2022-01-25 Nr. CB-594-2-55-3-01658-2019-7 · Lietuvos Aukščiausiasis Teismas
Legislator summary
AI generatedsusipažinusi su 2022 m. sausio 7 d. paduotu atsakovės UAB „SIV grupė“ kasaciniu skundu dėl Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2021 m. gruodžio 2 d. nutarties peržiūrėjimo ir prašymu sustabdyti teismų procesinių sprendimų vykdymą,
Legislator headnote
AI generated2022-01-25 Nr. CB-594-2-55-3-01658-2019-7 · Lietuvos Aukščiausiasis Teismas: Atsakovė UAB „SIV grupė“ padavė kasacinį skundą dėl Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2021 m. gruodžio 2 d. nutarties peržiūrėjimo. Šia nutartimi paliktas nepakeistas pirmosios instancijos teismo sprendimas, kuriuo iš atsakovės ieškovei UAB „Pirklių klubas“ priteista 175 823,82 Eur nuostolių atlyginimo. Kasacinis skundas paduodamas CPK 346 straipsnio 2 dalies 1, 2 punktuose įtvirtintais kasacijos pagrindais.
Full text
(S)
Nr. DOK-112
Teisminio proceso Nr. 2-55-3-01658-2019-7
LIETUVOS AUKŠČIAUSIASIS TEISMAS
NUTARTIS
2022 m. sausio 25 d.
Vilnius
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus atrankos kolegija, susidedanti iš teisėjų Godos Ambrasaitės-Balynienės, Gedimino Sagačio (kolegijos pirmininkas) ir Donato Šerno,
susipažinusi su 2022 m. sausio 7 d. paduotu atsakovės UAB „SIV grupė“ kasaciniu skundu dėl Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2021 m. gruodžio 2 d. nutarties peržiūrėjimo ir prašymu sustabdyti teismų procesinių sprendimų vykdymą,
n u s t a t ė :
Atsakovė UAB „SIV grupė“ padavė kasacinį skundą dėl Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2021 m. gruodžio 2 d. nutarties peržiūrėjimo. Šia nutartimi paliktas nepakeistas pirmosios instancijos teismo sprendimas, kuriuo iš atsakovės ieškovei UAB „Pirklių klubas“ priteista 175 823,82 Eur nuostolių atlyginimo. Kasacinis skundas paduodamas CPK 346 straipsnio 2 dalies 1, 2 punktuose įtvirtintais kasacijos pagrindais.
Atrankos kolegija pažymi, kad kasacinis teismas tikrina žemesnės instancijos teismų sprendimų (nutarčių) teisėtumą tik išimtinais atvejais, kai yra bent vienas iš CPK 346 straipsnio 2 dalyje nustatytų kasacijos pagrindų (CPK 346 straipsnio 1 dalis). Kasaciniame skunde nepakanka vien tik nurodyti kasacijos pagrindą – įvardyto kasacijos pagrindo buvimą būtina pagrįsti išsamiais teisiniais argumentais (CPK 347 straipsnio 1 dalies 3 punktas). Be to, CPK 346 straipsnio 2 dalyje nurodyti kasacijos pagrindai patvirtina, jog kasacija leidžiama ne teisės klausimais apskritai, bet ypatingais teisės klausimais, siekiant, jog kasaciniame teisme būtų nagrinėjamos tik tokios bylos, kuriose keliamų teisės problemų išsprendimas būtų reikšmingas vienodam teisės aiškinimui ir taikymui. Taigi kasacinis skundas gali būti priimtas tik tuo atveju, jeigu jame nurodytas bent vienas kasacijos pagrindas, numatytas CPK 346 straipsnyje, bei nurodyti išsamūs teisiniai argumentai, patvirtinantys nurodyto kasacijos pagrindo buvimą (CPK 347 straipsnio 1 dalies 3 punktas).
Kai kasacinis skundas paduodamas CPK 346 straipsnio 2 dalies 1 punkto pagrindu, kasaciniame skunde būtina nurodyti buvus pažeistą materialinės ar proceso teisės normą, teisinius argumentus, patvirtinančius nurodytos (nurodytų) teisės normos (normų) pažeidimą bei argumentuotai pagrįsti, kad teisės pažeidimas yra toks svarbus, kad turi esminę reikšmę vienodam teisės aiškinimui ir taikymui, o taip pat, kad jis (teisės pažeidimas) galėjo turėti įtakos neteisėto sprendimo (nutarties) priėmimui.
Kai kasacinis skundas paduodamas CPK 346 straipsnio 2 dalies 2 punkto pagrindu, kasaciniame skunde būtina nurodyti konkrečią Lietuvos Aukščiausiojo Teismo teisės aiškinimo ir taikymo praktiką, suformuotą bylose, kurių faktinės aplinkybės yra analogiškos ar iš esmės panašios į bylos, kurioje priimtas teismo sprendimas (nutartis) skundžiamas kasacine tvarka, bei argumentuotai pagrįsti, kad teismas skundžiamame procesiniame sprendime nukrypo nuo tokios Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotos praktikos. Tai daroma analizuojant apskųstuose teismų sprendimuose išdėstytus teisinius motyvus ir juos lyginant su Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuota teisės taikymo ir aiškinimo praktika.
Atsakovės paduotame kasaciniame skunde nurodoma: 1) teismai neteisingai kvalifikavo šalių materialinius teisinius santykius, dėl to neteisingai taikė civilinės atsakomybės būdą ir ieškinio senaties terminus. Atsakovės nuomone, tarp šalių susiklostė nekilnojamojo daikto pirkimo–pardavimo su atpirkimo teise teisiniai santykiai, turintys vyraujančius tikslinės paskolos (kreditavimo) teisinių santykių požymius. Todėl ieškovė, reikalaudama nuostolių atlyginimo priteisimo, turėjo įrodyti visas atsakovės civilinės atsakomybės sąlygas, tačiau to nepadarė; 2) teismai peržengė ginčo ribas, nes procesinius sprendimus grindė faktiniu pagrindu, kuriuo ieškovė nesirėmė bei suformulavo už ją ieškinio reikalavimą. Ieškovė nebuvo nurodžiusi faktinio pagrindo ir reikalavimo sumažinti daikto pardavimo kainą, tačiau teismai taikė šį specifinį pirkimo–pardavimo teisiniams santykiams būdingą teisių gynimo būdą, nepagrįstai sutapatindami jį su bendruoju teisių gynimo būdu – reikalavimu atlyginti nuostolius. Teismai neinformavo šalių apie ketinimą peržengti ginčo ribas, todėl atsakovė neturėjo galimybės pateikti savo nuomonės, taip buvo pažeistas proceso rungimosi principas ir atsakovės teisė būti išklausytai; 3) pirmosios instancijos teismas pažeidė CPK 246 straipsnį, nes neatidėjo teismo posėdžio esant abiejų šalių prašymams, ir išnagrinėjo bylą žodiniame teismo posėdyje šalims nedalyvaujant, taip pažeidė teismo posėdžio žodiškumo principą; 4) pirmosios instancijos teismas netinkamai taikė omnia praesumuntur contra spoliatorem teisės principą, nes apribojo atsakovės teisę pateikti įrodymą (statybos darbų žurnalą), nepagrįstai konstatuodamas, kad atsakovė atsisakė jį pateikti.
Atrankos kolegija, susipažinusi su kasacinio skundo argumentais, skundžiamų teismų procesinių sprendimų motyvais ir jų pagrindu padarytomis išvadomis, sprendžia, kad kasaciniame skunde nekeliama tokių teisės klausimų, kurie atitiktų CPK 346 straipsnio 2 dalyje nurodytus bylos peržiūrėjimo kasacine tvarka pagrindus. Atrankos kolegijos vertinimu, kasacinio skundo argumentais nepagrindžiama, kad teismai neteisingai kvalifikavo šalių teisinius santykius, netinkamai aiškino, taikė ir pažeidė skunde nurodytas materialiosios ir proceso teisės normas, nukrypo nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotos teisės taikymo ir aiškinimo praktikos, ir kad šis pažeidimas galėjo turėti įtakos neteisėtiems teismų procesiniams sprendimams priimti.
Kasacinis skundas pripažintinas neatitinkančiu CPK 346 straipsnio, 347 straipsnio 1 dalies 3 punkto reikalavimų, todėl jį atsisakytina priimti (CPK 350 straipsnio 2 dalies 3, 4 punktai).
Nepriėmus kasacinio skundo, nenagrinėtinas atsakovės prašymas sustabdyti teismų procesinių sprendimų vykdymą; grąžintinas sumokėtas už kasacinį skundą žyminis mokestis (CPK 350 straipsnio 4 dalis).
Atrankos kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 350 straipsnio 2 dalies 3, 4 punktais ir 4 dalimi,
n u t a r i a :
Kasacinį skundą atsisakyti priimti.
Grąžinti A. V. (a. k. duomenys neskelbtini) 2294 (du tūkstančius du šimtus devyniasdešimt keturis) Eur žyminio mokesčio, sumokėto už atsakovę 2022 m. sausio 5 d. AB „Swedbank“, mokėjimo nurodymo Nr. 3.
Ši nutartis yra galutinė ir neskundžiama.
Teisėjai Goda Ambrasaitė-Balynienė
Gediminas Sagatys
Donatas Šernas