2025-09-24 Nr. AB-14947-3-62-3-02054-2024-3 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. TA-244-502/2025

Teisminio proceso Nr. 3-62-3-02054-2024-3

Procesinio sprendimo kategorija 20.5.1

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2025 m. rugsėjo 24 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Laimučio Alechnavičiaus, Artūro Drigoto (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas) ir Veslavos Ruskan,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo R. K. apeliacinį skundą dėl Regionų administracinio teismo Klaipėdos rūmų 2025 m. vasario 6 d. sprendimo pagal pareiškėjo R. K. skundą atsakovui Lietuvos valstybei, atstovaujamai Lietuvos kalėjimų tarnybos, dėl neturtinės žalos atlyginimo priteisimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. 1. Pareiškėjas R. K. (toliau – ir pareiškėjas) kreipėsi į teismą su skundu, prašydamas iš atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Lietuvos kalėjimų tarnybos, (toliau – ir atsakovas) jam priteisti 2 000 Eur neturtinės žalos atlyginimą ir 5 proc. dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo administracinės bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.

2. Pareiškėjas nurodė, kad laikotarpiu nuo 2022 m. rugpjūčio 17 d. iki 2024 m. rugpjūčio 8 d., pareiškėjui atliekant bausmę Lietuvos Kalėjimų tarnybos (toliau – ir Tarnyba) Pravieniškių 1-ajame kalėjime, nebuvo užtikrinta jo teisė į privatumą naudojantis dušu, kadangi būriuose 1, 2, 4, 14 nebuvo įrengtos dušo pertvaros, o dušo pertvaras įrengus, dušo vieta vis tik nebuvo pakankamai atitverta, dušo patalpose nebuvo persirengimo patalpų bei veidrodžių.

3. Pareiškėjas teigė, jog dėl neužtikrintos teisės į privatumą jis jautė diskomfortą, orumo pažeminimą, nepilnavertiškumo jausmą.

4. Atsakovas atsiliepime į pareiškėjo skundą nurodė, kad su skundu nesutinka ir prašė jį atmesti kaip nepagrįstą.

5. Atsakovas paaiškino, kad laikotarpiu nuo 2022 m. rugpjūčio 17 d. iki 2022 m. rugsėjo 22 d. pareiškėjas bausmę atliko Pravieniškių pataisos namų atvirosios kolonijos (toliau – ir Pravieniškių PN-AK) Pirmajame sektoriuje (nuo 2023 m. sausio 1 d. – Pravieniškių 1-asis kalėjimas). Nuo 2022 m. rugpjūčio 30 d. pareiškėjas buvo perkeltas į 5 būrio 53 patalpą; nuo 2022 m. rugsėjo 2 d. – į 2 būrio 21 patalpą; nuo 2022 m. rugsėjo 7 d. – į 9 būrio 96 patalpą; nuo 2022 m. rugsėjo 9 d. – į 2 būrio 24 patalpą; nuo 2022 m. rugsėjo 13 d. – į 6 būrio 66 patalpą, nuo 2022 m. rugsėjo 22 d. pareiškėjas buvo perkeltas į Pravieniškių PN-AK Trečiąjį sektorių ir apgyvendintas 1 būrio 8 patalpoje; nuo 2022 m. lapkričio 25 d. –14 būrio 8 patalpoje; nuo 2024 m. liepos 16 d. – 4 būrio 10 patalpoje; nuo 2024 m. liepos 18 d. – 2 būrio 2 patalpoje; nuo 2024 m. rugpjūčio 8 d. – 14 būrio 8 patalpoje.

6. Atsakovas nurodė, kad Pravieniškių PN-AK 1-ojo sektoriaus 2 būrio nuteistieji laisvės atėmimo bausmę atlikinėjo drausmės grupės sąlygomis. Vienoje dušo patalpos sienos pusėje buvo įrengtos 4 dušo galvutės, atskirtos pertvaromis. Priešais įrengtų kitų dušo galvučių įrengta nebuvo. Atsakovas teigė, kad Pravieniškių PN-AK 1-ojo sektoriaus 5, 6, 9 būriai naudojosi bendra dušo patalpa, kurioje prie išilginės patalpos sienos buvo įrengtos 7 galvutės, prie skersinės – 5 galvutės, iš viso 12 dušo galvučių. Dušo galvutės nebuvo įrengtos vienos priešais kitą. Taip pat atsakovas nurodė, kad 1–2 būrių dušinėje, 4 būrio ir 8 būrio dušo patalpose buvo įrengtos 9 dušo galvutės, kurios buvo atskirtos pertvaromis. Vienoje sienos pusėje įrengtos 5 dušo galvutės, kitoje – 4 dušo galvutės. Vienu metu vedami praustis vienos gyvenamosios patalpos nuteistieji. Gyvenamosiose patalpose įrengta nuo 2 iki 4 miegamų vietų, todėl nesukeldami vieni kitiems nepatogumų, nuteistieji gali naudotis vienoje pusėje įrengtomis dušo galvutėmis, atskirtomis pertvaromis. Atsakovas tvirtino, kad 2022 m. pabaigoje naujai pastatytuose moduliniuose pastatuose, konkrečiai 14 būrio 8 patalpoje apgyvendinama po du nuteistuosius, kurie sanitariniu mazgu (tualetas, praustuvė, dušas) naudojasi nuo gyvenamosios patalpos atskirtu sienomis nuo lubų iki grindų su varstomomis durimis.

7. Atsakovas pažymėjo, kad persirengimo patalpos prie dušo patalpos įrengimo teisės aktai nenumatė. Persirengimo vietose buvo įrengti suoliukai ir pakabos drabužiams pasikabinti. Veidrodžių įrengimą, nuo 2020 m. rugpjūčio 6 d. iki 2023 m. vasario 10 d. reglamentavo Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus 2017 m. birželio 7 d. įsakymu Nr. V-245 „Dėl laisvės atėmimo vietų patalpų aprūpinimo baldais ir kitu inventoriumi normų patvirtinimo“ patvirtintos Laisvės atėmimo vietų patalpų aprūpinimo baldais ir kitu inventoriumi normos, kurios nustatė, kad dušo patalpoje turi būti įrengtas veidrodis. Galiojantys teisės aktai nenumatė, kad dušo patalpose turi būti įrengti veidrodžiai.

8. Atsakovo teigimu, persirengimo vietų įrengimas be atskirų kabinų ar pertvarų privatumui užtikrinti yra būdingas sporto klubams, pramogų centrams, baseinams ir atitinka bendrąsias visuomenėje galiojančias ir daugumai priimtinas nuostatas. Nuteistiesiems nebuvo sudarytos išimtinai blogesnės nei likusiai visuomenės daliai sąlygos.

9. Atsakovas nurodė, kad dėl patiriamų emocinių ir dvasinių kančių ir išgyvenimų, diskomforto, orumo pažeminimo, nepatogumų pareiškėjas į įstaigos psichologus nesikreipė, todėl jo teiginiai apie patirtus išgyvenimus buvo subjektyvi pareiškėjo nuomonė.

II. 10. Regionų administracinio teismo Klaipėdos rūmai 2025 m. vasario 6 d. sprendimu iš dalies tenkino pareiškėjo R. K. skundą – priteisė pareiškėjui 30 Eur neturtinės žalos atlyginimą ir 5 procentų dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos, jas skaičiuojant nuo 2025 m. sausio 9 d. iki teismo sprendimo visiško įvykdymo dienos iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Tarnybos; kitą skundo dalį atmetė.

11. Teismas, iš byloje esančio tarnybinio pranešimo nustatė, jog į Pravieniškių PN-AK (nuo 2023 m. sausio 1 d. – Pravieniškių 1-asis kalėjimas) 1-ąjį sektorių pareiškėjas buvo perkeltas 2022 m. rugpjūčio 17 d. ir gyveno 5 būrio 53 patalpoje, 2 būrio 21 patalpoje, 9 būrio 96 patalpoje, 2 būrio 24 patalpoje, 6 būrio 66 patalpoje. Iš Pravieniškių PN AK 1-ojo sektoriaus pareiškėjas 2022 m. rugsėjo 26 d. buvo perkeltas į Pravieniškių PN AK 3-ąjį sektorių ir gyveno 1 būrio 8 patalpoje, 14 būrio 8 patalpoje, 4 būrio 10 patalpoje, 2 būrio 2 patalpoje, 14 būrio 8 patalpoje. Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus 2017 m. birželio 7 d. įsakymu Nr. V-245 „Dėl laisvės atėmimo vietų patalpų aprūpinimo baldais ir kitu inventoriumi normų patvirtinimo“ patvirtintos Laisvės atėmimo vietų patalpų aprūpinimo baldais ir kitu inventoriumi normos 13 punktas nustato, kad laisvės atėmimo vietų dušo patalpose privalo būti įrengti: 1) dušo čiaupai (galvutės); 2) suolas ir / arba kėdė, ir / arba taburetė; 3) kilimėlis arba grotelės; 4) veidrodis; 5) sieninė pakaba drabužiams; 6) lentynėlė higienos priemonėms; 7) kūno ir plaukų prausiklių dozatoriai. Įvertinęs minėtą teisinį reguliavimą, teismas padarė išvadą, jog teisės aktai nenustatė pataisos įstaigų administracijos pareigos dušinėse įrengti pertvaras ar dušo kabinas. Vis dėlto Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas (toliau – ir LVAT) savo jurisprudencijoje laikėsi pozicijos, kad aplinkybė, jog teisės aktai nenumato pareigos pataisos namams įrengti pertvarų dušuose, nesudaro pagrindo atleisti laisvės atėmimo įstaigų nuo pareigos užtikrinti suimtųjų (nuteistųjų) privatumą naudojantis sanitariniais įrenginiais). Teismas įvertino, kad šiuo atveju yra aktuali teismų praktika, kurioje išaiškinta, kad dušuose bent iš šonų esant įrengtoms pertvaroms, yra užtikrinamas pakankamas privatumas, todėl toks dušų įrengimas (nors ir neužtikrinant visiško privatumo) savaime nėra pagrindas valstybės atsakomybei atsirasti.

12. Teismo vertinimu, nors atsakovas teigė, jog ginčo laikotarpiu pareiškėjo privatumas jam naudojantis dušu buvo užtikrintas, iš Tarnybos Turto valdymo skyriaus 2024 m. spalio 30 d. pažymos Nr. LV-59998 „Apie nuteistojo R. K. laikymo sąlygas“ ir Tarnybos Turto valdymo skyriaus 2024 m. spalio 28 d. pažymos Nr. LV- 59476 „Apie nuteistojo R. K. laikymo sąlygas“ nustatė, jog privatumo užtikrinimui Pravieniškių PN-AK 1-ajame sektoriuje bendrojo naudojimo dušo patalpose pertvaros buvo įrengtos 2022 m. vasario mėnesį, o visų būrių bendrojo naudojimo dušo patalpose – 2022 m. spalio 14 d.

13. Įvertinęs tai, kas išdėstyta, teismas darė išvadą, jog laikotarpiu nuo 2022 m. rugsėjo 26 d. iki 2022 m. spalio 13 d. pareiškėjo teisė į privatumą jam naudojantis dušu nebuvo užtikrinta.

14. Teismas pažymėjo, kad pareiškėjas nedetalizavo, kokiu laikotarpiu ir kuriose dušo patalpose nebuvo įrengti veidrodžiai. Kadangi vertinamuoju laikotarpiu pareiškėjas į kalinimo įstaigos administraciją ar kitą kompetentingą instituciją dėl dušo patalpų trūkumų nesikreipė, toks elgesys teismui leido daryti išvadą, kad pareiškėjas nesijautė patiriantis reikšmingų nepatogumų ir nemanė, jog šiuo aspektu jo teisės buvo pažeidžiamos.

15. Teismas nustatė, jog ginčo laikotarpiu dėl patiriamų emocinių kančių ir dvasinių išgyvenimų, patiriamo nepilnavertiškumo jausmo pareiškėjas į įstaigos psichologus nesikreipė. Todėl, atsižvelgdamas į tai, darė išvadą, jog pareiškėjo skunde nurodomi neigiami išgyvenimai nebuvo itin stiprūs. Byloje nebuvo jokių duomenų apie pareiškėjo sveikatos būklę, kitas fizines ar psichines savybes, kurios galėtų būti reikšmingos sprendžiant klausimą dėl įkalinimo sąlygų neigiamo poveikio masto, intensyvumo, pobūdžio ar laipsnio.

16. Teismas, įvertinęs aukščiau nurodytų aplinkybių bei jas patvirtinančių įrodymų visetą, atsižvelgęs į formuojamą Europos Žmogaus Teisių Teismo ir aktualią Lietuvos Respublikos teismų praktiką, įstatymuose (Lietuvos Respublikos Konstitucijos 30 str. 2 d. ir Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK 6.250) str.) įtvirtintus neturtinės žalos dydžio nustatymo kriterijus, į byloje nustatyto pažeidimo (nebuvo užtikrintas pareiškėjo privatumas naudojantis dušu) trukmę ir jo sukeltų nepatogumų pobūdį, ginamų vertybių pobūdį, į bendrą šalies ekonominę situaciją, į pragyvenimo lygį, į kitus teismų praktikoje suformuluotus patirtos neturtinės žalos atlyginimo ir jos dydžio nustatymo vertinamuosius kriterijus, nenustatęs, kad dėl konstatuotų pažeidimų pareiškėjui būtų kilusios ypatingai neigiamos pasekmės (pavyzdžiui, sukrėtimai, kurie būtų įtakoję tolimesnį pareiškėjo gyvenimą), vadovaudamasis sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijais, pareiškėjo prašomas priteisti neturtinės žalos dydį sumažino ir pareiškėjui iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Lietuvos kalėjimų tarnybos, priteisė 30 Eur neturtinės žalos atlyginimą, kurį laikė adekvačia ir teisinga kompensacija.

17. Teismas pažymėjo, kad civilinė atsakomybė yra turtinė prievolė. Kadangi iš atsakovo atstovo pareiškėjui teismas priteisė 30 Eur neturtinės žalos atlyginimą, vadovaujantis CK 6.2 straipsnio, 6.37 straipsnio 2 dalies ir 6.210 straipsnio 1 dalies nuostatomis, pareiškėjui iš atsakovo priteisė ir 5 proc. dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos. Teismas nurodė, kad byla teisme iškelta 2025 m. sausio 9 d., todėl pareiškėjui priteistinos 5 procentų dydžio metinės palūkanos už piniginę prievolę atlyginti 30 Eur dydžio neturtinę žalą nuo 2025 m. sausio 9 d. iki teismo procesinio sprendimo visiško įvykdymo.

III. 18. Pareiškėjas R. K. apeliaciniame skunde prašo pakeisti Regionų administracinio teismo Klaipėdos rūmų 2025 m. vasario 6 d. sprendimą ir priteisti pareiškėjui 2 000 Eur neturtinės žalos atlyginimą ir 5 proc. dydžio metines palūkanas.

19. Pareiškėjas apeliaciniame skunde nurodo, kad teismas nepagrįstai nekonstatavo „Konvencijos 8 str. pažeidimų“ dėl privatumo jam besinaudojant dušu, kai kiti nuteistieji pasirinkdavo norimą vietą ir jų buvo stebimas iš priekio. Pareiškėjas nurodo, kad atsakovo argumentas, jog vienu metu dušine naudojosi ne daugiau kaip 4 asmenys, niekaip nepaneigia aplinkybės, jog kiti besinaudojantys dušu nuteistieji, galėjo jį stebėti iš priekio, todėl yra pagrindas pripažinti, kad nuo 2022 m. rugpjūčio 17 d. iki 2024 rugpjūčio 8 d. buvo pažeista pareiškėjo teisė į privatumą naudojantis dušu. Pareiškėjas taip pat nurodo, kad teismas turėjo konstatuoti pažeidimą dėl dušo patalpose neįrengtų veidrodžių.

20. Atsakovo atstovas Tarnyba atsiliepime į pareiškėjo apeliacinį skundą prašo jį atmesti kaip nepagrįstą, o pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą.

21. Atsakovas nurodo, jog pareiškėjas nepateikia jokių svarių argumentų apie tai, kad teismas būtų netinkamai įvertinęs bylos aplinkybes, kad pirmosios instancijos teismas būtų nepasisakęs dėl kurių nors jo pateiktame skunde keliamų klausimų ar argumentų, kuriuos jis buvo išdėstęs ginčo nagrinėjimo metu teisme, nenurodė, kad pirmosios instancijos teismas byloje būtų pažeidęs kokias nors proceso ar materialinės teisės normas. Atsakovas taip pat pažymi, kad pareiškėjas aplinkybes nurodė abstrakčiai, nepateikė jokių neturtinę žalą pagrindžiančių įrodymų, nepagrindė priežastinio ryšio tarp Tarnybos veiksmų ir nurodytos žalos.

22. Atsakovas akcentuoja, kad pareiškėjas skunde ir apeliaciniame skunde prašė, jog jam būtų priteistas neturtinės žalos atlyginimas, tačiau nei skunde, nei apeliaciniame skunde nenurodė tokio pobūdžio kriterijų ar aplinkybių, kurios leistų daryti išvadą, jog pareiškėjui turėjo būti priteista jo prašomo dydžio neturtinė žala. Pareiškėjas savo apeliaciniame skunde dėsto tik savo subjektyvią nuomonę. Priteisiant žalą vis dėlto atsižvelgtina į pareiškėjo sveikatos būklę ginčui aktualiu metu ir tai, kad nėra duomenų, jog dėl konstatuotų neteisėtų veiksmų būtų pakenkta pareiškėjo fizinei sveikatai, sukelti ilgalaikiai sveikatos sutrikimai.

23. Atsakovo nuomone, pirmosios instancijos teismas visapusiškai ir išsamiai išanalizavo bylos aplinkybes, bei objektyviai įvertino faktus ir priėmė teisingą sprendimą.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV. 24. Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl neturtinės žalos, kurią pareiškėjas kildina iš teisės aktų neatitinkančių kalinimo sąlygų Pravieniškių 1-ąjame kalėjime, atlyginimo priteisimo.

25. Pirmosios instancijos teismas, išnagrinėjęs pareiškėjo skunde nurodytus argumentus dėl netinkamų kalinimo sąlygų Pravieniškių 1-ąjame kalėjime, atsakovo atstovo atsikirtimus į skundą, įvertinęs byloje surinktus įrodymus, nustatė, kad įkalinimo įstaigos administracija nuo 2022 m. rugsėjo 26 d. iki 2022 m. spalio 13 d. pažeidė pareiškėjo privatumą naudojantis dušu be pertvarų, todėl priteisė pareiškėjui iš atsakovo atstovo 30 Eur neturtinės žalos atlyginimą ir 5 procentų dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos.

26. Pareiškėjas apeliaciniame skunde prašo pakeisti pirmosios instancijos teismo sprendimą, pripažįstant, kad nuo 2022 m. rugpjūčio 17 d. iki 2024 rugpjūčio 8 d. buvo pažeista pareiškėjo teisė į privatumą naudojantis dušu ir priteisti pareiškėjui 2 000 Eur neturtinės žalos atlyginimą ir 5 proc. dydžio metines palūkanas.

27. Pagal Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 140 straipsnio 1 dalį teismas, apeliacine tvarka nagrinėdamas bylą, patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų. Byloje nenustatytos aplinkybės, dėl kurių turėtų būti peržengtos pareiškėjo apeliacinio skundo ribos, bei nenustatyti sprendimo negaliojimo pagrindai, nurodyti ABTĮ 146 straipsnio 2 dalyje (ABTĮ 140 str. 2 d.), todėl apeliacinės instancijos teismas šią bylą apeliacine tvarka nagrinėja ir patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų (ABTĮ 140 str. 1 d.).

28. Teisėjų kolegija, nagrinėdama pareiškėjo apeliacinio skundo argumentus ir tikrindama pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, pirmiausia pažymi, kad pirmosios instancijos teismas išsamiai pasisakė dėl pagrindinių pareiškėjo skundo argumentų, juos išanalizavo pakankamai detaliai, visapusiškai įvertino byloje esančią medžiagą bei padarė pagrįstas išvadas. Apeliaciniame skunde dėstomi argumentai nesudaro pagrindo abejoti pirmosios instancijos teismo padarytomis išvadomis. Aplinkybė, kad tam tikrus byloje esančius įrodymus teismas vertino kitaip nei norėtų pareiškėjas, nereiškia, kad šie įrodymai, pirmosios instancijos teismui priimant sprendimą, buvo įvertinti netinkamai. Šiame kontekste pabrėžtina, kad pagal ABTĮ 56 straipsnio 7 dalį jokie įrodymai teismui neturi iš anksto nustatytos galios, teismas įvertina įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, išsamiu ir objektyviu bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu, taip pat teisingumo ir protingumo kriterijais. Teismo įsitikinimas turi būti pagrįstas byloje esančių įrodymų tyrimu ir vertinimu, kad tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku, egzistuoja arba neegzistuoja. Vertindamas įrodymus, teismas turi įvertinti kiekvieno įrodymo įrodomąją reikšmę ir iš įrodymų viseto duomenų padaryti išvadas. Teismas turi įvertinti įrodymų įrodomąją reikšmę ir iš jų visumos daryti išvadą apie tam tikrų įrodinėjimo dalyku konkrečioje byloje esančių faktų buvimą ar nebuvimą. Be to, teismas kiekvienoje konkrečioje situacijoje turi spręsti dėl byloje esančių įrodymų pakankamumo ir patikimumo, įvertinti, ar nėra prieštaravimų tarp įrodymų, ar šalutiniai duomenys patvirtina pagrindinius, ar pakankami tiesioginiai duomenys, ar nuoseklūs šalutiniai įrodomieji faktai. Teismas, vertindamas įrodymus, turi vadovautis ne tik įrodinėjimo taisyklėmis, bet ir logikos dėsniais, teisingumo, protingumo, sąžiningumo kriterijais (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2016 m. vasario 8 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-500-756/2016; 2018 m. rugpjūčio 8 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-4688-415/2018; kt.).

29. Teisėjų kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismas šių įrodymų vertinimo taisyklių nepažeidė ir byloje esančius įrodymus įvertino tinkamai. Pirmosios instancijos teismas, tikrindamas atsakovo atstovo veiksmų teisėtumą dėl pareiškėjo skunde nurodytų aplinkybių, atliko pakankamai išsamų byloje esančių įrodymų vertinimą esminiais aspektais, atsakė į pagrindinius bylos faktinius ir teisinius aspektus, todėl priėmė sprendimą, atitinkantį ABTĮ 86 ir 87 straipsnių reikalavimus.

30. Byloje nustatyta, kad į Pravieniškių PN-AK (nuo 2023 m. sausio 1 d. – Pravieniškių 1-asis kalėjimas) 1-ąjį sektorių pareiškėjas buvo perkeltas 2022 m. rugpjūčio 17 d. ir gyveno 5 būrio 53 patalpoje, 2 būrio 21 patalpoje, 9 būrio 96 patalpoje, 2 būrio 24 patalpoje, 6 būrio 66 patalpoje. Iš Pravieniškių PN-AK 1-ojo sektoriaus pareiškėjas 2022 m. rugsėjo 26 d. buvo perkeltas į Pravieniškių PN-AK 3-ąjį sektorių ir gyveno 1 būrio 8 patalpoje, 14 būrio 8 patalpoje, 4 būrio 10 patalpoje, 2 būrio 2 patalpoje, 14 būrio 8 patalpoje.

31. Teisės aktai nenustato, kaip turi būti įrengtos dušų patalpos. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje išaiškinta, kad dušuose bent iš šonų esant įrengtoms pertvaroms, yra užtikrinamas pakankamas privatumas, todėl toks dušų įrengimas (nors ir neužtikrinant visiško privatumo) savaime nėra pagrindas valstybės atsakomybei atsirasti (žr., pvz., 2020 m. vasario 5 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1227-624/2020; 2024 m. sausio 10 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eTA-44-525/2024; ir kt.). Tačiau Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje taip pat išaiškinta, jog jeigu dušai įrengti vieni prieš kitus, o pareiškėjas savo privatumo pažeidimą iš esmės ir sieja su tokiu dušų įrengimu, toks dušų įrengimas pažeidžia asmens privatumą (žr., pvz., 2024 m. kovo 13 d. nutartį administracinėje byloje Nr. TA-9-492/2024; 2024 m. gegužės 8 d. nutartį administracinėje byloje Nr. TA-21-520/2024; 2024 m. liepos 31 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eTA-56-520/2024; 2025 m. balandžio 2 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eTA-14-822/2025; 2025 m. balandžio 23 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eTA-21-815/2025).

32. Nagrinėjamu atveju Tarnybos Turto valdymo skyriaus 2024 m. spalio 30 d. pažymoje Nr. LV-59998 „Apie nuteistojo R. K. laikymo sąlygas“ nurodyta, kad pareiškėjas ginčo laikotarpiu bausmę atliko Pravieniškių 1-ajame sektoriuje, kuriame 2 būrio drausmės grupės sąlygomis kalinamų nuteistųjų bendrojo naudojimo dušinėje vienoje sienos pusėje buvo įrengtos 4 dušo galvutės, atskirtos pertvaromis nuo lubų iki grindų. 5, 6, 9 būriai naudojosi bendrojo naudojimo dušine, kurioje buvo įrengta 12 dušo galvučių, išdėstytų ne priešingose sienose: prie išilginės patalpos sienos – 7 galvutės, prie skersinės – 5 galvutės. 2022 m. vasario mėnesį Pravieniškių 1-ojo sektoriaus bendrojo naudojimo dušinėje įrengtos pertvaros. Teisėjų kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismas pagrįstai nekonstatavo pareiškėjo privatumo pažeidimo jam atliekant bausmę Pravieniškių PN-AK 1-ajame sektoriuje nuo 2022 m. rugpjūčio 17 d. iki 2022 m. rugsėjo 25 d., kadangi byloje esantys įrodymai patvirtina, jog šiame sektoriuje dušai nebuvo įrengti vieni prieš kitus ir buvo tinkamai atskirti sienelėmis.

33. Tarnybos Turto valdymo skyriaus 2024 m. spalio 28 d. pažymoje Nr. LV- 59476 „Apie nuteistojo R. K. laikymo sąlygas“ nurodyta, kad Pravieniškių 1-ojo kalėjimo visų būrių bendrojo naudojimo dušinėse privatumo užtikrinimui 2022 m. spalio 14 d. įrengtos pertvaros. Pravieniškių 1-ojo kalėjimo 1–2 būrių dušinėje, 4 būrio ir 8 būrio dušinėse įrengta po 9 dušo galvutės. Dušo galvutės atskirtos pertvaromis. Vienoje sienos pusėje įrengta po 5 dušo galvutes, kitoje – po 4 dušo galvutes. Į dušinę vienu metu vedami praustis vienos gyvenamosios patalpos nuteistieji. Gyvenamosiose patalpose įrengtas miegamų vietų skaičius nuo 2 iki 4, todėl kalinami asmenys, nesukeldami vieni kitiems nepatogumų, gali naudotis visi vienoje pusėje įrengtais dušo sieteliais, atskirtais pertvaromis. 2022 m. pabaigoje naujai pastatytuose moduliniuose pastatuose, apgyvendinti 14 būrio 8 patalpos du nuteistieji naudojasi sanitariniu mazgu (tualetas, praustuvė, dušas) nuo gyvenamosios patalpos atskirtu sienomis nuo lubų iki grindų su varstomomis durimis. Teisėjų kolegija, įvertinusi atsakovo pateiktus teismui duomenis ir tai, kad pareiškėjas neginčija, jog nors Pravieniškių 1-ojo kalėjimo 1–2 būrių dušinėje, 4 būrio ir 8 būrio dušinėse vienoje sienos pusėje įrengta po 5 dušo galvutes, kitoje – po 4 dušo galvutes, į dušinę vienu metu buvo vedami tik vienos gyvenamosios patalpos nuteistieji, t. y. nuo 2 iki 4 asmenų. Taigi, visi asmenys vienu metu galėjo praustis nematydami vieni kitų, kadangi visur pertvaros įrengtos iki 2022 m. spalio 14 d., t. y. taip, kad nebūtų pažeistas jų privatumas.

34. Teisėjų kolegija, patikrinusi bylą teisės taikymo ir įrodymų vertinimo aspektais, sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad pareiškėjo privatumo pažeidimas dėl naudojimosi dušu be pertvarų konstatuotinas nuo 2022 m. rugsėjo 26 d., kai pareiškėjas buvo perkeltas iš Pravieniškių PN-AK 1-ojo sektoriaus į Pravieniškių PN-AK 3-ąjį sektorių bausmei atlikti, iki 2022 m. spalio 14 d., kai pagal įkalinimo įstaigos pateiktus duomenis buvo įrengtos dušų pertvaros Pravieniškių 1-ame kalėjime. Teisėjų kolegijai nekyla abejonių dėl byloje pateiktų duomenų, kad pertvarkos Pravieniškių 1-ojo kalėjimo dušinėse buvo įrengtos 2022 m. spalio 14 d.

35. Teisėjų kolegija, vertindama pareiškėjo argumentus, dėl dušo patalpose neįrengtų veidrodžių, sutinka su pirmosios instancijos teismo vertinimu, kad pareiškėjas nedetalizuoja, kokiu laikotarpiu ir kuriose dušo patalpose nebuvo įrengti veidrodžiai. Kadangi vertinamuoju laikotarpiu pareiškėjas nesikreipė į Tarnybos Turto valdymo skyrių dėl dušo patalpose neįrengtų veidrodžių, pareiškėjo argumentai dėl veidrodžių nebuvimo vertinti kaip deklaratyvūs ir atmestini kaip nepagrįsti.

36. Teisėjų kolegija, spręsdama dėl pirmosios instancijos teismo pareiškėjui priteistos neturtinės žalos atlyginimo sumos už nustatytą privatumo naudojantis dušu pažeidimą pagrįstumo, pažymi, kad pagal CK 6.250 straipsnio 1 dalį neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais. Atlygintinos neturtinės žalos dydžio nustatymas yra teismo prerogatyva ir teismo funkcija yra patikrinti reikalavimo pagrįstumą bei, jei jis pripažįstamas pagrįstu, nuspręsti kokia suma pinigais gali būti teisinga ir protinga satisfakcija padarytai žalai atlyginti, jei asmens teisės pažeidimo pripažinimas teismo sprendimu nėra pakankama ir teisinga satisfakcija už patirtą skriaudą. Neturtinės žalos atlyginimas pinigais priteisiamas, jeigu konkrečiu atveju nustatoma, kad teisės pažeidimo pripažinimo nepakanka pažeistai teisei apginti (žr., pvz., Europos Žmogaus Teisių Teismo 2003 m. lapkričio 6 d. sprendimą byloje M. prieš Lietuvą, bylos Nr. 53161/99).

37. Neturtinės žalos dydis teismo nustatomas pagal reikšmingų kriterijų visumą. CK 6.250 straipsnio 2 dalyje įtvirtintas nebaigtinis tokių kriterijų sąrašas: žalos pasekmės, žalą padariusio asmens kaltė, jo turtinė padėtis, padarytos turtinės žalos dydis bei kitos turinčios reikšmę bylai aplinkybės, taip pat sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijai. Teismas turi įvertinti visumą kriterijų, turinčių įtakos neturtinei žalai nustatyti, ir neturi būti sureikšminamas nė vienas kriterijus atskirai. Tam tikrais atvejais vieni kriterijai laikomi turinčiais didesnę reikšmę nei kiti ir tai priklauso nuo ginamų vertybių specifikos. Be to, atlyginimo teisinius pagrindus, kaip žalos atlyginimo dydžio nustatymą, lemia šios žalos prigimtis ir objektas. Priteistinos kompensacijos už patirtą neturtinę žalą paskirtis – sudaryti materialias prielaidas bent iš dalies atlyginti asmens neturtinius praradimus, sušvelninti patirtus neigiamus padarinius suteikiant galimybę naudotis kitais dvasinį ir fizinį pasitenkinimą teikiančiais dalykais, prarastas vertybes pakeisti kitais asmeniui vertingais dalykais, taip siekiant atkurti pažeistų teisių pusiausvyrą. Taigi kiekvienu atveju teismas neturtinės žalos dydį nustato individualiai, pagal bylos aplinkybių visumą, įvertinęs konkrečiu atveju esančius objektyviuosius ir subjektyviuosius kriterijus, siekdamas teisingo kompensavimo bei vadovaudamasis teisingumo, sąžiningumo ir protingumo principais (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2017 m. birželio 21 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1865-520/2017, 2017 m. birželio 16 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1853-520/2017, 2013 m. rugsėjo 24 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A556-1896/2013; kt.).

38. Nagrinėjamu atveju nėra ginčo dėl to, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai konstatavo pareiškėjo privatumo pažeidimą naudojantis dušu be pertvarų nuo 2022 m. rugsėjo 26 d. iki 2022 m. spalio 13 d.

39. Pažymėtina, kad Pravieniškių 1-ojo kalėjimo Resocializacijos skyriaus 2024 m. spalio 28 d. pažymoje Nr. RV-22-9810 nurodyta, kad atlikdamas laisvės atėmimo bausmę pareiškėjas laikotarpiu nuo 2022 m. rugpjūčio 17 d. iki 2024 m. rugpjūčio 8 d., į įstaigos psichologus dėl patiriamų emocinių ir dvasinių kančių ir išgyvenimų, diskomforto, orumo pažeminimo, nepatogumų, kuriuos neva galėjo sukelti nesudarytos tinkamos kalinimo sąlygos įstaigoje, t. y. neužtikrintas privatumas maudantis duše ir matomumas iš priekio, persirengimo kambarių ir veidrodžių stoka dušo patalpoje, nesikreipė. Taip pat byloje nėra duomenų apie tai, jog pareiškėjas būtų kreipęsis į įkalinimo įstaigos administraciją su prašymais sudaryti jam galimybę pasinaudoti dušu taip, kad būtų užtikrintas jo privatumas, tačiau tokio pobūdžio prašymai buvo atmesti.

40. Teisėjų kolegija, atsižvelgusi į pareiškėjo subjektinės teisės pažeidimo pobūdį (apie 2,5 savaitės neužtikrintas privatumas naudojantis dušu), į tai, kad byloje nėra duomenų, iš kurių būtų galima spręsti, jog sveikatos priežiūros specialistai dėl privatumo naudojantis dušu pažeidimo būtų nustatę neigiamą poveikį pareiškėjo fizinei ar psichinei sveikatai, į kitus CK 6.250 straipsnio 1 dalyje nurodytus, teismų praktikoje suformuluotus patirtos neturtinės žalos atlyginimo ir jos dydžio nustatymo vertinamuosius kriterijus ir analogiško pobūdžio bylose priteistus neturtinės žalos atlyginimo dydžius (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2023 m. gruodžio 6 d. nutartį administracinėje byloje Nr. TA-617-815/2023; 2024 m. spalio 9 d. nutartį administracinėje byloje Nr. TA-160-821/2024; 2025 m. balandžio 2 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eTA-14-822/2025), į tai, kad byloje nėra duomenų, kad buvo sąmoningai siekiama pažeisti pareiškėjo orumą ar nežmoniškai su juo elgtis, vadovaudamasi sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijais, konstatuoja, kad pareiškėjui pirmosios instancijos teismo priteistas neturtinės žalos atlyginimas (30 Eur) yra adekvatus nustatytam įkalinimo įstaigos administracijos neveikimui ir patirtai žalai.

41. Nors pareiškėjas skunde prašė, kad jam būtų priteistas 2 000 Eur neturtinės žalos atlyginimas, tačiau nei skunde, nei apeliaciniame skunde nenurodė tokio pobūdžio kriterijų ar aplinkybių, kurios leistų daryti išvadą, jog pareiškėjui turėjo būti priteista būtent tokio dydžio neturtinė žala. Pažymėtina, kad pareiškėjo prašoma atlyginti neturtinės žalos suma vertinama kaip nevaržanti teismo diskrecijos nustatyti neturtinės žalos dydį konkrečioje byloje ir yra tik viena reikšmingų bylai aplinkybių, į kurią teismas turi atsižvelgti.

42. Apibendrindama šioje nutartyje aptartas bylos faktines ir teisines aplinkybes, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai įvertino byloje surinktus įrodymus bei nustatė teisiškai reikšmingas aplinkybes bylai išspręsti, teisingai pritaikė ginčo teisinius santykius reglamentuojančias materialiosios teisės normas. Pareiškėjo apeliacinio skundo argumentai nepaneigia pirmosios instancijos teismo išvadų pagrįstumo ir teisėtumo, skundžiamas sprendimas yra pagrįstas bylos faktais ir teisės aktų normomis, todėl jis paliekamas nepakeistas, o apeliacinis skundas atmetamas.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a:

Pareiškėjo R. K. apeliacinį skundą atmesti.

Regionų administracinio teismo Klaipėdos rūmų 2025 m. vasario 6 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Laimutis Alechnavičius

Artūras Drigotas

Veslava Ruskan