2013-10-02 Nr. AB-5773-3-65-3-00164-2013-4 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. AS525-817/2013

Teisminio proceso Nr. 3-65-3-00164-2013-4

Procesinio sprendimo kategorija 61.1.

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

2013 m. spalio 2 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Laimučio Alechnavičiaus (pranešėjas), Ramūno Gadliausko (kolegijos pirmininkas) ir Virginijos Volskienės,

teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovė „Ūrus“ ir Ko atskirąjį skundą dėl Panevėžio apygardos administracinio teismo 2013 m. liepos 29 d. nutarties administracinėje byloje pagal pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovė „Ūrus“ ir Ko skundą atsakovui Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Utenos regiono aplinkos apsaugos departamentui dėl privalomųjų nurodymų panaikinimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. Pareiškėjas uždaroji akcinė bendrovė (toliau − UAB) „Ūrus“ ir Ko su skundu (b. l. 2−6) kreipėsi į Panevėžio apygardos administracinį teismą, prašydamas panaikinti Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Utenos regiono aplinkos apsaugos departamento Utenos rajono agentūros (toliau – ir Utenos RAAD Utenos rajono agentūra) 2013 m. gegužės 31 d. privalomuosius nurodymus Nr. (11-KE)-19; (11-KE)-20; (11-KE)-21, (11-KE-)-22 (toliau – ir skundžiami privalomieji nurodymai).

II. Panevėžio apygardos administracinis teismas 2013 m. liepos 29 d. nutartimi (b. l. 51−52) skundą priimti atisisakė.

Teismas pažymėjo, kad iš pateikto skundo ir prie jo pridėtų rašytinių įrodymų matyti, kad pareiškėjas jo atžvilgiu atsakovo priimtus skundžiamus privalomuosius nurodymus, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos aplinkos apsaugos valstybinės kontrolės įstatymo (toliau – ir Aplinkos apsaugos valstybinės kontrolės įstatymas) 23 straipsnio 2 dalies nuostatomis, apskundė Utenos RAAD, kuris 2013 m. birželio 17 d. priimtais sprendimais Nr. (4.2)-s-1333, (4.2)-s-1335, (4.2)-s-1336, (4.2)-s-1341 privalomuosius nurodymus paliko nepakeistus. Minėti sprendimai pareiškėjui buvo išsiųsti faksu ir pareiškėjas juos, kaip nurodė skunde ir kaip matyti iš prie skundo pridėtų pačių sprendimų kopijų, gavo atitinkamai: sprendimą Nr. (4.2)-s-1333 – 2013 m. birželio 19 d., o sprendimus Nr. (4.2)-s-1335, (4.2)-s-1336, (4.2)-s-1341 – 2013 m. birželio 20 d.. Pareiškėjas skundą dėl privalomųjų nurodymų panaikinimo surašė 2013 m. liepos 19 d., o Panevėžio apygardos administraciniam teismui pagal pašto žymą voke padavė 2013 m. liepos 20 d. Skundas teisme gautas ir užregistruotas 2013 m. liepos 22 d.

Teismas darė nurodą į Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau − ir ABTĮ) 25 straipsnio 1 dalį, kurioje nustatyta, kad prieš kreipiantis į administracinį teismą, viešojo administravimo subjektų priimti individualūs teisės aktai ar veiksmai (neveikimas) gali būti, o įstatymų nustatytais atvejais – turi būti ginčijami kreipiantis į išankstinio ginčų nagrinėjimo ne teismo tvarka instituciją. Pareiškėjas skundu ginčija atsakovo privalomuosius nurodymus, priimtus pareiškėjo atžvilgiu. Įstatymo 23 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad privalomasis nurodymas per 10 dienų nuo jo įteikimo gali būti skundžiamas aplinkos apsaugos valstybinę kontrolę vykdančios institucijos, kurios pareigūnas davė privalomąjį nurodymą, vadovui. Taigi, privalomiesiems nurodymams apskųsti įstatymas nustatė privalomą ikiteisminę tvarką, pagal kurią, prieš kreipiantis į teismą, skundas turėjo būti paduodamas atitinkamai dėl privalomojo nurodymo aplinkos apsaugos valstybinę kontrolę vykdančios institucijos, kurios pareigūnas davė privalomąjį nurodymą, vadovui. Tokią įstatymo aiškinimo praktika formuoja ir Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas (pvz., žr.: Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2013 m. gegužės 22 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS492-281/2013). Aplinkos apsaugos valstybinės kontrolės įstatymo 23 straipsnio 7 dalyje nustatyta, kad aplinkos apsaugos valstybinę kontrolę vykdančios institucijos vadovo (aplinkos apsaugos valstybinės kontrolės priežiūrą atliekančios institucijos) sprendimas įstatymų nustatyta tvarka gali būti skundžiamas teismui. Iš skundo turinio ir prie jo pridėtų įrodymų matyti, kad pareiškėjas įstatymu nustatyta privaloma bylos išankstinio nagrinėjimo ne teisme tvarka pasinaudojo.

ABTĮ 32 straipsnio 1 dalis nustato, kad atitinkamos išankstinio ginčų nagrinėjimo ne teismo tvarka institucijos sprendimą, priimtą išnagrinėjus ginčą ne teismo tvarka, ginčo šalis, nesutinkanti su šiuo sprendimu, administraciniam teismui gali skųsti per 20 dienų nuo sprendimo gavimo dienos. Todėl pareiškėjas, nesutikdamas su Utenos RAAD 2013 m. birželio 17 d. išankstinio ginčų nagrinėjimo ne teismo tvarka priimtais sprendimais Nr. (4.2)-s-1333; (4.2)-s-1335; (4.2)-s-1336, (4.2)-s-1341, skundą dėl privalomųjų nurodymų panaikinimo Panevėžio apygardos administraciniam teismui turėjo paduoti per 20 dienų nuo sprendimų, kuriais privalomieji nurodymai palikti nepakeisti gavimo dienos. Tai yra, skundą dėl 2013 m. gegužės 31 d. privalomojo nurodymo Nr.(11-KE)-19 turėjo paduoti iki 2013 m. liepos 9 d., nes atsakovo 2013 m. birželio 17 d. sprendimą Nr. (4.2)-s-1333 pareiškėjas gavo 2013 m. birželio 19 d., o kitus privalomuosius nurodymus pareiškėjas teismui turėjo apskųsti iki 2013 m. liepos 10 d., nes atsakovo 2013 m. birželio 17 d. sprendimus Nr.: (4.2)-s-1335; (4.2)-s-1336, (4.2)-s-1341 pareiškėjas gavo 2013 m. birželio 20 d. Tačiau, kaip jau nurodyta, pareiškėjas į administracinį teismą su skundu dėl atsakovo privalomųjų nurodymų panaikinimo kreipėsi tik 2013 m. liepos 20 d., tai yra praleidęs ABTĮ 32 straipsnio 1 dalyje nustatytą skundo administraciniam teismui padavimo terminą ir neprašo šio termino atnaujinti. Esant šioms aplinkybėms, skundą atsisakyta priimti ABTĮ 37 straipsnio 8 punkte numatytu pagrindu – kai yra praleistas skundo padavimo terminas ir pareiškėjas neprašo jo atnaujinti.

III. Pareiškėjas „Ūrus“ ir Ko pateikė atskirąjį skundą (b. l. 54−56), kuriuo prašo panaikinti Panevėžio apygardos administracinio teismo 2013 m. liepos 29 d. nutartį ir perduoti klausimą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

Atskirajame skunde pateikia šiuos argumentus:

1) Utenos RAAD 2013 m. birželio 17 d. sprendimų Nr. (4.2)-s-1333; (4.2)-s-1335; (4.2)-s-1336, (4.2)-s-1341 originalai pareiškėjui iki šiol nėra įteikti, pareiškėjas juos yra gavęs tik faksu 2013 m. birželio 19-20 dienomis. Negavęs sprendimų originalų, nors Utenos RAAD turėjo pareigą tai padaryti bei žodžiu buvo patvirtinta, kad jie siunčiami paštu, pareiškėjas iki pat skundo padavimo dienos laukė minėtų sprendimų originalų. Jų negavus, pareiškėjas į teismą kreipėsi paskutinę dieną prieš sueinant ABTĮ 33 straipsnio 1 dalyje numatytam bendram skundo padavimo terminui. Mano, kad šiuo atveju turėtų būti taikomas ABTĮ 33 straipsnio 2 dalyje numatytas dviejų mėnesių terminas, nes nustatytu laiku paštu nėra pateikti sprendimų originalai.

2) Skundas teismui pateiktas 2013 m. liepos 19 d., o ne 2013 m. liepos 20 d., kaip nurodyta skundžiamoje nutartyje, tad pareiškėjas nepraleido bendro ABTĮ 33 straipsnio 1 dalyje įtvirtinto 30 dienų termino.

3) Utenos RAAD nelaikytina išankstinio ginčų nagrinėjimo ne teismo tvarka institucija ABTĮ prasme, nes Utenos RAAD ir skundžiamus privalomus nurodymus surašiusią Utenos RAAD Urenos rajono agentūrą sieja pavaldumo santykiai, paneigiantys jo kaip nesuinteresuotos trečiosios šalies statusą. Taigi pareiškėjo skundai išankstinio ginčų nagrinėjimo ne teisme tvarka nebuvo tirti, todėl jam negali būti laikomas sutrumpintas 20 dienų terminas.

4) Nutartyje nurodytoje Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2013 m. gegužės 22 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. AS492-281/2013 nėra išaiškinta, kad viešojo administravimo įstaigai jos pavaldžios įstaigos veiksmų apskundimas laikomas pasinaudojimu išankstine ginčų nagrinėjimo ne teisme institucija.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV. Atskirasis skundas atmestinas.

Nagrinėjamos bylos dalykas – Panevėžio apygardos administracinio teismo 2013 m. liepos 29 d. nutarties, kuria pareiškėjo skundą atsisakyta priimti dėl to, jog pareiškėjas praleido skundo padavimo terminą ir neprašo jo atnaujinti, teisėtumas ir pagrįstumas.

Bylos duomenimis nustatyta, jog pareiškėjas nesutikdamas su skundžiamais Utenos RAAD Utenos rajono agentūros privalomaisiais nurodymais, juos 2013 m. birželio 12 d. skundais (b. l. 15−18) skundė Utenos RAAD ir, remdamasis Aplinkos apsaugos valstybinės kontrolės įstatymo 23 straipsnio 5 dalies 4 punktu, prašė privalomuosius nurodymus panaikinti.

Išnagrinėjęs pastaruosius skundus, Utenos RAAD 2013 m. birželio 17 d. sprendimais (b. l. 19−31) skundų netenkino, privalomuosius nurodymus paliko nepakeistus. Šie sprendimai pareiškėjui faksu išsiųsti 2013 m. birželio 19 (vienas sprendimas) ir 20 (trys sprendimai) dienomis.

Skundą teismui dėl visų keturių privalomųjų nurodymų pareiškėjas pateikė 2013 m. liepos 19 d. Tą įrodo kartu su atskiruoju skundu pateikta užpildyta AB Lietuvos paštas priimamų siuntų sąrašo forma (b. l. 58). Pažymėtina, jog ši forma pirmosios instancijos teismui nebuvo pateikta, todėl teismas, remdamasis byloje buvusiais įrodymais – voku su pašto antspaudu – darė išvadą, jog skundas paduotas 2013 m. liepos 20 d.

ABTĮ 33 straipsnio 1 dalis numato bendrąjį skundo administraciniam teismui padavimo terminą. Joje nurodyta, kad jeigu specialus įstatymas nenustato kitaip, skundas (prašymas) administraciniam teismui paduodamas per vieną mėnesį nuo skundžiamo akto paskelbimo arba individualaus akto ar pranešimo apie veiksmą (neveikimą) įteikimo suinteresuotai šaliai dienos arba per du mėnesius nuo dienos, kai baigiasi įstatymo ar kito teisės akto nustatytas reikalavimo įvykdymo terminas (1 d.).

ABTĮ 32 straipsnio 1 dalyje numatytas specialusis skundo padavimo terminas tais atvejais, kai pareiškėjas prieš tai pasinaudojo išankstine ginčų nagrinėjimo ne teisme tvarka. Jame numatyta, kad atitinkamos administracinių ginčų komisijos ar kitos išankstinio ginčų nagrinėjimo ne teismo tvarka institucijos sprendimą, priimtą išnagrinėjus administracinį ginčą ne teismo tvarka, administraciniam teismui gali skųsti ginčo šalis, nesutinkanti su administracinių ginčų komisijos ar kitos išankstinio ginčų nagrinėjimo ne teismo tvarka institucijos sprendimu. Tokiu atveju į administracinį teismą galima kreiptis per dvidešimt dienų nuo sprendimo gavimo dienos.

Taigi terminas skundo padavimui priklauso nuo to, ar buvo pasinaudota išankstine ginčų nagrinėjimo tvarka.

Pareiškėjas, nesutikdamas su pirmosios instancijos teismo nutartimi, teigia, jog jis išankstine ginčų nagrinėjimo ne teisme tvarka nepasinaudojo, Utenos RAAD nelaikytina išankstine ginčų nagrinėjimo institucija ABTĮ prasme, nes skundžiamus privalomuosius nurodymus surašiusi institucija yra Utenos RAAD padalinys, juos sieja pavaldumo santykiai, todėl pareiškėjo skundo padavimui taikomas bendrasis 30 dienų, o ne specialusis 20 dienų terminas. Teisėjų kolegija su šiais argumentais nesutinka.

Aplinkos apsaugos valstybinės kontrolės įstatymo 23 straipsnio 2 dalis numato, kad privalomasis nurodymas per 10 dienų nuo jo įteikimo gali būti skundžiamas aplinkos apsaugos valstybinę kontrolę vykdančios institucijos, kurios pareigūnas davė privalomąjį nurodymą, vadovui. Tai, kad privalomiesiems nurodymams įstatymas nustatė privalomą ikiteisminę tvarką, pagal kurią, prieš kreipiantis į teismą, skundas turi būti paduodamas aplinkos apsaugos valstybinę kontrolę vykdančios institucijos, kurios pareigūnas davė privalomąjį nurodymą, vadovui, Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas nurodė 2013 m. gegužės 22 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. AS492-281/2013. Iš esmės analogiška išvada padaryta ir administracinėje byloje Nr. AS261-51/2009, kurioje ginčas kilo dėl Valstybinės aplinkos apsaugos inspekcijos vyriausiosios inspektorės privalomojo nurodymo pareiškėjui teisėtumo. Remdamasis Aplinkos apsaugos valstybinės kontrolės įstatymo 23 straipsnio 2 dalimi, Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas priėjo prie išvados, kad įstatymas tokiam ginčui numato išankstinę ginčo nagrinėjimo ne teisme tvarką (2009 m. sausio 30 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS261-51/2009).

Atsižvelgdama į tai bei į visą Aplinkos apsaugos valstybinės kontrolės įstatymo 23 straipsnyje numatytą reglamentavimą, teisėjų kolegija daro išvadą, kad skųsdamas Utenos RAAD Utenos rajono agentūros privalomuosius nurodymus Utenos RAAD, pareiškėjas pasinaudojo įstatyme numatyta išankstine ginčų nagrinėjimo ne teisme tvarka. Tai, jog Utenos RAAD Utenos rajono agentūra yra Utenos RAAD padalinys, nepaneigia Utenos RAAD kaip išankstinio ginčų nagrinėjimo ne teisme tvarka institucijos statuso. Utenos RAAD Utenos rajono agentūros priimtų privalomųjų nurodymų apskundimas Utenos RAAD yra pasinaudojimas išankstine įstatyme numatyta ginčų nagrinėjimo tvarka.

Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, konstatuotina, jog pirmosios instancijos teismas skundžiamoje nutartyje darė pagrįstą išvadą, jog šiuo atveju pareiškėjas skundą teismui turėjo pateikti per 20 dienų nuo Utenos RAAD sprendimų, kuriais privalomieji nurodymai palikti nepakeisti, gavimo dienos. Tai yra, skundas dėl privalomojo nurodymo Nr.(11-KE)-19 turėjo būti paduotas iki 2013 m. liepos 9 d., nes atsakovo 2013 m. birželio 17 d. sprendimą Nr. (4.2)-s-1333 pareiškėjas gavo 2013 m. birželio 19 d., o kitus privalomuosius nurodymus pareiškėjas teismui turėjo apskųsti iki 2013 m. liepos 10 d., nes kitus tris 2013 m. birželio 17 d. atsakovo sprendimus Nr.: (4.2)-s-1335; (4.2)-s-1336, (4.2)-s-1341 pareiškėjas gavo 2013 m. birželio 20 d. Kadangi, kaip konstatuota aukščiau, pareiškėjas skundu dėl visų privalomųjų nurodymų į teismą kreipėsi tik 2013 m. liepos 19 d., tai yra praleidęs ABTĮ 32 straipsnio 1 dalyje nustatytą dvidešimties dienų skundo administraciniam teismui padavimo terminą ir neprašė jo atnaujinti, pirmosios instancijos teismas skundą priimti atsisakė pagrįstai.

Dėl pareiškėjo argumento, kad atsižvelgiant į tai, jog atsakovas pareiškėjui iki šiol nepateikė sprendimų, kuriais pareiškėjo skundai dėl privalomųjų nurodymų buvo atmesti, originalų, taikytinas ABTĮ 33 straipsnio 2 dalyje numatytas dviejų mėnesių terminas, skaičiuojamas nuo dienos, kai baigiasi įstatymo nustatytas klausimo išsprendimo laikas, taikomas tais atvejais, kai viešojo administravimo subjektas vilkina atitinkamo klausimo nagrinėjimą ir nustatytu laiku jo neišsprendžia, pažymėtina, jog įstatymas nenumato, kad skundą išnagrinėjusi instituciją pareiškėjui privalo pateikti sprendimo originalą siunčiant jį paštu. Sprendimo siuntimas faksu, jei tai neiškraipo sprendimo turinio, pareiškėjas gali suvokti jo turinį, nepateikiant jo originalo laikomas tinkamu sprendimo įteikimu.

Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, darytina išvada, jog skundžiamos nutarties naikinti atskirajame skunde nurodytais ar kitais argumentais nėra pagrindo, todėl atskirasis skundas atmestinas, pirmosios instancijos teismo nutartis paliktina nepakeista.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 151 straipsnio 1 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a

pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovė „Ūrus“ ir Ko atskirąjį skundą atmesti.

Panevėžio apygardos administracinio teismo 2013 m. liepos 29 d. nutartį palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Laimutis Alechnavičius

Ramūnas Gadliauskas

Virginija Volskienė