2025-04-09 Nr. AB-6189-3-62-3-02750-2023-5 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. eTA-10-463/2025

Teisminio proceso Nr. 3-62-3-02750-2023-5

Procesinio sprendimo kategorija 20.5.1

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

NUTARTIS

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2025 m. balandžio 9 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Artūro Drigoto (kolegijos pirmininkas), Jolantos Malijauskienės (pranešėja) ir Virginijos Volskienės,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo S. J. ir atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Lietuvos kalėjimų tarnybos, apeliacinius skundus dėl Regionų administracinio teismo 2024 m. sausio 11 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo S. J. skundą atsakovui Lietuvos valstybei, atstovaujamai Lietuvos kalėjimų tarnybos, dėl neturtinės žalos atlyginimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. 1. Pareiškėjas S. J. (toliau – ir pareiškėjas) kreipėsi į teismą su skundu ir prašė: priteisti iš atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Lietuvos kalėjimų tarnybos (toliau – ir Tarnyba), 5 000 eurų neturtinės žalos atlyginimą ir 5 procentų palūkanas už priteistą sumą nuo administracinės bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.

2. Pareiškėjas skunde rėmėsi šiais pagrindiniais argumentais:

2.1. Pareiškėjas 2023 m. rugsėjo 11d. atvyko į Tarnybos Pravieniškių 2-ąjį kalėjimą (toliau – ir Kalėjimas) gydytojo konsultacijoms. 2023 m. rugsėjo 12 d. 12.25 val. pareiškėjui buvo paskirta gydytojo konsultacija. Pareiškėjui paprašius gydytojo turėti privačią konsultaciją, gydytojas sutiko, tačiau pareigūnas kategoriškai atsisakė palikti patalpą. Konsultacijos metu pareigūnas sėdėjo patalpoje ir įjunginėjo bei išjunginėjo registratorių, klausėsi ką pareiškėjas kalba. Dėl to pareiškėjas negalėjo tinkamai pasisakyti, išdėstyti mintis. Pareigūnas buvo palikęs patalpą apie 10 sekundžių, bet vėliau grįžo. Pareiškėjas gydytojui išsakė negalintis atvirai kalbėti dalyvaujant tretiems asmenims. Nurodė, jog (duomenys neskelbtini), tačiau pareigūnas paaiškino, kad yra tokia tvarka ir po 3 prašymų vis tiek nepaliko patalpos.

2.2. Nuo atvykimo į Kalėjimą pareiškėjui nebuvo užtikrinta minimali gyvenamojo ploto norma, pareiškėjas buvo paskirtas ir laikomas su dar vienu asmeniu, kuris buvo neramaus būdo, nuolatos vaikščiojo, dėl to kildavo konfliktai, pareiškėjas buvo aprėktas, iškeiktas, užgauliojamas, įžeidinėjamas. Dėl to pareiškėjui teko patirti didelių nepatogumų, dvasines ir emocines kančias bei nepilnavertiškumo jausmą. Dalį patalpos ploto užėmė gultai, stalas, suolas, kėdės, spintelės ir tualetas, kuris neturėtų būti skaičiuojamas į bendrą patalpos plotą.

2.3. Palatoje, kurioje buvo laikomas pareiškėjas, nebuvo užuolaidų, sanitariniame mazge esančio veidrodžio kampai buvo nudužę (veidrodis buvo aštriais kampais), palatos prausykloje nebėgo karštas vanduo, duše nebuvo karšto vandens, palatoje buvo išdraskyti rozečių laidai, sulaužyti pareigūnų iškvietimo mygtukai, buvo atviri laidai, lova buvo sulūžusi, nebuvo radijo taško, nebuvo išduodami laikraščiai, nei gyvenamojoje patalpoje, nei tualete neveikė ventiliacija. Dėl tokių sąlygų pareiškėjas patyrė neigiamus išgyvenimus, nugaros skausmus, negalėjo išsimiegoti, turiningai leisti laisvalaikio. Atviri laidai buvo pavojingi gyvybei. Palatoje nebuvo tinklelio ant lango, todėl buvo daug vabzdžių, pareiškėjas buvo sugeltas uodų.

2.4. 2023 m. rugsėjo 12 d. rytinio patikrinimo metu pareiškėjas išsakė nepasitenkinimą dėl netvarkingos elektros instaliacijos, išdraskytų laidų, radijo taško, tačiau pareigūnė tik nurodė rašyti skundą teismui. 2023 m. rugsėjo 13 d. rytinio patikrinimo metu pareiškėjas paprašė perkelti jį į kitą kamerą, kuri būtų tvarkinga, tačiau buvo atsakyta, jog tokių kamerų nėra. Taip pat apie 11.25 val. paprašė laikraščio, tačiau buvo atsakyta, jog nuteistiesiems laikraščiai neišduodami.

3. Atsakovo Lietuvos valstybės atstovas Tarnyba atsiliepime su pareiškėjo skundu nesutiko ir prašė jį atmesti.

4. Tarnyba rėmėsi šiais pagrindiniais argumentais:

4.1. Apklausus Kalėjimo Sveikatos priežiūros padalinio darbuotojus (pataisos pareigūnus ir medicinos personalą) ir patikrinus pareiškėjo asmens sveikatos istorijos įrašus, nenustatyta, kad pareiškėjo konsultacijos metu su gydytoju kartu buvo ir lydintis pataisos pareigūnas. Įstaigos pareigūnai atlikdami tarnybines pareigas, nepažeidė pareiškėjo teisių ar konfidencialumo, todėl nėra pagrindo abejoti priesaiką davusiais ir savo pareigas atliekančiais statutiniais valstybės pareigūnais. Pareiškėjas neįvardijo, koks / kurie pataisos pareigūnai konsultacijos metu buvo kartu, be to, pareiškėjas dėl šių aplinkybių įstaigai neteikė prašymų / skundų.

4.2. Kalėjimo Sveikatos priežiūros padalinio Konsultacijų ir diagnostikos palatos (kamerų tipo patalpa, kurioje buvo laikomas pareiškėjas) plotas yra 11,72 kv. m., joje įrengtos dvi miegamosios lovos. Palatoje esantys asmenys 2023 m. rugsėjo 11–15 dienomis pasivaikščioti galėjo, bet pareiškėjas pasivaikščioti atsisakė.

4.3. Palata, kurioje buvo laikomas pareiškėjas, yra pakankamai šviesi, joje yra atskira patalpa pasinaudoti tualetu, ventiliacija, todėl nežymus palatos ploto trūkumas užtikrinant visas kitas sąlygas nesudaro pagrindo pareiškėjui reikalauti, o teismui priteisti neturtinės žalos atlyginimą.

4.4. Ginčui aktualiu laikotarpiu pareiškėjas dušu pasinaudojo vieną kartą. Visi atsiradę pažeidimai ir (ar) neatitikimai higienos normoms dėl suimtųjų ir (ar) nuteistųjų veiksmų, gadinant ir laužant Tarnybos turtą, šalinami minimaliausiais terminais. Kalėjimo Sveikatos priežiūros padalinio patalpos yra nuolatos remontuojamos, minkštasis inventorius (užuolaidos ir kt.) atnaujinamas, o kietasis inventorius remontuojamas arba atnaujinamas.

4.5. Pareiškėjas dėl laikymo sąlygų su skundais / prašymais į Nacionalinio visuomenės sveikatos centro prie sveikatos apsaugos ministerijos (toliau – ir NVSC) Kauno departamentą nesikreipė. Byloje pareiškėjas pateikė NVSC Kauno departamento raštą dėl kito asmens skundo ir dėl kito laikotarpio. Pareiškėjas skundų / prašymų dėl netinkamų kalinimo sąlygų įstaigai neteikė, nors tokią galimybę turėjo ir su esama tvarka buvo supažindintas.

4.6. Apibūdindamas tariamai patirtą žalą pareiškėjas apsiribojo bendro pobūdžio teiginiais, samprotavimais, nepagrindė priežastinio ryšio tarp Tarnybos veiksmų ir (ar) neveikimo ir tariamai atsiradusių pasekmių, kurių pagrindu grindė neturtinės žalos atsiradimą. Taip pat nėra pagrįsta ir prašoma priteisti neturtinės žalos suma.

II. 5. Regionų administracinis teismas 2024 m. sausio 11 d. sprendimu pareiškėjo skundą tenkino iš dalies ir priteisė pareiškėjui iš atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Tarnybos, 120 Eur neturtinei žalai atlyginti ir 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo administracinės bylos iškėlimo teisme dienos, t. y. 2023 m. spalio 11 d., iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Kitą skundo dalį teismas atmetė kaip nepagrįstą.

6. Pirmosios instancijos teismas aptarė Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) nuostatas dėl žalos, kuri kildinama iš valdžios institucijų neteisėtų veiksmų, atlyginimo, bei, vertindamas pareiškėjo argumentus dėl ploto trūkumo, nurodė, kad teisinis reguliavimas nenustato tam tikrų baldų ar įrenginių užimamo ploto įtakos skaičiuojant vienam asmeniui tenkantį kameros (palatos) plotą, visas jos plotas dalijamas iš kameroje laikomų asmenų skaičiaus. Kadangi objektyvių duomenų apie kameroje buvusį konkretų nuteistųjų skaičių nėra pateikta, vienam asmeniui tenkantis gyvenamasis plotas skaičiuotinas konkrečios kameros (palatos), į kurią buvo paskirtas pareiškėjas, gyvenamąjį plotą padalinant iš miegamųjų vietų skaičiaus. Teismas nustatė, kad pareiškėjui laikotarpiu nuo 2023 m. rugsėjo 11 d. iki 2023 m. rugsėjo 15 d. Kalėjime 5 dienas teko mažesnė nei teisės aktų nustatyta vienam kalinčiajam kameros tipo patalpose tenkanti patalpos ploto norma (trūko 1,14 kv. m). Įvertinęs Europos Žmogaus Teisių Teismo ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktiką teismas pažymėjo, kad nustačius teisės aktuose įtvirtinto minimalaus vienam asmeniui turinčio tekti ploto reikalavimo pažeidimą ir sprendžiant dėl neturtinės žalos atlyginimo bei vertinant asmeniui realiai tenkantį asmeninės erdvės plotą, be kita ko, atsižvelgtina į plotą, skirtą baldams ir kitiems įrenginiams. Teismas pažymėjo, kad 317 kameroje (palatoje) esanti sanitarinio mazgo patalpa užima 1,40 kv. m plotą, todėl pareiškėjui tekęs plotas šioje kameroje (palatoje) buvo dar mažesnis, be to, kameros (palatos) plotą mažino ir joje esantys baldai, todėl pareiškėjas galėjo patirti papildomų nepatogumų ir išgyvenimų.

7. Dėl argumentų, kad 2023 m. rugsėjo 12 d. vykusios konsultacijos metu nebuvo užtikrintas privatumas, teismas pažymėjo, kad atsakovo atstovas nepateikė jokių įrodymų teiginiams, jog konsultacijos metu nedalyvavo pareigūnas, pagrįsti (pareigūnų tarnybinių pranešimų, medicinos personalo paaiškinimų). Todėl, teismo vertinimu, Tarnybai nepaneigus pareiškėjo argumentų, kad jį į asmens sveikatos priežiūros padalinio patalpas atvedęs pareigūnas dalyvavo konsultacijoje, yra pagrindas konstatuoti, jog pareiškėjo privatumas nebuvo užtikrintas, dėl to pareiškėjo galimybę pasikonsultuoti su gydytoju galėjo būti apsunkinta.

8. Pasisakydamas dėl pareiškėjo nusiskundimų, kad palatoje nebuvo užuolaidų, tualete esančio veidrodžio kampai buvo nudužę, palatos prausykloje nebėgo karštas vanduo, duše nebuvo karšto vandens, palatoje buvo išdraskyti rozečių laidai, buvo atviri laidai lubose, buvo sulaužyti pareigūnų iškvietimo mygtukai, lova buvo sulūžusi, nebuvo radijo taško, neveikė ventiliacija, nebuvo tinklelio ant lango, nebuvo išduodami laikraščiai, teismas, pirmiausiai aptarė ginčui aktualų teisinį reguliavimą, t. y. reikalavimus šio tipo patalpoms, taip pat pakartojo atsakovo atstovo atsiliepime nurodytus argumentus. Teismas pažymėjo, kad atsakovo atstovas į bylą pateikė palatos (kameros) fotonuotraukas, iš kurių matyti, jog palatoje yra užuolaidos, elektros instaliacija tvarkinga, yra įrengti pareigūnų iškvietimo mygtukai, veidrodis sanitariniame mazge tvarkingas. Į bylą pateiktoje Tarnybos 2023 m. spalio pažymoje nurodyta, kad kiekvienoje palatoje-kameroje įrengta mechaninė oro šalinimo ir pritekėjimo sistema. Be to, pats pareiškėjas skunde neneigė, jog galimybė išvėdinti palatą atidarius langus buvo sudaryta. Teisės aktai nenustato, kad palatose (kamerose) turi būti įrengti tinkleliai nuo vabzdžių. Nors pareiškėjas teiginiams apie netinkamas sąlygas pagrįsti pateikė NVSC Kauno departamento 2023 m. rugpjūčio 30 d., kuriame informuojama apie atliktą patikrinimą pagal kito nuteistojo skundą. Tačiau šis patikrinimas atliktas dėl kito nuteistojo skundo ir ne pareiškėjo buvimo 317 kameroje laikotarpiu, todėl nėra pagrindo vertinti, jog pareiškėjo buvimo 317 kameroje laikotarpiu kameros būklė buvo tokia pati. Byloje nėra duomenų, jog ginčo laikotarpiu pareiškėjas kreipėsi į NVSC ar kitą valstybės instituciją dėl jo nurodomų netinkamų kalinimo sąlygų. Pareiškėjas skunde ir teismo posėdyje nurodė, jog kreipėsi su skundais į pataisos įstaigos administraciją dėl netinkamų kalinimo sąlygų, taip pat į bylą pateikė savo 2023 m. rugsėjo 14 d. skundą Kalėjimo administracijai. Tačiau ant pareiškėjo pateikto skundo registracijos žymos nėra, todėl nėra galimybės nustatyti, kada šis skundas yra surašytas ir ar buvo teiktas įkalinimo įstaigai.

9. Teismas pažymėjo, kad Kalėjimo 2023 m. spalio 24 d. pažyma patvirtina, kad pareiškėjas nuo 2023 m. rugsėjo 11 d. iki 2023 m. rugsėjo 15 d. Kalėjimo Sveikatos priežiūros padalinyje į administraciją su prašymu kreipėsi vieną kartą, dėl galimybės pasinaudoti riboto interneto prieiga (2023 m. rugsėjo 12 d. prašymas). Be to, pareiškėjas į NVSC, kuris yra įgaliotas atlikti patikrinimus, nesikreipė. Nenustačius, kad pareiškėjas ginčo laikotarpiu būtų skundęsis dėl netinkamų sąlygų, pareiškėjo argumentai dėl užuolaidų, netinkamos ventiliacijos, sudužusio veidrodžio, vandens temperatūros, išdraskytų laidų ir rozečių, sulaužytų pareigūnų iškvietimo mygtukų, sulūžusios lovos, neveikiančios ventiliacijos, buvo atmesti kaip nepagrįsti.

10. Teismas atmetė pareiškėjo argumentus, kad palatoje nebuvo radijo taško, nebuvo išduodami laikraščiai, kadangi teisės aktuose jokių įpareigojimų laisvės atėmimo vietos administracijai privalomai aprūpinti nuteistuosius knygomis, spauda ir periodiniais leidiniais nenustatyta.

11. Teismas konstatavo, kad valstybė pareiškėjui neužtikrino minimalaus gyvenamojo ploto kameroje, taip pat buvo neužtikrintas pareiškėjo privatumas gydytojo konsultacijos metu. Minėtų aplinkybių visuma, atsižvelgiant į tai, kad nors nustatyti pažeidimai nebuvo žymūs ir intensyvūs, suteikia pagrindą konstatuoti, kad šios aplinkybės galėjo sukelti pareiškėjui tokio laipsnio neigiamas pasekmes, kurios būtų pakankamas pagrindas reikalauti neturtinės žalos, įvertintos pinigais, atlyginimo.

12. Vertindamas priteistinos neturtinės žalos dydį teismas atkreipė dėmesį, kad pareiškėjas nepateikė jokių įrodymų apie netinkamų kalinimo sąlygų poveikį jo sveikatai, emocinei, psichinei būklei, kurios galėtų būti reikšmingos sprendžiant įkalinimo sąlygų neigiamo poveikio jam masto, intensyvumo, pobūdžio ar laipsnio klausimą. Teismo posėdyje pareiškėjas nurodė, jog lankosi psichologo konsultacijose, tačiau iš į bylą pateiktų medicininių dokumentų teismas nustatė, tai gali būti susiję su jam anksčiau diagnozuotais sutrikimais. Nustatydamas neturtinės žalos atlyginimo būdą bei dydį, teismas atsižvelgė į pareiškėjo teisių pažeidimo pobūdį, mastą ir trukmę (5 dienas pareiškėjui trūko 1,14 kv. m gyvenamojo ploto), į tai, jog, kaip nurodė pareiškėjas, gydytojo konsultacija, nors ir neužtikrinant privatumo, jam buvo suteikta, taigi, pareiškėjas neprarado galimybės gauti sveikatos priežiūros paslaugas. Teismas taip pat nenustatė, kad Kalėjimo pareigūnai būtų sąmoningai siekę pažeminti pareiškėjo orumą ar nežmoniškai su juo elgtis, o tam tikri apribojimai ir su tuo susiję pareiškėjo nurodomi neigiami išgyvenimai, patyrimai yra neišvengiama kalinimo pasekmė, susijusi su jo esme, tikslais ir saugiu vykdymu.

13. Įvertinęs Lietuvoje egzistuojančias darbo užmokesčio bei pragyvenimo sąlygas, vadovaudamasis teisingumo, protingumo ir sąžiningumo kriterijais, nenustačius duomenų, kad atsakovas būtų sąmoningai siekęs pažeisti pareiškėjo orumą ar nežmoniškai su juo elgtis, pareiškėjui nepateikus duomenų ir teismui nenustačius, jog būtų pakenkta pareiškėjo sveikatai ar sukelti ilgalaikiai sveikatos sutrikimai, atsižvelgdamas į Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo suformuotą praktiką, pareiškėjui padarytos neturtinės žalos dydį teismas įvertino 120 Eur suma, taip pat priteisė jam 5 procentų dydžio metinės palūkanos už prievolę atlyginti neturtinę žalą nuo 2023 m. spalio 11 d. iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.

III. 14. Pareiškėjas apeliaciniame skunde prašo pakeisti Regionų administracinio teismo 2024 m. sausio 11 d. sprendimą, nustatyti likusius pažeidimus ir priteisti pareiškėjui iš atsakovo atstovo 5 000 Eur neturtinei žalai atlyginti.

15. Pareiškėjas pakartoja ginčui aktualias faktines aplinkybes bei apeliaciniame skunde remiasi šiais pagrindiniais argumentais:

15.1. Teismo priteista suma neturtinei žalai atlyginti yra per maža ir nekompensuoja patirtų neigiamų išgyvenimų. Byloje konstatuoti pažeidimai dėl privatumo gydytojų konsultacijų metu yra pakartotiniai, t. y. neteisėti veiksmai yra tęstiniai. Taigi, atsakovas sąmoningai siekė pažeminti pareiškėjo orumą ir nežmoniškai su juo elgtis. Šis pažeidimas negali būti pripažintas mažareikšmiu.

15.2. Nors pareiškėjas teismui pateikė NVSC aktą, kuris buvo dėl kito asmens skundo, tačiau aplinkybės buvo tapačios pareiškėjo nurodytoms. Atsakovo atstovo pateiktos nuotraukos buvo be datų, o pareiškėjo apibūdintos kalinimo sąlygos buvo rugsėjo mėn., kito asmens kreipimasis į NVSC buvo rugpjūčio mėn., t. y. per vieną mėnesį pažeidimai nebuvo pašalinti.

15.3. Teismas taip pat neišreikalavo pareiškėjo prašytų įrodymų (be kita ko, pareigūnų vaizdo registratorių įrašų).

16. Atsakovo Lietuvos valstybės atstovas tarnyba atsiliepime į pareiškėjo apeliacinį skundą su juo nesutinka ir pažymi, kad apeliaciniame procese byla nėra nagrinėjama iš naujo, o tik tikrinamas byloje priimto teismo sprendimo teisėtumas ir pagrįstumas. Pareiškėjas apeliaciniame skunde tik nurodė abstrakčias aplinkybes, nepateikė neturtinę žalą pagrindžiančių įrodymų, nepagrindė priežastinio ryšio tarp Tarnybos veiksmų ir nurodytos žalos.

17. Atsakovo Lietuvos valstybės atstovas Tarnyba apeliaciniame skunde prašo pakeisti Regionų administracinio teismo 2024 m. sausio 11 d. sprendimą, kuriuo neturtinės žalos atlyginimas pinigais būtų atmestas kaip nepagrįstas, arba grąžinti bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

18. Atsakovo atstovas pakartoja ginčui aktualias faktines aplinkybes, teisinį reguliavimą bei apeliaciniame skunde pažymi, kad:

18.1. Tarnyba pirmosios instancijos teismui kartu su atsiliepimu pateikė Kalėjimo Sveikatos priežiūros padalinio Posto žiniaraščius, kuriuose fiksuojama atitinkamo korpuso paros priežiūros eiga. Pastabose dėl pareiškėjo privatumo gydytojo konsultacijos metu pažeidimų ir (ar) kita nefiksuota, o tai patvirtina, kad pareiškėjo teisės nebuvo pažeistos. Teismas šių įrodymų nevertino ir dėl to nepasisakė. Be to, pareiškėjas ginčui aktualiu laikotarpiu dėl privatumo užtikrinimo konsultacijų metu prašymų / skundų įstaigai neteikė (Kalėjimo Resocializacijos skyriaus 2023 m. spalio 24 d. pažyma), o su vidaus tvarka buvo supažindintas pasirašytinai.

18.2. Tarnyba sutinka, kad tam tikrą laikotarpį buvo pažeista minimali gyvenamojo ploto norma, tačiau itin trumpą laiką, be to, Tarnyba negali tiksliai numatyti ir kontroliuoti į Kalėjimo Sveikatos priežiūros padalinį atvykstančių asmenų skaičiaus. Nagrinėjamu atveju pareiškėjas nepateikė jokių objektyvių duomenų dėl pablogėjusios sveikatos būklės. Teismas neįvertino aktualių duomenų ir įrodymų, o pareiškėjas, privalėjo, tačiau pagrįstais argumentais ar objektyviais įrodymais nepagrindė, kad jam buvo padaryta neturtinė žala. Byloje nustatytos aplinkybės nesudaro pagrindo išvadai, kad pareiškėjas bausmę atliko žmogaus orumą žeminančiomis sąlygomis. Teismas neįvertino, kad pareiškėjui trūko tik 1,14 kv. m ploto ir tik 5 paras. Šis pažeidimas nesudaro pagrindo priteisti neturtinės žalos atlyginimą pinigais. Teismas pažeidė objektyvumo ir teisėtumo principus.

19. Pareiškėjas atsiliepime į atsakovo apeliacinį skundą su juo nesutinka ir prašo jį atmesti. Pareiškėjas atsiliepime pažymi, kad atsakovo atstovo pateikti įrodymai (postų žiniaraščiai), yra neaktualūs nagrinėjamam ginčui, kaip ir nurodė pirmosios instancijos teismui. Aplinkybė, kad Tarnyba negali tiksliai numatyti ir kontroliuoti atvykstančių asmenų skaičiaus ir dėl to užtikrinti vienam asmeniui tenkančio minimalaus gyvenamojo ploto normos, neatleidžia atsakovo atstovo nuo atsakomybės užtikrinti asmenimis orias ir teisės aktų reikalavimus atitinkančias kalinimo sąlygas. Pareiškėjo manymu, jis įrodė neturtinę žalą, o reikalavimas papildomai patvirtinti jo nurodytas neigiamas pasekmės yra nepagrįstas, tokiu būdu nepagrįstai perkeliama įrodinėjimo našta pareiškėjui. Atsakovo atstovas nepagrįstai nurodo, kad pareiškėjas nesikreipia su skundais, kadangi šie skundai nėra registruojami ir nepriimami nagrinėti.

20. Lietuvos vyriausiajame administraciniame teisme 2024 m. vasario 23 d. buvo gauti pareiškėjo papildomi paaiškinimai. Pareiškėjas nurodė, kad atsakovo atstovas nepagrįstai teigia, kad pareiškėjas nesikreipė į Kalėjimą su skundais. Pareiškėjas pateikia savo paaiškinimų / skundų kopijas Kalėjimui ir teigia, kad atsakymų nesulaukė.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV. 21. Nagrinėjamoje byloje kilo ginčas dėl reikalavimo pareiškėjui iš atsakovo priteisti 5 000 Eur neturtinei žalai už netinkamas kalinimo sąlygas atlyginti, pagrįstumo ir teisėtumo.

22. Pirmosios instancijos teismas, nustatęs, kad pareiškėjui apsilankymo pas gydytoją pataisos įstaigoje metu nebuvo užtikrintas privatumas (konsultacijos metu kartu su pareiškėju ir gydytoju dalyvavo ir pataisos įstaigos pareigūnas); taip pat kad ginčo laikotarpiu 5 paras nebuvo užtikrintas minimalus gyvenamasis plotas patalpose (kamerose), priteisė pareiškėjui 120 Eur neturtinei žalai atlyginti.

23. Nesutikdami su šiuo pirmosios instancijos teismo sprendimu apeliacinius skundus pateikė tiek pareiškėjas, tiek atsakovo atstovas Tarnyba. Pareiškėjas nurodo, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai įvertino įrodymus, o priteistas neturtinės žalos atlyginimo dydis nekompensuoja patirtų neigiamų išgyvenimų. Atsakovo atstovas apeliaciniame skunde teigia, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai įvertino byloje pateiktus įrodymus pažeisto privatumo aspektu, o pareiškėjo neigiami išgyvenimai dėl neužtikrinto minimalaus gyvenamojo ploto nebuvo tokie intensyvūs, kad neturtinė žala būtų atlyginta pinigais.

24. Teisėjų kolegija, tikrindama skundžiamo pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, pirmiausia pažymi, kad byloje nenustatytos aplinkybės, dėl kurių turėtų būti peržengtos apeliacinių skundų ribos, bei sprendimo negaliojimo pagrindai, nurodyti Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 146 straipsnio 2 dalyje (ABTĮ 140 str. 2 d.), todėl apeliacinės instancijos teismas šią bylą apeliacine tvarka nagrinėja ir patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, neperžengdamas apeliacinių skundų ribų (ABTĮ 140 str. 1 d.).

25. Vadovaujantis ABTĮ 142 straipsnio 3 dalimi, pirmosios instancijos teisme ištirti įrodymai apeliacinėje instancijoje gali būti pakartotinai arba papildomai tiriami tik tuomet, jeigu teismas pripažino, jog tai būtina. Tai reiškia, kad apeliacija administraciniame procese yra ne pakartotinis bylos nagrinėjimas, o jau priimto teismo sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo tikrinimas, remiantis jau byloje esančia medžiaga. Apeliacinis procesas nėra bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme pratęsimas. Apeliacinės instancijos teismas paprastai bylą gali tikrinti tik ta apimtimi, kuria byla buvo išnagrinėta pirmosios instancijos teisme ir kuri buvo užfiksuota pirmosios instancijos teismo sprendimu (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2013 m. birželio 11 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A822-1321/2013 ir kt.).

26. Pareiškėjas apeliacinės instancijos teismui pateikė naujus įrodymus: 2023 m. spalio 23 d. prašymą Pravieniškių 1-ojo kalėjimo viršininkui, 2023 m. spalio 20 d. skundą. Teisėjų kolegija šių naujų įrodymų neprideda prie bylos, nes jie yra neaktualūs nagrinėjamai bylai, kadangi buvo priimti (surašyti) po ginčo laikotarpio ir negali nei patvirtinti, nei paneigti byloje aktualių aplinkybių ar argumentų. Pareiškėjas taip pat apeliacinės instancijos teismui pateikė 2023 m. rugsėjo 14 d. skundą, kurį buvo pateikęs pirmosios instancijos teismui, todėl dėl jo priimtinumo į bylą teisėjų kolegija nepasisako.

27. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, įvertinusi byloje nustatytas aplinkybes, aktualų teisinį reguliavimą, ginčo šalių argumentus, sutinka su pirmosios instancijos teismo padarytomis išvadomis, t. y. iš esmės pritaria pirmosios instancijos teismo atliktam įrodymų vertinimui ir teisės taikymui bei su teismo sprendimo motyvais ir jų nebekartoja, tačiau atsižvelgdama į apeliaciniuose skunduose nurodytus argumentus, juos papildo.

28. Teisėjų kolegija pažymi, kad valstybės ir savivaldybės pareiga atlyginti žalą (viešoji atsakomybė) pagal CK 6.271 straipsnio nuostatas kyla dėl valstybės ir savivaldybės valdžios institucijų neteisėtų veiksmų, nepaisant konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės. CK 6.271 straipsnyje nustatyta viešoji atsakomybė atsiranda esant trims sąlygoms: neteisėtiems veiksmams ar neveikimui, žalai ir priežastiniam ryšiui tarp neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir žalos.

29. Šioje byloje pareiškėjo reikalavimas dėl neturtinės žalos atlyginimo gali būti tenkinamas nustačius jo nurodytos institucijos – Tarnybos – neteisėtus veiksmus, neturtinės žalos padarymo faktą ir priežastinį ryšį tarp neteisėtų veiksmų bei atsiradusios žalos. Neteisėtumui CK 6.271 straipsnio prasme konstatuoti privalu nustatyti, jog valdžios institucijos darbuotojai neveikė taip, kaip pagal įstatymus privalėjo veikti, neįvykdė jiems teisės aktais priskirtų funkcijų arba, nors ir vykdė šias funkcijas, veikė nepateisinamai aplaidžiai, pažeisdami bendro pobūdžio pareigą elgtis atidžiai ir rūpestingai. Sprendžiant dėl atitinkamos valstybės valdžios institucijos (jos pareigūnų) veikos neteisėtumo CK 6.271 straipsnio prasme, kiekvienu atveju yra būtina nustatyti, kokios konkrečios teisės normos, reguliuojančios skundžiamos institucijos veiklą, buvo pažeistos. Nustačius neteisėtus valstybės institucijos veiksmus, būtina įvertinti, kaip šie pažeidimai pasireiškė asmeniui, teigiančiam, kad jis dėl tokių veiksmų (neveikimo) patyrė žalą, ir ar atitinkamos pasekmės (jei jos nustatomos) atsirado būtent dėl tų valstybės institucijų (pareigūnų) neteisėtų veiksmų.

30. Pagal ABTĮ 56 straipsnio 7 dalį, jokie įrodymai teismui neturi iš anksto nustatytos galios, teismas įvertina įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, išsamiu ir objektyviu bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu, taip pat teisingumo ir protingumo kriterijais. Teismo įsitikinimas turi būti pagrįstas byloje esančių įrodymų tyrimu ir vertinimu, kad tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku, egzistuoja arba neegzistuoja. Įvertindamas įrodymus, teismas turi įvertinti kiekvieno įrodymo įrodomąją reikšmę ir iš įrodymų viseto duomenų padaryti išvadas. Be to, teismas kiekvienoje konkrečioje situacijoje turi spręsti dėl byloje esančių įrodymų pakankamumo ir patikimumo, įvertinti, ar nėra prieštaravimų tarp įrodymų, ar šalutiniai duomenys patvirtina pagrindinius, ar pakankami tiesioginiai duomenys, ar nuoseklūs šalutiniai įrodomieji faktai. Teismas, vertindamas įrodymus, turi vadovautis ne tik įrodinėjimo taisyklėmis, bet ir logikos dėsniais, teisingumo, protingumo, sąžiningumo kriterijais (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2016 m. vasario 8 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-500-756/2016; 2021 m. sausio 27 d. nutartį administracinėje byloje Nr. TA-119-552/2021; kt.).

31. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo nustatytomis faktinėmis aplinkybėmis bei jų teisiniu įvertinimu. Teisėjų kolegijos įsitikinimu, pirmosios instancijos teismas nurodytų įrodymų vertinimo taisyklių nepažeidė ir byloje esančius įrodymus išnagrinėjo tinkamai.

32. Kaip teisingai nurodė pirmosios instancijos teismas, byloje atsakovo atstovas nepateikė įrodymų, neabejotinai patvirtinančių, kad pareiškėjo konsultacijos su gydytoju metu nedalyvavo pareigūnas (pvz., pareigūnų tarnybinių pranešimų ar paaiškinimų šiuo aspektu, medicinos personalo paaiškinimų ar kt.). Pirmosios instancijos teismas pagrįstai rėmėsi Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktika, kad pareiga pateikti reikiamus dokumentus ir kitus įrodymus apie tam tikrų reikalavimų, susijusių su tinkamų kalinimo sąlygų užtikrinimu, tenka atsakovui, t. y. laisvės atėmimo vietos administracijai. Laisvės atėmimo įstaigai nesugebėjus paneigti pareiškėjo teiginių, susijusių su kalinimo sąlygų pažeidimais, jie laikomi nustatytais (pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2013 m. lapkričio 18 d. sprendimas administracinėje byloje Nr. A261-1802/2013, 2015 m. birželio 15 d. sprendimas administracinėje byloje Nr. A-853-858/2015). Teisėjų kolegija kritiškai vertina atsakovo argumentus, kad pirmosios instancijos teismas neįvertino byloje pateiktų posto žiniaraščių. Šiuo konkrečiu atveju aplinkybė, kad teismas eksplicitiškai nepaminėjo atsakovo atstovo akcentuojamo įrodymo, savaime nereiškia, kad jis (įrodymas) nebuvo įvertintas visų byloje surinktų duomenų kontekste. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, Tarnybos aptarti žiniaraščiai savaime nepaneigia išvados, kad konkretus pareigūnas dalyvavo gydytojo konsultacijoje, ir tokiu būdu buvo pažeistas pareiškėjo privatumas.

33. Teisėjų kolegija taip pat nepritaria pareiškėjo apeliacinio skundo argumentams, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai įvertino (neįvertino / neišreikalavo) aktualius įrodymus. Kaip pagrįstai nurodė pirmosios instancijos teismas, pareiškėjo pateiktas NVSC patikrinimo aktas buvo priimtas pagal kito nuteistojo skundą ir dėl kito laikotarpio, nei patalpoje (kameroje) buvo laikomas pareiškėjas. Šiuo aspektu aktualu ne tik nurodyti argumentai, tačiau ir aplinkybė, kad pareiškėjas ginčo laikotarpiu dėl jo nurodytų kalinimo sąlygų nesikreipė nei į NVSC, nei į pataisos įstaigos administraciją. Šią aplinkybę pirmosios instancijos teismas įvertino visų byloje nustatytų duomenų kontekste. Pareiškėjo argumentai dėl pirmosios instancijos teismo netinkamai atlikto įrodymų vertinimo (be kita ko, kad teismas netinkamai įvertino konkrečius įrodymus, neišsireikalavo pareiškėjo nurodytų ir kt.), iš esmės, yra bendro, hipotetinio pobūdžio, su šiais argumentais apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija nenustatė pagrindo sutikti. Teisėjų kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos tinkamai įvertino byloje surinktus įrodymus ir priėjo prie pagrįstų išvadų, o deklaratyvus pareiškėjo nesutikimas su pirmosios instancijos teismo sprendimu netenkinti jo prašymo dėl įrodymų išreikalavimo, taip pat tai, kad pirmosios instancijos teismas kitaip vertino pateiktus argumentus ir bylos duomenis ar jiems nepritarė (su jais nesutiko), nepaneigia pirmosios instancijos teismo išvados, jog byloje yra pakankamai duomenų teisingam ir visapusiškam bylos išnagrinėjimui. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismas byloje surinktų ir įvertintų įrodymų pagrindų padarė pagrįstas ir teisėtas išvadas, tinkamai įvertino pareiškėjo nurodytus kalinimo sąlygų pažeidimus (taip pat ir dėl higienos sąlygų, įrenginių ir baldų kameroje ir kt.), todėl su tuo susiję priešingi pareiškėjo apeliacinio skundo argumentai vertintini kritiškai ir atmestini.

34. Atsižvelgus į išdėstytus argumentus vertintina, kad nagrinėjamu atveju buvo pagrįstai nustatyta, kad pareiškėjui 2023 m. rugsėjo 12 d. pataisos įstaigoje vykusios konsultacijos su gydytoju metu nebuvo užtikrintas privatumas.

35. Vertindama argumentus dėl neturtinės žalos atlyginimo pažymėtina, kad byloje iš esmės nėra ginčo dėl nustatyto minimalaus gyvenamojo ploto kameroje pažeidimo – atsakovo atstovas sutiko, kad 5 paras pareiškėjui tekęs plotas neatitiko teisės aktų reikalavimų, todėl apeliacinės instancijos teisėjų kolegija, nekartodama teisės aktų nuostatų, pasisako tik dėl atsakovo apeliacinio skundo argumentų, kad pareiškėjui neturtinė žala neturėjo būti atlyginta pinigais, o kartu vertina ir pareiškėjo apeliacinio skundo argumentus, kad priteistas neturtinės žalos dydis nekompensavo patirtų neigiamų išgyvenimų.

36. Teisėjų kolegija pažymi, kad asmens, kuris patyrė neturtinę žalą dėl nepriimtinų kalinimo sąlygų, teisės gali būti ginamos dviem būdais – teismo sprendimu pripažįstant asmens teisių pažeidimą arba už patirtą skriaudą atlyginant pinigine kompensacija (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2013 m. gruodžio 2 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A442-1864/2013, 2020 m. balandžio 1 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1567-624/2020 ir kt.). Viena vertus, ne visais atvejais tam, jog būtų apginta pažeista neturtinė teisė, priteisiamas neturtinės žalos atlyginimas pinigais. Kita vertus, neturtinės žalos atlyginimas pinigais priteisiamas, jeigu konkrečiu atveju nustatoma, kad teisės pažeidimo pripažinimo nepakanka pažeistai teisei apginti (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2013 m. gruodžio 16 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A662-2009/2013; 2023 m. spalio 25 d. nutartį administracinėje byloje Nr. TA-558-789/2023 ir kt.). Neturtinės žalos atlyginimo teisinius pagrindus, būdo ir (ar) dydžio nustatymą lemia šios žalos prigimtis ir objektas, į kokias vertybes buvo kėsintasi ir kokiu būdu jos buvo pažeistos, į pareiškėjo kalinimo netinkamomis sąlygomis laikotarpį, ar tai iš esmės pakenkė pareiškėjo sveikatai ir t. t. (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2016 m. lapkričio 28 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-2422-492/2016).

37. Atlygintinos neturtinės žalos dydžio nustatymas yra teismo prerogatyva ir teismo funkcija yra patikrinti reikalavimo pagrįstumą bei, jei jis pripažįstamas pagrįstu, nuspręsti, kokia suma pinigais gali būti teisinga ir protinga padarytai žalai atlyginti, jei asmens teisės pažeidimo pripažinimo teismo sprendimu nepakanka (žr., pvz., Europos Žmogaus Teisių Teismo 2003 m. lapkričio 6 d. sprendimą byloje Meilus prieš Lietuvą (pareiškimo Nr. 53161/99); Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2014 m. rugpjūčio 25 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A575-836/2014; kt.). Paprastai tik esant nežymiems, vienkartiniams, neilgalaikiams kalinimo sąlygų pažeidimams (nepriklausomai nuo įstaigos tipo), atsižvelgiant į konkrečią pareiškėjo situaciją, pažeidimas tik konstatuojamas, nepriteisiant neturtinės žalos atlyginimo pinigais (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2018 m. vasario 28 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1805-502/2018 ir kt.).

38. Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas, nustatydamas atlygintinos neturtinės žalos formą ir dydį, atsižvelgė į byloje konstatuotus kalinimo sąlygų pažeidimus (jų visumą) – dėl pažeisto privatumo konsultacijos su gydytoju metu ir neužtikrinto minimalaus gyvenamojo ploto. Teisėjų kolegijos vertinimu, šiuo konkrečiu atveju byloje nustatyti pažeidimai negali būti laikomi mažareikšmiais, šie pažeidimai sudarė prielaidas pareiškėjui patirti neigiamus išgyvenimus, kurių intensyvumas viršija neišvengiamai kalinimui būdingą kentėjimo laipsnį, ir tik teisės pažeidimo pripažinimo nagrinėjamu atveju nepakanka pažeistai pareiškėjo teisei apginti, todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai priteisė pareiškėjui neturtinės žalos atlyginimą pinigais. Atsakovo atstovo apeliacinio skundo argumentai nurodytu aspektu yra nepagrįsti. Kita vertus, nors pareiškėjas teismo prašė priteisti 5 000 Eur neturtinės žalos atlyginimą, tačiau nei skunde, nei apeliaciniame skunde nenurodė tokio pobūdžio kriterijų ar aplinkybių, kurios leistų daryti išvadą, jog pareiškėjui turėtų būti priteistas būtent tokio dydžio neturtinės žalos atlyginimas.

39. Teisėjų kolegijos vertinimu, šiuo konkrečiu atveju pirmosios instancijos teismas vadovavosi CK 6.250 straipsnyje ir teismų praktikoje suformuluotais patirtos neturtinės žalos atlyginimo bei jos dydžio nustatymo vertinamaisiais kriterijais, teisingumo, protingumo principais, įvertino pareiškėjo subjektinės teisės pažeidimų pobūdį, mastą ir trukmę, atsižvelgė į Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktiką tokio pobūdžio bylose ir priteisė pareiškėjui neturtinės žalos atlyginimą, kuris vertinamas kaip proporcingas ir teisingas (120 Eur), o apeliacinių skundų argumentai nesudaro pagrindo kitaip vertinti pirmosios instancijos teismo išvadų šiuo aspektu.

40. Pastebėtina, kad teismo pareiga motyvuoti priimtą sprendimą nėra suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą, o pareigos nurodyti sprendimo motyvus apimtis gali skirtis priklausomai nuo sprendimo pobūdžio ir turi būti analizuojama konkrečių bylos aplinkybių kontekste, todėl pirmosios instancijos teismui išsamiai išnagrinėjus visas bylai reikšmingas esmines aplinkybes ir detaliai atsakius į pagrindinius šalių argumentus, atmesdamas apeliacinį skundą, apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti teismo priimto sprendimo motyvams (žr., pvz., Europos Žmogaus Teisių Teismo Didžiosios kolegijos 1999 m. sausio 21 d. sprendimą byloje Garcia Ruiz prieš Ispaniją; Didžiosios kolegijos 2004 m. gruodžio 12 d. sprendimą byloje Perez prieš Prancūziją; taip pat žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio 2020 m. balandžio 22 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-934-756/2020; ir kt.). Proceso šalies netenkinantys, ar, jos manymu, neišsamūs, netinkami teismo sprendimo motyvai nesudaro pagrindo konstatuoti, kad teismas neatsakė į pagrindinius bylos faktinius ir teisinius aspektus, ir dėl to byla galėjo būti išspręsta neteisingai, o teismo sprendimas neatitinka ABTĮ 86 ir 87 straipsnio reikalavimų. Todėl šiuo aspektu apeliacinių skundų argumentai atmestini.

41. Įvertinus kitus apeliacinių skundų argumentus, pažymėtina, kad jais arba kartojami pirmosios instancijos teismui išdėstyti argumentai, arba reiškiamas abstraktus nesutikimas su pirmosios instancijos teismo motyvais ir jo atliktu byloje surinktų įrodymų vertinimu. Tokio pobūdžio apeliacinio skundo argumentai detaliau nevertinami, kaip neturintys teisinės reikmės nagrinėjamos bylos išsprendimui ir nesudarantys pagrindo kitaip vertinti šioje nutartyje padarytų išvadų.

42. Apibendrindama išdėstytus argumentus, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai taikė teisės aktus, reguliuojančius ginčo santykius, priėmė teisėtą bei pagrįstą sprendimą, kurį naikinti ar keisti apeliaciniuose skunduose nurodytais ar kitais argumentais nėra pagrindo, todėl apeliaciniai skundai atmetami, o pirmosios instancijos teismo sprendimas paliekamas nepakeistas.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

nutaria:

Pareiškėjo S. J. ir atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Lietuvos kalėjimų tarnybos, apeliacinius skundus atmesti.

Regionų administracinio teismo 2024 m. sausio 11 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Artūras Drigotas

Jolanta Malijauskienė

Virginija Volskienė