T-76-2012 · Lietuvos Aukščiausiasis Teismas

Teisminio proceso Nr. 2-03-3-00248-2012-7

Procesinio sprendimo kategorija 94.5

(S)

NUTARTIS

2012 m. balandžio 11 d.

Vilnius

Specialioji teisėjų kolegija bylos rūšinio teismingumo bendrosios kompetencijos ar administraciniam teismui klausimams spręsti, susidedanti iš Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus pirmininkės Janinos Stripeikienės (kolegijos pirmininkė), Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjo Romano Klišausko, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjo Česlovo Jokūbausko ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjo Dainiaus Raižio,

išnagrinėjusi Vilniaus miesto 3 apylinkės teismo prašymą išspręsti ginčo pagal ieškovės D. J. pareikštą ieškinį atsakovui Lietuvos Respublikos Vidaus reikalų ministerijai dėl atleidimo iš darbo formuluotės pakeitimo, dėl vidutinio darbo užmokesčio už likusį terminuotos darbo sutarties galiojimo laiką bei neteisėtai sumažinto darbo užmokesčio skirtumo priteisimo ir dėl turtinės žalos ir neturtinės žalos atlyginimo, rūšinio teismingumo klausimą,

n u s t a t ė:

Ieškovė pareikštu ieškiniu prašo:

1) pripažinti ir patvirtinti, kad tarp jos ir atsakovo Vidaus reikalų ministerijos sudaryta 2010 m. birželio 30 d. terminuota darbo sutartis (duomenys neskelbtini) buvo nutraukta darbdavio iniciatyva pagal DK 129 straipsnio 5 dalį ir atitinkamai pakeisti atleidimo iš darbo formuluotę;

2) pripažinti ir patvirtinti, kad atsakovas Vidaus reikalų ministerija neteisėtai panaikino ieškovei D. J. skirtą darbo užmokesčio priedą už laikotarpį nuo 2011 m. spalio 1 d. iki 2011 m. gruodžio 23 d.;

3) priteisti 3623,40 Lt bendro dydžio neteisėtai panaikintą darbo užmokesčio priedą už laikotarpį nuo 2011 m. spalio1 d. iki 2011 m. gruodžio 23 d.;

4) priteisti 92232 Lt darbo užmokestį už likusį sudarytos terminuotos darbo sutarties galiojimo laiką;

5) priteisti vidutinio darbo užmokesčio dalį proporcingą neišmokėtoms sumoms, t.y. neteisėtai sumažintą darbo užmokesčio dalį (1207,80 Lt per mėnesį nuo ieškinio pateikimo iki teismo sprendimo priėmimo);

6) priteisti 60000 Lt neturtinės žalos atlyginimo kompensaciją;

7) priteisti 863,15 Lt patirtos turtinės žalos;

8) priteisti bylinėjimosi išlaidas.

Vilniaus miesto 3 apylinkės teismas kreipėsi į Specialiąją teisėjų kolegiją, prašydamas išspręsti kilusio ginčo rūšinio teismingumo klausimą. Teismas nurodė, kad ieškovė prašo pakeisti jos atleidimo iš darbo pagrindą, priteisti dėl ginčijamo atleidimo prarastas išmokas, turtinę ir neturtinę žalą. Ginčo šalių teisiniai santykiai sukurti terminuotos darbo sutarties pagrindu, ieškovės reikalavimai atsirado nutraukus darbo santykius, todėl ieškinys kaip kilęs iš darbo teisinių santykių priimtas nagrinėti bendros kompetencijos apylinkės teisme.

Kartu vertinant ginčo šalių sudarytos terminuotos sutarties nutraukimą būtina atsižvelgti į ieškinyje įvardytas ir ieškovės valią dėl darbo sutarties nutraukimo sąlygojusias priežastis. Ieškinyje įvardytos priežastys, lėmusios ieškovės valią nutraukti darbo sutartį, grindžiamos asmenų, vykdančių viešo administravimo funkcijas, veiksmais, kurie nėra tiesiogiai susiję su ieškovės darbo santykiais. Ieškovės įvardytų priežasčių tyrimas, jų teisėtumo klausimo sprendimas priskiriamas administracinių teismų kompetencijai (LR Administracinių bylų teisenos įstatymo 15 straipsnio 1 dalis). Kilus abejonių dėl ieškinyje vyraujančio teisinio santykio, Vilniaus miesto 3 apylinkės teismas sprendė, kad yra pagrindas kreiptis į Specialiąją teisėjų kolegiją dėl rūšinio teismingumo klausimo išsprendimo.

Specialioji teisėjų kolegija

konstatuoja:

Byla teisminga bendrosios kompetencijos teismui.

Pagal šiuo metu įtvirtintą teisinį reguliavimą, bylos rūšinį teismingumą bendrosios kompetencijos ar administraciniam teismui lemia teisinio santykio, iš kurio kilo ginčas, pobūdis.

Administracinių teismų kompetencijai, be kitų, priskirta spręsti tarnybinius ginčus (ABTĮ 2 straipsnio 19 dalis, 15 straipsnio 1 dalies 5 punktas), o bendrosios kompetencijos teismams, be kitų – nagrinėti ginčus, kylančius iš darbo teisinių santykių (CPK 1 straipsnio 1 dalis, 22 straipsnio 1 dalis).

Remiantis ABTĮ 15 straipsnio 1 dalies 5 punktu, administraciniai teismai sprendžia bylas dėl tarnybinių ginčų, kai viena ginčo šalis yra valstybės ar savivaldybės tarnautojas, turintis viešojo administravimo įgaliojimus (įskaitant pareigūnus ir įstaigų vadovus). Tarnybinio ginčo samprata įtvirtinta to paties įstatymo 2 straipsnio 19 dalyje, nustatant, jog tai yra valstybės tarnautojų, turinčių viešojo administravimo įgaliojimus, ginčai su administracija, susiję su tarnautojo statuso įgijimu, pasikeitimu ar praradimu ir drausminio poveikio priemonių taikymu. Taigi, ginčų priskirtinumas tarnybiniams ginčams, nagrinėtiniems administraciniame teisme, inter alia siejamas su tuo, jog šalis turi būti valstybės tarnautojas, turintis viešojo administravimo įgaliojimus. Valstybės tarnautojas – fizinis asmuo, einantis pareigas valstybės tarnyboje ir atliekantis viešojo administravimo veiklą (Valstybės tarnybos įstatymo 2 straipsnio 2 dalis). Pažymėtina, kad Valstybės tarnybos įstatymo 4 straipsnio 5 dalies 7 punkte nustatyta, kad šis įstatymas netaikomas darbuotojams, dirbantiems pagal darbo sutartis ir gaunantiems darbo užmokestį iš valstybės ir savivaldybių biudžetų ir valstybės pinigų fondų.

Kaip matyti iš bylos medžiagos, ieškovė Vidaus reikalų ministerijos Regioninės politikos departamento Struktūrinių fondų valdymo skyriaus (nuo 2010 m. liepos 1 d. - Vidaus reikalų ministerijos Regioninės politikos departamento Žmogiškųjų išteklių plėtros veiksmų programos skyriaus) vyriausiąja specialiste dirbo 2010 m. birželio 30 d. tarp šalių sudarytos darbo sutarties pagrindu (I T., b. l. 26). Taigi ieškovės keliamas ginčas negali būti vertinamas kaip tarnybinis ir

nepatenka į ginčų viešojo administravimo srityje kategoriją. Aplinkybė, kad darbo sutarties nutraukimą inter alia lėmė asmenų, vykdančių viešojo administravimo funkcijas veiksmai nekeičia bylos priskirtinumo bendrosios kompetencijos teismui.

Specialioji teisėjų kolegija bylos rūšinio teismingumo bendrosios kompetencijos ar administraciniam teismui klausimams spręsti, vadovaudamasi Civilinio proceso kodekso 36 straipsniu, Administracinių bylų teisenos įstatymo 21 straipsniu,

n u t a r i a :

Byla teisminga bendrosios kompetencijos teismui.

Bylą pagal ieškovės D. J. pareikštą ieškinį atsakovui Lietuvos Respublikos Vidaus reikalų ministerijai dėl atleidimo iš darbo formuluotės pakeitimo, dėl vidutinio darbo užmokesčio už likusį terminuotos darbo sutarties galiojimo laiką bei neteisėtai sumažinto darbo užmokesčio skirtumo priteisimo ir dėl turtinės žalos ir neturtinės žalos atlyginimo grąžinti Vilniaus miesto 3 apylinkės teismui nagrinėti įstatymų nustatyta tvarka.

Nutartis dėl teismingumo neskundžiama.

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus pirmininkė

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjas

Janina Stripeikienė

Romanas Klišauskas

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Česlovas Jokūbauskas

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjas Dainius Raižys