2025-04-09 Nr. AB-6231-3-61-3-00373-2025-5 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. eAS-381-463/2025

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-00373-2025-5

Procesinio sprendimo kategorija 46

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

NUTARTIS

2025 m. balandžio 9 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Jolantos Malijauskienės (pranešėja), Dainiaus Raižio (kolegijos pirmininkas) ir Virginijos Volskienės,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo savivaldybės įmonės „Vilniaus atliekų sistemos administratorius“ atskirąjį skundą dėl Regionų administracinio teismo 2025 m. vasario 7 d. nutarties administracinėje byloje pagal pareiškėjo savivaldybės įmonės „Vilniaus atliekų sistemos administratorius“ prašymą atsakovui R. L. dėl nesumokėtos vietinės rinkliavos priteisimo.

Teisėjų kolegija

nustatė:

I. Pareiškėjas savivaldybės įmonė „Vilniaus atliekų sistemos administratorius“ (toliau – ir pareiškėjas) kreipėsi į teismą su prašymu priteisti iš atsakovo R. L. (toliau – ir atsakovas)165,19 Eur nesumokėtos vietinės rinkliavos ir 2,02 Eur delspinigių.

II. Regionų administracinis teismas 2025 m. vasario 7 d. nutartimi nustatė pareiškėjui 7 kalendorinių dienų nuo šios nutarties kopijos įteikimo dienos terminą pašalinti skundo trūkumus, išaiškino, kad per nustatytą terminą trūkumų nepašalinus, skundas bus laikomas nepaduotu ir grąžintas pareiškėjui, taip pat pareiškėjui skyrė 100 Eur baudą.

Pirmosios instancijos teismas, be kita ko, nurodė, kad pareiškėjo nurodomos aplinkybės yra prieštaringos, prašymo faktinis pagrindas, prašomų sumų apskaičiavimas yra neaiškūs, nenurodyti pranešimų, kuriais pareiškėjas informavo atsakovą apie skolą, tikslūs duomenys, taip pat apskaičiavimus pateikė ne skunde, o jo prieduose.

Teismas pažymėjo, kad šie trūkumai pareiškėjui nustatomi ne pirmą kartą, su iš esmės tapačiais prašymo trūkumais pareiškėjas periodiškai kreipiasi į teismą. Teismas jau buvo atkreipęs pareiškėjo dėmesį, kad, nors jis prašyme nurodo, jog visą rinkliavos dydžiui apskaičiuoti reikšmingą informaciją yra nurodęs pateiktuose pranešimuose, pagal kuriuos galima patikrinti reikalavimo pagrįstumą, tačiau nei nurodytuose prieduose, nei prašyme, kuris turi atitikti turinio ir formos reikalavimus, nepateikiamas prašomos priteisti skolos apskaičiavimas. Šios aplinkybės yra svarbios tiek teismui sprendžiant dėl reikalavimo pagrįstumo, tiek ir asmeniui, kuris ginasi nuo pareikšto reikalavimo.

Teismas taip pat atkreipdavo dėmesį į tai, kad šie trūkumai nustatomi ne pirmą kartą, todėl naujų pareiškimų teikimas su tais pačiais pasikartojančiais trūkumais gali būti laikomas piktnaudžiavimu procesinėmis teisėmis ir už tai skiriama bauda, tačiau, nepaisant to, pareiškėjas vis tiek teikia prašymus su tapačiais trūkumais.

Pirmosios instancijos teismas, pacitavęs Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktiką dėl piktnaudžiavimo procesu, pažymėjo, kad nurodytas pareiškėjo, kurio veikla yra susijusi būtent su rinkliavos administravimu, procesinis elgesys, kai yra teikiami neaiškūs ar netikslūs procesiniai dokumentai, nevykdomi anksčiau nustatyti teismo įpareigojimai, neatitinka teisės aktų reikalavimų procesinėmis teisėmis naudotis sąžiningai ir jomis nepiktnaudžiauti. Kai pareiškėjas, kurio dispozicijoje yra visa su skolos administravimu susijusi informacija, neteikia duomenų, reikalingų prašomos priteisti skolos apskaičiavimui, ar nurodo prieštaringus duomenis, tai ne tik sudaro pagrindą vertinti pareiškėjo veiksmus nesąžiningais, bet ir galėtų apriboti asmens procesinę teisę gintis nuo pareikšto reikalavimo, reikšti atsikirtimus ir pan.

Nors pareiškėjas turi teisę Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) nustatyta tvarka kreiptis į teismą, kad būtų apginta pažeista ar ginčijama jos teisė ar įstatymų saugomas interesas, tačiau ši teisė nėra absoliuti, nes ji neatsiejamai susijusi su pareiga įgyvendinti ją laikantis įstatymų nustatytų procesinių reikalavimų. Periodinis prašymų teikimas su tapačiais trūkumais, teismui kartą jau paaiškinus tokio veikimo pasekmes, neatitinka elgesio, kuris būtų nukreiptas į ekonomišką, operatyvų ir teisingą bylos išnagrinėjimą. Priešingai, pareiškėjas sąmoningai kartoja ydingą elgesį ir sistemiškai teikia prašymus su tapačiais trūkumais, todėl tokie veiksmai vertintini kaip netinkamas subjektinės teisės įgyvendinimas ir piktnaudžiavimas procesu.

Atsižvelgdamas į tai teismas darė išvadą, kad yra pagrindas pareiškėjo veiksmus pripažinti nesąžiningais, sistemiškai nukreiptais prieš ekonomišką, operatyvų ir teisingą bylos išnagrinėjimą bei konstatuoti, kad pareiškėjas piktnaudžiauja administraciniu procesu. Už aptartą pažeidimą teismas pareiškėjui skyrė 100 Eur baudą, kartu nurodydamas, kad pakartotinai piktnaudžiaujant administraciniu procesu, gali būti skiriama didesnė bauda.

III. Pareiškėjas atskirajame skunde prašo panaikinti Regionų administracinio teismo 2025 m. vasario 7 d. nutartimi paskirtą baudą.

Pareiškėjas pakartoja ginčui aktualias faktines aplinkybes, teisinį reguliavimą, Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktika ir pažymi, kad nagrinėjamu atveju teismas nenurodė jokių teisiškai pagrįstų argumentų ir aplinkybių, jog pareiškėjas veikia nesąžiningai, kad jo veiksmai yra sistemiškai nukreipti prieš ekonomišką, operatyvų ir teisingą bylos išnagrinėjimą, taip pat, kad pareiškėjas tyčia piktnaudžiauja administraciniu procesu. Byloje taip pat nenustatyta, kad proceso metu pareiškėjas būtų nesąžiningai naudojęsis savo teisėmis, vilkinęs procesą, teikęs nepagrįstus prašymus ar pan. Todėl nėra pagrindo teigti, jog pareiškėjas, vykdydamas jam teisės aktais pavestas funkcijas, ir padavęs prašymą pirmosios instancijos teismui dėl vietinės rinkliavos priteisimo, būtų elgęsis nesąžiningai ar piktavališkai.

Pareiškėjui keliamas reikalavimas kreipiantis į teismą suformuluoti reikalavimo dalyką ir pagrindą negali būti aiškinamas taip, jog iš jo jau kreipimosi į teismą momentu būtų pareikalauta įrodyti pareikšto reikalavimo pagrįstumą. Prašyme pareiškėjas turi nurodyti, bet ne įrodyti reikalavimo pagrindą, todėl atsisakyti priimti prašymą dėl skolos priteisimo teismas gali tik jeigu prašyme pateikta informaciją ir duomenys neleidžia inicijuoti bylos nagrinėjimo. Taigi, šio teisminio proceso stadijoje teismas nepagrįstai kelia pareiškėjui perteklinius reikalavimus, taip užkirsdamas teisę į operatyvų, ekonomišką ir teisingą teismo procesą.

Šiuo atveju pareiškėjui, kuriam net nebuvo prieš tai sudaryta galimybė pašalinti prašymo trūkumus, buvo skirta bauda vien dėl to, kad pareiškimo trūkumai nustatomi ne pirmą kartą kitose bylose. Tačiau bylą nagrinėjantis teismas turi būti objektyvus ir nešališkas bei nagrinėti bylą konkrečių faktinių bylos aplinkybių kontekste. Nepaisant to, teismas, priimdamas sprendimą skirti baudą, pareiškėjo elgesį vertino atsižvelgdamas į kituose teismo procese vykusius veiksmus, taip peržengdamas konkrečios bylos nagrinėjimo ribas. Atitinkamai teismas tuo pačiu kriterijumi galėjo įvertinti ir visą pareiškėjo turimų bylų kiekį (nagrinėjamų bylų teisme virš 1 500), gaunamų procesinių dokumentų per dieną skaičių (vidutiniškai 350) ir jų turinį. Todėl teismo nurodytos kitos bylos nagrinėjimo metu buvusios aplinkybės šiuo atveju peržengia šios konkrečios bylos nagrinėjimo ribas ir negali būti vertinamos kaip tinkamas ir pakankamas teisinis pagrindas skirti baudą šios konkrečios bylos kontekste.

Teisėjų kolegija

konstatuoja:

IV. Nagrinėjamu atveju atskiruoju skundu skundžiama pirmosios instancijos teismo nutartis, kuria teismas skyrė pareiškėjui 100 Eur baudą, konstatavęs, kad pareiškėjas piktnaudžiauja procesu.

Pirmosios instancijos teismas nurodė, kad pareiškėjo pateiktas prašymas iš atsakovo priteisti vietinės rinkliavos įsiskolinimą yra prieštaringas ir neaiškus, nenurodyti pranešimų, kuriais pareiškėjas informavo atsakovą apie skolą, tikslūs duomenys, taip pat apskaičiavimus pareiškėjas pateikė ne skunde, o jo prieduose. Teismas nurodė, kad šie trūkumai pareiškėjui buvo nustatyti ir kitose bylose. Todėl teismas sprendė, kad pareiškėjas piktnaudžiauja administraciniu procesu.

Pareiškėjas, nesutikdamas su šiuo vertinimu, atskirajame skunde, be kita ko, pažymi, kad jo veiksmai (kreipimasis į teismą) negali būti laikomi nesąžiningais ar piktavališkais, teismas baudą skyrė prieš tai nenustatęs termino trūkumams pašalinti, be to, teismas skundo priėmimo stadijoje užkerta kelią pareiškėjui į operatyvų, ekonomišką ir teisingą teismo procesą.

Teisėjų kolegija, nagrinėdama atskirojo skundo argumentus, pirmiausia pažymi, kad ABTĮ 83 straipsnio 1 dalyje nustatyta, jog administracinę bylą nagrinėjantis teisėjas ar teismas turi teisę skirti baudas, jeigu nustatytu laiku be pateisinamų priežasčių pareigūnai ir asmenys neįvykdo teisėjo ar teismo reikalavimų pateikti atsiliepimą į skundą (prašymą, pareiškimą), dokumentus ar kitą medžiagą, taip pat už kitų teisėjo (teismo) reikalavimų, susijusių su bylos nagrinėjimu, nevykdymą (1 p.); jeigu asmuo piktnaudžiauja administraciniu procesu (piktnaudžiavimu administraciniu procesu administracinis teismas gali pripažinti akivaizdžiai nepagrįsto procesinio dokumento pateikimą, objektyviai nesąžiningą veikimą ar neveikimą, nukreiptą prieš ekonomišką, operatyvų ir teisingą bylos išnagrinėjimą ar išsprendimą) (6 p.). Pagal šio straipsnio 2 dalį administracinę bylą nagrinėjantis teismas turi teisę skirti baudą fiziniams ir juridiniams asmenims, jų atstovams iki 300 Eur, o pareigūnams ar institucijų ir įstaigų atstovams – iki 600 Eur už kiekvieną pažeidimo atvejį, išskyrus šio straipsnio 1 dalies 5 punkte nustatytą atvejį.

Nagrinėjant pareiškėjo atskirojo skundo argumentus akcentuotini ir ABTĮ 11 straipsnyje įtvirtinti proceso operatyvumo ir ekonomiškumo principai. Pagal šio straipsnio 1 dalį teismas imasi šiame įstatyme nustatytų priemonių, kad būtų užkirstas kelias vilkinti procesą, ir siekia, kad byla būtų išnagrinėta per vieną teismo posėdį, jeigu tai nekenkia tinkamai išnagrinėti bylą. Šio straipsnio 2 dalis nustato, kad proceso dalyviai privalo sąžiningai naudotis savo procesinėmis teisėmis ir jomis nepiktnaudžiauti, rūpintis greitu bylos išnagrinėjimu, rūpestingai ir laiku, atsižvelgdami į proceso eigą, pateikti teismui įrodymus ir argumentus, kuriais grindžiami jų reikalavimai ar atsikirtimai.

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje aiškinant ABTĮ 83 straipsnio 1 dalies 6 punkto nuostatos taikymą pažymėta, kad spręsdamas baudos skyrimo klausimą teismas šalies ir (ar) jos atstovo elgesį turi įvertinti piktnaudžiavimo aspektu ir baudą skirti tik nesąžiningai besielgiantiems ir savo veiksmais vilkinantiems bylos nagrinėjimą byloje dalyvaujantiems asmenims (žr., pvz., 2018 m. sausio 25 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-555-520/2018). Sąžiningas naudojimasis procesinėmis teisėmis negali būti vertinamas kaip piktnaudžiavimas procesine teise (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo išplėstinės teisėjų kolegijos 2019 m. kovo 21 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-3145-756/2019, 2021 m. sausio 20 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-15-602/2021).

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje nurodoma, kad skirdamas asmeniui baudą, teismas turi būti aktyvus bei pagrįsti teismo nuobaudos skyrimą, t. y. motyvuoti, kokie veiksniai lėmė, jog asmeniui skiriama bauda (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2009 m. gegužės 15 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS525-239/2009, 2016 m. sausio 20 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS-15-662/2016, 2020 m. rugpjūčio 19 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-488-1062/2020).

Teisėjų kolegija pažymi, kad ABTĮ nustatytos teisės įgyvendinimas gali būti laikomas piktnaudžiavimu tik išimtiniais atvejais, kai tokia teise akivaizdžiai naudojamasi ne pagal jos paskirtį. Ne kiekvienas pareigos sąžiningai naudotis procesinėmis teisėmis nesilaikymo atvejis savaime reiškia teisės pažeidimą, galintį sukelti teisinės atsakomybės priemonių, nustatytų ABTĮ 83 straipsnyje, taikymą, t. y. ne kiekvienu atveju pareigos sąžiningai naudotis procesinėmis teisėmis nepaisymas laikytinas teisės pažeidimu, bet tam tikrais atvejais jis gali būti įvertintas kaip netinkamas subjektinės teisės įgyvendinimas.

Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad pareiškėjas kreipėsi į teismą su prašymu priteisti iš atsakovo įsiskolinimą už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą. Teismas, nustatęs, kad pateiktas prašymas yra su trūkumais, nutartimi nustatė terminą trūkumams pašalinti ir ta pačia nutartimi skyrė baudą, kurios teisėtumas vertinimas šioje byloje.

Teisėjų kolegija akcentuoja, kad pareiškėjas yra juridinis asmuo, veiklą vykdantis būtent vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą administravimo, įskaitant nesumokėtos vietinės rinkliavos išieškojimą iš skolininkų, srityje, todėl jam keltini aukštesni atidumo, rūpestingumo ir profesionalumo reikalavimai kreipiantis į teismą dėl nesumokėtos vietinės rinkliavos išieškojimo. Tačiau apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, įvertinusi byloje nustatytas faktines aplinkybes, teisinį reguliavimą bei aktualią teismų praktiką, nesutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad šiuo konkrečiu atveju pareiškėjas piktnaudžiavo procesu.

Pirmosios instancijos teismas, skirdamas pareiškėjui baudą, pažymėjo, kad pareiškėjo prašyme nurodytos aplinkybės yra prieštaringos (be kita ko, iš esmės įrodymais nėra pagrįsta konkreti reikalavimo suma, nenurodytas faktinis reikalavimo pagrindas ir kt.). Šiuo aspektu pabrėžtina, kad skundo priėmimo stadijoje nėra vertintinas pareiškėjo argumentų pagrįstumas – tai sudaro skundo nagrinėjimo iš esmės dalyką; skundo priėmimo stadijoje yra vertinama tik formali skundo atitiktis reikalavimams, kuriuos tokiems procesiniams dokumentams nustato ABTĮ. Todėl pirmosios instancijos teismo nustatyti pareiškėjo prašymo trūkumai savaime nesudaro pagrindo vertinti, kad pareiškėjas piktnaudžiauja administraciniu procesu. Atkreiptinas dėmesys, kad teismas pareiškėjui nustatė terminą trūkumams pašalinti vieną kartą, byloje nėra duomenų, kad pareiškėjas būtų nevykdęs teismo nustatytų įpareigojimų ar kitaip piktnaudžiavęs procesu byloje. Teisėjų kolegija taip pat pažymi, kad, kadangi teismas šiuo atveju nustatė pareiškėjui terminą prašymo trūkumams pašalinti, t. y. šioje proceso stadijoje nepriėmė prašymo nagrinėti ir neišsiuntė jo atsakovui, kritiškai vertinti argumentai, kad teismo nurodytos aplinkybės (prašymo trūkumai), iš esmės, šioje proceso stadijoje apsunkina atsakovui galimybę gintis nuo pareikšto reikalavimo.

Teisėjų kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismas neįrodė, kad aplinkybė, jog pareiškėjui ne pirmą kartą nustatomi panašaus pobūdžio skundo trūkumai (kitose bylose), patvirtina akivaizdų pareiškėjo piktnaudžiavimą administraciniu procesu – kaip minėta, teisės įgyvendinimas gali būti laikomas piktnaudžiavimu tik išimtiniais atvejais, kai tokia teise akivaizdžiai naudojamasi ne pagal jos paskirtį. Skundžiama pirmosios instancijos teismo nutartis, teisėjų kolegijos vertinimu, šiuo aspektu stokoja išsamesnių teisinių argumentų, pagrindžiančių, kad pareiškėjas teikia akivaizdžiai nepagrįstus procesinius dokumentus, nesąžiningai naudojasi savo teisėmis, vilkina procesą, teikia nepagrįstus prašymus ir kt.

Vadovaudamasi nurodytomis aplinkybėmis bei padarytomis išvadomis, teisėjų kolegija sprendžia, kad šiuo atveju pirmosios instancijos teismas nepagrįstai skyrė pareiškėjui baudą už piktnaudžiavimą administraciniu procesu. Nustačius, kad pareiškėjui bauda paskirta nepagrįstai, kiti atskirojo skundo argumentai nėra teisiškai reikšmingi, todėl teisėjų kolegija dėl jų plačiau nepasisako.

Atsižvelgdama į išdėstytus argumentus teisėjų kolegija konstatuoja, kad šiuo atveju yra pagrindas tenkinti pareiškėjo atskirąjį skundą ir pirmosios instancijos teismo nutarties dalį dėl baudos skyrimo panaikinti.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 154 straipsnio 3 punktu, teisėjų kolegija

nutaria:

Pareiškėjo savivaldybės įmonės „Vilniaus atliekų sistemos administratorius“ atskirąjį skundą tenkinti.

Regionų administracinio teismo 2025 m. vasario 7 d. nutarties dalį, kuria pareiškėjui savivaldybės įmonei „Vilniaus atliekų sistemos administratorius“ paskirta 100 Eur (vieno šimto eurų) bauda, panaikinti.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Jolanta Malijauskienė

Dainius Raižys

Virginija Volskienė