17aa6826-ebea-4e57-a2a1-b4a5b305efcd · Klaipėdos apygardos teismas

Pranešėja DPranešėja Danguolė Martinavičienė                                                    Civilinė byla Nr. 2A-421-370/2013Teisėja AuÅ¡ra Volskytė                                                                               (Proceso Nr. 2-33-3-019-2011-9)Procesinio sprendimo kategorija 30.9.1; 114.11 (S) KLAIPĖDOS APYGARDOS TEISMAS N U T A R T I S 2013 m. kovo 14 d.Klaipėda Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iÅ¡ kolegijos pirmininkės Danguolės Martinavičienės, kolegijos teisėjų Irmos Čuchraj, Alvydo Žerlausko, raÅ¡ytinio proceso apeliacine tvarka iÅ¡nagrinėjo civilinę bylÄ Nr. 2-91-514/2012 pagal ieÅ¡kovų A.

J., J. J. ieÅ¡kinį atsakovei D. K. ir pagal atsakovės prieÅ¡ieÅ¡kinį ieÅ¡kovams dėl naudojimosi žemės sklypu tvarkos nustatymo, trečiasis asmuo Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės Å«kio ministerijos Plungės ir Rietavo skyrius, bei ieÅ¡kovų apeliacinį skundÄ dėl Plungės rajono apylinkės teismo 2012-11-07 sprendimo.Teisėjų kolegijan u s t a t ė : ieÅ¡kovai ieÅ¡kiniu teismo prašė nustatyti jiems su atsakove bendrosios dalinės nuosavybės teise priklausančio 0,2377 ha žemės sklypo, unikalus Nr. 6814-0004-0038, esančio (duomenys neskelbtini), naudojimosi tvarkÄ pagal ieÅ¡kovės pateiktÄ 2012-10-03 UAB „Profilena“ projektÄ , ieÅ¡kovams paskiriant naudotis 342 kv. m ploto žemės sklypo dalį, projekte pažymėtÄ indeksu „2“, atsakovei paskiriant 1 770 kv. m ploto žemės sklypo dalį, pažymėtÄ indeksu „3“, Å¡alių bendram naudojimui paskiriant 265 kv. m ploto žemės sklypo dalį, pažymėtÄ indeksu „1“.

Nurodo, kad ieÅ¡kovams bendrosios dalinės nuosavybės teise priklauso 475/2377 dalys žemės sklypo, kuriame yra ieÅ¡kovams priklausanti 1/5 dalis gyvenamojo namo ir kiemo statinių (lauko tualetas, kanalizacijos Å¡ulinys). Atsakovė naudojasi likusia to paties žemės sklypo dalimi, nes sklype yra jai nuosavybės teise priklausantys statiniai. Å alys ilgÄ laikÄ nesutaria dėl naudojimosi žemės sklypu tvarkos, ieÅ¡kovai neturi įvažiavimo į kiemÄ , atsakovė sprendžia, kuria žemės sklypo dalimi gali naudotis ieÅ¡kovai.

IeÅ¡kovų praÅ¡ymu buvo paruoÅ¡tas žemės sklypo naudojimosi projektas, su kuriuo atsakovė nesutinka. Pateiktas patikslintas projektas paruoÅ¡tas įvertinus žemėtvarkos specialistų pastabas.Dėl atsakovės prieÅ¡ieÅ¡kinio nurodė, kad nustatant naudojimosi privačios namų valdos žemės sklypu tvarkÄ kiekvienam naudotojui turi bÅ«ti užtikrinamas priėjimas iÅ¡ jo sklypo dalies ar bendrai naudojamos žemės prie jam priklausančių statinių buitiniams, Å«kiniams poreikiams tenkinti, kad jis turėtų susisiekimÄ su vieÅ¡aisiais keliais.

Pagal atsakovės pateiktÄ projektÄ sumažėja ieÅ¡kovams tenkanti asmeniniam naudojimui žemės sklypo dalis, susiaurinamas įvažiavimas į kiemÄ bei apvažiavimas ties elektros stulpu kieme, nėra tinkamo privažiavimo prie nuotekų rezervuaro. Ä®važiavimas į kiemÄ siauresnis, nei ieÅ¡kovų pateiktame projekte, todėl ieÅ¡kovai neturės galimybės į kiemÄ Ä¯važiuoti su žemės Å«kio technika. Taip pat atsakovės projekte neįvertinta aplinkybė, jog vidury kiemo yra elektros stulpas, pro kurį apvažiavimas pagal atsakovės projektÄ apsunkintas.

Esant bÅ«tinumui atlikti remontÄ , ieÅ¡kovai bendram naudojimui paliko plotÄ prie pastato (gyvenamojo namo) pagal faktiÅ¡kai valdomas dalis iÅ¡ Å¡iaurinės ir vakarinės pusės, todėl bendro naudojimo sklypas priėjimui iÅ¡ kiemo (verandos) pusės nebÅ«tinas. Atsakovė su ieÅ¡kiniu nesutiko. PareiÅ¡kė prieÅ¡ieÅ¡kinį, kuriuo prašė nustatyti naudojimosi žemės sklypu tvarkÄ pagal jos pateiktÄ 2012-10-03 UAB „Profilena“ projektÄ , ieÅ¡kovams paskiriant naudotis 350 kv. m ploto žemės sklypo dalį, projekte pažymėtÄ indeksu „2“, atsakovei – 1 776 kv. m ploto žemės sklypo dalį, pažymėtÄ indeksu „3“, bendram Å¡alių naudojimuisi – 251 kv. m ploto žemės sklypo dalį, pažymėtÄ indeksu „1“.

Nurodė, kad seniai gyvena name bei naudojasi visais žemės sklype esančiais statiniais, gyvena Å«kiÅ¡kai, todėl suinteresuota iÅ¡saugoti kuo daugiau dirbamos žemės ir kuo mažiau bendro ploto. IeÅ¡kovai name negyvena, nes nuosavybės teise valdo pastatus, esančius gretimame žemės sklype, todėl teismas turėtų labiau atsižvelgti į atsakovės interesus. Nustačius žemės sklypo naudojimosi tvarkÄ pagal ieÅ¡kovų siÅ«lymÄ , ir toliau bus neiÅ¡vengiami konfliktai, nes pagal ieÅ¡kovų siÅ«lymÄ projektuojamas kelias neatitinka esamo, kelias iÅ¡ dalies projektuojamas naujoje vietoje, nenumatyta galimybė atsakovei patekti į mansardÄ iÅ¡ kiemo pusės. Atsakovės nuomone, įvažiavimui į kiemÄ pilnai pakanka 3 metrų pločio kelio.

Kadangi ieÅ¡kovai gyvenamajame name negyvena, kanalizacijos Å¡uliniu nesinaudoja, todėl kelio plotis privažiavimui prie Å«kinių pastatų yra pakankamas. Trečiasis asmuo nurodė, kad nustatant naudojimosi žemės sklypu tvarkÄ turi bÅ«ti vadovaujamasis tokiais kriterijais, kaip racionalumas, patogumas, faktinis naudojimas. IeÅ¡kovų ir atsakovės siÅ«loma žemės sklypo naudojimosi tvarka Å¡iuos kriterijus atitinka. Ä®vertinus tai, kad bus sprendžiamas D. P. praÅ¡ymas dėl kelio servituto nustatymo administraciniu aktu per žemės sklypÄ , kurio naudojimosi tvarka nustatinėjama, pagal siÅ«lomÄ Å¾emės sklypo naudojimosi tvarkÄ ta pačia sklypo dalimi bus galima numatyti ir reikalingÄ kelio servitutÄ .

Pateikė pastabas ieÅ¡kovų projektui, nurodydami, jog nebuvo bÅ«tinybės koreguoti įvažiavimÄ , jį iÅ¡tiesinant, projektuojant keliÄ , reikėtų iÅ¡naudoti esamÄ Ä¯važiavimÄ , kuris yra nusistovėjęs ir Å¡iuo metu Å¡alių naudojamas. Be to, pagal ieÅ¡kovų projektÄ nenumatyta priėjimo galimybė atsakovei prie jai priklausančios pastato dalies (mansardos) iÅ¡ kiemo pusės, todėl ateityje tarp Å¡alių gali kilti ginčų. Ä®vertinus ieÅ¡kovų valdomo žemės sklypo plotÄ , įvažiavimui į kiemÄ atsakovės plane numatyto pločio kelias yra pakankamas.

Pravažiavimui pro kieme esantį stulpÄ pakanka atsakovės pateiktame projekte numatytojo. Plungės rajono apylinkės teismas 2012-11-07 sprendimu ieÅ¡kinį atmetė, prieÅ¡ieÅ¡kinį tenkino, iÅ¡ ieÅ¡kovų lygiomis dalimis priteisės atsakovei 243 Lt bylinėjimosi iÅ¡laidų. Teismas padarė iÅ¡vadÄ , kad priimtiniausia ir optimaliausia žemės sklypo naudojimosi tvarka numatyta atsakovės pateiktame plane, pagal kurį bendro naudojimo plotas mažesnis, didesni sklypai skiriami Å¡alių naudojimui, bendraturčiams paskiriamos naudojimui dalies dydis atitinka jų dalį, turimÄ bendrosios dalinės nuosavybės teise.

Nurodė ieškovų siūlomo projekto trūkumus:

1) nenumatytas priėjimas prie gyvenamojo namo iÅ¡ kiemo pusės (verandos), prie laiptų, nors atsakovė naudojasi gyvenamojo namo mansarda, 2) bendro naudojimo plotas apie gyvenamÄ namÄ , skirtas užtikrinti bendro pastato priežiÅ«rÄ ir eksploatacijÄ yra 3 m, nors pakanka atsakovės nurodyto – 2,20 m, 3) ieÅ¡kovai projektuoja įvažiavimÄ Ä¯ valdÄ iÅ¡ dalies naujoje vietoje, o atsakovės pateiktame plane įvažiavimas projektuojamas iÅ¡naudojant esamÄ , 4) įvažiavimui nėra bÅ«tinas 4 m plotis, nes pagal STR 2.02.09:2005 „Vienbučiai ir dvibučiai gyvenamieji pastatai“ 9.6.1 p. mažiausias privažiavimo prie namo plotis – 3,5 m, todėl pakanka atsakovės siÅ«lomo – 3,7 m, juo labiau, kad ieÅ¡kovams nuosavybės teise Å«kiniai pastatai nepriklauso, atsakovės plane kiemo statinių priežiÅ«rai, jų aptarnavimui numatytas pakankamo dydžio bendro naudojimo plotas.

Apeliaciniu skundu ieÅ¡kovai praÅ¡o pirmosios instancijos teismo sprendimÄ panaikinti ir priimti naujÄ â€“ ieÅ¡kinį tenkinti, o prieÅ¡ieÅ¡kinį atmesti. Nurodo, kad teismas neįvertino aplinkybės, kad įvažiuojant į ieÅ¡kovams priklausančiÄ asmeninio naudojimo žemės sklypo dalį, įvažiavimo gale, beveik kelio viduryje yra elektros stulpas, pro kurį apvažiavimas iÅ¡ vienos pusės yra tik 2.89 m, o iÅ¡ kitos – 1,93 m, todėl pagal atsakovės projektÄ pravažiavimas pro stulpÄ (vežant kurÄ , statybines medžiagas ir pan.), jau nekalbant apie žemės Å«kio technikÄ , yra apskritai neįmanomas.

Taip pat neleistinai susiaurėja privažiavimas prie kanalizacijos Å¡ulinio, nes nuo platesnės įvažiavimo pradžios (4 m), įvažiavimas susiaurėja net iki 2,86 m. Teismas kaip atsakovės projekto privalumÄ nurodė tai, kad iÅ¡naudojamas senasis įvažiavimas. Tačiau jo visiÅ¡kai iÅ¡naudoti neįmanoma, nes jis yra tik 2.2 m pločio, o problemų nebuvo, nes po gretimo sklypo geodezinių matavimų dar nebuvo sukalti visi riboženkliai ir buvo važiuojama per gretimo sklypo dalį. Sukalus riboženklius paaiÅ¡kėjo, kad kelias turės bÅ«ti plečiamas į deÅ¡inę nuo senojo įvažiavimo.

IÅ¡ apeliantė pateiktos fotonuotraukos matyti, kad pati atsakovė su žemės Å«kio technika važiuoja dalinai per deÅ¡inėje kelio pusėje esantį žolynÄ . Be to, atsakovės projekte numatytas per siauras plotas aplink ieÅ¡kovams priklausančiÄ namo dalį, nes esant bÅ«tinumui atlikti stogo remontÄ , atremtų kopėčių apatinė dalis atsitrauks tiek, kad nepakaks nustatyto ploto. Taip pat teismas nepagrįstai neatsižvelgė į tai, kad atsakovės projekte ieÅ¡kovams nėra priėjimo iÅ¡ visų pusių prie bendro įėjimo (verandos) ir prie lauko tualeto.

Tai apsunkina remonto darbų galimybę bei neÅ¡alina konfliktinių situacijų galimybės. Teismas buvo suklaidintas atsakovės pateiktos fotonuotraukos, kurioje yra jos savavaliÅ¡kai riboženkliais nužymėtas privažiavimas prie kanalizacijos Å¡ulinio, neva pagal ieÅ¡kovų projektÄ . Teismas Å¡iuo įrodymu negalėjo vadovautis, nes pagal kadastro nuostatas ir taisykles savavaliÅ¡kai kalti riboženklių negalima, be to, abejotinas tų riboženklių sukalimo tikslumas. Neatitinka tikrovės teiginys, kad ieÅ¡kovų projekte nenumatytas įėjimas atsakovei į mansardÄ iÅ¡ kiemo pusės – jis yra numatytas, tik siauresnis, nei atsakovės projekte.

Teismas nepagrįstai nurodė, kad esant D. P. praÅ¡ymui dėl kelio servituto nustatymo administraciniu aktu per žemės sklypÄ , kurio naudojimosi tvarka nustatinėjama, pagal siÅ«lomÄ Å¾emės sklypo naudojimosi tvarkÄ ta pačia sklypo dalimi bus galima numatyti ir reikalingÄ kelio servitutÄ . Darant D. P. įvažiavimÄ , bus vadovaujamasi mažiausiu leistinu kelio pločiu – 3,5 m, todėl neaiÅ¡ku, kodėl ieÅ¡kovams turi užtekti 2,86 m pločio, ir kokiu bÅ«du D. P. praplės įvažiavimÄ , bei iÅ¡ kurios pusės. Apelianto nuomone, skundžiamas teismo sprendimas priimtas neiÅ¡aiÅ¡kinus bylai svarbių aplinkybių, t. y. neatitinka CPK 177, 185, 270 straipsnių reikalavimų.

Atmesdamas ieÅ¡kinį teismas vadovavosi tik dalimi įrodymų, taip pat neleistinai sukurtu įrodymu – nuotrauka, iÅ¡skirtinai atsakovės argumentais. Tokiu bÅ«du teismas bylos pagal civilinio proceso reikalavimus iÅ¡ esmė neiÅ¡nagrinėjo, nebuvo sudarytos prielaidos tinkamam procesui.Atsiliepime atsakovė praÅ¡o ieÅ¡kovų apeliacinį skundÄ atmesti. Nurodo, kad elektros stulpas ieÅ¡kovams įvažiuoti į kiemÄ netrukdo, nes tuoj prasideda ieÅ¡kovų žemės sklypo dalis, taip pat nuo stulpo yra likusi 2,89 m pločio kelio dalis, dar yra 3,5 m senojo kelio juosta, taigi įvažiavimas yra 6,39 m pločio ir tuoj prasideda ieÅ¡kovų žemės ploto dalis.

Prie kanalizacijos Å¡ulinio paliktas 3 m pločio kelias ir 3,31 m juosta aplink patį Å¡ulinį. Be to, iÅ¡ ieÅ¡kovų gyvenamosios namo dalies jokių vamzdynų į tÄ kanalizacijos Å¡ulinį nėra, nuotekos iÅ¡bėga į senuosius valymo įrenginius. Kanalizacijos Å¡ulinį eksploatuoja vien atsakovė. 2014 m. visa Gegrėnų gyvenvietė bus prijungta prie valymo įrenginių, todėl kanalizacijos Å¡ulinys tebus naudojamas vienerius metus. Priėjimas iki lauko tualeto numatytas tiek atsakovės, tiek ieÅ¡kovų projektuose, ieÅ¡kovai teisme dėl to jokių pretenzijų nereiÅ¡kė.

Už lauko tualeto išėjimas į kitÄ pusę nebÅ«tinas, nes tuoj prasideda ieÅ¡kovams priklausantys pastatai ir žemės sklypas, lauko tualeto ieÅ¡kovams priklauso 1/5 dalis. IeÅ¡kovų projekte atsakovei nėra palikta priėjimo prie mansardos iÅ¡ rytų pusės, prie verandos nepalikta nė trupučio bendros žemės. Atsakovė pati remontuoja verandÄ , ieÅ¡kovams to daryti nereikia, taip pat jiems nėra jokio tikslo remontuoti mansardÄ , nes Å¡i, kaip ir visas antrasis aukÅ¡tas, priklauso vien atsakovei.

IeÅ¡kovų kaltinimai savavaliÅ¡kai įkalus riboženklius yra nepagrįsti, nes tai padarė pats ieÅ¡kovas A. J., dėl ko Plungės rajono policijos komisariate yra surinkta medžiaga, ieÅ¡kovas įspėtas.Trečiasis asmuo praÅ¡o ieÅ¡kovų apeliacinį skundÄ atmesti. Nurodo, kad atsakovės siÅ«loma žemės sklypo naudojimosi tvarka atitinka teismų praktikoje suformuotus racionalumo, patogumo, faktinio naudojimo kriterijus, todėl pirmosios instancijos teismas priėmė teisingÄ sprendimÄ . D. P. praÅ¡ymas dėl servituto nustatymo administraciniu aktu nesietinas su Å¡ioje byloje nustatytomis bendrai naudojamomis teritorijomis.Apeliacinis skundas netenkintinas.Apeliantų praÅ¡ymas nagrinėti bylÄ Å¾odinio proceso tvarka yra abstraktus, nekonkretizuota, ko apeliantai negalėjo apraÅ¡yti skunde, kokių įrodymų negalėjo aiÅ¡kiai iÅ¡aiÅ¡kinti, todėl jų praÅ¡ymas netenkintinas ir byla iÅ¡nagrinėtina raÅ¡ytinio proceso apeliacine tvarka (CPK 321 str. 1 d., 322 str.).Byloje nustatyta, kad ieÅ¡kovams nuosavybės teise priklauso 475/2377 dalys 0,2377 ha žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini).

Å io sklypo 1902/2377 dalys priklauso valstybei, ja naudojasi atsakovė nuomos pagrindu, kadangi sklype yra jai bendrosios dalinės nuosavybės teise priklausantys statiniai: 4/5 dalys gyvenamojo namo, viralinė, du Å«kiniai pastatai, dvi malkinės, dvi daržinės, 4/5 dalys kitų kiemo statinių – lauko tualeto, kanalizacijos Å¡ulinio (t. 1, b. l. 7–13, 64–78). IeÅ¡kovams nuosavybės teise priklauso tik 1/5 dalis gyvenamojo namo ir kiemo statinių. Byloje kilo ginčas dėl naudojimosi sklypu tvarkos nustatymo, konkrečiai – dėl įvažiavimo į sklypÄ pločio ir bendros teritorijos prie gyvenamojo namo.Teisėjų kolegija sutinka su atsakovės atsiliepimo argumentais ir pirmosios instancijos motyvais įvažiavimo pločio klausimu.

Apeliantai motyvuoja hipotetinėmis situacijomis (negalės privažiuoti prie gyvenamojo namo, kanalizacijos šulinio su stambia žemės ūkio technika), o ne realiais poreikiais. Ginčo žemės sklype jiems be gyvenamojo namo dalies (kaip nurodo atsakovė – dviejų kambarių pirmajame namo aukšte), dalies lauko tualeto ir kanalizacijos šulinio, jokių ūkinės ar kitos paskirties statinių nepriklauso, todėl, sprendžiant dėl privažiavimo pločio, nėra protingo pagrindo vadovautis hipotetine galimybe ieškovams privažiuoti stambia technika prie gyvenamojo namo.

Ūkinės paskirties statinius eksploatuojanti atsakovė privažiavimui prie jai priklausančių Å«kinių pastatų ir prie jos vienos eksploatuojamo kanalizacijos Å¡ulinio kliūčių nemato. IeÅ¡kovai nepateikė įrodymų, kad įvažiavimo platinimo projektavimas ir statyba ekonomiÅ¡kumo požiÅ«riu bÅ«tų naudingesnis sprendimas, nei perkeliant elektros stulpÄ . Taip pat teisėjų kolegija sutinka su atsakovės atsiliepimo argumentu, kad apeliantai pirmosios instancijos teisme apskritai nekėlė apėjimo aplink lauko tualetÄ klausimo.

Atmestinas apeliantų argumentas ir dėl neva per siauro ploto aplink ieÅ¡kovams priklausančiÄ namo dalį. Apeliantai motyvuoja galimybe taisyklingai atremti kopėčias stogo remonto atveju, tačiau net nenurodo, kad stogo remontas Å¡iuo metu ar artimiausioje ateityje yra bÅ«tinas. Stogo remontas nėra toks dažnas, kad tam tikslui reiktų nustatyti didesnį bendrÄ plotÄ aplink namÄ . 65-75 laipsnių kampo ribos yra pakankamos, kad į 5,1 m aukščio sienÄ atremtų kopėčių apatinė dalis bÅ«tų bendrame žemės plote tiek pagal apeliantų, tiek pagal atsakovės projektÄ , tačiau bendras plotas apie apeliantams priklausančiÄ namo dalį nustatytinas ne stogo remontui, o Å¡alims patekti prie abiejų Å¡alių bendrai naudojamų namo dalių, iÅ¡ esmės – atsakovės naudai, nes apeliantams priklausanti namo dalis ribojasi su jiems asmeniniam naudojimui tenkančia žemės sklypo dalimi, todėl jiems kopėčias statyti apskritai nėra jokių kliūčių.

Be to, apeliantų projekte numatytas bendras priėjimas tik prie namo vakarinės ir Å¡iaurinės dalių. Pagal apeliantų logikÄ (stogo remonto klausimu), iÅ¡eitų, kad atsakovė apskritai neturi galimybės remontuoti stogo, nes bendro ploto aplink atsakovei priklausančiÄ namo dalį nė viename projekte apskritai nenumatyta. Atmestinas apeliantų argumentai D. P. praÅ¡ymo nustatyti servitutÄ . Å is klausimas paminėtas tik sprendimo apraÅ¡omojoje dalyje, nurodant trečiojo asmens atsiliepimo motyvus. Sprendimo motyvuojamoje dalyje pirmosios instancijos teismas minėtu klausimu savo sprendimo negrindė ir apskritai neminėjo.

AnalogiÅ¡kais motyvais atmestinas ir apeliantų argumentas dėl rėmimosi fotonuotrauka – teismas priimdamas sprendimÄ ja nesirėmė ir apskritai neminėjo, be to, jokie įrodymai teismui neturi iÅ¡ anksto nustatytos galios, iÅ¡skyrus Civilinio proceso kodekse numatytas iÅ¡imtis (CPK 185 str. 2 d.).Esant tokioms aplinkybėms, konstatuotina, kad pirmosios instancijos teismo sprendimas yra priimtas nustačius visas bylai reikÅ¡mingas faktines aplinkybes tinkamai įvertinus byloje surinktus įrodymus, tinkamai iÅ¡aiÅ¡kinus ir pritaikius tiek procesines, tiek materialinės teisės normas, atsižvelgus į teisėtumo, adekvatumo, proporcingumo, naudojimosi daiktu racionalumo (patogumo) ir efektyvumo, faktinių nuosavybės teisinių santykių stabilumo kriterijus, yra teisėtas, teisingas ir pagrįstas, todėl naikinti ar keisti apeliacinio skundo motyvais nėra pagrindo (CPK 326 str. 1 d. 1 p., 331 str. 6 d.).Netenkinus apeliacinio skundo, atsakovei iÅ¡ ieÅ¡kovų lygiomis dalimis priteistinos apeliacinėje instancijoje patirtos iÅ¡laidos advokato pagalbai apmokėti 200 Lt (už atsiliepimo į apeliacinį skundÄ suraÅ¡ymÄ ) (LR CPK 98 str.).Kolegija, vadovaudamasi LR CPK 325–333 str., n u t a r i a :             praÅ¡ymo bylÄ nagrinėti žodinio proceso tvarka netenkinti.Plungės rajono apylinkės teismo 2012 m. lapkričio 7 d. sprendimÄ palikti nepakeistÄ .Atsakovei D.

K. priteisti iš ieškovų A. J. ir J. J. po 100 Lt patirtų advokato pagalbai patirtų išlaidų atlyginimo. Kolegijos pirmininkė                                                                 Danguolė Martinavičienė Kolegijos teisėjai                                                                                           Irma Čuchraj Alvydas Žerlauskas