2024-04-17 Nr. AB-6395-3-62-3-00051-2024-8 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. eAS-175-1047/2024

Teisminio proceso Nr. 3-62-3-00051-2024-8

Procesinio sprendimo kategorijos: 43.5.9; 59.2

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

2024 m. balandžio 17 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Gintaro Kryževičiaus (kolegijos pirmininkas), Beatos Martišienės (pranešėja) ir Egidijaus Šileikio,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjų E. S., V. V., M. M. atskirąjį skundą dėl Regionų administracinio teismo Šiaulių rūmų 2024 m. vasario 6 d. nutarties administracinėje byloje pagal pareiškėjų E. S., V. V., M. M. skundą atsakovui Nacionalinei žemės tarnybai prie Aplinkos ministerijos dėl sprendimo panaikinimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. Pareiškėjai E. S., V. V. ir M. M. (toliau kartu – ir pareiškėjai) kreipėsi į teismą su skundu, kurį patikslino, prašydami: 1) panaikinti 2023 m. spalio 26 d. Nacionalinės žemės tarnybos prie Aplinkos ministerijos Kauno miesto skyriaus (toliau – ir NŽT Kauno miesto skyrius) sprendimą Nr. 8SD-5557-(14.8.125E.) „Dėl skundo nagrinėjimo (duomenys neskelbtini)“ (toliau – ir NŽT Kauno miesto skyriaus sprendimas); 2) panaikinti Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Kauno miesto skyriaus vedėjos 2021 m. rugsėjo 30 d. sprendimą Nr. 8SK-1119-(14.8.100 E.) „Dėl Kauno apskrities viršininko 2004 m. gruodžio 20 d. įsakymo Nr. 02-01-11858 „Dėl žemės sklypo (duomenys neskelbtini), nuomos“ pakeitimo ir dėl žemės sklypo (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), nustatytų kadastro duomenų pakeitimo“ (toliau – ir NŽT Kauno miesto skyriaus vedėjos sprendimas). Pareiškėjai taip pat prašė priteisti bylinėjimosi išlaidas.

Pareiškėjai taip pat nurodė, jog tuo atveju, jeigu teismas nuspręstų, kad terminas skundui paduoti yra praleistas, prašė jį atnaujinti dėl svarbių priežasčių.

NŽT teismui pateikė nuomonę dėl pareiškėjų prašymo atnaujinti terminą skundui paduoti, kurioje nurodė, kad NŽT Kauno miesto skyriaus vedėjos sprendimas Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 29 straipsnio 1 dalies nustatyta tvarka pareiškėjų nebuvo apskųstas. Paaiškino, jog NŽT Kauno miesto skyrius 2021 m. rugsėjo 17 d. gavo pareiškėjų ir kitų suinteresuotų asmenų prašymą pakeisti nustatytus žemės sklypo kadastro duomenis, todėl NŽT Kauno miesto skyriaus vedėjos sprendimas ir buvo priimtas pagal pareiškėjų NŽT Kauno miesto skyriui pateiktą prašymą. NŽT gavo Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos Teritorijų planavimo ir valstybinės priežiūros departamento Pirmojo teritorijų planavimo priežiūros skyriaus 2023 m. spalio 4 d. raštą Nr. 2D-17000 „Dėl skundo persiuntimo nagrinėti pagal kompetenciją“, kuriuo buvo persiųstas nagrinėti pareiškėjų skundas dėl NŽT Kauno miesto skyriaus vedėjos priimto sprendimo, NŽT Kauno miesto skyrius išnagrinėjo pareiškėjų skundą ir priėmė 2023 m. spalio 26 d. sprendimą, kuris pareiškėjų atstovui elektroniniu paštu buvo išsiųstas 2023 m. spalio 26 d. NŽT laikėsi pozicijos, kad pareiškėjų skundas pateiktas praleidus ABTĮ 29 straipsnio 1 dalyje numatytą administracinių sprendimų apskundimo terminą, o šio termino atnaujinti ABTĮ 30 straipsnyje nustatyta tvarka nėra teisinio pagrindo, nes pareiškėjų nurodytos termino praleidimo priežastys nėra svarbios ir objektyvios.

II. Regionų administracinio teismo Šiaulių rūmai 2024 m. vasario 6 d. nutartimi netenkino pareiškėjų prašymo atnaujinti skundo padavimo terminą ir atsisakė priimti pareiškėjų skundą ir patikslintą skundą. Teismas grąžino pareiškėjai E. S. sumokėtą žyminį mokestį.

Teismas, iš byloje esančio Nekilnojamojo turto registro duomenų bazės išrašo su istorija nustatė, kad šis išrašas buvo suformuotas 2023 m. kovo 21 d. Išrašo 2.1 papunktyje nustatytas žemės sklypo naudojimo būdas – Vienbučių ir dvibučių gyvenamųjų pastatų teritorijos. Išrašo 10.1. papunktyje nurodyta, kad kadastro duomenų tikslinimo įregistravimo pagrindas 2021 m. gegužės 10 d. Nekilnojamojo daikto kadastro duomenų byla ir 2021 m. rugsėjo 30 d. Nacionalinės žemės tarnybos teritorinio skyriaus vedėjos sprendimas Nr. 8SK-1119-(14.8.100 E.). Išrašo 10.2 papunktyje nurodyta, kad kadastrinius matavimus atliko E. Ž. Teismas, atsižvelgęs į šias aplinkybes, konstatavo, kad vėliausia data, kada pareiškėjai sužinojo apie tai, jog 2021 m. rugsėjo 30 d. NŽT Kauno miesto skyriaus vedėjos sprendimu yra pakeistas žemės sklypo naudojimo būdas iš mažaaukščių gyvenamųjų namų statybos į vienbučių ir dvibučių gyvenamųjų pastatų teritorijas, yra 2023 m. kovo 21 d. Pareiškėjai skundą teismui dėl NŽT Kauno miesto skyriaus vedėjos 2021 m. rugsėjo 30 d. sprendimo turėjo pateikti iki 2023 m. balandžio 21 d., o jį pateikė 2024 m. sausio 9 d., todėl teismas nusprendė, jog pareiškėjai praleido skundo padavimo terminą dėl NŽT Kauno miesto skyriaus vedėjos 2021 m. rugsėjo 30 d. sprendimo panaikinimo.

Pirmosios instancijos teismas, be kita ko, iš byloje esančio NŽT 2023 m. gruodžio 7 d. rašto Nr. 1SS-1899-(5.59 E.) nustatė, kad NŽT informavo pareiškėjų atstovą, jog skundžiamas NŽT Kauno miesto skyriaus sprendimas jų atstovui buvo išsiųstas 2023 m. spalio 26 d. elektroniniu paštu (duomenys neskelbtini). Teismas 2024 m. sausio 10 d. raštu kreipėsi į NŽT, prašydamas pateikti teismui 2023 m. spalio 26 d. elektroninio laiško, kuriuo buvo išsiųstas 2023 m. spalio 26 d. raštas Nr. 8SD-5557-(14.8.125 E.) pareiškėjų atstovui, nuorašą. NŽT 2024 m. sausio 16 d. raštu Nr. 1PD-115-(3.3 E) „Dėl informacijos pateikimo“, pateikė išsiųsto elektroninio laiško istorijos išrašą, iš kurio matyti, jog 2023 m. spalio 26 d. 08:58:45 skundžiamas NŽT Kauno miesto skyriaus sprendimas buvo išsiųstas elektroniniu paštu (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini), todėl teismas atsižvelgęs į nustatytas faktines aplinkybes, darė išvadą, jog pareiškėjai skundą dėl NŽT Kauno miesto skyriaus 2023 m. spalio 26 d. sprendimo turėjo pateikti teismui iki 2023 m. lapkričio 26 d., o jį pateikdami 2024 m. sausio 9 d. praleido terminą skundui paduoti.

Teismas pažymėjo, jog pareiškėjų atstovo advokato subjektyvus vertinimas dėl skundo padavimo termino skaičiavimo, nepaneigia aplinkybės, jog pareiškėjai pateikė skundą praleidę ABTĮ

29 straipsnio 1 dalyje numatytą terminą. Įvertinęs byloje surinktus duomenis, konstatavo, kad pareiškėjai nesikreipė laiku į teismą dėl subjektyvių priežasčių, todėl netenkinęs pareiškėjų prašymo atnaujinti praleistą terminą, atsisakė priimti nagrinėti skundą teisme.

III. Pareiškėjai atskirajame skunde prašo panaikinti Regionų administracinio teismo Šiaulių rūmų

2024 m. vasario 6 d. nutartį, išspręsti skundo priėmimo klausimą iš esmės ir grąžinti skundą nagrinėti pirmosios instancijos teismui.

Pareiškėjai atskirajame skunde nurodo, kad skundžiama pirmosios instancijos teismo nutartis turi būti panaikinta, nes ji nepagrįsta, priimta formaliai įvertinus pareiškėjų nurodytus argumentus ir aplinkybes. Pareiškėjai patikslintame skunde nurodė išsamius argumentus ir pateikė juos pagrindžiančius įrodymus, jog terminas skundui paduoti nebuvo praleistas. O teismui sprendžiant, kad terminas vis tik buvo praleistas pareiškėjų nurodomos aplinkybės pagrindžia objektyvias aplinkybes, kodėl skundai negalėjo būti pateikti anksčiau.

Pareiškėjų teigimu, teismas priėmė formalią nutartį, neįsigilinęs į svarbią aplinkybę, jog pareiškėjai ginčija NŽT Kauno miesto skyriaus vedėjos sprendimą, jo neteisėtumą grįsdami ir įrodinėdami tuo, kad toks sprendimas negalėjo būti priimtas prašymo pakeisti kadastrinius duomenis pagrindu. Pareiškėjai neturėjo ir negalėjo žinoti bei suprasti, kad be jų žinios pateikus prašymą dėl žemės sklypo kadastrinių duomenų pakeitimo, bus priimtas NŽT Kauno miesto skyriaus vedėjos sprendimas, kuriuo bus pakeisti ne tik kadastriniai duomenys, bet ir žemės sklypo naudojimo būdas. Pareiškėjai, be kita ko, nebuvo supažindinti su parengtais kadastrinių matavimų duomenimis ir kadastrinių matavimų byla. Teismas nepagrįstai tvirtina, jog pareiškėjams apie NŽT Kauno miesto skyriaus vedėjos priimtą sprendimą tapo žinoma vėliausiai 2023 m. kovo 21 d. Apie tai, kad NŽT Kauno miesto skyriaus vedėjos sprendimu neteisėtai buvo pakeista žemės naudojimo paskirtis, o ne tik patikslinti kadastriniai matavimai, pareiškėjams tapo žinoma tik tuomet, kai valstybės įmonė „Registrų centras“, atsakydama į pareiškėjų atstovo advokato paklausimą, kokio dokumento pagrindu buvo pakeista žemės sklypo naudojimo paskirtis, 2023 m. rugsėjo 21 d. pateikė NŽT Kauno miesto skyriaus vedėjos 2021 m. rugsėjo 30 d. sprendimo kopiją. Skundas dėl šio sprendimo buvo pateiktas nedelsiant, t. y. 2023 m. spalio 2 d.

Pareiškėjai nurodo, kad jų atstovas advokatas teismui pateikė įrodymus, pagrindžiančius aplinkybes, jog jis 2023 m. spalio 26 d. negavo NŽT Kauno miesto skyriaus sprendimo. 2023 m. gruodžio 6 d. kreipusis atskiru paklausimu į NŽT dėl 2023 m. spalio 2 d. skundo nagrinėjimo rezultatų, 2023 m. gruodžio 7 d. buvo gautas NŽT Kauno miesto skyriaus 2023 m. spalio 26 d. sprendimas ir skundas dėl šio sprendimo panaikinimo buvo pateiktas nepraleidus ABTĮ įtvirtintų apskundimo terminų, kurie skaičiuojami nuo administracinio akto įteikimo momento. Į bylą yra pateikti advokato elektroninio pašto dėžutės išrašai, patvirtinantys, kad 2023 m. spalio 26 d. NŽT laiškas į pareiškėjų atstovo elektroninį paštą nebuvo gautas. Teismas šių įrodymų neįvertino. Terminai administraciniam aktui apskųsti skaičiuojami ne nuo akto išsiuntimo, o nuo jo gavimo dienos. Taigi, teismas turėjo vertinti ne tik elektroninio laiško išsiuntimą patvirtinančius įrodymus, tačiau ir įrodymus, kad elektroninis laiškas nebuvo gautas. Pareiškėjų skundas teismui paduotas 2024 m. sausio 8 d., tai patvirtino ir atsakovas, tuo tarpu pirmosios instancijos teismas be teisėto pagrindo nurodo, kad pareiškėjų skundas teismui buvo paduotas 2024 m. sausio 9 d.

Pareiškėjai patikino, jog jie ir jų atstovas buvo rūpestingi ir atidūs. Jie suinteresuoti, kad būtų įvertintas administracinio akto teisėtumas, nes jų vertinimu, NŽT Kauno miesto skyriaus vedėjos 2021 m. rugsėjo 30 d. sprendimas priimtas pažeidus teisės aktų nuostatas.

NŽT atsiliepime į pareiškėjų atskirąjį skundą prašo jį atmesti.

NŽT, apžvelgusi ginčo faktines aplinkybes ir teisinį reguliavimą, nurodo, kad pareiškėjai daugiau kaip vienerius metus nepasinaudojo teise ABTĮ nustatyta tvarka ir terminais apskųsti NŽT Kauno miesto skyriaus vedėjos 2021 m. rugsėjo 30 d. sprendimo, o NŽT Kauno miesto skyriaus 2023 m. spalio 26 d. sprendimas apskųstas praėjus beveik dviems mėnesiams nuo šio sprendimo priėmimo dienos. NŽT vertinimu, pareiškėjų nurodyti argumentai dėl praleisto termino yra deklaratyvūs, neįrodo, kad terminas praleistas dėl objektyvių priežasčių ir, kad siekdami apginti savo galbūt pažeistas teises pareiškėjai paisė sąžiningumo, rūpestingumo ir atidumo reikalavimų. Pareiškėjai, gindami savo teises, naudojosi profesionalaus teisininko paslaugomis, kuriam skundo pateikimo teismui terminai ir tvarka yra žinomi, todėl nėra pagrindo šiuo atveju pripažinti, kad terminas skundui paduoti buvo praleistas dėl svarbių ir ekstraordinarių, nuo pareiškėjų valios nepriklausiusių aplinkybių.

NŽT nuomone, pareiškėjų atskirasis skundas nepagrįstas ir negali būti patenkintas, nes pastarieji nenurodė svarbių priežasčių ir motyvų, sudarančių pagrindą manyti, kad skundžiama pirmosios instancijos teismo nutartis yra nepagrįsta ir neteisėta.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV. Nagrinėjamo atskirojo skundo dalykas – Regionų administracinio teismo Šiaulių rūmų 2024 m. vasario 6 d. nutarties, kuria nutarta, netenkinus pareiškėjų prašymo atnaujinti praleistą skundo padavimo terminą, atsisakyti priimti pareiškėjų skundą, pagrįstumas ir teisėtumas.

Pirmosios instancijos teismas atsisakė priimti pareiškėjų skundą, kadangi skundas paduotas praleidus nustatytą skundo (prašymo, pareiškimo) padavimo terminą ir šis terminas neatnaujintas.

Pareiškėjai, nesutikdami su skundžiama pirmosios instancijos teismo nutartimi, prašo ją panaikinti ir išspręsti klausimą iš esmės, perduodant skundą nagrinėti pirmosios instancijos teismui, motyvuodami tuo, kad terminas skundui paduoti nebuvo praleistas, o jeigu teismas nuspręstų priešingai, tai terminas skundui paduoti buvo praleistas dėl svarbių, objektyvių ir ne nuo pareiškėjų valios priklausiusių aplinkybių.

Teisėjų kolegija, tikrindama skundžiamos pirmosios instancijos teismo nutarties pagrįstumą ir teisėtumą, pirmiausiai pažymi, kad ABTĮ 29 straipsnio 1 dalyje nustatyta, jog jeigu specialusis įstatymas nenustato kitaip, skundas (prašymas, pareiškimas) administraciniam teismui paduodamas per vieną mėnesį nuo skundžiamo teisės akto paskelbimo arba individualaus teisės akto ar pranešimo apie veiksmą (atsisakymą atlikti veiksmus) įteikimo suinteresuotai šaliai dienos.

Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, aiškindamas ABTĮ 29 straipsnio 1 dalies nuostatas, yra konstatavęs, jog sprendžiant klausimą dėl termino skundui paduoti, svarbu nustatyti, ar skundžiamas administracinis aktas turėjo būti įteiktas suinteresuotam asmeniui, o jeigu turėjo būti įteiktas, ar aktą priėmęs viešojo administravimo subjektas atliko teisės aktais nustatytą pareigą dėl akto suinteresuotam asmeniui įteikimo; ar aktas turėjo būti skelbiamas viešai, ar buvo paskelbtas; ar pareiškėjas žinojo, kad toks aktas turi būti priimtas, ar buvo aktyvus ir atliko atitinkamus veiksmus, siekdamas išsiaiškinti apie akto priėmimą (atsisakymą jį priimti) ir jo turinį bei per įstatymu nustatytą terminą teisės aktais nustatyta tvarka kreiptis į teismą dėl galbūt pažeistų savo teisių gynimo (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2015 m. rugsėjo 30 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS-1228-492/2015 ir kt.).

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje, be kita ko, pažymima, kad skundžiamas aktas ABTĮ 29 straipsnio 1 dalies prasme laikomas asmeniui paskelbtu, kai jis sužinojo ar turėjo sužinoti, kas ir kada administracinį aktą priėmė, koks yra jo turinys, ir laikoma, jog asmuo sužino apie aktą, kai jam tampa prieinama informacija apie esminius šio akto turinį sudarančius elementus, t. y. apie aktą priėmusią instituciją (asmenį), priėmimo datą, aktu nustatomas teises ar pareigas (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2020 m. sausio 29 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-26-822/2020 ir kt.). Kiekvienu konkrečiu atveju vertinant, ar pareiškėjas nėra praleidęs termino kreiptis į administracinį teismą, taip pat sprendžiant pareiškėjo prašymą dėl termino paduoti skundą atnaujinimo, būtina nustatyti termino kreiptis į administracinį teismą eigos pradžią (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2010 m. liepos 10 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS556-395/2010 ir kt.).

ABTĮ 30 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad pareiškėjo prašymu administracinis teismas skundo (prašymo, pareiškimo) padavimo terminus gali atnaujinti, jeigu bus pripažinta, kad terminas praleistas dėl svarbios priežasties ir nėra aplinkybių, nurodytų šio įstatymo 33 straipsnio 2 dalies 1–9 punktuose.

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje laikomasi pozicijos, kad siekiant užtikrinti teisinių santykių stabilumą, praleistas terminas gali būti atnaujinamas tik išimtiniais atvejais, jeigu jo praleidimo priežastys tikrai buvo ekstraordinarios (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2015 m. vasario 4 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-628-520/2015, 2020 m. sausio 15 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-2-968/2020, 2020 m. sausio 29 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-25-556/2020, 2024 m. sausio 31 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS-40-415/2024). Svarbiomis termino praleidimo priežastimis laikomos tik objektyvios, nuo pareiškėjo valios nepriklausiusios aplinkybės, sutrukdžiusios laiku kreiptis į teismą dėl pažeistos teisės gynimo (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2020 m. sausio 29 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS-40-1062/2020, 2024 m. vasario 14 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-96-815/2024). Sprendžiant termino atnaujinimo klausimą, turi būti vertinama, ar asmuo buvo pakankamai atidus, sąžiningas, ar, priešingai, savo teises įgyvendino nerūpestingai, aplaidžiai. Kiekvienam konkrečiam atvejui taikytini ne vidutiniai, o individualūs sąžiningo, atidaus bei rūpestingo elgesio standartai (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2020 m. sausio 22 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-27-602/2020, 2024 m. vasario 14 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-56-415/2024). Sąžiningumo, rūpestingumo ir atidumo imperatyvai siejami su reikalavimu aktyviai siekti savo pažeistų teisių gynimo. Šis reikalavimas reiškia, kad pareiškėjas, siekdamas efektyviai ginti savo teises ir teisėtus interesus, turi domėtis jam teisines pasekmes sukeliančiais sprendimais bei operatyviai ginčyti su jo teisių galimu pažeidimu susijusius valstybės institucijų veiksmus ar sprendimus (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2019 m. gruodžio 18 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS-689-438/2019).

ABTĮ 33 straipsnio 2 dalies 9 punkte nustatyta, kad skundą (prašymą, pareiškimą) atsisakoma priimti, jei skundas (prašymas, pareiškimas) paduotas praleidus nustatytą skundo (prašymo, pareiškimo) padavimo terminą ir šis terminas neatnaujinamas.

Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad pareiškėjų skundžiami sprendimai buvo priimti 2021 m. rugsėjo 30 d. ir 2023 m. spalio 26 d. Pareiškėjai 2024 m. sausio 8 d. 21:01:41 (skundžiamoje pirmosios instancijos teismo nutartyje klaidingai nurodoma, kad skundas pateiktas 2024 m. sausio 9 d.) pateikė skundą pirmosios instancijos teismui, prašydami panaikinti NŽT Kauno miesto skyriaus vedėjos ir NŽT Kauno miesto skyriaus sprendimus. Skundžiamuose sprendimuose nurodyta jų apskundimo tvarka: i) NŽT Kauno miesto skyriaus vedėjos sprendimas gali būti skundžiamas Nekilnojamojo daikto kadastro duomenų bylos tikrinimo taisyklių, patvirtintų Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos generalinio direktoriaus 2009 m. rugsėjo 3 d. įsakymu Nr. 1P-98 „Dėl nekilnojamojo daikto kadastro duomenų bylos tikrinimo taisyklių patvirtinimo“ (toliau – ir Taisyklės) 26 punkte nustatyta tvarka, ii) NŽT Kauno miesto skyriaus sprendimas gali būti skundžiamas per vieną mėnesį nuo jo gavimo dienos Lietuvos administracinių ginčų komisijos Kauno apygardos skyriui arba Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmams Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo arba Lietuvos Respublikos ikiteisminio administracinių ginčų nagrinėjimo tvarkos įstatymo nustatyta tvarka.

Pareiškėjai skunde ir atskirajame skunde teigia, kad teismas nepagrįstai konstatavo, jog pareiškėjams apie NŽT Kauno miesto skyriaus vedėjos priimtą sprendimą tapo žinoma vėliausiai 2023 m. kovo 21 d. Pareiškėjai apie minėtą sprendimą sužinojo tik tuomet, kai valstybės įmonė „Registrų centras“, atsakydama į pareiškėjų atstovo paklausimą, kokio dokumento pagrindu buvo pakeista žemės sklypo naudojimo paskirtis, 2023 m. rugsėjo 21 d. pateikė NŽT Kauno miesto skyriaus vedėjos 2021 m. rugsėjo 30 d. sprendimo kopiją. Todėl pareiškėjai laikosi pozicijos, kad skundas dėl šio sprendimo panaikinimo buvo pateiktas 2023 m. spalio 2 d., nepraleidus termino skundui paduoti.

Pagal Taisyklių 26.1 papunktį, teritorinio padalinio vadovo atlikti veiksmai (neveikimas) ir priimti sprendimai dėl privačios ir savivaldybių žemės sklypų gali būti skundžiami ABTĮ nustatyta tvarka. Nagrinėjamu atveju NŽT Kauno miesto skyriaus vedėjos sprendimo priėmimo metu pareiškėjai žemės sklypo dalį, esančią (duomenys neskelbtini), valdė privačios nuosavybės teise, todėl dėl šio sprendimo panaikinimo jie turėjo kreiptis į teismą ABTĮ 29 straipsnio 1 dalyje nustatyta tvarka ir terminais. Pirmosios instancijos teismas skundžiamojoje nutartyje nurodė, kad vėliausia data, kada pareiškėjai sužinojo apie NŽT Kauno miesto skyriaus vedėjos sprendimu pakeistą žemės sklypo naudojimo būdą iš mažaaukščių gyvenamųjų namų statybos į vienbučių ir dvibučių gyvenamųjų pastatų teritorijas, yra 2023 m. kovo 21 d., todėl pareiškėjai skundą teismui dėl minimo sprendimo panaikinimo turėjo pateikti iki 2023 m. balandžio 21 d. Kadangi pareiškėjai skundą teismui pateikė 2024 m. sausio 9 d. (skundžiamojoje teismo nutartyje klaidingai nurodoma skundo padavimo diena, turėtų būti – 2024 m. sausio 8 d.), pirmosios instancijos teismas pripažino, kad skundas paduotas praleidus skundo padavimo terminą.

Byloje nustatyta, kad NŽT pirmosios instancijos teismui kartu su nuomonę dėl termino skundui paduoti atnaujinimo pateikė pareiškėjų ir kitų suinteresuotų asmenų NŽT Kauno miesto skyriui pateiktą prašymą pakeisti nustatytus žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), kadastro duomenis pagal UAB „Surveta“ matininko E. Ž. parengtas žemės sklypo kadastro duomenų bylas. Nors prašyme nėra nurodyta jo sudarymo / pateikimo data, tačiau NŽT nuomonėje nurodoma, kad prašymas NŽT Kauno miesto skyriuje buvo gautas 2021 m. rugsėjo 17 d., kurio pagrindu buvo priimtas NŽT Kauno miesto skyriaus vedėjos 2021 m. rugsėjo 30 d. sprendimas. Taigi, būtent pareiškėjų prašymu ir iniciatyva buvo inicijuotas procesas dėl ginčo žemės sklypo kadastrinių duomenų pakeitimo ir jie turėjo pareigą domėtis minėto proceso eiga. Pareiškėjai, be kita ko, į bylą pateikė 2023 m. kovo 21 d. Nekilnojamojo turto registro duomenų bazės išrašą su istoriją, kurio 2.1 papunktyje nustatytas žemės sklypo naudojimo būdas – vienbučių ir dvibučių gyvenamųjų pastatų teritorijos. Šio išrašo 10.1 papunktyje nurodyta, kad kadastro duomenų tikslinimo įregistravimo pagrindas – 2021 m. gegužės 10 d. Nekilnojamojo daikto kadastro duomenų byla ir NŽT vedėjos 2021 m. rugsėjo 30 d. sprendimas, o išrašo 10.2 papunktyje numatyta, kad kadastrinius matavimus atliko E. Ž. Todėl pirmosios instancijos teismas, atsižvelgęs į nustatytas faktines aplinkybes, pagrįstai konstatavo, jog vėliausia data, kada pareiškėjai sužinojo apie NŽT vedėjos priimtą sprendimą, yra 2023 m. kovo 21 d. Kadangi pareiškėjai skundą teismui dėl šio sprendimo panaikinimo pateikė 2024 m. sausio 8 d., nors turėjo pateikti 2023 m. balandžio 21 d., konstatuotina, kad terminas skundui paduoti dėl NŽT Kauno miesto skyriaus vedėjos sprendimo yra praleistas. Šios išvados nekeičia aplinkybė, kad pareiškėjai 2023 m. spalio 2 d. pateikė skundą Valstybinei teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos Teritorijų planavimo ir valstybinės priežiūros departamento Pirmojo teritorijų planavimo priežiūros skyriui (pareiškėjų skundas buvo persiųstas pagal kompetenciją nagrinėti NŽT), kuriuo prašė pradėti patikrinimą ir imtis priemonių, kad būtų atstatytas detaliuoju planu nustatytas žemės sklypo naudojimo būdas.

Pareiškėjai skunde ir atskirajame skunde, be kita ko, tvirtina, kad jie nepraleido termino skundui dėl NŽT Kauno miesto skyriaus 2023 m. spalio 26 d. sprendimo panaikinimo paduoti, kadangi šis sprendimas pareiškėjų atstovui buvo įteiktas tik 2023 m. gruodžio 7 d., t. y. po to, kai pareiškėjų atstovas 2023 m. gruodžio 6 d. kreipėsi į NŽT, prašydamas pateikti skundžiamą sprendimą.

Iš į bylą pateikto NŽT 2023 m. gruodžio 7 d. rašto Nr. 1SS-1899-(5.59 E), su kuriuo pakartotinai pareiškėjų atstovo prašymu buvo pateiktas skundžiamas NŽT Kauno miesto skyriaus sprendimas matyti, kad NŽT informavo pareiškėjų atstovą, jog skundžiamas NŽT Kauno miesto skyriaus sprendimas buvo išsiųstas 2023 m. spalio 26 d. elektroniniu paštu (duomenys neskelbtini). Pirmosios instancijos teismas 2024 m. sausio 10 d. raštu kreipėsi į NŽT, prašydamas pateikti teismui 2023 m. spalio 26 d. elektroninio laiško, kuriuo pareiškėjų atstovui buvo išsiųstas skundžiamas NŽT Kauno miesto skyriaus raštas, nuorašą.

NŽT, vykdydama teismo prašymą, 2024 m. sausio 16 d. raštu Nr. 1PD-115-(3.3 E) „Dėl informacijos pateikimo“ pateikė teismui pareiškėjų atstovui išsiųsto dokumento istorijos išrašą, patvirtinantį, kad 2023 m. spalio 26 d. 08:58:45 NŽT Kauno miesto skyriaus sprendimas buvo išsiųstas pareiškėjų atstovui elektroniniu paštu (duomenys neskelbtini). Nors pareiškėjų atstovas pateikė teismui savo elektroninio pašto ekrano nuotraukas, tvirtindamas, kad nei gautų, nei ištrintų laiškų dėžutėje nėra iš NŽT 2023 m. spalio 26 d. gauto laiško su skundžiamu sprendimu, tačiau kaip teisingai nurodė pirmosios instancijos teismas pareiškėjų atstovas bet kada gali redaguoti šiuos duomenis be apribojimų ir tai pagrįstai sukėlė teismui abejones dėl pateikto dokumento patikimumo.

Dar daugiau, iš pateiktų elektroninio pašto ekrano nuotraukų nėra aišku, ar pareiškėjų atstovas pateikė teismui visus ar tik dalinai tos dienos gautų ir ištrintų laiškų duomenis, todėl šie įrodymai nelaikomi pagrindžiančiais faktą, kad pareiškėjų atstovas negavo minėto laiško iš NŽT ir nepaneigia NŽT pateiktos objektyvios informacijos. Atkreiptinas dėmesys, jog tiek 2023 m. spalio 26 d., tiek 2023 m. gruodžio 7 d. NŽT Kauno miesto skyriaus sprendimas buvo išsiųstas pareiškėjų atstovui tuo pačiu elektroniniu paštu, pareiškėjų atstovo elektroninis paštas nurodomas visuose pareiškėjų pateiktuose procesiniuose dokumentuose ir prašoma į jį siųsti atsakymus.

Pareiškėjų atstovas nenurodė jokių objektyvių aplinkybių, galinčių paneigti NŽT nurodomus faktus, pavyzdžiui, kad pareiškėjų atstovo nurodytas elektroninio pašto adresas, kuriuo jam buvo išsiųstas NŽT Kauno miesto skyriaus sprendimas, yra neteisingas, neveikiantis, ar kitų aplinkybių, leidžiančių daryti išvadą, jog NŽT pateikta informacija apie sprendimo išsiuntimą pareiškėjų atstovui yra neteisinga, todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai NŽT Kauno miesto skyriaus sprendimui apskųsti termino eigą siejo su šio sprendimo išsiuntimo pareiškėjų atstovui momentu, t. y. 2023 m. spalio 26 d., o ne 2023 m. gruodžio 7 d.

Kadangi pareiškėjai skundą dėl minėto sprendimo panaikinimo teismui turėjo pateikti iki 2023 m. lapkričio 26 d., o pateikė 2024 m. sausio 8 d., konstatuotina, kad skundas dėl šio sprendimo panaikinimo buvo paduotas praleidus nustatytą terminą.

Pareiškėjai patikslintame skunde prašė tuo atveju, jeigu teismas nuspręstų, kad terminas skundui paduoti buvo praleistas, jį atnaujinti dėl svarbių priežasčių. Pareiškėjų vertinimu, jų pateikti įrodymai, pagrindžiantys, jog pareiškėjams nebuvo tinkamai ir laiku įteikti skundžiami sprendimai, suponuoja teisinį pagrindą atnaujinti praleistą skundo padavimo terminą. Pirmosios instancijos teismas skundžiama nutartimi netenkino pareiškėjų prašymo atnaujinti terminą skundui paduoti, motyvuodamas tuo, kad terminas praleistas dėl subjektyvių priežasčių, priklausiusių nuo pareiškėjų valios.

Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, įvertinusi pareiškėjų nurodytas priežastis dėl praleisto termino skundui paduoti atnaujinimo, pažymi, jog nagrinėjamu atveju į bylą pateiktais objektyviais įrodymais buvo paneigti pareiškėjų patikslintame ir atskirajame skunde nurodyti argumentai dėl to, kad pareiškėjams skundžiami sprendimai nebuvo tinkamai ir laiku įteikti. Pareiškėjų (jų atstovo) procesinių veiksmų seka rodo, kad pareiškėjai (jų atstovas) šiuo atveju veikė nepakankamai atsakingai ir rūpestingai, siekdami apginti savo galbūt pažeistas teises. Be to, pareiškėjai yra atstovaujami profesionalaus teisininko, kuriam, kaip tokia profesine veikla besiverčiančiam asmeniui, yra keliami didesni atidumo bei rūpestingumo reikalavimai, nei kitiems visuomenės nariams, todėl advokatas privalo patikimai, atidžiai, rūpestingai, sąžiningai ir nuosekliai atstovauti atstovaujamojo intereams ir ginti jo teises. Advokatui, be kita ko, turėjo būti žinoma NŽT priimtų sprendimų apskundimo tvarka ir terminai. Pareiškėjai savo iniciatyva pateikdami prašymą NŽT dėl kadastro duomenų pakeitimo, turėjo domėtis jų prašymo nagrinėjimo ir proceso eiga bei numanyti, kad dėl jų pateikto prašymo bus priimtas sprendimas, apie kurio priėmimą jie buvo informuoti, tačiau tik 2023 m. rugsėjo 21 d., kai pareiškėjų prašymas NŽT buvo gautas 2021 m. rugsėjo 17 d., pradėjo domėtis pačių prašymu inicijuoto proceso eiga, todėl pirmosios instancijos teismas priėjo prie pagrįstos išvados, kad terminas skundui paduoti buvo praleistas dėl subjektyvių ir nuo pareiškėjų (jų atstovo) valios priklausiusių aplinkybių, ir nėra pagrindo šį terminą atnaujinti.

Pagal Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktiką, subjektyvus termino skaičiavimo suvokimas nėra laikoma svarbia aplinkybe, dėl kurios turėtų būti atnaujintas terminas skundui paduoti (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2019 m. balandžio 17 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS-293-502/2019, 2020 m. vasario 26 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS-191-602/2020).

Remiantis tuo, kas išdėstyta, ir vadovaujantis aukščiau paminėta teismų praktika, konstatuotina, kad pareiškėjai nagrinėjamu atveju skundo padavimo terminą praleido išimtinai tik dėl nuo jų (jų atstovo) valios priklausiusių aplinkybių, kurios nėra laikomos svarbiomis ir ekstraordinariomis aplinkybėmis, sudarančiomis pagrindą atnaujinti praleistą terminą skundui paduoti, todėl pirmosios instancijos teismo nutartis, kuria netenkintas pareiškėjų prašymas atnaujinti terminą skundui paduoti ir dėl to atsisakyta priimti nagrinėti pareiškėjų skundą teisme, yra pagrįsta ir teisėta. Nėra nei faktinio, nei teisinio pagrindų skundžiamą nutartį naikinti arba keisti pareiškėjų atskirajame skunde nurodytais argumentais. Atsižvelgiant į tai, pirmosios instancijos teismo nutartis paliekama nepakeista, o pareiškėjų atskirasis skundas atmetamas.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 154 straipsnio 1 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a:

Pareiškėjų E. S., V. V. ir M. M. atskirąjį skundą atmesti.

Regionų administracinio teismo Šiaulių rūmų 2024 m. vasario 6 d. nutartį palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Gintaras Kryževičius

Beata Martišienė

Egidijus Šileikis