2022-03-09 Nr. AB-5757-3-61-3-03830-2021-2 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. eA-1349-602/2022

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-03830-2021-2

Procesinio sprendimo kategorijos: 9.2; 9.3

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

NUTARTIS

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2022 m. kovo 9 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Ričardo Piličiausko (kolegijos pirmininkas), Veslavos Ruskan (pranešėja) ir Arūno Sutkevičiaus

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjos S. M. B. apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2022 m. sausio 20 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjos S. M. B. skundą atsakovui Migracijos departamentui prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos dėl sprendimų panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.

Teisėjų kolegija

nustatė:

I. 1. Pareiškėja S. M. B. (toliau – ir pareiškėja) kreipėsi į teismą su skundu, prašydama: 1) panaikinti Migracijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (toliau – ir Departamentas) 2021 m. spalio 11 d. sprendimą Nr. 21S30611 (toliau – ir Sprendimas); 2) panaikinti Departamento 2021 m. spalio 28 d. sprendimą Nr. 6K-1154 (toliau – ir Komisijos sprendimas); 3) įpareigoti Departamentą išnagrinėti pareiškėjos prašymą suteikti prieglobstį Lietuvos Respublikoje iš naujo.

2. Pareiškėjos vertinimu, Komisija, nagrinėdama jos skundą ikiteismine tvarka, nepagrįstai neužtikrino tiesioginio ir betarpiško jos išklausymo, todėl neteisingai išnagrinėjo pareiškėjos skundą.

3. Pareiškėja savo skundą iš esmės grindė tuo, kad ji su savo trimečiu sūnumi gyveno pas tetą, kuri ją vertė ištekėti už savo draugo, grasino, nedavė jai ir sūnui valgyti. Pareiškėja sutiko ištekėti, tačiau pateko pas vyrą, kuris laiko daug merginų ir jas verčia užsiimti prostitucija. Ji, bijodama priverstinės santuokos ir patirti seksualinę prievartą, paliko savo kilmės šalį. Pareiškėja nurodė konkrečias realias aplinkybes dėl kurių ji negali pasilikti kilmės šalyje, nes kyla grėsmė jos visokeriopam saugumui, įskaitant gyvybę ir sveikatą. Nurodytos aplinkybės suponuoja, kad pareiškėjai kilmės šalyje yra nesaugu dėl patiriamos prievartos sudaryti santuoką ir užsiimti prostitucija.

4. Pareiškėja nurodė, kad atsakovas pripažino, kad pareiškėjos nurodytos aplinkybės yra tikros ir ji galėjo patirti prievartą dėl priverstinės santuokos sudarymo, o jos tariamas vyras galėjo versti ją užsiimti prostitucija. Sprendime nurodoma kilmės šalies informacija taip pat patvirtina pareiškėjai kilusios grėsmės realumą, nes (duomenys neskelbtini) paplitusi prekyba žmonėmis, moterys išlieka smurto dėl lyties ir priverstinių santuokų aukomis. Dėl tradicijų egzistuoja seksualinių nusikaltėlių nebaudžiamumo kultūra, o išprievartautos moterys išgyvena socialinę stigmą, nes laikomos netinkamomis santuokai.

5. Pareiškėjos nuomone, ji kaip moteris yra priskirtina padidintos rizikos asmenų grupei.

6. Pareiškėja paaiškino, kad savo elgesiu niekaip neparodė, kad ketintų išvykti iš Lietuvos ar pasislėpti, visą laiką laikėsi apgyvendinimo Lietuvoje tvarkos. Pareiškėja bendradarbiavo su institucijomis prieglobsčio motyvų nustatymui, nėra padarius tvarkų ar taisyklių pažeidimų. Išvykimas iš kilmės valstybės buvo sąlygotas patiriamos baimės dėl persekiojimo. Anot jos, nėra jokių objektyvių prielaidų, kad pareiškėja neišvyktų iš šalies. Atsakovas nepagrįstai ir neproporcingai taikė maksimalų draudimo atvykti laiką.

7. Atsakovas Departamentas atsiliepime į pareiškėjo skundą nurodė, kad su skundu nesutinka ir prašo jį atmesti kaip nepagrįstą.

8. Atsakovas nurodė, kad ginčijamu Sprendimu nusprendė nesuteikti pareiškėjai pabėgėlio statuso Lietuvos Respublikoje, nes ji neatitinka Įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ (toliau – ir Įstatymas) 86 straipsnio 1 dalyje bei 1951 m. Jungtinių Tautų Konvencijos dėl pabėgėlių statuso (toliau – ir Konvencija) 1 straipsnio A dalyje nustatytų pabėgėlio statuso taikymo nuostatų. Tyrimo metu įvertinus pareiškėjos pasakojimo turinį buvo konstatuota, kad nenustatyta individualių aplinkybių, kurios pagrįstų tarptautinės apsaugos prieglobsčio prašytojai suteikimo poreikį. Atsižvelgus į tai, jos deklaruojama baimė grįžti nelaikytina visiškai pagrįsta. Atsakovas nurodė, kad kadangi „visiškai pagrįstos baimės“ pabėgėlio statuso taikymo nuostata nėra įvykdyta, pareiškėja neatitinka Įstatymo 86 straipsnio 1 dalies reikalavimų ir jai nesuteiktinas pabėgėlio statusas.

9. Atsakovas nurodė, kad kadangi pareiškėja nepateikė jokių prašymo motyvus patvirtinančių įrodymų, jos pasakojimo turinio patikimumas buvo vertinamas atsižvelgiant į surinktą kilmės valstybės informaciją ir laikantis Prieglobsčio Lietuvos Respublikoje suteikimo ir panaikinimo tvarkos aprašo, patvirtinto 2016 m. vasario 24 d. Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministro įsakymu Nr. 1V-131 „Dėl Prieglobsčio Lietuvos Respublikoje suteikimo ir panaikinimo tvarkos aprašo patvirtinimo“ (toliau – Tvarkos aprašas), 99 punkto nuostatų. Kaip matyti iš kilmės valstybės informacijos, (duomenys neskelbtini) susiduria su nemažomis smurto prieš moteris, smurto lyties pagrindu bei prekybos žmonėmis, taip pat priverstinių santuokų problemomis. Prieglobsčio prašytoja pasakojo, kad teta ją vertė ištekėti už turtingo ir įtakingo tetos draugo. Anot atsakovo, remiantis kilmės valstybės informacija bei įvertinus prieglobsčio prašytojos pasakojimą, tikėtina, kad prieglobsčio prašytoja savo kilmės valstybėje galėjo būti verčiama savo giminaitės (tetos) sudaryti santuoką ne savo noru, tačiau pareiškėja taip pat nurodė, kad vėliau jai ta pati teta ir padėjo pabėgti nuo būsimo sutuoktinio. Taip pat atsižvelgiant į kilmės valstybės informaciją, kad prekyba žmonėmis yra žymi problema (duomenys neskelbtini) ir dažnai į prostitucijos tinklus moterys ir mergaitės yra įtraukiamos artimų, ar pažįstamų asmenų, tikėtina, kad vyras, už kurio ji buvo verčiama ištekėti galėjo versti ją užsiimti prostitucija. Tačiau prieglobsčio prašytojos pasakojimas, apie patiriamus grasinimus ir baimę savaime nesąlygoja pabėgėlio statuso jai suteikimo. Visų pirma, persekiotojas nėra valstybinis subjektas. Atsakovas pažymėjo, kad pirminę pareigą apsaugoti savo piliečius turi kilmės valstybė, o tarptautinė bendruomenė šią pareigą perima tik tuo atveju, kai kilmės valstybės jos nevykdo. Prieglobsčio prašytoja nepateikė duomenų, pagrindžiančių prielaidą, jog kilmės valstybė negalėtų ar nenorėtų suteikti prieglobsčio prašytojai apsaugos nuo tariamo persekiojimo bei kad toks negalėjimas ar nenoras būtų sąlygotas „konvencinėmis“ priežastimis (jos rase, religija, tautybe, priklausymu tam tikrai socialinei grupei arba politiniais įsitikinimais).

10. Atsakovo teigimu, pareiškėjos atveju buvo atliktas perspektyvinis vertinimas siekiant nustatyti, ar jai kilmės valstybėje gresia persekiojimas dėl konvencinių priežasčių, bei konstatuota, jog pareiškėjos deklaruojama baimė ateityje patirti persekiojimą nelaikytina visiškai pagrįsta. Atlikus tyrimą nustatyta, kad valstybė bei jos institucijos deda pastangas mažinti smurto prieš moteris ir mergaites, priverstinių ir vaikų santuokų, prekybos žmonėmis mastus. Tarptautinės organizacijos bei vietinės nevyriausybinės organizacijos taip pat deda pastangas į aukų identifikavimą bei pagalbos joms suteikimą, todėl prieglobsčio prašytoja galėtų kreiptis pagalbos savo kilmės valstybėje. Pareiškėja yra pilnametė, nepriklausoma, jai iš šalies pabėgti padėjo teta, todėl ji turi palaikymą ir paramą grįžimo į kilmės valstybę atveju, be to, gali persikelti šalies viduje ir gyventi kur yra saugu. Nagrinėjamu atveju nei pareiškėjo apklausų metu nurodytos aplinkybės, nei Departamento surinkta pareiškėjo kilmės valstybės informacija nepagrindžia prielaidos, kad pareiškėjai kilmės valstybėje gresia individualaus pobūdžio persekiojimas dėl rasės, religijos, tautybės, priklausymo tam tikrai socialinei grupei ar politinių įsitikinimų.

11. Dėl pareiškėjos argumento, jog moterys priskiriamos padidintos rizikos asmenų grupei, atsakovas atsiliepime nurodė, jog Europos prieglobsčio paramos biuras (toliau – ir EPPB) išskiria kelis padidintos rizikos asmenų profilius, į kuriuos reiktų atsižvelgti, priimant sprendimą dėl prieglobsčio suteikimo (duomenys neskelbtini) piliečiams, tačiau pareiškėja yra (duomenys neskelbtini) pilietė, todėl skunde minimi EPPB išskiriami padidintos rizikos asmenų profiliai pareiškėjos atveju nėra aktualūs ir netaikytini. Pareiškėjos atveju nenustatyta, kad jai jos kilmės valstybėje būtų kilusi individualaus pobūdžio grėsmė. Pareiškėjos noras gyventi saugesnėje valstybėje nesąlygoja tarptautinės apsaugos suteikimo pareiškėjai poreikio. Departamentas, nagrinėdamas pareiškėjos prašymą suteikti prieglobstį, surinko ir ištyrė aktualią bei su pareiškėjos individualia situacija susijusią informaciją, tačiau nenustatė individualių aplinkybių, kurios pagrįstų tarptautinės apsaugos pareiškėjai suteikimo poreikį.

12. Atsakovas nurodė, jog nevalstybiniai subjektai gali būti „persekiojimo vykdytojais“ tik tuo atveju, jeigu valstybiniai subjektai negali arba nenori suteikti veiksmingos ir ilgalaikio pobūdžio apsaugos nuo persekiojimo. Duomenų, pagrindžiančių prielaidą, jog kilmės valstybė negalėtų ar nenorėtų suteikti pareiškėjai apsaugos nuo tariamo persekiojimo bei kad toks negalėjimas ar nenoras būtų sąlygotas „konvencinėmis“ priežastimis (jos rase, religija, tautybe, priklausymu tam tikrai socialinei grupei arba politiniais įsitikinimais), pareiškėja nepateikė. Šiuo atveju pirminę pareigą apsaugoti savo piliečius turi kilmės valstybė, o tarptautinė bendruomenė šią pareigą perima tik tuo atveju, kai kilmės valstybės jos nevykdo. Atsižvelgiant į tai, jos baimė grįžti į kilmės šalį nelaikytina visiškai pagrįsta ir ji neatitinka tarptautinei apsaugai suteikti keliamų reikalavimų.

13. Atsakovas nesutiko su pareiškėjo skundo argumentais, kad Sprendimas priimtas nesudarius jai galimybės išvykti pačiai. Atsakovas paaiškino, jog pareiškėja į Lietuvos Respubliką atvyko neteisėtai (asmenų grupėje) pėsčiomis kirtusi Lietuvos Respublikos valstybės sieną neleistinoje vietoje, su savimi neturėjo asmens dokumentų, prieglobsčio pasiprašė tik kai buvo sulaikyta pareigūnų. Pareiškėjos atveju nelegalios migracijos grėsmė susijusi ne tik su Lietuvos Respublika, bet ir su kitomis Šengeno erdvės valstybėmis. Pareiškėjai draudimo atvykti laikotarpis nustatytas atsižvelgiant į tai, kad ji į Lietuvos Respubliką atvyko neteisėtai, neturėjo pateisinamos priežasties kirsti Lietuvos Respublikos sieną, neturi jokių ryšių su Lietuvos Respublika, kelia nelegalios migracijos grėsmę. Atsakovas pažymėjo, kad nustatyta draudimo atvykti laikotarpis neviršija Įstatymo 133 straipsnio 2 dalyje numatyto maksimalaus draudimo atvykti laikotarpio.

14. Pareiškėja 2021 m. gruodžio 23 d. papildomuose rašytiniuose paaiškinimuose nurodė, jog atsakovas turėjo priskirti pareiškėją prie socialinės grupės – moterys patiriančios prievartą (priverstines santuokas ir prostituciją) (duomenys neskelbtini). Moterys, atsidūrusios tokioje padėtyje kaip pareiškėja, priklauso socialinei grupei, o persekiojimo motyvas kvalifikuojamas, kaip persekiojimas lyties pagrindu. Atsakovas deklaratyviai nurodė, kad pareiškėja gali naudotis apsauga, o (duomenys neskelbtini) institucijos tariamai bando kovoti su smurtu. Nors atsakovas rėmėsi JTO Moterų diskriminacijos panaikinimo komiteto 2019 m. periodine ataskaita, tačiau būtent tomis kilmės valstybės informacijos dalimis, kurios patvirtina, jog pareiškėja negali gauti savo valstybėje apsaugos, nesirėmė. Atsakovas nesivadovavo to paties šaltinio informacija, kuri patvirtinta, kad (duomenys neskelbtini) nėra prieinamos efektyvios apsaugos nuo smurto. Pareiškėja pažymi, kad pagal EASO praktinį vadovą (toliau – ir Vadovas) privatūs subjektai gali būti persekiojimo subjektais. Priskyrimas prie tarptautinės apsaugos gavėjų skyriuje dėl persekiojimo subjektų yra nurodyti nevalstybiniai subjektai bei paaiškinta, kad „ši sąvoka apima visus nevalstybinius subjektus, pvz., klanus ir gentis, sukilėlių grupes, nusikaltėlius, šeimos narius ir pan. Pareiškėja pabrėžė, kad atsakovas nepagrįstai nepriskyrė jos prie pažeidžiamų asmenų, prieglobsčio prašymas išnagrinėtas paviršutiniškai ir neišsamiai. Pareiškėjos įsitikinimu, kilmės valstybėje yra pavojus pakartotinio patekimo į prostituciją.

15. Atsiliepime į pareiškėjos rašytinius paaiškinimus atsakovas nurodė, jog pareiškėja į prostituciją nebuvo įtraukta, pasiūlymo ar vertimo užsiimti prostitucija nebuvo sulaukusi, tikimybę būti įtrauktai į prostitucijos tinklą nustatė remdamasi savo subjektyvia nuomone. Departamentas pagrįstai nevertino, ar pareiškėja priklauso socialinei grupei (nes tokį vertinimą reikėtų atlikti tik tuo atveju, jeigu būtų nustatyta, kad asmuo visiškai pagrįstai bijo persekiojimo). Pareiškėja nenurodė, kad ji būtų kreipusis į kokias nors institucijas dėl savęs, todėl skunde deklaratyviai pasisakoma ir spėliojama, kad jai šios institucijos nebūtų padėjusios. Atsižvelgiant į tai, kad pareiškėja visą laiką gyveno (duomenys neskelbtini) sostinėje, galimybės pasinaudoti įvairių institucijų (valstybinių, nevyriausybinių ir tarptautinių) pagalba ir apginti savo teises jos atveju yra efektyvesnės ir platesnės nei kaimiškoje vietoje gyvenančiam asmeniui. Departamentas padarė pagrįstą išvadą, kad iš pareiškėjos pateiktų duomenų nenustatyta, kad ji priskirtina prie pažeidžiamų asmenų, todėl jos prašymas išnagrinėtas pritaikant tinkamą procedūrą.

16. Teismo posėdyje pareiškėja ir jos atstovė skundą prašė tenkinti jame nurodytų argumentų pagrindu. Pareiškėjos atstovė paaiškino, kad atsakovo išvada, jog nei vienas grasinimas nebuvo realiai įvykdytas, todėl tai nepagrindžia baimės, sąlygojo neteisingo sprendimo priėmimą. Pagal Vadovo nuostatas nereikia palaukti kol bus atlikti veiksmai ir tik tada kreiptis. Pažymėjo, jog kilmės valstybės informacija patvirtina pagrįstos baimės buvimą. Anot pareiškėjos atstovės, negalima reikalauti, kad pareiškėja kreiptųsi dėl pagalbos į valstybines institucijas nors nėra realios apsaugos. Pareiškėja paaiškino, jog iš kilmės valstybės išvyko dėl grasinimų atsisakius sudaryti santuoką. Tai buvo maždaug prieš pusantrų metų. Ji nurodė, kad nuvykus į būsimo sutuoktinio namus, ją bandė išprievartauti. Ji kvietėsi pagalbos ir ją išgelbėjo. Ji pabėgo ir taip išsigelbėjo. Į teisėsaugą negalėjo kreiptis, nes neturi pinigų. Iš kilmės valstybės į (duomenys neskelbtini) išvyko 2020 m. vasarį. Anot jos, ten lankė parengiamuosius kursus. Pareiškėja nežinojo, kad už studijas reikia mokėti, bandė ieškoti pinigų. Vienas draugas pasakė, kad geriau važiuoti į Europą.

17. Atsakovo atstovė palaikė atsiliepime išdėstytus argumentus, akcentavo, kad baimė neturi būti tik teorinė. Kilmės valstybės informacija nepatvirtina, kad yra grėsmė. Atsakovas teigė, kad reikia ieškoti individualių priežasčių. Pareiškėjos nurodomi grasinimai realiai neišsipildė. Teta, kuri skatino ją tekėti, vėliau persigalvojo, todėl grėsmė dėl prievartinės santuokos jau neegzistavo. Atsakovas atkreipė dėmesį, kad pareiškėja (duomenys neskelbtini) praleido vienerius metus. Departamentas nenustatė pagrindų tarptautiniai apsaugai. Sprendime buvo nustatyta, kad pareiškėja galėjo būti verčiama sudaryti santuoką, t. y. kalbama apie teorinę galimybę, kuri atlikus tyrimą nepasitvirtino.

II. 18. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2022 m. sausio 20 d. sprendimu pareiškėjos S. M. B. skundą tenkino iš dalies – pakeitė Departamento Sprendimo 3 ir 4 punktus ir juos išdėstė taip: „Uždrausti asmeniui atvykti į Lietuvos Respubliką 2 (dvejus) metus nuo išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos dienos“; „Įvesti į C.SIS II perspėjimą dėl draudimo atvykti ir apsigyventi 2 (dvejiems) metams nuo išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos dienos“. Atitinkamai teismas pakeitė Komisijos sprendimo dalį, o likusią dalį atmetė kaip nepagrįstą.

19. Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad:

19.1. Departamente 2021 m. rugpjūčio 10 d. buvo gautas pareiškėjos prašymas suteikti prieglobstį. Pareiškėja paaiškino, kad jos tėvai ir sesuo gyvena (duomenys neskelbtini). (duomenys neskelbtini) ji gyveno pas tetą, kuri norėjo, kad pareiškėja ištekėtų už turtingo tetos draugo. Teta grasino, kad jei ji netekės, tai neduos valgyti jai, išmes iš namų. Su trejų metų vaiku ji neturėtų kur eiti. Kai ji buvo pas tetos draugą, šis norėjo su ja turėti lytinių santykių, grasino ją išprievartauti, tačiau suskambus telefonui išėjo iš namų. Išgirdusi triukšmą koridoriuje pamatė daug merginų, kurios jai pasakė, kad tas vyras negeras žmogus, uždaro merginas ir su jomis elgiasi kaip su prostitutėmis. Pasakiusi sargybiniui, kad eina į parduotuvę, grįžo pas tetą ir viską jai papasakojo. Teta nieko nežinojo apie to draugo veiklą, pasakė, kad žino, kas padeda išvykti į (duomenys neskelbtini). Ji negalėjusi likti pas tetą, nes tas žmogus buvo turtingas ir galėjo daryti ką nori. Pareiškėja paaiškino, kad norėjusi vykti į Europą, surasti savo tėvus. Ji nusprendė vykti į (duomenys neskelbtini), nes žmonės sakė, kad iš ten lengva nuvykti ten, kur gyvena jos tėvai. Pareiškėja nori, kad pas ją atvyktų sūnus.

19.2. 2021 m. rugsėjo 24 d. vykusios apklausos metu pareiškėja taip pat pasakojo, kad teta ją vertė ištekėti už savo 70 metų draugo. Teta neduodavo valgyti jai ir jos trijų metų vaikui, todėl ji pasakė sutinkanti su tuo vyru draugauti. Vieną vakarą tetos draugas atsivedė ją į savo namus ir norėjo lytinių santykių, tačiau ji nesutikusi, nes jie dar nėra susituokę. Tam vyrui išėjus ji taip pat mėgino išeiti. Kitame kambaryje pamatė daug merginų, kurios sakė, kad ji turinti daryti viską, kad iš čia išeitų, nes jis verčia merginas užsiimti prostitucija. Apsaugai pasakiusi, kad eina nusipirkti valgyti ir tuoj sugrįš, parvažiavo namo ir viską papasakojo tetai, kuri padėjo pasislėpti pas savo draugą ir padėjo išvykti iš šalies. Pareiškėja pasakojo, jog jos negalėjo to žmogaus apkaltinti, nes neturėjo pinigų. Nuvykusi į (duomenys neskelbtini)pareiškėja studijavo, studijoms reikėjo pinigų, be jų būtų išsiųsta į savo šalį ir ten nužudyta. Apie tai papasakojo mamai, kuri pasiūlė vykti į Lietuvą. Pareiškėja nurodė, kad jos tikslas buvo vykti į (duomenys neskelbtini)ir susitikti tėvus.

19.3. Departamentas ginčijamu Sprendimu nusprendė nesuteikti pareiškėjai pabėgėlio statuso ir papildomos apsaugos Lietuvos Respublikoje, išsiųsti asmenį iš Lietuvos Respublikos į (duomenys neskelbtini). Uždrausti pareiškėjai atvykti į Lietuvos Respubliką penkis metus nuo jos išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos dienos bei įvesti į C.SIS II perspėjimą dėl draudimo atvykti ir apsigyventi trejus metus nuo išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos dienos.

19.4. Pareiškėja, nesutikdama su Sprendimu, privaloma ikiteismine tvarka pateikė skundą Komisijai. Komisija 2021 m. spalio 28 d. sprendimu pareiškėjos skundo netenkino. Pareiškėja, nesutikdama su Departamento ir Komisijos sprendimais, kreipėsi į teismą.

20. Teismas, įvertinęs pareiškėjos Departamente vykusioje apklausoje ir teismo posėdyje duotus paaiškinimus, darė išvadą, jog pareiškėjos atvykimo į Lietuvos Respubliką tikrosios priežastys yra asmeninio pobūdžio, siekis vykti pas (duomenys neskelbtini)gyvenančius tėvus, o ne apsaugos nuo persekiojimo ieškojimas. Vertinant pareiškėjos nurodytas išvykimo iš kilmės valstybės priežastis, pažymėtina, jog pareiškėja prašyme suteikti prieglobstį ir per apklausą nurodė, jog kilmės valstybės išvyko, kadangi teta vertė ištekėti už savo draugo ir dėl tetos draugo grasinimų. Taip pat pareiškėja pasakojo, jog šis vyras ketino ją išprievartauti, tačiau ji pabėgo. Pareiškėja nurodė, kad sužinojo, jog jis gali versti ją užsiimti prostitucija. Apie tai papasakojus tetai, ši padėjusi pasislėpti, vėliau išvykti iš šalies į (duomenys neskelbtini), kur pareiškėja studijavo apie metus laiko, kol sužinojo apie galimybę vykti per Lietuvą į (duomenys neskelbtini).

21. Teismas pažymėjo, jog pareiškėja nurodė, kad teta nežinojusi kuo užsiima šis asmuo, o pareiškėjai papasakojus apie ketinimą ją išprievartauti teta padėjo jai pasislėpti pas draugus, o vėliau pasirūpino viza ir bilietais į (duomenys neskelbtini)ir padėjo išvykti iš šalies. Taigi, pareiškėjai nebegrėsė priverstinė santuoka, kadangi jos giminaitė ją palaikė. Pareiškėja taip pat nurodė, jog ji bijo vyro už kurio buvo verčiama tekėti grasinimų, todėl teta padėjo išvykti, o pati pakeitė gyvenamąją vietą. Teismo vertinimu, kilmės valstybėje pareiškėja (kaip ir jos teta) galėtų pasinaudoti persikėlimo galimybe. Pareiškėjos apklausos metu pateikti paaiškinimai, kad persikėlimas nepadėtų, nes jos šalis ((duomenys neskelbtini)) yra nedidelė, kelia pagrįstas abejones.

22. Teismas sutiko su Departamento argumentais, jog įvertinus pareiškėjos pasakojimą akivaizdu, kad pareiškėja į prostituciją nebuvo įtraukta, pasiūlymo ar vertimo ja užsiimti nebuvo sulaukusi, todėl apie tikimybę būti įtrauktai į prostituciją sprendė vadovaudamasi savo subjektyvia nuomone.

23. Teismo vertinimu, atsakovas surinko pakankamai duomenų apie pareiškėjos kilmės valstybę, taip pat vertino pareiškėjos padėtį kilmės valstybėje bei įvertino pareiškėjos pasakojime nurodytas aplinkybes. Kiekvienas prieglobsčio prašymas individualus ir dėl jo nagrinėjimui būtinų rinkti duomenų apimties ir pobūdžio spręstina kiekvienu atveju individualiai. Iš byloje esančių duomenų matyti, kad Departamentas, rinkdamas informaciją apie kilmės valstybėje esančią padėtį, vertino, jog kilmės valstybės informacija patvirtina, kad šalyje yra teisinės priemonės ir galimybės savo teises ginti, tačiau pareiškėja jomis net nebandė pasinaudoti.

24. Teismas atkreipė dėmesį, kad, vertindamas pareiškėjos grįžimo į kilmės valstybę galimybę, Departamentas atliko perspektyvinį vertinimą siekiant nustatyti, ar jai kilmės valstybėje gresia persekiojimas dėl konvencinių priežasčių, bei konstatavo, jog pareiškėjos deklaruojama baimė ateityje patirti persekiojimą nėra visiškai pagrįsta. Atsakovo surinkta kilmės valstybės informacija patvirtina, jog valstybė bei jos institucijos deda pastangas mažinti smurto prieš moteris ir mergaites, priverstinių ir vaikų santuokų, prekybos žmonėmis mastus. Be to, šalyje veikiančios tarptautinės organizacijos bei vietinės nevyriausybinės organizacijos taip pat teikia pagalbą. EASO (duomenys neskelbtini) MedCOi ataskaitoje apie (duomenys neskelbtini) pranešama, kad vietos moterų organizacijos dažnai teikia pagalbą seksualinio smurto aukoms. Kilmės valstybėje taip pat veikia (duomenys neskelbtini) nevyriausybinė organizacija, kuri daugiausia dėmesio skiria kovai su stereotipais ir smurtu bei skatina moterų lygybę ir solidarumą. Atsakovas taip pat vertino tą aplinkybę, jog pareiškėja augo ir gyveno kilmės valstybės sostinėje, todėl jai būtų prieinama tiek nevyriausybinių, tiek tarptautinių organizacijų pagalba, o su diskriminacija moterys susiduria daugiausia kaimiškose vietovėse.

25. Teismas pažymėjo, jog skunde pagrįstai nurodoma, jog persekiotojais gali būti ir nevalstybiniai subjektai, tačiau pažymėtina, jog tarptautinė apsauga nuo šių subjektų galėtų būti suteikta tik tuomet, jei valstybė negali arba nenori suteikti veiksmingos ir ilgalaikio pobūdžio apsaugos nuo persekiojimo. Taigi pirminę pareigą apsaugoti savo piliečius turi kilmės valstybė, o tarptautinė bendruomenė šią pareigą perima tik tuo atveju, kai kilmės valstybės jos nevykdo, t. y. kai asmuo negali pasinaudoti savo valstybės apsauga. Pareiškėja tiek apklausoje, tiek posėdžio metu nurodė, jog ji nesikreipė į valstybės institucijas, taip pat pasisakė, kad šios institucijos jai nebūtų padėjusios, nes ji neturi pinigų. Ši pareiškėjos išvada vėlgi padaryta remiantis subjektyvia jos nuomone. Be to, teismas pažymėjo, jog pareiškėja metus laiko gyveno ir studijavo (duomenys neskelbtini), kur mokslas ir pragyvenimas taip pat buvo mokamas, kas leidžia abejoti bloga pareiškėjos finansine padėtimi.

26. Teismas sprendė, kad iš byloje esančių duomenų matyti, jog Departamentas, rinkdamas apie kilmės valstybėje esančią informaciją, nustatė, jog (duomenys neskelbtini) ginkluoti konfliktai nevyksta, kilmės valstybėje beatodairiškas smurtas nesiekia tokio aukšto lygio, kad vien dėl buvimo teritorijoje kiltų grėsmė asmens gyvybei, sveikatai, saugumui ar laisvei. Duomenų apie aktualius esminius saugumo situacijos pasikeitimus kilmės valstybėje, kurie sąlygotų poreikį koreguoti atliktą vertinimą, byloje nėra, jų nenurodė ir pareiškėja.

27. Teismas nustatė, kad iš ginčijamo Sprendimo turinio matyti, jog Departamentas įvertino pareiškėjos individualią informaciją, atsižvelgdamas į pareiškėjos pasakojimo metu nurodytas aplinkybes, kuriomis grindžiamas išvykimas iš kilmės valstybės ir nenustatė aplinkybių leidžiančių spręsti, jog pareiškėjai dėl jos asmeninių savybių kilmės valstybėje būtų kilęs pavojus patirti rimtą žalą. Pareiškėja yra pilnametė, darbingo amžiaus, iš kilmės valstybės išvyko prieš pusantrų metų legaliai savarankiškai gyveno ir mokėsi (duomenys neskelbtini), tačiau prieglobsčio dėl jos nurodomos kilmės valstybėje kilusios grėsmės nesiprašė. Kaip pati pareiškėja nurodė apklausos ir teismo posėdžio metu, jos tikslas buvo vykti į (duomenys neskelbtini) ir susitikti tėvus. Teismas konstatavo, kad, atsižvelgiant į tai, kad kilmės šalyje (pareiškėjos gyvenamojoje vietovėje) beatodairiškas skurdas nesiekia tokio lygio, kad vien dėl to kiltų grėsmė asmens gyvybei, sveikatai, saugumui ar laisvei, o individualių aplinkybių, kurios padidintų tokią riziką, Departamentas nenustatė, Sprendimo išvada, kad pareiškėja neatitinka papildomos apsaugos suteikimo kriterijų, yra pagrįsta. Pareiškėjos deklaruojama baimė, jog kilmės valstybėje ji būtų nužudyta ar patektų į prostitucijos tinklą nėra visiškai pagrįsta.

28. Teismas vertino, jog atsisakius suteikti pareiškėjai prieglobstį, vengdama grąžinimo, ir siekdama vykti į (duomenys neskelbtini) pas tėvus pareiškėja gali pasislėpti. Atsižvelgiant į tai, teismas konstatavo, kad Sprendimas dalyje, kuria nuspręsta išsiųsti pareiškėją iš Lietuvos Respublikos, yra pagrįstas ir atitinkantis Įstatymo 126 straipsnio 1 dalies 1 punkto nuostatas.

29. Teismas pažymėjo, kad Departamentas, priimdamas Sprendimą, kuriuo nustatomas arba sutrumpinamas užsieniečiui draudimo atvykti į Lietuvos Respubliką laikotarpis, turi įvertinti individualią užsieniečio situaciją, atsižvelgiant į Departamento direktoriaus 2014 m. balandžio 14 d. įsakyme „Dėl Kriterijų, kuriais vadovaujamasi nustatant ar sutrumpinant draudimo užsieniečiui atvykti į Lietuvos Respubliką laikotarpį arba išbraukiant duomenis apie užsienietį iš Užsieniečių, kuriems draudžiama atvykti į Lietuvos Respubliką, nacionalinio sąrašo, vertinimo tvarkos patvirtinimo“ (toliau – ir Tvarka) numatytus pavyzdinius kriterijus, t. y. atsakovas turi įvertinti visus turimus dokumentus, duomenis ir aplinkybių visumą. Teismas pažymėjo, kad penkerių metų draudimo atvykti laikotarpis į Lietuvos Respubliką nuo pareiškėjos išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos nėra proporcingas padarytam teisės pažeidimui. Nors ir nustatytų aplinkybių visumoje prieita prie išvados, jog pareiškėja kelia neteisėtos migracijos grėsmę, tačiau teismas darė išvadą, kad atsižvelgiant į Tvarkoje esančius pavyzdinius kriterijus ir individualią pareiškėjos situaciją, būtų proporcinga pareiškėjai uždrausti atvykti į Lietuvos Respubliką dvejus metus nuo išsiuntimo iš Lietuvos. Teismas konstatavo, kad pareiškėjos situacijai taikytina Tvarkos 44.3.1 papunktyje įtvirtinta taisyklė ir pareiškėjai nustatomas 2 metų draudimo atvykti terminas, nes pareiškėja buvo išsiųsta ir jos pateiktas prašymas išnagrinėtas iš esmės skubos tvarka.

30. Kadangi Departamento sprendimo dalis dėl draudimo pareiškėjai atvykti į Lietuvos Respubliką mažintina iki dvejų metų, teismas darė išvadą, kad yra pagrindas keisti ir kitą sprendimo dalį, kuria nuspręsta įvesti į antrosios kartos Šengeno informacinę sistemą perspėjimą dėl draudimo pareiškėjai atvykti ir apsigyventi pagal SIS II reglamento 24 straipsnio 3 dalį trejus metus nuo jos išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos dienos, keičiant šį laikotarpį, t. y. įvesti į antrosios kartos Šengeno informacinę sistemą perspėjimą dėl draudimo pareiškėjai atvykti ir apsigyventi pagal SIS II reglamento 24 straipsnio 3 dalį dvejus metus nuo jos išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos dienos.

III. 31. Pareiškėja S. M. B. apeliaciniame skunde prašo panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2022 m. sausio 20 d. sprendimą, panaikinti Sprendimą bei Komisijos sprendimą, įpareigoti Departamentą pareiškėjos Prašymą išnagrinėti iš naujo. Pareiškėja taip pat prašo bylą nagrinėti žodinio proceso tvarka.

32. Pareiškėja apeliacinį skundą iš esmės grindžia tuo, kad:

32.1. Teismas sprendime iš esmės vadovavosi tik Departamento surinkta kilmės valstybės informacija. Teismo vertinimu, Departamentas tinkamai surinko kilmės valstybės informaciją, o (duomenys neskelbtini) yra prieinamos teisinės apsaugos priemonės. Tačiau kilmės valstybės informacija, kurią pateikė pareiškėja teismas nevertino ir nesivadovavo. Pateikta pareiškėjos papildoma kilmės valstybės informacija kartu su papildomais paaiškinimais paneigia Departamento ir teismo išvadas dėl moterų padėties (duomenys neskelbtini). Be to, teismas ir Departamentas nenagrinėjo teisinių apsaugos priemonių efektyvumo ir prieinamumo aspektais, o išvados nėra paremtos objektyvia informacija. Šioje byloje teismas nevertino pareiškėjos pateiktos kilmės valstybės informacijos, kuri pagrindžia teiginius, jog (duomenys neskelbtini) nėra tinkamos apsaugos sistemos moterimis. Atitinkamai šios informacijos nevertino ir Departamentas. Pareiškėja pažymėjo, jog (duomenys neskelbtini) gyvena apie (duomenys neskelbtini) žmonių, todėl teismo nuoroda, kad (duomenys neskelbtini) veikia (duomenys neskelbtini) nevyriausybinė organizacija, kelia pagrįstų abejonių, ar ši (duomenys neskelbtini) nevyriausybinė organizacija veiksmingai gali suteikti apsaugą bei pagalbą. Pareiškėjos vertinimu, nėra duomenų apie šios organizacijos veikimo mąstą, pagalbos apimtį (t. y., kad ji gali suteikti pagalbą ir apsaugą visoms moterims, kurioms to reikia).

32.2. Departamentas naudodamas tą patį šaltinį, nesirėmė informacija, kuri pagrindė pareiškėjos persekiojimo baimę. Departamento sprendime dėl prieglobsčio nesuteikimo remiamasi JTO Moterų diskriminacijos panaikinimo komiteto 2019 m. periodine ataskaita, kurios „Prieiga prie teisingumo“ skyriuje nurodoma, jog moterys susiduria su kompleksinėmis problemomis siekiant teisingumo bei žalos atlyginimo, teisingumo institucijos yra neprieinamos, iki šiol taikoma paprotinė teisė, kuri diskriminuoja ir baudžia moteris, laikoma viršesne.

Galiausiai šioje ataskaitoje nurodoma, kad nors ir (duomenys neskelbtini) priėmė gerinančius moterų padėtį įstatymus, tačiau jie nėra taikomi praktikoje. Atskiroje skiltyje dėl smurto artimoje aplinkoje nurodoma, kad moterys turi ribotą prieigą prie teisingumo smurto artimoje aplinkoje atvejais, o dideli smurto artimoje aplinkoje skaičiai bei tokių atvejų toleravimas visuomenėje sukelia stigmatizaciją, tuo tarpu tik ribotas asmenų skaičius patraukiami atsakomybėn. Nors atsakovas rėmėsi šia ataskaita nagrinėdamas pareiškėjos prieglobsčio prašymą, tačiau būtent tomis kilmės valstybės informacijos dalimis, kurios patvirtina, jog pareiškėja negali gauti savo valstybėje apsaugos, nesirėmė.

Ši informacija buvo nurodyta ir teismui, tačiau teismas jos taip pat nevertino ir dėl to apskritai nepasisakė. Ši informacija ir argumentai yra esminiai, sprendžiant dėl tarptautinės apsaugos suteikimo, todėl teismas negalėjo dėl jų nepasisakyti. Pagal Kanados Imigracijos ir Pabėgėlių Tarybos 2019-2021 m. duomenis, daugybė moterų ir mergaičių vis dar patirią seksualinį smurtą artimoje aplinkoje, ypač priverstinę santuoką. Viena iš priežasčių, dėl kurių taikoma jaunų merginų ir mergaičių priverstinė santuoka yra tai, kad tėvai dažnai bijo, kad jų dukterys bus išprievartautos, todėl po to negalės ištekėti.

Be to, daugybė šeimų tikisi iš to užsidirbti arba sumažinti finansinę naštą, kadangi dėl pandemijos metu uždarytų mokyklų šeimos dažnai neturi finansinių išteklių pilnam šeimos išlaikymui. Kartais jaunos merginos yra verčiamos ištekėti ne vieną, bet kelis kartu, o moterys, gyvenančios be vyrų pagalbos, dažnai susiduria su niekinančiu elgesiu ir seksualinio smurto grėsme, kadangi vyro parama yra matoma kaip saugumo ir pagarbos simbolis. Nors šalyje bandoma įdiegti apsaugos programas ir mažinti tokio tipo smurtą, seksualinio smurto skaičiai (duomenys neskelbtini) vis dar kyla, vien per (duomenys neskelbtini) tokių atvejų nebuvo pranešta.

32.3. Teismas iš esmės sutiko su pareiškėjos argumentu, jog nevalstybiniai subjektai patenka į persekiotojų apibrėžimą, tačiau nurodė, kad pareiškėjos teiginys, jog ji nesikreipė į valstybės institucijas, nes jos nebūtų padėjusios, yra subjektyvi pareiškėjos nuomonė. Pareiškėja akcentuoja, kad pateikė kilmės valstybės informaciją, kuri pagrindžia, jog pareiškėjos nuomonė remiasi nešališka ir objektyvia kilmės valstybės informacija. Departamento naudojamuose šaltiniuose irgi pateikiama informacija, kad moterims (duomenys neskelbtini) teisinės apsaugos priemonės yra sunkiai prieinamos arba apskritai neprieinamos.

32.4. Pirmosios instancijos teismo sprendimas yra prieštaringas. Pirmosios instancijos teismo sprendimo 6 puslapyje nurodyta, kad „Migracijos departamentas Sprendime nurodė, jog yra tikėtina, kad pareiškėja kilmės valstybėje giminaitės pas kurią gyveno (tetos) galėjo būti verčiama sudaryti santuoką ne savo noru, taip pat tikėtina laikė pareiškėjos nurodytą aplinkybę, jog vyras, už kurio ji buvo verčiama tekėti, galėtų versti ją užsiimti prostitucija“. Tačiau toliau sprendimo 7 puslapyje jau nurodyta, kad „Teismas sutinka su Migracijos departamento argumentais, jog įvertinus pareiškėjos pasakojimą akivaizdu, kad pareiškėja į prostituciją nebuvo įtraukta, pasiūlymo ar vertimo ja užsiimti nebuvo sulaukusi, todėl apie tikimybę būti įtrauktai į prostituciją sprendė vadovaudamasi savo subjektyvia nuomone“. Taip pat Departamentas neabejojo, kad pareiškėja buvo verčiama sudaryti santuoką bei užsiimti prostitucija (Sprendimo 6 psl.). Anot pareiškėjos, negali susiklostyti prieglobsčio byloje situacija, kai galiausiai nėra aišku kokios aplinkybės yra nustatytos ir pripažintos, o kurios atmestos dėl patikimumo stokos. Šioje byloje Departamentas dviejuose sprendimuose iš esmės pripažįsta, kad pareiškėja tikėtina susidūrė su persekiojimo veiksmais. Dėl šių priežasčių, siekiant užtikrinti, kad nebeliktų prieštaringų aplinkybių ir teiginių pareiškėjos prieglobsčio prašymas turėtų būti išnagrinėtas iš naujo.

32.5. Pirmosios instancijos teismas nepasisakė dėl to, kad pareiškėja turėtų būti priskiriama prie pažeidžiamų asmenų (Įstatymo 2 straipsnio 182 dalis). Tačiau prieglobsčio prašytojo priskyrimas prie pažeidžiamų asmenų yra svarbus procedūrinis prieglobsčio nagrinėjimo aspektas, kuris įtakoja, ne tik pačius nagrinėjimo standartus, bet ir, pavyzdžiui, apgyvendinimo klausimą. Pareiškėja patyrusi netinkamą elgesį, buvo verčiama užsiimti prostitucija, kas yra seksualinio išnaudojimo forma ir prilyginama sunkiam žmogaus teisių pažeidimui. Dėl šių priežasčių pareiškėjos prieglobsčio prašymas turėjo būti nagrinėjamas bendra tvarka, kas užtikrintų išsamų prieglobsčio prašymo tyrimą, kaip nurodyta Europos Sąjungos teisės aktuose.

32.6. Pareiškėja nurodo, pirmosios instancijos teismo ir Departamento teiginiai, kad (duomenys neskelbtini) nevyksta ginkluoti konfliktai, neatitinka kilmės valstybės informacijos. Remiantis kilmės valstybės informacija (duomenys neskelbtini) veikia apie (duomenys neskelbtini) nusikaltimus. Dėl įvairių karinių susidūrimų (duomenys neskelbtini) vidaus perkeltų asmenų. Taigi (duomenys neskelbtini) vyksta kariniai konfliktai. 2019 m. JTVPK pozicijoje dėl grąžinamų asmenų į (duomenys neskelbtini) yra nurodyta, kad daug asmenų bėgančių iš (duomenys neskelbtini) tikėtina atitiks Konvencijoje įtvirtintus kriterijus. Pareiškėjos vertinimu, teismas nieko nepasisakė dėl pareiškėjos argumentų – dėl pareiškėjos, kaip priverstinės santuokos ir prostitucijos aukos padėties. Į bylą pateikta kilmės valstybės informacija patvirtina, kad (duomenys neskelbtini) tokios moterys, kaip pareiškėja, sudaro itin pažeidžiamą grupę. Jeigu Departamentas būtų atlikęs tinkamai perspektyvinį persekiojimo vertinimą, būtų pripažinęs, kad išsiuntus pareiškėją ji tikėtina pakartotinai susidurtų su priverstine prostitucija. Pareiškėja pažymi, kad Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje patvirtinama, kad prieglobsčio procedūros objektas yra ateities grėsmės. Pažymėtina, kad pareiškėjos profilio asmenys apskritai yra stigmatizuojami, kaip nurodyta aukščiau paminėtoje kilmės valstybės informacijoje. Dėl šių nurodytų individualių savybių teismas nieko nepasisakė, o Departamentas nesvarstė sprendžiant papildomos apsaugos suteikimo klausimą.

32.7. Pareiškėja teigė, jog teismas nepasisakė dėl eilės svarbių nurodytų procedūrinių pažeidimų, kuriuos nurodė pareiškėja skunde bei papildomuose paaiškinimuose. Todėl byla dėl prieglobsčio suteikimo buvo išnagrinėta netinkamai ir priimtas nepagrįstas sprendimas. Pareiškėja priklauso sistemiškai neigiamai veikiamai grupei, kadangi (duomenys neskelbtini) moterys patyrusios smurtą yra stigmatizuojamos, galimybės atgal integruotis į (duomenys neskelbtini) visuomenę yra minimalios, bei yra pavojus pakartotinio patekimo į prostituciją rizika, tapimas prekybos asmenimis auka.

32.8. Pareiškėjos nuomone, jos byloje yra būtina paskirti žodinį nagrinėjimą dėl bylos specifiškumo. Šiuo atveju yra nagrinėjama prieglobsčio byla, nuo kurios išsprendimo priklausys, ar ji turės išvykti atgal į (duomenys neskelbtini). Todėl yra svarbu, kad pareiškėja žodžiu pateiktų savo paaiškinimus, jei, nepaisant jos pateiktų dokumentų, dar yra abejonių, dėl jos kilmės valstybės. Taigi, apeliantė prašo Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo paskirti žodinį bylos nagrinėjimą, kadangi šioje byloje liko neatskleista bylos esmė, esminiai paaiškinimai, bei politinių įsitikinimų svarba pareiškėjai.

33. Atsakovas Departamentas atsiliepime į apeliacinį skundą prašo atmesti pareiškėjos apeliacinį skundą. Atsakovas atsiliepimą grindžia šiais argumentais:

33.1. Atsakovas nesutinka su pareiškėjos teiginiais, kad pareiškėjos tėvai ir sesuo gyvena (duomenys neskelbtini), todėl vadovaujantis Tarybos Direktyvos 2003/86/EB 2003 m. rugsėjo 22 d. dėl teisės į šeimos susijungimą nuostatomis, jai turėjo būti suteikta galimybė vykti pas savo šeimą į (duomenys neskelbtini). Nagrinėjant pareiškėjos prieglobsčio prašymą Departamente, tiek ir pirmos instancijos teismo posėdžio metu buvo aiškiai identifikuotas pareiškėjos noras – gauti prieglobstį Lietuvoje nuo persekiojimo kilmės valstybėje. Pareiškėja niekada oficialiai nepateikė prašymo įgyvendinti jos teises į šeimos susijungimą. Taip pat pažymėtina, kad nėra jokių įrodymų, patvirtinančių, kad kurioje nors Europos Sąjungos šalyje teisėtai gyvena pareiškėjos šeimos nariai, su kuriais, vadovaujantis teisės aktų nuostatomis, ji galėtų susijungti, todėl šie pareiškėjos teiginiai nelaikytini nei pagrįstais, nei nustatytais faktais.

33.2. Atsakovas atkreipia dėmesį, kad nors pareiškėja (duomenys neskelbtini) studijavo metus laiko ir nenurodė tuo metu patyrusi kokias nors grėsmes, ji nebandė teisėtu būdu ieškoti galimybių vykti pas savo giminaičius, o vietoje to nusprendė neteisėtai ir be asmens dokumentų atvykti į Lietuvą. Departamentas, atsižvelgdamas į pačios pareiškėjos paaiškinimus, pagrįstai sprendė, kad Lietuva ir prieglobsčio prašymo gavimas joje nebuvo pareiškėjos tikslas. Pareiškėjos noras gyventi su Europos Sąjungoje gyvenančiais giminaičiais yra suprantamas, tačiau Departamento tyrimo metu buvo vertinamas pareiškėjos prieglobsčio prašymo pagrįstumas pagal Konvencijos ir Įstatymo 86 ir 97 straipsnius ir nenustatyta, kad ji juos atitinka. Jeigu pareiškėja siekia apsigyventi kitoje valstybėje šeimos susijungimo pagrindu, tai ji turi kreiptis į tos valstybės (skunde minimu atveju – (duomenys neskelbtini)) atsakingas institucijas ir nustatyta tvarka pateikti prašymą dėl leidimo gyventi. Nei ši procedūra, nei šis skundo argumentas niekaip nėra susiję su prieglobsčio prašymo nagrinėjimu ir šios bylos ginčo dalyku.

33.3. Atsakovas nesutinka su pareiškėjos teiginiais, kad yra pagrindas pareiškėjai suteikti pabėgėlio statusą pagal Įstatymo 86 straipsnio 1 dalį ir papildomą apsaugą pagal Įstatymo 87 straipsnio 1 dalį bei yra konkrečias individualias aplinkybes, dėl kurių ji negali pasilikti kilmės valstybėje, nes kyla grėsmė jos visokeriopam saugumui, įskaitant laisvę, gyvybę ir sveikatą. Anot atsakovo, prašymas yra nemotyvuotas, jame nėra išdėstyti faktai, kurie patvirtintų prieglobsčio prašytojo visiškai pagrįstą baimę būti persekiojamai arba patvirtintų realų Įstatymo 87 straipsnio 1 dalyje įtvirtintų grėsmių pavojų. Atsakovas pažymi, kad nustatyta grėsmė neprivalo būti neabejotina arba labiau tikėtina negu netikėtina, tačiau ji taip pat neturi būti tiktai hipotetinio ar teorinio pobūdžio arba grindžiama menka ar neapibrėžta tikimybe. Nagrinėjamu atveju, Departamentas sprendime nurodė, jog yra tikėtina, kad pareiškėja kilmės valstybėje giminaitės pas kurią gyveno (tetos) galėjo būti verčiama sudaryti santuoką ne savo noru, taip pat tikėtina laikė pareiškėjos nurodytą aplinkybę, jog vyras, už kurio ji buvo verčiama tekėti, galėtų versti ją užsiimti prostitucija. Tačiau pati pareiškėja nurodė, kad teta nežinojusi kuo užsiima šis asmuo, o pareiškėjai papasakojus apie ketinimą ją išprievartauti teta padėjo jai pasislėpti pas draugus, o vėliau pasirūpino viza ir bilietais į (duomenys neskelbtini) ir padėjo išvykti iš šalies. Iš pareiškėjos pasakojimo akivaizdu, kad pareiškėja į prostituciją nebuvo įtraukta, pasiūlymo ar vertimo ja užsiimti nebuvo sulaukusi, todėl apie tikimybę būti įtrauktai į prostituciją sprendė vadovaudamasi savo subjektyvia nuomone. Taigi, akivaizdu, jog pati pareiškėja patvirtino, jog nei vienas iš nurodytų veiksmų (vertimas sudaryti santuoką ir vertimas būti įtrauktai į prostituciją) jai nebuvo įvykdytas, ji į prostituciją nebuvo įtraukta, pasiūlymo ar vertimo užsiimti prostitucija nebuvo sulaukusi, tikimybę būti įtrauktai į prostitucijos tinklą nustatė remdamasis savo subjektyvia nuomone. Pareiškėjai taip pat nebegrėsė ir priverstinė santuoka, kadangi jos giminaitė ją palaikė, padėjo išvykti iš kilmės šalies į (duomenys neskelbtini), o pati pakeitė gyvenamąją vietą, todėl pareiškėja (kaip ir jos teta) galėtų pasinaudoti persikėlimo galimybe.

33.4. Atsakovo vertinimu, pareiškėjos apklausos metu pateikti paaiškinimai, kad persikėlimas nepadėtų, nes jos šalis ((duomenys neskelbtini)) yra nedidelė, kelia pagrįstas abejones. Pareiškėja savo pasakojimo nepagrindė jokiais objektyviais duomenimis, o nagrinėjant prašymus suteikti prieglobstį vertinama ne bendra kilmės valstybės informacija, o individuali prieglobsčio prašytojo situacija kilmės valstybės kontekste. Pareiškėja nenurodė, kad ji būtų kreipusi į kokias nors institucijas dėl savęs, todėl skunde deklaratyviai pasisakoma ir spėliojama, kad jai šios institucijos nebūtų padėjusios.

Departamento surinkta kilmės valstybės informacija patvirtina, kad šalyje yra teisinės priemonės ir galimybės savo teises ginti, tačiau pareiškėja jomis net nebandė pasinaudoti, tuo labiau, kad ji gyveno (duomenys neskelbtini) sostinėje, kur galimybės pasinaudoti įvairių institucijų (valstybinių, nevyriausybinių ir tarptautinių) pagalba ir apginti savo teises yra efektyvesnės ir platesnės nei kaimiškoje vietoje gyvenančiam asmeniui, tuo labiau, kad su diskriminacija moterys susiduria daugiausia kaimiškose vietovėse. Vertindamas pareiškėjos grįžimo į kilmės valstybę galimybę, Departamentas atliko perspektyvinį vertinimą siekiant nustatyti, ar jai kilmės valstybėje gresia persekiojimas dėl konvencinių priežasčių, bei konstatavo, jog pareiškėjos deklaruojama baimė ateityje patirti persekiojimą nėra visiškai pagrįsta.

Surinkta kilmės valstybės informacija patvirtina, jog valstybė bei jos institucijos deda pastangas mažinti smurto prieš moteris ir mergaites, priverstinių ir vaikų santuokų, prekybos žmonėmis mastus. Be to, šalyje veikiančios tarptautinės organizacijos bei vietinės nevyriausybinės organizacijos taip pat teikia pagalbą. EASO (duomenys neskelbtini) MedCOi ataskaitoje apie (duomenys neskelbtini) pranešama, kad vietos moterų organizacijos dažnai teikia pagalbą seksualinio smurto aukoms. Kilmės valstybėje taip pat veikia (duomenys neskelbtini) nevyriausybinė organizacija, kuri daugiausia dėmesio skiria kovai su stereotipais ir smurtu bei skatina moterų lygybę ir solidarumą.

Atsižvelgus į tai, jos deklaruojama baimė grįžti vertintina, kaip išskirtinai hipotetinio pobūdžio, ir nelaikytina visiškai pagrįsta. Pareiškėja savo pareiškimą dėl jai kylančios individualios grėsmės kilmės valstybėje grindė tik subjektyvia nuomone, nepateikiant objektyvių įrodymų dėl visiškai pagrįstos baimės patirti persekiojimą ar didelę žalą. Jungtinių Tautų Pabėgėlių agentūra (toliau – JTPA) parengtame Pabėgėlio statuso nustatymo procedūrų ir kriterijų vadove (toliau – JTPA vadovas) nurodė, kad pabėgėlio statuso suteikimą sąlygoja visų nurodytų objektyvių ir subjektyvių faktorių visuma, o ne atskiros viena ar kelios aplinkybės. Atsakovas nurodo, kad šiuo atveju jokių duomenų, kurie leistų vertinti, kad pareiškėjos nurodoma persekiojimo baimė yra objektyvi, nebuvo nustatyta.

Departamento vertinimu, pagrįstai konstatuota, jog nenustatyta individualių aplinkybių, kurios pagrįstų tarptautinės apsaugos prieglobsčio prašytojai suteikimo poreikį, todėl deklaruojama baimė grįžti nelaikytina visiškai pagrįsta. Atsižvelgus į tai, pareiškėja neatitinka kriterijų, nurodytų Konvencijos 1 straipsnio A dalies 2 punkte ir Įstatymo 86 straipsnio 1 dalyje, kuriems esant suteikiamas pabėgėlio statusas. Taip pat priimant Departamento sprendimą buvo nuosekliai įvertinta pareiškėjos individuali situacija bei nenustatyta pagrįstos tikimybės, kad kilmės valstybėje jai grėstų kankinimai arba mirties bausmė, todėl ji neatitinka papildomos apsaugos kriterijų, nustatytų Įstatymo 87 straipsnio 1 dalies 1-2 punktuose.

Atsakovas pažymi, kad jokių šias išvadas galinčių paneigti argumentų arba įrodymų pareiškėja skunde nepateikė, o deklaratyvūs skundo teiginiai, kad pirmosios instancijos teismas tariamai netinkamai išnagrinėjo jos skundą, vertintini išimtinai kaip pasirinkta gynybinė pozicija ir nesudaro pagrindo panaikinti teismo sprendimą kaip neteisėtą ar nepagrįstą.

33.5. Atsakovas nesutinka su pareiškėjos argumentais dėl nepagrįsto išsiuntimo ir uždraudimo atvykti į Lietuvos Respubliką ir nurodo, kad skundžiamame Sprendime detaliai išdėstytos ir įvertintos aplinkybės, pagrindžiančios išsiuntimo ir draudimo atvykti į Lietuvos Respubliką sprendimo teisėtumą (pareiškėja į Lietuvos Respubliką atvyko neteisėtai, pėsčiomis kirtusi Lietuvos Respublikos valstybės sieną neleistinoje vietoje, o prieglobsčio pasiprašė tik po to, kai buvo sulaikyta pareigūnų ir pristatyta į užkardą). Pareiškėja skunde nepateikė šias aplinkybes paneigiančių argumentų. Be to, atsakovas pažymi, jog pareiškėja turi teisę pateikti Departamentui ar Valstybės sienos apsaugos tarnybai prašymą leisti savanoriškai grįžti į kilmės valstybę. Jei pareiškėja pateiks prašymą leisti savanoriškai grįžti į kilmės valstybę, tokiu būdu bus inicijuota procedūra, kurios metu šis klausimas ir bus išspręstas.

33.6. Atsakovas pažymi, kad nustatytas draudimo atvykti į Lietuvos Respubliką terminas neviršija Įstatymo 133 straipsnio 2 dalies įtvirtintam terminui, motyvai ir svarbios aplinkybės nurodytos skundžiame Sprendime.

Teisėjų kolegija

konstatuoja:

IV. 34. Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl atsakovo Sprendimo, kuriuo nuspręsta pareiškėjai S. M. B. nesuteikti prieglobsčio (pabėgėlio statuso ir papildomos apsaugos) Lietuvos Respublikoje, išsiųsti pareiškėją į (duomenys neskelbtini), uždrausti atvykti į Lietuvos Respubliką 5 metus nuo išsiuntimo dienos ir įvesti į C.SIS II perspėjimą dėl draudimo pareiškėjai atvykti ir apsigyventi 3 metus nuo išsiuntimo dienos pagrįstumo ir teisėtumo. Pareiškėja skunde taip pat prašė panaikinti Komisijos sprendimą ir įpareigoti atsakovą iš naujo išnagrinėti pareiškėjos prašymą suteikti prieglobstį Lietuvos Respublikoje. Pareiškėja prašo apeliacinį skundą nagrinėti žodinio proceso tvarka.

35. Prieš pereidama prie ginčo esmės, teisėjų kolegija pasisako dėl pareiškėjos prašymo nagrinėti bylą žodinio proceso tvarka. Pažymėtina, kad Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 141 straipsnio 1 dalyje nustatyta, jog apeliacinis skundas nagrinėjamas rašytinio proceso tvarka, tai yra nekviečiant į nagrinėjimą teisme proceso dalyvių ir jiems nedalyvaujant, išskyrus atvejus, kai teismas pripažįsta, kad žodinis bylos nagrinėjimas yra būtinas; proceso šalys apeliaciniame skunde, atsiliepime į apeliacinį skundą arba kitame procesiniame dokumente gali pateikti motyvuotą prašymą nagrinėti bylą žodinio proceso tvarka, tačiau atsižvelgti į šį prašymą teismui neprivaloma. Nagrinėjamu atveju teisėjų kolegija, įvertinusi bylos medžiagą, nenustatė išskirtinių aplinkybių, kurioms esant tikrinant bylą rašytinio proceso tvarka nebūtų pasiekti ABTĮ 80 straipsnio 1 dalyje nustatyti bylos išnagrinėjimo visapusiškumo ir objektyvumo tikslai. Pareiškėjos teiginiai, kad byloje liko neatskleista bylos esmė, esminiai paaiškinimai, bei politinių įsitikinimų svarba pareiškėjai yra abstraktūs ir, teisėjų kolegijos nuomone, nepagrindžia tokios būtinybės. Be kita ko, pažymėtina, kad viso proceso metu pareiškėja neteikė motyvų, kad Įstatymo 86 ir 87 straipsniuose įtvirtintos apsaugos pareiškėjos nulemptas jos politinių įsitikinimų. Bylos proceso šalių pozicija nagrinėjamoje byloje yra aiškiai išdėstyta raštu pateiktuose procesiniuose dokumentuose; pareiškėja apklausta Departamentui nagrinėjant jos prašymą dėl prieglobsčio Lietuvos Respublikoje suteikimo; Sprendimo pagrįstumas patikrintas nagrinėjant klausimą Komisijoje – išankstinio ginčų nagrinėjimo ne teismo tvarka institucijoje; byla pirmosios instancijos teisme buvo išnagrinėta žodinio proceso tvarka, dalyvaujant pareiškėjai ir jo įgaliotam atstovui; pareiškėja apeliaciniame skunde nenurodo jokių išskirtinių argumentų, kodėl byla apeliacine tvarka turėtų būti nagrinėjama žodinio proceso tvarka; tokių aplinkybių, kaip jau buvo minėta, nenustatė ir šią bylą nagrinėjanti teisėjų kolegija. Dėl aptartų priežasčių pareiškėjos prašymas nagrinėti bylą žodinio proceso tvarka netenkinamas ir byla nagrinėjama rašytinio proceso tvarka.

36. Pirmosios instancijos teismas pareiškėjos skundą tenkino iš dalies, konstatavęs, kad Departamentas teisėtai ir pagrįstai atsisakė suteikti pareiškėjai prieglobstį ir papildomą apsaugą Lietuvos Respublikoje, nes ji neatitinka Įstatymo 86 ir 87 straipsniuose nustatytų kriterijų. Pirmosios instancijos teismas padarė išvadą, kad Departamento Sprendime pagrįstai nurodyta išsiųsti pareiškėją į kilmės valstybę, tačiau pareiškėjai nustatytas draudimas 5 metus atvykti į Lietuvos Respubliką yra neproporcingas ir dėl to pakeitė Sprendimą, t. y. nustatė, kad pareiškėjai uždraudžiama atvykti į Lietuvos Respubliką 2 metus nuo jos išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos dienos, o į C.SIS II įvestinas perspėjimas dėl draudimo pareiškėjai atvykti ir apsigyventi 2 metus nuo jos išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos dienos.

37. Pareiškėja apeliaciniame skunde prašo panaikinti minėtą teismo sprendimą ir priimti naują sprendimą, kuriuo pareiškėjos skundą tenkinti. Pareiškėja akcentuoja, kad jos kilmės šalyje nėra tinkamai ir efektyviai ginamos moterų patiriančių seksualinę prievartą teisės. Pareiškėjos įsitikinimu, tiek Sprendimas, tiek pirmosios instancijos teismo sprendime pateikiami teiginiai yra prieštaringi. Pareiškėjos nuomone, pirmosios instancijos teismo ir Departamento teiginiai, kad (duomenys neskelbtini) nevyksta ginkluoti konfliktai, neatitinka kilmės valstybės informacijos.

38. Atsakovas atsiliepime tvirtina, kad nors pareiškėja (duomenys neskelbtini) studijavo metus laiko ir nenurodė tuo metu patyrusi kokias nors grėsmes, ji nebandė teisėtu būdu ieškoti galimybių vykti pas savo giminaičius, o vietoje to nusprendė neteisėtai ir be asmens dokumentų atvykti į Lietuvą. Atsakovo teigimu, pareiškėja nenurodė konkrečių individualių aplinkybių, dėl kurių ji negali pasilikti kilmės valstybėje, nes kyla grėsmė jos visokeriopam saugumui, įskaitant laisvę, gyvybę ir sveikatą. Anot atsakovo, prašymas yra nemotyvuotas, jame nėra išdėstyti faktai, kurie patvirtintų prieglobsčio prašytojo visiškai pagrįstą baimę būti persekiojamai arba patvirtintų realų Įstatymo 87 straipsnio 1 dalyje įtvirtintų grėsmių pavojų. Pareiškėja pati patvirtino, jog nei vienas iš nurodytų veiksmų (vertimas sudaryti santuoką ir vertimas būti įtrauktai į prostituciją) jai nebuvo įvykdytas, ji į prostituciją nebuvo įtraukta, pasiūlymo ar vertimo užsiimti prostitucija nebuvo sulaukusi, tikimybę būti įtrauktai į prostitucijos tinklą nustatė remdamasis savo subjektyvia nuomone. Pareiškėjai taip pat nebegrėsė ir priverstinė santuoka, kadangi jos giminaitė ją palaikė, padėjo išvykti iš kilmės šalies į (duomenys neskelbtini), o pati pakeitė gyvenamąją vietą, todėl pareiškėja (kaip ir jos teta) galėtų pasinaudoti persikėlimo galimybe. Pareiškėja nenurodė, kad ji būtų kreipusi į kokias nors institucijas dėl savęs, todėl skunde deklaratyviai pasisakoma ir spėliojama, kad jai šios institucijos nebūtų padėjusios. Departamento surinkta kilmės valstybės informacija patvirtina, kad šalyje yra teisinės priemonės ir galimybės savo teises ginti, tačiau pareiškėja jomis net nebandė pasinaudoti, tuo labiau, kad ji gyveno (duomenys neskelbtini) sostinėje, kur galimybės pasinaudoti įvairių institucijų (valstybinių, nevyriausybinių ir tarptautinių) pagalba ir apginti savo teises yra efektyvesnės ir platesnės nei kaimiškoje vietoje gyvenančiam asmeniui, tuo labiau, kad su diskriminacija moterys susiduria daugiausia kaimiškose vietovėse.

39. ABTĮ 140 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, jog teismas, apeliacine tvarka nagrinėdamas bylą, patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų. Teisėjų kolegija pažymi, kad bylos nagrinėjimas apeliacine tvarka nėra jos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme pratęsimas ar pareiškėjos skundo argumentų tyrimas iš naujo. Apeliacija administraciniame procese yra ne pakartotinis bylos nagrinėjimas, o jau priimto teismo sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo tikrinimas, remiantis jau byloje esančia medžiaga (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2014 m. gruodžio 9 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-575-1127/2014, kt.).‏‏‎

40. Teisiniai santykiai dėl prašomo prieglobsčio Lietuvos Respublikoje suteikimo reglamentuojami Įstatymo 86 bei 87 straipsnių, kurių nuostatos yra tarpusavyje susijusios. Įstatymo 86 straipsnio 1 dalis numato, kad pabėgėlio statusas suteikiamas prieglobsčio prašytojui, kuris dėl visiškai pagrįstos baimės būti persekiojamas dėl rasės, religijos, tautybės, priklausymo tam tikrai socialinei grupei ar dėl politinių įsitikinimų yra už valstybės, kurios pilietis jis yra, ribų ir negali ar bijo naudotis tos valstybės apsauga arba neturi atitinkamos užsienio valstybės pilietybės, yra už valstybės, kurioje buvo jo nuolatinė gyvenamoji vieta, ribų ir dėl išvardytų priežasčių negali ar bijo į ją grįžti, jeigu nėra priežasčių, nustatytų šio Įstatymo 88 straipsnio 1, 2 dalyse.

41. Pažymėtina, kad pabėgėlio statuso suteikimas turi būti siejamas su konstatavimu aplinkybių, jog prieglobsčio prašytojas gali būti persekiojamas dėl priklausymo istoriškai susidariusiai teritorinei žmonių grupei, tautai, priklausymo atitinkamai visuomeninei grupei, dėl teisės laisvai reikšti politinius įsitikinimus, išpažinimo atitinkamo tikėjimo. Persekiojimo baimė turi būti reali, pagrįsta bent viena iš Konvencijos 1 straipsnio A dalies 2 punkte išvardytų priežasčių, taip pat atitikti Įstatymo 86 straipsnio 1 dalyje nurodytas sąlygas. Galimas persekiojimas dėl kurios nors iš nurodytų priežasčių turi būti pagrįstas konkrečių faktinių duomenų visuma, o ne bendro pobūdžio teiginiais apie galimo persekiojimo baimę. Be to, persekiojimas turi būti individualaus pobūdžio (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2014 m. vasario 25 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A756-359/2014).

42. Įstatymo 87 straipsnio 1 dalyje nustatyta, jog papildoma apsauga suteikiama prieglobsčio prašytojui, kuris yra už savo kilmės valstybės ribų ir negali ten grįžti dėl visiškai pagrįstos baimės, kad: 1) jis bus kankinamas, su juo bus žiauriai, nežmoniškai elgiamasi arba bus žeminamas jo orumas ar jis bus tokiu būdu baudžiamas; 2) yra grėsmė, kad jam bus įvykdyta mirties bausmė ar egzekucija; 3) yra rimta ir asmeninė grėsmė jo gyvybei, sveikatai, saugumui ar laisvei dėl beatodairiško smurto veiksmų tarptautinio ar vidaus ginkluoto konflikto metu.

43. Administracinių teismų praktikoje laikomasi nuostatos, kad Įstatymo 86 ir 87 straipsniuose įtvirtintose teisės normose nustatyta visiškai pagrįstos baimės buvimo sąlyga, viena vertus, turi būti objektyvaus pobūdžio, t. y. ji turi egzistuoti realiai, o ne būti vien tik prašančiojo prieglobsčio asmens suvokimas, įsitikinimas ir pan. Kita vertus, vartojama sąvoka baimė yra dvasinė būsena ir subjektyvi būklė, todėl minėta visiškai pagrįstos baimės sąlyga apima ir subjektyvius, ir objektyvius veiksnius, į kuriuos turi būti atsižvelgta, nustatant ar baimė iš tikrųjų yra visiškai pagrįsta (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2010 m. birželio 7 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A858-901/2010; 2012 m. sausio 12 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A858-10/2012).

44. Remiantis Europos Žmogaus Teisių Teismo praktika prieglobsčio bylose, siekiant išsiaiškinti, ar prieglobsčio prašančio asmens prašymas yra pagrįstas, turi būti nustatyta, kad įvykus tokio asmens deportacijai kyla reali rizika, kad asmuo patirs elgesį, kuris prieštarauja Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 3 straipsnyje įtvirtintam kankinimo draudimui. Tokia rizika turi būti nustatyta remiantis pakankamais įrodymais, atsižvelgiant į konkrečią individualią situaciją (žr., pvz., 2008 m. rugpjūčio 6 d. sprendimą byloje NA prieš Jungtinę Karalystę (pareiškimo Nr. 25904/07).

45. Dėl įrodinėjimą ir įrodymų vertinimą apibrėžiančių taisyklių nagrinėjant prieglobsčio prašytojo prašymą suteikti prieglobstį, pažymėtina, kad Įstatymo 83 straipsnio 2 dalyje nustatyta, jog, kai nagrinėjant prieglobsčio prašytojo prašymą suteikti prieglobstį nustatoma, kad su jo statuso nustatymu susiję duomenys, nepaisant prieglobsčio prašytojo nuoširdžių pastangų, negali būti patvirtinti rašytiniais įrodymais, šie duomenys vertinami prieglobsčio prašytojo naudai ir prašymas suteikti prieglobstį laikomas pagrįstu, jeigu kiek įmanoma anksčiau pateiktas prašymas suteikti prieglobstį, nebent prieglobsčio prašytojas gali nurodyti tinkamą priežastį, dėl ko to nepadarė, pateikta visa prieglobsčio prašytojo turima informacija ir tinkamai paaiškinta, kodėl nepateikta kita svarbi informacija, prieglobsčio prašytojo paaiškinimai yra neprieštaringi bei nuoseklūs ir neprieštarauja turimai specifinei ir bendrai informacijai, susijusiai su prieglobsčio prašytojo atveju.

46. Tvarkos aprašo 99.1 punktas nustato, kad atliekant prieglobsčio prašymo tyrimo metu surinktą informaciją ir atliekant jos vertinimą, vadovaujamasi pagrįstos tikimybės principu, t. y. nustatyta grėsmė neprivalo būti neabejotina arba labiau tikėtina negu netikėtina, tačiau ji taip pat neturi būti tiktai hipotetinio ar teorinio pobūdžio arba grindžiama menka ar neapibrėžta tikimybe.

47. Įvertinus bylos medžiagą, teisėjų kolegija mano, kad pareiškėja apeliaciniame skunde nepateikė teisiškai pagrįstų argumentų, sudarančių pagrindą panaikinti skundžiamą Sprendimą. Teisėjų kolegijos nuomone, pirmosios instancijos teismas visapusiškai ir išsamiai išnagrinėjo reikšmingas bylos aplinkybes ir dėl jų motyvuotai pasisakė skundžiame sprendime.

48. Teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismu, kad pareiškėjos siekis gauti tarptautinę apsaugą iš esmės yra asmeninio pobūdžio ir susijęs su siekiu vykti pas savo gimines į (duomenys neskelbtini). Šias aplinkybes pareiškėja nurodė ir apklausoje Departamentui, jas pakartojo ir teismo posėdžio metu pirmosios instancijos teismui (žr. nutarties 19.2, 27 p.). Pažymėtina, kas socialiniai ir ekonominiai veiksniai nėra pagrindas gauti tarptautinę apsaugą.

49. Teisėjų kolegija nesutinka su pareiškėjos apeliacinio skundo argumentais (žr. nutarties 32.4 p.), kad pirmosios instancijos teismo sprendimo ir Departamento Sprendimo argumentai yra prieštaringi. Pažymėtina, kad nagrinėjamu atveju pirmiausia buvo įvertinta kilmės šalies informacija ir atsižvelgiant į ją padaryta išvada, kad tokia tikimybė dėl priverstinės santuokos ir įtraukimo į prostituciją egzistuoja, tačiau vėliau įvertus individualias aplinkybes tiek Departamentas, tiek pirmosios instancijos teismas nenustatė objektyvių aplinkybių, kurios patvirtintų pareiškėjos baimę būti persekiojamai nurodytais pagrindais, tokiu būdu nebuvo išpildyta visiškai pagrįstos baimės nuostata, atsižvelgiant į tai atsisakyta suteikti pabėgėlio statusą vadovaujantis Įstatymo 86 straipsnio 1 dalimi. Teisėjų kolegija nenustatė prieštaravimų, kurie sudarytų pagrindą panaikinti skundžiamus sprendimus, todėl šis pareiškėjos argumentas dėl prieštaravimų atmestinas. Teisėjų kolegijos vertinimu, pareiškėja nenurodė objektyvių duomenų dėl kurių būtų galima daryti tikėtiną išvadą, jog, kaip teigia pareiškėja, grįžus į kilmės valstybę jos sveikatai ar gyvybei grėstų pavojus.

50. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai nustatė, kad pareiškėja baimes, kad nebus apsaugota savo kilmės valstybėje grindė subjektyvia nuomone. Tarptautinių apaugos organizacijų nurodomos problemos teisės aktų įgyvendinime nepaneigia aplinkybių, kad pareiškėja net nebandė tokios pagalbos ieškoti ir ja pasinaudoti. Kita vertus bylai reikšmingos aplinkybės yra ir tos, kad pareiškėja nepasinaudojo persikėlimo šalyje galimybe, kai tuo tarpu jos giminaitė tokia galimybe pasinaudojo. Be to byloje nustatyta, kad pareiškėja yra pilnametė, darbingo amžiaus moteris, gerai pažįstama su šalies kultūra ir papročiais. Taip pat sutiktina su pirmosios instancijos teismo išvada, kad nagrinėjamu atveju pareiškėja į prostituciją nebuvo įtrauka, o pareiškėjos giminaitė, kuri pradžioje pareiškėjos teigimu vertė ją tekėti už vyro, vėliau ją palaikė ir pagelbėjo pasislėpti nuo vyro, iki šiol rūpinasi jos vaiku, organizavo jai kelionę į (duomenys neskelbtini).

51. Sutiktina su pirmosios instancijos teismo išvada, kad atsakovo surinkta kilmės šalies informacija yra pakankama, susirinkta atsižvelgiant į pareiškėjos nurodytus motyvus pateikiant prieglobsčio prašymą.

52. Taip pat reikšminga aplinkybė paneigiant visiškai pagrįstos baimės nuostatą yra tai, kad pareiškėja iš kilmės šalies persikėlė ir mokėsi (duomenys neskelbtini) (žr. nutarties 27 p.), tik po vienerių metų gyvenant ir mokantis (duomenys neskelbtini), kaip nurodo pati pareiškėja dėl finansinių sunkumų, neteisėtai kirto Lietuvos Respublikos sieną siekdama nukeliauti pas tėvus į (duomenys neskelbtini). Šios aplinkybės patvirtina, kad pareiškėja kirto Lietuvos Respubliką sieną ir pasiprašė tarptautinės apsaugos ne dėl „konvencinių priežasčių“, o dėl asmeninių. Analogiškos aplinkybės vertintos ir kitoje Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo administracinėje byloje (žr. 2022 m. vasario 23 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-1243-629/2022).

53. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, patikrinusi pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą (ABTĮ 140 str. 1 d.), iš esmės sutinka su jo išvadomis, padarytomis įvertinus byloje pateiktų ir ištirtų įrodymų visumą. Teisėjų kolegijos įsitikinimu, pareiškėjos nurodyti papildomi šaltiniai apie kilmės šalies padėtį nesudaro pagrindo Departamento ir pirmosios instancijos teismo ištirtų ir įvertintų aplinkybių individualios pareiškėjos situacijos kontekste vertinti kitaip.

54. Teisėjų kolegija, apibendrindama tai, kas išdėstyta, konstatuoja, kad byloje esantys duomenys buvo pakankami pareiškėjos prašymui suteikti prieglobstį tinkamai išnagrinėti, o pareiškėjo nurodytas aplinkybes ir surinktus duomenis atsakovas įvertino tinkamai bei padarė pagrįstas išvadas dėl pabėgėlio statuso ir papildomos apsaugos pareiškėjai nesuteikimo. Šių išvadų nepaneigia apeliaciniame skunde išdėstyti argumentai. Tiek Departamento, tiek Komisijos sprendimai yra motyvuoti, neturi esminių trūkumų, dėl kurių galėtų būti panaikinti. Pirmosios instancijos teismas teisingai taikė teisės normas, tinkamai išnagrinėjo faktines bylos aplinkybes, byloje esančių įrodymų visumą vertino tinkamai, ir priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą. Todėl pirmosios instancijos teismo sprendimas paliekamas nepakeistas, o pareiškėjos apeliacinis skundas atmetamas.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

nutaria:

Pareiškėjos S. M. B. apeliacinį skundą atmesti.

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2022 m. sausio 20 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Ričardas Piličiauskas

Veslava Ruskan

Arūnas Sutkevičius