180d445b-e9d4-4ba1-952e-6d4c2fcdb7bb · Klaipėdos apygardos teismas

Civilinė byla Nr. e2A-1776-613/2016 (S) Teisminio proceso Nr. 2-06-3-15219-2015-7 Procesinio sprendimo kategorijos: 2.4.1.1; 2.4.1.3; 2.4.1.5; 3.1.10.5; 3.4.4.19; 3.1.7.5; 3.3.1.18; 3.3.1.21 KLAIPĖDOS APYGARDOS TEISMAS NUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2016 m. lapkričio 30 d.Klaipėda              Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iÅ¡ teisėjų Erinijos Kazlauskienės, Almanto Padvelskio ir Giedrės Seselskytės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), teismo posėdyje apeliacine raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo civilinę bylÄ pagal atsakovės B.

S. ir trečiojo asmens V. Č. apeliacinį skundÄ dėl Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2016-07-07 sprendimo civilinėje byloje pagal ieÅ¡kovo M. S. (M. S.) ieÅ¡kinį atsakovei B. S. dėl paveldėjimo pagal įstatymÄ teisės liudijimo panaikinimo, termino palikimui priimti atnaujinimo, lėšų grÄ Å¾inimo ir žalos atlyginimo, tretieji asmenys notarė V. K., A. S. (A. S.), V. Č., ir pagal atsakovės B. S. prieÅ¡ieÅ¡kinį ieÅ¡kovui M. S. dėl nuostolių atlyginimo, tretieji asmenys notarė V.

K., A. S., V. Č.. Teisėjų kolegija nustatė: Ginčo esmė ieÅ¡kovas kreipėsi į teismÄ , praÅ¡ydamas pripažinti negaliojančiu atsakovei B. S. 2015-06-25 iÅ¡duotÄ paveldėjimo teisės liudijimÄ , priteisti iÅ¡ atsakovės 10500,00 Eur, gautų už realizuotÄ paveldėtÄ turtÄ , 1100,00 Eur žalos atlyginimÄ , bylinėjimosi iÅ¡laidas, atnaujinti ieÅ¡kovui palikimo priėmimo terminÄ . Nurodė, kad 2015-07-18 grįžęs iÅ¡ atostogų paskambino savo tėvui A. S.. Telefonu atsiliepė tėvo sugyventinė V.

Č. ir informavo, jog A. S. prieÅ¡ keturis mėnesius mirė. IeÅ¡kovas kreipėsi į notarę V. K., kuri 2015-08-10 raÅ¡tu Nr. (01-11)S-92 informavo, jog 2015-03-15 mirė A. S., po jo mirties palikimÄ priėmė ieÅ¡kovo teta B. S.. Jai 2015-06-25 buvo iÅ¡duotas paveldėjimo pagal įstatymÄ teisės liudijimas, pagal jį atsakovė paveldėjo: 1. 1/2 dalį buto, adresu (duomenys neskelbtini) (vidutinė rinkos vertė 20600,00 Eur);

2. automobilį KIA CARNIVAL, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) (vidutinė rinkos vertė 300,00 Eur);

3. automobilį KIA CARNIVAL, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) (vidutinė rinkos vertė 1000,00 Eur). Notarė taip pat nurodė, kad 2016-06-03 pateiktame pareiÅ¡kime dėl palikimo priėmimo B. S. nurodė, kad vaikų mirusysis neturėjo, o jo tėvai mirę.Atsakovė sÄ moningai pateikė notarei melagingÄ informacijÄ . Notarė atsakyme taip pat pažymėjo, kad Lietuvos gyventojų registro tarnybos 2015-04-21 iÅ¡raÅ¡e apie mirusį asmenį – A. S. buvo nurodyta, kad mirusiojo vaikų nėra. IeÅ¡kovas pažymėjo, jog taip nutiko, nes ieÅ¡kovas iÅ¡vyko gyventi į BaltarusijÄ dar neatkÅ«rus Lietuvos Respublikos nepriklausomybės, todėl duomenys apie jį nepateko į Lietuvos gyventojų registrÄ .

Atsakovė paveldėtas minėtas transporto priemones pardavė 2015-06-26 (kiekvienÄ po 100,00 Eur) mirusiojo sugyventinės V. Č. sÅ«nui V. Č.. IeÅ¡kovo nuomone, automobiliai buvo parduoti ne už rinkos kainÄ . B. S. butÄ , esantį (duomenys neskelbtini), pardavė G. M. ir E. M.. Tai atsakovė galėjo padaryti, kadangi iki palikėjo mirties jai priklausė pusė buto, o likusiÄ dalį paveldėjo.Atsakovė, bÅ«dama ketvirtos eilės paveldėtoja, žinodama, jog ieÅ¡kovas yra pirmos eilės paveldėtojas, nepraėjus trims mėnesiams po A.

S. mirties, pateikė notarei pareiÅ¡kimÄ dėl palikimo priėmimo. IeÅ¡kovo nuomone, pirmos eilės įpėdiniai (ieÅ¡kovas) galėjo pateikti pareiÅ¡kimÄ dėl paveldėjimo iki 2015-06-15, antros eilės įpėdiniai (ieÅ¡kovo sÅ«nus A. S.) – iki 2015-09-15, o atsakovei teisė priimti palikimÄ galėjo atsirasti tik po 2015-09-15. IeÅ¡kovas teigia, kad terminÄ palikimui priimti praleido dėl svarbių priežasčių, kadangi apie tėvo mirtį sužinojo tik 2015-07-18, jau suėjus trijų mėnesių terminui.

Apie tėvo mirtį negalėjo sužinoti, kadangi gyvena Baltarusijos Respublikoje, jam nei tėvo sugyventinė V. Č., nei atsakovė apie tėvo mirtį nepranešė, nors mirusiojo socialinio tinklo paskyroje buvo tiek jo, tiek V. Č. sÅ«nų kontaktai. Tik sužinojęs apie tėvo mirtį ėmėsi aktyvių veiksmų, 2015-07-27 kreipėsi į notarę dėl palikimo priėmimo, tačiau sužinojo, jog atsakovė jau yra priėmusi palikimÄ , neteisėtas paveldėjimo teisės liudijimas buvo atsakovei iÅ¡duotas dar iki to, kuomet ieÅ¡kovas sužinojo apie palikimo atsiradimÄ .Atsakovė pateikė prieÅ¡ieÅ¡kinį ieÅ¡kovui, prašė iÅ¡ atsakovo priteisti 9466,39 Eur nuostoliams atlyginti bei bylinėjimosi iÅ¡laidas valstybės naudai.

Nurodė, kad su broliu paveldėjo 1/2 dalį ginčo buto po brolio V. S. mirties. Jo lavonas bute pragulėjo 3 mėnesius, todėl reikėjo nemažai lėšų investuoti į buto sutvarkymÄ . Viso buto sutvarkymui iÅ¡ asmeninių lėšų iÅ¡leido ne mažiau kaip 800,00 Eur, todėl pusė Å¡ios sumos turėtų bÅ«ti priteista. Taip pat sumokėjo A. Č. (A. Č.) 1000,00 Eur už buto sutvarkymÄ , nes pati dėl sveikatos bÅ«klės negalėjo to padaryti. Be to, A. S. buvo skolingas A. Č. 5000,00 Eur, kuriuos jam grÄ Å¾ino priėmusi palikimÄ .

Kaip įrodymas liko skolos raÅ¡telis, pasiraÅ¡ytas 2015-01-25. Paminklui iÅ¡leido apie 3000,00 Eur. PrieÅ¡ mirtį brolis sunkiai sirgo, mokėjo už jo buto komunalines paslaugas. IÅ¡leido pinigų sumÄ brolio laidotuvėms, paminklui, gydymui, priežiÅ«rai, Å¡i suma praktiÅ¡kai lygi paveldimo turto vertei. DidžiÄ jÄ dalį lėšų sumokėjo A. S. sugyventinė V. Č., kuriai po palikimo priėmimo sumokėjo 9000,00 Eur. Taip pat sumokėjo notarui už pirkimo–pardavimo sutartį 66,39 Eur Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė Klaipėdos miesto apylinkės teismas 2016-02-26 sprendimu ieÅ¡kinį bei prieÅ¡ieÅ¡kinį tenkino iÅ¡ dalies.

Teismas atnaujino ieÅ¡kovui M. S. įstatymo nustatytÄ terminÄ palikimui, atsiradusiam po tėvo A. S., mirusio 2015-03-15, mirties, priimti kaip praleistÄ dėl svarbių priežasčių, pripažino negaliojančiu B. S. 2015-06-25 iÅ¡duotÄ paveldėjimo teisės pagal įstatymÄ liudijimÄ , priteisė iÅ¡ atsakovės B. S. ieÅ¡kovo M. S. naudai 10500,00 Eur lėšų, gautų realizavus turtÄ , priteisė iÅ¡ ieÅ¡kovo M. S. atsakovei B. S. 6323,20 Eur nuostoliams atlyginti, kitas ieÅ¡kinio ir prieÅ¡ieÅ¡kinio dalis atmetė bei proporcingai patenkintų ir atmestų reikalavimų daliai Å¡alims paskirstė bylinėjimosi iÅ¡laidas.Pirmosios instancijos teismas pripažino, kad yra pagrindas atnaujinti ieÅ¡kovui M.

S. įstatymo nustatytÄ terminÄ palikimui priimti po tėvo A. S., mirusio 2015-03-15, mirties kaip praleistÄ dėl svarbių priežasčių.Pirmosios instancijos teismas taip pat nustatė, jog po A. S. mirties 2015-03-15 ieÅ¡kovas M. S. buvo teisėtas pirmos eilės paveldėtojas. Atsakovės bei trečiojo asmens V. Č. iÅ¡dėstytÄ pozicijÄ , jog ieÅ¡kovas nėra mirusio A. S. sÅ«nus, laikė nepagrįsta, nes tėvystė nėra nuginčyta.                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                     Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundÄ argumentai Teisme gautas atsakovės B.

S. ir trečiojo asmens V. Č. apeliacinis skundas, teismo sprendimÄ apeliantės laiko iÅ¡ dalies neteisėtu ir nepagrįstu, kadangi teismas nukrypo nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikos dėl įrodymų vertinimo civiliniame procese, nukrypo nuo kasacinio teismo praktikos, suformuotos praleisto termino palikimui priimti atnaujinimo bylose, nevisapusiÅ¡kai ir neobjektyviai tyrė faktines bylos aplinkybes, neteisingai įvertinęs byloje pateiktus įrodymus ir faktines bylos aplinkybes, padarė iÅ¡ dalies nepagrįstas iÅ¡vadas, dėl ko priėmė iÅ¡ dalies neteisingÄ sprendimÄ (Civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 330 straipsnis).

PraÅ¡o panaikinti Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2016-07-07 sprendimÄ ir priimti naujÄ sprendimÄ â€“ ieÅ¡kinį atmesti. Tuo atveju, jei sprendimo dalis dėl ieÅ¡kinio dalinio tenkinimo liks nepakeista, praÅ¡o panaikinti sprendimo dalį, kuria atmesta prieÅ¡ieÅ¡kinio dalis dėl atsakovės turėtų 900,00 Eur dydžio iÅ¡laidų buto, esančio adresu (duomenys neskelbtini), sutvarkymui bei 1460,00 Eur dydžio laidojimo iÅ¡laidų pagal 2015-03-18 sÄ skaitÄ faktÅ«rÄ Nr. 1634 priteisimo iÅ¡ ieÅ¡kovo atsakovės naudai, ir Å¡iÄ prieÅ¡ieÅ¡kinio dalį tenkinti.Apeliacinis skundas grindžiamas Å¡iais argumentais:Apeliaciniame skunde nesutinkama su pirmosios instancijos teismo ginčijamu sprendimu konstatuotu faktu, kad ieÅ¡kovas dėl objektyvių priežasčių praleido įstatymo nustatytÄ 3 mėnesių terminÄ palikimui priimti, kadangi nežinojo, jog tėvas mirė.

M. S. gyvena (duomenys neskelbtini), jam bendrauti su tėvu kliÅ«tis sudarė atstumas. Apeliantės teigia, jog faktinė aplinkybė, kad ieÅ¡kovas gyvena Baltarusijoje, negali bÅ«ti traktuojama kaip objektyvios priežastys, sutrukdžiusios ieÅ¡kovui atlikti palikimo priėmimo veiksmus atvykus į LietuvÄ ar pasinaudojant konsulinių tarnybų paslaugomis. IeÅ¡kovas, bÅ«damas atidus ir rÅ«pestingas žmogus, be to, vienintelis palikėjo vaikas, veikdamas pagal geros moralės principÄ , privalėjo domėtis ir rÅ«pintis tėvo gyvenimu, sveikata, bendrauti laiÅ¡kais ar kitomis ryÅ¡ių priemonėmis, tačiau ieÅ¡kovas nepalaikė ryÅ¡ių su palikėju A.

S. ir jo gimine.Apeliančių teigimu, pirmosios instancijos teismas visiÅ¡kai nepagristai nurodo, kad nors ir retai, tačiau ieÅ¡kovas palaikė ryÅ¡ius su tėvu skambindamas telefonu ar per socialinius tinklus. TokiÄ iÅ¡vadÄ teismas padarė vien remdamasis ieÅ¡kovo paaiÅ¡kinimais, neatsižvelgdamas į atsakovės, trečiojo asmens bei liudytojų parodymus. IeÅ¡kovas nesirÅ«pino savo tėvu, nesidomėjo jo sveikata, gyvenimo sÄ lygomis ir su juo nebendravo. IeÅ¡kovas palikėjo mirties momentu buvo pilnametis ir turėjo visas galimybes ir sÄ lygas domėtis palikėjo gyvenimu ir su juo bendrauti, todėl dėl tokio ieÅ¡kovo elgesio, lėmusio neva nežinojimÄ apie palikėjo mirtį ir palikimo atsiradimÄ , vertinant individualiai, atsakovas negali bÅ«ti laikomas atidžiu, sÄ Å¾iningu bei rÅ«pestingu.Apeliantės taip pat teigia, jog nepagristos pirmosios instancijos teismo iÅ¡vados apie atsakovės ir trečiojo asmens V.

Č. tariamÄ veikimÄ ieÅ¡kovo nenaudai, dėl ko, pasak teismo, buvo apribotos galimybės priimti palikimÄ Ä¯statymų nustatytu terminu. Nei atsakovė, nei V. Č. nežinojo apie tai, kad ieÅ¡kovas yra A. S. sÅ«nus. Apeliaciniame skunde nurodoma, jog apeliantės ketino kreiptis į teismÄ dėl tėvystės nuginčijimo, tačiau paaiÅ¡kėjo, kad nesant vyriÅ¡kos linijos palikuonių, nėra galimybės atlikti DNR ekspertizę ieÅ¡kovo ir A. S. giminystės ryÅ¡iui nustatyti. Apie tai, kad A. S. yra įraÅ¡ytas ieÅ¡kovo gimimo liudijime vaiko tėvu, tiek trečiasis asmuo V.

Č., tiek atsakovė sužinojo tik iÅ¡kėlus bylÄ teisme. Tikėtina, kad to fakto nežinojo ir pats A. S.. A. S. dėl vaikystėje persirgtos ligos buvo nevaisingas. Apie tai, kad liudytojai dalyvavo teismo procese ir davė parodymus apie atsakovės ir trečiojo asmens V. Č. nurodytas aplinkybes, jog ieÅ¡kovas nėra A. S. sÅ«nus, ginčijamame pirmosios instancijos sprendime nėra net užsiminta.Apeliaciniame skunde taip pat nurodoma, jog įstatymas B. S., kaip įpėdinės pagal įstatymÄ , neįpareigoja aiÅ¡kintis kitų įpėdinių požiÅ«rio į palikimÄ ar rÅ«pintis, kad jie laiku realizuotų savo teises dėl palikimo.

Esant tokioms aplinkybėms, tai, kad atsakovė nenurodė notarų kontoroje kitų A. S. įpėdinių ar nurodė, kad įpėdinių nėra, pačiam ieÅ¡kovui netrukdė per įstatymo nustatytÄ terminÄ kreiptis su pareiÅ¡kimu į notarų kontorÄ dėl palikimo priėmimo. IÅ¡ nurodytų motyvų akivaizdu, kad atsakovė neatliko jokių veiksmų, kliudančių ieÅ¡kovui realizuoti jo, kaip įpėdinio, teises (CPK 185 straipsnis).IeÅ¡kovas teigia, kad apie palikimo atsiradimÄ sužinojo tik 2015-07-18 ir nedelsdamas ėmėsi veiksmų dėl palikimo priėmimo – kreipėsi į notarÄ su pareiÅ¡kimu dėl palikimo priėmimo.

Apeliantės atkreipia dėmesį į tai, kad ir Å¡ios ieÅ¡kovo nurodytos aplinkybės neatitinka tikrovės, – ieÅ¡kovas į notarÄ su pareiÅ¡kimu nesikreipė, notarui pateikė tik paklausimÄ dėl duomenų pateikimo. Ä® teismÄ dėl paveldėjimo teisės ginčijimo kreipėsi per neprotingai ilgÄ laiko tarpÄ , tik 2015-11-25. Be to, vien tai, kad ieÅ¡kovas per vienerius metus nuo tos dienos, kai sužinojo arba turėjo sužinoti apie tai, kad palikimÄ priėmė kitas asmuo, kreipėsi teisminės gynybos reikÅ¡damas reikalavimus Civilinio kodekso (toliau CK) 5.8 straipsnyje nustatytais pagrindais, nesudaro pagal įstatymÄ reikalingų sÄ lygų visumos pažeistai teisei ginti.IeÅ¡kovo nurodytos aplinkybės, dėl kurių jis negalėjo laiku ir tinkamai įgyvendinti savo teisių ir pareigų, negali bÅ«ti laikomos svarbiomis priežastimis, lėmusiomis termino palikimui priimti praleidimÄ (CK 5.57 straipsnis).

Nesidomėdamas tėvo likimu, ieÅ¡kovas elgėsi nerÅ«pestingai ir aplaidžiai. Jokia kita priežastis, o tik paties ieÅ¡kovo akivaizdus ilgalaikis neveikimas sÄ lygojo tai, kad jis laiku nepareiÅ¡kė valios priimti mirusiojo palikimÄ . Pratęsti praleistÄ terminÄ nėra pagrindo. Kadangi ieÅ¡kovas praleido terminÄ palikimui priimti dėl nepateisinamų priežasčių, paveldėjimo teisės liudijimas, iÅ¡duotas atsakovei B. S., pripažintas negaliojančiu visiÅ¡kai nepagrįstai.Pirmosios instancijos teismas prieÅ¡ieÅ¡kinį tenkino iÅ¡ dalies – priteisė iÅ¡ ieÅ¡kovo M.

S. atsakovei B. S. 6323,20 Eur nuostoliams atlyginti, tačiau visiÅ¡kai nepagristai iÅ¡ ieÅ¡kovo nepriteisė lėšų atsakovės nuostoliams, patirtiems dėl paveldėto bÅ«sto sutvarkymo bei brolio laidotuvių, atlyginti. Tuo atveju, jei ieÅ¡kovas turėtų teisę į A. S. palikimÄ , kurį, be kita ko, sudaro ir 1/2 dalis lėšų už parduotÄ butÄ , kuris buvo tvarkomas po V. S. mirties, ieÅ¡kovas privalėtų atsakovei kompensuoti 1/2 dalį iÅ¡laidų, turėtų Å¡io buto sutvarkymui – 900,00 Eur.Nors pirmosios instancijos teismas konstatavo, kad ieÅ¡kovas turi prievolę atlyginti atsakovei jos patirtas palikėjo laidojimo ir kapo sutvarkymo iÅ¡laidas, tačiau iÅ¡ ieÅ¡kovo atsakovės naudai priteisdamas tik 1290,00 Eur už paminklÄ pagal sÄ skaitÄ faktÅ«rÄ Nr. LE402, visiÅ¡kai nepagrįstai nepriteisė 1460,00 Eur už ritualines paslaugas pagal 2015-03-18 sÄ skaitÄ faktÅ«rÄ Nr. 1634.Teisme taip pat gautas ieÅ¡kovo atsiliepimas į apeliacinį skundÄ , su apeliaciniu skundu ieÅ¡kovas nesutinka, praÅ¡o jį atmesti, o skundžiamÄ sprendimÄ palikti nepakeistÄ .

Atsiliepimas grindžiamas Å¡iais argumentais:Aplinkybė dėl bendravimo ar nebendravimo su palikėju neturi įtakos ieÅ¡kovo teisei paveldėti palikėjo turtÄ , taip pat nepanaikina ieÅ¡kovo kaip įpėdinio eilės pirmumo. Pirmosios instancijos teismas teisingai konstatavo, kad ieÅ¡kovui M. S. su tėvu bendrauti sudarė kliÅ«tis atstumas, tačiau, bylos duomenimis, nors ir retai, tačiau ieÅ¡kovas palaikė ryÅ¡ius su tėvu skambindamas telefonu ar per socialinius tinklus;Pirmosios instancijos teismas tinkamai vadovavosi Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktika pagrįsdamas savo sprendimÄ .

Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra iÅ¡aiÅ¡kinęs, kad nuosavybės teisė į paveldėtÄ turtÄ Ä¯gyjama priimant palikimÄ ir priklauso įpėdiniui nuo palikimo atsiradimo momento nepriklausomai nuo to, ar įpėdinis yra gavęs paveldėjimo teisės liudijimÄ , ar yra įregistravęs nurodytÄ vienaÅ¡alį sandorį vieÅ¡ajame registre. Paveldėjimo teisės liudijimas savo teisine reikÅ¡me yra tik įpėdinio turimas teises įforminantis dokumentas, todėl jo iÅ¡davimas nekeičia nei teisių į paveldėtÄ turtÄ atsiradimo momento, nei Å¡ių teisių apimties (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2009-11-02 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-468/2009).Po A.

S. mirties 2015-03-15 ieÅ¡kovas M. S. buvo teisėtas pirmos eilės paveldėtojas. Atsakovės bei trečiojo asmens V. Č. iÅ¡dėstyta pozicija, jog ieÅ¡kovas nėra mirusio A. S. sÅ«nus, laikytina nepagrįsta, tėvystė nėra nuginčyta. Paveldėjimo teisės liudijimas į palikėjos turtÄ iÅ¡duotas tik vienam įpėdiniui – B. S., t. y. ketvirtos eilės paveldėtojai, nors palikimo priėmimo metu buvo tiek pirmos (ieÅ¡kovas M. S.), tiek antros eilės paveldėtojai (ieÅ¡kovo sÅ«nus, A.

S. anÅ«kas A. S.).IeÅ¡kovas sutinka su pirmosios instancijos teismo sprendime nurodytais teiginiais, kad atsakovė nepateikė jokių įrodymų, patvirtinančių patirtas iÅ¡laidas ir jų dydį dėl paveldėto buto sutvarkymo.Bylos aplinkybės patvirtina, kad atsakovė yra linkusi elgtis nesÄ Å¾iningai ir teikti neteisingÄ informacijÄ valstybės institucijoms ir kitiems subjektams, todėl negalima tikėti atsakovės paaiÅ¡kinimais.Atsakovė B. S. ir trečiasis asmuo V. Č. teismui pateikė raÅ¡ytinius paaiÅ¡kinimus.

PaaiÅ¡kinimuose nurodoma, jog nesidomėdamas tėvo likimu ieÅ¡kovas elgėsi nerÅ«pestingai ir aplaidžiai. IeÅ¡kovo akivaizdus ilgalaikis neveikimas sÄ lygojo tai, kad jis laiku nepareiÅ¡kė valios priimti mirusiojo palikimÄ , dėl to pratęsti praleistÄ terminÄ nėra pagrindo. PaaiÅ¡kinimuose remiamasis Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009-04-03 nutartimi civilinėje byloje Nr. 3K-3-134/2009, Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010-06-07 nutartimi civilinėje byloje Nr. 2A-388/2010, Panevėžio apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010-09-02 nutartimi civilinėje byloje Nr. 2A-575-227/2010.

Teismas konstatuoja: Apeliacinės instancijos teismo teisiniai argumentai ir iÅ¡vados Apeliacinis skundas netenkintinas.Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinių skundų faktiniai ir teisiniai pagrindai bei absoliučių negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d.). Apeliacinės instancijos teismas tikrina pirmosios instancijos teismo priimto sprendimo tik apskųstos dalies teisėtumÄ ir pagrįstumÄ ir tik analizuodamas apeliaciniuose skunduose nurodytus argumentus, iÅ¡skyrus įstatyme nurodytas iÅ¡imtis.

Absoliučių pirmosios instancijos teismo sprendimo negaliojimo pagrindų nebuvimÄ apeliacinės instancijos teismas tikrina ex officio, neatsižvelgdamas į apeliaciniame skunde nustatytas bylos nagrinėjimo ribas (CPK 329 str.). Absoliučių pirmosios instancijos teismo sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatyta.CPK 321 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad apeliacinis skundas nagrinėjamas raÅ¡ytinio proceso tvarka, iÅ¡skyrus Å¡io Kodekso 322 straipsnyje nurodytas iÅ¡imtis. Apeliacinis skundas nagrinėjamas žodinio proceso tvarka, jei bylÄ nagrinėjantis teismas pripažįsta, kad žodinis nagrinėjimas yra bÅ«tinas (CPK 322 str.).

Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į byloje esančius raÅ¡ytinius įrodymus, į bylos nagrinėjimo dalykÄ , Å¡alių procesiniuose dokumentuose nurodytas aplinkybes bei argumentus, daro iÅ¡vadÄ , jog nėra pagrindo bylÄ nagrinėti žodinio proceso tvarka, o raÅ¡ytinis Å¡ios bylos nagrinėjimas nepažeis Å¡alių teisių ir užtikrins civilinio proceso koncentracijos ir ekonomiÅ¡kumo principų įgyvendinimÄ .A. S. mirė 2015-03-15. IeÅ¡kovas į teismÄ dėl termino palikimui priimti pratęsimo kreipėsi 2015-11-30.

CK 5.57 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad Å¡io kodekso 5.50 straipsnyje nustatytÄ terminÄ palikimui priimti teismas gali pratęsti, jeigu pripažįsta, kad terminas praleistas dėl svarbių priežasčių. Siekiant užtikrinti apibrėžtumÄ civiliniuose teisiniuose santykiuose ir skatinant įpėdinius kuo greičiau priimti sprendimÄ dėl paveldimo turto, CK 5.50 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad palikimas turi bÅ«ti priimtas per tris mėnesius nuo palikimo atsiradimo dienos. Praleidęs šį terminÄ Ä¯pėdinis turi kreiptis į teismÄ dėl termino atnaujinimo, jei terminas praleistas dėl svarbių priežasčių, arba tikėtis kitų palikimÄ priėmusių įpėdinių sutikimo ir palikimÄ priimti be kreipimosi į teismÄ (CK 5.57 str. 1 d.).

Terminas palikimui priimti gali bÅ«ti pratęsiamas tik tokiam įpėdiniui, kuris turėjo valiÄ palikimÄ priimti, tačiau dėl susidėjusių individualių gyvenimo aplinkybių negalėjo atlikti įstatymo nustatytų palikimo priėmimo veiksmų. Nesant realiai sutrukdžiusių kliūčių, pripažintina, kad įpėdinis, turėdamas apsisprendimo laisvę, nepareiÅ¡kė noro priimti palikimÄ (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2014 m. vasario 28 d. nutartis, priimta civilinėje byloje V.

V. v. L. R., bylos Nr. 3K-3-54/2014; kt.).Kasacinio teismo praktikoje pažymėta, kad teismas, nagrinėjantis įpėdinio praÅ¡ymÄ pratęsti terminÄ palikimui priimti, turi:

1) nustatyti, ar egzistavo pareiÅ¡kėjo nurodytos aplinkybės, kuriomis jis remiasi kaip svarbiomis priežastimis, sutrukdžiusiomis priimti palikimÄ ;

2) įvertinti, ar jos yra svarbios pateisinti termino praleidimÄ ;

3) iÅ¡siaiÅ¡kinti palikimÄ priėmusių įpėdinių ar kitų suinteresuotų asmenų pozicijÄ dėl termino pratęsimo. Teismai, spręsdami klausimÄ dėl termino palikimui priimti pratęsimo, turi įvertinti ne tik objektyvias aplinkybes, dėl kurių terminas buvo praleistas, kiek jis buvo praleistas, bet ir kitas teisinę reikÅ¡mę turinčias priežastis, trukdžiusias asmeniui laiku kreiptis dėl palikimo priėmimo. KlausimÄ , ar konkrečios priežastys pripažintinos svarbiomis, teismai turi spręsti atsižvelgdami į terminų, nustatytų palikimui priimti, paskirtį, teisinius padarinius, konkrečias bylos aplinkybes, byloje dalyvaujančių Å¡alių elgesį, asmens, praÅ¡ančio pratęsti terminÄ , teisinį statusÄ , pareiÅ¡kėjo elgesį bei kitas reikÅ¡mingas aplinkybes, taip pat protingumo, sÄ Å¾iningumo bei teisingumo kriterijus (CK 1.5 str.).

Vertinant pareiÅ¡kėjo elgesį, bÅ«tina atsižvelgti į tai, ar jis buvo pakankamai atidus, sÄ Å¾iningas ar, prieÅ¡ingai, savo teises įgyvendino nerÅ«pestingai, aplaidžiai. Å ia prasme kiekvienam konkrečiam atvejui taikytini ne vidutiniai, o individualÅ«s sÄ Å¾iningo, atidaus bei rÅ«pestingo asmens elgesio standartai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2014 m. vasario 28 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-54/2014, ir joje nurodyta praktika).Pirmosios instancijos teismas nustatė, jog ieÅ¡kovas nežinojo, kad A.

S. mirė, todėl padarė iÅ¡vadÄ , jog ieÅ¡kovas terminÄ palikimui priimti praleido dėl objektyvių priežasčių, ir pažymėjo, jog tiek atsakovė, tiek trečiasis asmuo V. Č., žinodamos, jog A. S. turi sÅ«nų, nesiėmė jokių veiksmų, kad jis bÅ«tų informuotas apie tėvo mirtį. PrieÅ¡ingai, atsakovė notarei pateikdama pareiÅ¡kimÄ dėl palikimo priėmimo suteikė klaidingÄ informacijÄ , jog palikėjas vaikų neturi. IeÅ¡kovui gauti informacijÄ apie tėvo mirtį apsunkino ir tai, kad jis gyvena Baltarusijoje.

Pirmosios instancijos teismo posėdžio metu atsakovė ir V. Č. patvirtino, jog joms buvo žinoma aplinkybė, kad A. S. buvo vedęs M. S. motinÄ ir kad ieÅ¡kovas gimė po santuokos sudarymo. Byloje nėra pateikta duomenų, kad A. S. bÅ«tų surašęs testamentÄ ir iÅ¡reiÅ¡kęs valiÄ , kad paveldimas turtas atitektų kitiems asmenims, o ne sÅ«nui M. S.. Apeliacinės instancijos teismas taip pat kritiÅ¡kai vertina apeliacinio skundo argumentus, jog palikėjas dėl vaikystėje persirgtos ligos negalėjo turėti vaikų, todėl ieÅ¡kovas nėra A.

S. sūnus. Pažymėtina, jog nepateikti jokie šiuos argumentus pagrindžiantys įrodymai ir, kaip jau minėta, A. S. tėvystė nėra nuginčyta, todėl minėti apeliacinio skundo argumentai atmestini kaip nepagrįsti ir neįrodyti. Teisėjų kolegija, vadovaudamasi nurodyta kasacinio teismo praktika, atsižvelgdama į tai, jog ieškovas gyvena Baltarusijoje ir nekalba lietuviškai, jog jam nebuvo pranešta apie A. S. mirtį, į tai, jog atsakovei ir trečiajam asmeniui V. Č. buvo žinoma, jog ieškovas yra gimęs po A.

S. ir ieÅ¡kovo motinos santuokos sudarymo, jog A. S. tėvystė nėra nuginčyta, į tai, jog mirusysis A. S. nėra palikęs testamento ir iÅ¡reiÅ¡kęs valios, kada paveldimas turtas atitektų kitiems asmenims, sutinka su pirmosios instancijos teismo padaryta iÅ¡vada, jog ieÅ¡kovas terminÄ palikimui priimti praleido dėl objektyvių priežasčių, todėl Å¡is terminas atnaujintinas (CK 5.57 str. 1 d.).Taip pat atmestinas apeliacinio skundo argumentas, jog pirmosios instancijos teismas neužsimena apie tai, jog teismo posėdyje dalyvavę liudytojai patvirtino, kad ieÅ¡kovas nėra A.

S. sÅ«nus. Pažymėtina, jog pirmosios instancijos teismas skundžiamame sprendime nurodė, jog bylos duomenimis nustatyta, kad A. S., gimęs (duomenys neskelbtini), mirė (duomenys neskelbtini) (mirties liudijimas iÅ¡duotas Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos Civilinės metrikacijos ir registracijos skyriaus 2015-01-22, įraÅ¡o Nr. 144). M. S. yra mirusio A. S. sÅ«nus, tai patvirtina byloje pateiktas gimimo liudijimas. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, jog, vadovaujantis CPK 197 straipsnio 2 dalimi, dokumentai, iÅ¡duoti valstybės ir savivaldybių institucijų, patvirtinti kitų valstybės įgaliotų asmenų nevirÅ¡ijant jiems nustatytos kompetencijos bei laikantis atitinkamiems dokumentams keliamų formos reikalavimų, laikomi oficialiaisiais raÅ¡ytiniais įrodymais ir turi didesnę įrodomÄ jÄ galiÄ .

Aplinkybės, nurodytos oficialiuose raÅ¡ytiniuose įrodymuose, laikomos visiÅ¡kai įrodytomis, iki jos bus paneigtos kitais byloje esančiais, iÅ¡skyrus liudytojų parodymus, įrodymais. Vadovaudamasi CPK 197 straipsnio 2 dalimi, teisėjų kolegija konstatuoja, jog pirmosios instancijos teismas pagrįstai nustatė, jog ieÅ¡kovas yra palikėjo A. S. sÅ«nus, Å¡iÄ aplinkybę patvirtina aukÅ¡tesnę įrodomÄ jÄ galiÄ turintis gimimo liudijimas (e. b. T. 2, b. l. 20). Aplinkybę, jog ieÅ¡kovas yra A. S. sÅ«nus, pirmosios instancijos teismas pagrįstai laikė įrodyta, nes ji nebuvo paneigta kitais byloje esančiais, iÅ¡skyrus liudytojų parodymus, įrodymais.

Be to, kaip jau minėta, pirmosios instancijos teismas pažymėjo, jog tėvystė nėra nuginčyta.Teisėjų kolegija atmeta apeliacinio skundo argumentÄ dėl DNR ekspertizės atlikimo negalimumo. Pažymėtina, jog, nors apeliaciniame skunde nurodoma, jog apeliantės susisiekė su Valstybinės teismo medicinos tarnybos DNR laboratorijos specialistais dėl DNR testo atlikimo, tačiau apeliantės nepateikia jokių įrodymų, pagrindžiančių kreipimÄ si į minėtÄ institucijÄ . Be to, DNR ekspertizės atlikimas nėra nagrinėjamos civilinės bylos dalykas, nagrinėjamu atveju nesprendžiamas tėvystės nuginčijimo klausimas.Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra iÅ¡aiÅ¡kinęs, kad nuosavybės teisė į paveldėtÄ turtÄ Ä¯gyjama priimant palikimÄ ir priklauso įpėdiniui nuo palikimo atsiradimo momento nepriklausomai nuo to, ar įpėdinis yra gavęs paveldėjimo teisės liudijimÄ , ar yra įregistravęs nurodytÄ vienaÅ¡alį sandorį vieÅ¡ajame registre.

Paveldėjimo teisės liudijimas savo teisine reikÅ¡me yra tik įpėdinio turimas teises įforminantis dokumentas, todėl jo iÅ¡davimas nekeičia nei teisių į paveldėtÄ turtÄ atsiradimo momento, nei Å¡ių teisių apimties (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2009-11-02 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-468/2009).Vadovaujantis 5.11 straipsnio 1 dalimi, paveldint pagal įstatymÄ Ä¯pėdiniai lygiomis dalimis yra:

1) pirmos eilės – palikėjo vaikai (tarp jų ir įvaikiai) ir palikėjo vaikai, gimę po jo mirties;

2) antros eilės – palikėjo tėvai (įtėviai), vaikaičiai;

3) trečios eilės – palikėjo seneliai tiek iš tėvo, tiek iš motinos pusės, palikėjo provaikaičiai;

4) ketvirtos eilės – palikėjo broliai ir seserys, proseneliai ir prosenelės tiek iÅ¡ tėvo, tiek iÅ¡ motinos pusės. Po A. S. mirties 2015-03-15 ieÅ¡kovas M. S. buvo teisėtas pirmos eilės paveldėtojas. Paveldėjimo teisės liudijimas į palikėjo turtÄ iÅ¡duotas tik vienam įpėdiniui – B. S., t. y. ketvirtos eilės paveldėtojai, nors palikimo priėmimo metu buvo tiek pirmos (ieÅ¡kovas M. S.), tiek antros eilės paveldėtojai (ieÅ¡kovo sÅ«nus, A. S. anÅ«kas A. S.). IeÅ¡kovas teisės kreiptis į notarÄ dėl paveldėjimo teisės liudijimo į jam tenkančiÄ palikimo dalį iÅ¡davimo nėra įgyvendinęs. Jei ieÅ¡kovas bÅ«tų pateikęs notarei pareiÅ¡kimÄ dėl palikimo priėmimo, atsakovė bÅ«tų netekusi teisės paveldėti turtÄ .

Tam, kad Å¡ia teise ieÅ¡kovas galėtų nekliudomai pasinaudoti, pirmosios instancijos teismas pagrįstai pripažino negaliojančiu atsakovei B. S. 2015-06-25 iÅ¡duotÄ paveldėjimo teisės pagal įstatymÄ liudijimÄ . Teisėjų kolegija sutinka su apeliantės argumentu, jog įstatymas B. S., kaip įpėdinės pagal įstatymÄ , neįpareigoja aiÅ¡kintis kitų įpėdinių požiÅ«rio į palikimÄ ar rÅ«pintis, kad jie laiku realizuotų savo teises dėl palikimo, tačiau sutiktina su pirmosios instancijos teismo argumentais, jog B.

S. elgėsi nesÄ Å¾iningai notaro kontoroje nenurodydama kitų pirmesnės eilės A. S. įpėdinių, t. y. žinodama apie palikėjo sÅ«nų, tačiau pateikdama notarei duomenis, jog kitų įpėdinių nėra, ir taip priimdama A. S. palikimÄ .Apeliaciniame skunde nurodoma, jog pirmosios instancijos teismas nepagristai iÅ¡ ieÅ¡kovo nepriteisė lėšų atsakovės nuostoliams, turėtiems dėl paveldėto bÅ«sto sutvarkymo bei brolio laidotuvių, atlyginti. Tuo atveju, jei ieÅ¡kovas turėtų teisę į A.

S. palikimÄ , kurį, be kita ko, sudaro ir 1/2 dalis lėšų už parduotÄ butÄ , kuris buvo tvarkomas po V. S. mirties, ieÅ¡kovas privalėtų atsakovei kompensuoti 1/2 dalį iÅ¡laidų, turėtų Å¡io buto sutvarkymui – 900,00 Eur. Pirmosios instancijos teismas, nagrinėdamas šį atsakovės prieÅ¡ieÅ¡kinio reikalavimÄ , pažymėjo, jog atsakovė teigdama, kad iÅ¡leido ne mažiau kaip 800,00 Eur iÅ¡ asmeninių lėšų buto, esančio (duomenys neskelbtini), tvarkymui po brolio mirties, nepateikė jokių įrodymų, patvirtinančių patirtas iÅ¡laidas ir jų dydį, todėl Å¡i prieÅ¡ieÅ¡kinio dalis netenkintina (CPK 178 straipsnis).

Atsakovė, pateikdama apeliacinį skundÄ , taip pat nepateikė jokių šį argumentÄ pagrindžiančių įrodymų, todėl apeliacinės instancijos teismas sutinka su pirmosios instancijos teismo padaryta iÅ¡vada, jog Å¡is atsakovės reikalavimas yra neįrodytas, todėl netenkintinas. Taip pat sutiktina su pirmosios instancijos teismo motyvais, jog byloje nėra pateikta duomenų, kad buto, adresu (duomenys neskelbtini), sutvarkymo veiksmus atliko bÅ«tent A. Č.. Byloje nėra pateikta įrodymų, kad A.

Č. faktiÅ¡kai gavo iÅ¡ B. S. 1000,00 Eur. Atkreiptinas dėmesys, kad pati atsakovė nurodė, jog jos finansinė padėtis sunki. A. Č. 2016-06-13 raÅ¡te nurodė, kad už buto, esančio (duomenys neskelbtini), sutvarkymÄ po V. S. mirties iÅ¡ B. S. gavo 1000,00 Eur. Teismas kritiÅ¡kai vertina šį patvirtinimÄ , kadangi A. Č. yra trečiojo asmens V. Č. sÅ«nus, o pastaroji palaiko gerus santykius su atsakove B. S.. Ä®vertinus iÅ¡dėstytas motyvus sutiktina su pirmosios instancijos teismo iÅ¡vada, kad Å¡is reikalavimas neįrodytas, todėl netenkintinas (CPK 178 straipsnis).Apeliaciniame skunde taip pat nurodoma, jog nors pirmosios instancijos teismas konstatavo, kad ieÅ¡kovas turi prievolę atlyginti atsakovei jos patirtas palikėjo laidojimo ir kapo sutvarkymo iÅ¡laidas, tačiau iÅ¡ ieÅ¡kovo atsakovės naudai priteisdamas tik 1290,00 Eur už paminklÄ pagal sÄ skaitÄ faktÅ«rÄ Nr. LE402, visiÅ¡kai nepagrįstai nepriteisė 1460,00 Eur už ritualines paslaugas pagal 2015-03-18 sÄ skaitÄ faktÅ«rÄ Nr. 1634.Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija neturi pagrindo sutikti su Å¡iuo atsakovės argumentu.

Pažymėtina, jog pirmosios instancijos teismas, spręsdamas ritualinių paslaugų atlyginimo klausimÄ , pažymėjo, jog iÅ¡ teismui pateiktų duomenų matyti, kad A. S. buvo kremuotas, V. Č. 2015-08-10 užsakė pamatÄ , plokÅ¡tes, plyteles kapui už 2400,00 Eur, UAB „Pamario akmuo“ 2015-09-25 V. Č. iÅ¡rašė PVM sÄ skaitÄ faktÅ«rÄ , serija LE, Nr. 402, už akmens gaminius 2380,00 Eur sumai, V. Č. 2015-03-18 UAB „Amžiaus vartai“ sumokėjo 1460,00 Eur už ritualines paslaugas.

IÅ¡ pateikto atsakovės B. S. banko sÄ skaitos iÅ¡raÅ¡o matyti, kad atsakovė UAB „Pamario akmuo“ už paminklÄ pagal sÄ skaitÄ faktÅ«rÄ Nr. LE 402 sumokėjo 1290,00 Eur. Kaip matyti iÅ¡ pateiktų duomenų, didžiÄ jÄ dalį A. S. laidotuvių, paminklo ir kitų su tuo susijusių iÅ¡laidų apmokėjo trečiasis asmuo V. Č.. Pažymėtina, kad byloje pateiktas kvitas bei sÄ skaita, iÅ¡ kurių nėra galimybės nustatyti, už kÄ jie iÅ¡raÅ¡yti. Bylos duomenimis, atsakovės bei kitų bylos dalyvių paaiÅ¡kinimais nustatyta, kad A.

S. buvo jÅ«rininkas ir jo gaunamas darbo užmokestis buvo pakankamai didelis. Dalį pinigų jis pervesdavo savo sugyventinei V. Č., kuri jais disponavo. Darytina iÅ¡vada, kad A. S. laidotuvių, paminklo ir kitas su tuo susijusias iÅ¡laidas apmokėjo trečiasis asmuo V. Č. savo noru ir galbÅ«t iÅ¡ tų pinigų, kuriuos jai pervesdavo pats A. S.. Kadangi atsakovė UAB „Pamario akmuo“ už paminklÄ pagal sÄ skaitÄ faktÅ«rÄ Nr. LE 402 sumokėjo 1290,00 Eur, nors neturėjo tokios pareigos, Å¡i suma priteistina atsakovei iÅ¡ ieÅ¡kovo.

Atsižvelgiant į tai, jog 1460,00 Eur už ritualines paslaugas pagal 2015-03-18 sÄ skaitÄ faktÅ«rÄ Nr. 1634 sumokėjo trečiasis asmuo V. Č., o ne atsakovė, pirmosios instancijos teismas pagrįstai netenkino Å¡io atsakovės reikalavimo. Teisėjų kolegija taip pat nesutinka su apeliacinio skundo bei raÅ¡ytinių paaiÅ¡kinimų argumentu, jog ieÅ¡kovas nebendravo su tėvu. Pirmosios instancijos teismas nustatė, jog ieÅ¡kovas bendravo su savo tėvu telefonu, per socialinius tinklus. Paskambindavo kartÄ per pusmetį.

Apie 1983 m. iÅ¡važiavo gyventi į BaltarusijÄ , tačiau iÅ¡ pradžių atvykdavo į LietuvÄ , keturias vasaras buvo apsistojęs pas atsakovę. Paskutinį kartÄ tėvÄ matė apie 1995 m., į LietuvÄ tėvo aplankyti neatvykdavo, kadangi sunku buvo susitvarkyti dokumentus. Paskutinį kartÄ su tėvu bendravo 2015 m. žiemÄ . Aplinkybių, jog ieÅ¡kovas buvo kelias vasaras pas jÄ apsistojęs, taip pat neginčijo ir atsakovė. Vadovaujantis iÅ¡dėstytais motyvais, konstatuotina, jog pirmosios instancijos teismas padarė pagrįstÄ iÅ¡vadÄ , jog M.

S. su tėvu bendrauti sudarė kliÅ«tis atstumas, tačiau, bylos duomenimis, nors ir retai, tačiau ieÅ¡kovas palaikė ryÅ¡ius su tėvu skambindamas telefonu ar per socialinius tinklus. Pirmosios instancijos teismas taip pat pažymėjo, jog pati atsakovė patvirtino, jog su broliu (palikėju) nebendravo apie 20 metų. Dėl raÅ¡ytiniuose paaiÅ¡kinimuose nurodomos teismų praktikosRaÅ¡ytiniuose paaiÅ¡kinimuose nurodydamos ieÅ¡kovo nepateisinamÄ pasyvumÄ , nerÅ«pestingumÄ , aplaidumÄ atsakovė B. S. ir trečiasis asmuo V.

Č. remiasi Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009-04-03 nutartimi civilinėje byloje Nr. 3K-3-134/2009, Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010-06-07 nutartimi civilinėje byloje Nr. 2A-388/2010, Panevėžio apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010-09-02 nutartimi civilinėje byloje Nr. 2A-575-227/2010.Konstitucinis Teismas aiÅ¡kindamas precedentų taikymo klausimÄ sprendžiant bylas atkreipė dėmesį, kad teismų precedentų, kaip teisės Å¡altinių, reikÅ¡mės negalima pervertinti, juo labiau suabsoliutinti.

Remtis teismų precedentais reikia itin apdairiai. Teismams sprendžiant bylas precedento galiÄ turi tik tokie ankstesni teismų sprendimai, kurie buvo sukurti analogiÅ¡kose bylose, t. y. precedentas taikomas tik tose bylose, kurių faktinės aplinkybės yra tapačios tos bylos, kurioje buvo sukurtas precedentas, faktinėms aplinkybėms arba labai panaÅ¡ios į jas ir kurioms turi bÅ«ti taikoma ta pati teisė, kaip toje byloje, kurioje buvo sukurtas precedentas (Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2007-10-24 nutarimas).Kasacinis teismas taip pat yra iÅ¡aiÅ¡kinęs, kad teismams sprendžiant bylas precedento galiÄ turi tik tokie ankstesni teismų sprendimai, kurie buvo sukurti analogiÅ¡kose bylose, t. y. precedentas taikomas tik tose bylose, kurių faktinės aplinkybės yra tapačios arba labai panaÅ¡ios į tos bylos, kurioje buvo sukurtas precedentas, faktines aplinkybes ir kurioms turi bÅ«ti taikoma ta pati teisė, kaip toje byloje, kurioje buvo sukurtas precedentas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. lapkričio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-507/2014).Apeliacinės instancijos teismas pažymi, jog Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos nagrinėtos civilinės bylos Nr. 3K-3-134/2009 ir nagrinėjamos civilinės bylos ratio decidendi (faktinės bylos aplinkybės) skiriasi, todėl minėta kasacinio teismo nutartimi nagrinėjamu atveju negalima remtis.

Minėtoje kasacinio teismo nagrinėtoje civilinėje byloje buvo palikta nepakeista apeliacinio teismo nutartis, kuria apeliacinės instancijos teismas konstatavo, jog termino palikimui priimti pratęsimas nesukels pareiÅ¡kėjai teisinių pasekmių, nes, atkÅ«rus nuosavybės teisę į pareiÅ¡kime nurodytÄ nekilnojamÄ jį turtÄ religinei bendrijai, Å¡is turtas, kaip paveldėjimo teisės objektas, nebeegzistuoja, be to, kasacinio teismo nagrinėtoje byloje pareiÅ¡kėja palikimo priėmimo terminÄ buvo praleidusi daugiau negu trejus metus, teismas taip pat konstatavo, jog pareiÅ¡kėja su palikėja iÅ¡ viso nebendravo.Teisėjų kolegija taip pat mano, jog remtis raÅ¡ytiniuose paaiÅ¡kinimuose nurodyta Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010-06-07 nutartimi, priimta civilinėje byloje Nr. 2A-388/2010, taip pat nėra pagrindo, nes minėtos civilinės bylos ir nagrinėjamos civilinės bylos faktinės aplinkybės taip pat nėra tapačios.

Nurodytoje Lietuvos apeliacinio teismo nagrinėtoje byloje, prieÅ¡ingai negu Å¡ioje civilinėje byloje, buvo nustatytos aplinkybės, jos palikimÄ priėmusiam asmeniui nebuvo žinoma apie esantį pirmesnės eilės paveldėtojÄ , jos nebuvo pažįstamos, niekada nebuvo susitikusios, viena apie kitÄ iÅ¡vis nežinojo. Lietuvos apeliacinio teismo iÅ¡nagrinėtoje civilinėje byloje buvo konstatuota, jog palikimÄ priėmęs asmuo, nežinodamas apie esantį pirmesnės eilės paveldėtojÄ , neturėjo pareigos apie jį praneÅ¡ti notarei, taip pat ir jai (apeliantei) apie sesers (palikėjos) mirtį.

Nagrinėjamu atveju yra nustatytos prieÅ¡ingos aplinkybės, t. y. atsakovei B. S. buvo žinoma apie esantį pirmesnės eilės įpėdinį – A. S. sÅ«nų M. S., o atsakovė Å¡iÄ aplinkybę notaro kontoroje nuslėpė. O, be to, minėtoje apeliacinio teismo nagrinėtoje civilinėje byloje buvo nustatytos aplinkybės, jog palikėjos ir pirmesnės eilės įpėdinės bendravimas buvo visiÅ¡kai nutrÅ«kęs. Be to, Lietuvos apeliacinio teismo nagrinėtoje civilinėje byloje nurodyta, jog dėl termino palikimui priimti atnaujinimo kreipusis pareiÅ¡kėja daugelį metų nesidomėjo sesers likimu, jos neieÅ¡kojo, todėl elgėsi nerÅ«pestingai ir aplaidžiai.

Nagrinėjamu atveju nustatyta, jog nors ir retai, tačiau ieškovas palaikė ryšius su tėvu skambindamas telefonu ar per socialinius tinklus.Apeliacinės instancijos teismas taip pat mano, jog rašytiniuose paaiškinimuose nurodyta Panevėžio apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010-09-02 nutartimi civilinėje byloje Nr. 2A-575-227/2010 taip pat nėra pagrindo remtis nagrinėjamu atveju, nes nurodytos Panevėžio apygardos teismo nagrinėtos civilinės bylos aplinkybės visiškai nesutampa su nagrinėjamos bylos faktinėmis aplinkybėmis.

Minėtoje Panevėžio apygardos teismo nagrinėtoje civilinėje byloje buvo konstatuota, jog ieÅ¡kovei palikimo priėmimo terminu (2007-03-27–2007-06-27) negalėjo bÅ«ti nežinoma apie palikėjo mirtį, o kartu ir apie palikimo atsiradimÄ , tačiau ieÅ¡kovė dėl termino palikimui priimti pratęsimo kreipėsi tik po dvejų metų. Nagrinėjamu atveju konstatuota, jog ieÅ¡kovui nebuvo žinoma apie palikėjo mirtį ir termino palikimui priimti pradžiÄ .Be to, minėtose bylose, prieÅ¡ingai negu nagrinėjamu atveju, nebuvo konstatuotas palikimÄ priėmusio subjekto nesÄ Å¾iningumo faktas nuslepiant informacijÄ apie pirmesnės eilės paveldėtojÄ .

Vadovaudamasi iÅ¡dėstytais motyvais, teisėjų kolegija konstatuoja, jog pirmosios instancijos teismas tinkamai įvertino ir iÅ¡samiai iÅ¡analizavo byloje pateiktus Å¡alių argumentus, teisingai aiÅ¡kino ir taikė materialines teisės normas, nepažeidė proceso teisės normų (CPK 329, 330 straipsniai), tai yra visiÅ¡kai atskleidė bylos esmę ir priėmė teisėtÄ bei pagrįstÄ sprendimÄ (CPK 328 straipsnis), o apeliacinio skundo argumentai nesudaro pagrindo panaikinti šį teismo sprendimÄ (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Dėl bylinėjimosi iÅ¡laidų apeliacinės instancijos teisme priteisimoÅ aliai, kurios naudai priimtas teismo sprendimas, priteisiamos bylinėjimosi iÅ¡laidos iÅ¡ kitos Å¡alies (Lietuvos Respublikos CPK 93 straipsnio 1 dalis). Kadangi apeliacinis skundas netenkintinas, atsakovė B. S. bei trečiasis asmuo V. Č. neturi teisės į bylinėjimosi iÅ¡laidų atlyginimÄ .Å aliai, kurios naudai priimtas sprendimas, teismas priteisia iÅ¡ antrosios Å¡alies iÅ¡laidas už advokato ar advokato padėjėjo, dalyvavusių nagrinėjant bylÄ , pagalbÄ , taip pat už pagalbÄ rengiant procesinius dokumentus ir teikiant konsultacijas.

Dėl Å¡ių iÅ¡laidų priteisimo Å¡alis teismui raÅ¡tu pateikia praÅ¡ymÄ su iÅ¡laidų apskaičiavimu ir pagrindimu. Å ios iÅ¡laidos negali bÅ«ti priteisiamos, jeigu praÅ¡ymas dėl jų priteisimo ir iÅ¡laidų dydį patvirtinantys įrodymai nepateikti iki bylos iÅ¡nagrinėjimo iÅ¡ esmės pabaigos (CPK 98 straipsnio 1 dalis). IeÅ¡kovas praÅ¡o priteisti visas patirtas bylinėjimosi iÅ¡laidas, nurodo, jog už atsiliepimo į apeliacinį skundÄ parengimÄ sumokėjo 700 Eur, pateikė 2016-11-02 sÄ skaitÄ faktÅ«rÄ Nr. ADK 1611-01, tačiau byloje nėra pateikta įrodymų, jog Å¡i sÄ skaita yra apmokėta, todėl, byloje nesant duomenų apie faktiÅ¡kai patirtas bylinėjimosi iÅ¡laidas, ieÅ¡kovui bylinėjimosi apeliacinės instancijos teisme iÅ¡laidos nepriteistinos.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326–331 straipsniais, teisėjų kolegija nutaria:Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2016-07-07 sprendimÄ palikti nepakeistÄ . Teisėjai Erinija Kazlauskienė Almantas Padvelskis Giedrė Seselskytė