2023-10-11 Nr. AB-18094-2-52-3-02500-2023-6 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. A-2417-662/2023

Teisminio proceso Nr. 2-52-3-02500-2023-6

Procesinio sprendimo kategorija 8.5

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

NUTARTIS

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2023 m. spalio 11 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Audriaus Bakavecko (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Arūno Dirvono ir Mildos Vainienės,

sekretoriaujant Laisvidai Versekienei,

dalyvaujant (duomenys neskelbtini) piliečiui M. R., jo atstovei advokatei Audrai Lukaševičiūtei Krantz,

Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Užsieniečių registracijos centro atstovei Janinai Brovko,

vertėjaujant Yama Mangal, Ingridai Nasvytei,

viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal (duomenys neskelbtini) piliečio M. R. apeliacinį skundą dėl Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmų 2023 m. rugsėjo 13 d. sprendimo administracinėje byloje (duomenys neskelbtini) piliečio M. R. prašymą dėl alternatyvios sulaikymui priemonės taikymo.

Teisėjų kolegija

nustatė:

I. 1. (duomenys neskelbtini) pilietis M. R. (toliau – ir Užsienietis) kreipėsi į teismą su prašymu taikyti Užsieniečiui alternatyvią sulaikymui priemonę – apgyvendinimą Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (toliau – ir VSAT) Užsieniečių registracijos centre (toliau – ir Centras) netaikant judėjimo laisvės apribojimų.

2. Užsienietis paaiškino, kad nuo 2023 m. birželio 29 d. yra sulaikytas, yra prieglobsčio prašytojas. Gavęs asmens dokumento kopiją, Užsienietis ją pateikė institucijoms, todėl jo asmenybė neturėtų kelti abejonių, byloje yra aiškūs bendradarbiavimo faktai, taigi išnyko realus pagrindas taikyti asmeniui griežčiausią priemonę – sulaikymą. Migracijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (toliau – ir Migracijos departamentas, Departamentas) atsakyme į paklausimą nurodoma, jog Užsieniečio apklausa siekiant išsiaiškinti prieglobsčio motyvus bus organizuojama ne anksčiau kaip 2023 m. paskutinio ketvirčio pabaigoje, t. y., tikėtina 2023 m. gruodžio mėnesį ar dar vėliau. Laikyti asmenį sulaikytą daugiau nei 6 mėnesius vien tam, kad jis būtų apklaustas, nėra nei proporcinga, nei adekvatu. Byloje nėra jokių faktinių duomenų apie konkretų Užsieniečio keliamą pavojų viešajai tvarkai ar nacionaliniam saugumui.

3. Teismo posėdžio metu Užsieniečio atstovė paaiškino, kad tai, ar užsienietis yra pateikęs jo asmens tapatybę patvirtinančio dokumento originalą, ar tokio pobūdžio dokumento kopiją, neturi esminės reikšmės, pagal teismų praktiką abiem atvejais pripažįstama, kad šių duomenų pakanka užsieniečio tapatybei nustatyti. Nustačius Užsieniečio tapatybę, nebeliko teisinio pagrindo taikyti jam sulaikymą, kuris itin riboja jo teises ir laisves. Remiantis į bylą pateiktais Departamento atsakymais, Užsieniečio prieglobsčio prašymas bus išnagrinėtas tik 2023 m. pabaigoje–2024 m. pradžioje. Prašymo nagrinėjimas užtruks ilgiau nei Lietuvos Respublikos įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ (toliau – ir Įstatymas, UTPĮ) 114 straipsnio 5 dalyje nustatytas maksimalus 6 mėnesių sulaikymo terminas. Teismui nusprendus netenkinti prašymo skirti alternatyvią sulaikymui priemonę, nenustatant jokių judėjimo apribojimų, atstovė prašė svarstyti galimybę paskirti kitą alternatyvią sulaikymui priemonę – apgyvendinimą Centre ar kitose apgyvendinimo vietose, nustatant teisę judėti tik apgyvendinimo vietai priklausančioje teritorijoje.

4. Užsienietis teismo posėdžio metu palaikė savo atstovės pasisakymą, nurodė, kad nori atgauti visišką laisvę, nes nori tęsti savo mokslus.

5. Suinteresuotas asmuo Centras nesutiko su prašymu.

6. Centro atstovas nurodė, kad Užsienietis neteisėtai atvyko į Lietuvą, bandė išvažiuoti į Lenkiją, prašymą dėl prieglobsčio suteikimo pateikė tik po jo sulaikymo, o tai sudaro pagrindą manyti, kad Užsienietis piktnaudžiauja prieglobsčio suteikimo procedūra. Įvertinus šias aplinkybes, išlieka didelė tikimybė, kad, netaikant Užsieniečiui jokių judėjimo laisvės apribojimų, jis išvyks iš Lietuvos.

II. 7. Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmai 2023 m. rugsėjo 13 d. sprendimu Užsieniečio prašymą tenkino iš dalies, t. y. pakeitė Vilniaus regiono apylinkės teismo Trakų rūmų 2023 m. liepos 2 d. sprendimą sulaikyti Užsienietį trijų mėnesių laikotarpiui, t. y. iki 2023 m. rugsėjo 30 d., bet ne ilgiau nei bus priimtas ir įvykdytas sprendimas dėl jo teisinės padėties Lietuvos Respublikoje ar ne ilgiau nei bus priimtas galutinis sprendimas jo prieglobsčio byloje; skirti Užsieniečiui alternatyvią sulaikymui priemonę – Užsieniečio apgyvendinimą Centre ar kituose apgyvendinimo centruose, apgyvendinimo vietose, nustatant teisę judėti tik apgyvendinimo vietai priklausančioje teritorijoje, trijų mėnesių terminui, t. y. iki 2023 m. gruodžio 13 d., bet ne ilgiau nei bus priimtas ir įvykdytas jo atžvilgiu priimtas sprendimas prieglobsčio byloje.

8. Teismas nustatė, kad Vilniaus regiono apylinkės teismo Trakų rūmų 2023 m. liepos 2 d. sprendimu trims mėnesiams (iki 2023 m. rugsėjo 30 d.), bet ne ilgiau nei bus priimtas ir įvykdytas sprendimas dėl jo teisinės padėties Lietuvos Respublikoje ar ne ilgiau nei bus priimtas galutinis sprendimas jo prieglobsčio byloje, buvo sulaikytas asmuo, kuris VSAT pareigūnams prisistatė kaip (duomenys neskelbtini) pilietis A. S., gimęs (duomenys neskelbtini) Užsienietis dėl šio teismo sprendimo pateikė apeliacinį skundą. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, išnagrinėjęs užsieniečio apeliacinį skundą, 2023 m. rugpjūčio 2 d. nutartimi skundą atmetė, teismo sprendimą paliko nepakeistą (administracinė byla Nr. A-2182-520/2023). Tačiau nutarties rezoliucinėje dalyje Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas patikslino apylinkės teismo sprendimo rezoliucinę dalį, nurodydamas, kad sprendimas sulaikyti užsienietį buvo priimtas (duomenys neskelbtini) piliečiui M. R., o ne A. S.. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas savo nutartyje taip pat akcentavo, kad nepaisant to, kad užsieniečio tapatybė nustatyta, sprendžiant jo sulaikymo klausimą, atsižvelgtina į tai, kad jis klaidino kompetentingas institucijas, nes prisistatydamas aiškiai ir tiksliai nenurodė savo vardo ir pavardės.

9. Teismas sprendė, kad Užsieniečio atstovės advokatės kaip naujai paaiškėjusi nurodoma aplinkybė, jog institucijoms buvo pateikta užsieniečio asmens tapatybę patvirtinančio dokumento kopija, nagrinėjamu atveju nelaikytina naujai paaiškėjusia. Ji buvo žinoma teismui užsieniečio apeliacinio skundo dėl jam priimto 2023 m. liepos 2 d. sprendimo nagrinėjimo metu. Tačiau, spręsdamas klausimą dėl M. R. šiuo metu, t. y. praėjus daugiau nei mėnesiui po Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutarties priėmimo, taikomo sulaikymo proporcingumo, teismas atsižvelgė į tai, kad, teismo turimais duomenimis, būdamas Centre užsienietis vidaus tvarkos taisyklių pažeidęs nebuvo, taip pat įvertinus jo atstovės advokatės pateiktus duomenis iš Departamento, galima daryti pagrįstą išvadą, kad iki M. R. paskirto sulaikymo termino pabaigos, t. y. iki 2023 m. rugsėjo 30 d., sprendimas jo prieglobsčio byloje dar nebus priimtas. Esant šioms aplinkybėms bei atsižvelgęs į tai, kad byloje nėra duomenų, leidžiančių manyti, kad užsienietis keltų grėsmę valstybės saugumui ir viešajai tvarkai, teismas sprendė, kad tolesnis sulaikymo, Užsieniečiui teises itin varžančios priemonės, taikymas būtų neteisingas ir neproporcingas.

10. Teismas pažymėjo, kad Užsieniečiui sulaikymo metu prisistatant kompetentingoms institucijoms galėjo įsivelti netikslumas dėl jo tautybės asmenų vardo ir pavardės formavimo, o būtent dėl tėvo vardo nurodymo jų asmens dokumentuose. Remiantis Užsieniečio asmens byloje pateiktais duomenimis, M. R. yra A. S. sūnus. Savo gimimo datą Užsienietis nurodė tiksliai – (duomenys neskelbtini)

11. Teismas nesutiko su Užsieniečio teiginiu, kad dėl prašyme nurodytų aplinkybių apskritai išnyko pagrindas riboti jo judėjimo laisvę. Darydamas tokią išvadą, teismas atsižvelgė į tai, kad Užsienietis į Lietuvos Respubliką atvyko ir iš jos išvyko į Lenkijos teritoriją, kur buvo sulaikytas, neteisėtai, Užsieniečio kelionės tikslas buvo ne Lietuva, t. y. per Lietuvą jis vyko tranzitu, asmenų grupėje kartu su kitais neteisėtai keliaujančiais užsieniečiais, paprašė suteikti jam prieglobstį tik bylą nagrinėjant teismo posėdyje, neturi jokių šeiminių ryšių su asmenimis, gyvenančiais Lietuvos Respublikoje, taip pat socialinių, ekonominių ar kitų ryšių, siejančių jį su Lietuvos Respublika. Šie duomenys leidžia pagrįstai manyti, kad užsienietis gali pasislėpti (Įstatymo 113 str. 5 d. 2, 3 ir 12 p.).

12. Teismas pažymėjo, kad Departamento dokumente nurodytos aplinkybės leidžia pagrįstai manyti, kad sprendimas Užsieniečio prieglobsčio byloje nebus priimtas iki 2023 m. rugsėjo 30 d. Tačiau, įvertinus šiame dokumente naudojamas formuluotes, negalima neginčijamai teigti, kad jokie veiksmai, susiję su prieglobsčio užsieniečiui suteikimo procedūra Departamento nebus atlikti anksčiau nei 2023 m. pabaiga–2024 m. pradžia. Kita vertus, teismas pažymėjo, kad šiuo metu Užsieniečiui taikyto sulaikymo laikas neviršija Įstatymo 114 straipsnio 5 dalyje nustatyto imperatyvaus termino.

13. Teismas, atsižvelgęs į nustatytų aplinkybių visumą, įvertinęs Užsieniečio teisinę padėtį švelninančias aplinkybes ir alternatyvios sulaikymui priemonės prigimtį bei tikslą užtikrinti asmeniui platesnį teisių katalogą nei sulaikymo atveju, konstatavo, kad šiuo metu egzistuoja teisinis pagrindas prašymą tenkinti iš dalies, pakeičiant Užsieniečiui paskirtą sulaikymą į alternatyvią sulaikymui priemonę – apgyvendinimą Centre ar kituose apgyvendinimo centruose, apgyvendinimo vietose, nustatant teisę judėti tik apgyvendinimo vietai priklausančioje teritorijoje, trijų mėnesių terminui.

III. 14. Apeliaciniame skunde Užsienietis prašo panaikinti Vilniaus regiono apylinkės teismo 2023 m. rugsėjo 13 d. sprendimą ir taikyti Užsieniečiui alternatyvią sulaikymui priemonę – apgyvendinimą Centre, netaikant judėjimo laisvės apribojimų.

15. Užsienietis pakartoja faktines aplinkybes, susijusias su jo sulaikymu, cituoja teismų praktiką ir nurodo, kad pateikė savo paso originalą, todėl jo tapatybė yra nustatyta. Prieglobsčio prašytojų sulaikymas gali būti pagrįstas siekiant išsiaiškinti jų prieglobsčio motyvus, jei be sulaikymo to padaryti neįmanoma. Leidžiama sulaikyti prieglobsčio prašytojus ribotam pirminiam laikotarpiui, siekiant pirminio pokalbio kontekste išsiaiškinti jų tarptautinės apsaugos prašymo pateikimo motyvus. Tačiau toks sulaikymas gali būti pagrįstas tik tada, kai tokios informacijos nepavyko gauti netaikant sulaikymo. Byloje nėra ginčo, jog Užsieniečio apklausa remiantis Departamento duomenimis, bus atlikta ne anksčiau kaip 2023 m. IV ketvirčio pabaigoje, kas yra akivaizdžiai neprotingas ir nepateisinamai ilgas neveikimo terminas. Tai, kad pareiškėjo procedūra bus atliekama po itin ilgo laiko, yra nepateisinamas ir neleistinas pareigų neatlikimas, kuris reiškia nepakankamą institucijos kruopštumą ir yra neleistinas pagal Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 5 straipsnį.

16. Užsienietis pažymi, kad Įstatymas net ir esant nepaprastajai padėčiai numato galimybę taikyti alternatyvias priemones ir tik aiškiai pasisakius ir argumentavus bei pagrindus jų atmetimo priežastis, kraštutinė ribojanti judėjimo laisvę priemonė gali būti vertinama kaip pagrįsta.

17. Užsienietis teigia, kad teismas tinkamai neįvertino pasikeitusių faktinių aplinkybių, jog Užsienietis pateikė jo asmens dokumento originalą ir tokiu būdu ne tik palengvino asmens tapatybės nustatymo procedūrą, bet ir pademonstravo geranorišką bendradarbiavimą su institucijomis. Teismas neįvertino faktinių duomenų, jog pareiškėjo apklausa dėl prieglobsčio pagal Departamento duomenis, galės įvykti ne anksčiau kaip 2023 m. gruodžio mėnesį. Įstatymo 114 straipsnio 5 dalis leidžia sulaikyti užsienietį ne ilgiau kaip 6 mėnesius, o pratęsti iki papildomų 12 mėnesių sulaikymą galima tik tokiu atveju, jei užsienietis nebendradarbiauja dėl jo išsiuntimo. Dėl Užsieniečio išsiuntimo spręsti nėra pagrindo, sprendimas dėl prieglobsčio suteikimo dar nepriimtas, o Užsienietis pagal teismo motyvus turi būti sulaikytas iki kol bus išaiškinti prieglobsčio motyvai, t. y. gerokai ilgiau, nei iki planuojamo sprendimo priėmimo. Toks sprendimas yra nelogiškas ir nepagrįstas.

18. Užsienietis teigia, kad Įstatyme numatyti tikslai akivaizdžiai gali būti pasiekiami ir švelnesnėmis, mažiau Užsieniečio teises varžančiomis priemonėmis, o kraštutinė pareiškėjo teises itin ribojanti priemonė yra nepagrįsta ir nežmoniška jo atžvilgiu.

19. Užsienietis remiasi prejudiciniu Teisingumo Teismo sprendimu prieš Lietuvą, kuris paskelbtas 2022 m. birželio 30 d., byla Nr. C‑72/22 PPU ir pažymi, kad nėra jokių duomenų apie tai, jog jis kelia grėsmę viešajai tvarkai ar nacionaliniam saugumui, jis bendradarbiauja, todėl jo atžvilgiu taikytina priemonė – faktinis sulaikymas – yra nepagrįsta ir neteisėta, turi būti nutraukta nedelsiant. Teismo argumentas, jog Užsienietis neturi socialinių ekonominių ar šeiminių ryšių Lietuvoje yra apsimestinis ir formalus. Užsienietis, sulaikytas nuo atvykimo momento ir laikomas iš esmės kalėjimo sąlygomis, iš esmės neturi galimybės užmegzti šeiminių socialinių ar ekonominių santykių, nes atsakovas pats sąmoningai tokias galimybes pareiškėjui riboja.

20. Centras atsiliepime į apeliacinį skundą prašo jį atmesti.

21. Centras nurodo, kad iš bylos faktinių aplinkybių galima daryti išvadą, jog Užsienietis piktnaudžiauja migracine sistema, ir toks elgesys suponuoja realią ir pagrįstą galimybę jam pasislėpti ar bandyti vėl išvykti į kitą Europos Sąjungos valstybę. Įvertinus Užsieniečio judėjimo laisvės apribojimų trukmę ir aplinkybę, jog Užsieniečio prieglobsčio byloje nėra priimtas galutinis sprendimas, negalima teigti kad Užsieniečio prašymą suteikti prieglobstį grindžiantys motyvai yra galutinai išaiškinti ir prieglobsčio prašymo nagrinėjimo metu negalėtų kilti papildomas poreikis prašymą grindžiančiai informacijai surinkti. Nėra aplinkybių, suponuojančių išvadai, jog šiuo metu Užsieniečiui taikomas apgyvendinimo režimas Centre pernelyg pažeistų Užsieniečio teises ar varžytų jo judėjimo laisvę. Dėl to siekiant įgyvendinti Įstatymo tikslus ir priimti galutinį sprendimą Užsieniečio prieglobsčio byloje, jo judėjimo laisvės apribojimai yra pagrįsta ir proporcinga priemonė. Aptartos aplinkybės sudarė pagrindą pirmosios instancijos teismui konstatuoti, jog šiuo atveju alternatyvios sulaikymui priemonės, apribojančios Užsieniečio laisvę judėti Lietuvos Respublikos teritorijoje, taikymas yra objektyviai reikalingas ir proporcingas, o pritaikius švelnesnę alternatyvią sulaikymui priemonę, nebūtų pasiekti Įstatymo tikslai, nes užsieniečio elgesys nepaneigia rizikos, kad turėdamas judėjimo laisvę, jis sieks pabėgti, slapstytis ir išvykti iš Lietuvos Respublikos.

Teisėjų kolegija

konstatuoja:

IV. 22. Apeliacijos dalykas – Vilniaus regiono apylinkės teismo 2023 m. rugsėjo 13 d. sprendimo, kuriuo pakeistas Vilniaus regiono apylinkės teismo Trakų rūmų 2023 m. liepos 2 d. sprendimas sulaikyti Užsienietį trijų mėnesių laikotarpiui, t. y. iki 2023 m. rugsėjo 30 d., bet ne ilgiau nei bus priimtas ir įvykdytas sprendimas dėl jo teisinės padėties Lietuvos Respublikoje ar ne ilgiau nei bus priimtas galutinis sprendimas jo prieglobsčio byloje ir skirta alternatyvi sulaikymui priemonė – Užsieniečio apgyvendinimas Centre ar kituose apgyvendinimo centruose, apgyvendinimo vietose, nustatant teisę judėti tik apgyvendinimo vietai priklausančioje teritorijoje, trijų mėnesių terminui, t. y. iki 2023 m. gruodžio 13 d., bet ne ilgiau nei bus priimtas ir įvykdytas jo atžvilgiu priimtas sprendimas prieglobsčio byloje, teisėtumas ir pagrįstumas.

23. Pirmosios instancijos teismas konstatavo, kad bylos aplinkybės leidžia spręsti, jog Užsienietis gali bandyti pasislėpti ar išvykti iš Lietuvos Respublikos, sprendimas dėl Užsieniečio prieglobsčio prašymo dar nėra priimtas. Teismas, įvertinęs Užsieniečio teisinę padėtį švelninančias aplinkybes, alternatyvios sulaikymui priemonės prigimtį bei tikslą užtikrinti asmeniui platesnę teisių apimtį nei sulaikymo atveju, sprendė, kad egzistuoja teisinis pagrindas prašymą tenkinti iš dalies ir pakeitė Užsieniečiui paskirtą sulaikymą į alternatyvią sulaikymui priemonę – apgyvendinimą Centre ar kituose apgyvendinimo centruose, apgyvendinimo vietose, nustatant teisę judėti tik apgyvendinimo vietai priklausančioje teritorijoje, trijų mėnesių terminui.

24. Užsienietis apeliaciniame skunde teigia, kad teismas neatsižvelgė į tiek nacionalinių, tiek tarptautinių teismų formuojamą praktiką, neįvertino ginčui aktualių aplinkybių bei argumentų, todėl priėmė neteisėtą ir nepagrįstą sprendimą, prašo taikyti Užsieniečiui alternatyvią sulaikymui priemonę – apgyvendinimą Centre, netaikant judėjimo laisvės apribojimų.

25. Teisėjų kolegija pirmiausiai pažymi, kad, Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 140 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad teismas, apeliacine tvarka nagrinėdamas bylą, patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų. Teismas taip pat patikrina, ar nėra šio įstatymo 146 straipsnio 2 dalyje nurodytų sprendimo negaliojimo pagrindų. Atsižvelgusi į minėtas nuostatas bei byloje nenustačiusi sprendimo negaliojimo pagrindų bei aplinkybių, dėl kurių turėtų būti peržengtos apeliacinio skundo ribos, teisėjų kolegija šią bylą apeliacine tvarka nagrinėja ir pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą tikrina neperžengdama apeliacinio skundo ribų.

26. Teisėjų kolegija akcentuoja, kad Lietuvos Respublikos Konstitucijos 20 straipsnio 2 dalyje įtvirtintas asmens sulaikymo teisėtumo principas reiškia, jog asmeniui neturi būti atimta laisvė kitaip, kaip tokiais pagrindais ir pagal tokias procedūras, kokios nustatytos įstatyme. Asmens laisvė – viena pagrindinių prigimtinių asmens teisių ir jos apribojimas galimas tik tuomet, kai tai yra būtina ir neišvengiama, griežtai laikantis įstatymo reikalavimų (žr., pvz., Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 1999 m. vasario 5 d. nutarimą). Tai reiškia, jog asmens sulaikymas yra ultima ratio (paskutinė priemonė) ir gali būti taikomas tik tais atvejais, kai įstatymų nustatyti tikslai negali būti pasiekti kitais būdais (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2016 m. lapkričio 3 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A-4927-662/2016).

27. Konstitucinis Teismas 2023 m. birželio 7 d. nutarime ( byla Nr. KT53-A-N6/2023; TAR, 11301) yra konstatavęs, kad Konstitucijos 20 straipsnio nuostatos, įtvirtinančios žmogaus laisvės neliečiamumą, suponuoja apsaugą ne tik nuo savavališko sulaikymo ar suėmimo, bet ir nuo bet kokio kito neteisėto asmens laisvės suvaržymo ar atėmimo, inter alia (be kita ko) tokio, kuriuo ženkliai apribojama asmens judėjimo laisvė, be kita ko, tam tikroje ribotoje ir uždaroje teritorijoje. Tačiau asmens laisvė nėra absoliuti; esant būtinybei riboti asmens teisę į laisvę, inter alia taip, kad asmens judėjimo laisvė būtų suvaržoma tiek, kad toks laisvės suvaržymas galėtų būti prilygintas sulaikymui, suėmimui ar kitokiam laisvės atėmimui, tai daryti galima tik laikantis iš Konstitucijos kylančių konstitucinių asmens teisių ir laisvių ribojimo sąlygų, be kita ko, įstatyme aiškiai, suprantamai nustatant tokio ribojimo pagrindus, sąlygas, taikymo tvarką ir procedūrą. Be to, įstatymu nustatant asmens laisvės ribojimo sąlygas ir pagrindus turi būti sudarytos prielaidos institucijoms, sprendžiančioms dėl asmens laisvės ribojimo, kiek įmanoma įvertinti individualią kiekvieno asmens padėtį ir, atsižvelgiant į visas svarbias aplinkybes, atitinkamai individualizuoti konkrečias tam asmeniui taikytinas jo laisvę ribojančias priemones.

28. Pagal Lietuvos Respublikos įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ 112 straipsnį užsieniečio judėjimo laisvė Lietuvos Respublikoje gali būti apribota, jeigu tai būtina valstybės saugumui, viešajai tvarkai užtikrinti, žmonių sveikatai ar dorovei apsaugoti, nusikalstamumui sustabdyti arba kitų asmenų teisėms ir laisvėms apsaugoti.

29. Teisėjų kolegija pirmiausiai pažymi, kad Užsienietis yra prieglobsčio prašytojas (UTPĮ 2 str. 20 d.). UTPĮ 113 straipsnio 4 dalyje yra nurodyti prieglobsčio prašytojo sulaikymo pagrindai, tarp jų – siekiant išsiaiškinti motyvus, kuriais grindžiamas jo prašymas suteikti prieglobstį (kai informacija dėl motyvų negalėtų būti gauta prieglobsčio prašytojo nesulaikius), ir įvertinus šio straipsnio 5 dalies 1, 6–11 punktuose nurodytas aplinkybes, yra pagrindas manyti, kad užsienietis gali pasislėpti siekdamas išvengti grąžinimo į užsienio valstybę ar išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos (2 p.).

30. Alternatyvių sulaikymui priemonių taikymo pagrindus reglamentuoja UTPĮ 115 straipsnis, kurio 1 dalyje yra nurodyti kriterijai, kuriais remdamasis teismas sprendžia dėl šio straipsnio 2 dalyje numatytų alternatyvaus sulaikymui kriterijų taikymo: ar nustatyta užsieniečio tapatybė, ar jis nekelia grėsmės valstybės saugumui ir viešajai tvarkai, teikia pagalbą teismui, VSAT ir Migracijos departamentui nustatant jo teisinę padėtį Lietuvos Respublikoje ir kt. Aplinkybių sąrašas nėra baigtinis, todėl teismas gali vertinti ir kitas byloje nustatytas aplinkybes (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2018 m. vasario 28 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-3707-575/2018; 2022 m. vasario 9 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1307-815/2022).

31. Pagal Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2021 m. liepos 2 d. nutarimo Nr. 517 „Dėl valstybės lygio ekstremaliosios situacijos paskelbimo ir valstybės lygio ekstremaliosios situacijos operacijų vadovo paskyrimo“ 1 punktą šiuo metu Lietuvos Respublikoje paskelbta valstybės lygio ekstremalioji situacija visoje šalyje dėl masinio užsieniečių antplūdžio. Atsižvelgus į tai, taikytinos UTPĮ X2 skyriaus nuostatos (Įstatymo 1407 str. 1 d.).

32. UTPĮ 14019 straipsnio 1 dalyje įtvirtintas alternatyvių sulaikymui priemonių, taikytinų įvedus Lietuvos Respublikoje ekstremaliąją situaciją, sąrašas: alternatyvios sulaikymui priemonės, nurodytos UTPĮ 115 straipsnio 2 dalies 1, 2 ir 3 punktuose (1 p.), užsieniečio apgyvendinimas VSAT ar kitoje tam pritaikytoje vietoje netaikant judėjimo laisvės apribojimų (2 p.), užsieniečio apgyvendinimas VSAT ar kitoje tam pritaikytoje vietoje nustatant teisę judėti tik apgyvendinimo vietai priklausančioje teritorijoje (3 p.).

33. Byloje nustatyta, kad Užsienietis yra prieglobsčio prašytojas, iš Migracijos departamento 2023 m. rugpjūčio 23 d. rašto „Dėl informacijos apie prieglobsčių prašymų nagrinėjimo eigą“ Nr. 10K-9728 matyti, kad apklausa, skirta nustatyti Užsieniečio prieglobsčio prašymo motyvus, bus atlikta ne vėliau nei iki 2023 metų IV ketvirčio pabaigos, sprendimą Užsieniečio prieglobsčio byloje planuojama priimti ne vėliau nei iki 2024 metų I ketvirčio pabaigos.

34. Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į tai, kad Užsieniečio tapatybė nustatyta; Užsienietis yra prieglobsčio prašytojas; byloje nėra duomenų apie tai, jog Užsienietis kelia grėsmę valstybės saugumui ir viešajai tvarkai; nėra duomenų, leidžiančių vertinti, jog Užsienietis nebendradarbiauja su kompetentingų institucijų darbuotojais, sprendžia, kad skundžiamu pirmosios instancijos teismo sprendimu taikyta savo pobūdžiu labiausiai judėjimo laisvę varžanti alternatyvi sulaikymui priemonė nėra proporcinga ir būtina priemonė, skirta užtikrinti Įstatyme numatytus tikslus.

35. Teisėjų kolegijos vertinimu, nagrinėjamu atveju Įstatymo nustatyti tikslai (Užsieniečio prieglobsčio prašymo tinkamas išnagrinėjimas) gali būti pasiekti ir taikant mažiau Užsieniečio judėjimo laisvę varžančią priemonę, t. y. alternatyvią sulaikymui priemonę, nustatytą Įstatymo 14019 straipsnio 1 dalies 2 punkte.

36. Apibendrindama išdėstytus motyvus, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai įvertino faktines bylos aplinkybes, todėl pirmosios instancijos teismo sprendimas pakeičiamas, Užsieniečiui skiriant alternatyvią sulaikymui priemonę, nustatytą Įstatymo 14019 straipsnio 1 dalies 2 punkte, – apgyvendinimą VSAT ar kitoje tam pritaikytoje vietoje, netaikant judėjimo laisvės apribojimų iki 2023 m. gruodžio 13 d., bet ne ilgiau nei bus priimtas ir įvykdytas galutinis sprendimas Užsieniečio prieglobsčio byloje.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

nutaria:

(duomenys neskelbtini) piliečio M. R. apeliacinį skundą tenkinti.

Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmų 2023 m. rugsėjo 13 d. sprendimą pakeisti ir sprendimo rezoliucinę dalį išdėstyti taip:

„Užsieniečio (duomenys neskelbtini) M. R. piliečio prašymą tenkinti.

Skirti (duomenys neskelbtini) piliečiui M. R. alternatyvią sulaikymui priemonę – apgyvendinimą Valstybės sienos apsaugos tarnyboje prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos ar kitoje tam pritaikytoje netaikant judėjimo laisvės apribojimų iki 2023 m. gruodžio 13 d., bet ne ilgiau nei bus priimtas ir įvykdytas galutinis sprendimas (duomenys neskelbtini) piliečio M. R. prieglobsčio byloje.“

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Audrius Bakaveckas

Arūnas Dirvonas

Milda Vainienė