2013-05-08 Nr. AB-1619-3-61-3-00555-2013-4 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr

Administracinė byla Nr. AS556-398/2013

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-00555-2013-4

Procesinio sprendimo kategorija 63.3.8 (S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

2013 m. gegužės 8 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Ramūno Gadliausko, Veslavos Ruskan (kolegijos pirmininkė) ir Arūno Sutkevičiaus (pranešėjas),

teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjos K. K. atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2013 m. kovo 14 d. nutarties administracinėje byloje pagal pareiškėjos K. K. skundą atsakovui Nacionalinei mokėjimo agentūrai prie Žemės ūkio ministerijos.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2013 m. vasario 4 d. priėmė nutartį atsisakyti priimti pareiškėjos K. K. (toliau – ir pareiškėja) teismui 2013 m. vasario 1 d. paduotą skundą (išsiųstą pagal spaudą ant voko – 2013 m. sausio 31 d.) dėl Nacionalinės mokėjimo agentūros Kaimo plėtros ir Žuvininkystės departamento Šiaulių paramos administravimo skyriaus 2011 m. rugpjūčio 5 d. sprendimo Nr. KŠ-(12.200-Ša)-2850 (toliau – ir Sprendimas) panaikinimo, kadangi pareiškėja neprašė atnaujinti praleisto skundo padavimo termino minėtam sprendimui apskųsti, nenurodė termino praleidimo priežasčių (Administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau - ir ABTĮ) 37 str. 2 d. 8 p.).

Pareiškėja 2013 m. vasario 18 d. (išsiuntė 2013 m. vasario 14 d. pagal spaudą ant voko) pateikė teismui skundą, prašydama panaikinti Nacionalinės mokėjimo agentūros Kaimo plėtros ir Žuvininkystės departamento Šiaulių paramos administravimo skyriaus 2011 m. rugpjūčio 5 d. sprendimą Nr. KŠ-(12.200-Ša)-2850, taip pat prašė atnaujinti praleistą skundo padavimo terminą, nurodydama, kad ji skundo padavimo terminą praleido dėl svarbių priežasčių – neturi teisinio išsilavinimo ir nežinojo, kad administracinio akto apskundimui įstatymas numato vieno mėnesio terminą.

Vilniaus apygardos administracinis teismas 2013 m. vasario 25 d. priėmė nutartį, kuria įpareigojo K. K. iki 2013 m. kovo 12 d. ištaisyti skundo padavimo trūkumus ir pateikti teismui: du patikslintus skundo egzempliorius; skundžiamą Nacionalinės mokėjimo agentūros Kaimo plėtros ir Žuvininkystės departamento Šiaulių paramos administravimo skyriaus 2011 m. rugpjūčio 5 d. sprendimą Nr. KŠ-(12.200-Ša)-2850; taip pat voko, kuriame jai buvo siunčiamas Sprendimas, originalą; mokėjimo dokumento, patvirtinančio žyminio mokesčio sumokėjimą, originalą arba motyvuotą ir atitinkamais įrodymais pagrįstą prašymą atleisti nuo žyminio mokesčio mokėjimo.

Pareiškėja 2013 m. kovo 8 d. padavė teismui (išsiuntė pagal spaudą ant voko – 2013 m. kovo 6 d.) skundą, prašydama panaikinti Nacionalinės mokėjimo agentūros Kaimo plėtros ir Žuvininkystės departamento Šiaulių paramos administravimo skyriaus 2011 m. rugpjūčio 5 d. sprendimą Nr. KŠ-(12.200-Ša)-2850 ir atnaujinti praleisto skundo dėl Sprendimo padavimo terminą. Pareiškėja nurodė, kad 2011 m. rugpjūčio 5 d. gavo pranešimą apie priimtą Sprendimą. Pažymėjo, kad Nacionalinės mokėjimo agentūros Šiaulių paramos skyriaus specialistai neteisingai išaiškino sprendimo teisines pasekmes (buvo paaiškinta, kad sprendimą pakeis, kai pasikeis ūkio EDV dydis, jis ir laukė šio dydžio pakeitimo).

II. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2013 m. kovo 14 d. nutartimi atmetė pareiškėjos prašymą atnaujinti terminą skundui paduoti ir atsisakė priimti skundą (ABTĮ 37 str. 2 d. 8 p.). Teismas nutarė nutarčiai įsiteisėjus skundą su priedais grąžinti pareiškėjai.

Teismas konstatavo, kad pagal ABTĮ 33 straipsnio 1 dalį, jeigu specialus įstatymas nenustato kitaip, skundas (prašymas) administraciniam teismui paduodamas per vieną mėnesį nuo skundžiamo akto paskelbimo arba individualaus akto ar pranešimo apie veiksmą (neveikimą) įteikimo suinteresuotai šaliai dienos arba per du mėnesius nuo dienos, kai baigiasi įstatymo ar kito teisės akto nustatytas reikalavimo įvykdymo terminas. Nagrinėjamu atveju specialūs įstatymai tokių terminų nenustato, todėl turi būti vadovaujamasi ABTĮ 33 straipsnio 1 dalimi.

Pareiškėja skunde nurodė, kad gavo skundžiamą Sprendimą 2011 m. rugpjūčio 5 d. Taigi laikoma, kad pareiškėja sužinojo apie Sprendimo turinį 2011 m. rugpjūčio 5 d. ir todėl nuo šio termino momento yra skaičiuojamas vieno mėnesio apskundimo terminas. Todėl laikoma, kad Sprendimą buvo galima apskųsti teismui tik iki 2011 m. rugsėjo 5 d. imtinai. Teismas nesutiko su pareiškėjos teiginiu, kad nagrinėjamu atveju teisinio išsilavinimo neturėjimas yra laikoma svarbia priežastimi, dėl kurios galimas skundo padavimo termino atnaujinimas.

Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra pasisakęs, jog teisinių žinių neturėjimas yra subjektyvaus pobūdžio aplinkybė ir negali būti laikoma svarbia termino praleidimo priežastimi, kadangi asmeniui neturint galimybių pačiam tinkamai ginti savo galimai pažeistas teises ir įgyvendinti interesus, tokiems veiksmams atlikti gali būti pasitelktas teisines paslaugas teikiantis asmuo arba kreiptasi dėl valstybės garantuojamos teisinės pagalbos suteikimo (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2011 m. balandžio 15 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS63-171-11).

Teismas pažymėjo, kad pareiškėja praleido skundo padavimo terminą daugiau nei metus, todėl toks skundo padavimo termino praleidimas yra laikomas neprotingai ilgu termino praleidimu. Be to, kaip ne kartą yra išaiškinęs Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas (pavyzdžiui, bylos Nr. AS556-341/2009, AS63-404/2009, Nr. AS525-575/2010), Konstitucijos 30 straipsnio 1 dalyje ir ABTĮ 5 straipsnyje įtvirtinta asmens teisė kreiptis į teismą neatsiejama nuo pareigos tai padaryti pagal visiems privalomas įstatymų nustatytas taisykles.

Teisė kreiptis į administracinį teismą nėra absoliuti, ji gali būti įgyvendinta įstatymų nustatyta tvarka, laikantis įstatymo numatytų kreipimosi į teismą terminų. Todėl pareiškėja, būdama atidi ir rūpestinga, privalėjo tinkamai, laikydamasi įstatymų nuostatų, imtis priemonių savo galimai pažeistoms teisėms apginti ir interesams įgyvendinti. Tokie veiksmai nebuvo atlikti, o byloje pateikti įrodymai ir nurodytos aplinkybės nesudaro pagrindo konstatuoti, kad terminas skundui paduoti praleistas dėl svarbių, nuo pareiškėjos valios nepriklausiusių priežasčių.

III. Pareiškėja atskiruoju skundu prašo panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2013 m. kovo 14 d. nutartį ir atnaujinti praleistą skundo dėl Sprendimo panaikinimo padavimo terminą.

Pareiškėja atskirąjį skundą grindžia tuo, kad teismas neįsigilino į visas aplinkybes, jas vertino netinkamai, dėl to priėmė neteisingus sprendimus. Teismas neatsižvelgė, kad terminą apskųsti Sprendimą praleido dėl to, kad neturi teisinio išsilavinimo ir nežinojo, jog administracinio akto apskundimui įstatymas numatė vieno mėnesio terminą. Be to, Nacionalinės mokėjimo agentūros Šiaulių paramos skyriaus specialistai neteisingai išaiškino sprendimo teisines pasekmes (buvo paaiškinta, kad sprendimą pakeis, kai pasikeis ūkio EDV dydis, ji ir laukė šio dydžio pasikeitimo momento). Šiuo metu jo ūkio EDV yra 5,8, tai yra pasiekė tinkamą dydį.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV. Atskirasis skundas atmestinas.

Nagrinėjamos administracinės bylos dalykas – Vilniaus apygardos administracinio teismo 2013 m. kovo 14 d. nutartis, kuria atsisakyta priimti pareiškėjos skundą ABTĮ 37 straipsnio 2 dalies 8 punkto pagrindu – jei praleistas skundo (prašymo) padavimo terminas ir teismas atmeta prašymą šį terminą atnaujinti.

Teisėjų kolegija pažymi, jog savo teisėmis kiekvienas asmuo turi naudotis protingai, nepiktnaudžiauti jomis, laikytis įstatymais įtvirtintos tvarkos, kuri užtikrina teisinių santykių stabilumą ir teisinio saugumo principo įgyvendinimą. Apriboti skundų padavimo terminai inter alia susiję su teisinio saugumo principo įgyvendinimu, jais siekiama užtikrinti, kad asmenys, manantys, jog jų teisės buvo pažeistos, turėtų ne tik teisę jas ginti, bet ir pareigą tai daryti per protingą ir pagrįstą laiko tarpą (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012 m. spalio 31 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS520-764/2012).

Pareiškėja neginčija, kad dėl skundžiamo Sprendimo ji skundą teismui padavė praleidusi ABTĮ 33 straipsnio 1 dalyje nustatytą terminą. Pareiškėja nurodė, kad 2011 m. rugpjūčio 5 d. gavo pranešimą apie priimtą Sprendimą. Pareiškėja nurodo priežastis, kurios, jos nuomone, turėtų būti pripažintos svarbiomis, ir jų pagrindu terminas skundui paduoti atnaujintas. Tokias priežastis ji sieja su teisinio išsilavinimo neturėjimu, dėl kurio ji nežinojo apskundimo termino, bei aplinkybe, jog Nacionalinės mokėjimo agentūros Šiaulių paramos skyriaus specialistai neteisingai išaiškino sprendimo teisines pasekmes (buvo paaiškinta, kad sprendimą pakeis, kai pasikeis ūkio EDV dydis, ji ir laukė šio dydžio pasikeitimo momento).

Pagal ABTĮ 34 straipsnio 1 dalį, pareiškėjo prašymu administracinis teismas skundo (prašymo) padavimo terminus gali atnaujinti, jeigu bus pripažinta, kad terminas praleistas dėl svarbios priežasties ir nėra aplinkybių, nurodytų šio įstatymo 37 straipsnio 2 dalies 1–7 punktuose.

Vertinant nagrinėjamos bylos aplinkybes, pažymėtina, jog pareiškėja žymiai praleido terminą ginčijamam Sprendimui apskųsti, t. y. apie pusantrų metų. Byloje esantys duomenys pavirtina, jog pareiškėja kreipėsi į Nacionalinę mokėjimo agentūrą, siekdama apginti galimai jos pažeistas teises. Viename iš Nacionalinės mokėjimo agentūros pranešimų (2012 m. rugpjūčio 20 d. Nr. KŠ-(12.200-Ša)-262), išnagrinėjus pareiškėjos 2007 m. liepos 19 d. gautą prašymą reg. Nr. (duomenys neskelbtini), buvo nurodyta Nacionalinės mokėjimo agentūros sprendimų apskundimo tvarka. Pareiškėja delsė pati kreiptis į teismą ar ieškoti kvalifikuoto teisininko pagalbos. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra pasisakęs, jog teisinių, specialių žinių neturėjimas yra subjektyvaus pobūdžio aplinkybė ir negali būti laikoma svarbia termino praleidimo priežastimi, kadangi asmeniui neturint galimybių pačiam tinkamai ginti savo galimai pažeistas teises ir įgyvendinti interesus, tokiems veiksmams atlikti gali būti pasitelktas teisines paslaugas teikiantis asmuo arba kreiptasi dėl valstybės garantuojamos teisinės pagalbos suteikimo (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2011 m. balandžio 15 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS63-171/2011).

Teisėjų kolegija pažymi, kad pareiškėjos nurodytos termino praleidimo priežastys turi būti vertinamos kitų byloje esančių faktinių aplinkybių kontekste. Atsižvelgiant į pareiškėjos veiksmus po skundžiamo akto gavimo, laiko tarpą, per kurį pareiškėja kreipėsi į teismą (pareiškėja nepagrįstai delsė įgyvendinti savo teises, susijusias su ginčijamo akto apskundimu), ir kitas pareiškėjos išdėstytas aplinkybes, kurios nėra reikšmingos sprendžiant termino skundui paduoti atnaujinimo klausimą, konstatuotina, kad pareiškėjos nurodytos aplinkybės nesudaro pagrindo konstatuoti, jog jos objektyviai apsunkino pareiškėjos galimybes paduoti skundą ir ji dėl to praleido skundo padavimo terminą.

Remiantis tuo, kas išdėstyta, galima daryti išvadą, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai nepatenkino pareiškėjos prašymo dėl termino atnaujinimo ir atsisakė priimti skundą ABTĮ 37 straipsnio 2 dalies 8 punkto pagrindu.

Vadovaudamasi Administracinių bylų teisenos įstatymo 151 straipsnio 1 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a:

Pareiškėjos K. K. atskirąjį skundą atmesti.

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2013 m. kovo 14 d. nutartį palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Ramūnas Gadliauskas

Veslava Ruskan

Arūnas Sutkevičius