175b4f2f-d4db-4cea-bb2f-881bb1c550ea · Kauno apygardos teismas

? Baudžiamoji byla Nr. 1A-701-926/2019 Teisminio proceso Nr. 1-01-1-08786-2019-4 Procesinio sprendimo kategorijos: 1.1.7.1.; (S) 1.1.7.2.5.; 1.1.8.1.1.; 1.1.10.1.; 2.4.6.1.; 2.4.7.; 2.4.8. KAUNO APYGARDOS TEISMAS N U T A R T I S LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2019 m. spalio 9 d. Kaunas Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Evaldo Gražio, Jurgio Kiškio ir Aušros Vingilės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), sekretoriaujant Rimantei Litvinavičiūtei, dalyvaujant prokurorui Romanui Mackevičiui, nuteistojo R.

M. gynėjai advokatei Daivai Jurevičienei, vieÅ¡ame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo baudžiamÄ jÄ bylÄ pagal nuteistojo R. M. (toliau – R. M.) apeliacinį skundÄ dėl Kauno apylinkės teismo Kauno rÅ«mų (toliau – Kauno apylinkės teismas) 2019 m. liepos 11 d. nuosprendžio, kuriuo R. M. buvo pripažintas kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 284 straipsnį ir nuteistas 9 (devynių) mėnesių laisvės atėmimo bausme, kuri BK 641 straipsnio pagrindu buvo sumažinta vienu trečdaliu, skiriant R.

M. sumažintÄ 6 (Å¡eÅ¡ių) mėnesių laisvės atėmimo bausmę. Å i bausmė, vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4 ir 9 dalimis, buvo subendrinta su Kauno apylinkės teismo 2019 m. balandžio 18 d. nuosprendžiu R. M. paskirta bausme, prie griežtesnės bausmės pridedant dalį Å¡velnesnės bausmės ir skiriant R. M. galutinę subendrintÄ 1 (vienerių) metų 4 (keturių) mėnesių laisvės atėmimo bausmę, jÄ atliekant pataisos namuose. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 9 dalimi ir 66 straipsniu, į bausmės laikÄ Ä¯skaityta R.

M. atlikta bausmė, pagal Kauno apylinkės teismo 2019 m. balandžio 18 d. nuosprendį, ir R. M. laikino sulaikymo laikas nuo 2019 m. kovo 2 d. 15.51 val. iki 2019 m. kovo 4 d., 10.54 val. (dvi paros). KardomÄ jÄ priemonę – raÅ¡ytinį pasižadėjimÄ neiÅ¡vykti – nuspręsta nuo nuosprendžio vykdymo pradžios panaikinti. Tuo pačiu nuosprendžiu nukentėjusiojo ir civilinio ieÅ¡kovo M. V. civilinis ieÅ¡kinys patenkintas, M. V. iÅ¡ R. M. priteisiant 141,96 (vienÄ Å¡imtÄ keturiasdeÅ¡imt vienÄ eurÄ devyniasdeÅ¡imt Å¡eÅ¡is centus) turtinės žalos atlyginimui.

Nukentėjusiojo ir civilinio ieÅ¡kovo K. V. civilinis ieÅ¡kinys patenkintas, K. V. iÅ¡ R. M. priteisiant 177 (vienÄ Å¡imtÄ septyniasdeÅ¡imt septynis) eurus turtinės žalos atlyginimui. Teisėjų kolegija n u s t a t ė :

1. R. M. buvo pripažintas kaltu pagal BK 284 straipsnį už tai, kad jis 2019 m. kovo 2 d., apie 15.20 val., vieÅ¡oje vietoje, kieme prie (duomenys neskelbtini), bÅ«damas neblaivus (nustatytas 2,55 promilių girtumas), kas turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui, spardydamas sugadino M. V. priklausantį automobilį „Nissan Qashqai“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) t. y. nulaužė automobilio deÅ¡inės pusės priekinių lempų apiplovimo dangtelį, 15 eurų vertės, sugadino lempų apiplovimo mechanizmÄ , 98 eurų vertės, po to kumščiu sudavė du smÅ«gius M.

V. į kairį petį ir M. V. nuėjus bei užsidarius (duomenys neskelbtini), esančiame grožio salone „G. A. 313“, priklausančiame D. V., plÅ«sdamas ir grasindamas nukentėjusiajam, spyrė į grožio salono durų stiklÄ , 51,20 eurų vertės, jį iÅ¡dauždamas, po to tęsdamas nusikalstamÄ veikÄ , apie 15.30 val. nuėjo Å¡alia namo, esančio adresu (duomenys neskelbtini), ir vieÅ¡oje vietoje, matant paÅ¡aliniams žmonėms, garsiai rėkavo vartodamas necenzÅ«rinius žodžius bei spardydamas sugadino G.

S. priklausantį automobilį „Toyota Avensis“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) t. y. įskėlė automobilio priekinį bamperį bei sulaužė priekinio bamperio groteles, bendros 500 eurų vertės, po to tęsdamas nusikalstamÄ veikÄ , vieÅ¡oje vietoje, (duomenys neskelbtini), namo kieme, matant paÅ¡aliniams žmonėms, spardydamas sugadino K. V. priklausantį automobilį „Ford Focus“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) nulaužė kairės pusės veidrodėlį, 50 eurų vertės, bei sulankstė kairės pusės galinį sparnÄ , 100 eurų vertės, po to tęsdamas nusikalstamus veiksmus, įėjęs į (duomenys neskelbtini) namo antro aukÅ¡to laiptinę, kumščiu sudavė vienÄ kartÄ K.

V. į kairę veido pusę, tuo sukeldamas jam fizinį skausmÄ , tokiu įžūliu elgesiu, grasinimais ir vandaliÅ¡kais veiksmais vieÅ¡oje vietoje demonstravo nepagarbÄ aplinkiniams ir sutrikdė visuomenės rimtį ir tvarkÄ .

2. Apeliaciniame skunde nuteistasis R. M. praÅ¡o pakeisti Kauno apylinkės teismo 2019 m. liepos 11 d. nuosprendį ir suÅ¡velninant jam skirtÄ bausmę. 2.1. Nuteistojo teigimu, spręsdamas jam skirtinos bausmės individualizavimo klausimÄ pirmosios instancijos teismas neįvertino jo atsakomybę lengvinančių aplinkybių. Tuo tarpu R. M. serga nepagydomomis ligomis, savo kaltę dėl jam inkriminuotos nusikalstamos veikos pripažino, nuoÅ¡irdžiai gailisi dėl jos įvykdymo, pradėjo atlyginti nukentėjusiesiems padarytÄ Å¾alÄ . Be to, jis yra dirbantis, mokosi, gyvena Å¡eimoje ir padeda savo senyvo amžiaus mamai. Nuteistojo įsitikinimu, bausmės, nesusijusios su realiu laisvės atėmimu, jam skyrimas atneÅ¡tų daugiau naudos tiek jam pačiam, tiek ir visuomenei.

3. Nagrinėjant bylÄ apeliacine tvarka teismo posėdyje nuteistojo R. M. gynėja advokatė D. Jurevičienė pritarė nuteistojo apeliacinio skundo praÅ¡ymams ir juos pagrindžiantiems motyvams, prašė apeliacinį skundÄ tenkinti. Prokuroras, nesutikdamas su nuteistojo R. M. apeliacinio skundo motyvais, prašė jį atmesti.

4. Nuteistojo R. M. apeliacinis skundas atmetamas.

5. Apeliacinės instancijos teismas, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų, patikrina baudžiamÄ jÄ bylÄ tiek, kiek to praÅ¡oma apeliaciniu skundu (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 320 straipsnio 3 dalis). Apeliaciniame nuteistojo skunde nėra ginčijama jo kaltė ir jam inkriminuotos nusikalstamos veikos kvalifikavimas, todėl Å¡ie klausimai nagrinėjamu atveju iÅ¡samiau nevertinami. Apeliaciniame skunde nesutinkama tik su R. M. paskirta bausme, praÅ¡ant jÄ suÅ¡velninti, skiriant nuteistajam su realiu laisvės atėmimu nesusijusiÄ bausmę. Esant Å¡ių aplinkybių visumai, neperžengiant apeliacinio skundo ribų, pasisakytina tik skundžiamu nuosprendžiu apeliantui paskirtos bausmės individualizavimo klausimu.

6. Sprendžiant šį klausimÄ , visų pirma pažymėtina, kad bausmės skyrimas yra pirmosios instancijos teismo diskrecija, todėl apeliacinės instancijos teismas bausmę suÅ¡velninti gali tik tada, kai paskirta aiÅ¡kiai per griežta bausmė. Bausmė yra valstybės prievartos priemonė, skiriama teismo apkaltinamuoju nuosprendžiu asmeniui, padariusiam nusikaltimÄ ar baudžiamÄ jį nusižengimÄ , apribojant nuteistojo teises ir laisves. Kiekvienas nusikaltęs asmuo turi teisę į teisingÄ bausmę, todėl vertinant konkrečios bylos aplinkybes, teismui privalu atsižvelgti ne tik į tai, kad skiriama bausmė formaliai atitiktų įstatymo reikalavimus, bet ir į nuostatas, skirtas bausmei individualizuoti, taip pat nuostatas, įtvirtinančias teisingumo principo virÅ¡enybę.

7. Bendrieji bausmės skyrimo pagrindai, kurie yra viena iÅ¡ svarbiausių teisėto, pagrįsto ir teisingo nubaudimo garantijų, yra įtvirtinti BK 54 straipsnyje. Remiantis komentuojamo straipsnio nuostatomis, teismas skiria bausmę pagal BK specialiosios dalies straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytÄ nusikalstamÄ veikÄ , sankcijÄ laikydamasis Å¡io kodekso bendrosios dalies nuostatų. Skirdamas bausmę už padarytÄ nusikalstamÄ veikÄ , teismas atsižvelgia į: padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį; kaltės formÄ ir rūšį; padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus; nusikalstamos veikos stadijÄ ; kaltininko asmenybę; asmens kaip bendrininko dalyvavimo darant nusikalstamÄ veikÄ formÄ ir rūšį; atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes.

Ä®vertina ir tai, ar yra nustatyta tik atsakomybę lengvinančių ar tik atsakomybę sunkinančių aplinkybių, ar yra ir atsakomybę lengvinančių, ir atsakomybę sunkinančių aplinkybių, detaliai iÅ¡analizuodamas kiekvienos aplinkybės (atsakomybę lengvinančios ar sunkinančios) reikÅ¡mę. Ir tik įvertinęs atsakomybę lengvinančias ir (ar) atsakomybę sunkinančias aplinkybes, jų kiekį, pobÅ«dį bei tarpusavio santykį, taip pat kitas minėtas aplinkybes, teismas motyvuotai parenka Å¡velnesnę ar griežtesnę bausmės rūšį, taip pat skiriamos bausmės dydį, skaičiuojamÄ nuo jos vidurkio (BK 61 straipsnio 1 ir 2 dalys).

Be aptartų esminių bausmės skyrimo pagrindų, tinkamas kaltininko asmenybės įvertinas neabejotinai taip pat yra svarbi teisingos bausmės parinkimo sÄ lyga. Vertindamas kaltininko asmenybės pavojingumÄ ir parinkdamas bausmės rūšį bei dydį, teismas turi ypač atidžiai iÅ¡tirti, ar nusikaltimas padarytas atsitiktinai, dėl kitų asmenų įtakos arba nepalankiai susiklosčius aplinkybėms, ar kaltininko antivisuomeninės nuostatos jau buvo susiformavusios iki nusikalstamo poelgio ir nusikaltimas buvo tik loginis kaltininko gyvenimo bÅ«do bei jo ankstesnio elgesio padarinys (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-391/2013).

8. Aptarto teisinio reguliavimo ir teismų praktikos kontekste analizuojant skundžiamo nuosprendžio motyvus dėl R. M. skirtos bausmės matyti, kad apylinkės teismas įvertino R. M. padarytos nusikalstamos veikos pavojingumÄ â€“ padarytas vienas nesunkus nusikaltimas, kaltės formÄ â€“ nusikaltimas įvykdytas veikiant tiesioginės tyčios forma, bei jos stadijÄ â€“ nusikaltimas baigtas. Kaip to reikalauja aukščiau aptartos teisės normos, atsižvelgė ir į R. M. asmenybę, konstatuodamas, kad praeityje jis buvo teistas 10 kartų, naujÄ nusikalstamÄ veikÄ Ä¯vykdė turėdamas neiÅ¡nykusį ir įstatymo nustatyta tvarka nepanaikintÄ teistumÄ , praeityje baustas ir administracine tvarka, priklausomybės ligų centre neregistruotas ir VÅ¡Ä® Respublikinės (duomenys neskelbtini) ligoninės psichiatrijos klinikos (duomenys neskelbtini) skyriuje negydytas, dirba UAB „K.

Å .“. Be Å¡ių duomenų pirmosios instancijos teismas įvertino ir dvi nuteistojo atsakomybę sunkinančias aplinkybes – nusikalstamÄ veikÄ Ä¯vykdė apsvaigęs nuo alkoholio, kas turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui, bÅ«damas recidyvistu (BK 60 straipsnio 1 dalies 9 ir 13 punktai), bei vienÄ jo atsakomybę lengvinančiÄ aplinkybę – prisipažino padaręs jam inkriminuotÄ nusikalstamÄ veikÄ ir nuoÅ¡irdžiai gailisi dėl jos įvykdymo (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Visumos Å¡ių aplinkybių pagrindu pirmosios instancijos teismas R.

M. skyrė griežčiausiÄ BK 284 straipsnio sankcijoje numatytÄ bausmės rūšį – terminuotÄ laisvės atėmimÄ , jos dydį nustatydamas kiek Å¡velnesnį nei straipsnio sankcijoje numatytas laisvės atėmimo bausmės vidurkis. Abejoti skundžiamu nuosprendžiu nuteistajam paskirta bausme, įvertinus nagrinėjamoje baudžiamojoje byloje esančius ir tiek R. M., tiek jo padarytÄ nusikalstamÄ veikÄ charakterizuojančius duomenis, teisinio pagrindo nėra.

9. Nagrinėjamos baudžiamosios bylos duomenimis, Å¡is teistumas R. M. nėra pirmasis – praeityje už įvairaus pobÅ«džio ir sunkumo nusikalstamų veikų, tame tarpe ir smurtinio pobÅ«džio (BK 140 straipsnio 1 ir 2 dalys), padarymÄ jis jau buvo teistas ne kartÄ . Siekiant koreguoti jo elgesį tinkama linkme, praeityje jo atžvilgiu buvo ne kartÄ taikytas ir laisvės atėmimo bausmės vykdymo atidėjimas, tačiau akivaizdu, kad teismo parodyto pasitikėjimo jis nepateisino, toliau pažeidinėjo įstatymus, darydamas tiek analogiÅ¡ko, tiek iÅ¡ esmės skirtingo pobÅ«džio nusikalstamas veikas, pakankamų pastangų tinkamai savo elgesio korekcijai nedėjo, kas suponuoja pagrįstÄ iÅ¡vadÄ , jog tinkamo savo elgesio iÅ¡laikyti ilgesnį laikotarpį apeliantui vis tik nepavyksta.

Darant Å¡iÄ iÅ¡vadÄ paminėtina ir tai, kad skundžiamu nuosprendžiu jam inkriminuotÄ nusikalstamÄ veikÄ jis įvykdė esant neiÅ¡nykusiam ir įstatymų nustatyta tvarka nepanaikintam teistumui, praėjus vos keliems mėnesiams po BK 140 straipsnio 1 dalyje įtvirtintos nusikalstamos veikos įvykdymo (Kauno apylinkės teismo Kauno rÅ«mų 2019 m. balandžio 18 d. nuosprendis), kas visumoje neabejotinai atskleidžia antivisuomenines R. M. nuostatas, nihilistinį požiÅ«rį į teisės ir visuomenėje priimtas moralės bei elgesio normas, rodo, kad vertinamu atveju apeliantas nusikalto ne atsitiktinai, o dėl susiformavusios neigiamos vertybių orientacijos, o tai iÅ¡ esmės neigiamai charakterizuoja nuteistÄ jį ir leidžia pagrįstai spręsti, jog skundžiamu nuosprendžiu jam inkriminuoto nusikaltimo įvykdymas buvo logiÅ¡ka jo nusikalstamo elgesio iÅ¡dava bei yra jam bÅ«dingo elgesio modelio dalis, kurio korekcijai jokių realių pastangų R.

M. nededa. Juo labiau, jog net ir praeityje jo atžvilgiu taikyta terminuota laisvės atėmimo bausmė didesnės įtakos tinkamai R. M. elgesio korekcijai neturėjo, todėl sutikti su apelianto teiginiais, jog šiuo atveju yra pakankamas pagrindas su realiu laisvės atėmimu nesusijusios bausmės jam paskyrimui, teisinio pagrindo nėra.

10. Å ios iÅ¡vados kontekste svarbu paminėti ir tai, kad praeityje R. M. buvo ne tik teistas, bet ir ne kartÄ baustas administracine tvarka už įvairaus pobÅ«džio ir sunkumo administracinių nusižengimų/administracinių teisės pažeidimų padarymÄ (2 t., b. l. 105-112). Be to, skundžiamu nuosprendžiu R. M. inkriminuotÄ nusikalstamÄ veikÄ jis įvykdė bÅ«damas recidyvistu bei apsvaigęs nuo alkoholio, kas neabejotinai didina tiek jo paties, tiek ir jo padaryto nusikaltimo pavojingumÄ visuomenei bei jo asmenybę, sprendžiant jam paskirtos bausmės individualizavimo klausimÄ , reikalauja vertinti itin atidžiai.

Nors pagrindo abejoti R. M. teiginiais dėl sunkios jo sveikatos būklės teisėjų kolegija ir neturi, tačiau ši aplinkybė, aukščiau išdėstytų duomenų visumoje, vis tik nesudaro pakankamo pagrindo švelninti nuteistajam paskirtos bausmės. Juo labiau, jog ši aplinkybė egzistavo ir jam inkriminuotos nusikalstamos veikos padarymo metu, tačiau ji ne tik nesustabdė R. M. nuo neteisėtų veiksmų atlikimo, bet ir nesutrukdė jam vartoti alkoholio (R. M. vertinamu atveju nustatytas sunkus, net 2,55 promiles siekiantis girtumo laipsnis), kas neabejotinai nėra suderinama su tinkamu nuteistojo gydymosi procesu.

Å iame kontekste atkreiptinas nuteistojo dėmesys ir į tai, kad pagal Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau – BVK) 11 straipsnį, be kitų teisių nuteistajam garantuojama ir teisė į tinkamÄ sveikatos priežiÅ«rÄ pataisos namuose. Remiantis BVK 178 straipsnio nuostatomis, asmens sveikatos priežiÅ«ra pataisos įstaigose organizuojama ir atliekama pagal Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugÄ reglamentuojančius įstatymus; laisvės atėmimo bausmę <...> atliekančiam nuteistajam reikalingos asmens sveikatos priežiÅ«ros paslaugos, kurių suteikti pataisos įstaigų sveikatos priežiÅ«ros tarnybose ir laisvės atėmimo vietų ligoninėse nėra galimybių, sveikatos apsaugos ministro ir teisingumo ministro nustatyta tvarka teikiamos valstybės arba savivaldybių asmens sveikatos priežiÅ«ros vieÅ¡osiose įstaigose užtikrinant nuteistųjų apsaugÄ .

IÅ¡ aptarto seka, kad nuteistojo gydymosi procesas neabejotinai galės bÅ«ti tęsiamas ir atliekant jam skirtÄ laisvės atėmimo bausmę pataisos namuose, todėl vien tik jo sveikatos bÅ«klė pakankamo pagrindo jam paskirtos bausmės Å¡velninimui vis tik nesudaro.

11. PrieÅ¡ingos iÅ¡vados teisėjų kolegijai neleidžia ir nuteistojo darbas. Sprendžiant iÅ¡ nagrinėjamos baudžiamosios bylos duomenų, Å¡i aplinkybė egzistavo ir skundžiamu nuosprendžiu jam inkriminuotos nusikalstamos veikos padarymo metu, todėl vertinti jÄ kaip apsauginį faktorių nuo galimo R. M. pakartotinio nusikalstamo elgesio, nėra jokio objektyvaus pagrindo. Nors Å¡ioje vietoje ir sutiktina su apelianto teiginiais, jog bÅ«damas laisvėje ir čia užsiimdamas prasminga veikla (tęsdamas darbÄ ), jis galėtų greičiau atlyginti iÅ¡ jo priteistus civilinius ieÅ¡kinius, tačiau, atsižvelgiant į aukščiau iÅ¡dėstytų tiek nuteistojo asmenybę, tiek jam inkriminuotÄ nusikalstamÄ veikÄ charakterizuojančių aplinkybių visumÄ , spręsti, jog Å¡i aplinkybė yra pakankamas pagrindas su realiu laisvės atėmimu nesusijusios bausmės skyrimui, nėra nei teisinio, nei faktinio pagrindo.

Juo labiau, jog galimybę užsiimti prasminga veikla, dirbti ir užsidirbti, nuteistasis turės ir pataisos namuose.

12. Ä®vertinus paminėtas faktines ir teisines aplinkybes, nuteistajam paskirtÄ bausmę vertinti kaip aiÅ¡kiai per griežtÄ nėra pagrindo – paskirtoji bausmė nėra per griežta, ji neprieÅ¡tarauja teisingumo principui, bausmės paskirčiai bei bendriesiems bausmės skyrimo pagrindams (BK 41 straipsnis ir 54 straipsnis). Aplinkybės, turinčios reikÅ¡mės individualizuojant R. M. paskirtÄ bausmę, buvo tinkamai iÅ¡nagrinėtos ir įvertintos pirmosios instancijos teisme, atsižvelgiant ir į nuteistojo atsakomybę lengvinančiÄ aplinkybę, kurios pagrindu baudžiamoji byla R. M. atžvilgiu buvo iÅ¡nagrinėta sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarka, o jam skirta bausmė – sumažinta vienu trečdaliu. IÅ¡imtinių aplinkybių, susijusių su nuteistojo padarytos nusikalstamos veikos pobÅ«džiu ar jo asmenybe, kurių pagrindu bÅ«tų galima Å¡velninti R. M. teisinę padėtį jo atžvilgiu taikant bausmės vykdymo atidėjimÄ , Å¡ioje byloje taip pat nenustatyta.

13. Konstatuojant Å¡iÄ iÅ¡vadÄ vis tik pažymėtina, kad pagal BK 75 straipsnį, asmeniui, nuteistam laisvės atėmimu ne daugiau kaip Å¡eÅ¡eriems metams už dėl neatsargumo padarytus nusikaltimus arba ne daugiau kaip ketveriems metams už vienÄ ar kelis nesunkius ar apysunkius tyčinius nusikaltimus, teismas gali atidėti paskirtos bausmės vykdymÄ nuo vienerių iki trejų metų. Tačiau, bausmės vykdymas gali bÅ«ti atidėtas, jeigu teismas nusprendžia, kad yra pakankamas pagrindas manyti, kad bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo.

Svarbu tai, kad taikyti bausmės vykdymo atidėjimÄ ar ne yra teismo teisė, o ne pareiga. Sprendžiant klausimÄ dėl bausmės vykdymo atidėjimo, turi bÅ«ti įvertinta, ar atidėjus bausmės vykdymÄ asmuo bus sulaikytas nuo nusikalstamų veiksmų darymo, pakankamai nubaustas, ar jam bus apribota galimybė daryti naujas nusikalstamas veikas, ar nuteistas asmuo laikysis įstatymų ir nebenusikals, ar bus užtikrintas teisingumo principo įgyvendinimas.

14. Nagrinėjamu atveju, įvertinus tiek aukščiau aptartÄ R. M. asmenybę, tiek ir jo įvykdytos nusikalstamos veikos pavojingumÄ bei ciniÅ¡kumÄ (be jokios aiÅ¡kios dingsties apgadintas svetimas turtas), jo buvusius teistumus bei elgesį taikant jam Å¡velnesnio pobÅ«džio teisines priemones – bausmės vykdymo atidėjimÄ , menkas nuteistojo pastangas koreguoti savo elgesį iÅ¡imtinai teigiama linkme, įvertinus tai, kad skundžiamu nuosprendžiu jam inkriminuotÄ nusikalstamÄ veikÄ R. M. įvykdė bÅ«damas recidyvistu, nėra jokio pagrindo teigti, kad bausmės tikslai dar gali bÅ«ti pasiekti be realaus laisvės atėmimo bausmės atlikimo.

Juo labiau, jog praeityje R. M. atžvilgiu jau buvo ne kartÄ taikytas bausmės vykdymo atidėjimas, tačiau teismo parodyto pasitikėjimo jis nepateisino ir vėl nusikalto, kas leidžia pagrįstai teigti, jog nuteistasis negeba pozityvaus savo elgesio iÅ¡laikyti ilgesį laikotarpį. Tuo tarpu taikant asmeniui laisvės atėmimo bausmės vykdymo atidėjimÄ siekiama, kad jis laikytųsi įstatymų imperatyvų ne tik jam paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu, bet ir toliau rinktųsi socialiai pozityvius savo elgesio veikimo bÅ«dus.

15. Ä®vertinus paminėtas aplinkybes, daroma iÅ¡vada, kad skundžiamas nuosprendis yra teisėtas ir pagrįstas, todėl naikinti ar keisti jį apeliacinio skundo motyvais, pagrindo nėra. Nuosprendis paliekamas galioti nepakeistas, o apeliacinis skundas atmetamas. Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, n u t a r i a : nuteistojo R. M. apeliacinį skundÄ atmesti. Nutartis įsiteisėja jos paskelbimo dienÄ . Teisėjai Evaldas Gražys Jurgis KiÅ¡kis AuÅ¡ra Vingilė