2024-09-11 Nr. AB-13074-3-61-3-03882-2024-2 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
Legislator summary
AI generatedteismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo I. S. B. atskirąjį skundą dėl Regionų administracinio teismo 2024 m. liepos 22 d. nutarties administracinėje byloje pagal pareiškėjo I. S. B. skundą atsakovui Migracijos departamentui prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (trečiasis suinteresuotas asmuo – uždaroji akcinė bendrovė „Tvija“), dėl sprendimo panaikinimo.
Legislator headnote
AI generated2024-09-11 Nr. AB-13074-3-61-3-03882-2024-2 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas: Pareiškėjas I. S. B. (toliau – ir pareiškėjas) 2024 m. liepos 18 d. su skundu kreipėsi į teismą, prašydamas: 1) panaikinti Migracijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (toliau– ir Migracijos departamentas) 2024 m. birželio 15 d. sprendimą Nr. 24S146583; 2) įpareigoti Migracijos departamentą iš naujo išnagrinėti pareiškėjo prašymą išduoti leidimą laikinai gyventi Lietuvoje. Pareiškėjas taip pat prašė atnaujinti terminą skundui paduoti.
Full text
Administracinė byla Nr. eAS-588-502/2024
Teisminio proceso Nr. 3-61-3-03882-2024-2
Procesinio sprendimo kategorija 43.5.9
(S)
LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS
NUTARTIS
2024 m. rugsėjo 11 d.
Vilnius
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Artūro Drigoto (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Arūno Sutkevičiaus ir Dalios Višinskienės,
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo I. S. B. atskirąjį skundą dėl Regionų administracinio teismo 2024 m. liepos 22 d. nutarties administracinėje byloje pagal pareiškėjo I. S. B. skundą atsakovui Migracijos departamentui prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (trečiasis suinteresuotas asmuo – uždaroji akcinė bendrovė „Tvija“), dėl sprendimo panaikinimo.
Teisėjų kolegija
nustatė:
I. Pareiškėjas I. S. B. (toliau – ir pareiškėjas) 2024 m. liepos 18 d. su skundu kreipėsi į teismą, prašydamas: 1) panaikinti Migracijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (toliau– ir Migracijos departamentas) 2024 m. birželio 15 d. sprendimą Nr. 24S146583; 2) įpareigoti Migracijos departamentą iš naujo išnagrinėti pareiškėjo prašymą išduoti leidimą laikinai gyventi Lietuvoje. Pareiškėjas taip pat prašė atnaujinti terminą skundui paduoti.
Pareiškėjas paaiškino, kad, nepraleisdamas Lietuvos Respublikos įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ (toliau – ir Įstatymas) 138 straipsnio 1 dalyje nustatyto 14 dienų skundui paduoti termino, 2024 m. liepos 1 d. pateikė skundą Regionų administraciniam teismui administracinėje byloje Nr. eI2-12711-1114/2024. Nurodytoje byloje Regionų administracinis teismas 2024 m. liepos 4 d. nutartimi nustatė terminą skundo trūkumams pašalinti iki 2024 m. liepos 10 d. Pareiškėjo atstovė 2024 m. liepos 4 d. išėjo atostogų ir grįžo tik 2024 m. liepos 11 d., t. y. jau pasibaigus nustatytam terminui trūkumams pašalinti. Atostogų laikotarpiu nebuvo tikrinami (skaitomi) Elektroninių paslaugų portalo duomenys, todėl pareiškėjo atstovei iki 2024 m. liepos 11 d. nebuvo žinoma nei apie priimtą nutartį, nei apie terminą trūkumams pašalinti. Pareiškėjas nurodo, kad administracinėje byloje Nr. eI2-12711-1114/2024 2024 m. liepos 11 d. priimta neskundžiama nutartimi Regionų administracinis teismas nutarė pareiškėjo skundą laikyti nepaduotu.
Pareiškėjas teigė, kad administracinėje byloje Nr. eI2-12711-1114/2024 buvo nepagrįstai nustatyti skundo trūkumai (dėl nepateiktos ginčijamo sprendimo metaduomenų kortelės, nors sprendimo data ir numeris buvo matomi skundo prieduose, taip pat dėl užsienio kalba pateikto žyminio mokesčio mokėjimo kvito), be to, terminas trūkumams pašalinti buvo neprotingai trumpas (tik 7 dienos). Pareiškėjo atstovė, grįžusi iš atostogų ir 2024 m. liepos 11 d. susipažinusi su teismo nutartimi dėl trūkumų šalinimo, nedelsiant ėmėsi veiksmų: mėgino susisiekti su pareiškėju, kad žyminis mokestis būtų sumokėtas iš naujo, tačiau su juo susisiekti pavyko tik per kitą asmenį. Žyminis mokestis pakartotinai buvo sumokėtas 2024 m. liepos 17 d. Pareiškėjas iš naujo kreipėsi į teismą 2024 m. liepos 18 d., taigi, per protingą terminą nuo skundo trūkumų pašalinimo dienos (žyminio mokesčio sumokėjimo). Atsižvelgiant į tai, kad pirminis skundas teismui buvo pateiktas nepraleidus Įstatyme nustatyto 14 dienų apskundimo termino, administracinėje byloje Nr. eI2-12711-1114/2024 nustatyti skundo trūkumai buvo nepagrįsti, terminas jiems pašalinti neadekvačiai trumpas, įvertinus tai, kad pareiškėjo atstovė, grįžusi iš atostogų, nedelsiant ėmėsi veiksmų, siekiant šiuos trūkumus pašalinti, terminą skundui paduoti pareiškėjas prašė atnaujinti kaip praleistą dėl svarbių priežasčių.
II. Regionų administracinis teismas 2024 m. liepos 22 d. nutartimi atsisakė priimti pareiškėjo I. S. B. skundą.
Teismas, apžvelgęs Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo nuostatas (29 str. 1 d., 30 str. 1 d.), Įstatymo nuostatas (138 str. 1 d.), nurodė, kad pareiškėjo argumentai dėl administracinėje byloje Nr. eI2-12711-1114/2024 priimtų teismo nutarčių teisėtumo ir pagrįstumo nėra šios administracinės bylos vertinimo dalykas, kadangi pirmosios instancijos administraciniam teismui ėmus vertinti šių pareiškėjo argumentų pagrįstumą, faktiškai būtų perimtos apeliacinės instancijos teismo funkcijos.
Teismas nurodė, kad Regionų administracinio teismo administracinėje byloje eI2-12711-1114/2024 pareiškėjas neteikė atskirojo skundo dėl Regionų administracinio teismo 2024 m. liepos 11 d. nutarties, kuria pareiškėjo skundą teismas nutarė laikyti nepaduotu. Teismas pabrėžė, kad nurodyta nutartis yra skundžiama atskiruoju skundu Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui per 7 kalendorines dienas nuo jos nuorašo įteikimo dienos ABTĮ 152 straipsnio nustatyta tvarka, aptariamos nutarties rezoliucinėje dalyje ši apskundimo tvarka pareiškėjui buvo išaiškinta. Teismas akcentavo, kad argumentų, kas pareiškėjui sutrukdė pasinaudoti šia apskundimo teise administracinėje byloje Nr. eI2-12711-1114/2024, pareiškėjas nepateikė. Pareiškėjo atstovė iš atostogų grįžo 2024 m. liepos 11 d., t. y. nepraleidusi 2024 m. liepos 11 d. administracinėje byloje Nr. eI2-12711-1114/2024 priimtos nutarties dėl skundo atsisakymo apskundimo termino, kuris buvo aiškiai ir nedviprasmiškai joje nurodytas.
Teismas nurodė, kad tiek administracinėje byloje Nr. eI2-12711-1114/2024, tiek nagrinėjamu atveju, pareiškėjui atstovavo advokatė I. V., o pagal Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktiką pareiškėjui teisinę pagalbą teikiantis ir atstovaujantis advokatas yra tiesiogiai su juo susijęs asmuo, o jo atlikti veiksmai, vertinant juos trečiųjų asmenų atžvilgiu, laikytini paties pareiškėjo veiksmais, be to, advokatui, kaip savo srities profesionalui, taikytini aukštesni atidumo, rūpestingumo ir operatyvumo standartai, nei asmenims, kasdienėje veikloje nesusiduriantiems su administraciniu procesu ir jo reikalavimais.
Teismas atkreipė dėmesį į tai, kad, patikrinus Lietuvos teismų informacinės sistemos Liteko duomenis, matyti, kad pareiškėjo atstovės advokatės I. V. atostogos nuo 2024 m. liepos 4 d. iki 2024 m. liepos 11 d. nebuvo viešai deklaruotos teismams prieinamame advokatų užimtumo modulyje, o jokių kitų objektyvių įrodymų apie pareiškėjo atstovės atostogas pareiškėjas nepateikė.
Teismas nurodė, kad, pareiškėjo atstovei susipažinus su 2024 m. liepos 11 d. teismo nutartimi administracinėje byloje Nr. eI2-12711-1114/2024, į teismą antrą kartą pareiškėjas kreipėsi tik 2024 m. liepos 18 d. (praėjus 7 dienoms), o pareiškėjo nurodytos aplinkybės, kad atstovei nepavyko su juo susisiekti, yra subjektyvaus pobūdžio ir nepagrįstos jokiais įrodymais.
Teismas padarė išvadą, kad pareiškėjas nenurodė svarbių, nuo jo valios nepriklausiusių aplinkybių, sukliudžiusių laiku pateikti teismui skundą, pareiškėjas nebuvo pakankamai rūpestingas ir atidus, o priešingas aiškinimas neatitiktų teisingumo, sąžiningumo ir protingumo kriterijų bei sudarytų sąlygas pareiškėjui piktnaudžiauti savo teisėmis. Teismas konstatavo, kad pareiškėjo veiksmai yra jo valia pasirinktas teisių gynimo būdas, kuris negali būti vertinamas kaip objektyvi termino skundui paduoti praleidimo priežastis.
Teismas nurodė, kad pareiškėjo reikalavimas įpareigoti Migracijos departamentą iš naujo išnagrinėti pareiškėjo prašymą išduoti leidimą laikinai gyventi Lietuvoje yra išvestinis iš pagrindinio reikalavimo panaikinti administracinį aktą, todėl, atsisakius priimti pagrindinį reikalavimą, atsisakytinas priimti ir išvestinis skundo reikalavimas.
III. Pareiškėjas I. S. B. atskirajame skunde prašo panaikinti Regionų administracinio teismo 2024 m. liepos 22 d. nutartį ir termino atnaujinimo bei skundo priėmimo klausimą perduoti nagrinėti Regionų administraciniam teismui iš naujo.
Pareiškėjas nurodo, kad sąžiningai naudojosi savo procesinėmis teisėmis bei pirmą kartą 2024 m. liepos 1 d. pateikė skundą Regionų administraciniam teismui administracinėje byloje Nr. eI2-12711-1114/2024 laiku, todėl vien dėl to, kad dėl kultūrinių skirtumų, kalbos bei sunkesnio komunikavimo su pareiškėju bei teisėtų iš anksto suplanuotų atstovės atostogų, pakartotinai skundą administracinėje byloje Nr. eI2-13460-743/2024 pateikė 2024 m. liepos 18 d., t. y. iškart kitą dieną, kai buvo sumokėtas žyminis mokėtis, pareiškėjas neturėtų prarasti vienos iš pagrindinių laisvių – teisės kreiptis į teismą.
Pareiškėjas nurodo, kad, teismas priimdamas skundžiamą nutartį, turėjo įvertinti visas su skundu padavimu susijusias aplinkybes bei ypač atsižvelgti į tai, kad pirmą kartą skundas buvo pateiktas laiku, t. y. 2024 m. liepos 1 d., o ne vien konstatuoti, kad pareiškėjas netinkamai gynė savo pažeistas aplinkybes.
Teisėjų kolegija
konstatuoja:
IV. Apeliacijos dalykas – Regionų administracinio teismo 2024 m. liepos 22 d. nutarties, kuria, vadovaujantis ABTĮ 33 straipsnio 2 dalies 9 punktu, atsisakyta priimti pareiškėjo I. S. B. skundą, pagrįstumas ir teisėtumas.
Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad pareiškėjas nenurodė svarbių, nuo jo valios nepriklausiusių aplinkybių, sukliudžiusių laiku pateikti teismui skundą, pareiškėjas nebuvo pakankamai rūpestingas ir atidus, todėl netenkino prašymo atnaujinti terminą skundui paduoti ir skundą atsisakė priimti.
Pareiškėjas atskirajame skunde teigia, kad sąžiningai naudojosi savo procesinėmis teisėmis ir vien dėl to, kad dėl kultūrinių skirtumų, kalbos bei sunkesnio komunikavimo su pareiškėju bei teisėtų iš anksto suplanuotų pareiškėjo atstovės atostogų pareiškėjas neturėtų prarasti vienos iš pagrindinių laisvių – teisės kreiptis į teismą.
Teisėjų kolegija pirmiausiai pažymi, kad teisė kreiptis į teismą teisminės gynybos yra fundamentali asmens teisė, pripažįstama tiek nacionalinių (Lietuvos Respublikos Konstitucijos 30 str. 1 d., Lietuvos Respublikos teismų įstatymo 4 str. 1 d., ABTĮ 5 str. 1 d.), tiek tarptautinių teisės aktų (Tarptautinio pilietinių ir politinių teisių pakto 2 str. 3 d., Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 6 str. 1 d., 13 str.), tačiau ji neatsiejama nuo skundą (prašymą, pareiškimą) teikiančio asmens pareigos laikytis skundo (prašymo, pareiškimo) padavimo tvarkos ir terminų.
Teisėjų kolegija nurodo, kad byloje nėra ginčo dėl to, jog pareiškėjas praleido terminą skundui dėl Sprendimo paduoti, todėl nagrinėjamu atveju būtina įvertinti, ar egzistuoja pagrindas atnaujinti terminą skundui paduoti.
ABTĮ 30 straipsnio 1 dalyje numatyta galimybė teismui pareiškėjo prašymu atnaujinti skundo padavimo terminus, jeigu bus pripažinta, kad terminas praleistas dėl svarbios priežasties. Svarbiomis termino praleidimo priežastimis laikytinos tik objektyvios, nuo pareiškėjo valios nepriklausiusios aplinkybės, sutrukdžiusios laiku kreiptis į teismą dėl pažeistos teisės gynimo (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2018 m. liepos 3 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-444-662/2018; 2019 m. vasario 6 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS-111-575/2019). Sprendžiant termino atnaujinimo klausimą vertintina, ar asmuo buvo pakankamai atidus, sąžiningas, ar, priešingai, savo teises įgyvendino nerūpestingai, aplaidžiai. Šia prasme kiekvienam konkrečiam atvejui taikytini ne vidutiniai, o individualūs sąžiningo, atidaus bei rūpestingo elgesio standartai (žr., pvz., 2018 m. gruodžio 13 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-854-624/2018; 2019 m. balandžio 17 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-224-438/2019).
Pareiškėjas prašymą atnaujinti terminą skundui paduoti grindžia iš esmės tuo, kad 2024 m. liepos 1 d. pateikė skundą Regionų administraciniam teismui administracinėje byloje Nr. eI2-12711-1114/2024 laiku, nepraleidęs termino skundui dėl Sprendimo paduoti, tačiau, nurodytoje byloje pareiškėjui nustačius terminą skundo trūkumams pašalinti, jų nepašalino dėl savo atstovės atostogų, todėl 2024 m. liepos 18 d. su skundu kreipėsi į teismą iš naujo.
Teisėjų kolegija pažymi, kad administracinėje byloje Nr. eI2-12711-1114/2024 priimti procesiniai sprendimai nėra nagrinėjamos administracinės bylos dalykas, todėl dėl nurodytoje byloje priimtų procesinių sprendimų teisėtumo ir pagrįstumo teisėjų kolegija nepasisako.
Teisėjų kolegija pažymi, kad sąžiningumo, rūpestingumo ir atidumo imperatyvai siejami su reikalavimu aktyviai siekti savo pažeistų teisių gynimo. Šis reikalavimas reiškia, kad pareiškėjas, siekdamas efektyviai ginti savo teises ir teisėtus interesus, turi domėtis jam teisines pasekmes sukeliančiais sprendimais ir operatyviai ginčyti su teisių galimu pažeidimu susijusius valstybės institucijų veiksmus ar sprendimus.
Įvertinus pareiškėjo nurodomas aplinkybes, dėl kurių jis praleido Įstatymo nustatytą skundo padavimo terminą (pareiškėjos atstovės atostogos, sunkesnis komunikavimas tarp pareiškėjo ir jo atstovės, kalbos ir kultūriniai skirtumai) nėra pagrindo nesutikti su pirmosios instancijos teismo išvada, kad pareiškėjas praleido ABTĮ nustatytą terminą ne dėl objektyvių, o dėl subjektyvių nuo jo ir jo atstovės valios priklausiusių priežasčių. Pareiškėjas teigia, kad jo atstovė nuo 2024 m. liepos 4 d. iki 2024 m. liepos 11 d. atostogavo, tačiau nenurodo, kodėl, pareiškėjo atstovei grįžus iš atostogų, ji, susipažinusi su Regionų administracinio teismo 2024 m. liepos 11 d. nutartimi administracinėje byloje Nr. eI2-12711-1114/2024, operatyviai, nepraleisdama Įstatyme nustatyto termino, nesikreipė į teismą.
Teisėjų kolegija akcentuoja, kad netinkamas savo teisių realizavimas, priklausantis nuo paties pareiškėjo valios, nėra svarbi priežastis, dėl kurios turėtų būti atnaujintas terminas skundui paduoti. Asmenims, praleidusiems įstatymo nustatytą terminą kreiptis į teismą, taikomi rūpestingumo, sąžiningumo, atidumo ir operatyvumo standartai. Pažymėtina, kad pareiškėjas nenurodė, kaip konkrečiai kultūros, kalbos skirtumai nulėmė termino skundui paduoti praleidimą, taip pat nenurodė, kuo buvo apsunkintas komunikavimas tarp pareiškėjo ir jo atstovės, nepateikė jokių šias aplinkybes patvirtinančių įrodymų. Tai, kad pareiškėjas administracinėje byloje Nr. eI2-12711-1114/2024 skundą pateikė nepraleidęs termino skundui paduoti, nagrinėjamu atveju neturi teisinės reikšmės, nes šiuo atveju vertinama, ar yra pagrindas būtent nagrinėjamoje byloje atnaujinti pareiškėjui terminą skundui paduoti. Teisėjų kolegijos vertinimu, pareiškėjas grindžia termino praleidimą išimtinai subjektyviomis aplinkybėmis.
Apibendrindama nustatytas aplinkybes, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai ir teisėtai netenkino pareiškėjo prašymo atnaujinti praleistą skundo padavimo terminą ir atsisakė priimti skundą. Dėl to pareiškėjo atskirasis skundas atmetamas, o pirmosios instancijos teismo nutartis paliekama nepakeista.
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 154 straipsnio 1 punktu, teisėjų kolegija
nutaria:
Pareiškėjo I. S. B. atskirąjį skundą atmesti.
Regionų administracinio teismo 2024 m. liepos 22 d. nutartį palikti nepakeistą.
Nutartis neskundžiama.
Teisėjai Artūras Drigotas
Arūnas Sutkevičius
Dalia Višinskienė