2018-01-02 Nr. AB-233-3-64-3-01567-2016-4 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. A-3072-438/2017

Teisminio proceso Nr. 3-64-3-01567-2016-4

Procesinio sprendimo kategorija 20.2.3.2

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2018 m. sausio 2 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Stasio Gagio, Romano Klišausko (pranešėjas) ir Gintaro Kryževičiaus (kolegijos pirmininkas),

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo S. V. apeliacinį skundą dėl Šiaulių apygardos administracinio teismo 2016 m. gruodžio 14 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo S. V. skundą atsakovui Lietuvos valstybei, atstovaujamai Šiaulių tardymo izoliatoriaus, dėl neturtinės žalos atlyginimo priteisimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. 1. Pareiškėjas S. V. (toliau – ir pareiškėjas) pateikė Šiaulių apygardos administraciniam teismui skundą (b. l. 2–9) ir patikslintą skundą (b. l. 15–18), kuriuose prašė priteisti iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Šiaulių tardymo izoliatoriaus (toliau – ir Šiaulių TI), 30 000 Eur neturtinės žalos atlyginimą bei atnaujinti senaties terminą.

1.1. Nurodė, kad Šiaulių TI buvo laikomas nuo 2010 m. gegužės 21 d. iki 2011 m. rugpjūčio 20 d., pažeidžiant teisės aktų reikalavimus. Kalinimo Šiaulių TI laikotarpiu jam teko mažiau kameros ploto, nei numatyta teisės aktuose. Patalpos, kuriose buvo laikomas, neatitiko higienos normų ir kitų teisės aktų reikalavimų (ant sienų grybelis, patalpos purvinos, buvo tarakonų, ilgai nedarytas remontas, grindys supuvusios, tualetas neatitvertas, nebuvo atskiro vėdinimo, lango stiklas buvo išdaužtas, todėl kameroje buvo šaltą žiemą, trūkdavo oro, buvo tamsu, nebuvo kėdžių, reikėjo valgyti ant lovų, nebuvo išduodamos valymo priemonės, asmens apžiūra ir krata buvo daromos antisanitarinėmis sąlygomis, šaltoje, purvinoje patalpoje, maistas buvo nekokybiškas). Buvo pažeistos pareiškėjo teisės į tinkamas kalinimo sąlygas. Dėl netinkamų kalinimo sąlygų pareiškėjas patyrė neturtinę žalą.

2. Atsakovas Lietuvos valstybė, atstovaujama Šiaulių tardymo izoliatoriaus, atsiliepime į pareiškėjo skundą (b. l. 38–45) su juo nesutiko ir prašė atmesti kaip nepagrįstą. Taip pat prašė taikyti ieškinio senaties terminą.

II. 3. Šiaulių apygardos administracinis teismas 2016 m. gruodžio 14 d. sprendimu (b. l. 50–51) pareiškėjo skundą atmetė kaip nepagrįstą.

4. Teismas pažymėjo, kad pareiškėjas ieškinio senaties terminą yra praleidęs, nes tik 2016 m. birželio 20 d. (spaudas ant voko b. l. 10) kreipėsi į teismą. Todėl šiuo atveju taikė trejų metų senaties terminą, pradedant terminą skaičiuoti nuo kreipimosi į teismą dienos.

5. Teismas taip pat pažymėjo, kad pareiškėjas nenurodė objektyvių priežasčių, kurios galėtų būti pagrindas atnaujinti ieškinio senaties terminą, todėl ieškinio senaties terminas neatnaujintas.

III. 6. Pareiškėjas pateikė apeliacinį skundą (b. l. 55–58), kuriame prašo jo skundą tenkinti ir priteisti jam 30 000 Eur neturtinės žalos atlyginimą. Apeliacinis skundas grindžiamas iš esmės tais pačiais argumentais kaip ir skundas pirmosios instancijos teismui, papildomai nurodant, kad:

6.1. Būdamas uždarytas įkalinimo įstaigoje, pareiškėjas neturėjo galimybės susipažinti su Lietuvos Respublikos teisės aktais, pataisos namuose nebuvo nei vieno kodekso, tik baudžiamasis, todėl būtina atnaujinti ieškinio senaties terminą.

7. Atsakovas atsiliepime į pareiškėjo apeliacinį skundą (b. l. 61–62) prašo jį atmesti, o pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą. Atsiliepimas grindžiamas šiais argumentais:

7.1. Pareiškėjas skunde pirmosios instancijos teismui nenurodė aplinkybių, kurios būtų pagrindas atnaujinti praleistą ieškinio senaties terminą, tokių aplinkybių nenustatė ir pirmosios instancijos teismas.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV. 8. Nagrinėjamu atveju ginčas kilo dėl neturtinės žalos atlyginimo priteisimo pareiškėjui S. V. dėl netinkamų kalinimo sąlygų Šiaulių tardymo izoliatoriuje nuo 2010 m. gegužės 21 d. iki 2011 m. rugpjūčio 20 d.

9. Pirmosios instancijos teismas skundžiamu sprendimu pareiškėjo skundą atmetė, tenkinęs atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Šiaulių TI, prašymą taikyti Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 1.125 straipsnio 8 dalyje reikalavimui dėl padarytos žalos atlyginimo nustatytą sutrumpintą trejų metų ieškinio senaties terminą.

10. Teisėjų kolegija, nagrinėdama pareiškėjo apeliacinės instancijos teismui nurodomus argumentus bei tikrindama pirmosios instancijos teismo išvadų dėl ieškinio senaties taikymo pagrįstumą ir teisėtumą, pažymi, kad Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje ne kartą yra konstatuota, jog nagrinėjant administracinius ginčus dėl viešojo administravimo subjektų neteisėtais veiksmais ar neveikimu padarytos žalos atlyginimo, taikytinos ne tik CK normos, reglamentuojančios deliktinę atsakomybę, bet ir šio kodekso normos, reglamentuojančios ieškinio senatį (žr., pvz., 2016 m. birželio 3 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1621-520/2016).

11. Pagal CK 1.127 straipsnio 1 dalį, ieškinio senaties terminas prasideda nuo teisės į ieškinį atsiradimo dienos, o teisė į ieškinį atsiranda nuo tos dienos, kurią asmuo sužinojo arba turėjo sužinoti apie savo teisės pažeidimą.

12. Atsižvelgus į tai, kad pareiškėjas prašomą priteisti žalą kildina iš teisės aktų reikalavimų neatitinkančių jo laikymo sąlygų Šiaulių TI, t. y. įvertinus pareiškėjo nurodomų pažeidimų pobūdį, konstatuotina, jog šiuo atveju akivaizdu, kad pareiškėjas apie savo teisių pažeidimus turėjo žinoti ir suvokti tuo metu, kai šie pažeidimai pasireiškė, todėl nuo šio momento ir skaičiuotinas senaties terminas.

13. Šiuo aspektu atkreiptinas dėmesys, kad nagrinėjamu atveju taikytina būtent CK 1.125 straipsnio 8 dalis, kuri nustato sutrumpintą 3 metų ieškinio senaties terminą reikalavimams dėl žalos atlyginimo. CK 1.126 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad ieškinio senatį teismas taiko tik tuo atveju, kai ginčo šalis reikalauja. CK 1.131 straipsnio 1 dalis nustato, kad ieškinio senaties termino pabaiga iki pareiškiant ieškinį yra pagrindas atmesti ieškinį. Pabrėžtina, jog nors ieškinio senaties termino pasibaigimas nepanaikina asmens teisės kreiptis į teismą, prašant apginti pažeistą teisę, tačiau, ginčo šaliai pareikalavus taikyti ieškinio senatį, tai yra pagrindas atmesti ieškinį, jeigu teismas nepripažįsta, kad šis terminas praleistas dėl svarbios priežasties (CK 1.126 str. 2 d., 1.131 str. 1, 2 d.).

14. Įvertinusi minėtas aplinkybes ir tai, kad tikrinamu atveju pareiškėjas į teismą kreipėsi tik 2016 m. birželio 20 d., tačiau nepateikė duomenų, patvirtinančių, jog jo nurodomų pažeidimų metu jis nežinojo ir negalėjo žinoti apie galimą jo teisių pažeidimą ir patirtą neturtinę žalą, teisėjų kolegija sprendžia, kad pareiškėjas visą ginčo laikotarpį žinojo apie patirtą neturtinę žalą, taigi pareiškėjas praleido senaties terminą reikalavimui dėl neturtinės žalos priteisimo.

15. Byloje taip pat nustatyta, kad atsakovas, atstovaujamas Šiaulių TI, prašė taikyti ieškinio senatį, todėl, konstatavęs, jog pareiškėjas iki ieškinio senaties termino pabaigos nustatyta tvarka į teismą nesikreipė, pirmosios instancijos teismas padarė pagrįstą išvadą, kad pareiškėjo reikalavimui atlyginti neturtinę žalą už ginčo laikotarpį yra pagrindas taikyti ieškinio senaties terminą.

16. Teisėjų kolegijos vertinimu, pareiškėjas nenurodė objektyvių, nuo jo valios nepriklausiusių aplinkybių, sukliudžiusių jam laiku kreiptis į teismą. Byloje nėra duomenų, kad pareiškėjui kilo sunkumų susipažįstant su Lietuvos Respublikos teisės aktais. Atsižvelgiant į pareiškėjo skunde išvardytus pažeidimus, pažymėtina, kad netinkamų kalinimo sąlygų suvokimui nereikalingas nei teisinis, nei kitoks specialusis išsilavinimas, nes asmuo neturtinę žalą (CK 6.250 str.) patiria subjektyviai.

17. Atsižvelgiant į tai, pripažintina, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai ir teisėtai taikė ieškinio senatį pareiškėjo reikalavimui atlyginti neturtinę žalą ginčijamu laikotarpiu. Senaties termino pritaikymas šiuo atveju lemia tai, kad nėra teisinio pagrindo tirti bei vertinti pareiškėjo argumentus dėl galbūt jam ginčo laikotarpiu padarytų pažeidimų.

18. Dėl šių priežasčių pareiškėjo apeliacinis skundas atmetamas, o pirmosios instancijos teismo sprendimas paliekamas nepakeistas.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a:

Pareiškėjo S. V. apeliacinį skundą atmesti.

Šiaulių apygardos administracinio teismo 2016 m. gruodžio 14 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Stasys Gagys

Romanas Klišauskas

Gintaras Kryževičius