Legislator Case Law & Legislation
17dd72bd-e2e5-47d5-994b-9db47bbf9ed4 AI generated

17dd72bd-e2e5-47d5-994b-9db47bbf9ed4 · Kauno apygardos teismas

Case Number 17dd72bd-e2e5-47d5-994b-9db47bbf9ed4
Court / Authority
Jurisdiction Lithuania (LT)

Legislator summary

AI generated

atskirÄ jį skundÄ dėl Kauno apylinkės teismo 2013 m. gruodžio 9 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 2-2502-947/2014 pagal ieÅ¡kovo D. J. ieÅ¡kinį atsakovei A. J. dėl gyvenimo skyrium nustatymo, n u s t a t ė :I.Ginčo esmė IeÅ¡kovas pateikė teismui ieÅ¡kinį, kuriuo prašė nustatyti gyvenimÄ skyrium su sutuoktine A. J., taip pat pripažinti, kad ieÅ¡kovas ir atsakovė skyrium gyvena dėl atsakovės kaltės. IeÅ¡kovas nurodė, kad Å¡alys susituokė (duomenys neskelbtini), santuokoje susilaukė sÅ«naus, kuriam yra 9 metai.

Legislator headnote

AI generated

17dd72bd-e2e5-47d5-994b-9db47bbf9ed4 · Kauno apygardos teismas: Apeliantui neturint finansinių galimybių inicijuoti teisminio ginčo Jungtinėje Karalystėje, nors Å¡alių santykiai faktiÅ¡kai yra nutrÅ«kę jau keli metai, yra apribojama bet kokia galimybė atsakovės, ieÅ¡kovo ir vaiko teisinius santykius nusistatyti teisminiu keliu. Sisteminė LR teismų praktikos analizė leidžia daryti pagrįstÄ iÅ¡vadÄ , kad 2003-11-27 Tarybos reglamentas (EB) Nr. 2201/2003 yra taikomas tais atvejais, kai viena iÅ¡ ginčo Å¡alių yra ne Lietuvos Respublikos pilietis, nepilnametis ginčo Å¡alių vaikas yra ne Lietuvos Respublikos pilietis ir kai ginčas tarp Å¡alių yra kilęs dėl nepilnamečio vaiko gyvenamosios vietos nustatymo.

Need to analyze how this precedent applies to your matter?

Cross-reference this judgment against statutes, commentaries, and subsequent citing case law inside Legislator AI.

Open in Legislator →

Full text

Civilinė byla Nr. 2S-454-264/2014Procesinio sprendimo kategorijos 106.8.2; 122.2; 122.4                                                                                                          (S) KAUNO APYGARDOS TEISMAS n u t a r t i sLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2014 m. vasario 25 d.Kaunas Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Aušra Baubienė, apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi ieškovo D.

J. atskirÄ jį skundÄ dėl Kauno apylinkės teismo 2013 m. gruodžio 9 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 2-2502-947/2014 pagal ieÅ¡kovo D. J. ieÅ¡kinį atsakovei A. J. dėl gyvenimo skyrium nustatymo, n u s t a t ė :I.Ginčo esmė IeÅ¡kovas pateikė teismui ieÅ¡kinį, kuriuo prašė nustatyti gyvenimÄ skyrium su sutuoktine A. J., taip pat pripažinti, kad ieÅ¡kovas ir atsakovė skyrium gyvena dėl atsakovės kaltės. IeÅ¡kovas nurodė, kad Å¡alys susituokė (duomenys neskelbtini), santuokoje susilaukė sÅ«naus, kuriam yra 9 metai.

Atsakovė su sūnumi gyvena Londone, tačiau savo išvykimo nedeklaravo, ieškovas gyvena Kaune. Šalys kartu negyvena, nepalaiko santuokinių ryšių nuo 2011-07-25. Šalių santykiai nutrūko dėl atsakovės neištikimybės.II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmėKauno apylinkės teismas 2013 m. gruodžio 9 d. nutartimi atsisakė priimti ieškovo D. J. ieškinį atsakovei A. J. dėl gyvenimo skyrium nustatymo. Teismas nurodė, kad ieškovas ieškinyje nereiškia reikalavimų dėl turto padalinimo, nepilnamečio vaiko gyvenamosios vietos nustatymo bei išlaikymo jam priteisimo.

Pagal Civilinio kodekso 3.76 straipsnio 1 dalį teismas, priimdamas sprendimÄ dėl sutuoktinių gyvenimo skyrium, privalo nustatyti, su kuriuo iÅ¡ tėvų lieka gyventi jų nepilnamečiai vaikai, taip pat iÅ¡spręsti vaikų iÅ¡laikymo ir skyrium gyvenančio tėvo dalyvavimo auklėjant vaikus klausimÄ . IeÅ¡kovas nurodo, kad atsakovė kartu su nepilnamečiu sÅ«numi gyvena ne Lietuvos Respublikoje, o Jungtinėje Karalystėje. Pagal 2003 m. lapkričio 27 d. Tarybos ReglamentÄ (EB) Nr. 2201/2003 dėl jurisdikcijos ir teismo sprendimų, susijusių su santuoka ir tėvų pareigomis, pripažinimo bei vykdymo valstybės narės teismai turi jurisdikcijÄ bylose, susijusiose su tėvų pareigomis vaikui, kurio nuolatinė gyvenamoji vieta tuo metu, kai byla patenka jų žinion, yra toje valstybėje narėje (8 straipsnis).

Remdamasis Å¡ia Europos SÄ jungos teisės norma, taip pat atsižvelgdamas į tai, kad nepilnamečio vaiko L. J. gyvenamoji vieta yra Jungtinėje Karalystėje, teismas prioritetiniu teisiniu gėriu besÄ lygiÅ¡kai laikė vaiko interesus, o ne ieÅ¡kovo teisę įgyvendinti savo, kaip sutuoktinio, teises, todėl atsisakė priimti ieÅ¡kovo ieÅ¡kinį, kaip neteismingÄ Lietuvos Respublikoje veikiančiam apylinkės teismui. III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į atskirÄ jį skundÄ argumentai IeÅ¡kovas D.

J. atskiruoju skundu (b. l. 18-20) praÅ¡o panaikinti Kauno apylinkės teismo nutartį ir ieÅ¡kovo D. J. ieÅ¡kinį atsakovei A. J. dėl gyvenimo skyriumi nustatymo perduoti pirmosios instancijos teismui nagrinėti iÅ¡ esmės. Apeliantas nurodo, kad su teismo nutartimi nesutinka, nes teismas, spręsdamas ieÅ¡kinio priėmimo klausimÄ , visiÅ¡kai neįvertino tikrosios pateikiamo ieÅ¡kinio esmės, todėl tik formaliai pritaikydamas Europos sÄ jungos Tarybos reglamentÄ ieÅ¡kinį paliko nenagrinėtu, taip pažeisdamas ne tik apelianto, bet ir jo nepilnamečio sÅ«naus interesus.

Apeliantui neturint finansinių galimybių inicijuoti teisminio ginčo Jungtinėje Karalystėje, nors Å¡alių santykiai faktiÅ¡kai yra nutrÅ«kę jau keli metai, yra apribojama bet kokia galimybė atsakovės, ieÅ¡kovo ir vaiko teisinius santykius nusistatyti teisminiu keliu. Sisteminė LR teismų praktikos analizė leidžia daryti pagrįstÄ iÅ¡vadÄ , kad 2003-11-27 Tarybos reglamentas (EB) Nr. 2201/2003 yra taikomas tais atvejais, kai viena iÅ¡ ginčo Å¡alių yra ne Lietuvos Respublikos pilietis, nepilnametis ginčo Å¡alių vaikas yra ne Lietuvos Respublikos pilietis ir kai ginčas tarp Å¡alių yra kilęs dėl nepilnamečio vaiko gyvenamosios vietos nustatymo.

Nagrinėjamu atveju, nors atsakovė ir yra iÅ¡vykusi į užsienio valstybę, tačiau tokio savo apsisprendimo ji nėra vieÅ¡ai deklaravusi. Apelianto žiniomis atsakovė į Lietuvos RespublikÄ grįžta pakankamai dažnai, apeliantas gyvena ir gyvenamÄ ja vietÄ yra deklaravęs Kauno mieste. Tiek Å¡alys, tiek jų sÅ«nus yra Lietuvos Respublikos piliečiai. Ginčo dėl nepilnamečio vaiko gyvenamosios vietos nustatymo tarp Å¡alių nėra. Apeliantas ieÅ¡kinyje nurodė, kad neprieÅ¡tarauja dėl sÅ«naus gyvenamosios vietos nustatymo kartu su motina Jungtinėje karalystėje, taip pat neprieÅ¡tarauja pagal iÅ¡gales prisidėti prie savo sÅ«naus iÅ¡laikymo.

Patenkinus ieÅ¡kinį, sÅ«naus gyvenimo sÄ lygos tik pagerėtų, nes jam bÅ«tų suteikta galimybė retkarčiais bendrauti su tėvu, taip pat gauti didesnį materialinį iÅ¡laikymÄ . Apelianto nuomone, ginčas dėl gyvenimo skyriumi nustatymo turi bÅ«ti iÅ¡spręstas LR teisme, nes toks ginčo teismingumas neprieÅ¡tarauja Europos SÄ jungos teisės normoms. Nagrinėjant Å¡alių ginÄÄ Lietuvos Respublikoje, bÅ«tų įgyvendintas proceso ekonomiÅ¡kumo ir operatyvumo, taip pat ir teisingumo principai, nes atsakovė ir Å¡alių sÅ«nus yra Lietuvos Respublikos piliečiai ir jų interesus geriausiai apginti gali Lietuvos Respublikos teismas.

Atsiliepimas į atskirÄ jį skundÄ negautas. IV. Apeliacinio teismo teisiniai argumentai bei iÅ¡vados Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d., 338 str.). Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo nutarties teisėtumÄ ir pagrįstumÄ apskųstoje dalyje ir analizuoja atskirajame skunde nurodytus argumentus, iÅ¡skyrus įstatyme numatytas iÅ¡imtis. Absoliučių skundžiamos nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 str., 338 str.).Byloje kilo ginčas dėl bylos, turinčios užsienio elementÄ , teismingumo.BylÄ nagrinėjantis teismas privalo savo iniciatyva patikrinti, ar byla su užsienio (tarptautiniu) elementu yra jam teisminga (CPK 782 str.).

CPK 780 str. nustatyta taisyklė, kad CPK nuostatos taikomos, jeigu tarptautinė sutartis, kurios dalyvė yra Lietuvos Respublika, atitinkamų santykių nereglamentuoja kitaip. 2003-11-27 Tarybos reglamento (EB) Nr. 2201/2003 dėl jurisdikcijos ir teismo sprendimų, susijusių su santuoka ir tėvų pareigomis, pripažinimo bei vykdymo, panaikinančio ReglamentÄ (EB) Nr. 1347/2000, 1 straipsnis nustato, kad jis taikomas bet kokio pobÅ«džio teismo civilinėms byloms, susijusioms su santuokos nutraukimu, gyvenimu skyriumi (separacija) ar santuokos pripažinimu negaliojančia bei tėvų pareigų skyrimu, naudojimusi jomis, perdavimu, apribojimu ar atėmimu, kai Å¡ių klausimų sprendimas susijęs su kelių valstybių narių teismų jurisdikcija.

Reglamento Nr. 2201/2003 3 straipsnyje numatyta bylų, susijusių su santuokos nutraukimu, gyvenimu skyrium (separacija) ir santuokos pripažinimu negaliojančia bendrosios jurisdikcijos pagrindai, siejantys valstybėje narėje esančio teismo jurisdikcijÄ su sutuoktinių nuolatine gyvenamÄ ja vieta (1 dalies a punktas) arba abiejų sutuoktinių pilietybe (1 dalies b punktas). Pagal Reglamento 8 straipsnio 1 dalį valstybės narės teismai turi jurisdikcijÄ bylose, susijusiose su tėvų pareigomis vaikui, kurio nuolatinė gyvenamoji vieta tuo metu, kai byla patenka jų žinion, yra toje valstybėje narėje.

Jurisdikcijos pagrindai, susiję su tėvų pareigų įgyvendinimu, nustatyti Reglamente Nr. 2201/2003, yra suformuluoti labiausiai atsižvelgiant į vaiko interesus, ypač į artumo kriterijų, kuris reiÅ¡kia tai, kad jurisdikcija turėtų pirmiausia priklausyti vaiko nuolatinės gyvenamosios vietos valstybei narei, iÅ¡skyrus tam tikrus vaiko gyvenamosios vietos pakeitimo atvejus arba pagal tėvų pareigų turėtojų susitarimÄ (preambulės 12 punktas). Taigi, pagrindinis Å¡ios kategorijos bylų teismingumÄ nusakantis kriterijus yra vaiko nuolatinė gyvenamoji vieta.Nagrinėjamu atveju ieÅ¡kovas kreipėsi į Kauno apylinkės teismÄ su ieÅ¡kiniu praÅ¡ydamas nustatyti gyvenimÄ skyrium su sutuoktine A.

J. dėl jos kaltės. IeÅ¡kovas ieÅ¡kinyje nurodė, kad atsakovė kartu su nepilnamečiu Å¡alių sÅ«numi gyvena Jungtinėje Karalystėje. Pirmosios instancijos teismas skundžiama nutartimi atsisakė priimti ieÅ¡kovo ieÅ¡kinį CPK 137 straipsnio 2 dalies 2 punkto pagrindu, t. y. nustatęs, kad ieÅ¡kinys neteismingas Kauno apylinkės teismui. Vadovaujantis CK 3.76 straipsnio 1 dalį, teismas, priimdamas sprendimÄ dėl sutuoktinių gyvenimo skyrium, privalo nustatyti, su kuriuo iÅ¡ tėvų lieka gyventi jų nepilnamečiai vaikai, taip pat iÅ¡spręsti vaikų iÅ¡laikymo ir skyrium gyvenančio tėvo dalyvavimo auklėjant vaikus klausimÄ .

IÅ¡ bylos medžiagos matyti, kad ieÅ¡kinyje ieÅ¡kovas nurodė, jog Å¡iuo metu Å¡alių sÅ«nus L. gyvena kartu su motina Londone, Jungtinėje Karalystėje (b. l. 3-6). Pagal CK 2.16 straipsnio 1 dalį fizinio asmens gyvenamÄ ja vieta laikoma ta, kurioje jis faktiÅ¡kai dažniausiai gyvena. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra pažymėjęs, kad pagal CK 2.17 straipsnio 1 dalies registro duomenys apie fizinio asmens gyvenamÄ jÄ vietÄ yra tik vienas iÅ¡ kriterijų gyvenamajai vietai nustatyti, todėl nustatant fizinio asmens gyvenamÄ jÄ vietÄ , turi bÅ«ti atsižvelgiama į asmens faktinio gyvenimo toje vietoje trukmę ir tęstinumÄ , taip pat į paties asmens vieÅ¡us pareiÅ¡kimus apie savo gyvenamÄ jÄ vietÄ .

IÅ¡ ieÅ¡kovo ieÅ¡kinio matyti, kad sutuoktinių paskutinė bendra gyvenamoji vieta buvo Jungtinėje Karalystėje, ieÅ¡kovas nuo 2011-07-25 kartu su atsakove negyvena, jis grįžo į LietuvÄ ir gyvena Kaune. IÅ¡ Lietuvos teismų informacinės sistemos LITEKO duomenų matyti, kad yra deklaruotas 2013-07-04 ieÅ¡kovės ir Å¡alių sÅ«naus iÅ¡vykimas į Jungtinę Karalystę. Taigi, apeliantas savo procesiniuose dokumentuose neginčija aplinkybės, kad atsakovė ir Å¡alių sÅ«nus L. daugiau nei vienerius metus faktiÅ¡kai gyvena Jungtinėje Karalystėje, nepateikė kitokių duomenų apie vaikÄ (mokyklos Lietuvoje lankymÄ ir pan.), todėl nėra pagrindo konstatuoti skundžiamos nutarties nepagrįstumÄ .

Apeliacinės instancijos teismo nuomone, byla neabejotinai susijusi su tėvų pareigomis jų nepilnamečiui vaikui (CK 3.76 str. 1 d.), sutuoktinių paskiausia nuolatinė gyvenamoji vieta buvo Jungtinėje Karalystėje, atsakovė su Å¡alių sÅ«numi faktiÅ¡kai gyvena minėtoje valstybėje, todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai sprendė, kad Å¡i civilinė byla yra neteisminga Lietuvos Respublikos teismams, ieÅ¡kovas su ieÅ¡kiniu turėtų kreiptis į Jungtinės Karalystės kompetentingÄ teismÄ Â (Reglamento 3 str. 1 d. a p., 8 straipsnio 1 dalis, 12 straipsnio 1 d. ir 3 d.).Kiti atskirojo skundo argumentai neturi įtakos skundžiamos nutarties teisėtumui ir pagrįstumui, todėl apeliacinės instancijos teismas dėl jų nepasisako.Remiantis iÅ¡dėstytais motyvais, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad bylÄ nagrinėjęs Kauno apylinkės teismas tinkamai taikė materialinės ir procesinės teisės normas, atskirojo skundo motyvais panaikinti skundžiamÄ nutartį nėra pagrindo.

Skundas atmestinas, o Kauno apylinkės teismo 2013 m. gruodžio 9 d. nutartis paliktina nepakeista (CPK 337 str. 1 d. 1 p.).          Kauno apygardos teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, n u t a r i a :             Kauno apylinkės teismo 2013 m. gruodžio 9 d. nutartį palikti nepakeistÄ . Teisėja                                                                                          AuÅ¡ra Baubienė