas iš esmės – pareiškėjo skundą atsisakoma priimti vadovaujantis ABTĮ 33 straipsnio 2 dalies 1 punktu, nes jis nenagrinėtinas teismų ABTĮ nustatyta tvarka.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 33 straipsnio 2 dalies 1 punktu, 154 straipsnio 3 punktu, teisėjų kolegija

nutaria:

Pareiškėjo G. B. atskirąjį skundą tenkinti iš dalies.

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2019 m. spalio 1 d. nutartį panaikinti ir išspręsti klausimą iš esmės.

Atsisakyti priimti pareiškėjo G. B. skundą kaip nenagrinėtiną teismų Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo nustatyta tvarka.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Audrius Bakaveckas

Arūnas Dirvonas

Milda Vainienė