2022-03-23 Nr. AB-6884-3-61-3-04689-2021-5 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. eA-1746-575/2022

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-04689-2021-5

Procesinio sprendimo kategorijos: 9.1; 9.2; 9.3

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2022 m. kovo 23 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Ričardo Piličiausko (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Veslavos Ruskan ir Arūno Sutkevičiaus,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo R. G. apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2022 m. vasario 18 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo R. G. skundą atsakovui Migracijos departamentui prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos, trečiajam suinteresuotam asmeniui Lietuvos Respublikos valstybės saugumo departamentui dėl sprendimų panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė :

1. Pareiškėjas R. G. (toliau – ir Užsienietis, prieglobsčio prašytojas) kreipėsi į teismą su skundu, prašydamas: 1) panaikinti Migracijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (toliau – ir Migracijos departamentas, Departamentas) 2021 m. spalio 08 d. sprendimą Nr. 21S30147 (toliau – ir Sprendimas); 2) panaikinti Migracijos departamento 2-osios skundų dėl prieglobsčio sprendimų komisijos (toliau – ir Komisija) 2021 m. gruodžio 1 d. sprendimą Nr. 6K-1874 (toliau – ir Komisijos sprendimas); 3) įpareigoti Migracijos departamentą iš naujo nagrinėti pareiškėjo prašymą dėl prieglobsčio Lietuvos Respublikoje suteikimo.

2. Skunde pareiškėjas nurodė:

3. Pareiškėjas buvo apšmeižtas, susietas su terorizmu ir deportuotas iš (duomenys neskelbtini). Grįžus į (duomenys neskelbtini), pareiškėjas buvo kankinamas 2 metus, verbuojamas (duomenys neskelbtini), jam buvo grasinta, kad jei jis nesutiks bendradarbiauti, bus įkalintas arba dings. Pareiškėjas negali pasilikti kilmės šalyje, kyla grėsmė jo gyvybei, sveikatai, jis jau patyrė realias grėsmes, dėl kurių pabėgo iš savo šalies. Faktinės bylos aplinkybės patvirtina, jog grįžimo į kilmės valstybę atveju yra pagrįsta tikimybė, jog pareiškėjas gali būti sulaikytas bei įkalintas (duomenys neskelbtini) teisėsaugos institucijų.

4. Pareiškėjo baimė grįžti į kilmės valstybę yra objektyvaus pobūdžio, egzistuoja realiai ir yra ne vien tik prieglobsčio prašytojo suvokimas, bet pagrįsta konkrečių faktinių duomenų visuma. Pareiškėjo išsiuntimas ir draudimas atvykti, nesuteikimas papildomos apsaugos sudarytų nepagrįstas ir griežtas pasekmes, kuomet valstybės, kurioje pažeidinėjamos žmogaus teisės.

5. Konkrečiai pareiškėjo situacijos Migracijos departamento pareigūnai netyrė ir neanalizavo, nerinko duomenų, ar (duomenys neskelbtini) apskritai yra vykdomi asmenų persekiojimai dėl to, kad į šalį būtų grąžinti ar grįžtų kiti asmenys, šiuo atveju – pareiškėjas. Migracijos departamento pareigūnai nesurinko visiškai jokios informacijos, ar yra patiriamas persekiojimas bei smurtas. Pareigūnai apsiribojo tik pareiškėjo, nesuprantančio jam užduodamų klausymų esmės, pasakojimu, tačiau niekaip individualiai ir asmeniškai neišnagrinėjo pareiškėjui kilmės valstybėje kylančių grėsmių. Tai laikytina esminiu tyrimo ir prašymo dėl prieglobsčio suteikimo, jo motyvų aiškinimosi trūkumu, dėl kurio pareiškėjo prašymas turi būti nagrinėjamas iš naujo.

6. Migracijos departamento pareigūnai netinkamai ir neišsamiai išnagrinėjo pareiškėjo prašymo argumentus, nesivadovavo aktualiu aiškinimu kaip pagrindo suteikti prieglobstį, dėl ko priimtas Sprendimas negali būti laikomas išsamiu, visapusiškai išnagrinėtu ir teisingu. Kadangi būtina išsamiai išnagrinėti ir taikyti aukščiau minėtą aiškinimą pareiškėjo individualiai situacijai, reikalinga iš naujo išnagrinėti prašymą ir grąžinti jį Migracijos departamentui iš naujo nagrinėti. Sprendimas laikytinas neteisėtu, nepagrįstu, atliktas tyrimas negali būti pripažintas tinkamu, išsamiu ir objektyviu, jį atliekant nebuvo remtasi aktualiausia, išsamia informacija apie kilmės ir kitas palyginamąsias valstybes, jos patikrinimu, sistemine analize. Dėl to Sprendimas naikintinas ir grąžintinas iš naujo nagrinėti Migracijos departamentui.

7. Atsakovas Migracijos departamentas atsiliepime į pareiškėjo skundą prašė skundą atmesti kaip nepagrįstą.

8. Atsiliepime į skundą atsakovas nurodė:

9. Pareiškėjas savo prieglobsčio prašymą grindė kylančia grėsme (duomenys neskelbtini), nes jis atsisakė dirbti su (duomenys neskelbtini), kai buvo verbuojamas. Pareiškėjo deklaruojama baimė patirti persekiojimą Lietuvos Respublikos įstatymo dėl užsieniečių teisinės padėties (toliau – ir Įstatymas) 86 straipsnio 1 dalyje bei 1951 m. Jungtinių Tautų Konvencijos dėl pabėgėlių statuso 1 straipsnio A dalyje nustatytų pabėgėlio statuso taikymo nuostatų prasme nėra visiškai pagrįsta, todėl jis neatitinka reikalavimų ir jam nesuteiktinas pabėgėlio statusas. Tyrimo metu nenustatyta realios ir individualios grėsmės pareiškėjui tikimybės ir, atsižvelgus į tai, nenustatyta pagrįstos tikimybės, kad kilmės valstybėje jam grėstų kankinimai arba mirties bausmė, t. y. jis neatitinka papildomos apsaugos suteikimo kriterijų, nustatytų Įstatymo 87 straipsnio 1 dalies 1–2 punktuose. Remiantis turima informacija, pareiškėjo kilmės šalyje (gyvenamojoje vietoje – (duomenys neskelbtini)) šiuo metu nevyksta Įstatymo 87 straipsnio 1 dalies 3 punkte nurodyti veiksmai – tarptautinis ar vidaus ginkluotas konfliktas, pasireiškiantis beatodairišku smurtu, dėl kurio vien dėl buvimo toje teritorijoje asmens gyvybei, sveikatai, saugumui ar laisvei gresia pavojus. Todėl ginčijamame Sprendime konstatuota, kad jis neatitinka papildomos apsaugos suteikimo kriterijų, nustatytų Įstatymo 87 straipsnio 1 dalies 3 punkte.

10. Pareiškėjo pasakojimas apie tariamą (duomenys neskelbtini) pareigūnų persekiojimą buvo neišsamus ir prieštaringas, visiškai nesuderintas su pareiškėjo advokato pateiktais papildomais paaiškinimais (analogiški paaiškinimai yra nurodyti ir pareiškėjo skunde, kurie buvo įvertinti priimant ginčijamą Sprendimą). Pareiškėjas teigė, kad su (duomenys neskelbtini) pareigūnu kalbėjo 2 kartus. Pirmą kartą su (duomenys neskelbtini) pareigūnu jis susitiko 2017 m. pabaigoje ar 2018 m. pradžioje, o antrą kartą – grįžus iš ligoninės. Antro susitikimo metu jis atsisakė bendradarbiauti, dėl ko vėliau buvo sulaikytas 2 kartus. Visgi, apklausos metu pateikta informacija prieštarauja advokato pateiktiems paaiškinimams.

11. Nors pareiškėjas sulaikymus siejo su atsisakymu dirbti (duomenys neskelbtini), apklausos metu paaiškinti, dėl kokių priežasčių šiuos įvykius jis sieja, pareiškėjas negalėjo. Pareiškėjo teigimu, jam taip pasakė žmogus, kurio įvardinti jis negali (pažadėjo niekam nesakyti). Advokato pateiktuose paaiškinimuose nurodoma, kad ne pačiam pareiškėjui, o jo tėvui vienas pažįstamas pasakė, jog (duomenys neskelbtini) pareigūnas nesiruošia palikti pareiškėjo ramybėje, t. y. pareiškėjas nurodo skirtingus būdus, kaip jį pasiekė informacija apie tariamą grėsmę. Be to, apklausos metu pareiškėjas atsisakė įvardinti šaltinį, kuris tariamai jį perspėjo apie kylančias grėsmes, tačiau, kaip jis pats nurodė advokato pateiktuose paaiškinimuose, informaciją jam perdavė tėvas. Nors, pareiškėjo teigimu, jam buvo grasinama, kad atsisakius bendradarbiauti jis bus pasodintas į kalėjimą arba dings, remiantis pareiškėjo pasakojimu, kaltinimai jam nebuvo pateikti, baudžiamoji byla nebuvo iškelta.

12. Įvertinus pareiškėjo pasakojimo trūkumus, teiginiai, esą jis buvo verbuojamas (duomenys neskelbtini) ir sulaikytas yra mažai tikėtini, jo pateikta informacija nepagrindžia prielaidos, jog per pastaruosius 3 metus jis būtų patyręs netinkamą elgesį, prilygstantį persekiojimui, kaip tai suprantama pabėgėlio sąvokos kontekste. Pažymėtina, kad paprašius pareiškėjo paaiškinti, dėl kokių priežasčių jis mano, kad (duomenys neskelbtini) jam bus iškelta byla, nors nuo 2018 m. jis nebuvo sulaikytas ir netinkamo elgesio nepatyrė, pareiškėjas nurodė, kad nežino kas jam nutiks, bet jam atrodo, kad bus pasekmės ir jo nepaleis, be to, Europoje yra jo šeima. Pareiškėjo teiginiai, kad grįžus į (duomenys neskelbtini) prieš jį bus imtasi netinkamų veiksmų (be pagrindo bus keliama baudžiamoji byla, jis bus įkalintas ar dings), tėra jo paties daromos subjektyvios prielaidos, kurios nėra pagrįstos objektyvia pareiškėjo patirtimi ar įrodymais. Įvertinus aplinkybių visumą, pagrįstai nustatyta, kad nėra individualių aplinkybių, kurios pagrįstų pareiškėjo baimę būti nubaustam už tariamą atsisakymą bendradarbiauti su (duomenys neskelbtini) 2017–2018 m., o jo deklaruojama baimė vertintina išimtinai kaip hipotetinio pobūdžio ir nelaikytina visiškai pagrįsta.

13. Pareiškėjo skunde nurodyti argumentai, jog tiek Europos Sąjungos, tiek tarptautinėje teisėje įtvirtinta valstybių pareiga apsaugoti šeimos ir vaiko interesus ir jog atskyrimo nuo šeimos galimybės realumas negavus prieglobsčio pažeidžia pareiškėjo teises ir gali būti kaip psichologinis smurtas, yra deklaratyvūs ir nepagrįsti. Prieglobstis suteikiamas tik tuo atveju, jeigu asmuo visiškai pagrįstai bijo savo kilmės valstybėje patirti persekiojimą dėl individualių savybių (rasės, religijos, tautybės, priklausymo tam tikrai socialinei grupei ar politinių įsitikinimų) ar realų Įstatymo 87 straipsnio 1 dalyje nurodytų veiksmų pavojų. Nei Europos Sąjungos, nei tarptautinėje teisėje, nei Lietuvos Respublikos nacionalinėje teisėje nėra nustatyta, kad prieglobstis gali būti suteikiamas asmeniui, kuris neatitinka prieglobsčio suteikimo kriterijų vien dėl to, kad kitoje Europos Sąjungos valstybėje gyvena asmens šeimos nariai. Taigi, nagrinėjamu atveju vien tai, kad, kaip teigia pareiškėjas, (duomenys neskelbtini) gyvena jo žmona ir vaikai, nesudaro pagrindo suteikti jam prieglobstį Lietuvos Respublikoje ir pripažinti ginčijamą Sprendimą neteisėtu ar nepagrįstu.

14. Nepagrįstais laikytini ir pareiškėjo skundo teiginiai, susiję jo (duomenys neskelbtini) kalbos mokėjimu, tariamai lėmusiu pareiškėjo pasakojimo neišsamumą ir nedetalumą, nes pareiškėjas nesuprato klausimų. Kaip matyti iš byloje esančios pareiškėjo apklausos, atliekant pareiškėjo apklausą jo buvo paklausta, ar jis supranta (duomenys neskelbtini) kalbos vertėją, pareiškėjas atsakė: „Žinoma, suprantu“. Pareiškėjui taip pat buvo paaiškinta, kad, jeigu apklausos metu kils kažkokie nesklandumai dėl vertimo, jis nesupras vertėjos, manys, kad vertėja netinkamai verčia ar panašiai, jis turi informuoti apie tai apklausą atliekančią Migracijos departamento tarnautoją, pareiškėjas atsakė: „Būtinai“. Tačiau visos apklausos metu pareiškėjas nepareiškė jokių pastabų dėl to, kad jis nesuprato kokio nors klausimo ar vertėjo. Galiausiai, apklausos pabaigoje pareiškėjo dar kartą buvo perklausta, ar jis suprato vertėją, į ką pareiškėjas atsakė teigiamai. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, pareiškėjo teiginiai, kad jo pasakojimas buvo nedetalus ir neišsamus, buvo pasirinkta gynybinė pozicija ir nesudaro pagrindo pripažinti ginčijamą Sprendimą neteisėtu ar nepagrįstu.

15. Skundo teiginiai, jog Migracijos departamentas neištyrė ir nenustatė, ar pareiškėjo situacijoje nėra aplinkybių, kilmės valstybės poveikio priemonių ir politikos, dėl kurios pareiškėjui būtų daromas poveikis ir ar realu, jog grąžinus pareiškėją į kilmės šalį jis nepatirs persekiojimo/kankinimo ir kitokio nežmoniško elgesio veiksmų, nepagrįsti. Pareiškėjas savo pasakojimui pagrįsti nepateikė jokių įrodymų, o įvertinus pareiškėjo pasakojimo trūkumus, ginčijamame Sprendime pagrįstai konstatuota, kad jo teiginiai, esą jis buvo verbuojamas (duomenys neskelbtini) ir sulaikytas yra mažai tikėtini, o baimė patirti persekiojimą ar netinkamą elgesį kilmės valstybėje (ypač atsižvelgiant į tai, kad nuo 2018 m., gyvendamas (duomenys neskelbtini), jis nebebuvo sulaikytas ir nepatyrė jokių kitų veiksmų, kurie galėtų būti prilyginti persekiojimui), yra paremta išimtinai niekuo nepagrįstomis jo paties daromomis subjektyviomis prielaidomis.

16. Pareiškėjas skunde nurodo, kad Migracijos departamentas visiškai netyrė ir neanalizavo, nerinko duomenų, ar (duomenys neskelbtini) iš viso yra persekiojami asmenys, dėl to, kad į šalį būtų grąžinti ar grįžtų kiti asmenys. Migracijos departamentas nėra įpareigotas rinkti bei vertinti informacijos visais prieglobsčio prašytojo pageidaujamais aspektais, nagrinėjant prašymus suteikti prieglobstį vertinama ne bendra kilmės valstybės informacija, o individuali prieglobsčio prašytojo situacija kilmės valstybės kontekste. Pažymėtina ir tai, kad pareiškėjo pasakojimas nepagrindė baimės patirti persekiojimą kilmės valstybėje – nuo 2018 m., gyvendamas (duomenys neskelbtini), jis nebebuvo sulaikytas ir nepatyrė jokių kitų veiksmų, kurie galėtų būti prilyginti persekiojimui dėl jo dėl rasės, religijos, tautybės, priklausymo tam tikrai socialinei grupei arba politinių įsitikinimų. Prieš atvykdamas į Lietuvos Respubliką pareiškėjas svarstė iš pradžių išvažiuoti į (duomenys neskelbtini), bet tik dėl to, kad pasiilgo savo šeimos, gyvenančios (duomenys neskelbtini), atvyko į Lietuvą. Migracijos departamento vertinimu, šie teiginiai pagrindžia ginčijamame sprendime padarytas išvadas, kad pareiškėjo baimė patirti persekiojimą kilmės valstybėje yra išimtinai hipotetinio pobūdžio ir nėra visiškai pagrįsta, pareiškėjas neturi baimės apsigyventi kitame (duomenys neskelbtini) mieste (duomenys neskelbtini), todėl jam pagrįstai nesuteiktas prieglobstis Lietuvos Respublikoje.

17. (duomenys neskelbtini)

18. Trečiasis suinteresuotas asmuo Lietuvos Respublikos valstybės saugumo departamentas atsiliepime į pareiškėjo skundą nurodė, jog su pareiškėjo skundu nesutinka ir prašė jį atmesti kaip nepagrįstą.

19. Atsiliepime į skundą trečiasis suinteresuotas asmuo nurodė:

20. Pareiškėjo skundo argumentai ir prašymai yra nepagrįsti. Pareiškėjas nepateikė jokių pagrįstų argumentų, kurie paneigtų Departamento sprendimuose nustatytas ir išdėstytas faktines aplinkybes. Departamentas visapusiškai įvertino faktines aplinkybes ir ginčo dalyką reglamentuojančias aktualias teisės normas bei priėmė pagrįstus sprendimus, todėl nėra pagrindo jų naikinti.

21. (duomenys neskelbtini)

II. 22. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2022 m. vasario 18 d. sprendimu pareiškėjo skundą atmetė kaip nepagrįstą.

23. Priimdamas ginčijamą sprendimą, pirmosios instancijos teismas vadovavosi Konvencijos dėl pabėgėlių statuso 1, 12 straipsniais, Įstatymo dėl užsieniečių teisinės padėties 86, 87, 126, 128, 133 straipsniais, Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministro 2016 m. vasario 24 d. įsakymu Nr. 1V-131 patvirtinto Prieglobsčio Lietuvos Respublikoje suteikimo ir panaikinimo tvarkos aprašo (toliau – ir Tvarkos aprašas) 116 punktu, 2011 m. gruodžio 13 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 2011/95/ES dėl trečiųjų šalių piliečių ar asmenų be pilietybės priskyrimo prie tarptautinės apsaugos gavėjų, vienodo statuso pabėgėliams arba papildomą apsaugą galintiems gauti asmenims ir suteikiamos apsaugos pobūdžio reikalavimų 2, 15 straipsniais.

24. Teismas nustatė, kad 2021 m. liepos 29 d. pareiškėjas neleistinoje vietoje kirto Lietuvos Respublikos valstybės sieną eidamas asmenų grupėje iš (duomenys neskelbtini) pusės bei buvo sulaikytas pasienio pareigūnų. Pristačius pareiškėją į užkardą, jis pateikė prašymą suteikti prieglobstį Lietuvos Respublikoje. Asmens tapatybę patvirtinančių dokumentų prieglobsčio prašytojas nepateikė. Pirminės apklausos metu pareiškėjas nurodė, kad yra vedęs (duomenys neskelbtini) pilietę ir kurį laiką gyveno (duomenys neskelbtini), tačiau buvo iš ten deportuotas. Jis teigė, kad deportuotas buvo 2017 m., po to, kai vežė draugą pasiimti automobilio ir sustabdžiusiai policijai nurodė melagingą kelionės tikslą. Pareiškėjas ieškojo įvairiausių būdų pasiekti Europą ir grįžti pas žmoną. Galiausiai jis rado būdą pateikti į Europą – per (duomenys neskelbtini) ir Lietuvos sieną.

25. Teismas nustatė, jog 2021 m. rugsėjo 21 d. vykusios apklausos metu pareiškėjas papasakojo, kad į Europą jis atvyko pirmiausia dėl to, kad jo žmona ir vaikai gyvena (duomenys neskelbtini) ir jis nori juos pasiekti. Jis atvyko į Europą nelegaliai, nes (duomenys neskelbtini) sudėtingą gauti vizą, be to, 2017 m. iš (duomenys neskelbtini) jis buvo deportuotas. Prieglobsčio prašytojas teigė, jog buvo apšmeižtas, susietas su terorizmu ir dėl to deportuotas. Jis pasakojo, kad 2017 m., kai buvo deportuotas iš (duomenys neskelbtini), vos nusileidus oro uoste jis buvo apklaustas pareigūno ir paleistas.

26. Grįžus į (duomenys neskelbtini) jis buvo 2 m. kankinamas – prieglobsčio prašytojas buvo verbuojamas (duomenys neskelbtini). Pareiškėjas turėjo vykti ir stebėti bei megzti kontaktus su Europoje gyvenančiais žmonėmis. Jam buvo grasinta, kad jei jis nesutiks bendradarbiauti, jis bus įkalintas arba dings. Po to, kai jis buvo verbuojamas, prieglobsčio prašytojas nusprendė pasislėpti ir atsigulti į ligoninę (duomenys neskelbtini). Ten praleido 2 dienas, per tą laiką persekiotojai ėjo pas tėvus, apieškojo namą. Po ligoninės jis vėl nuėjo pas persekiotojus ir pasakė, kad nesutinka bendradarbiauti. (duomenys neskelbtini) pareigūnas pažadėjo Užsieniečiui sugadinti gyvenimą.

27. Pirmosios instancijos teismas vertino, jog Departamentas surinko išsamią kilmės valstybės informaciją, įvertino pareiškėjo paaiškinimus, taip pat kitas byloje nustatytas aplinkybes, todėl nėra pagrindo abejoti Departamento pateiktų faktų tikrumu, kad pareiškėjui nekils joks pavojus dėl rasės, religijos, tautybės, priklausymo tam tikrai socialinei grupei ar politinių įsitikinimų, o pareiškėjo subjektyvios prielaidos, nepagrįstos objektyviais, byloje esančiais duomenimis, negali paneigti Departamento padarytos išvados. Teismas nenustatė aplinkybių, kad pareiškėjo atžvilgiu bus imtasi persekiojimo veiksmų, o jo baimė dėl gyvybės yra nulemta tik jo subjektyvaus situacijos vertinimo bei prielaidų. Taigi pareiškėjo baimė nėra visiškai pagrįsta, kilmės valstybėje jam negresia kankinimai ar mirtis, todėl jis neatitinka pabėgėlio statuso reikalavimų. Teismas darė išvadą, kad pareiškėjo pasakojimas apie priežastis, privertusias išvykti iš kilmės valstybės, buvo abstraktus, apsiribojo bendro pobūdžio teiginiais, grindžiamais plačiai žinoma informacija, o ne asmenine patirtimi. Todėl, įvertinus nustatytų faktinių aplinkybių visumą, prieglobsčio prašytojo pasakojimo formos ir turinio trūkumus, atsižvelgus į surinktą kilmės valstybės informaciją, teismas konstatavo, jog nėra nustatyta individualių aplinkybių, kurios pagrįstų, kad prieglobsčio prašytojui reikia suteikti tarptautinę apsaugą.

28. Pareiškėjo deklaruojama baimė grįžti teismo vertinta kaip išskirtinai hipotetinio pobūdžio ir nelaikyta visiškai pagrįsta, nes „visiškai pagrįstos baimės“ pabėgėlio statuso taikymo nuostata nėra įvykdyta, pareiškėjas neatitinka Įstatymo 86 straipsnio 1 dalies reikalavimų, todėl Departamentas pagrįstai sprendimu jam nesuteikė pabėgėlio statuso. Remiantis turima informacija, pareiškėjo kilmės šalyje (gyvenamojoje vietoje – (duomenys neskelbtini)) šiuo metu nevyksta Įstatymo 87 straipsnio 1 dalies 3 punkte nurodyti veiksmai (tarptautinis ar vidaus ginkluotas konfliktas), pasireiškiantys beatodairišku smurtu, dėl kurio vien dėl buvimo toje teritorijoje asmens gyvybei, sveikatai, saugumui ar laisvei gresia pavojus, todėl ginčijamame sprendime pagrįstai konstatuota, kad jis neatitinka papildomos apsaugos suteikimo kriterijų, nustatytų Įstatymo 87 straipsnio 1 dalies 3 punkte.

29. Teismo vertinimu, pareiškėjo nurodoma baimė grįžti į kilmės valstybę grindžiama tik jo paties subjektyviu situacijos vertinimu, nepagrįstu objektyviais įrodymais. Individualios asmeninės grėsmės grįžti į kilmės šalį atsakovas nenustatė. Pirmosios instancijos teismui tokių įrodymų nepateikta. Teismas sutiko, kad Departamentas, remdamasis pateikta medžiaga, neturėjo pagrindo konstatuoti esant pagrįstos tikimybės, kad grįžimo į (duomenys neskelbtini) atveju pareiškėjui grėstų Įstatymo 87 straipsnio 1 dalies 1–2 punktuose nurodyti veiksmai – kankinimai arba mirties bausmė, t. y. pareiškėjas neatitinka papildomos apsaugos suteikimo kriterijų. Atsakovui nustačius, jog pareiškėjas neatitiko minėtų Įstatymo nuostatų dėl papildomos apsaugos suteikimo, ir ši (dėl papildomos apsaugos nesuteikimo) atsakovo sprendimo dalis dėl papildomos apsaugos suteikimo teismo laikyta teisėta ir pagrįsta.

30. Ginčijamame Sprendime konkrečiai ir argumentuotai nurodomos aplinkybės, sudarančios pagrindą išsiųsti pareiškėją iš Lietuvos Respublikos į (duomenys neskelbtini). Pagal Įstatymo 126 straipsnio 1 dalies 3 punktą užsienietis išsiunčiamas iš Lietuvos Respublikos, jeigu užsienietis išsiunčiamas iš Lietuvos Respublikos, jeigu jo buvimas Lietuvos Respublikoje gresia valstybės saugumui arba viešajai tvarkai. Remiantis Policijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos pateikta išvada, teismas vertino, jog pareiškėjas kelia grėsmę viešajai tvarkai ir visuomenei dėl jo sąsajų su terorizmu, todėl Departamentas pagrįstai nustatė pagrindą išsiųsti pareiškėją iš Lietuvos Respublikos į (duomenys neskelbtini).

31. Atsakydamas į pareiškėjo argumentus, jog jis pokalbio metu nesuprato, kokios konkrečiai informacijos iš jo reikia, nes pareiškėjo gimtoji kalba yra (duomenys neskelbtini), o (duomenys neskelbtini) kalbą jis moka silpnai ir ne visus pokalbio metu jam užduotus klausimus suprato, teismas vertino, kad šie pareiškėjo argumentai yra nepagrįsti ir atmestini. Iš byloje esančios pareiškėjo apklausos medžiagos matoma, jog Departamento specialistai apklausos pradžioje klausė pareiškėjo, ar jis supranta (duomenys neskelbtini) kalbos vertėją, pareiškėjas atsakė teigiamai, pareiškėjui taip pat buvo paaiškinta, kad, jeigu apklausos metu kils kažkokie nesklandumai dėl vertimo, jis nesupras vertėjos, manys, kad vertėja netinkamai verčia ar panašiai, jis turi informuoti apie tai apklausą atliekančią Departamento tarnautoją, pareiškėjas atsakė, jog tokiu atveju informuos Departamento specialistą, tačiau visos apklausos metu pareiškėjas nepareiškė jokių pastabų.

III. 32. Pareiškėjas R. G. apeliaciniame skunde su Vilniaus apygardos administracinio teismo 2022 m. vasario 18 d. sprendimu nesutinka, prašo jį panaikinti ir tenkinti jo skundą bei įpareigoti Migracijos departamentą iš naujo nagrinėti pareiškėjo skundą.

33. Apeliaciniame skunde pareiškėjas nurodo:

34. Pirmosios instancijos teismo išvada, jog pareiškėjo parodymuose yra daug neatitikimų, nepagrįsta. Prašymas suteikti prieglobstį ir prieglobsčio prašytojo pateikta informacija šiam prašymui pagrįsti vertinama bendradarbiaujant su prieglobsčio prašytoju. Kai nagrinėjant prieglobsčio prašytojo prašymą suteikti prieglobstį nustatoma, kad su jo statuso nustatymu susiję duomenys, nepaisant prieglobsčio prašytojo nuoširdžių pastangų, negali būti patvirtinti rašytiniais įrodymais, šie duomenys vertinami prieglobsčio prašytojo naudai ir prašymas suteikti prieglobstį laikomas pagrįstu, jeigu kiek įmanoma anksčiau pateiktas prašymas suteikti prieglobstį, nebent prieglobsčio prašytojas gali nurodyti tinkamą priežastį, dėl ko to nepadarė, pateikta visa prieglobsčio prašytojo turima informacija ir tinkamai paaiškinta, kodėl nepateikta kita svarbi informacija, prieglobsčio prašytojo paaiškinimai yra neprieštaringi bei nuoseklūs ir neprieštarauja turimai specifinei ir bendrai informacijai, susijusiai su prieglobsčio prašytojo atveju.

35. Pareiškėjas nurodė realias aplinkybes ir pagrindė savo prašymą. Pareiškėjas atitinka Įstatymo 86 straipsnio 1 dalies reikalavimus dėl pabėgėlio statuso ir jam turi būti suteikiama papildoma apsauga pagal Įstatymo 87 straipsnio 1 dalies 1–3 punktus. Pareiškėjas nurodė realias individualias aplinkybes – jis buvo apšmeižtas, susietas su terorizmu ir deportuotas, grįžus į (duomenys neskelbtini), jis kankinamas 2 metus, verbuojamas (duomenys neskelbtini), jam buvo grasinta, kad jei jis nesutiks bendradarbiauti, jis bus įkalintas arba dings. Dėl to pareiškėjas negali pasilikti kilmės šalyje, kyla grėsmė jo gyvybei, sveikatai. Pareiškėjas jau patyrė realias grėsmes, dėl kurių pabėgo iš savo šalies. Pareiškėjo vertinimu, faktinės bylos aplinkybės patvirtina, jog grįžimo į kilmės valstybę atveju yra pagrįsta tikimybė, jog pareiškėjas gali būti sulaikytas bei įkalintas (duomenys neskelbtini) teisėsaugos institucijų.

36. Tiek Europos Sąjungos teisėje, tiek tarptautinėje teisėje įtvirtinta valstybių pareiga apsaugoti šeimos ir vaiko interesus. Europos Žmogaus Teisių Teismas (toliau – ir EŽTT) savo praktikoje pripažįsta šeimos ryšių svarbą ir yra ne kartą konstatavęs, jog asmens išsiuntimas, nulemiantis šeimos ryšių nutraukimą, gali būti vertinamas kaip Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apaugos konvencijos 8 straipsnio pažeidimas. EŽTT praktikoje pabrėžiama valstybės pareiga užtikrinti sąžiningą pusiausvyrą tarp asmens ir bendruomenės interesų bei pareigą priimant sprendimus vadovautis geriausių vaiko interesų užtikrinimo principu ir jo teisių apsauga pagal EŽTK 8 straipsnį. Būtina atsižvelgti į Lietuvos Respublikos vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatyme įtvirtintus vaiko teisių ir laisvių apsaugos įgyvendinimo principus, užtikrinančius geriausių vaiko interesų ir biologinės šeimos prioritetus. Akivaizdu, jog atskyrimo nuo šeimos galimybės realumas negavus prieglobsčio, pažeidžia pareiškėjo teises ir gali būti kaip psichologinis smurtas.

37. Pareiškėjo baimė grįžti į kilmės valstybę yra objektyvaus pobūdžio, egzistuoja realiai ir yra ne vien tik prieglobsčio prašytojo suvokimas, bet pagrįsta konkrečių faktinių duomenų visuma. Pareiškėjo išsiuntimas ir draudimas atvykti, nesuteikimas papildomos apsaugos sudarytų nepagrįstas ir griežtas pasekmes, kuomet valstybės, kurioje pažeidinėjamos žmogaus teisės, pareiškėjui būtų uždrausta atvykti į saugią valstybę ir prašyti prieglobsčio. Konkrečiai pareiškėjo situacijos nei Migracijos departamento pareigūnai, nei Vilniaus apygardos administracinis teismas netyrė ir neanalizavo, nerinko duomenų, ar (duomenys neskelbtini) apskritai yra vykdomi asmenų persekiojimai dėl to, kad į šalį būtų grąžinti ar grįžtų kiti asmenys, šiuo atveju konkrečiai – pareiškėjas. Migracijos departamento pareigūnai nesurinko visiškai jokios informacijos, ar persekiojimas bei smurtas yra patiriamas. Pareigūnai apsiribojo tik pareiškėjo, nesuprantančio jam užduodamų klausymų esmės, pasakojimu, tačiau niekaip individualiai ir asmeniškai neišnagrinėjo pareiškėjui kilmės valstybėje kylančių grėsmių. Tai laikytina esminiu tyrimo ir prašymo dėl prieglobsčio suteikimo, jo motyvų aiškinimosi trūkumu, dėl kurio pareiškėjo prašymas turi būti nagrinėjamas iš naujo.

38. Atsiliepime į apeliacinį skundą atsakovas Migracijos departamentas su apeliaciniu skundu, prašo jį atmesti kaip nepagrįstą.

39. Atsiliepime į apeliacinį skundą atsakovas nurodo:

40. Įvertinus pareiškėjo pasakojimo trūkumus, ginčijamame Sprendime pagrįstai konstatuota, kad jo teiginiai, esą jis buvo verbuojamas (duomenys neskelbtini) ir sulaikytas yra mažai tikėtini, jo pateikta informacija nepagrindžia prielaidos, jog per pastaruosius 3 metus jis būtų patyręs netinkamą elgesį, prilygstantį persekiojimui, kaip tai suprantama pabėgėlio sąvokos kontekste. Paprašius pareiškėjo paaiškinti, dėl kokių priežasčių jis mano, kad (duomenys neskelbtini) jam bus iškelta byla, nors nuo 2018 m. jis nebuvo sulaikytas ir netinkamo elgesio nepatyrė, pareiškėjas nurodė, kad nežino kas jam nutiks, bet jam atrodo, kad bus pasekmės ir jo nepaleis, be to, Europoje yra jo šeima. Pareiškėjo teiginiai, kad grįžus į (duomenys neskelbtini) prieš jį bus imtasi netinkamų veiksmų (be pagrindo bus keliama baudžiamoji byla, jis bus įkalintas ar dings), tėra jo paties daromos subjektyvios prielaidos, kurios nėra pagrįstos objektyvia pareiškėjo patirtimi ar įrodymais. Įvertinus aplinkybių visumą, nustatyta, kad nėra individualių aplinkybių, kurios pagrįstų pareiškėjo baimę būti nubaustam už tariamą atsisakymą bendradarbiauti su (duomenys neskelbtini) 2017–2018 m., o jo deklaruojama baimė vertintina išimtinai kaip hipotetinio pobūdžio ir nelaikytina visiškai pagrįsta. Kadangi „visiškai pagrįstos baimės“ pabėgėlio statuso taikymo nuostata nėra įvykdyta, ginčijamame sprendime pagrįstai konstatuota, kad pareiškėjas neatitinka Įstatymo 86 straipsnio 1 dalies reikalavimų ir jam nesuteiktinas pabėgėlio statusas.

41. Pareiškėjas skunde nurodo, kad tiek Europos Sąjungos, tiek tarptautinėje teisėje įtvirtinta valstybių pareiga apsaugoti šeimos ir vaiko interesus. Pareiškėjo teigimu, „atskyrimo nuo šeimos galimybės realumas negavus prieglobsčio, pažeidžia pareiškėjo teises ir gali būti kaip psichologinis smurtas“. Skundo teiginiai deklaratyvūs ir nepagrįsti. Prieglobstis suteikiamas tik tuo atveju, jeigu asmuo visiškai pagrįstai bijo savo kilmės valstybėje patirti persekiojimą dėl savo individualių savybių (rasės, religijos, tautybės, priklausymo tam tikrai socialinei grupei ar politinių įsitikinimų) arba realų Įstatymo 87 straipsnio 1 dalyje nurodytų veiksmų pavojų.

42. Nepagrįstais laikytini ir pareiškėjo skundo teiginiai, susiję su jo (duomenys neskelbtini) kalbos mokėjimu, kas tariamai lėmė pareiškėjo pasakojimo neišsamumą ir nedetalumą, nes pareiškėjas nesuprato klausimų. Kaip matyti iš byloje esančios pareiškėjo apklausos, atliekant pareiškėjo apklausą jo buvo paklausta, ar jis supranta (duomenys neskelbtini) kalbos vertėją, pareiškėjas atsakė – „Žinoma, suprantu“. Pareiškėjui taip pat buvo paaiškinta, kad, jeigu apklausos metu kils kažkokie nesklandumai dėl vertimo, jis nesupras vertėjos, manys, kad vertėja netinkamai verčia ar panašiai, jis turi informuoti apie tai apklausą atliekančią Migracijos departamento tarnautoją. Pareiškėjas atsakė – „Būtinai“, tačiau, visos apklausos metu, jis nepareiškė jokių pastabų dėl to, kad jis nesuprato kokio nors klausimo ar vertėjo.

43. Pareiškėjas skunde nurodo, kad Migracijos departamentas visiškai netyrė ir neanalizavo, nerinko duomenų, ar (duomenys neskelbtini) iš viso yra persekiojami asmenys, dėl to, kad į šalį būtų grąžinti ar grįžtų kiti asmenys. Migracijos departamentas nėra įpareigotas rinkti bei vertinti informacijos visais prieglobsčio prašytojo pageidaujamais aspektais, o nagrinėjant prašymus suteikti prieglobstį vertinama ne bendra kilmės valstybės informacija, o individuali prieglobsčio prašytojo situacija kilmės valstybės kontekste.

44. (duomenys neskelbtini)

45. Atsiliepime į apeliacinį skundą trečiasis suinteresuotas asmuo Valstybės saugumo departamentas su apeliaciniu skundu nesutinka, prašo atmesti kaip nepagrįstą.

46. Atsiliepime į apeliacinį skundą trečiasis suinteresuotas asmuo nurodo:

47. Užsienietis nepateikė jokių pagrįstų argumentų, kurie paneigtų tiek Departamento, tiek pirmosios instancijos teismo sprendimuose nustatytas faktines aplinkybes. Užsieniečio nurodomi argumentai, jog jis buvo apšmeižtas dėl sąsajų su terorizmu nėra pagrįsti jokiais šiuos teiginius pagrindžiančiais duomenimis. Be to, įrodymais nepagrįstas ir teiginys, kad iš (duomenys neskelbtini) buvo deportuota daug asmenų be faktinės priežasties.

48. (duomenys neskelbtini)

49. Pirmosios instancijos teismas tinkamai įvertino Užsieniečio kilmės valstybės informaciją, todėl nėra pagrindo abejoti, jog Užsieniečiui nekyla pavojus dėl rasės, religijos, tautybės, priklausymo tam tikrai socialinei grupei ar politinių įsitikinimų. Byloje nenustatyta aplinkybių, kad Užsieniečio atžvilgiu bus imtasi persekiojimo veiksmų ir jo baimė nulemta tik subjektyvaus situacijos vertinimo ir prielaidų. Taip pat, Užsieniečio kilmės valstybėje nevyksta tarptautinis ar vidaus ginkluotas konfliktas, pasireiškiantis beatodairišku smurtu, dėl kurio Užsieniečiui grėstų pavojus.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a :

IV. 50. Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl Migracijos departamento 2021 m. spalio 08 d. sprendimo Nr. 21S30147, kuriuo atsisakyta suteikti prieglobstį Lietuvos Respublikoje, ir Migracijos departamento 2-osios skundų dėl prieglobsčio sprendimų komisijos 2021 m. gruodžio 1 d. sprendimo Nr. 6K-1874, kuriuo atmestas skundas dėl sprendimo atsisakyti suteikti prieglobstį, pagrįstumo ir teisėtumo.

51. Pirmosios instancijos teismas konstatavo, jog pareiškėjui nekyla pavojus dėl rasės, religijos, tautybės, priklausymo tam tikrai socialinei grupei ar politinių įsitikinimų, o pareiškėjo subjektyvios prielaidos nepagrįstos objektyviais duomenimis, todėl deklaruojama baimė grįžti yra išskirtinai hipotetinio pobūdžio ir nelaikytina visiškai pagrįsta ir pareiškėjas neatitinka Įstatymo 86 straipsnio 1 dalies reikalavimų. Teismas sutiko, kad Departamentas, remdamasis pateikta medžiaga, neturėjo pagrindo konstatuoti esant pagrįstos tikimybės, kad grįžimo į (duomenys neskelbtini) atveju pareiškėjui grėstų Įstatymo 87 straipsnio 1 dalies 1–2 punktuose nurodyti veiksmai – kankinimas arba mirties bausmė. Taip pat, pareiškėjo kilmės šalyje šiuo metu nevyksta tarptautinis ar vidaus ginkluotas konfliktas, pasireiškiantis beatodairišku smurtu, dėl kurio vien dėl buvimo toje teritorijoje asmens gyvybei, sveikatai, saugumui ar laisvei gresia pavojus, todėl jis neatitinka papildomos apsaugos suteikimo kriterijų, nustatytų Įstatymo 87 straipsnio 1 dalies 3 punkte.

52. Apeliaciniame skunde pareiškėjas nurodo, kad pirmosios instancijos teismo išvada, jog pareiškėjo parodymuose yra daug neatitikimų, nepagrįsta. Pareiškėjas nurodė realias aplinkybes ir pagrindė savo prašymą – jis buvo apšmeižtas, susietas su terorizmu ir deportuotas, grįžus į (duomenys neskelbtini), buvo kankinamas 2 metus, verbuojamas (duomenys neskelbtini), jam buvo grasinta, kad jei jis nesutiks bendradarbiauti, bus įkalintas arba dings. Dėl to pareiškėjas negali pasilikti kilmės šalyje, kyla grėsmė jo gyvybei, sveikatai. Pareiškėjas atitinka Įstatymo 86 straipsnio 1 dalies reikalavimus dėl pabėgėlio statuso ir jam turi būti suteikiama papildoma apsauga pagal Įstatymo 87 straipsnio 1 dalies 1–3 punktus.

53. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 140 straipsnio 1 dalimi, byloje priimtas pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumas ir teisėtumas tikrinamas neperžengiant apeliacinio skundo ribų. Nagrinėjamoje byloje nenustatytos aplinkybės, nurodytos Administracinių bylų teisenos įstatymo 140 straipsnio 2 dalyje, dėl kurių turėtų būti peržengtos apeliacinio skundo ribos.

54. Teisėjų kolegija pažymi, jog nagrinėjamoje byloje klausimas iš esmės kilo dėl prieglobsčio suteikimo (Įstatymo 86 ir 87 straipsniai) bei įrodymų, grindžiančių prieglobsčio prašymą, vertinimo. Lietuvos Respublikoje prieglobstis suteikiamas suteikiant pabėgėlio statusą (Įstatymo 86 str.) arba papildomą apsaugą (Įstatymo 87 str.).

Dėl pabėgėlio statuso suteikimo

55. Įstatymo 86 straipsnio 1 dalyje nustatyta, jog pabėgėlio statusas suteikiamas prieglobsčio prašytojui, kuris dėl visiškai pagrįstos baimės būti persekiojamas dėl rasės, religijos, tautybės, priklausymo tam tikrai socialinei grupei ar dėl politinių įsitikinimų yra už valstybės, kurios pilietis jis yra, ribų ir negali ar bijo naudotis tos valstybės apsauga arba neturi atitinkamos užsienio valstybės pilietybės, yra už valstybės, kurioje buvo jo nuolatinė gyvenamoji vieta, ribų ir dėl išvardytų priežasčių negali ar bijo į ją grįžti, jeigu nėra priežasčių, nustatytų Įstatymo 88 straipsnio 1, 2 dalyse.

56. Priimdamas Sprendimą Migracijos departamentas nurodė, jog įvertinus prieglobsčio prašytojo pasakojimo trūkumus, konstatuotina, kad Užsieniečio teiginiai, esą jis buvo verbuojamas (duomenys neskelbtini) ir sulaikytas, yra mažai tikėtini. Departamentas vertino, jog Užsieniečio teiginiai, kad grįžus į (duomenys neskelbtini) prieš jį bus imtasi netinkamų veiksmų (be pagrindo bus keliama baudžiamoji byla, jis bus įkalintas ar dings), tėra subjektyvios prielaidos, kurios nėra pagrįstos objektyvia prieglobsčio prašytojo patirtimi ar įrodymais. Nagrinėjamu atveju Departamentas nenustatė individualių aplinkybių, kurios pagrįstų prieglobsčio prašytojo baimę būti nubaustam už tariamą atsisakymą bendradarbiauti su (duomenys neskelbtini) 2017–2018 m., o jo deklaruojama baimė vertinta kaip hipotetinio pobūdžio. Kadangi „visiškai pagrįstos baimės“ pabėgėlio statuso taikymo nuostata nėra įvykdyta, Departamentas vertino, jog Užsienietis neatitinka Įstatymo 86 straipsnio 1 dalies reikalavimų ir jam nesuteiktinas pabėgėlio statusas.

57. Pirmosios instancijos teismas iš esmės sutiko su Departamento vertinimu ir nurodė, jog Departamentas surinko išsamią kilmės valstybės informaciją, įvertino pareiškėjo paaiškinimus, taip pat kitas byloje nustatytas aplinkybes, todėl nėra pagrindo abejoti Departamento pateiktų faktų tikrumu, kad pareiškėjui nekils joks pavojus dėl rasės, religijos, tautybės, priklausymo tam tikrai socialinei grupei ar politinių įsitikinimų, o pareiškėjo subjektyvios prielaidos, nepagrįstos objektyviais, byloje esančiais duomenimis, negali paneigti Departamento padarytos išvados.

58. Teisėjų kolegija pažymi, jog kaip nurodyta nutarties 55 punkte, pabėgėlio statusas Lietuvos Respublikoje gali būti suteikiamas tik tuo atveju, jei prieglobsčio prašytojui kyla visiškai pagrįsta baimė būti persekiojamam dėl Konvencijos 1 straipsnio A dalies 2 punkte nurodytų aplinkybių – rasės, religijos, priklausymo tam tikrai socialinei grupei ar politinių įsitikinimų.

59. Nagrinėjamu atveju nustatyta, jog, kaip nurodyta apeliaciniame skunde, Užsienietis prieglobsčio prašymą iš esmės grindžia baime būti persekiojamam dėl atsisakymo bendradarbiauti su (duomenys neskelbtini) ir dėl jam galimai kylančia grėsme jo saugumui, gyvybei ar sveikatai.

60. Teisėjų kolegija neturi pagrindo abejoti pirmosios instancijos teismo vertinimu, jog nurodytos aplinkybės, kuriomis grindžiamas prieglobsčio prašymas, nėra paremtos nė vienu „konvenciniu“ kriterijumi – Užsieniečiui nekyla visiškai pagrįsta baimė būti persekiojamam (duomenys neskelbtini) dėl rasės, religijos, priklausymo tam tikrai socialinei grupei ar politinių įsitikinimų, dėl to Užsienietis neatitinka Įstatymo 86 straipsnio 1 dalyje nustatytų reikalavimų pabėgėlio statusui suteikti.

Dėl papildomos apsaugos suteikimo

61. Kaip minėta, prieglobstis Lietuvos Respublikoje taip pat gali būti suteiktas suteikiant papildomą apsaugą pagal Įstatymo 87 straipsnio 1 dalį prieglobsčio prašytojui, kuris yra už savo kilmės valstybės ribų ir negali ten grįžti dėl visiškai pagrįstos baimės, kad: 1) jis bus kankinamas, su juo bus žiauriai, nežmoniškai elgiamasi arba bus žeminamas jo orumas ar jis bus tokiu būdu baudžiamas; 2) yra grėsmė, kad jam bus įvykdyta mirties bausmė ar egzekucija; 3) yra rimta ir asmeninė grėsmė jo gyvybei, sveikatai, saugumui ar laisvei dėl beatodairiško smurto veiksmų tarptautinio ar vidaus ginkluoto konflikto metu.

62. Priimdamas Sprendimą, Migracijos departamentas vertino, jog be aplinkybių, kurios buvo nagrinėjamos sprendžiant dėl pabėgėlio statuso suteikimo (Įstatymo 86 str.), prieglobsčio prašytojas nenurodė kitų kilmės valstybėje jam kylančių grėsmių ir Departamentas vertino tas pačias aplinkybes sprendžiant dėl papildomos apsaugos suteikimo. Tyrimo metu nenustatyta faktinių aplinkybių, kurios pagrįstų prielaidą, kad kilmės valstybėje prieglobsčio prašytojui grėstų Įstatymo 87 straipsnio 1 dalies 1-2 punktuose nurodyti veiksmai. Atsižvelgus į tai, Departamentas sprendė, jog Užsienietis neatitinka papildomos apsaugos suteikimo kriterijų, nustatytų Įstatymo 87 straipsnio 1 dalies 1–2 punktuose. Remiantis surinkta informacija, prieglobsčio prašytojo kilmės šalyje šiuo metu nevyksta tarptautinis ar vidaus ginkluotas konfliktas, todėl prieglobsčio prašytojas neatitinka papildomos apsaugos suteikimo kriterijų, nustatytų Įstatymo 87 straipsnio 1 dalies 3 punkte.

63. Pirmosios instancijos teismas sutiko su Departamento vertinimu dėl papildomos apsaugos suteikimo pagal Įstatymo 87 straipsnį, nurodydamas, jog pareiškėjo nurodoma baimė grįžti į kilmės valstybę grindžiama tik jo paties subjektyviu situacijos vertinimu, nepagrįstu objektyviais įrodymais. Individualios asmeninės grėsmė nebuvo nustatyta nei Departamento, nei teismo. Todėl teismas vertino, jog Departamentas, remdamasis pateikta medžiaga, neturėjo pagrindo konstatuoti esant pagrįstai tikimybei, kad grįžimo į (duomenys neskelbtini) atveju pareiškėjui grėstų Įstatymo 87 straipsnio 1 dalies 1–2 punktuose nurodyti veiksmai – kankinimai arba mirties bausmė. Be to, remiantis turima informacija, pareiškėjo kilmės šalyje (gyvenamojoje vietoje – (duomenys neskelbtini)) šiuo metu nevyksta tarptautinis ar vidaus ginkluotas konfliktas, pasireiškiants beatodairišku smurtu, dėl kurio vien dėl buvimo toje teritorijoje Užsieniečio gyvybei, sveikatai, saugumui ar laisvei gresia pavojus, todėl teismas vertino, jog ginčijamame sprendime pagrįstai konstatuota, kad jis neatitinka papildomos apsaugos suteikimo kriterijų, nustatytų Įstatymo 87 straipsnio 1 dalies 3 punkte.

64. Prieš vertindama pagrindą Įstatymo 87 straipsnio 1 dalyje įtvirtintai papildomai apsaugai suteikti, teisėjų kolegija pažymi, jog Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje Įstatymo 86 ir 87 straipsniuose įtvirtinta „visiškai pagrįstos baimės“ samprata apima ne vien baimę kaip dvasinę būseną ir subjektyvią būklę, tačiau ir objektyvų baimės pobūdį, t. y. baimė turi egzistuoti realiai, o ne būti vien tik prašančiojo prieglobsčio asmens suvokimas, įsitikinimas ir pan. Todėl „visiškai pagrįstos baimės“ sąlyga apima ir subjektyvius, ir objektyvius veiksnius, į kuriuos turi būti atsižvelgta, nustatant, ar baimė iš tikrųjų yra visiškai pagrįsta (žr. 2021 m. rugsėjo 29 d. nutartį administracinėje byloje eA-3587-1062/2021).

65. Vertinant Užsieniečiui kylančios baimės subjektyvųjį veiksnį, teisėjų kolegija nustatė, jog Užsienietis bijo dėl to, jog jo teigimu, bendradarbiauti ir rinkti informaciją apie Europoje gyvenančius žmones Užsienietį verbuoja (duomenys neskelbtini), šis verbavimas prasidėjo nuo 2017 m. pabaigos/2018 m. pradžios. Kadangi Užsienietis bendradarbiauti atsisakė, jis buvo du kartus sulaikytas, jam buvo grasinama. Sykiu byloje nustatyta, jog per pastaruosius 3 metus, t. y. nuo 2018 m. Užsienietis nebuvo sulaikytas ir netinkamo elgesio nepatyrė, tačiau prieglobsčio prašymo nagrinėjimo metu Užsienietis nežino, kas jam nutiks, baiminasi, jog bus iškelta baudžiamoji byla, jis bus įkalintas ar dings.

66. Teisėjų kolegija sutinka su Departamento padaryta išvada, jog šie Užsieniečio teiginiai yra mažai tikėtini ir abejoja Užsieniečio baimės patirti 87 straipsnio 1 dalies 1–2 punkte nurodytus veiksmus pagrįstumu – pirmiausia, Užsienietis 2017 m. buvo deportuotas iš (duomenys neskelbtini) dėl kaltinimų terorizmu, tuo tarpu, kaip nurodo Užsienietis, jį deportavus, jis buvo verbuojamas rinkti informaciją apie Europoje gyvenančius žmones, kai asmenį fiziškai deportavus tai tapo objektyviai nebeįmanoma. Be to, deportavus prieglobsčio prašytoją, jis bene 3 metus (t. y., nuo 2018 m. iki 2021 m.) nepatyrė netinkamo elgesio (duomenys neskelbtini), prilygstančio atitinkamiems veiksmams, sudarantiems pagrindą suteikti prieglobstį, ir, kaip nurodo pats Užsienietis, šiuo metu tik baiminasi dėl galimybės patirti tokius veiksmus ateityje. Tačiau Užsieniečiui kaltinimai nebuvo pareikšti ir baudžiamoji byla nebuvo iškelta.

67. Teisėjų kolegija vertina šiuos argumentus kaip pretekstą prieglobsčio prašymo motyvui, nurodytam ir apeliaciniame skunde – grįžti pas šeimą (duomenys neskelbtini). Tačiau, kaip teisingai pažymėjo Departamentas, svarstant prieglobsčio prašymą ir jo suteikimo pagrindus, teisiniame reguliavime nėra įtvirtintas apeliaciniame skunde nurodomas argumentas ir aplinkybė, jog (duomenys neskelbtini)gyvena prieglobsčio prašytojo šeima, nesudaro pagrindo suteikti asmeniui papildomos apsaugos. Dėl to teisėjų kolegija apeliacinio skundo argumentus, jog tokia situacija vertintina kaip psichologinis smurtas, atmeta kaip nepagrįstus.

68. Apibendrindama subjektyviojo veiksnio vertinimą, teisėjų kolegija pažymi, jog sutiktina su Departamento išvada, kad Užsieniečio nurodyti motyvai yra mažai tikėtini ir pirmosios instancijos teismas teisingai vertino šias aplinkybes.

69. Prieš vertinant objektyvųjį veiksnį, teisėjų kolegija atkreipia dėmesį, jog pagal Europos Žmogaus Teisių Teismo praktiką, siekiant išsiaiškinti, ar prieglobsčio prašančio asmens prašymas yra pagrįstas, prieglobsčio bylose turi būti nustatyta, kad įvykus tokio asmens deportacijai kyla reali rizika, jog asmuo patirs elgesį, kuris prieštarauja Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 3 straipsnyje įtvirtintam kankinimui (žr. 2008 m. rugpjūčio 6 d. sprendimą byloje NA prieš Jungtinę Karalystę, pareiškimo Nr. 25904/07).

70. Vertindama objektyvų Užsieniečiui kylančios baimės pobūdį, teisėjų kolegija susipažino su Departamento nustatytomis aplinkybėmis apie Užsieniečio kilmės valstybę bei įrodymais, grindžiančiais prieglobsčio prašymą. Patikrinusi šių aplinkybių tikrumą, teisėjų kolegija neturi pagrindo abejoti, jog Užsieniečio gyvenamojoje vietovėje ((duomenys neskelbtini)) šiuo metu nevyksta tarptautinis ar vidaus ginkluotas konfliktas, kuriame dėl beatodairiško smurto veiksmų Užsieniečiui kiltų rimta ir asmeninė grėsmė jo gyvybei, sveikatai, saugumui ar laisvei (Įstatymo 87 str. 1 d. 3 p.).

71. Be to, Užsieniečiui negresia mirties bausmė ar egzekucija, nes, kaip nustatyta byloje, Užsieniečiui nėra nei pareikšti kaltinimai, nei iškelta baudžiamoji byla, todėl nėra jokio pagrindo spręsti apie tokių veiksmų pagrįstą grėsmę ir atitinkamai dėl jų Užsieniečiui kylančią baimę (Įstatymo 87 str. 1 d. 2 p.).

72. Taip pat, nuo 2018 m. Užsienietis tiesioginio kontakto su saugumo struktūromis neturėjo, nebuvo aktyviai verbuojamas, sulaikytas ir netinkamo elgesio nepatyrė, todėl prieglobsčio prašymo nagrinėjimo metu, kaip nurodo Departamentas, hipotetiškai bijo jam galimai kylančio persekiojimo. Teisėjų kolegija pažymi, jog net aktyviausiu verbavimo periodu (2017–2018 m.) Užsienietis pats atitinkamų veiksmų nepatyrė. Nuo to laiko Užsienietis gyveno (duomenys neskelbtini), neturėjo galimybės patekti į (duomenys neskelbtini) ir įgyvendinti verbavimo tikslų – rinkti informaciją apie Europoje gyvenančius asmenis. Tačiau visu šiuo gyvenimo (duomenys neskelbtini) periodu jis nepatyrė jokio netinkamo elgesio.

73. Dėl to teisėjų kolegija atmeta Užsieniečio apeliaciniame skunde nurodytus argumentus, jog pirmosios instancijos teismas neištyrė, ar realu, jog grąžinus Užsienietį į kilmės valstybę jis nepatirs persekiojimo/kankinimo ir kitokio nežmoniško elgesio veiksmų. Teisėjų kolegija vertina, jog pirmosios instancijos teismas atsižvelgė į nurodytą Europos Žmogaus Teisių Teismo praktiką bei tinkamai vertino objektyvųjį baimės veiksnį, t. y. pirmosios instancijos teismas pagrįstai sprendė, jog pagal nustatytas faktines aplinkybes nėra duomenų ir pagrindo teigti, kad Užsieniečio deportacijos atveju kyla reali rizika, jog Užsienietis patirs elgesį, kuris prieštarauja Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 3 straipsnyje draudžiamam kankinimui. Dėl to Užsieniečio prieglobsčio prašymas neatitinka Įstatymo 87 straipsnio 1 dalies 1 punkto.

74. Apibendrindama teisinį vertinimą dėl Departamento atsisakymo suteikti Užsieniečiui prieglobstį Lietuvos Respublikoje ir pirmosios instancijos teismo sprendimo, teisėjų kolegija konstatuoja, jog nagrinėjamu atveju buvo tinkamai taikomos Įstatymo dėl užsieniečių teisinės padėties nuostatos ir nėra pagrindo Užsieniečiui suteikti prieglobstį Lietuvos Respublikoje pagal Įstatymo 86 ar 87 straipsnius.

75. Teisėjų kolegija taip pat susipažino su (duomenys neskelbtini)

76. Apibendrindama išdėstytas aplinkybes, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas, tikrindamas Sprendimo ir Komisijos sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą, įvertino tiek Migracijos departamento, tiek Užsieniečio argumentus, teisingai taikė teisės normas ir tinkamai išnagrinėjo faktines bylos aplinkybes ir priėmė pagrįstą bei teisėtą sprendimą, kurį naikinti ar keisti pareiškėjo apeliaciniame skunde nurodytais ar kitais argumentais nėra jokio pagrindo. Pirmosios instancijos teismo sprendimas paliekamas nepakeistas, o pareiškėjo apeliacinis skundas atmetamas.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

nutaria :

Pareiškėjo R. G. apeliacinį skundą atmesti.

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2022 m. vasario 18 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Ričardas Piličiauskas

Veslava Ruskan

Arūnas Sutkevičius