2013-12-11 Nr. AB-9851-3-61-3-03152-2013-0 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. AS261-839/2013

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-03152-2013-0

Procesinio sprendimo kategorija: 63.3.2.

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

2013 m. gruodžio 11 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Laimės Baltrūnaitės (kolegijos pirmininkė), Stasio Gagio (pranešėjas) ir Romano Klišausko, teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo V. G. atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2013 m. rugpjūčio 14 d. nutarties administracinėje byloje pagal pareiškėjo V. G. skundą atsakovams Generolo Jono Žemaičio Lietuvos karo akademijai, Lietuvos valstybei, atstovaujamai Lietuvos Respublikos krašto apsaugos ministerijos, dėl sprendimo panaikinimo, neturtinės žalos atlyginimo priteisimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. pareiškėjas V. G. (toliau – ir pareiškėjas) kreipėsi į Vilniaus apygardos administracinį teismą su skundu, kuriame prašė: 1) panaikinti Generolo Jono Žemaičio Lietuvos karo akademijos (toliau – ir Lietuvos karo akademija, atsakovas) viršininko 2013 m. liepos 12 d. įsakymą Nr. K-179 „Dėl kariūno V. G. pašalinimo iš Generolo Jono Žemaičio Lietuvos karo akademijos“; 2) grąžinti jį į Generolo Jono Žemaičio Lietuvos karo akademijos IV kurso kariūno pareigas; 3) panaikinti 2012 m. vasario 2 d. išlaidų grąžinimo sutartį Nr. 6R-2; 4) panaikinti 2013 m. liepos 12 d. išlaidų grąžinimo sutartį Nr. 6R-6; 5) priteisti pareiškėjui iš atsakovo Generolo Jono Žemaičio Lietuvos karo akademijos už priverstines pravaikštas nuo 2013 m. liepos 12 d., nuo išleidimo iš tarnybos dienos, iki teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos 4,5 MGL dydžio stipendiją ir maistpinigius; 6) priteisti jam iš Lietuvos valstybės 30 000 Lt neturtinės žalos atlyginimą.

Skundžiama Vilniaus apygardos administracinio teismo 2013 m. rugpjūčio 14 d. nutartimi pareiškėjo skundą atsisakyta priimti.

Remdamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 2 straipsnio 17 dalimi, 3 straipsnio 1 dalimi, 16 straipsnio 1 dalimi, Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 22 straipsnio 1 dalimi, Generolo Jono Žemaičio Lietuvos karo akademijos statuto 1 bei 41 punktais, skundo turiniu bei su juo pateiktais dokumentais, pagal kuriuos pareiškėjas, vadovaujantis Generolo Jono Žemaičio Lietuvos karo akademijos statuto 47 punktu, su Generolo Jono Žemaičio Lietuvos karo akademija buvo sudaręs mokymosi sutartį, jis buvo įrašytas į kariūnų sąrašą, o skundžiamu įsakymu pareiškėjas išbrauktas iš kariūnų sąrašo ir su juo nutraukta mokymosi sutartis, teismas nusprendė, jog Generolo Jono Žemaičio Lietuvos karo akademija, su pareiškėju sudarydama mokymosi sutartį, veikė kaip aukštoji mokykla civilinių teisinių santykių ribose, ji nėra viešojo administravimo subjektas, pats pareiškėjas, būdamas kariūnu, yra akademijoje studijuojantis asmuo, todėl keliamas ginčas neatitinka ABTĮ 2 straipsnio 17 dalyje įtvirtinto administracinio ginčo apibrėžimo, t. y. keliamas ginčas nėra administracinės teisinės prigimties. Konstatuota, kad ginčas, kylantis dėl mokymosi sutarties nutraukimo, yra civilinio teisinio pobūdžio ginčas, teismingas bendrosios kompetencijos teismui. Kiti skundo reikalavimai yra išvestiniai iš pirmojo ir nagrinėtini kartu su pirmuoju skundo reikalavimu.

II. Pareiškėjas V. G. pateikė atskirąjį skundą (b. l. 48-50), kuriuo prašo panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2013 m. rugpjūčio 14 d. nutartį ir perduoti skundo priėmimo klausimą spręsti iš naujo pirmosios instancijos teismui.

Nurodo, kad Lietuvos Respublikos krašto apsaugos sistemos ir karo tarnybos organizavimo įstatymo (toliau – ir KASOKTĮ) 3 straipsnio 1 dalies 3 punktas numato, kad krašto apsaugos sistemą sudaro Generolo Jono Žemaičio Lietuvos karo akademija. Kariūnas – karys, atliekantis karo tarnybą studijuodamas Lietuvos arba užsienio karo mokymo įstaigoje, kurią baigusiems, suteikiamas karininko laipsnis. Kariūno tarnyba trunka, kol jis priimamas į profesinę karo tarnybą ar išleidžiamas į atsargą arba teisės aktų ar karo mokymo įstaigoje nustatyta tvarka iš jos atleidžiamas ar pašalinamas (KASOKTĮ 2 str. 12 p.), o to paties straipsnio 30 punktas nustato, kad tikroji karo tarnyba – Lietuvos Respublikos piliečių privalomoji karo tarnyba, profesinė karo tarnyba, kariūnų tarnyba.

Generolo Jono Žemaičio Lietuvos karo akademija yra valstybinė aukštoji universitetinė mokykla, kurioje pagal universitetines studijų programas rengiami karininkai ir karybos bei nacionalinio saugumo specialistai, taip pat vykdomas neformalusis švietimas ir karinis rengimas, atliekami taikomieji moksliniai tyrimai. Lietuvos karo akademija yra biudžetinė įstaiga, atskaitinga Lietuvos Respublikos krašto apsaugos ministrui. Lietuvos karo akademijos viršininkas pavaldus Lietuvos Respublikos krašto apsaugos ministrui (KASOKTĮ 20 str. 1 d.). Lietuvos karo akademijai netaikoma Lietuvos Respublikos įstatymų ir kitų teisės aktų nustatyta aukštųjų mokyklų steigimo, reorganizavimo ir likvidavimo, valdymo ir finansavimo tvarka. Lietuvos karo akademijos statutą Lietuvos Respublikos krašto apsaugos ministro teikimu tvirtina Lietuvos Respublikos Vyriausybė. Lietuvos Respublikos krašto apsaugos ministras nustato karininkų rengimo sistemą, Lietuvos karo akademijos struktūrą bei pareigybių sąrašą ir biudžeto lėšų paskirstymą (KASOKTĮ 20 str. 2 d.).

Tarnaujantys ir studijuojantys Lietuvos karo akademijoje kariai karo tarnybos klausimais yra pavaldūs kariuomenės vadui. Kariuomenės vadas nustato Lietuvos karo akademijai karininkų parengimo užduotis ir reikalavimus. Juos tvirtina Lietuvos Respublikos krašto apsaugos ministras (KASOKTĮ 20 str. 3 d.). Į Lietuvos karo akademiją kariūnais priimami vidurinį išsilavinimą turintys asmenys, atitinkantys Lietuvos Respublikos krašto apsaugos ministro nustatytas priėmimo į ją sąlygas. Priimamas į Lietuvos karo akademiją kariūnu, asmuo pasirašo su Lietuvos karo akademija sutartį, kuria įsipareigoja gerai studijuoti ir vykdyti kitas kariūno pareigas, o po studijų – tarnauti profesinėje karo tarnyboje, jeigu studijų baigimo dieną būtų į ją pakviestas. Kariūnai kviečiami į profesinę karo tarnybą, atsižvelgiant į jų studijų Lietuvos karo akademijoje rezultatus ir krašto apsaugos sistemos bei karo tarnybos poreikius. Jeigu baigusiam kariūno studijas asmeniui nepasiūloma sudaryti profesinės karo tarnybos sutarties, jis yra išleidžiamas į atsargą (KASOKTĮ 20 str. 4 d.).

Priėmimo į Akademiją studijuoti pagal universitetinių studijų, neformaliojo švietimo ir karinio rengimo programas sąlygas ir tvarką nustato Lietuvos Respublikos krašto apsaugos ministras (KASOKTĮ 20 str. 5 d.). Karių laipsniai studijų Lietuvos karo akademijoje laikotarpiu suspenduojami. Kariūnams studijų Lietuvos karo akademijoje laikotarpiu suteikiami kariūnų laipsniai. Lietuvos karo akademijoje studijuojančių karių statusą, kariūnų laipsnius, studijų sąlygas ir tvarką nustato Lietuvos karo akademijos statutas ir kiti teisės aktai (KASOKTĮ 20 str. 6 d.). Karo padėties ar ginkluotos gynybos nuo agresijos (karo) atveju Lietuvos karo akademija, išskyrus jos civilinį personalą, yra sudėtinė kariuomenės dalis, pavaldi kariuomenės vadui (KASOKTĮ 20 str. 7 d.).

Lietuvos Respublikos krašto apsaugos ministerija yra viešojo administravimo subjektas, turinti viešojo juridinio asmens statusą, kuriai yra pavadi Lietuvos karo akademija, neturinti atskirojo juridinio statuso ir esanti Lietuvos Respublikos krašto apsaugos ministro pavaldume, o kai kuriais atvejais ir kariuomenės vado. Atsižvelgiant į tai, ši byla turi būti nagrinėjama administraciniame teisme, tokie ir panašūs skundai jau ne kartą buvo nagrinėjami administraciniuose teismuos, tokia yra suformuota administracinių teismų praktika, tad keisti ją nėra nei teisinio pagrindo nei kitų objektyvių priežasčių.

Pažymi, kad įsakymas dėl pašalinimo iš karo akademijos yra individualus teisinis aktas. Taigi, siekiant objektyviai ir nešališkai įvertinti įsakymo teisėtumą ir pagrįstumą, būtina plačiau vertinti įsakymą dėl pašalinimo iš Lietuvos karo akademijos ne tik kaip teisės aktą, bet ir kaip administracinį aktą.

Pirmosios instancijos teismas neteisingai suprato skundo esmę, nes prašymas yra ne dėl mokymosi sutarties nutraukimo, bet dėl Lietuvos karo akademijos viršininko įsakymo panaikinimo, o panaikinus įsakymą, yra pripažįstama, kad ir sutartis nutraukta neteisėtai, t. y. mokymosi sutarties nutraukimas yra išvestinis dalykas, o ne pagrindinis. Pirmosios instancijos teismas, priimdamas skundžiamą nutartį, vadovavosi Lietuvos karo akademijos statutu, bet nesivadovavo KASOKTĮ ir ABTĮ nuostatomis, iš kurių matyti, kad tai yra ginčas su viešojo administravimo subjektu – Lietuvos Respublikos krašto apsaugos ministerijai pavaldžiu padaliniu – Lietuvos karo akademija, todėl ši byla yra priskirtina administracinių teismų kompetencijai.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a :

III. Atskirasis skundas tenkintinas.

Nagrinėjamu atveju skundžiama pirmosios instancijos teismo nutartis, kuria teismas atsisakė priimti pareiškėjo skundą, kadangi ginčas nepriskirtinas tam teismui, t. y. teismingas bendrosios kompetencijos teismui (ABTĮ 37 str. 2 d. 2 p.).

Nagrinėjamu atveju pareiškėjas iš esmės prašo panaikinti Generolo Jono Žemaičio Lietuvos karo akademijos viršininko 2013 m. liepos 12 d. įsakymą Nr. K-179 „Dėl kariūno V. G. pašalinimo iš Generolo Jono Žemaičio Lietuvos karo akademijos“, kuriuo pareiškėjas pašalintas iš Generolo Jono Žemaičio Lietuvos karo akademijos ir išbrauktas iš kariūnų sąrašų. Taip pat šiuo įsakymu (jo 2 punktu) su pareiškėju nutraukta mokymosi sutartis. Pareiškėjas kelia ir kitus reikalavimus, kylančius ir susijusius su minėtu įsakymu.

Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija pažymi, kad nors ginčijamu Generolo Jono Žemaičio Lietuvos karo akademijos viršininko 2013 m. liepos 12 d. įsakymu ir nutraukta su pareiškėju mokymosi sutartis, tačiau, kaip teisingai nurodė pareiškėjas, ginčas kilo dėl pareiškėjo pašalinimo iš Lietuvos karo akademijos, o mokymosi sutarties nutraukimas yra iš to kylanti pasekmė.

Remiantis Lietuvos Respublikos krašto apsaugos sistemos ir karo tarnybos organizavimo įstatymo 48 straipsnio 2 dalimi, ginčus dėl priėmimo į karo tarnybą, dėl atleidimo iš profesinės karo tarnybos, savanorių karo tarnybos ar kitos tarnybos aktyviajame rezerve, taip pat dėl pašalinimo iš karo mokymo įstaigos, nesant drausmės pažeidimo, nagrinėja administraciniai teismai Administracinių bylų teisenos įstatymo nustatyta tvarka.

Atsižvelgiant į tai, kad nagrinėjamu atveju ginčas kilo dėl pareiškėjo pašalinimo iš Lietuvos karo akademijos, t. y. pašalinimo iš karo mokymo įstaigos, šis ginčas nagrinėtinas administraciniame teisme ABTĮ nustatyta tvarka.

Remdamasi nurodytais argumentais, teisėjų kolegija konstatuoja, jog pirmosios instancijos teismas neteisingai vertino bylos faktines aplinkybes, netinkamai taikė ginčo santykius reguliuojančias proceso teisės normas bei priėmė neteisėtą ir nepagrįstą nutartį. Todėl pirmosios instancijos teismo nutartis panaikinama, o pareiškėjo skundo priėmimo klausimas perduodamas pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 151 straipsnio 4 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a:

pareiškėjo V. G. atskirąjį skundą tenkinti.

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2013 m. rugpjūčio 14 d. nutartį panaikinti ir perduoti pareiškėjo skundo priėmimo klausimą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Laimė Baltrūnaitė

Stasys Gagys

Romanas Klišauskas