176c2fca-ab12-49ea-b8b2-e8403d653bc1 · Vilniaus apygardos administracinis teismas

Administracinė byla Nr. I-8797-561/2014Proceso Nr. 3-61-3-03176-2013-6                                                                                                  Procesinio sprendimo kategorija 6.6.1, 74 (S) VILNIAUS APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMAS                                                                    SPRENDIMAS                                                LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU                                                               2014 m. lapkričio 17 d.                                                                         Vilnius Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iÅ¡ teisėjų ArÅ«no Kaminsko (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Rasos Ragulskytės-Markovienės ir Halinos Zaikauskaitės, raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo administracinę bylÄ pagal pareiÅ¡kėjo Č.

K. skundÄ atsakovėms Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijai ir Lietuvos valstybei, atstovaujamai Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos, dėl neiÅ¡mokėtos valstybinės pensijos dalies priteisimo (trečiasis suinteresuotas asmuo Sveikatos priežiÅ«ros tarnyba prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos).Teismas, iÅ¡nagrinėjęs bylÄ ,                                                                      n u s t a t ė:

PareiÅ¡kėjas Č. K. (toliau – ir pareiÅ¡kėjas) kreipėsi į teismÄ su skundu, praÅ¡ydamas priteisti iÅ¡ atsakovės Lietuvos valstybės, atstovaujamos VRM, neiÅ¡mokėtÄ valstybinės pensijos dalį – 11 028,48 Lt už laikotarpį nuo 2010-01-01 iki 2012-08-31.  PaaiÅ¡kino, kad VRM sprendimu jam buvo paskirta 492,35 Lt dydžio pareigÅ«nų ir karių valstybinė pensija, kuri vėliau buvo perskaičiuota pagal Lietuvos Respublikos socialinių iÅ¡mokų perskaičiavimo ir mokėjimo laikinÄ jį įstatymÄ (toliau – ir Laikinasis įstatymas) ir sumažinta.

Laikinajame įstatyme nustatytas teisinis reguliavimas pažeidžia teisingumo, teisėtų lÅ«kesčių apsaugos, proporcingumo principus, asmens teisę gauti užtarnautÄ pensijÄ , nepagrįstai riboja asmens konstitucinę teisę į nuosavybę. Nurodė, kad, atsižvelgiant į tai, kad valstybė nustatė tokį teisinį reguliavimÄ , pareiÅ¡kėjas negavo dalies teisėtai įgytos pareigÅ«nų valstybinės pensijos – negavo pajamų, kurias bÅ«tų gavęs, jei neteisėtas valstybės teisinis reguliavimas nebÅ«tų buvęs nustatytas.Taip pat pareiÅ¡kėjas prašė atnaujinti terminÄ skundui paduoti.Atsakovė ir Lietuvos valstybės atstovė – VRM atsiliepime į pareiÅ¡kėjo skundÄ prašė skundÄ atmesti kaip nepagrįstÄ arba bylÄ nutraukti.Atsiliepime pažymėjo, kad pareiÅ¡kėjo valstybinės pensijos perskaičiavimas ir mokėjimas jo nurodytu laikotarpiu buvo atliekamas pagal tuo metu galiojusias teisės aktų nuostatas.

Atsakovės vertinimu, pareiÅ¡kėjas praleido terminÄ kreiptis į teismÄ , todėl prašė bylÄ nutraukti. Nagrinėjamoje byloje keliamas ginčas dėl pareiÅ¡kėjui paskirtos pareigÅ«nų ir karių valstybinės pensijos ribojimo 2010–2012 metais, taikant Laikinojo įstatymo 5 straipsnio nuostatas.Bylos duomenys patvirtina, kad 2004-10-26 VRM sprendimu Nr. 2/17-2259 nuspręsta pareiÅ¡kėjui skirti 492,35 Lt pareigÅ«nų ir karių valstybinę pensijÄ nuo 2004-10-07 (b. l. 60). PareiÅ¡kėjas 2013-07-08 su praÅ¡ymu kreipėsi į VRM, praÅ¡ydamas iÅ¡mokėti susidariusiÄ valstybinės pensijos nepriemokÄ (b. l. 63).VRM 2013-07-17 sprendimu Nr. 1D-6809(11), vadovaudamasi VieÅ¡ojo administravimo įstatymo 23 str. 6 dalimi, pareiÅ¡kėjo pateikto praÅ¡ymo nenagrinėjo, nurodydama, kad praėjo daugiau kaip 6 mėnesiai nuo paaiÅ¡kėjimo apie nepriemokos neteisėtumÄ dienos, t. y.

Konstitucinio Teismo 2012-02-06 nutarimo paskelbimo „Valstybės žinios“ 2012-09-21 bei informavo pareiÅ¡kėjÄ apie jam paskirtos pensijos ribojimÄ (b. l. 61).Nesutikdamas su VRM sprendimu, pareiÅ¡kėjas padavė skundÄ teismui, praÅ¡ydamas priteisti neiÅ¡mokėtos valstybinės pensijos dalį – 11 028,48 Lt (b. l. 53–55). Pagal PareigÅ«nų ir karių valstybinių pensijų įstatymo 12 str. 1 dalį, pareigÅ«nams ir kariams bei jų Å¡eimos nariams valstybines pensijas skiria ir moka VRM, Specialiųjų tyrimų tarnyba, Valstybės saugumo departamentas, KraÅ¡to apsaugos ministerija, Generalinė prokuratÅ«ra, Muitinės departamentas prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos ar Kalėjimų departamentas pagal tai, kurioje iÅ¡ Å¡ių institucijų pensijos gavėjas tarnavo paskiausiai.Ginčui aktualiu laikotarpiu galiojusio Valstybinių pensijų įstatymo 3 str. 3 dalyje buvo nustatyta, kad pareigÅ«nų ir karių valstybinės pensijos dydis bei Å¡ios pensijos dydžio ir tam pačiam asmeniui paskirtų pagal Å¡io straipsnio 1 dalį valstybinių pensijų ir valstybinių socialinio draudimo pensijų bendra suma vienam asmeniui negali virÅ¡yti užpraeito ketvirčio prieÅ¡ tÄ mėnesį, už kurį mokama valstybinė pensija, Lietuvos statistikos departamento (pagal redakcijÄ galiojusiÄ nuo 2010-01-01 iki 2010-11-27 Statistikos departamento prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės) paskelbto Å¡alies Å«kio vidutinio mėnesinio darbo užmokesčio 1,3 dydžio.

Pensijos dydžio ribojimÄ taiko valstybinę pensijÄ mokanti institucija.Nuo 2010-01-01 įsigaliojo Socialinių iÅ¡mokų perskaičiavimo ir mokėjimo laikinasis įstatymas, kurio 4 str. 1 dalyje buvo nustatyta, kad paskirtos ir Lietuvos Respublikos valstybinių pensijų įstatymo 3 str. 3 dalyje nustatyta tvarka apribotos valstybinės pensijos (pareigÅ«nų ir karių – kartu su mokamu valstybinės socialinio draudimo bazinės pensijos dydžio priedu) ir rentos, nurodytos Å¡io įstatymo 1 str. 2 d. 1 ir 3 punktuose, bei valstybinės socialinio draudimo naÅ¡lių pensijos perskaičiuojamos taikant atitinkamÄ koeficientÄ , apskaičiuotÄ pagal Å¡io įstatymo 1 priede nurodytÄ formulę.

Jeigu tas pats asmuo gauna dvi arba daugiau Å¡ioje dalyje nurodytų iÅ¡mokų, apskaičiuojant naujÄ mokėtinÄ kiekvienos iÅ¡mokos dydį, visos gaunamos iÅ¡mokos sumuojamos ir perskaičiuojamos, iÅ¡mokų sumai taikant atitinkamÄ koeficientÄ , apskaičiuotÄ pagal Å¡io įstatymo 1 priede nurodytÄ formulę.Laikinojo įstatymo 5 str. 1 dalyje (redakcija galiojusi nuo 2010-01-01 iki 2010-03-01) buvo nustatyta, kad Laikinojo įstatymo 4 straipsnyje nustatyta tvarka perskaičiuotų valstybinių pensijų, kurių skyrimas ir (arba) mokėjimas nesiejamas su asmens draudžiamosiomis pajamomis, ir kurie po iÅ¡mokos paskyrimo turi pajamų, nuo kurių skaičiuojamos ir mokamos privalomosios valstybinio socialinio pensijų draudimo įmokos, arba gauna ligos (įskaitant darbdavio mokamas ligos dienomis), motinystės, tėvystės, motinystės (tėvystės) socialinio draudimo paÅ¡alpas, mokamas pagal Ligos ir motinystės socialinio draudimo įstatymÄ , ligos dėl nelaimingo atsitikimo darbe arba profesinės ligos socialinio draudimo paÅ¡alpas, mokamas pagal Nelaimingų atsitikimų darbe ir profesinių ligų socialinio draudimo įstatymÄ (toliau Å¡iame įstatyme Å¡ios pajamos ir paÅ¡alpos vadinamos draudžiamosiomis pajamomis), iÅ¡skyrus asmenis, draudžiamus privalomuoju valstybiniu socialiniu pensijų draudimu pagal Valstybinių socialinio draudimo pensijų įstatymo 2 str. 1 d. 8 ir 9 punktus, mokama pensijos dalis, apskaičiuota taikant koeficientÄ , apskaičiuotÄ pagal Å¡io įstatymo 2 priede nurodytÄ formulę, atsižvelgiant į tÄ mėnesį, už kurį mokama iÅ¡moka, gautų draudžiamųjų pajamų dydį, jeigu iÅ¡moka mokama už praėjusį mėnesį.

Tuo atveju, kai iÅ¡moka mokama už einamÄ jį mėnesį, atsižvelgiama į praėjusio mėnesio draudžiamÄ sias pajamas. IÅ¡ esmės analogiÅ¡kas reguliavimas buvo nustatytas ir vėlesnėse Laikinojo įstatymo 5 str. 1 dalies redakcijose, galiojusiose nuo 2010-03-01 iki 2010-12-01 ir nuo 2010-12-01 iki 2012-09-01. Laikinojo įstatymo 5 straipsnio nuostatos, perskaičiuojant valstybines pensijas buvo taikomos iki 2012-09-01, kol minėtos normos neteko galios. Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas 2012-02-06 nutarime „Dėl pensijų perskaičiavimo ir mokėjimo valstybėje susidarius itin sunkiai ekonominei, finansinei padėčiai“, vertindamas Valstybinių pensijų įstatymo 3 str. 3 dalį (2009-12-08, 2010-11-12 redakcijos), Laikinojo įstatymo 4 str. 1 dalį (2009-12-09 redakcija), 5 str. 1 dalį (2009-12-09, 2010-02-11, 2010-10-26 redakcijos) ir 5 str. 2 dalį (2009-12-09, 2010-10-26 redakcijos) konstatavo, kad:

1) Valstybinių pensijų įstatymo 3 str. 3 dalis (2009-12-08, 2010-11-12 redakcijos) tiek, kiek ji apima Valstybinių pensijų įstatymo 1 str. 1 d. 1–4 punktus nustatytas valstybines pensijas, prieštarauja (prieštaravo) Lietuvos Respublikos Konstitucijos 23, 29, 52 straipsniams, konstituciniam teisinės valstybės principui;

2) Laikinojo įstatymo 4 str. 1 dalis (2009-12-09 redakcija) tiek, kiek joje nustatytas valstybinių pensijų perskaičiavimas, neprieštarauja Lietuvos Respublikos Konstitucijai;

3) Laikinojo įstatymo 5 str. 1 dalis (2009-12-09, 2010-02-11, 2010-10-26 redakcijos) tiek, kiek joje nustatytas sumažintų valstybinių pensijų mokėjimas jų gavėjams, kurie po pensijos paskyrimo turi pajamų, nuo kurių skaičiuojamos ir mokamos privalomosios valstybinio socialinio pensijų draudimo įmokos, prieštarauja (prieštaravo) Lietuvos Respublikos Konstitucijos 48 str. 1 daliai;

4) Laikinojo įstatymo 5 str. 2 dalis (2009-12-09, 2010-10-26 redakcijos) tiek, kiek joje nustatytas sumažintų valstybinių pensijų mokėjimas šioje dalyje nurodytiems asmenims, prieštarauja (prieštaravo) Lietuvos Respublikos Konstitucijos 48 str. 1 daliai.Vadinasi, Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas iš esmės pripažino, kad pareigūnų ir karių valstybinių pensijų ribojimas valstybėje susidarius itin sunkiai ekonominei, finansinei padėčiai, galimas tik pagal Laikinojo įstatymo 4 str. 1 dalį.

Kitoks pareigÅ«nų ir karių valstybinių pensijų ribojimo mastas, t. y. vadovaujantis Valstybinių pensijų įstatymo 3 str. 3 dalimi (2009-12-08, 2010-11-12 redakcijos) ir Laikinojo įstatymo 5 straipsniu, pažeidžia pensijos gavėjų konstitucines teises. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas (toliau – LVAT) administracinėje byloje Nr. A552-519/13 pažymėjo, kad Konstitucijos 30 str. 1 dalyje ir Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ABTÄ®) 5 straipsnyje įtvirtinta asmens teisė kreiptis į teismÄ yra neatsiejamai susijusi su asmens pareiga įgyvendinti Å¡iÄ teisę laikantis įstatymų nustatytų procesinių reikalavimų, vienas iÅ¡ kurių yra kreipimasis į teismÄ Ä¯statymo numatytu terminu (LVAT 2010-10-22 nutartis adm. b.

Nr. AS525-575/2010). Bylose dėl valstybinės pareigÅ«nų ir karių pensijos nepriemokos priteisimo ABTÄ® 33 str. 1 dalyje nustatytas vieno mėnesio kreipimosi į teismÄ terminas netaikytinas. Ginčo teisinius santykius reguliuojantys Valstybinių pensijų įstatymas bei PareigÅ«nų ir karių valstybinių pensijų įstatymas nereglamentuoja pareigÅ«nų ir karių teisės gauti valstybinės pensijos nepriemokÄ , jos įgyvendinimo tvarkos bei ribojimų klausimų, todėl, atsižvelgus į pažeistos teisės pobÅ«dį, pagal analogijÄ taikytinos panaÅ¡ius teisinius santykius reguliuojančios teisės normos, skirtos valstybinių socialinio draudimo pensijų nepriemokų klausimams spręsti (ABTÄ® 4 str. 6 dalis).

Pagal Valstybinių socialinio draudimo pensijų įstatymo bei Valstybinių socialinio draudimo pensijų skyrimo ir mokėjimo nuostatų normas, pareiÅ¡kėjas dėl pažeistų teisių visų pirma privalėjo kreiptis į kompetentingÄ subjektÄ , kuriam pavesta iÅ¡mokėti valstybinę pensijÄ , o Å¡iam subjektui reikalavimo nepatenkinus, galėjo skųsti nepalankų sprendimÄ teismui. IÅ¡ esmės pagal ginčo metu galiojusį teisinį reguliavimÄ savo pažeistas teises dėl valstybinės pensijos mokėjimo suinteresuoti asmenys galėjo apginti per trejų metų terminÄ .Nenukrypdama nuo nurodytos praktikos, LVAT iÅ¡plėstinė teisėjų kolegija 2013-11-07 nutartyje, priimtoje adm. b.

Nr. A444-2232/2013, pateikė nagrinėjamam ginčui aktualaus kreipimosi į teismÄ termino taikymo ir Å¡io termino eigos skaičiavimo aiÅ¡kinimÄ ir nurodė, kad reikalavimui dėl valstybinės pareigÅ«nų ir karių pensijos dalies priteisimo pareikÅ¡ti taikomas trejų metų procesinis kreipimosi į teismÄ terminas, kurio eigos pradžia turi bÅ«ti skaičiuojama nuo pirmosios sumažintos valstybinės pensijos iÅ¡mokėjimo dienos. Teismas taip pat iÅ¡aiÅ¡kino, kad skundui dėl valstybinės pensijos dalies priteisimo nėra nustatyta privaloma ikiteisminė ginčų nagrinėjimo tvarka, tačiau į teismÄ asmuo gali kreiptis tik po to, kai tarp Å¡alių yra kilęs ginčas, t. y. tik po to, kai kompetentingas subjektas, iÅ¡mokantis valstybinę pensijÄ , atsisako iÅ¡mokėti pensijos nepriemokÄ .

Nustatyta, kad pareiÅ¡kėjui paskirta pareigÅ«nų ir karių valstybinė pensija pagal Laikinojo įstatymo 5 straipsnio nuostatas buvo perskaičiuojama nuo 2010-01-01. Tarnybos pateikta pažyma patvirtina, kad pareigÅ«nų ir karių valstybinė pensija už 2010 metų sausio mėnesį buvo iÅ¡mokėta 2010 metų vasario mėnesį (b. l. 62). SkundÄ teismui pareiÅ¡kėjas pateikė 2013-08-14 (b. l. 1–3), t. y. praėjus daugiau nei trims metams nuo pirmos pagal Laikinojo įstatymo nuostatas perskaičiuotos pensijos iÅ¡mokėjimo.PareiÅ¡kėjas prašė teismÄ atnaujinti terminÄ skundui paduoti, jeigu teismas vertins, kad toks terminas yra praleistas.Pagal ABTÄ® 34 str. 1 dalį, teismas gali atnaujinti praleistÄ skundo padavimo terminÄ , jeigu bus nustatyta, kad terminas praleistas dėl svarbių priežasčių.

LVAT ne kartÄ yra akcentavęs, kad terminas skundui paduoti asmeniui atnaujinamas tik tada, kai paduoti skundÄ jam sutrukdė konkrečios aplinkybės, kurios nepriklausė nuo terminÄ praleidusio asmens valios, konkrečioje teisinėje situacijoje jo pasirinkto elgesio modelio, ir kurios sudarė jam objektyvias kliÅ«tis laiku paduoti skundÄ bei pateikti atitinkamus dokumentus ar įgyvendinti savo tikslus per atstovÄ arba turėjo įtakos jo valiai, pasirinktam elgesiui taip, kad jis (elgdamasis protingai) galėjo neteisingai suvokti teisinę situacijÄ .Pažymėtina, kad ginčo teisinius santykius tiesiogiai reglamentuojančiame PareigÅ«nų ir karių valstybinių pensijų įstatyme kreipimosi į teismÄ terminai nėra nustatyti.

Aplinkybė, kad asmenys, kuriems paskirta pareigÅ«nų ir karių valstybinė pensija buvo perskaičiuota remiantis Konstitucijai prieÅ¡taraujančiomis Laikinojo įstatymo nuostatomis, savo teises į pensijos nepriemokÄ turi ginti per trejų metų terminÄ paaiÅ¡kėjo tik LVAT iÅ¡plėstinei teisėjų kolegijai priėmus 2013-03-12 nutartį. Å ioje nutartyje buvo konstatuota, kad atsižvelgus į pažeistos teisės pobÅ«dį, ginčams dėl pareigÅ«nų ir karių valstybinės pensijos nepriemokos priteisimo, pagal analogijÄ taikytinos panaÅ¡ius teisinius santykius reguliuojančios teisės normos, skirtos valstybinių socialinio draudimo pensijų nepriemokų klausimams spręsti (ABTÄ® 4 str. 6 dalis), t. y.

Valstybinių socialinio draudimo pensijų įstatymas. IÅ¡aiÅ¡kinimas dėl procesinio trejų metų kreipimosi į teismÄ termino eigos skaičiavimo, buvo pateiktas tik LVAT iÅ¡plėstinės teisėjų kolegijos 2013-11-07 nutartyje. ABTÄ® 33 str. 1 dalies prasme specialus trejų metų terminas kreiptis į teismÄ dėl valstybinės pensijos nepriemokos priteisimo expressis verbis nėra įtvirtintas vieÅ¡ai paskelbtame norminiame teisės akte, todėl pareiÅ¡kėjas, 2010 metų vasario mėnesį gavęs pirmÄ jÄ sumažintÄ pensijÄ ir nežinodamas, ko iÅ¡ jo reikalauja teisė, neturėjo realių galimybių savo elgesį orientuoti pagal sÄ lygas, kurios buvo nustatytos vėlesnėje LVAT jurisprudencijoje (ABTÄ® 13 str. 1 dalis).

Atsižvelgęs į tai, kad iki 2013 metų kovo mėnesio ginčo teisinių santykių srityje vyravo teisinis neaiÅ¡kumas ir neapibrėžtumas, teismas daro iÅ¡vadÄ , kad asmens teisės į teisminę gynybÄ Ä¯gyvendinimas valstybinių pensijų gavėjams buvo žymiai apsunkintas. Be to, Konstituciniam Teismui 2010-04-20 sprendimu, 2010-06-29 ir 2012-02-06 nutarimais konstatavus, kad įstatymų leidėjas, susidarius ypatingai situacijai, kai inter alia dėl ekonomikos krizės neįmanoma sukaupti tiek lėšų, kiek yra bÅ«tina valstybinėms pensijoms mokėti, dideliu mastu mažindamas valstybines pensijas privalo numatyti asmenims, kuriems tokia pensija buvo paskirta ir mokama, susidariusių praradimų kompensavimo mechanizmÄ , pagal kurį valstybė įsipareigotų tokiems asmenims, nebelikus minėtos ypatingos situacijos, per protingÄ laikotarpį teisingai kompensuoti jų praradimus, atsiradusius dėl valstybinės pensijos sumažinimo, pareiÅ¡kėjas įgijo teisėtÄ lÅ«kestį tikėtis, kad praradimai, patirti dėl valstybinių pensijų mažinimo dideliu mastu, bus jam kompensuojami teisėkÅ«ros subjektų nustatyta tvarka bei terminais, t. y. iÅ¡vengiant teisminės valdžios įsikiÅ¡imo.

Ä®vertinusi pareiÅ¡kėjo praÅ¡ymÄ atnaujinti kreipimosi į teismÄ terminÄ ir tai, kad po iÅ¡plėstinės LVAT kolegijos 2013-03-12 nutarties paskelbimo, pareiÅ¡kėjas savo teises ginti ėmėsi per protingÄ terminÄ , teismas konstatuoja, kad terminÄ skundui paduoti pareiÅ¡kėjas praleido dėl nuo jo nepriklausiusių aplinkybių. Teisinės situacijos neaiÅ¡kumas sÄ lygojo tai, kad pareiÅ¡kėjas galėjo klysti dėl kreipimosi į teismÄ tvarkos, tačiau, gindamas savo teises, veikė pakankamai apdairiai ir rÅ«pestingai.

Teismas, paisydamas iÅ¡ Konstitucijos, inter alia jos 30 str. 1 dalies nuostatų kylančio reikalavimo asmens teises ginti ne formaliai, o realiai ir veiksmingai, ir atsižvelgdamas į tai, kas iÅ¡dėstyta anksčiau, konstatuoja, kad yra pagrindas atnaujinti pareiÅ¡kėjui procesinį trejų metų kreipimosi į teismÄ terminÄ ir bylÄ dėl pareigÅ«nų ir karių valstybinės pensijos nepriemokos priteisimo nagrinėti iÅ¡ esmės.Lietuvos Respublikos Konstitucijos 107 straipsnyje nustatyta, kad Lietuvos Respublikos įstatymas (ar jo dalis) arba kitas Seimo aktas (ar jo dalis), Respublikos Prezidento aktas, Vyriausybės aktas (ar jo dalis) negali bÅ«ti taikomi nuo tos dienos, kai oficialiai paskelbiamas Konstitucinio Teismo sprendimas, kad atitinkamas aktas (ar jo dalis) prieÅ¡tarauja Lietuvos Respublikos Konstitucijai.

Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo įstatymo 72 straipsnyje nustatyta, kad Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo priimti nutarimai turi įstatymo galiÄ ir yra privalomi visoms valdžios institucijoms, teismams, visoms įmonėms, įstaigoms bei organizacijoms, pareigÅ«nams ir piliečiams. Visos valstybės institucijos bei jų pareigÅ«nai privalo panaikinti savo priimtus poįstatyminius aktus ar jų nuostatas, kurie pagrįsti pripažintu nekonstituciniu teisės aktu. Neturi bÅ«ti vykdomi sprendimai, pagrįsti teisės aktais, kurie pripažinti prieÅ¡taraujančiais Konstitucijai ar įstatymams, jeigu tokie sprendimai nebuvo įvykdyti iki atitinkamo Konstitucinio Teismo nutarimo įsigaliojimo.

Konstitucinio Teismo nutarimo pripažinti teisės aktÄ ar jo dalį nekonstituciniu galia negali bÅ«ti įveikta pakartotinai priėmus tokį pat teisės aktÄ ar jo dalį. LVAT praktikoje nuosekliai laikomasi pozicijos, kad, kol sprendimas dėl ne visos pensijos mokėjimo nėra galutinis, t. y. gali bÅ«ti apskųstas, o skundo padavimo atveju – iki skundo iÅ¡nagrinėjimo, jis negali bÅ«ti laikomas įvykdytu Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo įstatymo 72 str. 4 dalies prasme. Sprendimo įvykdymas (jei teisės normos nenumato iÅ¡imčių ar ypatingų situacijų) yra galimas tik tuomet, kai nustatytų faktų (Å¡iuo atveju aplinkybių, kad pareiÅ¡kėjas atitinka teisės aktuose nustatytas sÄ lygas tam tikro dydžio pensijai gauti) teisinė kvalifikacija yra baigta.

Teisinė kvalifikacija baigiama įvykdžius visÄ numatytÄ sprendimo priėmimo procedÅ«rÄ , įskaitant ir įstatymų nustatyta tvarka ir terminais pateikto skundo iÅ¡nagrinėjimÄ teisme, kai iÅ¡nyksta galimybė sprendimu nustatytas teisinio santykio subjektų teises ir pareigas koreguoti (adm. b. Nr. A12-219/2004, Nr. A10-57/2004; Nr. A7-55-04). Pažymėtina, kad LVAT iÅ¡plėstinė teisėjų kolegija, atsižvelgdama į Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2011-10-25 nutarime pateiktas oficialios konstitucinės doktrinos nuostatas, inter alia susijusias su neįvykdyto sprendimo samprata Konstitucinio Teismo įstatymo 72 str. 4 dalies prasme, konstatavo, kad sprendimas negali bÅ«ti laikomas įvykdytu, t. y. galutiniu, tol, kol asmuo turi teisę įstatymų nustatyta tvarka ir terminais ginti savo pažeistas teises teisme ir teismas nėra priėmęs galutinio sprendimo dėl teisinių santykių kvalifikavimo (2011-11-14 nutartis adm. b.

Nr. A575-1831/2011).PareiÅ¡kėjas siekia gauti pagal Laikinojo įstatymo 5 straipsnio nuostatas perskaičiuotos pensijos dalį, susidariusiÄ laikotarpiu nuo 2010 metų sausio mėnesio iki 2012 metų rugpjūčio mėnesio, iÅ¡ viso – 11 028,48 Lt. Pateikta Tarnybos pažyma patvirtina, kad pareiÅ¡kėjui laikotarpiu nuo 2010 m. sausio mėn. iki 2012 m. rugpjūčio mėn. susidarė 11 028,48 Lt pareigÅ«nų ir karių valstybinės pensijos nepriemoka. Atsižvelgiant į tai, pareiÅ¡kėjui priteistina susidariusi pareigÅ«nų ir karių valstybinės pensijos nepriemoka – 11 028,48 Lt suma.LVAT iÅ¡plėstinė teisėjų kolegija, nagrinėdama iÅ¡ esmės analogiÅ¡kÄ administracinę bylÄ dėl neiÅ¡mokėtos valstybinės pensijos dalies priteisimo, nurodė, kad nors ABTÄ® 48 str. 2 dalies nuostatų prasme atsakove tokio pobÅ«džio bylose laikytina Vidaus reikalų ministerija, t. y. institucija, kuri yra įgaliota mokėti valstybinę pensijÄ pareiÅ¡kėjui (PareigÅ«nų ir karių valstybinių pensijų įstatymo 12 str. 1 dalis), pareiÅ¡kėjo teisių pažeidimas kilo dėl to, jog Lietuvos valstybė, o konkrečiai Lietuvos Respublikos Seimas, netinkamai reglamentavo valstybinės pensijos mokėjimo klausimus.

PareiÅ¡kėjo turtinių interesų pažeidimÄ sukėlė teisėtomis laikytos ir vėliau antikonstitucinėmis paskelbtos Laikinojo įstatymo nuostatos. Vadinasi, tinkamas atsakovas byloje dėl sumažintos valstybinės pensijos mokėjimo yra Lietuvos valstybė, o ne Vidaus reikalų ministerija (2013-03-12 nutartis adm. b. Nr. A552-519/2013). Teismo vertinimu, toks LVAT aiÅ¡kinimas suponuoja iÅ¡vadÄ , kad nagrinėjamoje byloje pareiÅ¡kėjui pareigÅ«nų ir karių valstybinės pensijos dalis buvo neiÅ¡mokėta ne dėl VRM kaltės, o dėl to, kad Lietuvos Respublikos Seimo buvo nustatytas toks teisinis reguliavimas, kuris vėliau buvo pripažintas prieÅ¡taraujančiu Konstitucijai, todėl neiÅ¡mokėtos pensijos dalis – 11 028,48 Lt, pareiÅ¡kėjui priteistina ne iÅ¡ VRM, o iÅ¡ Lietuvos valstybės. Vyriausybė 2014-09-29 nutarimu Nr. 1054 nustatė, kad valstybei (Vyriausybei) bylose dėl pareigÅ«nų ir karių valstybinių pensijų priteisimo atstovauja institucijos, kurios skiria ir moka pareigÅ«nų ir karių valstybines pensijas.

Atsižvelgiant į tai, neiÅ¡mokėtos pensijos dalis pareiÅ¡kėjui priteistina iÅ¡ Lietuvos valstybės, atstovaujamos VRM.Vadovaudamasis ABTÄ® 85–87 straipsniais, 88 str. 2 punktu, 127, 129 straipsniais, teismas                                                                    nusprendė: PareiÅ¡kėjo Č. K. skundÄ tenkinti.Priteisti Č. K. iÅ¡ Lietuvos valstybės, atstovaujamos Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos, 11 028,48 Lt (vienuolika tÅ«kstančių dvideÅ¡imt aÅ¡tuonis litus ir 48 ct) (3194 Eur (tris tÅ«kstančius Å¡imtÄ devyniasdeÅ¡imt keturis eurus)) neiÅ¡mokėtos pareigÅ«nų ir karių valstybinės pensijos už laikotarpį nuo 2010-01-01 iki 2012-08-31.Sprendimas per 14 dienų nuo jo paskelbimo apeliacine tvarka gali bÅ«ti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui.

Teisėjai                                                    Arūnas Kaminskas                                                                  Rasa Ragulskytė-Markovienė                                                                  Halina Zaikauskaitė