Legislator Case Law & Legislation
0fec6000-baa5-4e4d-b3ab-078071cd71fa AI generated

0fec6000-baa5-4e4d-b3ab-078071cd71fa · Lietuvos apeliacinis teismas

Case Number 0fec6000-baa5-4e4d-b3ab-078071cd71fa
Court / Authority
Jurisdiction Lithuania (LT)

Legislator summary

AI generated

Å . ir V. Å . bei atsakovės B. J. apeliacinius skundus dėl Kauno apygardos teismo 2013 m. kovo 18 d. sprendimo, priimto civilinėje byloje pagal ieÅ¡kovų J. Å . ir V. Å . ieÅ¡kinį atsakovams B. J., J. T. ir V. T. dėl nekilnojamojo turto pirkimo – pardavimo sutarties patvirtinimo ir panaudos sutarties pripažinimo negaliojančia, tretieji asmenys – akcinė bendrovė „DNB bankas“ ir R. J.. Teisėjų kolegija, iÅ¡nagrinėjusi civilinę bylÄ , n u s t a t ė :Ginčo esmė IeÅ¡kovai J.

Legislator headnote

AI generated

0fec6000-baa5-4e4d-b3ab-078071cd71fa · Lietuvos apeliacinis teismas: įsipareigojimų kreditoriui pagal sutartį įvykdymui užtikrinti 2007 m. spalio 26 d. hipotekos lakÅ¡tu Nr. 02120070018099 banko naudai įkeistas nekilnojamasis turtas - gyvenamasis namas, unikalus numeris 4400-0598-1853, ir žemės sklypas, unikalus numeris 4400-0506-2622, esantys adresu PerkÅ«no al. 46B, Kaunas, bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise priklausantys B. J. ir R. J., kuris neteigia, kad jo interesai buvo pažeisti preliminariuoju susitarimu ar bÅ«tų pažeisti, tenkinant ieÅ¡kinį.

Need to analyze how this precedent applies to your matter?

Cross-reference this judgment against statutes, commentaries, and subsequent citing case law inside Legislator AI.

Open in Legislator →

Full text

Civilinė byla NrCivilinė byla Nr. 2A-489/14Proceso Nr. 2-56-3-0455-2012-5Procesinio sprendimo kategorijos: 45.6 (S) LIETUVOS APELIACINIS TEISMAS N U T A R T I SLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2014 m. balandžio 7 d.Vilnius Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iÅ¡ teisėjų: Virginijos Čekanauskaitės, Danutės GasiÅ«nienės ir Danutės MilaÅ¡ienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), teismo posėdyje apeliacine raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo civilinę bylÄ pagal ieÅ¡kovų J.

Å . ir V. Å . bei atsakovės B. J. apeliacinius skundus dėl Kauno apygardos teismo 2013 m. kovo 18 d. sprendimo, priimto civilinėje byloje pagal ieÅ¡kovų J. Å . ir V. Å . ieÅ¡kinį atsakovams B. J., J. T. ir V. T. dėl nekilnojamojo turto pirkimo – pardavimo sutarties patvirtinimo ir panaudos sutarties pripažinimo negaliojančia, tretieji asmenys – akcinė bendrovė „DNB bankas“ ir R. J.. Teisėjų kolegija, iÅ¡nagrinėjusi civilinę bylÄ , n u s t a t ė :Ginčo esmė IeÅ¡kovai J.

Å . ir V. Å . kreipėsi į Kauno apygardos teismÄ su ieÅ¡kiniu atsakovams B. J., J. T. ir V. T., kuriuo prašė pripažinti pirkimo – pardavimo sutartimi, galiojančia nuo 2010 m. sausio 10 d., 2005 m. balandžio 22 d., 2007 m. spalio 23 d. bei 2008 m. spalio 22 d. susitarimus (toliau – ginčo susitarimai), sudarytus tarp ieÅ¡kovų ir atsakovės B. J.; pripažinti negaliojančia 2006 m. rugpjūčio 30 d. Panaudos sutartį bei priteisti iÅ¡ atsakovų bylinėjimosi iÅ¡laidas (I b. t., 32 – 36 l.).

IeÅ¡kovai nurodė, kad 2003 m. balandžio 4 d. sudarė su atsakove B. J. gyvenamųjų patalpų Kaune, PerkÅ«no al. 46B, panaudos sutartį, pagal kuriÄ Ä¯gijo teisę naudotis ir gyventi nurodytu adresu esančiu statomu namu ir žemės sklypu; už galimybę gyventi ir naudotis Å¡iuo turtu, ieÅ¡kovai turėjo padengti namo statybos ir rekonstrukcijos sÄ naudas bei iki 2005 m. balandžio 22 d. sumokėjo atsakovei B. J. 40 000 Lt. IeÅ¡kovų teigimu, 2005 m. balandžio 22 d. jie su atsakove B. J. sudarė SusitarimÄ dėl gyvenamojo namo perraÅ¡ymo, pagal kurį atsakovė įsipareigojo ieÅ¡kovams parduoti gyvenamÄ jį namÄ , esantį Kaune, PerkÅ«no al. 46B (toliau – Gyvenamasis namas), ir žemės sklypÄ tuo pačiu adresu už 985 000 Lt, o 2007 m. spalio 23 d. su atsakove sudarė papildomÄ SusitarimÄ , pagal kurį susitarė, kad atsakovė GyvenamÄ jį namÄ ieÅ¡kovų vardu perregistruos iki 2008 m. spalio 23 d. bei leis įkeisti jį ir žemės sklypÄ kreditui gauti, o ieÅ¡kovai leis atsakovams J.

T. ir V. T. gyventi name iki 2008 m. spalio 23 d. IeÅ¡kovai pažymėjo, kad 2007 m. spalio 26 d. pasiėmė iÅ¡ banko tikslinę paskolÄ Gyvenamojo namo statyboms refinansuoti ir visÄ paskolos sumÄ sumokėjo atsakovei B. J. tikslu, kad bÅ«tų perraÅ¡yta nuosavybės teisė į GyvenamÄ jį namÄ ieÅ¡kovų vardu, o 2008 m. spalio 22 d. ieÅ¡kovai, įtikinti atsakovės B. J., pasirašė papildomÄ susitarimÄ , pagal kurį Gyvenamojo namo nuosavybės teisės perregistravimo terminas buvo pratęstas iki 2010 m. sausio 10 d., tačiau suėjus minėtam terminui atsakovė atsisakė perduoti nuosavybės teisę į gyvenamÄ jį namÄ ieÅ¡kovams.

IeÅ¡kovų nuomone, kadangi atsakovė B. J. tyčia vengia vykdyti savo įsipareigojimus, ginčo susitarimai turi bÅ«ti pripažinti gyvenamojo namo ir žemės sklypo Kaune, PerkÅ«no al. 46B, pirkimo – pardavimo sutartimi, sudaryta nuo 2010 m. sausio 10 d. Atsakovai J. T. ir V. T. atsiliepime į ieÅ¡kovų ieÅ¡kinį prašė jį atmesti ir priteisti jų patirtas bylinėjimosi iÅ¡laidas (I b. t., 55 – 57 l.). Nurodė, kad atsakovė B. J. iÅ¡ pradžių, sudarydama ginčo susitarimus, ketino perduoti nuosavybės teisę į ginčo turtÄ , tačiau vėliau jos nuomonė pasikeitė ir ji nusprendė su ieÅ¡kovais atsiskaityti, neperleisdama Gyvenamojo namo ir žemės sklypo, tačiau Å¡uo metu atsakovė B.

J. neturi ieÅ¡kovų sumokėtos jai sumos, todėl negali jos grÄ Å¾inti. Pabrėžė, kad CK draudžia bet kokius nenotarinius nekilnojamojo turto sandorius, todėl joks Gyvenamojo namo perleidimas ieÅ¡kovams be atsakovės B. J. pasiraÅ¡ytos notarinės sutarties yra negalimas ir neteisėtas. Atsakovė B. J. atsiliepime į ieÅ¡kovų ieÅ¡kinį prašė jį atmesti ir priteisti bylinėjimosi iÅ¡laidas (I b. t., 58 – 60 l.). Nurodė, kad ieÅ¡kovų sumokėti 40 000 Lt nebuvo kvalifikuojami kaip jų įnaÅ¡as į bÅ«simo Gyvenamojo namo statybÄ /rekonstrukcijÄ , tai buvo ieÅ¡kovų atlygis už naudojimÄ si namu.

Teigė, kad ginčo susitarimais nebuvo iÅ¡reikÅ¡ta jos, kaip namo savininkės, valia, jog namas bÅ«tų perregistruotas ieÅ¡kovų vardu, planai dėl galimo nuosavybės teisės į GyvenamÄ jį namÄ perleidimo ieÅ¡kovams buvo tik preliminarÅ«s, ir susitarimai nebuvo įsipareigojimas ieÅ¡kovų naudai atsisakyti nuosavybės teisių į GyvenamÄ jį namÄ . Atsakovės nuomone, ieÅ¡kovų sumokėti jai 945 000 Lt buvo jų suteikta paskola, kuriÄ atsakovė turėjo grÄ Å¾inti, tačiau dėl ekonominių sunkumų Å¡ių pinigų negrÄ Å¾ino.

Trečiasis asmuo AB „DNB bankas“ atsiliepime į ieÅ¡kovų ieÅ¡kinį prašė jį atmesti ir iÅ¡ ieÅ¡kovų priteisti jo patirtas bylinėjimosi iÅ¡laidas (I b. t., 181 – 185 l.). Nurodė, kad ieÅ¡kovai, kreipdamiesi į bankÄ dėl kredito suteikimo, neinformavo jo, jog ketina įsigyti iÅ¡ atsakovės B. J. ir R. J. nuosavybės teise nekilnojamÄ jį turtÄ Kaune, PerkÅ«no al. 46B, ir nepateikė ginčo susitarimų, kurie turėjo bÅ«ti įregistruoti vieÅ¡ame registre. Trečiojo asmens nuomone, pagal 2007 m. spalio 26 d. hipotekos lakÅ¡to 8 punktÄ atsakovė B.

J. ir R. J. be raÅ¡tiÅ¡ko kreditoriaus, t. y. AB DNB banko, sutikimo neturėjo teisės perduoti kokiu nors bÅ«du nuosavybės teisę į Å¡iuo lakÅ¡tu įkeičiamÄ turtÄ , esantį Kaune, PerkÅ«no al. 46B.Trečiasis asmuo R. J. atsiliepime į ieÅ¡kovų ieÅ¡kinį nurodė, kad su pareikÅ¡tu ieÅ¡kiniu sutinka, jį palaiko, bei kad Å¡ios bylos nagrinėjimas su jo teisėmis ir pareigomis nėra susijęs (II b. t., 42 l.).IeÅ¡kovai 2012 m. lapkričio 2 d. praÅ¡yme dėl dalies ieÅ¡kinio reikalavimų atsisakymo nurodė atsisakantys ieÅ¡kinio reikalavimo dėl 2006 m. rugpjūčio 30 d.

Panaudos sutarties pripažinimo negaliojančia, kadangi 2012 m. spalio 9 d. ši sutartis buvo išregistruota iš Nekilnojamojo turto registro (I b. t., 79, 80 l.). Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė Kauno apygardos teismas 2013 m. kovo 18 d. sprendimu atmetė ieškovų ieškinį; priteisė iš ieškovų J. Š. ir V. Š. 726 Lt bylinėjimosi išlaidų trečiojo asmens AB „DNB bankas“ naudai bei 30,54 procesinių dokumentų įteikimo išlaidų valstybės naudai, iš atsakovės B.

J. – 726 Lt bylinėjimosi iÅ¡laidų trečiojo asmens AB „DNB bankas“ naudai bei 30,54 Lt procesinių dokumentų įteikimo iÅ¡laidų valstybės naudai (II b. t., 115 – 124 l.).Teismas nurodė, kad abi Å¡alys pripažįsta pasirašę 2005 m. balandžio 22 d. susitarimÄ dėl namo perraÅ¡ymo, kuriuo atsakovė B. J. įsipareigojo ieÅ¡kovams parduoti namÄ už 985 000 Lt, 2007 m. spalio 23 d. susitarimÄ , kad namÄ ieÅ¡kovų vardu atsakovė perregistruos iki 2008 m. spalio 23 d., leis jį įkeisti kredito gavimui, 2008 m. spalio 22 d. papildomÄ susitarimÄ , kad 2007 m. spalio 23 d. susitarime nustatytas namo perregistravimo terminas bÅ«tų pratęstas iki 2010 m. sausio 10 d., o 2007 m. spalio 26 d. ieÅ¡kovai iÅ¡ DNB banko gavo 275 139,02 EUR paskolÄ už nuosavas lėšas statyto namo, esančio PerkÅ«no al. 46B, Kaune, statybai refinansuoti.

Teismas sprendė, kad ieÅ¡kovai neįrodė nei vienos faktinės aplinkybės, kuria grindė savo reikalavimÄ patvirtinti ginčo namo pirkimo – pardavimo sutartį, t.y. kad susitarė dėl namo pirkimo – pardavimo ir kaip pirkėjai įvykdė pareigÄ su pardavėja atsiskaityti už nuosavybėn įgyjamÄ turtÄ .Teismo nuomone, ieÅ¡kovai neįrodė, kad savo ar atsakovės lėšomis bÅ«tų atlikę kokius nors ginčo namo statybos darbus, todėl nėra pagrindo tikėti ieÅ¡kovo V. Å ., kaip statytojo ir statybininko, paaiÅ¡kinimais (CPK 185 straipsnis); ieÅ¡kovai nepateikė jokių kitų raÅ¡ytinių įrodymų, patvirtinančių, kad gyvena Kauno m., PerkÅ«no alėjoje esančiame name; be to, jie nurodė, kad Å¡iame name gyveno ieÅ¡kovės dukters J.

T. Å¡eima. Teismas nurodė, kad 2006 m. rugpjūčio 30 d. panaudos sutartį su TiÅ¡kovais sudarė ne ieÅ¡kovai, Å¡i sutartis, pagal kuriÄ TiÅ¡kovams panaudai buvo suteiktas visas 175,10 kv.m. bendras namo plotas, buvo iÅ¡registruota 2012 metais, o ieÅ¡kovų naudojimasis ginčo namu nebuvo įregistruotas, nes pagal įregistruotÄ panaudos sutartį visu namu naudojosi TiÅ¡kovai (CK 6.629 str. 2 d., 6.478 str. 2 d.). Teismo teigimu, nors atsakovė pripažįsta gavusi iÅ¡ ieÅ¡kovų grynais pinigais jų nurodomas pinigų sumas, 40 000 Lt ir 945 000 Lt sumokėjimo nepatvirtina jokie kiti įrodymai; ieÅ¡kovai neįrodė, jog pagal 2007 m. spalio 26 d. kredito sutartį gautÄ pinigų sumÄ sumokėjo atsakovei, o atsižvelgiant į tai, kad ieÅ¡kovai neteigia gaunantys ženklias pajamas iÅ¡ darbo užmokesčio ar verslo, nėra logiÅ¡ka, jog, nesant kliūčių sudaryti pirkimo pardavimo sandorį įstatymų nustatyta tvarka (namas 2005 m. buvo priimtas valstybinės komisijos), beveik vieno milijono Lt suma be jokio raÅ¡ytinio patvirtinimo yra sumokama asmeniui, kuris turtÄ , už kurį gauna pinigus, įsipareigoja parduoti tik ateityje (CPK 185 str. 1 d.).Teismas 2005 m. balandžio 22 d. susitarimÄ dėl gyvenamojo namo perraÅ¡ymo vertino kaip preliminariÄ jÄ sutartį (CK 6.165 str. 1 d.), kuria atsakovė patvirtino 40 000 Lt už namÄ gavimÄ ir įsipareigojo jį parduoti ieÅ¡kovams tada, kai jie sumokės iÅ¡ viso 985 000 Lt; tam, kad, remiantis Å¡ia sutartimi, bÅ«tų prielaidos pripažinti jÄ pagrindine sutartimi, o sandorį - sudarytu ir galiojančiu, preliminari pirkimo pardavimo sutartis turėjo bÅ«ti įregistruota vieÅ¡ame registre, tačiau nei 2005 m. balandžio 22 d. preliminarioji sutartis, nei kiti Å¡alių susitarimai vieÅ¡ajame registre nebuvo įregistruoti, todėl preliminarios sutarties negalima panaudoti prieÅ¡ trečiÄ jį asmenį hipotekos kreditorių AB DNB bankÄ , nes tik preliminaraus sandorio įregistravimas leistų daryti prielaidÄ , jog ne sandorio Å¡aliai, o trečiajam asmeniui buvo sudarytos tinkamos sÄ lygos sužinoti visus duomenis, susijusius su įkeičiamu nekilnojamuoju turtu (CK 1.75 str. 2 d.).Teismas nustatė, kad tarp trečiojo asmens AB DNB banko ir ieÅ¡kovų 2007 m. spalio 26 d. buvo sudaryta kreditavimo sutartis Nr. K-2500-2007-657, kurios pagrindu bankas suteikė ieÅ¡kovams 275 139,02 EUR (950 000,00 Lt) kreditÄ gyvenamojo namo, esančio PerkÅ«no al. 46B, Kaune, statyto už nuosavas lėšas, statybai refinansuoti;

įsipareigojimų kreditoriui pagal sutartį įvykdymui užtikrinti 2007 m. spalio 26 d. hipotekos lakštu Nr. 02120070018099 banko naudai įkeistas nekilnojamasis turtas - gyvenamasis namas, unikalus numeris 4400-0598-1853, ir žemės sklypas, unikalus numeris 4400-0506-2622, esantys adresu Perkūno al. 46B, Kaunas, bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise priklausantys B. J. ir R. J., kuris neteigia, kad jo interesai buvo pažeisti preliminariuoju susitarimu ar būtų pažeisti, tenkinant ieškinį.

Teismas konstatavo, jog Å¡alių susitarimais pažeidžiami banko interesai, nes tikrieji abiejų Å¡alių ketinimai yra tapatÅ«s, skirti atsakovei priklausančio turto apsaugai nuo iÅ¡ieÅ¡kojimo nukreipimo į turtÄ pagal jos skolas, kadangi 2007 m. spalio 26 d. hipotekos lakÅ¡to 8 punkte Å¡io sandorio Å¡alys susitarė, jog įkeičiamo daikto savininkai be raÅ¡tiÅ¡ko kreditoriaus sutikimo neturi teisės parduoti, dovanoti ar kitaip perleisti Å¡iuo lakÅ¡tu įkeičiamo daikto, taigi atsakovė, įkeitusi ginčo namÄ , jį perleisti kitų asmenų nuosavybėn galėtų tik gavusi raÅ¡tiÅ¡kÄ hipotekos kreditoriaus sutikimÄ ; hipotekos kreditoriui, sudariusiam hipotekos sandorius, kuriais įkeisto turto savininkės galimybės disponuoti turtu apribojamos, yra svarbu žinoti ir informacijÄ apie preliminarius susitarimus dėl įkeičiamo turto savininko pasikeitimo, o tokių susitarimų neiÅ¡vieÅ¡inus CK 1.75 straipsnyje nustatyta tvarka, laikytina, kad preliminarių susitarimų dėl pastato nuosavybės teisės perleidimo nėra.

Teismo teigimu, ieÅ¡kovai pripažino, jog, teikdami paraiÅ¡kÄ kreditui gauti, o atsakovė – duodama sutikimÄ Ä¯keisti savo turtÄ , neatskleidė bankui, jog įkeičiamÄ turtÄ ieÅ¡kovai ketina įsigyti nuosavybėn iÅ¡ B. J. ir R. J.; tokiu bÅ«du ieÅ¡kovai elgėsi nesÄ Å¾iningai, tuo pažeisdami hipotekos sutarties sÄ lygas bei CK nuostatas, užtikrinančias hipotekos kreditoriaus interesų apsaugÄ . Teismo vertinimu, ieÅ¡kovai neįrodė ir sutarties įvykdymo fakto, todėl neturi pagrindo savo reikalavimÄ grįsti CK 1.93 straipsnio 4 dalies nuostatomis, o trečiasis asmuo įrodė, kad įsiteisėjusiais teismų procesiniais sprendimais patvirtinta B.

J. su kitais solidariais bendraskoliais skola AB DNB bankui, neįskaitant procesinių palÅ«kanų, sudaro 43 546 347,36 Lt; už Å¡iuos skolinius įsipareigojimus banko naudai įkeisto turto vertė pagal 2012 m. kovo mėn. turto vertės nustatymo pažymas yra 31 560 000 Lt, tačiau tuo atveju, jeigu realizavus įkeistÄ daiktÄ gaunama mažesnė suma, negu yra skola hipotekos kreditoriui, hipotekos kreditorius turi teisę reikalauti iÅ¡ieÅ¡koti likusiÄ skolÄ iÅ¡ kito skolininko turto bendra įstatymų nustatyta tvarka; atsakovė neįrodė, kad jos skolų grÄ Å¾inimui pakaks įkeisto turto vertės, taigi bankas turėtų teisę skolos ieÅ¡kojimÄ nukreipti ir į kitÄ skolininkės turtÄ , o ieÅ¡kinio patenkinimo atveju Å¡ios teisės netektų.

Teismas sprendė, jog Å¡alių ketinimÄ piktnaudžiauti teise, užkertant keliÄ bankui nukreipti B. J. skolų iÅ¡ieÅ¡kojimÄ Ä¯ ginčo turtÄ , patvirtina aplinkybės, kad Å¡alys yra artimi giminaičiai, kuriems nebuvo objektyvių kliūčių pirkimo – pardavimo sutartį įforminti įstatymų nustatyta tvarka, tačiau to nepadarė, nes jų siekis yra tapatus; kad bankas kaip hipotekos kreditorius Å¡alių nebuvo informuotas apie susitarimus dėl įkeisto turto nuosavybės teisės perleidimo; kad nagrinėjama byla iÅ¡kelta po to, kai buvo priimti teismų sprendimai dėl atsakovės ir kitų solidarių bendraskolių 43 mln. virÅ¡ijančios skolos bankui iÅ¡ieÅ¡kojimo; kad Å¡alys banko neinformavo ir apie Å¡iÄ bylÄ .Teismas, vadovaudamasis iÅ¡dėstytais argumentais, ieÅ¡kinį atmetė, konstatavęs, kad ieÅ¡kovai neįrodė CK 1.93 straipsnio 4 dalies taikymo sÄ lygų, bei kad fiktyvus Nekilnojamo turto registre neįregistruotas Å¡alių susitarimas negali bÅ«ti panaudotas prieÅ¡ trečiÄ jį asmenį AB DNB bankas.Teismas nustatė, kad ieÅ¡kovai nebuvo įgiję teisės reikalauti pripažinti galiojančiu gyvenamojo namo pirkimo – pardavimo sandorį, todėl negalima teigti, kad jiems priklausė kuris nors iÅ¡ CK 1.136 straipsnio 2 dalyje numatytų reikalavimo teisės pagrindų atsakovės ir T. sudarytos panaudos sutarties atžvilgiu, o atsisakymas nuo teisės, kuri nebuvo įgyta, prieÅ¡tarautų gerai moralei, teisingumo, protingumo ir sÄ Å¾iningumo principams, todėl ieÅ¡kovų atsisakymas nuo ieÅ¡kinio dalies dėl panaudos sutarties pripažinimo negaliojančia nepriimtinas, o Å¡i reikalavimo dalis atmestina (CK 1.5 str., CPK 42 str. 2 d.).

Teismas, konstatavęs, kad ieÅ¡kinys buvo pareikÅ¡tas atsakovės interesams ginti, iÅ¡ abiejų Å¡alių trečiajam asmeniui AB DNB bankui priteisė advokato pagalbos iÅ¡laidas, o valstybei – procesinių dokumentų įteikimo iÅ¡laidas (CPK 98 str. 1 d., 96 str.). Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai Apeliaciniu skundu ieÅ¡kovai V. Å . ir J. Å . praÅ¡o panaikinti Kauno apygardos teismo 2013 m. kovo 18 d. sprendimÄ ir priimti naujÄ sprendimÄ : patenkinti ieÅ¡kovų ieÅ¡kinį, t. y. pripažinti 2005 m. balandžio 22 d., 2007 m. spalio 23 d. ir 2008 m. spalio 22 d. susitarimus gyvenamojo namo ir žemės sklypo, esančių Kaune, PerkÅ«no al. 46B, pirkimo-pardavimo sutartimi, sudaryta ir galiojančia nuo 2010 m. sausio 10 d. (II b. t., 171 – 189 l.).

Apeliacinis skundas grindžiamas tuo, kad:Teismas pažeidė CPK 267 straipsnį, kadangi priėmė sprendimÄ , remdamasis prielaida, jog ateityje galimai atsiradus tam tikroms sÄ lyginėms aplinkybėms, teoriÅ¡kai galėtų bÅ«ti pažeisti trečiojo asmens (hipotekos kreditoriaus) AB DNB banko interesai. Tačiau vien prielaidomis grįstas teorinio pobÅ«džio trečiojo asmens AB DNB banko interesų pažeidimas negalėjo bÅ«ti priežastimi atsisakyti tenkinti ieÅ¡kovų ieÅ¡kinį, kadangi byloje yra pakankamai įrodymų, pagrindžiančių, jog preliminariosios sutarties pripažinimas pagrindine neturės įtakos hipotekos kreditoriaus, t. y.

AB DNB banko, teisėms ir pareigoms, nes Gyvenamasis namas ir toliau liks hipoteka įkeistas kreditoriaus naudai su tikslu užtikrinti patalpų įsigijimui paimtų kreditų grÄ Å¾inimÄ ;Teismas suklydo, kvalifikuodamas ginčo teisinius santykius bei nustatydamas ginčo ribas, nes skundžiamu sprendimu sprendė atsakovės B. J. ir trečiojo asmens AB DNB banko ginÄÄ , susijusį su nurodytų asmenų sudarytomis sutartimis, nesusijusiomis su teisiniais santykiais, kylančiais iÅ¡ ieÅ¡kovų ir trečiojo asmens AB DNB banko 2007 m. spalio 26 d.

Kreditavimo sutarties Nr. K-2500-2007-657, taigi apygardos teismas nepagrįstai AB DNB bankÄ pripažino hipotekos kreditoriumi santykiuose, nesusijusiuose su nurodytos Kreditavimo sutarties vykdymu;Teismas klaidingai nurodė, kad aplinkybė, jog ieÅ¡kinyje trečiuoju asmeniu nebuvo nurodytas AB DNB bankas, kelia abejonių ieÅ¡kovų sÄ Å¾iningumu. Å io ginčo baigtis, t. y. aplinkybė, kam priklausys gyvenamasis namas, neturi ir neturės įtakos AB DNB banko, kaip hipotekos kreditoriaus, teisėms ir pareigoms, nes Gyvenamasis namas ir toliau liks įkeistas hipoteka ieÅ¡kovų prievolių įvykdymui užtikrinti, todėl AB DNB bankas į bylÄ trečiuoju asmeniu buvo įtrauktas teismui neteisingai kvalifikavus ginčo teisinius santykius ir neteisingai aiÅ¡kinant Kreditavimo sutarties sÄ lygas;Teismas neteisingai konstatavo, kad AB DNB bankas laikytinas sÄ Å¾iningu asmeniu, prieÅ¡ kurį negali bÅ«ti panaudoti 2005 m. balandžio 22 d., 2007 m. spalio 23 d. ir 2008 m. spalio 22 d. susitarimai.

Kreditavimo sutarties sudarymo metu ieÅ¡kovai neturėjo objektyvių galimybių savarankiÅ¡kai vykdyti prisiimtų įsipareigojimų pagal kreditavimo sutartį, o tai reiÅ¡kia, kad AB „DNB bankas“ numatė, kad kreditavimo sutartį už ieÅ¡kovus turės vykdyti kiti asmenys. AB DNB bankas, bÅ«damas kredito įstaiga, kuriai keliami padidinto atidumo ir rÅ«pestingumo standartai, privalėdamas analizuoti ir vertinti finansinių sandorių rizikÄ , negalėjo nežinoti apie tai, kad neturėdami gyvenamojo namo, ieÅ¡kovai neturės kuo užtikrinti kreditavimo sutarties įvykdymo, taigi bankas negalėjo nesidomėti, kaip ir kokiu pagrindu ieÅ¡kovai siekia gauti 950 000 Lt dydžio kreditÄ atseit svetimo turto statybai refinansuoti;Teismas priėmė iÅ¡ esmės neteisingÄ ir neteisėtÄ sprendimÄ , kadangi tolimesnis Kreditavimo sutarties vykdymas praranda bet kokiÄ ekonominę prasmę ieÅ¡kovams, nes tolimesnis įmokų pagal Kreditavimo sutartį AB DNB bankui mokėjimas reiÅ¡kia ne galimybę iÅ¡sipirkti gyvenamÄ jį namÄ ir įgyti į jį nuosavybės teisę be jokių suvaržymų, bet ir atsakovės B.

J. neapibrėžto dydžio skolinių įsipareigojimų (apygardos teismo teigimu – apie 43 000 000 Lt) bankui dengimÄ ;Teismas neįvertino to, kad trečiojo asmens AB DNB banko ginami interesai yra neteisėti ir prieÅ¡taraujantys imperatyvioms įstatymo normoms, kadangi ginčo susitarimai, atsakovės B. J., skolingos tam pačiam AB DNB bankui, turto masės ne kiek nesumažino, tačiau leido AB DNB bankui formaliai pasinaudojant ieÅ¡kovų vardu, refinansuoti savo paties problemines paskolas;Teismas be pagrindo konstatavo, kad nagrinėjamu atveju negali bÅ«ti taikoma CK 1.93 straipsnio 4 dalis.

IÅ¡ byloje nustatytų aplinkybių akivaizdu, kad dar iki 2007 m. gruodžio 31 d. ieÅ¡kovai atliko visus veiksmus, kad jų ir atsakovės B. J. sudaryti susitarimai galėtų bÅ«ti pripažinti ne preliminariÄ ja sutartimi, bet pagrindine gyvenamojo bÅ«sto pirkimo – pardavimo sutartimi, kÄ patvirtina tai, jog ieÅ¡kovai sumokėjo atsakovei visÄ gyvenamojo namo kainÄ , jie faktiÅ¡kai perėmė gyvenamÄ jį namÄ ir naudojosi, disponavo juo kaip savu; ieÅ¡kovams priklausė nuomos pajamos iÅ¡ gyvenamojo namo pagal 2006 m. rugpjūčio 28 d. sutartį, jie finansavo gyvenamojo namo statybÄ , sudarydami kreditavimo sutartį su banku, faktiÅ¡kai atliko gyvenamojo namo statybos darbus.

Be to, ginčo santykiams taikytinos ir CK 6.309 straipsnio normos, nes ginčo susitarimų galiojimo metu iÅ¡ esmės nebuvo jokių kliūčių atsakovei perleisti gyvenamÄ jį namÄ , sudarant notarinę pirkimo – pardavimo sutartį, o toks perleidimas hipotekos kreditoriaus AB DNB banko skolininkams, kurių naudai gyvenamasis namas ir buvo įkeistas, negali pažeisti ar neigiamai įtakoti hipotekos kreditoriaus teisių ir pareigų;Teismas be pagrindo nurodė, kad ieÅ¡kovų ir atsakovės B. J. sudaryti susitarimai buvo fiktyvÅ«s, nes vien ta aplinkybė, kad susitarimai nebuvo įregistruoti vieÅ¡ajame registre nesudaro pagrindo teigti, kad jie buvo apsimestiniai;

Teismas nepagrįstai nepriėmė ieÅ¡kovų atsisakymo nuo dalies ieÅ¡kinio reikalavimų, susijusių su 2006 m. rugpjūčio 30 d. Panaudos sutarties pripažinimu negaliojančiu, neteisingai nurodęs, kad ieÅ¡kovų ieÅ¡kinio atsisakymas prieÅ¡tarautų gerai moralei, teisingumo, protingumo ir sÄ Å¾iningumo principams. Teisė atsisakyti nuo dalies ieÅ¡kinio yra ieÅ¡kovo teisė; byloje nebuvo pagrindo teigti, kad dalies ieÅ¡kinio reikalavimų atsisakymas prieÅ¡tarautų gerai moralei ir bendriesiems principams;Teismas neteisingai nurodė, kad ieÅ¡kovai ieÅ¡kiniu gina atsakovės B.

J. interesus, nes skundžiamas sprendimas turi įtakos tik ieÅ¡kovų ir trečiojo asmens AB DNB bankas interesams, nes kad ir koks bÅ«tų teismo sprendimas, ieÅ¡kovams formaliai iÅ¡lieka prievolė grÄ Å¾inti bankui likusį 850 000 Lt įsiskolinimÄ už gyvenamojo namo statybos refinansiavimÄ , tačiau skundžiamo sprendimo sukurtos faktinės situacijos atveju ieÅ¡kovai praranda bet kokias daiktines teise į gyvenamÄ jį namÄ . Atsakovės interesai skundžiamu sprendimu negali bÅ«ti pažeisti, nes ji teoriÅ¡kai negalėtų gauti jokios ekonominės naudos teismui priėmus teigiamÄ sprendimÄ ieÅ¡kovų atžvilgiu, nes gyvenamasis namas ir toliau liktų įkeistas AB DNB bankui.Atsakovė B.

J. atsiliepime į ieÅ¡kovų apeliacinį skundÄ nurodo, kad jos pozicija dėl nurodyto skundo yra neutrali; praÅ¡o iÅ¡reikalauti iÅ¡ trečiojo asmens AB DNB banko dokumentus ir informacijÄ apie ieÅ¡kovų mokumÄ 2007 m. spalio mėn. kada buvo sudaryta kreditavimo sutartis (III b. t., 6-10 l.). Nurodo, kad ieÅ¡kovų skolinių įsipareigojimų suma bankui yra 850 000 Lt, namo vertė yra ne didesnė nei 650 000 Lt, todėl atsakovė iÅ¡ esmės jokios finansinės naudos negautų, nes iÅ¡ namo vertės bus dengiami ieÅ¡kovų įsipareigojimai AB DNB bankui ir akivaizdu, kad gyvenamojo namo vertės neužteks netgi ieÅ¡kovų įsipareigojimų įvykdymui, todėl atsakovės skolų dengimui gyvenamasis namas bet kokiu atveju negali bÅ«ti naudojamas.

Palaiko ieÅ¡kovų apeliacinio skundo argumentus dėl AB DNB banko nesÄ Å¾iningumo, pažymi, kad atsiradus jos ir trečiojo asmens AB DNB banko prieÅ¡prieÅ¡ai, AB DNB bankas atsisakė leisti įregistruoti gyvenamÄ jį namÄ tikrųjų banko skolininkų, t. y. ieÅ¡kovų, naudai. Atsakovės nuomone, iÅ¡reikalavus iÅ¡ banko jos praÅ¡omus papildomus įrodymus, teismas pamatytų, kad ieÅ¡kovai neturėjo jokių galimybių savarankiÅ¡kai gauti finansavimÄ , ir vienintelė finansavimo sÄ lyga buvo nuosavybės teisės į gyvenamÄ jį namÄ Ä¯gijimas.

Atsakovai J. T. ir V. T. atsiliepime į ieÅ¡kovų apeliacinį skundÄ praÅ¡o jį spręsti teismo nuožiÅ«ra (III b. t., 12, 13 l.). Trečiasis asmuo AB DNB bankas atsiliepime į ieÅ¡kovų ieÅ¡kinį praÅ¡o jį atmesti ir priteisti iÅ¡ ieÅ¡kovų bylinėjimosi iÅ¡laidas, patirtas apeliacinės instancijos teisme (III b. t., 15 – 20 l.). Nurodo, kad apeliantai neįrodė nei vienos faktinės aplinkybės, kuria grindė savo reikalavimÄ patvirtinti ginčo turto pirkimo – pardavimo sutartį, nepateikė įrodymų apie banko nesÄ Å¾iningumÄ ; bankas, suteikdamas apeliantams kreditÄ , tinkamai įvertino ir užtikrino savo rizikÄ turto, kurio vertė žymiai virÅ¡ijo suteikiamo kredito sumÄ , įkeitimu bei nežinojo apie apeliantų ir atsakovės B.

J. sudarytus susitarimus dėl ginčo turto, kadangi jie nebuvo pateikti bankui ir neišviešinti Nekilnojamojo turto registre. Trečiojo asmens teigimu, apeliantai privalo vykdyti įsipareigojimus bankui 2007 m. spalio 26 Kreditavimo sutartyje nustatyta tvarka, taigi skundžiamu teismo sprendimu apeliantų interesai nėra neproporcingai pažeidžiami. Apeliaciniu skundu atsakovė B. J. prašo panaikinti Kauno apygardos teismo 2013 m. kovo 18 d. sprendimo dalį, kuria iš jos priteistos bylinėjimosi išlaidos bankui ir valstybei (II b. t., 128 - 130 l.).

Apeliacinis skundas grindžiamas tuo, kad teismas padarė neteisingÄ iÅ¡vadÄ , jog ieÅ¡kovų Vytauto ir J. Å . ieÅ¡kinys dėl atsakovės B. J. gyvenamojo namo Kaune, PerkÅ«no al. 46B, priteisimo buvo skirtas ginti atsakovės interesus. Apeliantės teigimu, ji gynė AB DNB banko pozicijÄ , taigi neaiÅ¡ku, kodėl apygardos teismas nurodė, kad ieÅ¡kinys buvo skirtas atsakovės interesų gynimui.IeÅ¡kovai V. Å . ir J. Å . atsiliepime į atsakovės apeliacinį skundÄ nurodo, kad sutinka su juo ta apimtimi, kuria teigiama, kad apygardos teismas nepagrįstai padarė iÅ¡vadÄ dėl to, kad ieÅ¡kovai, teikdami ieÅ¡kinį, tariamai gynė atsakovės B.

J. interesus (II b. t., 197 – 199 l.). Nurodo, kad laikosi pozicijos, nurodytos jų paduotame apeliaciniame skunde. Atsakovai J. T. ir V. T. atsiliepime į atsakovės B. J. apeliacinį skundÄ praÅ¡o jį spręsti teismo nuožiÅ«ra (III b. t., 4, 5 l.).Trečiasis asmuo AB DNB bankas atsiliepime į atsakovės apeliacinį skundÄ praÅ¡o jį atmesti ir priteisti bylinėjimosi iÅ¡laidas, patirtas apeliacinės instancijos teisme (II b. t., 193 – 195 l.). Nurodo, kad bylos aplinkybės įrodo, kad apeliantės nesutikimas su ieÅ¡kovų ieÅ¡kiniu buvo tik formalus, iÅ¡ tikrųjų palaikant ieÅ¡kovų pozicijÄ ir siekiant, kad Å¡is ieÅ¡kinys teismo bÅ«tų patenkintas.

Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir iÅ¡vados IeÅ¡kovų apeliacinis skundas tenkintinas iÅ¡ dalies. Atsakovės apeliacinis skundas tenkintas.Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d.). Apeliacinės instancijos teismas tikrina apskųstos teismo spendimo dalies teisėtumÄ ir pagrįstumÄ , analizuoja apeliaciniame skunde nurodytus argumentus, iÅ¡skyrus įstatyme numatytas iÅ¡imtis.Byloje nustatyta, kad ieÅ¡kovai V.

Å . ir J. Å . bei atsakovė B. J. 2005 m. balandžio 22 d. pasirašė SusitarimÄ dėl gyvenamojo namo perraÅ¡ymo, kuriame nurodė, kad atsakovė B. J., atsižvelgdama į tai, kad ieÅ¡kovai yra sumokėję 40 000 Lt už GyvenamÄ jį namÄ , finansiÅ¡kai prisidėdami prie jo statybos ir įrengimo, į tai, kad ieÅ¡kovai Å¡iame name gyvena nuo 2003 m. kovo mėn., įsipareigoja parduoti GyvenamÄ jį namÄ su žemės sklypu Kaune, PerkÅ«no al. 46B, ieÅ¡kovams, kai tik jie sumokės jai iÅ¡ viso 985 000 Lt (Susitarimo 1 p., I b. t., 12, 13 l.). 2007 m. spalio 23 d. ieÅ¡kovai ir atsakovė B.

J. pasirašė SusitarimÄ dėl gyvenamojo namo ir žemės sklypo perregistravimo, kuriuo atsakovė įsipareigojo besÄ lygiÅ¡kai perregistruoti GyvenamÄ jį namÄ ir žemės sklypÄ kaip ieÅ¡kovų nuosavybę ne vėliau kaip iki 2008 m. spalio 23 d. bei suteikti neatÅ¡aukiamÄ leidimÄ ieÅ¡kovams įkeisti GyvenamÄ jį namÄ ir žemės sklypÄ trečiajam asmeniui AB DNB bankui tikslu, kad bÅ«tų sumokėta visa 2005 m. balandžio 22 d. Susitarime nustatyta Gyvenamojo namo ir žemės sklypo kaina – 945 000 Lt (I b. t., 16 l.).

Papildomu 2008 m. spalio 22 d. susitarimu minėtos Å¡alys susitarė pakeisti 2007 m. spalio 23 d. susitarime nustatytÄ terminÄ dėl Gyvenamojo namo ir žemės sklypo perregistravimo iki 2010 m. sausio 10 d., o atsakovė B. J. patvirtino, kad ieÅ¡kovai nėra jai skolingi pagal 2005 m. balandžio 22 d. bei 2007 m. spalio 23 d. susitarimus (I b. t., 25 l.).IÅ¡ byloje esančios 2007 m. spalio 26 d. Kreditavimo sutarties Nr. K-2500-2007-657 matyti, kad trečiasis asmuo AB DNB bankas suteikė ieÅ¡kovams 275 139,02 EUR kreditÄ gyvenamojo namo statybai Kaune, PerkÅ«no al. 46B, statytam už nuosavas lėšas, refinansuoti.

Kreditavimo sutarties 10.1 ir 10.2 punktais ieÅ¡kovų įsipareigojimų įvykdymo užtikrinimo priemonėmis buvo nustatyta atsakovei B. J. priklausančio gyvenamojo namo ir žemės sklypo Kaune, PerkÅ«no al. 46B, hipoteka (I b. t., 18 – 24 l.). IÅ¡ 2007 m. spalio 26 d. Hipotekos lakÅ¡to skyriaus „SÄ lygos ir reikalavimai“ 1 dalies matyti, kad ieÅ¡kovų prievolių pagal Kreditavimo sutartį įvykdymo užtikrinimui buvo nustatyta, jog įkeičiamų daiktų (gyvenamojo namo ir žemės sklypo Kaune, PerkÅ«no al. 46B) savininkai (atsakovė B.

J. ir trečiasis asmuo R. J.) be raÅ¡tiÅ¡ko kreditoriaus (trečiojo asmens AB DNB banko) sutikimo neturi teisės parduoti, dovanoti ar kitaip perleisti Å¡iuo lakÅ¡tu įkeičiamo daikto (I b. t., 188 – 192 l.). Dėl Å¡alių sudarytų susitarimų vertinimo CK 6.165 straipsnis nustato, kad preliminariÄ ja sutartimi laikomas Å¡alių susitarimas, pagal kurį jame aptartomis sÄ lygomis Å¡alys įsipareigoja ateityje sudaryti kitÄ â€“ pagrindinę – sutartį (1 dalis); jeigu preliminariÄ jÄ sutartį sudariusi Å¡alis nepagrįstai vengia ar atsisako sudaryti pagrindinę sutartį, ji privalo atlyginti kitai Å¡aliai padarytus nuostolius (4 dalis); jeigu Å¡alys per preliminariojoje sutartyje nustatytÄ terminÄ pagrindinės sutarties nesudaro, tai prievolė sudaryti Å¡iÄ sutartį pasibaigia (5 dalis).Pagal CK 1.74 straipsnio 1 punktÄ , notarine forma turi bÅ«ti sudaromi daiktinių teisių į nekilnojamÄ jį daiktÄ perleidimo ir daiktinių teisių bei nekilnojamojo daikto suvaržymo sandoriai, o pagal CK 1.75 straipsnio 2 dalį, neįregistravusios sandorio Å¡alys negali panaudoti sandorio fakto prieÅ¡ trečiuosius asmenis ir įrodinėti savo teisių prieÅ¡ trečiuosius asmenis remdamosi kitais įrodymais.CK 1.93 straipsnio 4 dalis numato, jeigu viena iÅ¡ Å¡alių visiÅ¡kai ar iÅ¡ dalies įvykdė sandorį, kuriam bÅ«tinas notaro patvirtinimas, o antroji Å¡alis vengia įforminti sandorį notarine tvarka, teismas įvykdžiusios sandorį Å¡alies reikalavimu turi teisę pripažinti sandorį galiojančiu.

CK 4.170 straipsnio 3 dalis, galiojusi ginčo santykio metu, nustatė, kad hipoteka neatima iÅ¡ daikto savininko teisės valdyti, naudoti įkeistÄ daiktÄ bei juo disponuoti atsižvelgiant į hipotekos kreditoriaus teises, o Å¡io straipsnio 6 dalies redakcija, galiojanti nuo 2012 m. liepos 1 d., numato, kad jeigu hipotekos sandoryje nenustatyta kitaip, įkeistas daiktas gali bÅ«ti perleidžiamas kito asmens nuosavybėn.Teismų praktikoje pažymima, kad sprendžiant, ar tenkintinas besikreipiančios Å¡alies reikalavimas pripažinti notarine tvarka neįformintÄ nekilnojamojo daikto pirkimo–pardavimo sutartį galiojančia, be CK 1.93 straipsnio 4 dalyje įtvirtintų Å¡io instituto taikymo sÄ lygų, bÅ«tina iÅ¡siaiÅ¡kinti, ar sutartis neprieÅ¡tarauja imperatyviosioms įstatymo nuostatoms, ar nėra įstatymuose nurodytų aplinkybių, kliudančių sutartį pripažinti galiojančia pagal CK 1.93 straipsnio 4 dalį; dėl to teismas ex oficio turi patikrinti, ar sutartis neprieÅ¡tarauja imperatyviosioms įstatymo nuostatoms (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. balandžio 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-151/2011).Apeliacinės instancijos teismo nuomone, apygardos teismas pagrįstai nurodė, kad ieÅ¡kovai, kreipdamiesi į bankÄ dėl kredito suteikimo, neinformuodami jo apie sudarytus susitarimus su atsakove B.

J. ir ketinimus įsigyti bankui įkeičiamÄ turtÄ nuosavybės teise, taip pat po kredito suteikimo Å¡alys, nesikreipusios į bankÄ dėl raÅ¡tiÅ¡ko leidimo perleisti įkeistÄ turtÄ ieÅ¡kovams, elgėsi nesÄ Å¾iningai, tuo pažeisdami minėtas hipotekos sutarties sÄ lygas bei CK nuostatas, užtikrinančias hipotekos kreditoriaus interesų apsaugÄ . Byloje nustačius, kad hipotekos sutartyje jos Å¡alys susitarė, jog įkeistas daiktas (Gyvenamasis namas ir žemės sklypas) negali bÅ«ti perleisti be trečiojo asmens kreditoriaus AB DNB banko žinios, kad trečiajam asmeniui nebuvo žinoma apie ieÅ¡kovų ir atsakovės B.

J. sudarytus ginčo susitarimus dėl ginčo turto perleidimo, konstatuotina, kad gyvenamasis namas ir žemės sklypas Kaune, PerkÅ«no al. 46B, negalėjo bÅ«ti perleisti ieÅ¡kovams, kadangi tai prieÅ¡tarautų Hipotekos sandoriui, taigi ir kreditoriaus AB „DNB banko“ interesams (CK 4.170 str. 3 d., galiojusi 2005 m. balandžio mėn.). Å iÄ iÅ¡vadÄ suponuoja tai, kad ieÅ¡kovų ir atsakovės B. J. sudaryti susitarimai neatitiko Hipotekos lakÅ¡te nustatytų ieÅ¡kovų prievolių įvykdymo užtikrinimo sÄ lygų, t. y. nuostatos dėl draudimo atsakovei be kreditoriaus žinios perleisti jos įkeistÄ turtÄ .

Atsižvelgiant į Å¡iÄ sÄ lygÄ , darytina iÅ¡vada, kad apygardos teismas turėjo pagrindo tvirtinti, kad hipotekos kreditoriui buvo svarbu žinoti informacijÄ apie preliminarius susitarimus dėl įkeičiamo daikto savininko pasikeitimo, o Å¡alims Å¡ių sutarčių neiÅ¡vieÅ¡inus (CK 1.75 str. 2 d.), turėjo pagrindo konstatuoti, kad nebuvo preliminarių susitarimų dėl gyvenamojo namo ir žemės sklypo Kaune, PerkÅ«no al. 46B, perleidimo (CPK 185 str.). Juo labiau kad vėliau įsigaliojusi CK 4.170 straipsnio 6 dalies redakcija draudė įkeisto daikto perleidimÄ , jeigu tai prieÅ¡taravo hipotekos sandoriui.

Neturi pagrindo ieÅ¡kovų apeliacinio skundo argumentas, kad preliminariosios sutarties pripažinimas pagrindine neturės įtakos hipotekos kreditoriaus, t. y. trečiojo asmens AB „DNB banko“ interesams. Pažymėtina, kad teisėtai sudaryta ir galiojanti sutartis jos Å¡alims turi įstatymo galiÄ ir įpareigoja atlikti ne tik tai, kas tiesiogiai joje numatyta, bet ir visa tai, kÄ lemia sutarties esmė (CK 6.189 str. 1 d.). Taigi apeliacinės instancijos teismo nuomone vien ta aplinkybė, jog Å¡alys Hipotekos lakÅ¡te imperatyviai numatė, kad įkeičiamo daikto savininkai be raÅ¡tiÅ¡ko kreditoriaus sutikimo neturi teisės parduoti ar kitaip perleisti Å¡iuo lakÅ¡tu įkeičiamo daikto, sudaro pagrindo teigti, kad hipotekos lakÅ¡tÄ pasiraÅ¡iusieji asmenys (tarp jų ir ieÅ¡kovai) pripažino, kad bet koks įkeisto turto perleidimas turi įtakos hipotekos kreditoriaus interesams.

IeÅ¡kovų apeliacinio skundo argumentai, kad apygardos teismas suklydo, kvalifikuodamas Å¡alių teisinius santykius, analizuodamas atsakovės B. J. ir trečiojo asmens AB „DNB bankas“ santykius, bei sprendimÄ priėmė, remdamasis prielaidomis neturi pagrindo. Nagrinėjamu atveju ieÅ¡kovai neginčija, kad Å¡ioje byloje analizuotinos aplinkybės, susijusios su jų ir trečiojo asmens AB „DNB banko“ Kreditavimo sutarties Nr. K-2500-2007-657 sudarymu. Kaip minėta, 2007 m. spalio 26 d. Å¡ios sutarties įvykdymo užtikrinimui ieÅ¡kovai, atsakovė B.

J. ir jos sutuoktinis trečiasis asmuo R. J. sudarė B. ir R. J. priklausančio turto Hipotekos sandorį, kuriame imperatyviai buvo numatytas draudimas perleisti įkeistÄ turtÄ be kreditoriaus žinios. Taigi apygardos teismas turėjo pagrindo pasisakyti dėl atsakovės B. J. ir trečiojo asmens AB „DNB banko“ santykių, kadangi jie buvo susiję su nurodyta 2007 m. spalio 26 d. Hipotekos lakÅ¡to sÄ lyga, apsaugančia kreditoriaus AB „DNB banko“ interesus. Dėl ginčo sandorių Å¡alių sÄ Å¾iningumo vertinimo CPK 176 straipsnio nuostatomis, įrodinėjimo tikslas - teismo įsitikinimas, pagrįstas byloje esančių įrodymų tyrimu ir įvertinimu, kad egzistuoja arba neegzistuoja tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku, o pagal CPK 12 ir 178 straipsnius, Å¡alys privalo įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus bei atsikirtimus.

CPK 185 straipsnis nustato, kad teismas įvertina byloje esančius įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimÄ , pagrįstÄ visapusiÅ¡ku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, iÅ¡nagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymais.Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje nurodoma, kad įrodymų pakankamumo taisyklė civiliniame procese grindžiama tikimybių pusiausvyros principu; civiliniame procese įrodinėjimas turi savo specifikÄ â€“ nėra nustatyta, kad teismas gali daryti iÅ¡vadÄ apie tam tikrų aplinkybių buvimÄ tik tada, kai dėl jų egzistavimo nėra absoliučiai jokių abejonių; iÅ¡vadÄ apie faktų buvimÄ teismas civiliniame procese gali daryti ir tada, kai tam tikros abejonės dėl fakto buvimo iÅ¡lieka, tačiau visuma byloje esančių įrodymų, leidžia manyti esant labiau tikėtina atitinkamÄ faktÄ buvus, nei jo nebuvus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2002 m. balandžio 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-569).Apeliacinės instancijos teismo nuomone, byloje buvo pakankamai įrodymų, patvirtinančių galimÄ ginčo susitarimų Å¡alių nesÄ Å¾iningumÄ , ir neturi pagrindo ieÅ¡kovų apeliacinio skundo argumentas, kad vien ta aplinkybė, jog ginčo susitarimai nebuvo įregistruoti vieÅ¡ajame registre nesudaro pagrindo teigti, kad jie buvo apsimestiniai.

Apeliantams nepaneigus byloje esančių įrodymų apie tai, kad nebuvo objektyvių kliūčių ginčo susitarimų šalims įforminti turto Kaune, Perkūno al. 46B, pirkimo – pardavimo sutartį įstatymų nustatyta tvarka, susitarimų šalys yra artimi giminaičiai, o trečiasis asmuo AB DNB bankas nebuvo informuotas apie susitarimus dėl įkeisto turto nuosavybės perleidimo bei šie susitarimai nebuvo išviešinti CK 1.75 straipsnio nustatyta tvarka, byloje nebuvo įrodymų apie tai, kad ieškovai savo ar atsakovės lėšomis būtų atlikę kokius nors ginčo namo statybos darbus, bylos iškėlimo metu atsakovės B.

J. skola AB DNB bankui virÅ¡ijo 43 000 000 Lt, darytina iÅ¡vada, kad visuma byloje esančių įrodymų leidžia manyti, kad ginčo susitarimai buvo sudaryti fiktyviai, siekiant iÅ¡saugoti atsakovei priklausantį turtÄ nuo iÅ¡ieÅ¡kojimo pagal jos skolas AB DNB bankui. Juo labiau kad ieÅ¡kovai, pareikÅ¡dami ieÅ¡kinį, net nenurodė bylos nagrinėjimui svarbių aplinkybių, t. y. kad ginčo turtas yra įkeistas AB DNB banko naudai. IeÅ¡kovų apeliacinio skundo argumentai, kad pats trečiasis asmuo AB „DNB bankas“ laikytinas nesÄ Å¾iningu, kadangi tinkamai neįvertino ieÅ¡kovų finansinės padėties, yra nepagrįsti.

Pažymėtina, kad nagrinėjamu atveju bankas, neinformuotas apie ginčo susitarimus, pagrįstai manė, kad kreditavimo sutarties įvykdymas bus užtikrintas svetimo (atsakovės B. J. ir R. J.) turto hipoteka, nes hipotekos sandorio sudarymo metu įkeisto turto vertė (1 920 000 Lt) virÅ¡ijo hipoteka užtikrintos ieÅ¡kovų prievolės dydį (950 000 Lt). Be to, ieÅ¡kovų paraiÅ¡koje kreditui gauti buvo nurodyta, kad jie abu yra dirbantys, bei turi namų valdÄ Karkazų ratas 20, kurios rinkos vertė buvo 300 000 Lt (I b. t., 193, 194 l.).

Taigi nėra pagrindo tenkinti atsakovės B. J. praÅ¡ymo iÅ¡reikalauti papildomus įrodymus apie ieÅ¡kovų mokumÄ 2007 m. spalio mėn., kai buvo sudaryta kreditavimo sutartis, kadangi pagal paraiÅ¡kos kreditui gauti duomenis (I b. t., 193, 194 l.) bei 2007 m. spalio 26 d. hipotekos lakÅ¡to duomenis (I b. t., 188-192 l.) darytina iÅ¡vada, kad trečiasis asmuo AB DNB bankas tinkamai įvertino ieÅ¡kovų mokumÄ , suteikdamas paskolÄ pagal Kreditavimo sutartį, užtikrintÄ svetimo turto hipoteka.Dėl pasakyto nėra pagrindo apeliacinio skundo argumentais panaikinti ar pakeisti iÅ¡ esmės teisingo apygardos teismo sprendimo dalies, kuria atmestas ieÅ¡kinio reikalavimas pripažinti ginčo susitarimus nekilnojamojo turto Kaune, PerkÅ«no al. 46B, pirkimo – pardavimo sutartimi (CPK 263 str., 328 str., 329 - 330 str.).

Dėl ieÅ¡kovų atsisakymo nuo dalies ieÅ¡kinio reikalavimų CPK 5 straipsnio 1 dalis nustato, kad kiekvienas suinteresuotas asmuo turi teisę įstatymų nustatyta tvarka kreiptis į teismÄ , kad bÅ«tų apginta pažeista ar ginčijama jo teisė arba įstatymų saugomas interesas.CK 1.137 straipsnio 1 dalis nustato, kad asmenys savo nuožiÅ«ra laisvai naudojasi civilinėmis teisėmis, tarp jų ir teise į gynybÄ .CPK 42 straipsnio 1 dalis nustato, kad ieÅ¡kovas turi teisę CPK nustatyta tvarka atsisakyti ieÅ¡kinio, o pagal nurodyto straipsnio 2 dalį, teismas nepriima ieÅ¡kovo ieÅ¡kinio atsisakymo, jeigu tai prieÅ¡tarauja imperatyvioms įstatymų nuostatoms ar vieÅ¡ajam interesui.Byloje nustatyta, kad 2006 m. rugpjūčio 30 d. atsakovai B.

J., J. T. ir V. T. bei trečiasis asmuo R. J. sudarė Gyvenamųjų patalpų panaudos sutartį (toliau – Panaudos sutartis), kuria susitarė, kad B. ir R. J. suteikia teisę savo dukteriai J. T. ir V. T. bei jų nepilnamečiams vaikams neterminuotam laikotarpiui neatlygintinai naudotis gyvenamosiomis patalpomis Kaune, Perkūno al. 46B (t. y. ginčo Gyvenamuoju namu, I b. t., 15 l.). Ieškovai, reikšdami ieškinį dėl ginčo susitarimų pripažinimo pirkimo – pardavimo sutartimi, kartu prašė pripažinti Panaudos sutartį negaliojančia, kadangi, jų teigimu, ši sutartis buvo apsimestinė ir sudaryta tikslu „pridengti“ 2006 m. rugpjūčio 28 d.

Sutartį dėl leidimo gyventi mokant kompensacijÄ , kuri buvo sudaryta tarp ieÅ¡kovų ir atsakovų V. ir J. T. (I b. t., 14 l.). Tačiau 2012 m. lapkričio 5 d. teismo posėdžio metu ieÅ¡kovai pateikė apygardos teismui praÅ¡ymÄ dėl dalies ieÅ¡kinio atsisakymo, kuriame nurodė, kad atsisako ieÅ¡kinio reikalavimo dėl Panaudos sutarties pripažinimo negaliojančia, kadangi Å¡i sutartis 2012 m. spalio 9 d. buvo iÅ¡registruota iÅ¡ Nekilnojamojo turto registro (I b. t., 79, 80 l., 170 – 175 l.).Apeliacinės instancijos teismo nuomone, apygardos teismas, nagrinėdamas ieÅ¡kovų pareiÅ¡kimÄ dėl ieÅ¡kinio dalies atsisakymo, neteisingai įvertino, bylos aplinkybes bei netinkamai pritaikė CPK 42 straipsnio 2 dalies nuostatas.Nagrinėjamu atveju ieÅ¡kovų pareiÅ¡kimas dėl ieÅ¡kinio dalies atsisakymo nėra atsisakymas nuo materialinės teisės, kuri nebuvo įgyta, tačiau atsisakymas nuo procesinės teisės reikÅ¡ti ieÅ¡kinį, kuris negali bÅ«ti priimtas tuo atveju, jei tai prieÅ¡tarauja imperatyvioms įstatymo nuostatoms ar vieÅ¡ajam interesui (CPK 42 str. 2 d.).

Apygardos teismo nustatytos aplinkybės nesudaro pagrindo teigti, jog ieškovų ieškinio dalies dėl Panaudos sutarties pripažinimo negaliojančia atsisakymas prieštarautų imperatyvioms įstatymo normoms ar viešajam interesui; ieškinio dalies atsisakyme ieškovai nurodė, kad jiems yra žinomos tokio veiksmo procesinės pasekmės. Taigi sprendimas dalyje dėl ieškinio reikalavimo pripažinti 2006 m. rugpjūčio 30 d. Panaudos sutartį negaliojančia atmetimo panaikintinas, o ieškovų ieškinio dalies atsisakymas priimtinas ir byla nurodytoje dalyje nutrauktina (CPK 329 str. 1 d., 140 str. 1 d., 293 str. 4 d.).

Vadovaujantis CPK 87 straipsnio 2 dalies nuostata, apeliacinės instancijos teismui priėmus ieÅ¡kovų ieÅ¡kinio dalies atsisakymÄ , ieÅ¡kovams grÄ Å¾intina 75 proc. pirmosios instancijos teismui sumokėto žyminio mokesčio už ieÅ¡kinio reikalavimÄ pripažinti Panaudos sutartį negaliojančia, t. y. 375 Lt (500 Lt×0,75).Dėl pasakyto pakeistinas Vilniaus apygardos teismo 2013 m. kovo 18 sprendimas, panaikinant jo dalį, kuria atmestas ieÅ¡kovų ieÅ¡kinys dėl Panaudos sutarties pripažinimo negaliojančia, iÅ¡ naujo iÅ¡dėstant teismo sprendimo rezoliucinę dalį (CPK 263 str., 329 str. 1 d., 330 str.).

Dėl bylinėjimosi iÅ¡laidų paskirstymo CPK 93 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad Å¡aliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi iÅ¡laidas teismas priteisia iÅ¡ antrosios Å¡alies, nors Å¡i ir bÅ«tų atleista nuo bylinėjimosi iÅ¡laidų mokėjimo į valstybės biudžetÄ , o pagal Å¡io straipsnio 4 dalį, teismas gali nukrypti nuo Å¡io straipsnio 1, 2 ir 3 dalyse nustatytų bylinėjimosi iÅ¡laidų paskirstymo taisyklių, atsižvelgdamas į tai, ar Å¡alių procesinis elgesys buvo tinkamas, ir įvertindamas priežastis, dėl kurių susidarė bylinėjimosi iÅ¡laidos;

Å¡alies procesinis elgesys laikomas tinkamu, jeigu ji sÄ Å¾iningai naudojosi procesinėmis teisėmis ir sÄ Å¾iningai atliko procesines pareigas.Pagal CPK 47 straipsnio 2 dalį, tretieji asmenys, nepareiÅ¡kiantys savarankiÅ¡kų reikalavimų, turi Å¡alies procesines teises (įskaitant teisę į bylinėjimosi iÅ¡laidų atlyginimÄ ). Teismų praktikoje pripažįstama, kad priežasties teorija numato, jog bylinėjimosi iÅ¡laidos atsiranda vykstant teisminiam bylos nagrinėjimui ir bÅ«tent dėl jo, todėl bylinėjimosi iÅ¡laidų atlyginimo naÅ¡tos paskirstymui yra reikÅ¡mingi procesiniai Å¡alių santykiai, jų procesinis elgesys; bylinėjimosi iÅ¡laidų atlyginimo naÅ¡ta pagal priežasties teorijÄ turi tekti Å¡aliai, atlikusiai neteisėtus procesinius veiksmus arba tokius procesinius veiksmus, kurie tapo papildomų bylinėjimosi iÅ¡laidų priežastimi (Lietuvos apeliacinio teismo 2013 m. sausio 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-104/2013).Nagrinėjamu atveju apygardos teismas turėjo pagrindo teigti, kad Å¡alys pareiÅ¡kė ieÅ¡kinį, siekdami užkirsti keliÄ trečiajam asmeniui AB „DNB bankui“ nukreipti atsakovės B.

J. skolų iÅ¡ieÅ¡kojimÄ Ä¯ ginčo turtÄ . Pažymėtina, kad trečiojo asmens AB „DNB banko“ ir ieÅ¡kovų Kreditavimo sutartis nėra nutraukta, todėl ieÅ¡kovams toliau mokant kredito įmokas bei iÅ¡mokėjus visÄ skolÄ bankui, nebÅ«tų pagrindo nukreipti skolos pagal Kreditavimo sutartį iÅ¡ieÅ¡kojimÄ Ä¯ turtÄ Kaune, PerkÅ«no al. 46B, taigi jis liktų atsakovės B. J. nuosavybėje. Apygardos teismui nustačius, kad atsakovės skola trečiajam asmeniui AB DNB bankui sudaro apie 43 500 000 Lt, o atsakovės įkeisto banko naudai turto vertė yra 31 560 000 Lt, egzistuotų tikimybė, jog atsakovės skolų iÅ¡ieÅ¡kojimas (ieÅ¡kovams tinkamai įvykdžius prievoles pagal Kreditavimo sutartį) bÅ«tų nukreiptas ir į Kreditavimo sutartį užtikrinusį turtÄ Kaune, PerkÅ«no al. 46B.

IeÅ¡kovų ieÅ¡kinio patenkinimo atveju, ginčo nekilnojamasis turtas teoriÅ¡kai liktų ieÅ¡kovų nuosavybėje ir bÅ«tų apsaugotas nuo iÅ¡ieÅ¡kojimo pagal atsakovės skolas. Tačiau, apeliacinės instancijos teismo nuomone, apygardos teismas neturėjo pagrindo priteisti trečiojo asmens AB DNB banko patirtas bylinėjimosi iÅ¡laidas ir iÅ¡ atsakovės B. J.. Nors apygardos teismas teisingai pažymėjo, kad bylinėjimosi iÅ¡laidų atlyginimo srityje svarbiÄ reikÅ¡mę turi kaltė (atsakomybė) dėl proceso, bei iÅ¡ esmės teisingai nustatė, kad ieÅ¡kinys buvo pareikÅ¡tas, siekiant apsaugoti atsakovės B.

J. turtÄ nuo iÅ¡ieÅ¡kojimo, tai nesudarė pagrindo teigti, kad pačios atsakovės B. J. procesinis elgesys buvo netinkamas, o bylinėjimosi iÅ¡laidos susidarė ir dėl jos kaltės. Atkreiptinas dėmesys, kad trečiojo asmens AB DNB banko bylinėjimosi iÅ¡laidos (1452 Lt, II b. t., 45, 46 l.) susidarė dėl atsiliepimo į ieÅ¡kovų ieÅ¡kinį parengimo ir advokato atstovavimo trečiajam asmeniui bylos pagal ieÅ¡kovų ieÅ¡kinį nagrinėjimo teisme metu, taigi Å¡ias bylinėjimosi iÅ¡laidas lėmė ne atsakovės procesinis elgesys, tačiau ieÅ¡kovų ieÅ¡kinio pareiÅ¡kimas.

Nesant atsakovės B. J. kaltės dėl trečiojo asmens AB DNB banko bylinėjimosi išlaidų, apygardos teismas neturėjo pagrindo iš atsakovės B. J. trečiojo asmens naudai priteisti dalį jo patirtų bylinėjimosi išlaidų. Juo labiau kad atsakovė neskundė teismo sprendimo dalies, kuria ieškovų ieškinys buvo atmestas. Dėl pasakyto pakeistinas Kauno apygardos teismo 2013 m. kovo 18 sprendimas, panaikinant jo dalį, kuria iš atsakovės B. J. trečiojo asmens AB DNB banko ir valstybės naudai priteistos bylinėjimosi išlaidos, iš naujo išdėstant teismo sprendimo rezoliucinę dalį, minėtos bylinėjimosi išlaidas priteisiant lygiomis dalimis iš ieškovų (CPK 263 str., 329 str. 1 d., 330 str.)Teisėjų kolegija nepasisako dėl kitų apeliacinių skundų ir atsiliepimų į juos argumentų, kurie neturi teisinės reikšmės teisingam bylos išsprendimui.

Dėl bylinėjimosi iÅ¡laidų perskirstymo apeliacinės instancijos teisme Pagal 93 straipsnio 3 dalį, Å¡iame straipsnyje iÅ¡dėstytos taisyklės taikomos taip pat ir tam žyminiam mokesčiui, kurį Å¡alys įmoka, paduodamos apeliacinį skundÄ . Patenkinus iÅ¡ dalies ieÅ¡kovų apeliacinį skundÄ , iÅ¡ atsakovės B. J. ieÅ¡kovės J. Å ., sumokėjusios dalį žyminio mokesčio už apeliacinio skundo padavimÄ (II b. t., 162 l.), naudai priteistina 500 Lt bylinėjimosi iÅ¡laidų (CPK 93 str. 1, 3 d.).

CPK 84 straipsnis numato, kad teismas raÅ¡ytinio proceso tvarka, atsižvelgdamas į asmenų turtinę padėtį, iki sprendimo priėmimo gali atidėti žyminio mokesčio mokėjimÄ (CPK 84 str.). IeÅ¡kovai, pateikdami apygardos teismui apeliacinį skundÄ dėl 2013 m. kovo 18 d. sprendimo, prašė atidėti 8080 Lt dydžio žyminio mokesčio už apeliacinio skundo padavimÄ mokėjimÄ (II b. t., 177 – 189 l.). Apygardos teismas, 2013 m. gegužės 6 d. rezoliucija priimdamas ieÅ¡kovų apeliacinį skundÄ , faktiÅ¡kai patenkino jų praÅ¡ymÄ dėl žyminio mokesčio atidėjimo iki galutinio teismo sprendimo priėmimo.

Todėl, atsižvelgiant į tai, kad apeliacinio skundo dalis dėl teismo sprendimo, susijusio su turtiniu reikalavimu – pripažinti ginčo susitarimus pirkimo – pardavimo sutartimi, atmestina, iÅ¡ ieÅ¡kovų valstybės naudai priteistina 8080 Lt žyminio mokesčio, mokėtino už apeliacinio skundo padavimÄ (CPK 93 str. 5 d., 96 str. 2 d.; 302 str.). Atsižvelgiant į tai, kad ieÅ¡kovams turi bÅ«ti grÄ Å¾inta 375 Lt žyminio mokesčio, sumokėto už ieÅ¡kinio reikalavimÄ pripažinti negaliojančia Panaudos sutartį, iÅ¡ valstybės naudai priteistino 8080 Lt žyminio mokesčio iÅ¡skaičiuotina ieÅ¡kovams gražintino žyminio mokesčio suma, priteisiant iÅ¡ ieÅ¡kovų lygiomis dalimis 7705 Lt (8080 Lt – 375 Lt) atidėto už apeliacinį skundÄ mokėtino žyminio mokesčio.

Nepatenkinus ieÅ¡kovų apeliacinio skundo dalies dėl teismo sprendimo, susijusio su turtinio reikalavimo patenkinimu, proporcingai atmestų apeliacinio skundo reikalavimų daliai trečiojo asmens AB DNB banko naudai iÅ¡ ieÅ¡kovų lygiomis dalimis, t. y. po 682 Lt, priteistinos 1364 Lt (III b. t., 27, 28 l.) advokato atstovavimo iÅ¡laidų (CPK 47 str. 2 d.; 93 str. 2 d., 302 str.).Patenkinus atsakovės B. J. apeliacinį skundÄ , trečiojo asmens AB DNB banko praÅ¡ymas priteisti 1452 Lt iÅ¡laidų už atsiliepimo į atsakovės apeliacinį skundÄ parengimÄ netenkintinas (III b. t., 25, 26 l., CPK 47 str. 2 d.; 93 str. 1 d., 302 str.).

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 3 punktu, 293 straipsnio 4 punktu, n u t a r i a: Pakeisti Kauno apygardos teismo 2013 m. kovo 18 d. sprendimÄ .Panaikinti sprendimo dalį, kuria atmestas ieÅ¡kovų J. Å . ir V. Å . ieÅ¡kinys atsakovams B. J., J. T. ir V. T. dėl 2006 m. rugpjūčio 30 d. Panaudos sutarties pripažinimo negaliojančia. Priimti ieÅ¡kovų atsisakymÄ nuo ieÅ¡kinio reikalavimo pripažinti 2006 m. rugpjūčio 30 d. Panaudos sutartį negaliojančia ir Å¡ioje dalyje bylÄ nutraukti.

Panaikinti sprendimo dalį, kuria iš atsakovės B. J. trečiojo asmens akcinės bendrovės „DNB banko“ naudai priteista 726 Lt, o valstybės naudai – 30,54 Lt procesinių dokumentų įteikimo išlaidų.Priteisti iš ieškovų J. Š., a. k. (duomenys neskelbtini) ir V. Š., a. k. (duomenys neskelbtini) trečiojo asmens akcinės bendrovės „DNB bankas“, juridinio asmens kodas 112029270, po 726 Lt (septynis šimtus dvidešimt šešis Lt) iš kiekvieno bylinėjimosi išlaidų.

Priteisti iÅ¡ ieÅ¡kovų J. Å ., a. k. (duomenys neskelbtini) ir V. Å ., a. k. (duomenys neskelbtini) valstybės naudai po 30,54 Lt (trisdeÅ¡imt Lt 54 ct) iÅ¡ kiekvieno bylinėjimosi iÅ¡laidų.KitÄ teismo sprendimo dalį palikti nepakeistÄ . Priteisti iÅ¡ ieÅ¡kovų J. Å ., a. k. (duomenys neskelbtini) ir V. Å ., a. k. (duomenys neskelbtini) trečiojo asmens akcinės bendrovės „DNB bankas“, juridinio asmens kodas 112029270, po 682 Lt (Å¡eÅ¡is Å¡imtus aÅ¡tuoniasdeÅ¡imt du Lt) iÅ¡ kiekvieno bylinėjimosi iÅ¡laidų, turėtų apeliacinės instancijos teisme.Priteisti iÅ¡ atsakovės B.

J., a. k. (duomenys neskelbtini) ieÅ¡kovės J. Å ., a. k. (duomenys neskelbtini) naudai 500 Lt (penkis Å¡imtus Lt) bylinėjimosi iÅ¡laidų, turėtų apeliacinės instancijos teisme.Priteisti iÅ¡ ieÅ¡kovų J. Å ., a. k. (duomenys neskelbtini) ir V. Å ., a. k. (duomenys neskelbtini) valstybės naudai po 3 852,50 Lt (tris tÅ«kstančius aÅ¡tuonis Å¡imtus penkiasdeÅ¡imt du Lt 50 ct) iÅ¡ kiekvieno žyminio mokesčio už apeliacinio skundo padavimÄ . TeisėjaiVirginija Čekanauskaitė Danutė GasiÅ«nienė Danutė MilaÅ¡ienė