16f00c42-49c8-497b-9232-7b66273a052d · Vilniaus apygardos teismas

Civilinė byla Nr                              Civilinė byla Nr. e2S-307-232/2016Teisminio proceso Nr. NesuteiktasProcesinio sprendimo kategorija: 3.3.2.4. (S)                                                                                                                                                  VILNIAUS APYGARDOS TEISMASN U T A R T I SLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2016 m. sausio 26 d.Vilnius Vilniaus apygardos teismo teisėja Liuda Uckienė teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo apelianto (suinteresuoto asmens) M.

T. atskirÄ jį skundÄ dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015 m. rugpjūčio 24 d. nutarties, kuria pirminis kreditorius AB „Swedbank lizingas“ pakeistas į naujÄ â€“ UAB „Gelvora“ bei iÅ¡duotas UAB „Gelvora“ vykdomasis raÅ¡tas, n u s t a t ė: I. Ginčo esmė PareiÅ¡kėjas UAB „Gelvora“ kreipėsi į teismÄ su praÅ¡ymu pakeisti pirminį kreditorių AB „Swedbank lizingas“ į iÅ¡ieÅ¡kotojÄ UAB „Gelvora“ bei iÅ¡duoti vykdomÄ jį raÅ¡tÄ civilinėje byloje Nr. 2-1114-790/2010.

Nurodė, jog 2010-05-27 pradinis iÅ¡ieÅ¡kotojas UAB „Swedbank Lizingas“ ir naujasis kreditorius UAB „Gelvora“ sudarė reikalavimo perleidimo sutartį Nr. 10-20-21, pagal kuriÄ pradinis kreditorius perleido naujajam kreditoriui reikalavimo teisę į skolininko M. T. skolÄ , priteistÄ sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-1114-790/2010. Apie reikalavimo teisės perleidimÄ skolininkas buvo informuotas raÅ¡tiÅ¡ku praneÅ¡imu, kaip to reikalauja LR CK 6.109 str. II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė  Vilniaus miesto apylinkės teismas 2015 m. rugpjūčio 24 d. nutartimi UAB „Gelvora“ praÅ¡ymÄ tenkino. Pakeitė pirminį kreditorių AB „Swedbank lizingas“ civilinėje byloje Nr. 2-1114-790/2010 į naujÄ â€“ UAB „Gelvora“ bei iÅ¡davė UAB „Gelvora“ vykdomÄ jį raÅ¡tÄ civilinėje byloje Nr. 2-1114-790/2010.

Teismas nustatė, kad 2010-05-27 pradinis iÅ¡ieÅ¡kotojas UAB „Swedbank Lizingas“ ir naujasis kreditorius UAB „Gelvora“ sudarė reikalavimo perleidimo sutartį Nr. 10-20-21, pagal kuriÄ pradinis kreditorius perleido naujajam kreditoriui reikalavimo teisę į skolininko M. T. skolÄ , priteistÄ sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-1114-790/2010. Vadovaujantis CK 6.109 str., apie reikalavimo teisės perleidimÄ skolininkas buvo informuotas raÅ¡tiÅ¡ku praneÅ¡imu. Teismas nurodė, jog civilinė byla Nr. 2-1114-790/2010 yra iÅ¡nagrinėta priimant teismo sprendimÄ , kuris yra įsiteisėjęs. Vykdomasis raÅ¡tas Å¡ioje byloje nebuvo iÅ¡duotas.

Todėl teismas atsižvelgdamas į nurodyta ir vadovaudamasis CPK 48 str., 646 str. 1 d., pradinį kreditorių AB „Swedbank lizingas“ pakeitė į naujÄ â€“ UAB „Gelvora“ bei naujam kreditoriui iÅ¡davė vykdomÄ jį raÅ¡tÄ . III. Atskirojo skundo argumentai Apeliantas (suinteresuotas asmuo) M. T. atskiruoju skundu praÅ¡o Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015-08-24 nutartį panaikinti ir iÅ¡spręsti klausimÄ iÅ¡ esmės – praÅ¡ymÄ dėl kreditoriaus pakeitimo ir vykdomojo raÅ¡to iÅ¡davimo atmesti.

Nurodė, kad reikalavimo perleidimo sutartimi reikalavimo perėjimo momentas susietas ne su Sutarties sudarymo, bet su reikalavimo kainos sumokėjimo momentu. Todėl pareiÅ¡kėjas siekdamas pagrįsti, kad jam yra perėjusi pradinio kreditoriaus reikalavimo teisė, turėjo pateikti teismui ne tik Sutartį, bet ir reikalavimo kainos sumokėjimÄ pradiniam kreditoriui patvirtinančius įrodymus. Ä®rodymų, patvirtinančių, kad pareiÅ¡kėjas sumokėjo pradiniam kreditoriui perleidžiamo reikalavimo kainÄ , pareiÅ¡kėjas teismui nepateikė.

Todėl nėra pagrindo daryti iÅ¡vadÄ , kad pareiÅ¡kėjas iÅ¡ pradinio kreditoriaus perėmė materialiÄ jÄ reikalavimo teisę. Apelianto teigimu pradinio kreditoriaus perimti reikalavimo teisių į skolininkÄ pareiÅ¡kėjas ir negalėjo, nes nei Sutarties sudarymo, nei pareiÅ¡kėjo praÅ¡ymo suraÅ¡ymo dienÄ pradinis kreditorius jokių reikalavimo teisių į skolininkÄ neturėjo. Nors skolininkas ir pradinis kreditorius buvo sudarę 2007-12-14 lizingo sutartis Nr.OL15, OL16, OL17, OL18 bei 2008-04-03 lizingo sutartį OL111, tačiau pradinio kreditoriaus Lietuvos bankui pateikti duomenys patvirtina, kad pagal Å¡ias sutartis suteiktas paskolas skolininkas pradiniam kreditoriui grÄ Å¾ino dar iki Sutarties sudarymo dienos.

PareiÅ¡kėjui buvo iÅ¡siųstas M. T. pareiÅ¡kimas, kuris pareiÅ¡kėjo buvo gautas, tačiau perleidimo sutartis ir duomenys, patvirtinantys reikalavimo teisės į skolininkÄ turėjimÄ , nebuvo pateikti.          Suinteresuotas asmuo „Swedbank lizingas“, UAB atsiliepimu prašė atmesti M. T. atskirÄ jį skundÄ ir Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015 m. rugpjūčio 24 d. nutartį palikti galioti nepakeistÄ . Nurodė, kad kreditorius yra visiÅ¡kai atsiskaitęs už perleistÄ reikalavimÄ ir perėmęs reikalavimo teises į skolininkÄ , taigi kreditorius yra perėmęs reikalavimo teises į skolininkÄ iÅ¡ UAB „Swedbank lizingas“.

Pažymėjo, jog 2010-04-08 sprendimu Vilniaus miesto 1 apylinkės teismas visiškai patenkino UAB „Swedbank lizingas“ ieškinį skolininkui dėl tam tikrų sumų priteisimo. Šis teismo sprendimas iš dalies pakeistas Vilniaus apygardos teismo 2011-06-23 nutartimi, kuria šiek tiek sumažinta UAB „Swedbank lizingas“ naudai iš skolininko priteista suma. Būtent ši reikalavimo teisė, kurios egzistavimas yra patvirtintas įsiteisėjusiu teismo sprendimu buvo perleista kreditoriui, todėl priešingi skolininko teiginiai yra atmestini kaip nepagrįsti.

Skolininkas teismui nepateikė jokių įrodymų, kurie patvirtintų, jog skolininkas jau yra įvykdęs įsiteisėjusį teismo sprendimÄ . Be to, tai ar teismo sprendimas yra įvykdytas, ar ne, sprendžiama sprendimo vykdymo procese, o ne pasisakant dėl procesinių teisių perėmimo. Skundžiama nutartimi teismas pasisakė tik dėl to, kas turi teisę reikalauti įsiteisėjusio teismo sprendimo vykdymo, o ne tai kokia apimtimi Å¡is sprendimas yra ar nėra įvykdytas.       PareiÅ¡kėjas UAB „Gelvora“ atsiliepimu prašė atmesti M.

T. atskirÄ jį skundÄ ir 2015-08-24 Vilniaus miesto apylinkės teismo nutartį palikti nepakeistÄ . Nurodė, kad ginčo dėl reikalavimo teisių perleidimo pagal sutartį tarp pradinio kreditoriaus UAB „Swedbank lizingas“ ir naujojo kreditoriaus UAB „Gelvora“ nėra. Pažymėjo, jog UAB „Swedbank lizingas“ atsiliepime į atskirÄ jį skundÄ patvirtino, kad pareiÅ¡kėjas UAB „Gelvora“ yra tinkamai atsiskaitęs pagal Sutartį. Sutartimi pareiÅ¡kėjas įgijo reikalavimo teisę į įsiskolinimÄ , priteistÄ Ä¯siteisėjusiu 2010-04-08 sprendimu.

Skolininkas nepateikė jokių įrodymų, kad bÅ«tų atsiskaitęs pagal minėtÄ teismo sprendimÄ . Todėl pagrindo naikinti 2015-08-24 Vilniaus miesto apylinkės teismo nutartį nėra. IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir iÅ¡vados           Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio ar atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių procesinio sprendimo negaliojimo pagrindų nebuvimo patikrinimas (CPK 320 str. 1 d.).

Nagrinėjant atskiruosius skundus taikomos taisyklės, reglamentuojančios civilinį procesÄ apeliacinės instancijos teisme (CPK 338 str.). Absoliučių skundžiamos teismo nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė.          Šioje byloje ginčas kilo dėl procesinių teisių perėmimo ir vykdomojo raÅ¡to iÅ¡davimo naujajam kreditoriui UAB „Gelvora“.                              LR CPK 48 str. 1 d. nustatyta, jog tais atvejais, kai viena iÅ¡ ginčijamo arba sprendimu nustatyto teisinio santykio Å¡alių pasitraukia iÅ¡ bylos (reikalavimo teisės perleidimas, skolos perkėlimas ir kitais įstatymų nustatytais atvejais), teismas, jeigu yra pagrindas, tÄ Å¡alį pakeičia jos teisių perėmėju, iÅ¡skyrus atvejus, kai yra negalimas materialinių subjektinių teisių perėmimas.

Procesinių teisių perėmimo pagrindas yra materialiojo teisinio santykio subjektų pasikeitimas, kuriam reikalingos Å¡ios sÄ lygos:

1) vieno subjekto pasitraukimas iš materialiojo teisinio santykio;

2) pasitraukusio subjekto teisių perėjimas kitam asmeniui. Pagal CPK 48 straipsnio 1 dalį procesinis teisių perėmimas galimas bet kurioje proceso stadijoje. Tai reiÅ¡kia, kad jis gali įvykti tiek pirmosios, tiek apeliacinės instancijos teisme, kasaciniame procese, atnaujinant procesÄ ar vykdymo procese. Procesinis teisių perėmimas nereiÅ¡kia, kad procesas ar tam tikra jo stadija turi bÅ«ti pradėti iÅ¡ naujo; teisių perėmėjui privalomi visi jo pirmtako atlikti veiksmai, jų pagrindu įgytos teisės ir pareigos, jį saisto ir prieÅ¡ingos Å¡alies atlikti procesiniai veiksmai (CPK 48 straipsnio 2 dalis).

Tai reiÅ¡kia, kad procesinių teisių perėmėjas visiÅ¡kai perima savo pirmtako procesinę teisinę padėtį, t.y. jo įgytas procesines teises ir pareigas. Pagal CPK 48 straipsnio 3 dalį įsitraukdamas į procesÄ procesinių teisių perėmėjas privalo pagrįsti savo dalyvavimÄ procese; tai reiÅ¡kia, kad teismui bÅ«tina pateikti įrodymus, jog jis yra atitinkamų materialiųjų subjektinių teisių perėmėjas, o teismo pareiga – laikantis įstatymų reikalavimų iÅ¡tirti ir nustatyti, ar siekiantis įstoti į procesÄ asmuo iÅ¡ tikrųjų perėmė tam tikras pasitraukusio iÅ¡ proceso asmens materialiÄ sias subjektines teises, taip pat perimtų teisių apimtį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. spalio 14 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-367/2008; 2012 m. lapkričio 26 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-63/2011; kt.).

Teisių perėmėjo įtraukimo į vykdymo procesÄ tvarkÄ reglamentuoja LR CPK 596 str., kuriame nustatyta, kad pirmosios instancijos teismas, kuriame buvo iÅ¡nagrinėta byla, antstolio ar suinteresuotų asmenų praÅ¡ymu nutartimi vykdymo procese pakeičia iÅ¡ieÅ¡kotojÄ , jeigu fizinis asmuo mirÅ¡ta, jeigu reorganizuojamas ar likviduojamas juridinis asmuo, taip pat reikalavimo perleidimo atveju, kitais įstatymų numatytais atvejais.           LR CK 6.101 str. 1 d. numatyta, kad kreditorius turi teisę be skolininko sutikimo perleisti visÄ reikalavimÄ ar jo dalį kitam asmeniui, jeigu tai neprieÅ¡tarauja įstatymams ar sutarčiai arba jeigu reikalavimas nesusijęs su kreditoriaus asmeniu.

Reikalavimo teisės perleidimas neturi pažeisti skolininko teisių ir labiau suvaržyti jo prievolės.        Pateiktos bylos medžiaga pavirtina, kad 2010-05-27 skolų portfelio pirkimo-pardavimo sutartimi (toliau – Sutartis) pradinis kreditorius UAB „Swedbank lizingas“ perleido UAB „Gelvora“ reikalavimo teisę į skolininko M. T. skolÄ (49 429 Lt), kylančiÄ iÅ¡ lizingo sutarčių. Byloje nėra duomenų, kad 2010-05-27 Sutartis yra nuginčyta ar panaikinta. Esant tokioms aplinkybėms, pirmosios instancijos teismas, gavęs pareiÅ¡kėjo UAB „Gelvora“ praÅ¡ymÄ ir nustatęs teisių perėmimÄ materialinėje teisėje, pagrįstai ginčijama nutartimi pradinį kreditorių UAB “Swedbank lizingas“ pakeitė į UAB „Gelvora“.

          Apelianto teigimu, pareiÅ¡kėjas neįrodė, jog perėmė reikalavimo teises iÅ¡ UAB „Swedbank lizingas“, nes nebuvo pateikti reikalavimo kainos sumokėjimÄ pradiniam kreditoriui patvirtinantys įrodymai, o pagal Reikalavimo perleidimo sutartį reikalavimo teisės į visas skolas pareiÅ¡kėjui perduodamos tik po visiÅ¡ko atsiskaitymo su pradiniu kreditoriumi. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu sutikti su Å¡iais apelianto teiginiais nėra pagrindo. Pagal 2010-05-27 Sutarties 3.2. p. reikalavimo teisės į visas skolas pareiÅ¡kėjui perduodamos po visiÅ¡ko atsiskaitymo pagal Sutarties 4.2 p. nustatytas sÄ lygas, Å¡iuo atveju suinteresuotas asmuo UAB „Swedbank lizingas“ atsiliepime į atskirÄ jį skundÄ pažymėjo ir patvirtino, jog kreditorius UAB „Gelvora“ yra visiÅ¡kai atsiskaitęs už perleistÄ reikalavimÄ ir UAB „Gelvora“ perėmęs reikalavimo teises į skolininkÄ . Taigi, byloje ginčų dėl reikalavimo teisių perleidimo minėtos Sutarties pagrindu tarp pradinio ir naujojo kreditoriaus nėra.

Todėl apelianto argumentai atmesti kaip nepagrįsti.         Apeliantas taip pat teigia, kad pareiškėjas negalėjo perimti iš pradinio kreditoriaus reikalavimo teisių, kadangi skolininkas yra visiškai atsiskaitęs pagal lizingo sutartis (2007-12-14 lizingo sutartys Nr.OL15, OL16, OL17, OL18 bei 2008-04-03 lizingo sutartis Nr.OL111) dar iki Sutarties sudarymo dienos (t.y. 2009 m.). Tačiau šiuos apelianto argumentus paneigia įsiteisėjęs 2010-04-08 Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo sprendimas, civilinėje byloje Nr. 2-1114-790/2010 pagal ieškovo UAB „Swedbank lizingas“ ieškinį atsakovui M.

T. dėl skolos, palūkanų priteisimo pagal 2007-12-14 keturias lizingo sutartis ir 2008-04-03 lizingo sutartį ir atsakovo M. T. priešieškinį ieškovui UAB „Swedbank lizingas“ ir UAB „Kotrela“ dėl sutarčių pripažinimo negaliojančiomis, kuriuo ieškovo UAB „Swedbank lizingas“ ieškinys patenkintas, atsakovo M. T. priešieškinys dėl sutarčių pripažinimo negaliojančiomis atmestas. 2011-06-23 nutartimi Vilniaus apygardos teismas, išnagrinėjęs apelianto (atsakovo) M.

T. apeliacinį skundÄ , Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2010-04-08 sprendimÄ pakeitė, ieÅ¡kinį tenkino iÅ¡ dalies, o prieÅ¡ieÅ¡kinį atmetė, priteisė iÅ¡ atsakovo M. T. ieÅ¡kovui UAB “Swedbank lizingas“ 3 559,16 Lt skolos, 45 877,86 Lt likusios neiÅ¡pirkto turto vertės, 485,67 Lt palÅ«kanų ir 5 proc. palÅ«kanų nuo priteistos 49 922,69 Lt sumos nuo 2009-02-09 iki sprendimo visiÅ¡ko vykdymo, o taip pat 1497,68 Lt žyminio mokesčio iÅ¡laidų. Likusioje dalyje ieÅ¡kovo ieÅ¡kinį ir atsakovo prieÅ¡ieÅ¡kinį atmetė.

BÅ«tent Å¡i reikalavimo teisė į M. T. įsiskolinimÄ pagal lizingo sutartis įsiteisėjusio minėto teismo sprendimo pagrindu ir buvo perleista Sutartimi UAB „Gelvora“.         Kita vertus skundžiama nutartimi buvo sprendžiamas klausimas tik dėl procesinių teisių perėmimo, o ne tai, ar teismo sprendimas įvykdytas ar ne. Skolininkas bÅ«damas įsitikinęs jog prievoles pagal perleistus reikalavimus yra įvykdęs turi teisę naujajam kreditoriui pareikÅ¡ti visus atsikirtimus, kuriuos jis turėjo teisę reikÅ¡ti pradiniam kreditoriui tuo metu, kai gavo praneÅ¡imÄ apie reikalavimo perleidimÄ (CK 107 str. 1 d.).                        Pirmosios instancijos teismas, gavęs praÅ¡ymÄ ir įrodymus apie įvykusį materialiųjų teisių perėmimÄ , turėjo įstatymo nustatytÄ pareigÄ svarstyti procesinių teisių perėmimo klausimÄ .

Ä® bylÄ pateikti praneÅ¡imai adresuoti skolininkui dėl reikalavimo perleidimo. Sutarties pateikimas skolininkui kartu su praÅ¡ymu, praÅ¡ant patenkinti praÅ¡ymÄ dėl teisių perėmimo, neriboja skolininko teisių ir gynybos priemonių.Esant Å¡ioms aplinkybėms atskirajame skunde iÅ¡dėstytais motyvais nėra pagrindo keisti ar naikinti teisėtÄ ir pagrįstÄ pirmosios instancijos teismo nutartį, todėl ji paliktina nepakeista (CPK 337 str. 1 d. 1 p.).                   Vadovaudamasis LR CPK 336 str., 337 str. 1 p., teismas n u t a r ė :

                      Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015 m. rugpjūčio 24 d. nutartį palikti nepakeistÄ .                                    Teisėja                                                                Liuda Uckienė