2025-10-08 Nr. AB-16009-3-64-3-01361-2025-6 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. eAS-881-629/2025

Teisminio proceso Nr. 3-64-3-01361-2025-6

Procesinio sprendimo kategorija 43.5.9

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

NUTARTIS

2025 m. spalio 8 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Audriaus Bakavecko (kolegijos pirmininkas), Arūno Dirvono ir Mildos Vainienės (pranešėja),

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo P. V. atskirąjį skundą dėl Regionų administracinio teismo 2025 m. birželio 19 d. nutarties administracinėje byloje pagal pareiškėjo P. V. skundą Mažeikių rajono savivaldybės administracijai dėl sprendimo panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.

Teisėjų kolegija

nustatė:

I. Pareiškėjas P. V. (toliau – ir pareiškėjas) kreipėsi į teismą su procesiniu dokumentu, pavadintu pareiškimu, prašydamas: 1) pripažinti atsakovo Mažeikių rajono savivaldybės administracijos (toliau – ir atsakovas, Administracija) neveikimą (netinkamą veikimą ir (ar) vilkinimą atlikti veiksmus) neteisėtu; 2) panaikinti atsakovo 2024 m. lapkričio 27 d. raštą Nr. R8-4063 (toliau – ir Raštas); 3) pašalinant padarytą pažeidimą, įpareigoti atsakovą vykdyti teisės aktą – Smurto ir priekabiavimo prevencijos politikos Mažeikių rajono savivaldybės administracijoje IV skyriaus nuostatas – iš naujo reglamentuota tvarka atlikti pareiškėjo 2024 m. lapkričio 11 d. kreipimosi ištyrimą.

Pareiškėjas prašė pripažinti, kad pareiškimo padavimo terminas yra nepraleistas ir yra force majeure (įvykis, nepaprastos aplinkybės, kurių negalima nei numatyti arba išvengti) atvejis, bei atnaujinti dėl force majeure aplinkybių praleistą Rašto apskundimo terminą. Pareiškėjas taip pat prašė kreiptis į Lietuvos Respublikos Konstitucinį Teismą (toliau – ir Konstitucinis Teismas).

II. Regionų administracinis teismas 2025 m. birželio 19 d. nutartimi atmetė pareiškėjo P. V. prašymą atnaujinti praleistą terminą skundui paduoti ir atsisakė priimti pareiškėjo skundą.

Teismas nustatė, kad pareiškėjas nesutinka su Administracijos raštu Nr. R8-4063, kuris priimtas 2024 m. lapkričio 27 d., t. y. pareiškėjas į teismą kreipėsi praleidęs įstatymo nustatytą terminą kreiptis į teismą. Teismas pažymėjo, kad pareiškėjo nurodytos termino skundui paduoti praleidimo aplinkybės yra subjektyvaus pobūdžio. Pareiškėjo veiksmai, siekiant įgyvendinti teisę į teisminę gynybą, neatitinka rūpestingumo, sąžiningumo, operatyvumo ir atidumo reikalavimų. Atsižvelgęs į tai, teismas konstatavo, kad terminą skundui paduoti pareiškėjas praleido ne dėl svarbių priežasčių, o dėl subjektyvių aplinkybių.

Teismas priėjo prie išvados, kad nustatytos aplinkybės nesudaro pagrindo atnaujinti praleistą terminą skundui paduoti, todėl pareiškėjo skundą atsisakytinas priimti pagal Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 33 straipsnio 2 dalies 9 punktą.

III. Pareiškėjas P. V. atskirajame skunde prašo panaikinti Regionų administracinio teismo 2025 m. birželio 19 d. nutartį ir grąžinti pareiškėjo skundo (pareiškimo) priėmimo klausimą nagrinėti / spręsti (ne)tam pačiam (teisėjui) teismui.

Pareiškėjas taip pat prašo: 1) „Idant teismui / teisėjui, nedviprasmiškai taptų aišku (dėl įstatyminės teisės į teisminę gynybą įgyvendinimo / realizavimo) – kreiptis į Konstitucinį teismą (ABTĮ 4 str.).“; 2) „Pripažinti, kad teiginiai, pateikti – LIETUVOS RESPUBLIKOS KONSTITUCINIO TEISMO, 2021 m. lapkričio 9 d. nutarime Nr. KT177-A-N14/2021 išaiškinta: Konstitucijos 30 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta asmens teisė kreiptis į teismą – neatskiriamas teisinės valstybės principo turinio elementas ir būtina teisingumo įgyvendinimo sąlyga; demokratinėje valstybėje teismas yra pagrindinė institucinė žmogaus teisių ir laisvių garantija; asmens teisės turi būti ginamos ne formaliai, o realiai ir veiksmingai. – čia, šiuo atveju – prasilenkia ne tik su tiesa, bet ir morale – neatitinka faktinės čia (žr. Teisėjo etikos kodeksas), tikrovės.“; 3) „LVAT kolegijų: 2025-03-19 nutarties (eAS-251-520/2025), 2025-04-09 nutarties (eAS-397-968/2025), 2025-05-07 nutarties (eAS-538-492/2025), 2025-05-21 nutarties (eAS-517-662/2025) 2025-05-28 nutarties (eAS-584-629/2025) ir 2025-05-28 nutarties (eAS-573-821/2025), 2025-06-04 nutarties (eAS-583-1047/2025), 2025-06-04 nutarties (eAS-604-1047/2025) ir 2025-06-11 nutarties (eAS-599-1188/2025) pagrindu, formuojant vieningą teisinę praktiką – sustabdyti tą (pagaliau gi, laikas SUAUGTI), absurdiškai tuščią maratoną (06-25 yra paskirti septyni, 07-02 – devyni, 07-09 – trys kolegijų posėdžiai ir, deja, pabaigos [kai – ABTĮ 5 str. 3 d. – „Teismas imasi nagrinėti administracinę bylą.“] tam, dar nesimato ...), priimti atskirąją nutartį (dėl: teisės – į teisminę gynybą, neva – praleisto termino, pareigos – pradėti ir išnagrinėti (ABTĮ 10-11 str.) bylą ir pan.), ją pateikiant Regionų administracinio teismo rūmų pirmininkui (ABTĮ 110 str. 1 d.) ir Aukščiausiojo Teismo Pirmininkui (TĮ 59 str. 1 d. 2-3 p., 2 d.), Teisėjų Garbės teismui“.

Pareiškėjas atskirajame skunde nurodo, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai įvertino įrodymus, faktus ir įstatymo nuostatas, nutartyje esantys teiginiai neatitinka tikrovės. Pareiškėjo teigimu, terminas kreiptis į teismą nebuvo praleistas, nes egzistuoja force majeure (nenugalimos jėgos) atvejis, dėl kurio pareiškėjas negalėjo kontroliuoti, išvengti ar pašalinti bei protingai numatyti teismo veiksmų.

Teisėjų kolegija

konstatuoja:

IV. Atskirojo skundo dalykas – Regionų administracinio teismo 2025 m. birželio 19 d. nutarties, kuria pareiškėjo P. V. skundą (pareiškimą) atsisakyta priimti ABTĮ 33 straipsnio 2 dalies 9 punkte nurodytu pagrindu, pagrįstumas ir teisėtumas.

Pirmosios instancijos teismas pareiškėjo skundą (pareiškimą) atsisakė priimti, konstatavęs, kad pareiškėjas praleido terminą skundui dėl Rašto panaikinimo paduoti ir nepateikė įrodymų, kurie galėtų patvirtinti, jog egzistavo svarbios priežastys, objektyviai sukliudžiusios pareiškėjui laiku kreiptis į teismą su skundu dėl Rašto panaikinimo.

Teisėjų kolegija, nagrinėdama atskirojo skundo argumentus ir tikrindama pirmosios instancijos teismo nutarties pagrįstumą ir teisėtumą, pirmiausia pažymi, kad ABTĮ 33 straipsnio 2 dalyje nurodytas sąrašas atvejų, kuriems esant teismas atsisako priimti skundą (prašymą, pareiškimą). Jei teismas, prieš priimdamas skundą (prašymą, pareiškimą) nustato esant bent vieną iš šių atvejų, motyvuota nutartimi privalo atsisakyti priimti skundą (prašymą, pareiškimą). Vienas iš tokių atvejų – skundas (prašymas, pareiškimas) paduotas praleidus nustatytą skundo (prašymo, pareiškimo) padavimo terminą ir šis terminas neatnaujinamas (ABTĮ 33 str. 2 d. 9 p.).

Šioje byloje nustatyta, kad pareiškėjas skundą (pareiškimą) padavė 2025 m. birželio 17 d. Iš Lietuvos teismų informacinės sistemos Liteko duomenų nustatyta, kad pareiškėjas jau anksčiau kreipėsi į teismą su pareiškimu (skundu), prašydamas pripažinti atsakovo Mažeikių rajono savivaldybės administracijos neveikimą (netinkamą veikimą ir (ar) vilkinimą atlikti veiksmus) neteisėtu, panaikinti atsakovo 2024 m. lapkričio 27 d. raštą Nr. R8-4063 ir, pašalinant padarytą pažeidimą, įpareigoti atsakovą vykdyti Smurto ir priekabiavimo prevencijos politikos Mažeikių rajono savivaldybės administracijoje IV skyriaus nuostatas – iš naujo, reglamentuota tvarka, atlikti 2024 m. lapkričio 11 d. pareiškėjo kreipimosi ištyrimą. Regionų administracinis teismas 2024 m. gruodžio 18 d. nutartimi administracinėje byloje Nr. eI3-10434-595/2025 (teisminio proceso Nr. 3-64-3-02162-2024-5) pareiškėjo pareiškimą (skundą) laikė nepaduotu. Pareiškėjas, nesutikdamas su minėta nutartimi, padavė atskirąjį skundą. Išnagrinėjęs pareiškėjo atskirąjį skundą, Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2025 m. kovo 19 d. nutartimi administracinėje byloje Nr. eAS-251-520/2025 panaikino Regionų administracinio teismo 2024 m. gruodžio 18 d. nutartį ir perdavė pareiškėjo pareiškimo (skundo) priėmimo klausimą Regionų administraciniam teismui nagrinėti iš naujo. Regionų administracinis teismas 2025 m. kovo 24 d. nutartimi administracinėje byloje Nr. eI3-10434-595/2025 priėmė pareiškėjo skundą (pareiškimą) nagrinėti iš esmės. Vadinasi, pareiškėjo skundo dėl Rašto panaikinimo ir su tuo susijusių reikalavimų priėmimo klausimas jau yra išspręstas, administracinė byla iškelta.

Išdėstytos aplinkybės sudaro pagrindą išvadai, kad nagrinėjamu atveju yra pagrindas atsisakyti priimti pareiškėjo skundą, tačiau ne ABTĮ 33 straipsnio 2 dalies 9 punkte, o ABTĮ 33 straipsnio 2 dalies 6 punkte nurodytu pagrindu, nes teismo žinioje yra administracinė byla Nr. eI3-10434-595/2025 dėl ginčo tarp tų pačių ginčo šalių, dėl to paties dalyko ir tuo pačiu pagrindu. Ši išvada lemia, kad pareiškėjo atskirajame skunde išdėstyti argumentai dėl praleisto termino šiuo konkrečiu atveju nėra aktualūs ir todėl nenagrinėjami.

Pareiškėjas atskirajame skunde prašo kreiptis į Lietuvos Respublikos Konstitucinį Teismą.

ABTĮ 4 straipsnio 2 dalis nustato, kad, jeigu yra pagrindas manyti, jog įstatymas ar kitas teisės aktas, kuris turėtų būti taikomas konkrečioje byloje, prieštarauja Konstitucijai, administracinis teismas sustabdo bylos nagrinėjimą ir, atsižvelgdamas į Konstitucinio Teismo kompetenciją, kreipiasi į jį su prašymu spręsti, ar tas įstatymas ar kitas teisės aktas atitinka Konstituciją.

Pagal Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo įstatymo 67 straipsnio 2 dalies 5 punktą, teismo nutartyje, kuria kreipiamasi į Konstitucinį Teismą, turi būti nurodyti teismo nuomonės dėl teisės akto prieštaravimo Konstitucijai teisiniai argumentai. Iš Konstitucinio Teismo įstatymo 67 straipsnio 2 dalies 5 punkto kyla reikalavimas, kad teismai, argumentuodami savo prašyme pateiktą nuomonę dėl įstatymo ar kito teisės akto (jo dalies) prieštaravimo Konstitucijai, neapsiribotų vien bendro pobūdžio samprotavimais ar teiginiais, taip pat tuo, kad įstatymas ar kitas teisės aktas (jo dalis), jų manymu, prieštarauja Konstitucijai, bet privalo aiškiai nurodyti, kurie ginčijami teisės aktų straipsniai (jų dalys, punktai) ir kokia apimtimi, jų nuomone, prieštarauja Konstitucijai, o savo poziciją dėl kiekvienos ginčijamos teisės akto (jo dalies) nuostatos atitikties Konstitucijai turi pagrįsti aiškiai suformuluotais teisiniais argumentais. Priešingu atveju teismo prašymas ištirti įstatymo ar kito teisės akto (jo dalies) atitiktį Konstitucijai laikytinas neatitinkančiu Konstitucinio Teismo įstatymo 67 straipsnio reikalavimų (žr., pvz., Konstitucinio Teismo 2015 m. birželio 12 d., 2015 m. rugpjūčio 28 d. nutarimus ir kt.).

Nagrinėjamu atveju pareiškėjas nenurodė, dėl kokio konkretaus įstatymo (jo dalies), kuris yra taikytinas šioje byloje, prieštaravimo Konstitucijai turėtų būti kreipiamasi į Konstitucinį Teismą, todėl pareiškėjo prašymas kreiptis į Konstitucinį Teismą netenkinamas.

Teisėjų kolegija, tikrindama pirmosios instancijos teismo nutarties pagrįstumą ir teisėtumą pagal atskirajame skunde apibrėžtas ribas, nenustatė faktinio ir teisinio pagrindo priimti atskirąją nutartį dėl pareiškėjo nurodomų aplinkybių. Dėl to prašymas priimti atskirąją nutartį netenkinamas.

Pareiškėjas atskirajame skunde prašo pripažinti tam tikras aplinkybes, tačiau teisėjų kolegija pažymi, kad apeliacinės instancijos teismui, nagrinėjančiam atskirąjį skundą dėl konkrečios pirmosios instancijos teismo priimtos nutarties pagrįstumo ir teisėtumo, ABTĮ nuostatos nesuteikia kompetencijos nagrinėti ir spręsti tokio pobūdžio klausimus, kuriuos pareiškėjas nurodo minėtame prašyme.

Apibendrinusi išdėstytus motyvus, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismo galutinė išvada atsisakyti priimti pareiškėjo skundą yra pagrįsta, tačiau šiuo atveju turėjo būti nurodytas ABTĮ 33 straipsnio 2 dalies 6 punktas. Atsižvelgiant į tai, pareiškėjo atskirasis skundas atmetamas, o skundžiama pirmosios instancijos teismo nutartis paliekama nepakeista.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 154 straipsnio 1 punktu, teisėjų kolegija

nutaria:

Pareiškėjo P. V. atskirąjį skundą atmesti.

Regionų administracinio teismo 2025 m. birželio 19 d. nutartį palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Audrius Bakaveckas

Arūnas Dirvonas

Milda Vainienė