Legislator Case Law & Legislation
2025-06-04 Nr. AB-9840-3-62-3-03518-2023-8 AI generated

2025-06-04 Nr. AB-9840-3-62-3-03518-2023-8 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Case Number 2025-06-04 Nr. AB-9840-3-62-3-03518-2023-8
Court / Authority
Jurisdiction Lithuania (LT)
Decision Date
Outcome Nutartis

Legislator summary

AI generated

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo V. T. apeliacinį skundą dėl Regionų administracinio teismo Kauno rūmų 2024 m. gegužės 28 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo V. T. skundą atsakovui Lietuvos valstybei, atstovaujamam Lietuvos kalėjimų tarnybos, dėl turtinės ir neturtinės žalos priteisimo.

Legislator headnote

AI generated

2025-06-04 Nr. AB-9840-3-62-3-03518-2023-8 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas: 1. Pareiškėjas V. T. (toliau – ir pareiškėjas) kreipėsi į teismą, prašydamas priteisti iš atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamo Lietuvos kalėjimų tarnybos (toliau – ir atsakovas), 561 Eur turtinės ir 700 Eur neturtinės žalos.

Need to analyze how this precedent applies to your matter?

Cross-reference this judgment against statutes, commentaries, and subsequent citing case law inside Legislator AI.

Open in Legislator →

Full text

Administracinė byla Nr. TA-98-815/2025

Teisminio proceso Nr. 3-62-3-03518-2023-8

Procesinio sprendimo kategorija 20.5.1

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

NUTARTIS

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2025 m. birželio 4 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš Ryčio Krasausko, Rasos Ragulskytės-Markovienės ir Ernesto Spruogio (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas),

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo V. T. apeliacinį skundą dėl Regionų administracinio teismo Kauno rūmų 2024 m. gegužės 28 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo V. T. skundą atsakovui Lietuvos valstybei, atstovaujamam Lietuvos kalėjimų tarnybos, dėl turtinės ir neturtinės žalos priteisimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. 1. Pareiškėjas V. T. (toliau – ir pareiškėjas) kreipėsi į teismą, prašydamas priteisti iš atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamo Lietuvos kalėjimų tarnybos (toliau – ir atsakovas), 561 Eur turtinės ir 700 Eur neturtinės žalos.

2. Pareiškėjas teigė, kad Lietuvos kalėjimų tarnybos Marijampolės kalėjimas (toliau – ir Marijampolės kalėjimas) atlieka per didelius išskaitymus iš jo darbinės veiklos pajamų. Tvirtino, kad nuo visos gaunamos sumos (nuo pirmo euro) išskaitoma 30 proc. pagal antstolių vykdomuosius dokumentus, nors pagal Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 739 straipsnio 9 punktą ir Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau – ir BVK) 38 straipsnio 3 dalį iki 171,50 Eur sumos jokie išskaitymai negali būti daromi, todėl pareiškėjas kiekvieną mėnesį patiria 51 Eur nuostolius, o per 2023 m. (laikotarpiu nuo 2023 m. sausio 1 d. iki 2023 m. gruodžio 31 d.) susidarė 561 Eur turtinės žalos suma. Pareiškėjas taip pat nurodė, kad dėl neteisėtų atsakovo veiksmų jis prarado pinigus, kurie jam reikalingi savęs išlaikymui, maistui bei higienos reikmenims, todėl patyrė stiprius išgyvenimus, t. y. neturtinę žalą, kurią jis vertino 700 Eur suma.

3. Atsakovas Lietuvos valstybė, atstovaujamas Lietuvos kalėjimų tarnybos, atsiliepime į skundą su juo nesutiko ir prašė jį atmesti.

4. Atsakovas teigė, kad išskaitos iš laisvės atėmimo bausmę atliekančių nuteistųjų piniginių išmokų atliekamos pagal BVK 62 straipsnį ir CPK nuostatas, be to, pagal CPK 736 straipsnio 1 dalies 3 punktą iš skolininkui priklausančios darbo užmokesčio ir jam prilygintų išmokų bei davinių dalies, neviršijančių Lietuvos Respublikos Vyriausybės (toliau – ir Vyriausybė) nustatytos minimalios mėnesinės algos (toliau – ir MMA), išskaitoma pagal vykdomuosius dokumentus, kol bus visiškai padengtos išieškomos sumos: pagal kelis vykdomuosius dokumentus – trisdešimt procentų. Pažymėjo, kad pareiškėjas bausmę atlieka 18-ame būryje, yra priskirtas lengvajai nuteistųjų grupei, vienu etatu dirba ūkio brigadoje staliaus darbininku, o puse etato uždarojoje akcinėje bendrovėje (toliau – ir UAB) „Windowsa“ – pagalbiniu darbininku.

5. Atsakovas akcentavo, kad išskaitymai iš pareiškėjo sąskaitos atliekami pagal antstolių patvarkymus, taip pat išskaitymai atliekami iš darbinės veiklos gautų pajamų, remiantis CPK įtvirtintomis nuostatomis, t. y. nuo visos darbo užmokesčio sumos išskaitoma 10 proc. į pareiškėjo neliečiamąją asmeninę sąskaitą, o iš likusios sumos – 30 proc. pagal antstolių patvarkymus.

6. Atsakovas tvirtino, kad pareiškėjas nepateikė jokių įrodymų dėl jo neteisėtų veiksmų, sutrikusios sveikatos, pareiškėjui padarytos turtinės ir neturtinės žalos laikotarpiu nuo 2023 m. sausio 1 d. iki 2023 m. gruodžio 31 d., taip pat nesikreipė į įstaigos psichologus dėl dvasinių sukrėtimų, pablogėjusios psichologinės, emocinės būsenos, kurias jam sukėlė piniginės išskaitos pagal vykdomuosius raštus. Pasak atsakovo, bausmės atlikimo metu pareiškėjo teisės nebuvo pažeistos, taip pat nebuvo siekiama pabloginti laikymo sąlygų ar kitaip pakenkti jo interesams. Todėl atsakovas vertino, kad reikalavimas dėl turtinės ir neturtinės žalos priteisimo neturi jokio realaus ir objektyvaus faktinio pagrindo.

II. 7. Regionų administracinio teismo Kauno rūmai 2024 m. gegužės 28 d. sprendimu pareiškėjo skundą atmetė kaip nepagrįstą.

8. Teismas pažymėjo, kad nagrinėjamu atveju pareiškėjas neginčija, jog jam iš darbo užmokesčio išskaitoma pagal kelis vykdomuosius dokumentus, t. y. 30 procentų, kaip reglamentuota CPK 736 straipsnio 1 dalies 3 punkte, o tai patvirtina atsakovo pateikti vykdyti antstolių patvarkymai, tačiau pareiškėjas teigia, kad apskaičiavimas atliekamas neteisingai, nes, pasak jo, 30 proc. galima išskaičiuoti prieš tai atėmus 171,50 Eur sumą, ir tik iš likusios sumos galima vykdyti išskaičiavimą.

9. Teismas, įvertinęs ginčui aktualų teisinį reguliavimą, nurodė, kad pareiškėjas atlieka bausmę lengvoje grupėje, todėl didžiausia galima pinigų suma, už kurią pareiškėjas per mėnesį galėtų nusipirkti asmeninių daiktų, 2023 m. buvo 343 Eur (49 x 7), o vykdant išieškojimus pagal vykdomuosius dokumentus, pareiškėjui minimaliai asmeninėje sąskaitoje turėjo būti paliekama pusė minėtos sumos, t. y. asmeninėje sąskaitoje turėjo likti 171,50 Eur (343 Eur / 2) suma, į kurią negalima nukreipti išieškojimo.

10. Teismas akcentavo, kad bylos duomenys patvirtina, jog išskaitymai iš darbo užmokesčio atliekami pagal: antstolės A. A. 2019 m. kovo 26 d. vykdomosios bylos Nr. 0036/19/00228, 2019 m. gegužės 7 d. vykdomosios bylos Nr. 0036/19/00573; antstolės G. A. 2019 m. balandžio 24 d. vykdomosios bylos Nr. 0088/17/01147, 2019 m. balandžio 24 d. vykdomosios bylos Nr. 0088/17/00646; antstolės J. Ž. 2019 m. sausio 22 d. vykdomosios bylos Nr. 0161/19/00077; antstolio M. P. 2019 m. rugsėjo 30 d. vykdomosios bylos Nr. 0123/19/01077; antstolio M. L. 2020 m. sausio 13 d. vykdomosios bylos Nr. 0022/10/16491; antstolės N. B. 2020 m. sausio 16 d. vykdomosios bylos Nr. 0176/14/00332; antstolio R. S. 2020 m. birželio 2 d. vykdomosios bylos Nr. 0070/16/01384, 2020 m. birželio 5 d. vykdomosios bylos Nr. 0070/20/00103, 2020 m. birželio 5 d. vykdomosios bylos Nr. 0070/19/00827, 2020 m. birželio 5 d. vykdomosios bylos Nr. 0070/19/01028, 2020 m. birželio 5 d. vykdomosios bylos Nr. 0070/19/01325, 2020 m. birželio 5 d. vykdomosios bylos Nr. 0070/16/10962, 2020 m. rugsėjo 25 d. vykdomosios bylos Nr. 0070/20/00899, 2020 m. lapkričio 19 d. vykdomosios bylos Nr. 0070/20/01298; antstolės S. V. 2022 m. rugsėjo 22 d. vykdomosios bylos Nr. 0114/18/00813; antstolio V. Z. 2021 m. birželio 16 d. vykdomosios bylos Nr. 0137/14/00089, 2024 m. sausio 22 d. vykdomosios bylos Nr. 0137/07/09385; antstolės R. S. 2021 m. spalio 6 d. vykdomosios bylos Nr. 0106/14/06190 patvarkymus dėl skolos išieškojimo. Todėl teismas vertino, kad atsakovas, vykdydamas išskaitas pagal ne vieną vykdomąjį dokumentą, vadovaudamasis CPK 736 straipsnio 1 dalies 3 punkte, 739 straipsnio 9 punkte ir BVK 38 straipsnio 3 dalies 1 punkte įtvirtintu reglamentavimu, galėjo iš darbo užmokesčio išskaityti 30 proc. sumą, tačiau privalėjo užtikrinti pareiškėjui teisę kiekvieną mėnesį naudotis minimalia 171,50 Eur suma, reikalinga būtiniesiems poreikiams patenkinti, pavyzdžiui, apsipirkti pataisos įstaigos parduotuvėje.

11. Teismas nurodė, kad byloje nėra ginčo dėl to, jog pareiškėjas vienu etatu dirba ūkio brigadoje staliaus darbininku, o puse etato UAB „Windowsa“ pagalbiniu darbininku. Teismas taip pat pažymėjo, kad iš pareiškėjo pateiktų atsiskaitymo lapelių ir atsakovo į bylą pateikto Marijampolės kalėjimo Nuteistųjų pinigų apskaitos žiniaraščio 2023 m. sausio 1 d. – 2023 m. gruodžio 31 d. laikotarpiu (toliau – ir Žiniaraštis) matyti, jog darbo užmokestis pareiškėjui buvo išmokamas (pervedamas į asmeninę sąskaitą) už praėjusį mėnesį, o iš darbo užmokesčio buvo išskaitoma ir pagal vykdomuosius dokumentus.

12. Teismas vertino, kad iš Žiniaraščio matyti, jog 2023 m. sausio mėnesį pareiškėjas asmeninėje sąskaitoje disponavo 312, 05 Eur piniginėmis lėšomis (pirko prekes parduotuvėje, mokėjo už elektros energiją), todėl sprendė, kad pareiškėjas asmeninėje sąskaitoje turėjo didesnę nei minimaliai būtina, t. y. 171,50 Eur sumą, be to, į jo asmeninę sąskaitą 2023 m. vasario mėn. buvo pervesta 326,34 Eur, 2023 m. kovo mėn. – 324,91 Eur, 2023 m. balandžio mėn. – 299,88 Eur, 2023 m. gegužės mėn. – 370,44 Eur, 2023 m. birželio mėn. – 370,44 Eur, 2023 m. liepos mėn. – 370,44 Eur, 2023 m. rugpjūčio mėn. – 368,45 Eur, 2023 m. rugsėjo mėn. – 370,44 Eur, 2023 m. spalio mėn. – 370,44 Eur, 2023 m. lapkričio mėn. – 370,44 Eur, 2023 m. gruodžio mėn. – 370,44 Eur. Teismas konstatavo, kad į bylą pateiktų faktines aplinkybes patvirtinančių įrodymų vertinimas leidžia daryti išvadą, jog visu ginčui aktualiu laikotarpiu pareiškėjui buvo užtikrinama galimybė kiekvieną mėnesį asmeninėje sąskaitoje turėti ir disponuoti ne mažesne nei 171,50 Eur suma, kadangi po atskaitymų pagal vykdomuosius raštus nė vieną mėnesį jo sąskaitoje nebuvo likusi mažesnė suma, todėl nėra pagrindo konstatuoti, jog darydamas išskaitas pagal vykdomuosius dokumentus atsakovas pažeidė ar galėjo pažeisti BVK 38 straipsnio 3 dalies 1 punkte ir CPK 739 straipsnyje nustatytą reglamentavimą, bei nėra pagrindo priteisti prašomą turtinę žalą.

13. Teismas nesutiko su pareiškėjo įstatymų interpretavimu, kad skaičiavimas yra neteisingas, nes, pasak jo, 30 proc. galima išskaičiuoti pirmiausiai iš darbo užmokesčio atėmus 171,50 Eur sumą, ir tik iš likusios sumos galima vykdyti 30 proc. išskaičiavimą. Vadovaudamasis Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktika, teismas nurodė, kad ginčui aktualiu laikotarpiu suma, nuo kurios negalėjo būti daromas išieškojimas iš pareiškėjo laisvės atėmimo vietos įstaigoje atidarytos asmeninės sąskaitos, tiesiogiai priklausė nuo to, kokiai grupei tuo konkrečiu laikotarpiu buvo priskirtas pareiškėjas, ir nuo to, ar tuo metu, kai buvo vykdomas nuskaitymas, pareiškėjo asmeninėje sąskaitoje buvo suma, viršijanti atitinkamai BVK 38 straipsnio 3 dalies 1 punkte reglamentuotą sumą. Teismas, nustatęs, kad atlikus visus išskaičiavimus pareiškėjo sąskaitoje visada likdavo didesnė nei 171,50 Eur (pirmosios instancijos teismo nutartyje nurodyta suma (175,50 Eur) laikytina rašymo apsirikimu) suma, sprendė, jog nėra pagrindo konstatuoti atsakovo neteisėtų veiksmų pareiškėjo atžvilgiu.

14. Nors pareiškėjas teigė, jog atsakovui pagal vykdomuosius dokumentus – antstolių patvarkymus – išskaitant atitinkamas sumas jis patyrė išgyvenimus, kurie kenkia sveikatai, tačiau teismas vertino, kad nenustačius, jog išieškojimas buvo vykdomas pažeidžiant BVK ir CPK reikalavimus, nėra pagrindo konstatuoti neteisėtus valstybės veiksmus, todėl jų nesant, neturtinės žalos atlyginimas negalimas. Teismas taip pat akcentavo, kad pareiškėjas nepateikė jokių jo išgyvenimus patvirtinančių įrodymų, o atsakovo į bylą pateiktoje Marijampolės kalėjimo psichologės pažymoje nurodyta, jog ginčui aktualiu laikotarpiu pareiškėjas nesikreipė į psichologus dėl dvasinių sukrėtimų, pablogėjusios psichologinės ir emocinės būsenos, kurias jam sukėlė išskaitymai pagal vykdomuosius dokumentus. Teismas sprendė, kad nagrinėjamoje byloje nėra pagrindo teigti, jog dėl piniginių sumų pagal antstolių patvarkymus išskaitymo pareiškėjui atsirado reikšmingų ar nepataisomų neturtinių padarinių, o jo nurodyti abstraktūs ir nepagrįsti teiginiai negali būti laikomi neturtine žala CK 6.250 straipsnio prasme.

15. Teismas konstatavo, kad bylos duomenys nepatvirtina pareiškėjo teiginių dėl atsakovo netinkamai vykdomų išskaitymų pagal vykdomuosius dokumentus, taip pat jo patirtos neturtinės žalos pasireiškimo fakto. Teismas sprendė, kad nenustačius būtinųjų valstybės civilinės atsakomybės sąlygų, t. y. atsakovo neteisėtų veiksmų ir žalos, nėra pagrindo valstybės civilinei atsakomybei pagal CK 6.271 straipsnį kilti.

III. 16. Pareiškėjas apeliaciniame skunde prašo panaikinti Regionų administracinio teismo Kauno rūmų 2024 m. gegužės 28 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – tenkinti jo skundo reikalavimus.

17. Pareiškėjo teigimu, pirmosios instancijos teismas priėmė sprendimą, kuris neatitinka galiojančių įstatymų, t. y. CPK 739 straipsnio 9 punkto ir BVK 38 straipsnio 3 dalies. Tvirtina, kad nagrinėjamu atveju buvo atliekamos išskaitos iš sumų, iš kurių nebuvo galima daryti išskaitų, todėl pareiškėjas patyrė turtinę ir neturtinę žalą.

18. Pareiškėjo vertinimu, Lietuvos kalėjimų tarnybos išimtas išrašas iš Marijampolės kalėjimo Psichologijos skyriaus neatitinka realybės, kadangi Marijampolės kalėjime nebuvo ir nėra psichologių, kurios galėtų suteikti pagalbą, todėl toks atsakovo argumentas yra melagingas.

19. Atsakovas atsiliepime į apeliacinį skundą prašo jį atmesti kaip nepagrįstą ir pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą.

20. Atsakovas pakartoja faktines bylos aplinkybes, argumentus, nurodytus atsiliepime į skundą, ir teigia, kad pareiškėjas apeliaciniame skunde nenurodo jokių objektyvių argumentų dėl pirmosios instancijos teismo priimto sprendimo nepagrįstumo ar neteisėtumo, visiškai nepagrindžia ir neindividualizuoja subjektyvių neigiamų pasekmių, išgyvenimų, priežastinio ryšio tarp nurodytų pažeidimų ir jam tariamai padarytos neturtinės žalos, nepateikia duomenų apie savo sveikatos būklę, kitas fizines bei psichines savybes, kurios galėtų būti reikšmingos įkalinimo sąlygų neigiamo poveikio masto, intensyvumo, pobūdžio ir laipsnio sprendimui.

21. Atsakovas akcentuoja, kad pirmosios instancijos teismo sprendimas atitinka jo turiniui keliamus reikalavimus, o teismas detaliai atsakė į kiekvieną pareiškėjo skundo reikalavimą, nepadarė nei materialiosios, nei proceso teisės normų pažeidimų, kurie sudarytų pagrindą priimto pirmosios instancijos teismo sprendimo panaikinimui.

22. Atsakovas laikosi pozicijos, kad pirmosios instancijos teismas nustatė visas bylai reikšmingas aplinkybes, materialiosios teisės normas taikė teisingai ir nepažeidė proceso teisės normų. Pasak atsakovo, pareiškėjas apeliaciniame skunde iš esmės pakartoja tas pačias aplinkybes, kurias buvo išdėstęs skunde pirmosios instancijos teismui, reikalauja turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo, išreikšto konkrečia prašoma priteisti pinigų suma, tačiau nepateikia jokių įrodymų ar svarių argumentų dėl pirmosios instancijos teismo priimto sprendimo nepagrįstumo. Todėl atsakovo nuomone, nėra pagrindo tenkinti pareiškėjo apeliacinio skundo.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV. 23. Byloje nagrinėjamas ginčas kilo dėl pareiškėjo reikalavimo priteisti jam turtinės ir neturtinės žalos, patirtos dėl netinkamo sumų pagal antstolių vykdomuosius dokumentus išskaitymo iš pareiškėjo darbo užmokesčio 2023 m. sausio 1 d. – 2023 m. gruodžio 31 d. laikotarpiu, atlyginimą.

24. Pirmosios instancijos teismas, nustatęs, kad po atskaitymų pagal vykdomuosius raštus ginčui aktualiu laikotarpiu pareiškėjui buvo užtikrinama galimybė kiekvieną mėnesį asmeninėje sąskaitoje turėti ir disponuoti ne mažesne nei 171,50 Eur suma, konstatavo, kad nėra pagrindo išvadai, jog darydamas išskaitas pagal vykdomuosius dokumentus atsakovas pažeidė ar galėjo pažeisti BVK 38 straipsnio 3 dalies 1 punkte ir CPK 739 straipsnyje nustatytą reglamentavimą, ir kad buvo padaryti neteisėti atsakovo veiksmai pareiškėjo atžvilgiu. Nenustatęs būtinųjų valstybės civilinės atsakomybės sąlygų, t. y. atsakovo neteisėtų veiksmų ir žalos, teismas sprendė, jog nėra pagrindo valstybės civilinei atsakomybei pagal CK 6.271 straipsnį kilti, todėl atmetė kaip nepagrįstą pareiškėjo skundą dėl turtinės ir neturtinės žalos priteisimo.

25. Pareiškėjas, nesutikdamas su pirmosios instancijos teismo sprendimu, apeliaciniame skunde teigia, kad pirmosios instancijos teismas priėmė sprendimą, kuris neatitinka galiojančių įstatymų, t. y. CPK 739 straipsnio 9 punkto ir BVK 38 straipsnio 3 dalies. Tvirtina, kad patyrė turtinę ir neturtinę žalą, nes buvo atliekamos išskaitos iš sumų, iš kurių nebuvo galima daryti išskaitų. Akcentuoja, kad Lietuvos kalėjimų tarnybos išrašas iš Marijampolės kalėjimo Psichologijos skyriaus neatitinka realybės, kadangi Marijampolės kalėjime nebuvo ir nėra psichologių, kurios galėtų suteikti pagalbą, o toks atsakovo argumentas yra melagingas.

26. Teisėjų kolegija, tikrindama pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, pirmiausiai pažymi, kad Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 140 straipsnio 1 dalyje nustatyta, jog teismas, apeliacine tvarka nagrinėdamas bylą, patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų. To paties straipsnio 2 dalyje nustatyta, jog teismas peržengia apeliacinio skundo ribas, kai to reikalauja viešasis interesas arba kai neperžengus apeliacinio skundo ribų būtų reikšmingai pažeistos valstybės, savivaldybės ir asmenų teisės bei įstatymų saugomi interesai. Teismas taip pat patikrina, ar nėra šio įstatymo 146 straipsnio 2 dalyje nurodytų sprendimo negaliojimo pagrindų. Atsižvelgusi į minėtas nuostatas bei byloje nenustačiusi sprendimo negaliojimo pagrindų bei aplinkybių, dėl kurių turėtų būti peržengtos apeliacinio skundo ribos, teisėjų kolegija šią bylą apeliacine tvarka nagrinėja ir pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą tikrina neperžengdama apeliacinio skundo ribų.

27. Teisėjų kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismas, tikrindamas skunde išdėstytų teiginių teisingumą, pakankamai detaliai išanalizavo bylos proceso šalių argumentus, išsamiai išnagrinėjo ir įvertino byloje reikšmingas faktines aplinkybes. Aiškindamasis dėl pareiškėjo nusiskundimų, teismas atliko byloje esančių įrodymų vertinimą esminiais aspektais, t. y. ar jie patvirtina pareiškėjo nurodytus pažeidimus. Teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo išvadomis ir motyvais, kad ginčui aktualiu laikotarpiu atsakovas vykdė išskaitas iš pareiškėjo darbo užmokesčio pagal antstolių vykdomuosius dokumentus, laikydamasis BVK 38 straipsnio 3 dalies 1 punkte ir CPK 739 straipsnyje nustatytų reikalavimų, todėl pareiškėjas neįrodė būtinųjų sąlygų valstybės civilinei atsakomybei kilti. Apeliaciniame skunde pareiškėjas iš esmės nenurodo nesutikimo su pirmosios instancijos teismo sprendimu motyvų ir tik deklaratyviai teigia, kad teismas nesivadovavo galiojančiais įstatymais, t. y. CPK 739 straipsnio 9 punktu ir BVK 38 straipsnio 3 dalimi. Teisėjų kolegija, byloje nenustačiusi sprendimo negaliojimo pagrindų bei aplinkybių, dėl kurių turėtų būti peržengtos apeliacinio skundo ribos, pripažįsta, kad tikslinga tik papildyti skundžiamo pirmosios instancijos teismo sprendimo motyvus, atsakydama į skundo argumentus, į kuriuos nebuvo pakankamai išsamiai atsakyta.

28. Teisėjų kolegija akcentuoja, kad vadovaujantis CPK 624 straipsnio 1 dalimi, jeigu skolininkas per raginime įvykdyti sprendimą nustatytą terminą teismo sprendimo neįvykdo, antstolis ne vėliau kaip per dešimt dienų nuo tos dienos, kurią pasibaigė terminas įvykdyti sprendimą, pradeda jį vykdyti priverstinai. Pažymėtina, kad šio straipsnio 2 dalyje yra išvardytos priverstinio vykdymo priemonės, tarp jų – išieškojimas iš skolininko darbo užmokesčio, pensijos, stipendijos ar kitų jo pajamų (5 p.). Nei CPK, nei BVK, nei kituose teisės aktuose nėra teisės normų, draudžiančių antstoliui vykdyti priverstinį išieškojimą būtent iš nuteistojo darbo užmokesčio, ir nagrinėjamoje byloje nėra duomenų, sudarančių prielaidas pripažinti, kad šiuo individualiu atveju priverstinis išieškojimas negalėjo būti nukreiptas į pareiškėjo darbo užmokestį, gaunamą Marijampolės kalėjime atliekant laisvės atėmimo bausmę.

29. Pagal CPK 736 straipsnio (2018 m. birželio 30 d. įstatymo Nr. XIII-1460 redakcija, galiojusi iki 2024 m. liepos 1 d.) 1 dalį, iš skolininkui priklausančios darbo užmokesčio ir jam prilygintų išmokų bei davinių dalies, neviršijančių Vyriausybės nustatytos MMA, išskaitoma pagal vykdomuosius dokumentus tol, kol bus visiškai padengtos išieškomos sumos: <...> 3) pagal kelis vykdomuosius dokumentus – trisdešimt procentų.

30. CPK 739 straipsnyje pateikiamas sąrašas pinigų sumų, iš kurių negalima išieškoti, tarp jų – laisvės atėmimo vietų įstaigoje atidarytoje nuteistojo asmeninėje sąskaitoje esančios piniginės lėšos, neviršijančios pusės BVK 38 straipsnio 3 dalyje nustatytų dydžių (9 p.). Pagal BVK 38 straipsnio 3 dalį, didžiausia pinigų suma, už kurią uždaro arba pusiau atviro tipo bausmės atlikimo vietose bausmę atliekantys nuteistieji gali per mėnesį nusipirkti asmeninių daiktų, yra: 1) septynių bazinių socialinių išmokų dydžio – lengvajai grupei priskirtiems nuteistiesiems; 2) penkių bazinių socialinių išmokų dydžio – paprastajai grupei priskirtiems nuteistiesiems; 3) keturių bazinių socialinių išmokų dydžio – drausmės grupei priskirtiems nuteistiesiems.

31. Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas nustatė, kad vadovaujantis CPK 739 straipsnio 9 punktu, BVK 38 straipsnio 3 dalimi ir Vyriausybės 2022 m. gruodžio 14 d. nutarimu Nr. 1250, kuriuo buvo patvirtintas bazinės socialinės išmokos dydis – 49 Eur, galiojęs nuo 2023 m. sausio 1 d. iki 2023 m. gruodžio 31 d., vykdant išieškojimus pagal vykdomuosius dokumentus, pareiškėjui, kuris yra lengvajai grupei priskirtas nuteistasis, asmeninėje sąskaitoje turėjo būti minimaliai paliekama 171,50 Eur (7 x 49 Eur / 2) suma, į kurią negalima nukreipti išieškojimo. Akcentuotina, kad pareiškėjas skunde nurodė tokią pačią sumą.

32. Teisėjų kolegija nurodo, kad, remiantis duomenimis apie pareiškėjui išmokėtas sumas, esančiais Žiniaraštyje ir atsiskaitymo lapeliuose, pareiškėjas periodo pradžioje (2023 m. sausio 1 d.), neskaitant neliečiamos sąskaitos, turėjo 183,96 Eur lėšų (900,17 Eur – 716,21 Eur). Pareiškėjas ginčui aktualiu laikotarpiu (2023 m. sausio 1 d. – 2023 m. gruodžio 31 d.) gavo pajamas už darbinę veiklą (kiekvieną mėnesį darbo užmokesčio dalis, išmokėta po išskaitų, buvo didesnė nei 171,50 Eur) bei depozitines kitas nuteistųjų lėšas (nedetalizuota). Pareiškėjui periodo pabaigoje (2023 m. gruodžio 31 d.), neskaitant neliečiamos sąskaitos, buvo likę 945,26 Eur (2 328,29 Eur – 1 383,03 Eur) lėšų. Pareiškėjas pats neįvardijo nė vieno atvejo, kai iš jo asmeninės sąskaitos buvo įvykdyta išskaita pagal antstolio patvarkymą dėl skolos išieškojimo, asmeninėje sąskaitoje esant mažiau nei 171,50 Eur.

33. Teisėjų kolegija nesutinka su pareiškėjo pozicija, kad 30 proc. dydžio išskaita turėjo būti skaičiuojama nuo darbo užmokesčio dalies, likusios atėmus 171,50 Eur sumą, kadangi, vadovaujantis CPK 739 straipsnio 9 punktu, pinigų sumos, iš kurių negalima išieškoti, yra nustatomos pagal nuteistojo asmeninėje sąskaitoje esančias pinigines lėšas, o ne pagal jam konkretų mėnesį išmokėtą darbo užmokestį. Tokios pozicijos laikomasi ir Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas savo praktikoje (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2024 m. spalio 9 d. nutartį administracinėje byloje Nr. TA-172-821/2024).

34. CK 6.271 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad žalą, atsiradusią dėl valstybės valdžios institucijų neteisėtų aktų, privalo atlyginti valstybė iš valstybės biudžeto, nepaisydama konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės. CK 6.271 straipsnyje numatyta viešoji atsakomybė atsiranda esant trims sąlygoms: neteisėtiems veiksmams (neveikimui), žalai ir priežastiniam ryšiui tarp neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir žalos. Nenustačius bent vienos iš minėtų sąlygų, valstybei ar savivaldybei CK 6.271 straipsnio pagrindu nekyla prievolė atlyginti žalą.

35. Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas pagrįstai nustatė, kad šiuo atveju neegzistuoja viena iš būtinųjų valstybės civilinės atsakomybės sąlygų – neteisėti veiksmai (neveikimas), nes bylos duomenys nepatvirtina, kad atsakovas atliko kokius nors teisei priešingus veiksmus arba pažeidė bendro pobūdžio pareigą elgtis apdairiai ir rūpestingai. Taigi, atsakovui nekyla pareiga atlyginti pareiškėjui turtinę ir / ar neturtinę žalą.

36. Teisėjų kolegijos vertinimu, nors pareiškėjas teigia, kad Lietuvos kalėjimų tarnybos išimtas išrašas iš Marijampolės kalėjimo Psichologijos skyriaus neatitinka realybės, kadangi Marijampolės kalėjime nebuvo ir nėra psichologių, kurios galėtų suteikti pagalbą, tačiau nepateikė jokių duomenų šiam teiginiui pagrįsti, nenurodė jokių aplinkybių, iš kurių teismas galėtų spręsti, jog Marijampolės kalėjime ginčui aktualiu laikotarpiu nebuvo psichologo. Atsižvelgiant į tai, toks pareiškėjo apeliacinio skundo argumentas dėl neva atsakovo pateiktų melagingų duomenų atmetamas kaip deklaratyvus ir neatitinkantis tikrovės. Atkreiptinas dėmesys, kad vien tai, jog pareiškėjas įrodymus vertina kitaip ir nesutinka su pirmosios instancijos teismo išvadomis, nesudaro teisinio pagrindo konstatuoti, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai taikė įrodymų vertinimą reglamentuojančias proceso teisės normas.

37. Apibendrindama išdėstytus motyvus, teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas iš esmės tinkamai aiškino ir taikė materialiosios bei proceso teisės normas, todėl pagrįstai netenkino pareiškėjo reikalavimo priteisti turtinės ir neturtinės žalos atlyginimą. Atsižvelgiant į tai, pareiškėjo apeliacinis skundas atmetamas, o pirmosios instancijos teismo sprendimas paliekamas nepakeistas.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

nutaria:

Pareiškėjo V. T. apeliacinį skundą atmesti.

Regionų administracinio teismo Kauno rūmų 2024 m. gegužės 28 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Rytis Krasauskas

Rasa Ragulskytė-Markovienė

Ernestas Spruogis