2024-04-29 Nr. CB-2831-2-55-3-00117-2023-1 · Lietuvos Aukščiausiasis Teismas

DOK-1530

Teisminio proceso Nr. 2-55-3-00117-2023-1

(S)

LIETUVOS AUKŠČIAUSIASIS TEISMAS

NUTARTIS

2024 m. balandžio 29 d.

Vilnius

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus atrankos kolegija, susidedanti iš teisėjų Andžej Maciejevski (kolegijos pirmininkas), Algirdo Taminsko ir Agnės Tikniūtės,

susipažinusi su 2024 m. balandžio 10 d. paduotu ieškovės L. B. kasaciniu skundu dėl Lietuvos apeliacinio teismo 2024 m. sausio 25 d. nutarties peržiūrėjimo,

n u s t a t ė :

Vilniaus apygardos teismas 2023 m. lapkričio 17 d. nutartimi priėmė ieškovės L. B. pareiškimą dėl ieškinio atsisakymo ir civilinę bylą nutraukė. Teismas grąžino ieškovei 53,25 Eur žyminio mokesčio, iš ieškovės priteisė atsakovui D. T. 7866,12 Eur bylinėjimosi išlaidas.

Lietuvos apeliacinis teismas 2024 m. sausio 25 d. nutartimi paliko nepakeistą Vilniaus apygardos teismo 2023 m. lapkričio 17 d. nutartį ir priteisė iš ieškovės L. B. atsakovui D. T. 807,28 Eur bylinėjimosi apeliacinės instancijos teisme išlaidas.

Kasaciniu skundu ieškovė L. B. prašo panaikinti Lietuvos apeliacinio teismo 2024 m. sausio 25 d. nutarties ir Vilniaus apygardos teismo 2023 m. lapkričio 17 d. nutarties dalis dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo ir perduoti bylą nagrinėti iš naujo pirmosios instancijos teismui; priteisti 1452 Eur bylinėjimosi išlaidas ieškovei iš atsakovo.

Ieškovės kasacinis skundas grindžiamas CPK 346 straipsnio 2 dalies 1 ir 2 punktuose nurodytais kasacijos pagrindais – materialiosios ir proceso teisės normų pažeidimu, turinčiu esminės reikšmės vienodam teisės aiškinimui ir taikymui, jeigu šis pažeidimas galėjo turėti įtakos neteisėto sprendimo (nutarties) priėmimui, taip pat skundžiamame teismo sprendime (nutartyje) nukrypimu nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikos.

Atrankos kolegija pažymi, kad kasacinis teismas tikrina žemesnės instancijos teismų sprendimų (nutarčių) teisėtumą tik išimtiniais atvejais, kai yra bent vienas iš CPK 346 straipsnio 2 dalyje nustatytų kasacijos pagrindų (CPK 346 straipsnio 1 dalis). Kasaciniame skunde nepakanka vien tik nurodyti kasacijos pagrindą – įvardyto kasacijos pagrindo buvimą būtina pagrįsti išsamiais teisiniais argumentais (CPK 347 straipsnio 1 dalies 3 punktas). Be to, CPK 346 straipsnio 2 dalyje nurodyti kasacijos pagrindai patvirtina, jog kasacija leidžiama ne teisės klausimais apskritai, bet siekiant, jog kasaciniame teisme būtų nagrinėjamos tik tokios bylos, kuriose keliamų teisės problemų išsprendimas būtų reikšmingas vienodam teisės aiškinimui.

Kai kasacinis skundas paduodamas CPK 346 straipsnio 2 dalies 1 punkto pagrindu, kasaciniame skunde būtina nurodyti buvus pažeistą materialiosios ar proceso teisės normą, teisinius argumentus, patvirtinančius nurodytos (nurodytų) teisės normos (normų) pažeidimą bei argumentuotai pagrįsti, kad teisės pažeidimas, į kurį apeliuojama, turi esminę reikšmę vienodam teisės aiškinimui ir taikymui, taip pat kad jis (teisės pažeidimas) galėjo turėti įtakos neteisėto sprendimo (nutarties) priėmimui.

Kasacinį skundą paduodant CPK 346 straipsnio 2 dalies 2 punkto pagrindu, kasaciniame skunde būtina nurodyti konkrečią Lietuvos Aukščiausiojo Teismo teisės aiškinimo ir taikymo praktiką, suformuotą bylose, kurių faktinės aplinkybės yra analogiškos ar iš esmės panašios į bylos, kurioje priimtas teismo sprendimas (nutartis) skundžiamas kasacine tvarka, bei argumentuotai pagrįsti, kad teismas skundžiamame procesiniame sprendime nukrypo nuo tokios Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotos praktikos. Tai daroma analizuojant apskųstuose teismų sprendimuose išdėstytus teisinius motyvus ir juos lyginant su Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuota teisės taikymo ir aiškinimo praktika.

Ieškovės kasaciniame skunde nurodomi tokie esminiai argumentai:

1. Kasaciniame skunde nurodoma, kad skundžiamos teismų nutartys pažeidžia bylinėjimosi išlaidų realumo kriterijaus sąvoką (CPK 98 straipsnio 1 dalis). Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2008-10-28 nutartimi civilinėje byloje Nr. 3K-3-533/2008, 2016-02-03 nutartimi civilinėje byloje Nr. 3K-3-35-248/2016 bei 2017-01-23 nutartyje civilinėje byloje Nr. 3K-3-7-687/2017 aiškino, jog asmens patirtų bylinėjimosi išlaidų realumas reiškia tikrai patirtas išlaidas, asmens išleistas lėšas dėl bylos nagrinėjimo teisme. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2017-04-19 nutartimi civilinėje byloje Nr. 3K-3-198-969/2017 ir 2017-01-19 nutartimi civilinėje byloje Nr. e3K-3-88-686/2017 aiškino priešingai, jog pagrindžiant išlaidas advokato pagalbai apmokėti nebūtina pateikti pirminių įrodymų. Tokia prieštaringa Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktika sukelia abejones dėl bylinėjimosi išlaidas pagrindžiančių įrodymų vertinimo. Atsakovo pirmosios instancijos teismui pateikta tik nepasirašyta suvestinė neturi jokios juridinės reikšmės ir ja nėra įrodoma, jog atsakovas realiai išleido savo lėšas jam suteiktoms teisinėms paslaugoms (toks įrodymas neatitinka realumo kriterijaus). Nagrinėjamu atveju nėra jokių objektyvių galimybių nustatyti įstatyme nurodytų sąlygų (realiai advokato išrašytų sąskaitų už jo suteiktas paslaugas ir realiai gautų pajamų už jo suteiktas paslaugas) visumos. Vertinant tai, jog Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktika yra prieštaringa, itin svarbu tiksliai ir aiškiai apibrėžti bylinėjimosi išlaidų realumo kriterijų, taip suvienodinant bylinėjimosi išlaidas pagrindžiančių įrodymų vertinimą (skundo 10.1, 13-31 punktai).

2. Apeliacinės instancijos teismas nutartimi neteisingai vertino bylinėjimosi išlaidų prigimtį, taip pat ir jų įrodinėjimo pareigą civilinio proceso teisės kontekste (CK 6.245 ir CPK 12 straipsniai). Teisės doktrinoje bylinėjimosi išlaidų atlyginimo santykiams subsidiariai mutatis mutandis reikia taikyti CK nustatytas civilinės atsakomybės taisykles (žr. Rimanto Simaičio monografiją „Bylinėjimosi išlaidos civiliniame procese“, 2007 m., 306 psl.). Civilinės bylos visuose teismuose nagrinėjamos laikantis rungimosi principo, kad kiekviena šalis privalo įrodyti tas aplinkybes, kuriomis remiasi kaip savo reikalavimų ar atsikirtimų pagrindu. Taigi, esant ginčui dėl bylinėjimosi išlaidų pagrįstumo, būtent atsakovas, reikalaudamas iš ieškovės priteisti jo patirtas bylinėjimosi išlaidas, privalėjo įrodyti deliktinės atsakomybės sąlygas (CK 6.245 straipsnis). Teismai suformavo teisiškai ydingą situaciją, kuomet civilinei atsakomybei taikyti nereikalinga nustatyti visų būtinųjų civilinės atsakomybės sąlygų (nereikia pateikti jokių nuostolius pagrindžiančių dokumentų). Atsižvelgiant į tai, kasacinio teismo formuojamoje praktikoje yra svarbu apibrėžti šalies pareigą įrodyti bylinėjimosi išlaidas (pateikti nuostolius pagrindžiančius dokumentus), esant ginčui tarp šalių (rungimosi principas) ir suformuoti vienodą teismų praktiką šiuo klausimu (skundo 10.2, 32-60 punktai).

Atrankos kolegija, susipažinusi su kasacinio skundo argumentais, skundžiamos apeliacinės instancijos teismo nutarties ir pirmosios instancijos teismo nutarties motyvais ir jų pagrindu padarytomis išvadomis, sprendžia, kad kasaciniame skunde keliami teisės klausimai neatitinka CPK 346 straipsnio 2 dalyje nurodytų bylos peržiūrėjimo kasacine tvarka pagrindų. Atrankos kolegijos vertinimu, kasacinio skundo argumentais nepagrindžiama, kad teismai netinkamai aiškino ir taikė skunde nurodytas teisės normas ir kad tai galėjo turėti įtakos neteisėto sprendimo (nutarties) priėmimui, bei kad tai turi esminės reikšmės vienodam teisės aiškinimui ir taikymui valstybės mastu. Kasacinio skundo argumentais taip pat nepagrindžiamas nukrypimas nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotos teisės taikymo ir aiškinimo praktikos bei CPK 346 straipsnio 2 dalies 2 punkte nurodyto kasacijos pagrindo egzistavimas.

Kasacinį skundą atsisakytina priimti nenustačius CPK 346 straipsnyje įtvirtintų kasacijos pagrindų (CPK 350 straipsnio 2 dalies 3, 4 punktai).

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus atrankos kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 350 straipsnio 2 dalies 3, 4 punktais, 4 dalimi,

n u t a r i a :

Kasacinį skundą atsisakyti priimti ir grąžinti jį padavusiam asmeniui.

Ši nutartis yra galutinė ir neskundžiama.

Teisėjai Andžej Maciejevski

Algirdas Taminskas

Agnė Tikniūtė