2025-11-05 Nr. AB-18302-3-62-3-01140-2025-9 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. eAS-1031-520/2025

Teisminio proceso Nr. 3-62-3-01140-2025-9

Procesinio sprendimo kategorija 43.5.1.2

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

2025 m. lapkričio 5 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Egidijaus Šileikio, Dalios Višinskienės (pranešėja) ir Virginijos Volskienės (kolegijos pirmininkė),

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo L. A. atskirąjį skundą dėl Regionų administracinio teismo Šiaulių rūmų 2025 m. liepos 31 d. nutarties administracinėje byloje pagal pareiškėjo L. A. skundą atsakovui Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kauno rajono policijos komisariatui dėl sprendimo panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. Pareiškėjas L. A. (toliau – ir pareiškėjas) kreipėsi į teismą su skundu, prašydamas panaikinti Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kauno rajono policijos komisariato (toliau – ir Komisariatas) 2025 m. liepos 3 d. raštą Nr. 20-S-9869 (toliau – ir Raštas) ir įpareigoti Komisariatą per teismo nustatytą terminą atlikti naują, išsamų ir objektyvų tyrimą pagal visus pareiškėjo skunduose ir prieduose pateiktus duomenis, įvertinant galimus pažeidimus pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ir ANK) 341 ir 109 straipsnius bei kitus taikytinus teisės aktus.

II. Regionų administracinio teismo Šiaulių rūmai 2025 m. liepos 31 d. nutartimi atsisakė priimti pareiškėjo L. A. skundą.

Teismas nustatė, kad pareiškėjas nurodė, jog jis skunduose policijai ir kitoms institucijoms išdėstė faktines aplinkybes ir pateikė įrodymus, patvirtinančius, kad be teisėto pagrindo atidarinėjami pareiškėjo vartai, patenkama į jo kiemą, savavališkai važiuojama per jo teritoriją, dėl šių veiksmų pareiškėjo turtui daroma žala. Ginčijamame Rašte nurodyta, kad: „<...> nagrinėjamu atveju nustatyta, kad Jūsų pareiškimuose (pranešimuose) nėra pranešama apie nusikalstamą veiką ar administracinį nusižengimą, todėl Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kauno rajono policijos komisariate tyrimas nebus atliekamas“.

Teismas, apžvelgęs teisinį reguliavimą dėl administracinių teismų kompetencijos ir jį aiškinančią teismų praktiką bei įvertinęs skundo ir Rašto turinį, padarė išvadą, kad pareiškėjas siekia skųsti veiksmus, susijusius ne su viešuoju administravimu. Teismas iš skundo turinio nustatė, jog pareiškėjas siekia, kad būtų pradėta administracinių nusižengimų teisena, nes, pareiškėjo nuomone, Komisariatas neįvertino realių jo nuosavybės pažeidimų. Teismas akcentavo, jog jis negali vertinti, ar šiuo konkrečiu atveju buvo atlikti neteisėti veiksmai, ar buvo padarytas administracinis nusižengimas arba nusikalstama veika.

Teismas atkreipė dėmesį į tai, jog Komisariatas Rašte nurodė, kad pareiškėjas pareiškimuose nepraneša apie nusikalstamą veiką ar administracinį nusižengimą, todėl tyrimas nebus atliekamas; pareiškėjui buvo pasiūlyta spręsti ginčą derybų būdu arba ginčus, kylančius iš dovanojimo sutarties, spręsti teisme. Teismas konstatavo, kad ginčas kilo ne dėl Komisariato, kaip viešojo administravimo subjekto, veiklos ar priimtų sprendimų, o iš esmės dėl jo atsisakymo pradėti atlikti tyrimą.

Teismas priėjo prie išvados, kad skundas nepriskirtinas nagrinėti administraciniam teismui, nepaisant to, kad Rašte nurodyta, jog šis raštas gali būti skundžiamas administraciniam teismui. Pareiškėjo siekiamos teisinės pasekmės nėra susijusios su viešojo administravimo sritimi, todėl skundo reikalavimai nenagrinėtini administraciniame teisme. Teismas, atsižvelgdamas į tai, atsisakė priimti skundą, kaip nenagrinėtiną teismų Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatyme (toliau – ir ABTĮ) nustatyta tvarka (ABTĮ 33 str. 2 d. 1 p.).

III. Pareiškėjas L. A. atskirajame skunde prašo panaikinti Regionų administracinio teismo Šiaulių rūmų 2025 m. liepos 31 d. nutartį ir priimti jo skundą nagrinėti iš esmės administraciniame teisme.

Pareiškėjas teigia, kad, pagal ANK 367 straipsnį ir ABTĮ 15 straipsnį, policijos sprendimai dėl atsisakymo pradėti administracinio nusižengimo tyrimą yra viešojo administravimo aktai, kurie gali būti skundžiami tik administraciniam teismui, o civiliniai teismai neturi teisės panaikinti tokius sprendimus ar įpareigoti policiją atlikti veiksmus. Pareiškėjas, vadovaudamasis teismų praktika, tvirtina, kad tuo atveju, kai administracinis teismas atsisako nagrinėti bylą, o civilinis teismas neturi kompetencijos, paneigiama teisės viršenybė ir teisinės valstybės principas, taip pat teisės į veiksmingą teisminę gynybą principas (Lietuvos Respublikos Konstitucijos (toliau – ir Konstitucija) 30 str.), nes administracinis aktas lieka neperžiūrėtas, nors jis sukelia rimtas teisines pasekmes.

Pareiškėjas nurodo nesutikimo su Raštu argumentus, be kita ko, kad Komisariatas neteisėtai nurodė, jog kitas asmuo turi teisę naudotis pareiškėjo sklypo dalimi, ir teigia, kad, jei Raštas būtų paliktas galioti, teisės pažeidėjas įgytų nepagrįstą pranašumą, o pareiškėjas netektų realios teisės į gynybą, nes Raštu yra iškreipiama teisinė situacija, paneigiama nuosavybės apsauga ir teisės viršenybės principas. Be to, pareiškėjas mano, kad jis negali būti laikomas pasirinkusiu netinkamą gynybos būdą dar ir dėl to, kad Komisariatas Rašte aiškiai nurodė, jog Raštas gali būti skundžiamas administraciniam teismui.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV. Apeliacijos dalykas – pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria atsisakyta priimti pareiškėjo L. A. skundą ABTĮ 33 straipsnio 2 dalies 1 punkte nurodytu pagrindu (skundas nenagrinėtinas teismų ABTĮ nustatyta tvarka), pagrįstumas ir teisėtumas.

Pirmosios instancijos teismas, įvertinęs pareiškėjo skundo bei Rašto turinį, nustatė, jog pareiškėjo skundo reikalavimai nenagrinėtini administraciniame teisme, nes pareiškėjas, paduodamas skundą, siekia skųsti Komisariato veiksmus, kurie nesusiję su viešuoju administravimu, o siekia, kad būtų pradėta administracinių nusižengimų teisena.

Pareiškėjas su tokia pirmosios instancijos teismo išvada nesutinka ir laikosi pozicijos, kad jo skundas turėjo būti priimtas nagrinėti administraciniame teisme. Pareiškėjas, vadovaudamasis ANK 367 straipsniu ir ABTĮ 15 straipsniu, teigia, kad policijos sprendimai dėl atsisakymo pradėti administracinio nusižengimo tyrimą yra viešojo administravimo aktai, kurie gali būti skundžiami tik administraciniam teismui, o civiliniai teismai (toks pavadinimas nurodomas atskirajame skunde) neturi teisės panaikinti tokį sprendimą. Pareiškėjas taip pat akcentuoja, kad atsisakius priimti skundą nagrinėti administracine tvarka, būtų pažeistas Konstitucijos 30 straipsnyje įtvirtintas teisės į veiksmingą teisminę gynybą principas, nurodymas skųsti Raštą administraciniam teismui buvo pateiktas pačios policijos institucijos.

Teisėjų kolegija, nagrinėdama pareiškėjo atskirojo skundo argumentus, susijusius su tuo, kad pirmosios instancijos teismas privalėjo priimti jo skundą, pirmiausia pažymi, jog teisė kreiptis į teismą teisminės gynybos yra fundamentali asmens teisė, pripažįstama tiek nacionalinių (Konstitucijos 30 str. 1 d., Lietuvos Respublikos teismų įstatymo 4 str. 1 d., ABTĮ 5 str. 1 d.), tiek tarptautinių teisės aktų (Tarptautinio pilietinių ir politinių teisių pakto 2 str. 3 d., Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 6 str. 1 d., 13 str.). Kaip ne kartą yra pažymėjęs Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, Konstitucijos 30 straipsnio 1 dalyje ir ABTĮ 5 straipsnyje įtvirtinta asmens teisė kreiptis į teismą neatsiejama nuo pareigos tai padaryti pagal visiems privalomas įstatymų nustatytas taisykles (žr., pvz., 2012 m. sausio 13 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS492-54/2012; kt.). Teisė kreiptis į administracinį teismą nėra absoliuti, ji gali būti įgyvendinta įstatymų nustatyta tvarka, laikantis įstatymo numatytų kreipimosi į teismą sąlygų.

ABTĮ 33 straipsnio 2 dalyje yra nurodytas sąrašas atvejų, kuriems esant teismas atsisako priimti skundą (prašymą, pareiškimą). Jei teismas, prieš priimdamas skundą (prašymą, pareiškimą) nustato esant bent vieną iš šių atvejų, motyvuota nutartimi privalo atsisakyti priimti skundą (prašymą, pareiškimą). Vienas iš tokių atvejų – jeigu skundas (prašymas, pareiškimas) nenagrinėtinas teismų ABTĮ nustatyta tvarka (ABTĮ 33 str. 2 d. 1 p.).

Teisėjų kolegija pažymi, kad administracinis teismas imasi nagrinėti suinteresuoto asmens skundą tik tada, kai kilęs ginčas yra įstatymų leidėjo priskirtas jo kompetencijai ir šis ginčas nepatenka į administracinių teismų kompetenciją ribojančių išimčių taikymo sritį. Administraciniai teismai turi tik jiems įstatymu suteiktą kompetenciją, jie privalo savo nagrinėjamas bylas susieti su tomis ABTĮ nuostatomis, kurios jiems suteikia arba riboja teisę nagrinėti tam tikrą ginčą.

Teisėjų kolegija akcentuoja, jog tiek administraciniai teismai, tiek bendrosios kompetencijos teismai yra savarankiški bei nepriklausomi ir nė viena iš šių teismų sistemų nėra dominuojanti kitos atžvilgiu. Kiekvienos teismų sistemos teismas pagal įstatymus vykdo būtent tas funkcijas, kurios yra būdingos tos teismų sistemos teismams. Konstitucinė teisingumo vykdymo samprata suponuoja tai, kad teismai bylas turi spręsti tik griežtai laikydamiesi įstatymuose nustatytos kompetencijos ir neperžengdami savo jurisdikcijos ribų, neviršydami kitų įgaliojimų (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo išplėstinės teisėjų kolegijos 2013 m. vasario 11 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A492-704/2013; kt.).

Nagrinėjamu atveju įvertinus pareiškėjo skunde nurodytas faktines ginčo aplinkybes, Rašto turinį matyti, kad pareiškėjas siekia inicijuoti ginčą dėl Komisariato atsisakymo pradėti administracinio nusižengimo tyrimą. Pareiškėjas nepagrįstai teigia, kad tokio ginčo nagrinėjimas priskirtinas administraciniam teismui, o pirmosios instancijos teismas nepagrįstai nurodė, jog jo skundas nenagrinėtinas ABTĮ nustatyta tvarka, nes pareiškėjo nurodomas ginčas priskirtinas nagrinėti bendrosios kompetencijos teismui.

Pažymėtina, kad pagal Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktiką skundžiamo akto kvalifikavimo ir teisinio vertinimo negali lemti vien tam tikri formalūs kriterijai – jo pavadinimas, nurodyta apskundimo tvarka ir pan., o išvada, ar dėl akto gali būti paduotas skundas administraciniuose teismuose, turi būti daroma atsižvelgiant į tokio sprendimo turinį (žr., pvz., 2015 m. rugsėjo 7 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-1324-502/2015; kt.).

Vadovaujantis Teismų įstatymo 12 straipsnio 3 dalimi, administracinių nusižengimų bylas nagrinėja bendrosios kompetencijos teismai, todėl pareiškėjo skundu keliamas ginčas yra teismingas bendrosios kompetencijos teismui ir nenagrinėtinas ABTĮ nustatyta tvarka.

Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra išaiškinęs, kad bylas, kuriose keliamas ginčas dėl to, jog atsisakoma pradėti administracinio nusižengimo tyrimą ir / ar skirti nuobaudą pagal ANK (net ir tais atvejais, kai nustatomi tam tikri neteisėti veiksmai), nagrinėja bendrosios kompetencijos teismai, t. y. toks ginčas yra teismingas bendrosios kompetencijos teismui ir nenagrinėtinas ABTĮ nustatyta tvarka (žr., pvz., 2015 m. birželio 26 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1482-624/2015; 2017 m. rugsėjo 6 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-549-822/2017; 2017 m. spalio 18 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-874-662/2017; 2019 m. kovo 20 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-254-552/2019; 2020 m. lapkričio 18 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-766-525/2020; 2020 m. gruodžio 9 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-773-968/2020; kt.). Specialioji teisėjų kolegija bylos rūšinio teismingumo bendrosios kompetencijos ar administraciniam teismui klausimams spręsti 2019 m. lapkričio 19 d. nutartyje Nr. T-77/2019 yra nurodžiusi, kad kai ginčijamu sprendimu iš esmės buvo atsisakoma pradėti administracinio teisės pažeidimo bylos teiseną, tai ginčas yra teismingas bendrosios kompetencijos teismui.

Apibendrinus tai, kas išdėstyta, konstatuotina, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai ir teisėtai atsisakė priimti pareiškėjo skundą, o atskirojo skundo motyvai nepaneigia pirmosios instancijos teismo išvados dėl pareiškėjo skundo nepriskirtinumo nagrinėti administraciniam teismui, todėl atskirasis skundas atmetamas, o pirmosios instancijos teismo nutartis paliekama nepakeista.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 154 straipsnio 1 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a:

Pareiškėjo L. A. atskirąjį skundą atmesti.

Regionų administracinio teismo Šiaulių rūmų 2025 m. liepos 31 d. nutartį palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Egidijus Šileikis

Dalia Višinskienė

Virginija Volskienė