2015-11-04 Nr. AB-21391-3-61-3-01789-2015-6 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. TA-120-662/2015

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-01789-2015-6

Procesinio sprendimo kategorija 61.2

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

2015 m. lapkričio 4 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Audriaus Bakavecko (pranešėjas), Arūno Dirvono ir Ramūno Gadliausko (kolegijos pirmininkas), teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo K. N. prašymą atnaujinti apeliacinio skundo padavimo terminą ir apeliacinio skundo dėl Kauno apygardos administracinio teismo 2015 m. liepos 7 d. sprendimo administracinėje byloje pagal K. N. skundą atsakovui Lietuvos valstybei, atstovaujamai Lukiškių tardymo izoliatoriaus, dėl neturtinės žalos atlyginimo priteisimo priėmimo klausimą.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. Kauno apygardos administracinis teismas 2015 m. liepos 7 d. sprendimu pareiškėjo K. N. (toliau – ir pareiškėjas) skundą, kurio jis prašė priteisti iš atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Lukiškių tardymo izoliatoriaus, 8 000 Eur neturtinei žalai atlyginti, atmetė kaip nepagrįstą.

Lietuvos vyriausiajame administraciniame teisme 2015 m. rugpjūčio 19 d. buvo gautas (iš Laisvės atėmimo vietų ligoninės išsiųsta 2015 m. rugpjūčio 17 d.) pareiškėjo apeliacinis skundas, kuriuo jis prašė panaikinti Kauno apygardos administracinio teismo 2015 m. liepos 7 d. sprendimą ir jo skundą tenkinti.

Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2015 m. rugpjūčio 28 d. nutartimi pasiūlė pareiškėjui pašalinti apeliacinio skundo trūkumą – pateikti tinkamai suformuluotą prašymą atnaujinti praleistą terminą apeliaciniam skundui paduoti.

Kauno apygardos administraciniame teisme 2015 m. spalio 5 d. (iš Laisvės atėmimo vietų ligoninės išsiųsta 2015 m. rugsėjo 30 d.) buvo gautas pareiškėjo prašymas atnaujinti terminą apeliaciniam skundui paduoti. Minėtas prašymas buvo persiųstas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui.

Pareiškėjas paaiškino, jog tada, kai gavo teismo sprendimą, buvo Alytaus pataisos namų baudos izoliatoriuje, o iš ten laiškų negalima siųsti, todėl atvykęs į Laisvės atėmimo vietų ligoninę išsiuntė prašymą atnaujinti praleistą terminą.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

II. Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 127 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad apygardų administracinių teismų sprendimai, priimti nagrinėjant bylas pirmąja instancija, apeliacine tvarka per keturiolika dienų nuo sprendimo paskelbimo gali būti skundžiami Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui. To paties straipsnio 2 dalyje numatyta, kad praleidus terminą apeliaciniam skundui paduoti, apelianto prašymu apeliacinis arba pirmosios instancijos teismas, jeigu per jį paduodamas apeliacinis skundas, skundo padavimo terminą gali atnaujinti, jeigu bus pripažinta, kad terminas praleistas dėl svarbios priežasties. Dėl pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria atsisakoma atnaujinti terminą apeliaciniam skundui paduoti, gali būti duodamas atskirasis skundas. Svarbiomis termino praleidimo priežastimis teismų praktikoje laikytinos tik objektyvios, nuo asmens valios nepriklausiusios aplinkybės, kurios sutrukdė jam laiku kreiptis į teismą dėl pažeistos teisės gynimo. Įstatymų nustatyta tvarka apriboti skundų padavimo terminai, inter alia, yra susiję su teisinio saugumo principo įgyvendinimu, jais siekiama užtikrinti, kad asmenys, manantys, jog jų teisės buvo pažeistos, turėtų ne tik teisę jas ginti, bet ir pareigą tai daryti per protingą ir pagrįstą laiko tarpą.

Kaip minėta, administracinių bylų nagrinėjimą reglamentuojantis įstatymas apeliacinio skundo padavimo teismui termino eigos pradžią tiesiogiai sieja su pirmosios instancijos teismo sprendimo paskelbimo momentu. ABTĮ nėra įtvirtinta galimybė pradėti skaičiuoti apeliacinio skundo padavimo teismui termino pradžią ne nuo nurodyto momento, todėl ABTĮ 127 straipsnio 1 dalyje numatytas keturiolikos dienų terminas apeliaciniam skundui paduoti turi būti skaičiuojamas nuo teismo sprendimo paskelbimo dienos, nepriklausomai nuo to, ar šalis dalyvavo paskelbiant teismo sprendimą (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012 m. birželio 13 d. nutartis administracinėje byloje Nr. TA552-52/2012). Atkreiptinas dėmesys, kad Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje laikomasi nuomonės, jog apeliacinio skundo padavimo teismui termino eiga negali būti skaičiuojama kitaip, nei nustatyta ABTĮ, net ir atsižvelgiant į tai, kad pareiškėjo judėjimo laisvė apribota (2012 m. balandžio 27 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS525-287/2012, 2012 m. birželio 13 d. nutartis administracinėje byloje Nr. TA552-52/2012).

Nagrinėjamu atveju Kauno apygardos administracinio teismo sprendimas buvo paskelbtas 2015 m. liepos 7 d. (b. l. 155A, 156), todėl terminas šiam sprendimui apskųsti baigėsi 2015 m. liepos 21 d. Pareiškėjas apeliacinį skundą Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui išsiuntė 2015 m. rugpjūčio 17 d. (pagal išsiuntimo spaudą ant voko), t. y. praleidęs skundo padavimo terminą. Pareiškėjas prašymą atnaujinti terminą apeliaciniam skundui paduoti išsiuntė 2015 m. rugsėjo 30 d.

Pažymėtina, jog pareiškėjas nedalyvavo 2015 m. birželio 17 d. teismo posėdyje, kuriame buvo nagrinėjama administracinė byla pagal jo skundą, tačiau apie teismo posėdį jam buvo pranešta tinkamai (b. l. 154). Kauno apygardos administracinio teismo 2015 m. liepos 7 d. sprendimas pareiškėjui buvo išsiųstas 2015 m. liepos 7 d., t. y. nepažeidžiant ABTĮ 93 straipsnyje nustatytos tvarkos. Kauno apygardos administracinio teismo 2015 m. liepos 7 d. sprendime buvo išaiškina jo apskundimo tvarka (sprendimas per 14 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, apeliacinį skundą paduodant tiesiogiai šiam teismui arba per Kauno apygardos administracinį teismą) (b. l. 156–158).

Pareiškėjas nurodo, jog apeliacinio skundo padavimo termino praleidimą lėmė tai, kad tuo metu, kai gavo teismo sprendimą, jis buvo Alytaus pataisos namų baudos izoliatoriuje, iš ten negalėjo išsiųsti laiško. Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį, jog paaiškindamas apeliacinio skundo padavimo termino praleidimo priežastis pareiškėjas nedetalizavo, kada gavo Kauno apygardos administracinio teismo 2015 m. liepos 7 d. sprendimą, kada buvo patalpintas į Alytaus pataisos namų baudos izoliatorių, kada buvo iš jo išleistas, taip pat nepateikė įrodymų, jog apskritai ten buvo patalpintas. Pareiškėjas paaiškina, kad atvykęs į Laisvės atėmimo vietų ligoninę išsiuntė prašymą dėl termino atnaujinimo, tačiau nenurodo, kada jis atvyko į Laisvės atėmimo vietų ligoninę. Kaip matyti iš bylos duomenų, pareiškėjas 2015 m. rugpjūčio 17 d. iš Laisvės atėmimo vietų ligoninės išsiuntė apeliacinį skundą Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, o šiam teismui 2015 m. rugpjūčio 28 d. nutartimi pasiūlius per keturiolika dienų nuo nutarties nuorašo išsiuntimo dienos pašalinti apeliacinio skundo trūkumą – pateikti tinkamai suformuluotą prašymą atnaujinti praleistą terminą apeliaciniam skundui paduoti, pareiškėjas tik 2015 m. rugsėjo 30 d., t. y. praleidęs keturiolikos dienų nuo nutarties nuorašo išsiuntimo dienos terminą, taip pat iš Laisvės atėmimo vietų ligoninės Kauno apygardos administraciniam teismui išsiuntė prašymą dėl termino atnaujinimo. Pareiškėjas nepaaiškino, kokios priežastys, jam būnant jau Laisvės atėmimo vietų ligoninėje, sutrukdė anksčiau pateikti prašymą dėl apeliacinio skundo padavimo termino atnaujinimo. Iš bylos duomenų matyti, jog pareiškėjas žymiai praleido apeliacinio skundo padavimo terminą ir nepagrįstai ilgai delsė pateikti tiek apeliacinį skundą, tiek prašymą atnaujinti praleistą apeliacinio skundo padavimo terminą, o tokį delsimą pagrindžiančių objektyvių priežasčių nenurodė ir įrodymų nepateikė. Teisėjų kolegija pareiškėjo nurodytų aplinkybių nevertina kaip objektyvių ir pagrindžiančių prašymo atnaujinti praleistą apeliacinio skundo padavimo terminą.

Pažymėtina, jog administracinių teismų praktikoje laikomasi pozicijos, kad Lietuvos Respublikos Konstitucijos 30 straipsnio 1 dalyje ir ABTĮ 5 straipsnyje įtvirtinta asmens teisė kreiptis gynybos į teismą nėra absoliuti, nes ji yra neatsiejamai susijusi su asmens pareiga įgyvendinti šią teisę įstatymų nustatyta tvarka, laikantis įstatymo numatytų kreipimosi į teismą terminų. Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad pareiškėjas ABTĮ nustatytos tvarkos (apeliacinio skundo padavimo termino) nesilaikė, apeliacinį skundą pateikė apeliacinės instancijos teismui praleidęs įstatymo nustatytą tokio skundo padavimo terminą. Įstatymo nustatyti atskirųjų procesinių veiksmų atlikimo terminai įpareigoja teisminės gynybos siekiantį asmenį operatyviai reaguoti į savo teisių ar įstatymų saugomų interesų pažeidimus. Pareiškėjas, atsižvelgdamas į apeliacinio skundo padavimo terminą, turėjo pasirinkti jam priimtinus apdairaus ir rūpestingo elgesio variantus.

Remiantis išdėstytais argumentais ir nustatytų aplinkybių visuma, teisėjų kolegijos vertinimu, pareiškėjas nenurodė jokių objektyvių priežasčių, kurios lėmė ABTĮ 127 straipsnio 1 dalyje nustatyto apeliacinio skundo padavimo termino praleidimą, taip pat nenurodė aplinkybių, kurios gali būti pripažintos svarbiomis to paties straipsnio 2 dalies taikymo kontekste, ir nepateikė tai pagrindžiančių įrodymų. Atsižvelgiant į tai, pareiškėjo prašymas atnaujinti apeliacinio skundo padavimo terminą netenkinamas ir jo apeliacinį skundą atsisakytina priimti (ABTĮ 134 str. 3 d. 1 p.).

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 127 straipsnio 2 dalimi ir 134 straipsnio 3 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a:

Pareiškėjo K. N. prašymo atnaujinti terminą apeliaciniam skundui dėl Kauno apygardos administracinio teismo 2015 m. liepos 7 d. sprendimo paduoti netenkinti.

Atsisakyti priimti pareiškėjo K. N. apeliacinį skundą ir grąžinti jį padavusiam asmeniui.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Audrius Bakaveckas

Arūnas Dirvonas

Ramūnas Gadliauskas